- Teismas
- Klaipėdos apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2021-03-25
- Bylos Nr.
- 2S-382-826/2021
- Teisminio proceso Nr.
- 2-10-3-00170-2018-5
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Marius Dobrovolskis
- Ieškovas
- A. S., R. J., A. J., J. K., B. K., N. J., L. S., J. Š., R. B.
- Atsakovas
- F. B.
Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjas Marius Dobrovolskis
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo ieškovų A. S., R. J., A. J., R. J., J. K. (dabar – B.), B. K., N. J., L. S., J. Š. atskirąjį skundą dėl Plungės apylinkės teismo 2021 m. sausio 27 d. nutarties dalies civilinėje byloje Nr. 2-124-588/2021 pagal ieškovų A. S., R. J., A. J., R. J., J. K. (dabar – B.), B. K., N. J., L. S., J. Š., R. B. patikslintą ieškinį atsakovui F. B. dėl žemės sklypų formavimo ir pertvarkymo projekto patvirtinimo be bendraturčio sutikimo, tretieji asmenys, nepareiškiantys savarankiškų reikalavimų, I. D., J. B., T. B., Palangos miesto savivaldybės administracija, Nacionalinė žemės tarnyba prie Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministerijos.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
I. Ginčo esmė
1. Ieškovai A. S., R. J., A. J., R. J., J. K. (dabar – B.), B. K., N. J., L. S., J. Š. ir R. B. kreipėsi į teismą su ieškiniu, kurį vėliau patikslino, prašydami: 1) suteikti teisę ieškovui A. S. be atsakovo F. B. sutikimo vykdyti žemės sklypo, kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini), Palangoje, ir ir žemės sklypo, kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini), esančio Palangoje, formavimą ir pertvarkymą pagal 2017 m. UAB „Project 28“ parengtą projektą, sujungiant žemės sklypą, kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini), esantį (duomenys neskelbtini), Palangoje, ir žemės sklypą, kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini), esantį Palangoje, ir atidalijant į 4 žemės sklypus pagal 2017 m. UAB „Project 28“ parengtą projektą; 2) suteikti teisę be atsakovo F. B. sutikimo užbaigti žemės sklypo, kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), Palangoje, ir žemės sklypo, kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini), Palangoje, formavimą ir pertvarkymą, įregistruojant atidalytus žemės sklypus Nekilnojamojo turto registre; 3) priteisti ieškovų naudai visas jų patirtas bylinėjimosi išlaidas iš atsakovo F. B..
2. Atsakovas F. B. pateikė priešieškinį, juo prašė leisti Žemės sklypų formavimo ir pertvarkymo projektų rengimo taisyklių, patvirtintų Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministro ir Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2004 m. spalio 4 d. įsakymu Nr. 3D-452/D1-513, nustatyta tvarka parengti ir įgyvendinti žemės sklypų, kurių kadastriniai numeriai (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), esančių Palangoje, formavimo ir pertvarkymo projektą, numatantį atidalyti iš bendrosios dalinės nuosavybės F. B. nuosavybės dalis ir jas suformuoti kaip atskirus žemės sklypus, be ieškovų sutikimo. Atsakovas taip pat prašė sustabdyti šios bylos nagrinėjimą, kol Regionų apygardos administracinio teismo Klaipėdos rūmuose bus išnagrinėta administracinė byla Nr. eI3-7806-583/2020.
II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė
3. Plungės apylinkės teismas 2021 m. sausio 27 d. nutartimi, be kita ko, atsakovo prašymą tenkino ir civilinės bylos nagrinėjimą sustabdė, iki įsiteisės procesinis sprendimas Regionų apygardos administracinio teismo Klaipėdos rūmų administracinėje byloje Nr. eI3-7806-583/2020. Teismas sutiko su atsakovo pozicija, kad, administracinėje byloje priėmus atsakovui palankų sprendimą, kiekvienam bendraturčiui atsirastų galimybė atsidalyti savo dalis iš bendrosios nuosavybės, o byloje galbūt visai neliktų ginčo dalyko, todėl teismas padarė išvadą, kad tarp šios civilinės bylos ir administracinės bylos Nr. eI3-7806-583/2020 yra tiesioginis teisinis ryšys, todėl yra pagrindas sustabdyti civilinės bylos nagrinėjimą, iki įsiteisės procesinis sprendimas Regionų apygardos administracinio teismo Klaipėdos rūmų administracinėje byloje Nr. eI3-7806-583/2020.
III. Atskirojo skundo ir atsiliepimų į jį argumentai
4. Atskiruoju skundu ieškovai A. S., R. J., A. J., R. J., J. K. (dabar – B.), B. K., N. J., L. S. ir J. Š. prašo panaikinti Plungės apylinkės teismo 2021 m. sausio 27 d. nutarties dalį, kuria buvo sustabdytas civilinės bylos nagrinėjimas, ir atsakovo F. B. prašymą dėl bylos sustabdymo atmesti kaip nepagrįstą. Atskirasis skundas grindžiamas šiais pagrindiniais argumentais:
4.1. Teismas, spręsdamas klausimą, ar yra pagrindas privalomai sustabdyti nagrinėjamą bylą, turi vertinti, ar byla negali būti išnagrinėta pagal pareikštus reikalavimus, o ne pagal reikalavimus, kurie galbūt bus pareikšti ateityje. Tačiau teismas spręsdamas dėl bylos sustabdymo pagrindų buvimo vertino ir nustatinėjo, kad byla negali būti išnagrinėta, kadangi atsakovas dėl nagrinėjamos administracinės bylos negali patikslinti pareikšto priešieškinio. Teismas visiškai nenustatė, kokie teisiškai reikšmingi faktai turi būti nustatyti administracinėje byloje, dėl kurių nėra galima išnagrinėti ginčą pagal šiuo metu šalių pareikštus reikalavimus.
4.2. Šioje ginčo stadijoje nėra jokių kliūčių išnagrinėti šiuo metu civilinėje bylose pareikštus šalių reikalavimus. Atsakovui priešieškiniu nepateikus jokio reikalavimo ginčo žemės sklypus atidalyti kitaip, nei prašo ieškovai, teismas neturi jokių pagrindų nagrinėti kitokio varianto, kuris nėra pareikštas, o tai reiškia, jog šioje civilinės bylos stadijoje neturi visiškai jokios reikšmės tai, ar atsakovo Regionų apygardos administracinio teismo Klaipėdos rūmuose paduotas skundas bus patenkintas ar ne.
4.3. Atsakovas piktnaudžiauja savo turimomis procesinėmis teisėmis ir nesiekia operatyvaus bylos išnagrinėjimo.
Atsiliepimas
5. Atsiliepimu į ieškovų atskirąjį skundą atsakovas F. B. prašo ieškovų atskirąjį skundą atmesti. Atsiliepimo pagrindiniai motyvai:
5.1. Atsakovas, Palangos miesto savivaldybei vėl atsisakius leisti jam rengti projektą, tokį Savivaldybės atsisakymą apskundė, nes Savivaldybė nurodė, jog dėl norimų pertvarkyti ginčo sklypų yra ginčas teisme ir todėl ji negali leisti rengti projekto. Taigi, ta byla yra tiesiogiai susijusi su nagrinėjama civiline byla ir, kol ji nesibaigs, atsakovas negali teisės aktų nustatyta tvarka parengti ir suderinti su institucijomis projekto, kuris reikalingas šioje civilinėje byloje, kad būtų apgintos jo tiek procesinės, tiek materialinės teisės.
5.2. Ieškovai yra suinteresuoti, kad byla nebūtų stabdoma, nes jie supranta, kad Palangos miesto savivaldybė, neleisdama jam rengti ginčo sklypų projekto, iš jo atėmė bet kokią galimybę gintis teisme ir teisme ginti savo nuosavybės teises, nes teismas negali tenkinti priešieškinio, kol nebus pateiktas ginčo sklypų pertvarkymo projektas, suderintas su atitinkamomis institucijomis. Jei teismas nutartų nestabdyti šios bylos, akivaizdu, kad būtų pažeisti šalių lygybės, rungimosi ir dispozityvumo principai, o iš atsakovo būtų atimta galimybė pateikti teismui įrodymus ir gintis teisme nuo pareikšto ieškinio, t. y. atimta teisė į teisminę gynybą.
5.3. Atsakovo atstovas ne kartą siūlė ieškovams kartu parengti tokį projektą, kuris tenkintų ginčo šalis, tačiau ieškovai griežtai atsisakė ir nesutiko tokio projekto rengti iš naujo ir bendrai. Atsakovams nesutikus ginčo spręsti taikiai, teko inicijuoti atskiro projekto rengimą.
6. Atsiliepimu į ieškovų atskirąjį skundą trečiasis asmuo Palangos miesto savivaldybės administracija prašo palikti Plungės apylinkės teismo 2021 m. sausio 27 d. nutartį galioti. Nurodo, kad civilinės bylos nagrinėjimas buvo sustabdytas, nes atsakovas parodė siekį pateikti alternatyvų privataus sklypo vidinio pasidalijimo planą. Proceso dalyvių teisės yra lygios, nė vieno proceso dalyvio negalima diskriminuoti, todėl Plungės apylinkės teismo 2021 m. sausio 27 d. nutartis laikytina pagrįsta.
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
Atskirasis skundas tenkintinas iš dalies.
Dėl atskirojo skundo nagrinėjimo ribų ir ginčo esmės
7. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei patikrinimas, ar nėra absoliučių sprendimo (nutarties) negaliojimo pagrindų (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 320 straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismas tikrina teismo nutarties teisėtumą ir pagrįstumą dėl apskųstos dalies ir analizuoja atskirajame skunde nurodytus argumentus, išskyrus įstatyme numatytas išimtis. Absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė (CPK 329, 338 straipsniai).
8. CPK 336 straipsnio nuostatos nustato, jog apeliacinės instancijos teismas atskirąjį skundą nagrinėja rašytinio proceso tvarka, išskyrus atvejus, kai šį skundą nagrinėjantis teismas pripažįsta, kad būtinas žodinis nagrinėjimas. Apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad šiuo atveju skundui išnagrinėti pakanka byloje esančios rašytinės medžiagos.
9. Apeliacijos objektą sudaro pirmosios instancijos teismo nutarties dalies, kuria teismas sustabdė civilinės bylos nagrinėjimą, iki įsiteisės procesinis sprendimas Regionų apygardos administracinio teismo Klaipėdos rūmų administracinėje byloje Nr. eI3-7806-583/2020, teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas.
Dėl skundžiamos nutarties (ne)teisėtumo
10. Pirmosios instancijos teismas skundžiama nutartimi konstatavo, kad yra tikslinga sustabdyti nagrinėjamą civilinę bylą, nes, kitoje administracinėje byloje priėmus atsakovui palankų sprendimą, kiekvienam bendraturčiui atsirastų galimybė atsidalyti savo dalis iš bendrosios nuosavybės, o byloje galbūt visai neliktų ginčo dalyko. Ieškovai nesutinka su tokia pirmosios instancijos teismo išvada, teigdami, kad teismas visiškai nenustatė, kokie teisiškai reikšmingi faktai turi būti nustatyti administracinėje byloje, dėl kurių nėra galima išnagrinėti ginčo pagal šiuo metu šalių pareikštus reikalavimus. Atsakovui priešieškiniu nepateikus jokio reikalavimo ginčo žemės sklypus atidalyti kitaip, nei prašo ieškovai, teismas neturi jokių pagrindų nagrinėti kitokio varianto, kuris nėra pareikštas, o tai reiškia, jog šioje civilinės bylos stadijoje neturi visiškai jokios reikšmės tai, ar atsakovo Regionų apygardos administracinio teismo Klaipėdos rūmuose paduotas skundas bus patenkintas ar ne. Apeliacinės instancijos teismas iš esmės sutinka su tokia ieškovų pozicija.
11. Civilinės bylos sustabdymas – tai laikinas procesinių veiksmų, kuriais siekiama bylą išspręsti iš esmės, sustabdymas neapibrėžtam terminui. CPK pagal bylos sustabdymo pagrindus skiria dvi civilinės bylos sustabdymo rūšis: privalomąjį (CPK 163 straipsnis) ir fakultatyvųjį (CPK 164 straipsnis). Esant bent vienam iš CPK ar kituose įstatymuose numatytų privalomojo bylos sustabdymo pagrindų (CPK 163 straipsnis), teismas bylą sustabdyti privalo ex officio (savo iniciatyva), nepriklausomai nuo dalyvaujančių byloje asmenų išreikštos nuomonės (jos turinio), nes teismą tai padaryti imperatyviai įpareigoja įstatymas. Tačiau teismas neturi bylos sustabdymo pagrindų taikyti formaliai. Spręsdamas dėl būtinumo sustabdyti bylą, teismas visų pirma privalo įsitikinti, ar sudaranti pagrindą privalomam bylos sustabdymui aplinkybė tikrai egzistuoja, ar nėra duomenų apie tai, kad artimiausiu metu pagrindas bylą sustabdyti išnyks, nes bus pašalintos jį sudariusios aplinkybės. Net formaliai esant įstatyme nustatytam bylos sustabdymo pagrindui, teismas privalo bylos sustabdymo klausimą spręsti atsižvelgdamas į konkrečias kiekvienos bylos aplinkybes. Civilinės bylos sustabdymas visais atvejais neišvengiamai pailgina bylos nagrinėjimo trukmę, todėl nepagrįstas bylos sustabdymas gali pažeisti civilinio proceso koncentruotumo, ekonomiškumo principus, prieštarauti siekiui išspręsti kilusius ginčus per kiek įmanoma trumpesnį laiko tarpą (CPK 7 straipsnio 1 dalis).
12. Teismui taikant civilinės bylos sustabdymo institutą, turi būti atsižvelgiama ir į tai, kad sustabdžius civilinę bylą užsitęsia teismo procesas, savo ruožtu Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 6 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta asmens teisė į tai, kad byla būtų išnagrinėta per įmanomai trumpiausią laiką, yra viena iš sudėtinių teisės į teisingą bylos nagrinėjimą dalių ir įpareigoja teismą rūpintis kiek įmanoma greitesniu bylos išnagrinėjimu. Taigi, siekdamas CPK nustatytų civilinio proceso tikslų, teismas turi kuo greičiau išnagrinėti bylą ir atkurti teisinę taiką tarp ginčo šalių, nesudaryti sąlygų bylai vilkinti (Lietuvos apeliacinio teismo 2017 m. kovo 23 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-548-330/2017).
13. CPK 163 straipsnio 1 dalies 3 punkte nustatyta, kad teismas privalo sustabdyti bylą, kai negalima nagrinėti tos bylos tol, kol bus išspęsta kita byla, nagrinėjama civiline, baudžiamąja ar administracine tvarka. Šis privalomojo civilinės bylos sustabdymo pagrindas taikomas tada, kai yra prejudicinis ar kitas tiesioginis teisinis nagrinėjamos civilinės bylos ir teisinio rezultato kitoje neišnagrinėtoje byloje ryšys, t. y. kai kitoje byloje nustatyti faktai turės teisinę reikšmę priimant teismo sprendimą nagrinėjamoje byloje. Negalimumas išnagrinėti civilinę bylą, iki bus išnagrinėta kita byla, paaiškinamas tuo, kad teismas pats negali nustatyti faktų, kurie nustatinėjami kitoje byloje, tačiau bus reikšmingi ir nagrinėjamoje byloje (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008 m. rugsėjo 5 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-413/2008; 2012 m. birželio 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-332/2012). Jeigu teismas visus teisiškai reikšmingus faktus gali nustatyti nagrinėjamoje byloje, kai tarp bylų nėra prejudicinio ar kito tiesioginio teisinio ryšio, teismas neturi teisės sustabdyti bylos ir savo kompetencijos perkelti kitam teismui ar kitai institucijai. Tai, galima ar ne išnagrinėti civilinę bylą, kol neišspręsti su ja susiję klausimai kitoje nagrinėjamoje byloje, kiekvienu atveju nustato teismas, atsižvelgdamas į konkrečios bylos aplinkybes (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2005 m. gegužės 25 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-268/2005; 2011 m. balandžio 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-185/2011; 2012 m. liepos 26 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-383/2012; kt.).
14. Šioje civilinėje byloje ieškovai pareiškė reikalavimą suteikti teisę ieškovui A. S. be atsakovo F. B. sutikimo vykdyti žemės sklypo, kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini), Palangoje, ir žemės sklypo, kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini), esančio Palangoje, formavimą ir pertvarkymą pagal 2017 m. UAB „Project 28“ parengtą projektą ir atidalytus žemės sklypus įregistruoti Nekilnojamojo turto registre. Atsakovas F. B. priešieškiniu prašė leisti parengti ir įgyvendinti tų pačių žemės sklypų formavimo ir pertvarkymo projektą, numatantį atidalyti iš bendrosios dalinės nuosavybės F. B. nuosavybės dalis ir jas suformuoti kaip atskirus žemės sklypus, be ieškovų sutikimo.
15. Iš teismų informacinės sistemos „Liteko“ duomenų matyti, kad Regionų apygardos administracinis teismas 2020 m. gruodžio 22 d. sprendimu administracinėje byloje Nr. eI3-7806-583/2020 atmetė F. B. skundą, kuriuo jis prašė panaikinti Palangos miesto savivaldybės administracijos 2020 m. rugpjūčio 10 d. sprendimą Nr. (19.5) D3-2566 „Dėl žemės sklypo (duomenys neskelbtini) ir žemės sklypo, kurio kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini), Palangoje, formavimo ir pertvarkymo projekto rengimo“ ir įpareigoti Palangos miesto savivaldybės administraciją iš naujo išnagrinėti jo 2020 m. rugpjūčio 4 d. prašymą organizuoti žemės sklypų, esančių (duomenys neskelbtini), Palangoje, kurių kadastriniai Nr. (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), formavimo ir pertvarkymo projekto rengimą. F. B. dėl šio Regionų apygardos administracinio teismo sprendimo yra pateikęs apeliacinį skundą Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui.
16. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, net ir patenkinus atsakovo F. B. apeliacinį skundą, išnagrinėta administracinė byla neturėtų įtakos nagrinėjamai civiline tvarka bylai, nes administracinėje byloje sprendžiamas klausimas tik dėl Palangos miesto savivaldybės administracijos leidimo suteikimo arba nesuteikimo atsakovui rengti projektą, o ne dėl šios bylos šalims priklausančių žemės sklypų dalių atidalijimo. Šioje byloje pirmosios instancijos teismas, nepriklausomai nuo minėtos administracinės bylos rezultato, turės įvertinti kiekvieno iš bendraturčių interesus ir spręsti šalių ginčą, remdamasis proporcingumo ir protingos, teisingos bei sąžiningos bendraturčių interesų pusiausvyros principais (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. spalio 24 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-452/2014).
17. Kaip jau minėta, bylos sustabdymo institutas turi būti taikomas tik išimtinais atvejais, esant pagrįstam įsitikinimui, kad, nesustabdžius bylos, jos tikrai nebūtų įmanoma išnagrinėti. Priešingu atveju nepagrįstas bylos sustabdymas gali pažeisti civilinio proceso koncentruotumo, ekonomiškumo principus, prieštarauti siekiui išspręsti kilusius ginčus per kiek įmanoma trumpesnį laiką (CPK 7 straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismo įsitikinimu, civilinės bylos nagrinėjimo sustabdymas nagrinėjamu atveju gali reikšti nepagrįstai ilgą bylos nagrinėjimą, tuo labiau kai dar net nėra paskirta atsakovo F. B. apeliacinio skundo nagrinėjimo data. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, pirmosios instancijos teismas gali bylą išnagrinėti iš esmės ir nelaukdamas procesinio sprendimo minėtoje administracinėje byloje. Be to, atsakovas turi teisę ginčo žemės sklypų atidalijimo planą pateikti teismui, o teismas jį vertinti, atsižvelgdamas į visų bendraturčių interesus.
Dėl bylos procesinės baigties
18. Atsižvelgiant į nustatytas faktines aplinkybes bei teisinį reglamentavimą, konstatuotina, kad pirmosios instancijos teismas netinkamai aiškino CPK 163 straipsnio 1 dalies 3 punktą ir jį taikė šioje byloje, netinkamai įvertino byloje nustatytas aplinkybes, kaip sudarančias pagrindą sustabdyti bylą, todėl pirmosios instancijos teismo nutarties dalis, kuria teismas sustabdė civilinės bylos nagrinėjimą, iki įsiteisės procesinis sprendimas Regionų apygardos administracinio teismo Klaipėdos rūmų administracinėje byloje Nr. eI3-7806-583/2020, naikintina ir klausimas išspręstinas iš esmės – byla grąžintina toliau nagrinėti pirmosios instancijos teismui (CPK 337 straipsnio 1 dalies 2 punktas).
19. Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 334–339 straipsniais, teismas
Rezoliucinė dalis
nutaria:
panaikinti Klaipėdos apylinkės teismo 2021 m. sausio 27 d. nutarties dalį, kuria teismas sustabdė civilinės bylos nagrinėjimą, iki įsiteisės procesinis sprendimas Regionų apygardos administracinio teismo Klaipėdos rūmų administracinėje byloje Nr. eI3-7806-583/2020, ir klausimą išspręsti iš esmės – bylą perduoti toliau nagrinėti pirmosios instancijos teismui.
Kitą nutarties dalį palikti nepakeistą.