- Teismas
- Regionų apygardos administracinio teismo Klaipėdos rūmai
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2020-12-22
- Bylos Nr.
- eI3-7806-583/2020
- Teisminio proceso Nr.
- 3-63-3-01238-2020-3
- Bylos rūšis
- administracinė byla
- Instancija
- I-a instancija
- Rezultatas
- Skundas (prašymas) atmestas
- Teisėjai
- Remigijus Arminas (pirm.), Aušrelė Mažrimienė, Eglė Kiaurakytė
- Pareiškėjas
- F. B.
- Atsakovas
- Palangos miesto savivaldybės administracijai, Palangos miesto savivaldybės admnistracija
- Trečiasis asmuo
- A. S., R. J., A. J., J. B., B. K., N. J., L. S., J. Š., R. B., I. D., E. B., T. B.
Regionų apygardos administracinio teismo Klaipėdos rūmų teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Remigijaus Armino (kolegijos pirmininkaujantis ir pranešėjas), Eglės Kiaurakytės ir Aušrelės Mažrimienės,
2020 m. lapkričio 24 d. teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo F. B. skundą atsakovei Palangos miesto savivaldybės administracijai, tretiesiems suinteresuotiems asmenims A. S., R. J., A. J., R. J., J. B., B. K., N. J., L. S., J. Š., R. B., I. D., E. B., J. B. ir T. B. dėl sprendimo panaikinimo bei įpareigojimo atlikti veiksmus,
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija nustatė:
Šalies argumentai
Pareiškėjas F. B. (toliau – ir pareiškėjas) kreipėsi į teismą su skundu prašydamas:
1) panaikinti atsakovės Palangos miesto savivaldybės administracijos (toliau – ir atsakovė, Administracija) 2020 m. rugpjūčio 10 d. sprendimą Nr. (19.5) D3-2566 „Dėl žemės sklypo (duomenys neskelbtini) ir žemės sklypo, kurio kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini), Palangoje, formavimo ir pertvarkymo projekto rengimo“ (toliau – ir skundžiamas sprendimas);
2) įpareigoti atsakovę iš naujo išnagrinėti pareiškėjo 2020 m. rugpjūčio 4 d. prašymą organizuoti žemės sklypų, esančių (duomenys neskelbtini), Palangoje, kurių kad Nr. (duomenys neskelbtini), 2501/0019:0193, formavimo ir pertvarkymo projekto rengimą;
3) priteisti iš atsakovės pareiškėjo patirtas bylinėjimosi išlaidas.
Pareiškėjas nurodo, jog yra vienas iš žemės sklypų, esančių (duomenys neskelbtini), Palangoje, kadastro Nr. (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini) (toliau – ir ginčo žemės sklypai), bendraturtis. Pareiškėjas paaiškino, jog 2020 m. rugpjūčio 4 d. kreipėsi į atsakovę su prašymu organizuoti ginčo žemės sklypų formavimo ir pertvarkymo projekto (toliau – ir Projektas) rengimą su tiklsu atidalinti dalinės nuosavybės teise turimų žemės sklypų dalis ir suformuoti atskirus žemės sklypus.
Atsakovė skundžiamu sprendimu atsisakė rengti Projektą. Skundžiamas sprendimas grindžiamas dviem pagrindais. Atsakovė pažymėjo, jog Plungės apylinkės teismo Palangos rūmuose nagrinėjama civilinė byla Nr. 2-2230-588/2020 pagal ieškovų A. S., R. J., A. J., R. J., J. K., B. K., N. J., L. S., J. S., R. B. ieškinį atsakovams F. B. ir I. D., tretiesiems asmenims E. B., Palangos miesto savivaldybei, J. B., T. B., Nacionalinei žemės tarnybai prie Žemės ūkio ministerijos dėl Ginčo sklypų apjungimo ir atidalijimo, o vadovaujantis Lietuvos Respublikos žemės įstatymo 30 straipsnio 9 dalimi bei Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministro ir Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2004 m. spalio 4 d. įsakymu Nr. 3D-452/D1-513 „Dėl Žemės sklypų formavimo ir pertvarkymo projektų rengimo taisyklių patvirtinimo“ patvirtintų Žemės sklypų formavimo ir pertvarkymo projektų rengimo taisyklių (toliau – ir Taisyklės) 10 punktu žemės sklypai, esantys teisminio ginčo objektu, negali būti sujungiami, padalijami, atidalijami ar perdalijami.
Taip pat atsakovė skundžiamame sprendime nurodė, kad Palangos miesto savivaldybės taryba 2002 m. kovo 28 d. sprendimu Nr. 44 „Dėl naujai formuojamų sklypų minimalių dydžių nustatymo" (toliau – ir Tarybos sprendimas) patvirtino naujai formuojamų žemės sklypų minimalius dydžius Palangos mieste. Ginčo žemės sklypai yra Kunigiškių teritorijoje, kurioje pagal Tarybos sprendimo 8 punktą nustatytas naujai formuojamų žemės sklypų minimalus dydis - 0,1500 ha. Pareiškėjas nuosavybės teise valdo tik dalį (0,0980 ha) žemės sklypo (duomenys neskelbtini) (kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini), plotas - 2,5158 ha) ir dalį (0,0283 ha) žemės sklypo kurio kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini) (plotas - 0,7290 ha). Atidalinant pareiškėjo priklausančias dalis nebūtų išlaikytas minimalus žemės sklypų dydis, nurodytas Tarybos sprendime.
Šalies argumentai
Pareiškėjas nesutinka su skundžiamame sprendime pateiktais argumentais ir laikosi pozicijos, jog jis yra nepagrįstas bei neteisėtas. Pareiškėjo nuomone Žemės įstatymo 30 straipsnio 9 dalies bei Taisyklių 10 punkto nuostatos yra taikomos, jeigu teisminio ginčo objektu nėra pats žemės sklypų pertvarkymas. Šios teisės normos skirtos ginti trečiųjų asmenų, dalyvaujančių teisiniuose santykiuose su bendraturčiais, interesus, bet ne ginče tarp pačių bendraturčių. Skundžiamame sprendime minimoje civilinėje byloje yra kilęs ginčas dėl atsidalinimo iš bendros dalinės nuosavybės būdo ir tam, kad šalys įrodytų teismui, kuris iš atsidalinimo būdų yra teisingiausias ir protingiausias, šalys privalo pateikti teismui nuosavybės dalių atsidalinimo projekto sprendinius, parengtus ir suderintus su atitinkamomis institucijomis Taisyklių nustatyta tvarka. Taigi, ginčas yra kilęs tik tarp bendraturčių, o ne dėl trečiųjų asmenų suinteresuotumo, o tai lemia, kad bendraturčiai turi teisę Taisyklių nustatyta tvarka rengti alternatyvius Projekto sprendinius ir teikti teismui šio ginčo tinkamam išsprendimui.
Lietuvos Respublikos Konstitucijos 23 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta nuostata, kad nuosavybė neliečiama. Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas savo oficialioje doktrinoje yra konstatavęs, kad pagal Konstituciją savininkas turi teisę su jam priklausančiu turtu atlikti bet kokius veiksmus, išskyrus uždraustus įstatymu; naudoti savo turtą ir lemti jo likimą bet kokiu būdu, kuriuo nepažeidžiamos kitų asmenų teisės ir laisvės. Pareiškėjo nuomone Tarybos sprendimas nepagrįstai riboja jo nuosavybės teises ir jame nėra jokio paaiškinimo, kodėl tai būtina daryti. Ginčo žemės sklypai nepatenka nei į kultūros paveldo, nei į gamtos paveldo teritorijas. Tarybos sprendime ne tik motyvai nenurodyti, bet ir nenurodyta kokių įstatyminių nuostatų pagrindu jis priimtas. Tarybos sprendimas varžo Palangos miete turinčių žemės sklypus savininkų nuosavybės teises, ribojant žemės sklypų dydžius, nors nuosavybės varžymas Konstitucijos prasme galimas tik įstatyminiu lygmeniu ir proporcingai siekiamiems tikslams. Tarybos sprendime siekiami tikslai taip pat nenurodyti. Visa tai akivaizdžiai rodo, kad, priimant norminį administracinį aktą (Tarybos sprendimą) buvo pažeisti teisėkūros reikalavimai. Atkreipia dėmesį, kad ginčo teritorijoje galioja Palangos miesto savivaldybės bendrasis planas, kuriame nėra jokių apribojimų dėl formuojamų naujų žemės sklypų dydžio.
Šalies argumentai
Pareiškėjas laikosi pozicijos, jog šios ir kitos skunde nurodytos aplinkybės patvirtina, jog skundžiamas sprendimas prieštarauja aukštesnės galios teisės aktams, todėl yra nepagrįstas bei naikintinas.
Atsiliepimas
Atsakovė Palangos miesto savivaldybės administracija atsiliepime į pareiškėjo skundą nurodė, kad nesutinka su jame pateiktais argumentais, prašė skundą atmesti kaip nepagrįstą. Paaiškino, jog nagrinėjami žemės sklypai dėl kurių formavimo ir pertvarkymo projekto rengimo kreiptasi, yra ginčo objektas Plungės apylinkės teismo Palangos rūmų civilinėje byloje Nr. 2-2230-588/2020. Vadovaujantis Žemės įstatymo 30 straipsnio 9 dalimi ir Taisyklių 10 punkto nuostatomis – negali būti sujungiami, padalijami, atidalijami ar perdavimo būdu pertvarkomi areštuoti arba esantys teisminio ginčo objektu žemės sklypai.
Taip pat, remiantis Tarybos sprendimo 8 punktu formuojamų naujų žemės sklypų minimalus dydis – 0,1500 ha. Pareiškėjas nuosavybės teise valdo tik dalį (0,0980 ha) žemės sklypo (duomenys neskelbtini), Palanga ir dalį (0,0283 ha) žemės sklypo, kurio kadastro Nr. (duomenys neskelbtini). Atidalijant pareiškėjui priklausančias dalis nebūtų išlaikytas minimalus žemės sklypo dydis, nurodytas Tarybos sprendime. Pareiškėjas nei 2020 m. rugpjūčio 4 d. prašyme, nei skunde nepateikė informacijos, kad jam nuosavybės teise priklausantis žemės dalis bus jungiama su kitam bendraturčiui priklausančiu žemės sklypu ir tokiu būdu pasiektas Tarybos sprendime nustatytas minimalus dydis. Pabrėžia, jog Tarybos sprendimas yra nenuginčytas, teisėtas, todėl Administracija priimdama sprendimus privalo juo vadovautis.
Atsiliepimas
Trečiasis suinteresuotas asmuo A. S. atsiliepime į pareiškėjo skundą nurodė, kad nesutinka su pareiškėjo skundu, prašo jį atmesti kaip nepagrįstą.
Akcentuoja, kad Tarybos sprendimas yra nenuginčytas, teisėtas ir Administracija priimdama sprendimus privalo juo vadovautis. Lietuvos Respublikos vietos savivaldos įstatymo 54 straipsnio 2 dalis numato, jog savivaldybės tarybos sprendimai, neviršijantys tarybos kompetencijos yra privalomi savivaldybės administracijai, visoms savivaldybės teritorijoje esančiomis įstaigomis, įmonėms ir organizacijoms, gyventojams. Atkreipia dėmesį, jog Taisyklėse įtvirtinta, kad žemės sklypo formavimo ir pertvarkymo projekto sprendiniai negali prieštarauti ne tik kompleksinio ar specialiojo teritorijų planavimo dokumentų sprendiniams, tačiau ir kitiems norminiams teisės aktams. Pareiškėjas nuosavybės teise valdo tik 0,1263 ha ginčo žemės sklypų, šis dydis yra mažesnis už Tarybos sprendimu nustatytą minimalų naujai formuojamų žemės sklypų dydį, todėl atsakovė pagrįstai atsisakė organizuoti Projekto rengimą.
Taip pat Žemės įstatymo 30 straipsnio 9 dalis bei Taisyklių 10 punktas numato, jog negali būti sujungiami, padalijami, atidalijami ar perdalijimo būdu tvarkomi areštuoti arba esantys teisminio ginčo objektu žemės sklypai. Skirtingai nei teigia pareiškėjas, teisės aktuose nėra įtvirtintos išimties, kuri leistu netaikyti draudimo, kai teisminio ginčo objektu yra pats žemės sklypo pertvarkymas. Civilinės bylos Nr. 2-2230-588/2020 ginčo nagrinėjimo dalyku yra ginčo žemės sklypai, todėl atsakovė skundžiamu sprendimu jame išdėstytais argumentais pagrįstai ir teisėtai atsisakė organizuoti Projekto rengimą.
Kiti tretieji suinteresuoti asmenys per teismo nustatytą terminą atsiliepimo į pareiškėjo skundą nepateikė, pozicijos dėl skundo reikalavimų nepareiškė.
Motyvuojamoji dalis
Teisėjų kolegija konstatuoja:
Nagrinėjamoje administracinėje byloje ginčas kilo dėl Palangos miesto savivaldybės administracijos 2020 m. rugpjūčio 10 d. sprendimo Nr. (19.5) D3-2566 „Dėl žemės sklypo Griaustinio g. 2 ir žemės sklypo, kurio kadastrinis Nr. 2501/0019:193, Palangoje, formavimo ir pertvarkymo projekto rengimo“, kuriuo atsakovė atsisakė tenkinti pareiškėjo prašymą organizuoti Projekto rengimą, teisėtumo ir pagrįstumo.
Žemės sklypų formavimo ir pertvarkymo projektų rengimo tvarką reglamentuoja Žemės įstatymo 40 straipsnis bei Taisyklės. Vadovaujantis Žemės įstatymo 40 straipsnio 1 dalimi žemės sklypų formavimo ir pertvarkymo projektai rengiami šiais atvejais:
1) kai pagal detaliojo plano, numatančio tik žemės sklypų formavimo ir (ar) pertvarkymo principus, nustatytus teritorijos naudojimo reglamentus suformuojami nauji žemės sklypai arba pertvarkomos esamų žemės sklypų ribos vadovaujantis detaliajame plane numatytais žemės sklypų formavimo ir (ar) pertvarkymo principais ir nustatoma ar keičiama pagrindinė žemės naudojimo paskirtis, naudojimo būdas;
2) kai keičiama pagrindinė žemės naudojimo paskirtis ir (ar) būdas, jeigu tai neprieštarauja savivaldybės ar jos dalies bendrajam planui, išskyrus įstatymų nustatytus atvejus, kai žemės naudojimo paskirtis gali būti keičiama nerengiant žemėtvarkos planavimo dokumentų;
3) kai formuojami žemės sklypai esamiems statiniams ir įrenginiams eksploatuoti pagal Nekilnojamojo turto kadastre įrašytą jų tiesioginę paskirtį;
4) kai žemės sklypai padalijami, atidalijami, sujungiami ar perdalijami, išskyrus atvejus, kai tai draudžia įstatymai ar kiti teisės aktai, ir šio straipsnio 9 dalyje nustatytą atvejį;
5) kai formuojami valstybinės žemės sklypai esamoms susisiekimo komunikacijoms, aikštėms ir kitoms viešosioms erdvėms, kapinėms, paplūdimiams, parkams, skverams ir kitiems želdynams eksploatuoti, kultūros paveldo objektų užimtoms teritorijoms;
6) kai įsiterpęs valstybinės žemės plotas Vyriausybės nustatyta tvarka ir atvejais sujungiamas su besiribojančiu žemės sklypu, jeigu laisvoje valstybinėje žemėje negalima suformuoti racionalaus dydžio ir ribų žemės sklypo;
7) kai suformuojami nauji valstybinės žemės sklypai, išskyrus atvejus, kai sklypai formuojami Žemės reformos įstatymo nustatyta tvarka.
Teisę inicijuoti žemės sklypų formavimo ir pertvarkymo projektų rengimą turi valstybinės žemės patikėtiniai, statinių, prie kurių formuojami žemės sklypai, savininkai, pastatų bendrojo naudojimo objektų valdytojai, privačios žemės savininkai arba valstybinės žemės naudotojai, valstybės ar savivaldybių institucijos ir kiti asmenys, pageidaujantys ir turintys teisę įsigyti nuosavybėn ar nuomoti valstybinės žemės sklypus ne aukciono tvarka arba juos valdyti patikėjimo teise (Žemės įstatymo 40 straipsnio 3 dalis).
Vertinant byloje teikiamus VĮ „Registrų centras“ išrašus iš Nekilnojamojo turto registro duomenų bazės Nr. (duomenys neskelbtini) bei Nr. (duomenys neskelbtini) nustatyta, kad pareiškėjas bendrosios dalinės nuosavybės teisės pagrindu valdo 980/25158 dalį žemės sklypo, adresu (duomenys neskelbtini) ir 283/7290 dalį žemės sklypo, kurio kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini). Akivaizdu, jog pareiškėjas yra privačių žemės sklypų bendraturtis, todėl remiantis Žemės įstatymo 40 straipsnio 3 dalimi jis turi Projekto rengimo inicijavimo teisę.
Žemės įstatymo 40 straipsnio 2 dalis teigia, kad žemės sklypų formavimo ir pertvarkymo projektų rengimą organizuoja savivaldybės administracijos direktorius. Asmenys, turintys teisę inicijuoti žemės sklypų formavimo ir pertvarkymo projektų rengimą, prašymus leisti rengti žemės sklypų formavimo ir pertvarkymo projektus pateikia savivaldybės administracijos direktoriui (Žemės įstatymo 40 straipsnio 4 dalis). Pažymėtina, kad vadovaujantis Žemės įstatymo 40 straipsnio 5 dalimi žemės sklypų formavimo ir pertvarkymo projektų finansavimo, rengimo, derinimo, visuomenės informavimo ir šių projektų tvirtinimo tvarka nustatoma Žemės sklypų formavimo ir pertvarkymo projektų rengimo taisyklėse.
Iš byloje esančių rašytinių įrodymų nustatyta, jog pareiškėjas per atstovą 2020 m. rugpjūčio 4 d. pateikė prašymą organizuoti Projekto rengimą. Prašyme teigiama, kad Projektu siekiama pertvarkyti ginčo žemės sklypus, atidalinant bendrosios dalinės nuosavybės teise turimų žemės sklypų dalis ir suformuojant naujus žemės sklypus. Administracija išnagrinėjusi pareiškėjo 2020 m. rugpjūčio 4 d. prašymą skundžiamu sprendimu atsisakė jį tenkinti. Skundžiamame sprendime teigiama, kad turima informacija, jog Plungės apylinkės teismo Palangos rūmuose nagrinėjama civilinė byla Nr. 2-2230-588/2020 pagal ieškovų A. S., R. J., A. J., R. J., J. K., B. K., N. J., L. S., J. Š. ir R. B. ieškinį atsakovui F. B. ir I. D. dėl ginčo žemės sklypų apjungimo ir atidalijimo. Atkreipiamas pareiškėjo dėmesys, kad vadovaujantis Žemės įstatymo 30 straipsnio ir Taisyklių nuostatomis negali būti sujungiami, padalijami, atidalijami ar perdalijimo būdu pertvarkomi areštuoti arba esantys teisminio ginčo objektu žemės sklypai.
Taip pat skundžiamame sprendime teigiama, jog Palangos miesto savivaldybės taryba 2002 m. kovo 28 d. sprendimu Nr. 44 patvirtino naujai formuojamų žemės sklypų minimalius dydžius Palangos mieste. Ginčo žemės sklypai yra Palangos miesto, Kunigiškių teritorijoje, kurioje Tarybos sprendimu nustatytas naujai formuojamų žemės sklypų minimalus dydis – 0.1500 ha. Pareiškėjas nuosavybės teise valdo tik 0,0980ha dalį žemės sklypo (duomenys neskelbtini), Palangoje ir 0,0283 ha dalį žemės sklypo, kurio kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini). Atidalijant pareiškėjui priklausančias dalis nebūtų išlaikytas minimalus žemės sklypų dydis, nurodytas Tarybos sprendime. Įvertinus minėtas aplinkybes darytina išvada, jog Administracija atsisakė tenkinti pareiškėjo 2020 m. rugpjūčio 4 d. prašymą vadovaudamasi šiais dviem pagrindais:
1) teisės aktai draudžia pertvarkyti žemės sklypą, kuris yra teisminio ginčo objektu;
2) tenkinus prašymą ir atidalijus ginčo žemės sklypus, naujai formuojamų žemės sklypų dydis neatitiktų Tarybos sprendimu patvirtinto galiojančio teritorijų planavimo sprendinio Kunigiškių teritorijoje nustatytam minimaliam žemės sklypo plotui.
Žemės įstatymo 30 straipsnio 9 dalis reglamentuoja, kad negali būti sujungiami, padalijami, atidalijami ar perdalijimo būdu pertvarkomi areštuoti žemės sklypai arba teisminio ginčo objektu esantys žemės sklypai. Analogiškas teisinis reguliavimas numatytas ir Taisyklių 10 punkte. Įvertinus šį teisinį reguliavimą akivaizdu, kad teisės aktai nustato imperatyvų draudimą atidalinti žemės sklypus, kurie yra areštuoti arba teisminio ginčo objektais.
Vadovaujantis Lietuvos teismų informacinės sistemos „Liteko“ duomenimis matyti, kad Plungės apylinkės teismo Palangos rūmuose yra nagrinėjama civilinė byla Nr. 2-2230-588/2020 (teisminio proceso Nr. 2-10-3-00170-2018-5), kurioje ginčo objektu yra nekilnojamųjų daiktų – žemės sklypų, esančių (duomenys neskelbtini), Palangoje, apjungimas ir atidalijimas. Remiantis minėtomis aplinkybėmis darytina išvada, jog ginčo žemės sklypai taip pat yra Plungės apylinkės teismo Palangos rūmuose nagrinėjamo civilinio ginčo objektai.
Pareiškėjas skunde teigia, kad nagrinėjamas ginčas nepatenka į Žemės įstatymo 30 straipsnio 9 dalies bei Taisyklių 10 punkto reguliavimo sritį, kadangi minėtos teisės normos yra skirtos apginti trečiųjų asmenų, dalyvaujančių teisiniuose santykiuose su bendraturčiais, interesus, bet ne ginče tarp pačių bendraturčių, o Plungės apylinkės teismo Palangos rūmuose nagrinėjamoje civilinėje byloje ginčas kilo tarp žemės sklypų bendraturčių dėl pačių žemės sklypų pertvarkymo.
Civilinio kodekso 4.80 straipsnio 1 dalis numato, kad kiekvienas bendraturtis turi teisę reikalauti atidalyti jo dalį iš bendrosios dalinės nuosavybės. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas savo jurisprudencijoje yra nurodęs, jog nors Civilinio kodekso 4.80 straipsnio 1 dalis numato teisę kiekvienam bendraturčiui reikalauti atidalyti jo dalį iš bendrosios dalinės nuosavybės, tačiau kaip ir bet kurią kitą teisę, taip ir teisę atidalyti bendrosios dalinės nuosavybės teise bendraturčiui priklausančią žemės sklypo dalį, bendraturtis gali įgyvendinti tik laikydamasis ginčo atsiradimo (ginčijamo sprendimo priėmimo) metu galiojančių teisės normų reikalavimų. Be to, ji turi būti realizuojama norminių aktų nustatyta tvarka, vienas tokių teisės aktų yra Lietuvos Respublikos žemės įstatymas, kurio 30 straipsnio 9 dalis įtvirtina, kad negali būti sujungiami, padalijami, atidalijami ar perdalijimo būdu pertvarkomi areštuoti žemės sklypai arba teisminio ginčo objektu esantys žemės sklypai (žr. pvz. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2012 m. gegužės 30 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-858-1514/2012; 2017 m. gegužės 9 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-3423-602/2017 ir kt.).
Remiantis minėtu teisiniu reguliavimu, nustatytomis faktinėmis aplinkybėmis bei Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo formuojama teismine praktika darytina išvada, jog įstatymų leidėjas yra numatęs imperatyvų draudimą atidalinti žemės sklypą, kuris yra teisminio ginčo objektu. Nei Žemės įstatymas, nei Taisyklės nenumato jokių šio draudimo išimčių, todėl akivaizdu, kad nepasibaigus Plungės apylinkės teismo Palangos rūmuose nagrinėjamam teisminiam ginčui, teisės aktai nenumato galimybės atidalinti ginčo žemės sklypus, rengiant Projektą, todėl atsakovė skundžiamame sprendime pagrįstai nurodė, kad vadovaujantis Žemės įstatymo 30 straipsnio 9 dalimi bei Taisyklių 10 punktu nėra teisinio pagrindo pradėti rengti Projektą.
Taisyklių 2 punktas numato, jog projektas yra žemėtvarkos planavimo dokumentas, priskiriamas žemės valdos projektams. Projekto sprendiniai negali prieštarauti kompleksinio ar specialiojo teritorijų planavimo dokumentų sprendiniams, įstatymams ir kitiems teisės aktams, tarp jų teritorijų planavimo normų ir statybos techninių reglamentų reikalavimams, darantiems įtaką Projekto sprendiniams. Tarybos sprendimo 8 punktas reglamentuoja, kad Kunigiškių teritorijoje formuojamo naujo žemės sklypo minimalus dydis siekia 15 arų (0,1500 ha). Tarp proceso šalių nėra ginčo, jog ginčo žemės sklypai yra Kunigiškių teritorijoje, todėl vadovaujantis minėtu teisiniu reguliavimu, Kunigiškėse leidžiama formuoti naujus žemės sklypus, kurių plotas yra ne mažesnis nei 0,1500 ha.
Kaip ir anksčiau minėta pareiškėjui bendrosios dalinės nuosavybės teise priklauso 980/25158 dalis žemės sklypo, adresu (duomenys neskelbtini) ir 283/7290 dalis žemės sklypo, kurio kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini). Vadovaujantis Nekilnojamojo turto registro duomenimis žemės sklypo, kadastro Nr. (duomenys neskelbtini) plotas yra 0,7290 ha, o žemės sklypo adresu (duomenys neskelbtini), Palanga, plotas – 2,5158 ha. Remiantis minėtomis aplinkybėmis darytina išvada, jog pareiškėjui nuosavybės teise priklauso 0,0283 ha žemės sklypo, kurio kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini) (0,7290 / 7290 * 283) ir 0,0980 ha žemės sklypo, adresu (duomenys neskelbtini), Palanga (2,5158 / 25158 * 980). Remiantis anksčiau nurodytu nustatyta, kad pareiškėjo siekiamos atidalinti turimų žemės sklypų dalis ir ketinamų formuoti naujų žemės sklypų plotas neatitinka Tarybos sprendime 8 punkte nustatyto minimalaus žemės sklypo dydžio.
Pareiškėjo skundo teiginiai, kad Tarybos sprendimu yra nepagrįstai ribojama jo teisė į nuosavybę, todėl negali jo atžvilgiu būti taikomi, teisėjų kolegijos vertinimu yra abstraktaus ir deklaratyvaus pobūdžio. Vietos savivaldos įstatymo 6 straipsnio 19 punktas numato, kad viena iš savarankiškųjų savivaldybių funkcijų yra teritorijų planavimas, savivaldybės bendrojo plano ar savivaldybės dalių bendrųjų planų ir detaliųjų planų sprendinių įgyvendinimas. Akivaizdu, jog Vietos savivaldos įstatymas suteikia teisę savivaldybėms savarankiškai savo teritorijoje vykdyti teritorijų planavimo funkcijas, numatyti kaip įgyvendinami savivaldybės teritorijoje galiojantys bendrieji bei detalieji planai.
Savivaldybės tarybos sprendimai, neviršijantys tarybos kompetencijos, privalomi savivaldybės administracijai, visoms savivaldybės teritorijoje esančioms įstaigoms, įmonėms ir organizacijoms, gyventojams (Vietos savivaldos įstatymo 54 straipsnio 2 dalis). Nagrinėjamoje byloje nėra jokių duomenų, kad Tarybos sprendimas būtu priimtas viršijant Palangos miesto savivaldybės tarybos kompetencijos ribas bei jo teisėtumas būtu nuginčytas teisme. Administracija, atsižvelgdama į tai, jog Tarybos sprendimas yra galiojantis, jo teisėtumas nenuginčytas, privalėjo vadovautis jame nustatytomis nuostatomis ir pagrįstai jomis vadovavosi priimant ginčijamą sprendimą. Remiantis išdėstytu konstatuotina, jog atsakovė skundžiamame sprendime pagrįstai nurodė, kad planuojamo rengti Projekto sprendiniai prieštarauja Tarybos sprendimo 8 punkto reikalavimams.
Įvertinus minėtų aplinkybių bei bylos rašytinių įrodymų visumą, nenustačius Palangos miesto savivaldybės administracijos 2020 m. rugpjūčio 10 d. sprendimo Nr. (19.5) D3-2566 „Dėl žemės sklypo Griaustinio g. 2 ir žemės sklypo, kurio kadastrinis Nr. 2501/0019:193, Palangoje, formavimo ir pertvarkymo projekto rengimo“ neteisėtumo pagrindų, pareiškėjo F. Balšaičio skundas atmestinas kaip nepagrįstas.
Aukščiau išdėstytais argumentais netenkinus pareiškėjo skundo reikalavimo panaikinti Palangos miesto savivaldybės administracijos 2020 m. rugpjūčio 10 d. sprendimą Nr. (19.5) D3-2566 „Dėl žemės sklypo Griaustinio g. 2 ir žemės sklypo, kurio kadastrinis Nr. 2501/0019:193, Palangoje, formavimo ir pertvarkymo projekto rengimo“, netenkinamas ir išimtinai iš pirmojo skundo reikalavimo reiškiamas išvestinis skundo reikalavimas dėl įpareigojimo atlikti veiksmus.
Dėl bylinėjimosi išlaidų atlyginimo pareiškėjui
Pareiškėjas skundu prašo iš atsakovės Palangos miesto savivaldybės administracijos priteisti patirtų bylinėjimosi išlaidų atlyginimą – iš viso 622,50 Eur.
ABTĮ 40 straipsnio 1 dalis numato, kad proceso šalis, kurios naudai priimtas sprendimas, turi teisę gauti iš kitos šalies savo išlaidų atlyginimą. Taigi nuostata „kurios naudai priimtas sprendimas“ reiškia kad bylinėjimosi išlaidos priteisiamos tai šaliai, kuri laimi bylą, t. y. kurios atžvilgiu priimtas teismo baigiamasis aktas yra palankus (patenkinti materialiniai reikalavimai).
Šiuo sprendimu konstatuota, kad pareiškėjo skundo reikalavimai panaikinti Administracijos 2020 m. rugpjūčio 10 d. sprendimą ir įpareigoti atlikti veiksmus yra nepagrįsti, todėl ginčas išspręstas ne pareiškėjo naudai ir patirtų bylinėjimosi išlaidų atlyginimas nepriteistinas.
Dėl bylinėjimosi išlaidų atlyginimo trečiajam suinteresuotam asmeniui
Trečiasis suinteresuotas asmuo A. S. teismui pateikė prašymą priteisti iš pareiškėjo jo patirtų bylinėjimosi išlaidų atlyginimą – iš viso 1408,63 Eur. Minėtos bylinėjimosi išlaidos yra grindžiamos advokatų kontoros „AVERUS“ 2020 m. lapkričio 23 d. PVM sąskaita – faktūra Nr. ADV-2020/1109, 2020 m. lapkričio 23 d. paslaugų suteikimo aktu Nr. ADV-2020/1109 ir 2020 m. lapkričio 23 d. mokėjimo nurodymu Nr. 555. Minėti dokumentai patvirtina, kad A. S. advokatų kontorai „AVERUS“ sumokėjo 1408,63 Eur.
ABTĮ 40 straipsnio 3 dalis teigia, kad kai išnagrinėjus bylą yra patenkinamos ar apginamos trečiųjų suinteresuotų asmenų teisės, šie asmenys turi tokias pačias teises į išlaidų atlyginimą, kaip ir proceso šalis, kurios naudai priimtas sprendimas. Trečiasis suinteresuotas asmuo A. S. atsiliepime į pareiškėjo skundą nurodė, kad nesutinka su jame keliamais reikalavimais, prašė skundą atmesti kaip nepagrįstą, todėl nagrinėjamu atveju galima teigti, jog sprendimu buvo apgintos trečiojo suinteresuoto asmens teisės ir jis įgijo teisę į bylinėjimosi išlaidų atlyginimą.
Pažymėtina, jog pareiškėjas išreiškė poziciją, kad A. S. neturėjo teisinio suinteresuotumo nagrinėtame ginče, todėl jis neturi teisės į bylinėjimosi išlaidų atlyginimą. Teisėjų kolegijos nuomone šią pareiškėjo poziciją paneigia paties pareiškėjo procesiniai veiksmai – jis pats skunde nurodė A. S. trečiuoju suinteresuotu asmeniu, taigi pagal ABTĮ 46 straipsnio 2 dalies nuostatas pripažino, kad nagrinėjamas ginčas gali jam sukelti teisines pasekmes. Taip pat A. S. yra vienas iš ginčo žemės sklypų bendraturčių, todėl akivaizdu, kad sutikimas rengti Projektą turi įtakos jo teisių ir pareigų turiniui.
Atstovavimo išlaidų atlyginimo klausimas sprendžiamas Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) ir kitų teisės aktų nustatyta tvarka. Vadovaujantis CPK 98 straipsnio 2 dalimi šalies išlaidos, susijusios su advokato ar advokato padėjėjo pagalba, atsižvelgiant į konkrečios bylos sudėtingumą ir advokato ar advokato padėjėjo darbo ir laiko sąnaudas, yra priteisiamos ne didesnės, kaip yra nustatyta teisingumo ministro kartu su Lietuvos advokatų tarybos pirmininku patvirtintose rekomendacijose dėl užmokesčio dydžio.
Priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą pagalbą maksimalų dydį reglamentuoja Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. 1R-85 „Dėl rekomendacijų dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą pagalbą maksimalaus dydžio patvirtinimo“ patvirtintos Rekomendacijos dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą pagalbą maksimalaus dydžio (toliau – ir Rekomendacijos).
Analizuojant 2020 m. lapkričio 23 d. paslaugų suteikimo aktą matyti, kad A. S. advokatui sumokėjo: 1) 18,33 Eur už prašymo dėl prieigos prie bylos elektroninės kortelės suteikimo parengimą; 2) 220,00 Eur už susipažinimą su skundu bei bendravimą su klientu; 3) 110,00 Eur už pareiškėjo skundo analizę, teisės aktų, susijusiu su paduotu skundu, analize; 4) 513,33 Eur už atsiliepimo parengimą ir 220,00 Eur už atsiliepimo koregavimą (iš viso 733,33 Eur); 5) 36,67 Eur už pranešimo teismui dėl sutikimo bylą nagrinėti rašytinio proceso tvarka parengimą; 6) 18,33 Eur už pranešimo teismui dėl šaukimų įteikimo kitiems suinteresuotiems asmenims parengimą; 7) 27,50 Eur už prašymo dėl bylinėjimosi išlaidų atlyginimo parengimą.
Pažymėtina, jog vadovaujantis Rekomendacijų 2 punktu, nustatant priteistino užmokesčio už teikiamas teisines paslaugas dydį, rekomenduojama atsižvelgti į šiuos kriterijus: bylos sudėtingumą, teisinių paslaugų kompleksiškumą, specialių žinių reikalingumą, ankstesnį (pakartotinį) dalyvavimą toje byloje, būtinybę išvykti į kitą vietovę, negu registruota advokato darbo vieta, ginčo sumos dydį, teisinių paslaugų teikimo pastovumą ir pobūdį, sprendžiamų teisinių klausimų naujumą, šalių elgesį proceso metu, advokato darbo laiko sąnaudas, kitas svarbias aplinkybes. Visumos kriterijų buvimas leidžia teigti, kad administracinę bylą nagrinėjantis teismas kiekvienu konkrečiu atveju turi įvertinti šių kriterijų visumą bei spręsti, ar yra pagrindas iš bylą pralaimėjusios šalies priteisti bylinėjimosi išlaidas ir kokio dydžio išlaidos turėtų būti priteisiamos (žr. pvz. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2013 m. gegužės 2 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A858-215/2013, 2018 m. balandžio 5 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eAS-234-822/2018 ir kt.).
Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas savo praktikoje yra pažymėjęs, kad tokie teisiniai veiksmai kaip teisės aktų analizė, aktualių teisės aktų paieška, peržiūra, strategijos kūrimas, konsultacijos, susipažinimas su teismo dokumentais negali būti išskirti į savarankiškus teisinius veiksmus, o turi būti laikomi sudėtine skundo rengimo arba atstovavimo teisme dalis (žr., pvz., LVAT 2010 m. gruodžio 27 d. nutartį administracinėje byloje Nr.A502-1088/2010; 2011 m. lapkričio 18 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS858-762/2011; 2011 m. lapkričio 11 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS143-595/2011, 2016 m. vasario 24 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-1217-602/2015, 2017 m. rugsėjo 13 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eAS-786-442/2017). Pasirengimas teismo posėdžiui bei atstovavimas teismo posėdyje taip pat yra laikytinos vienos rūšies išlaidomis (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2017 m. vasario 8 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS-114-438/2017; 2017 m. rugsėjo 13 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eAS-786-442/2017).
Teisėjų kolegijos nuomone trečiojo suinteresuoto asmens prašomos priteisti išlaidos už prašymo dėl prieigos prie bylos elektroninės kortelės suteikimo parengimą (18,33 Eur), pranešimo teismui dėl sutikimo bylą nagrinėti rašytinio proceso tvarka parengimą (36,67 Eur) ir pranešimo teismui dėl šaukimų įteikimo kitiems suinteresuotiems asmenims parengimą (18,33 Eur), yra sudėtinės atsiliepimo į skundą parengimą ar pasirengimo atstovauti klientą teisme išlaidos, todėl vadovaujantis cituota Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo jurisprudencija prašomos piniginės sumos yra laikytinos perteklinėmis ir prašymas šioje apimtyje netenkinamas.
Rekomendacijų 7 punktas numato, kad rekomenduojami priteistini užmokesčio už advokato civilinėse bylose teikiamas teisines paslaugas maksimalūs dydžiai apskaičiuojami taikant nustatytus koeficientus, kurių pagrindu imamas Lietuvos statistikos departamento skelbiamas užpraėjusio ketvirčio vidutinis mėnesinis bruto darbo užmokestis šalies ūkyje (be individualių įmonių).
Trečiasis suinteresuotas asmuo teismui atsiliepimą į skundą pateikė 2020 m. rugsėjo 17 d. (2020 m. III ketvirtis), todėl nagrinėjamu atveju aktualus 2020 m. I ketvirčio vidurinis mėnesinis bruto darbo užmokestis šalies ūkyje, kuris, remiantis Lietuvos statistikos departamento skelbiamais duomenimis, siekė 1381,0 Eur. Už ieškinio, priešieškinio, atsiliepimo į ieškinį ar priešieškinio parengimą maksimalus priteistinas užmokesčio dydis – 2,5 (Rekomendacijų 8.2 punktas). Įvertinus minėtas aplinkybes konstatuotina, jog maksimalus priteistinas užmokesčio dydis už atsiliepimo į skundą parengimą siekia 3452,5 Eur (1381,0 * 2,5). Įvertinus minėtas aplinkybes konstatuotina, kad už atsiliepimo į skundą parengimą, įskaičiuojant advokato susipažinimą su pareiškėjo skundu, kliento konsultavimą ir teisės aktų analizę, prašoma priteisti 1063,33 Eur (513,33 + 220,00 + 110,00 + 222,00) suma neviršija Rekomendacijose nustatyto maksimalaus priteistino užmokesčio dydžio.
Taip pat A. S. prašo iš pareiškėjo priteisti 27,50 Eur už prašymo priteisti patirtas bylinėjimosi išlaidas atlyginimą. Už minėto prašymo parengimą maksimalus priteistinas užmokesčio dydis – 0,4 (Rekomendacijų 8.16 punktas). Prašymas priteisti patirtas bylinėjimosi išlaidas teismui pateiktas 2020 m. lapkričio 23 d. (2020 m. IV ketvirtis), todėl nagrinėjamu atveju aktualus 2020 m. II ketvirčio vidurinis mėnesinis bruto darbo užmokestis šalies ūkyje, kuris, remiantis Lietuvos statistikos departamento skelbiamais duomenimis, siekė 1398,5 Eur. Akivaizdu, jog už prašymo priteisti patirtas bylinėjimosi parengimą prašoma suma taip pat neviršija Rekomendacijose nustatyto maksimalaus priteistino užmokesčio dydžio.
Vadovaujantis anksčiau minėtomis aplinkybėmis trečiojo suinteresuoto asmens prašymas dėl patirtų bylinėjimo išlaidų atlyginimo priteisimo tenkintas iš dalies ir jo naudai iš atsakovo F. B. priteistinas 1090,83 Eur (1063,33 + 27,5) bylinėjimosi išlaidų atlyginimas.
Pažymėtina, kad teismui pateiktuose dokumentuose, nėra detalizuota kiekvieno atlikto procesinio veiksmo įvertinimas pinigais, ar yra išskirtas PVM už kiekvieną parengtą procesinį dokumentą, todėl teismas priteisdamas šią sumą konstatuoja, kad priteisiama 1090,83 Eur suma neišskiriant PVM.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 40, 84, 86 – 87 straipsniais, 88 straipsnio 1 punktu, 132 straipsnio 1 dalimi, teisėju kolegija
nusprendžia:
Pareiškėjo F. B. skundą atmesti kaip nepagrįstą.
Netenkinti pareiškėjo F. B. prašymo iš atsakovės Palangos miesto savivaldybės administracijos priteisti bylinėjimosi išlaidų atlyginimą.
Trečiojo suinteresuotojo asmens A. S. prašymą dėl bylinėjimosi išlaidų atlyginimo priteisimo tenkinti iš dalies ir A. S. iš pareiškėjo F. B. priteisti 1090,83 Eur bylinėjimosi išlaidų atlyginimą. Kitoje dalyje A. S. prašymo dėl bylinėjimosi išlaidų atlyginimo priteisimo netenkinti.
Sprendimas per trisdešimt kalendorinių dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, apeliacinį skundą paduodant per Regionų apygardos administracinio teismo Klaipėdos rūmus.