Šiaulių apylinkės teismo nutartis

pareiškėjų atstovui advokatui P. R. B.

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjų I. J., D. J. ir V. J. pareiškimą suinteresuotam asmeniui Šiaulių apskrities valstybinei mokesčių inspekcijai dėl termino atnaujinimo, ir

Aprašomoji dalis

nustatė:

Pareiškėjas V. J. į teismo posėdį neatvyko, todėl pareiškimas išnagrinėtas jam nedalyvaujant, kadangi jį teisme atstovavo advokatas P. R. B. (16 b. l.), ir jam apie posėdžio datą, laiką ir vietą pranešta tinkamai (CPK 124 str. 2 d., 52 b. l.).

Pareiškėjų atstovas advokatas P. R. B. teismo posėdyje pareiškėjų pareiškimą palaikė ir prašė jį tenkinti, nurodydamas, jog pareiškėjai terminą palikimui priimti praleido dėl objektyvių gyvenimiškų priežasčių, nes mirus pareiškėjų motinai, vaikai buvo labai jauni, tėvas dirbo policijoje ir gerai žinojo įstatymus, vaikams buvo pažadėjęs viską sutvarkyti, vaikams tėvas vienas, o ėjo kitu keliu ir pats gviešėsi to turto. Nurodė, jog pareiškėjai įstatymo nustatytą terminą priimti palikimą po mamos mirties praleido dėl tragiškai susidėjusių gyvenimiškų aplinkybių, nes tėvai mirė jauni, vaikai liko jauni, be patirties, be to, buvo bedarbiai. Todėl mano, kad įvertinus bylos aplinkybes gyvenimišku požiūriu, pareiškimas turi būti tenkinamas, nes palikimas negali tekti tam, kam nepriklauso.

Suinteresuoto asmens atstovas į teismo posėdį neatvyko, apie teismo posėdį pranešta tinkamai (49 b. l.).

Motyvuojamoji dalis

Pareiškimas tenkintinas.

Paveldėjimas – tai mirusio fizinio asmens turtinių teisių, pareigų ir kai kurių asmeninių neturtinių teisių perėjimas jo įpėdiniams pagal įstatymą arba pagal testamentą. Tam, kad įpėdinis įgytų palikimą, jis turi jį priimti vienu iš įstatyme įvardytų būdų per tris mėnesius nuo palikimo atsiradimo dienos (CK 5.50 str. 1-3 d.). Lietuvos Respublikos CK 5.50 straipsnio 3 dalyje nustatytą palikimui priimti terminą teismas gali pratęsti, jeigu pripažįsta, kad terminas praleistas dėl svarbių priežasčių. Palikimas gali būti priimamas pasibaigus terminui ir be kreipimosi į teismą, jeigu su tuo sutinka visi kiti priėmę palikimą įpėdiniai (CK 5.57 str. 1 d.).

Lietuvos Aukščiausiasis Teismas, formuodamas vienodą teisminę praktiką bylose dėl termino palikimui priimti pratęsimo, laikosi nuostatos, kad teismai, spręsdami klausimą dėl termino palikimui priimti pratęsimo, turi įvertinti ne tik objektyvias aplinkybes, dėl kurių terminas buvo praleistas, ir tai, kiek jis buvo praleistas, bet ir kitas teisinės reikšmės turinčias priežastis, trukdžiusias asmeniui laiku kreiptis dėl palikimo priėmimo. Klausimą, ar konkrečios termino palikimui priimti praleidimo priežastys pripažintinos svarbiomis ir ar jos yra pagrindas terminui pratęsti, teismai turi spręsti atsižvelgdami į terminų, nustatytų palikimui priimti, paskirtį, teisinius padarinius, konkrečias bylos aplinkybes, byloje dalyvaujančių šalių elgesį, asmens, prašančio pratęsti terminą (arba kurio vardu prašoma priimti palikimą), teisinį statusą, pareiškėjo elgesį bei kitas reikšmingas aplinkybes. Vertinant pareiškėjo elgesį, būtina atsižvelgti į tai, ar jis buvo pakankamai atidus, sąžiningas, ar, priešingai, savo teises įgyvendino nerūpestingai, aplaidžiai. Šia prasme kiekvienam konkrečiam atvejui taikytini ne vidutiniai, o individualūs sąžiningo, atidaus bei rūpestingo elgesio standartai. Šį klausimą teismai turi spręsti visų bylos aplinkybių kontekste. Teismas, spręsdamas termino palikimui priimti pratęsimo klausimą, turi įvertinti, ar nebus pažeisti kitų asmenų teisėti interesai bei viešasis interesas (pvz. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2006-01-16 nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-46/2006; 2007-06-15 nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-258/2007; 2011 m. gegužės 17 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-246/2011 ir kt.).

Iš pareiškėjų I. J., D. J. ir V. J. pareiškimo ir kitų byloje esančių rašytinių įrodymų, pačių pareiškėjų I. J. ir D. J. bei jų atstovo advokato paaiškinimų teismo posėdžio metu, nustatyta, kad pareiškėjai I. J., D. J. ir V. J. yra broliai ir seserys, o jų tėvai G. J. ir S. J. yra mirę (4-8 b. l.). Po pareiškėjų motinos G. J., mirusios (duomenys neskelbtini), mirties liko mirusiosios vardu registruotas nekilnojamasis turtas: 4 kambarių butas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantis (duomenys neskelbtini), Pakruojo rajone, ir jo priklausiniai: ūkinis pastatas, kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), ūkinis pastatas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), bei garažas, kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantys (duomenys neskelbtini), Pakruojo rajone (9-15 b. l.). Testamentų registre nėra įregistruotų palikėjos G. J., a. k. (duomenys neskelbtini) palikimo priėmimo faktų (36 b. l.).

Kaip minėta, kasacinio teismo praktikoje įstatymų aiškinimo ir taikymo nuostatos dėl praleisto termino palikimui priimti atnaujinimo (pratęsimo) išaiškinta, jog įpėdinis turi įrodyti, kad įstatymo nustatytas terminas yra praleistas dėl svarbių priežasčių, pripažintinų pagrindu jam pratęsti, t. y. kad tam tikros priežastys lėmė, jog įpėdinis dėl nuo jo nepriklausančių priežasčių tinkamai negalėjo įgyvendinti įstatyme nustatytų savo teisių. Be to, kasacinis teismas taip pat yra pasisakęs ir tuo aspektu, kad terminas palikimui priimti gali būti pratęstas tik tokiam įpėdiniui, kuris nuo palikimo atsiradimo pradžios išreiškė norą jį priimti, tačiau dėl susiklosčiusių individualių gyvenimo aplinkybių negalėjo atlikti įstatymo nustatytų palikimo priėmimo veiksmų (pvz. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2007-03-15 nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-103/2007).

Teismas, įvertinęs šioje byloje nurodytus pareiškėjų argumentus dėl priežasčių, pripažintinų pagrindu atnaujinti jiems įstatymo nustatytą terminą palikimui priimti, laiko reikšminga tai, kad byloje neginčijamai nustatyta, jog pareiškėjų motinos G. J., mirusios (duomenys neskelbtini), mirties momentu visi pareiškėjai iš tiesų buvo labai jauno amžiaus: D. J. palikimo atsiradimo momentu buvo beveik 24 metų amžiaus, I. J. – 19 metų amžiaus, o V. J. – tik prieš 10 dienų iki motinos mirties tapęs pilnamečiu - 18 metų amžiaus. Šie duomenys, teismo vertinimu, patvirtina pareiškėjų nurodomas aplinkybes, jog jie neturėjo gyvenimiškos patirties ir nebuvo tiek teisiškai išprusę, jog sugebėtų pilnai ir tinkamai, remiantis įstatymo normomis, įgyvendinti savo subjektines teises, susijusias su paveldėjimo teisiniais santykiais. Be to, iš byloje esančių pažymų apie deklaruotas gyvenamąsias vietas (33-35 b. l.), dokumentų, prijungtų iš Pakruojo rajono apylinkės teisme paliktos nenagrinėtos civilinės bylos Nr. 2-871-744/2010m. (41-46 b. l.), akivaizdu, kad pareiškėjai po jų mamos G. J. mirties toliau liko gyventi kartu su savo tėvu S. J. jų motinos vardu registruotame bute, jį tvarkydami ir valdydami (37 b. l.). Kaip matyti iš paminėtų prijungtų civilinės bylos Nr. 2-871-744/2010m. dokumentų (41-46 b. l.), šiuo atveju pripažintina taip pat reikšminga tai, kad pareiškėjų tėvui S. J. dar 2010 metais inicijavus bylą dėl juridinę reikšmę turinčio fakto, kad jis po žmonos G. J. mirties priėmė palikimą, faktiškai pradėdamas jį valdyti, nustatymo, pareiškėjų tėvas teismui nurodė, kad visi trys mirusiosios vaikai – pareiškėjai I. J. ir Donatas bei V. J. taip pat faktiškai kartu su juo palikimą priėmė, todėl jis kartu su vaikais nusprendė kreiptis į teismą bendru pareiškimu dėl palikimo priėmimo fakto nustatymo. Pastarieji duomenys patvirtina pareiškėjų argumentus, kad nuo palikimo atsiradimo pradžios pareiškėjai išreiškė norą priimti palikimą, likusį po jų motinos G. J. mirties, o taip pat aplinkybes, jog pareiškėjai nesutiko su tuo, kad jų tėvas vienas priimtų žmonos (pareiškėjų motinos) G. J. palikimą, bei tai, kad tarp pareiškėjų ir jų tėvo S. J. kilo nesutarimas dėl G. J. turto paveldėjimo ir paveldimo turto pasidalijimo. Taigi, įvertinus nagrinėjamos bylos aplinkybes, pareiškėjų elgesį bei jų teisinį statusą, darytina išvada, jog pareiškėjai iš esmės dėl visapusiško pasitikėjimo tėvu S. J. ir menkos gyvenimiškos patirties bei dėl teisinio neišprusimo neįgyvendino tinkamai savo teisių į palikimą, likusį po jų motinos G. J., mirusios (duomenys neskelbtini), mirties.

Vertinant terminą, kuris nagrinėjamu atveju praleistas, pažymėtina, jog jis praleistas gana žymiai – šiek tiek daugiau nei 8 metai ir nors įstatymų nežinojimas ar netinkamas jų nuostatų suvokimas neatleidžia nuo juose numatytų sankcijų taikymo ir nepateisina įstatymų reikalavimų nevykdymo ar netinkamo jų vykdymo (CK 1.6 str.), o kartu ir reikalauja, kad kiekvienas asmuo domėtųsi savo teisėmis ir pareigomis, t. y. elgtųsi protingai, kadangi pažeistos teisės gali būti ginamos tik tada, kai pats asmuo elgiasi sąžiningai, apdairiai ir rūpestingai (CK 1.137 str.), tačiau šiame kontekste pažymėtina, kad teismo vertinimu, pareiškėjų argumentai dėl visapusiško pasitikėjimo tėvu ir pervertinta jo kompetencija teisiniais klausimais suponuoja išvadą, jog pareiškėjų teisinis neišprusimas ir socialinis statusas būtent ir buvo pagrindinės subjektyvios gyvenimiškos priežastys, sutrukdžiusios jiems laiku ir tinkamai įgyvendinti savo teises dėl palikimo priėmimo (CK 5.50 str.). Kita vertus, aukščiau paminėti bylos duomenys patvirtina, kad pareiškėjai iš tiesų visą šį laikotarpį siekė paveldėti mamos turtą, be to, akivaizdu, jog santykiai, besiklostantys tarp tėvų ir vaikų, yra ir turi būti paremti tarpusavio pagarbos, geros moralės, sąžiningumo, pasitikėjimo ir kt. principais, todėl, remiantis ir paprotine bei šeimos teise, teismo vertinimu, laikytini pagrįstais pareiškėjų argumentai, kad jiems nepakako ryžto elgtis apdairiai ir, esant pilnamečiams, nežiūrint į tėvo poziciją, savarankiškai priimti sprendimus dėl motinos palikimo priėmimo. Bylos duomenys taip pat neginčijamai patvirtina, kad nagrinėjamu atveju iki šiol nėra įpėdinių, priėmusių G. J. palikimą, ir nėra išduotas paveldėjimo teisės liudijimas, t. y. G. J. palikimo tinkamai ir laiku niekas nepriėmė (CK 5.2 str., 5.50 str., 5.62 str., 5.66-5.67 str., 36 b. l.), todėl pareiškėjai dar gali atlikti veiksmus, susijusius su paveldėjimo reikalais, atnaujinus jiems praleistą terminą (CK 5.57 str.). Taigi, termino atnaujinimas šiuo atveju neturės įtakos kitų asmenų teisėtiems interesams bei viešajam interesui. Todėl, teismo vertinimu, vien formaliais pagrindais negali būti užkirstas kelias pareiškėjams, kaip pirmos eilės įpėdiniams (CK 5.11 str. 1 d. 1 p.), paveldėti turtą, likusį po jų motinos G. J. mirties.

Teismas, įvertinęs visumą byloje nustatytų aplinkybių, t. y., susidariusią teisinę ir gyvenimišką situaciją, o taip pat pareiškėjų statusą, vadovaudamasis sąžiningumo, protingumo ir teisingumo kriterijais bei paprotine teise, konstatuoja, jog pareiškėjai I. J., D. J. ir V. J. praleido įstatyme nustatytą trijų mėnesių terminą palikimui priimti dėl aukščiau nurodytų priežasčių, kurias teismas pripažįsta svarbiomis, todėl pareiškėjų pareiškimas tenkintinas ir atnaujintinas įstatymo nustatytas terminas palikimui, atsiradusiam po jų motinos G. J., mirusios (duomenys neskelbtini), mirties, priimti (CK 5.57 str. 1 d.).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos CPK 290-292, 334-335, 578 straipsniais, teismas

nutaria:

Pareiškimą tenkinti ir atnaujinti pareiškėjams I. J., a. k. (duomenys neskelbtini) D. J., a. k. (duomenys neskelbtini) ir V. J., a. k. (duomenys neskelbtini) terminą kreiptis į palikimo vietos notarą dėl palikimo, esančio (duomenys neskelbtini), Pakruojo rajone, likusio po jų motinos G. J., mirusios (duomenys neskelbtini), mirties.

Nutartis per 7 dienas nuo jos priėmimo dienos gali būti skundžiama atskiruoju skundu Šiaulių apygardos teismui per Pakruojo rajono apylinkės teismą.