- Teismas
- Lietuvos apeliacinis teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2020-12-22
- Bylos Nr.
- e2-1768-241/2020
- Teisminio proceso Nr.
- 2-57-3-00393-2013-8
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Danutė Gasiūnienė
- Pareiškėjas
- A. L.
- Ieškovas
- A. L.
- Atsakovas
- A. L., notarei A
Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Danutė Gasiūnienė
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjo A. L. atskirąjį skundą dėl Klaipėdos apygardos teismo 2020 m. rugsėjo 21 d. nutarties civilinėje byloje Nr. eA2-975-796/2020, kuria atmestas pareiškėjo prašymas dėl proceso atnaujinimo išnagrinėtoje Klaipėdos apygardos teismo civilinėje byloje Nr. 2-611-253/2014 pagal ieškovės A. L. ieškinį atsakovams A. L., notarei A. G. dėl paskolos sutarties pripažinimo nesudaryta, paprastojo vekselio pripažinimo negaliojančiu ir notaro vykdomojo įrašo panaikinimo.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
I. Ginčo esmė
1. Pareiškėjas A. L. kreipėsi į teismą, prašydamas atnaujinti procesą išnagrinėtoje Klaipėdos apygardos teismo civilinėje byloje Nr. 2-611-253/2014; atnaujinus procesą, ieškovės A. L. ieškinį atsakovams A. L., notarei A. G. dėl paskolos sutarties pripažinimo nesudaryta, 2009 m. liepos 10 d. paprastojo vekselio pripažinimo negaliojančiu ir 2011 m. gruodžio 21 d. vykdomojo įrašo panaikinimo atmesti bei priteisti iš ieškovės A. L. atsakovui bylinėjimosi išlaidas.
2. Pareiškėjas nurodė, kad ieškovė A. L. pareiškė ieškinį, prašydama pripažinti jos ir atsakovo A. L. paskolos sutartį dėl 1 470 000 Lt paskolinimo nesudaryta, pripažinti negaliojančiu 2009 m. liepos 10 d. paprastąjį vekselį, panaikinti 2011 m. gruodžio 21 d. Klaipėdos miesto 15-ojo notaro biuro vykdomąjį įrašą ir priteisti bylinėjimosi išlaidas. Klaipėdos apygardos teismas 2014 m. lapkričio 17 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. 2-611-253/2014 ieškinį atmetė. Lietuvos apeliacinio teismo 2017 m. kovo 2 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. 2A-11-943/2017 nuspręsta panaikinti pirmosios instancijos teismo sprendimą ir priimti naują sprendimą – ieškovės A. L. ieškinį patenkinti. Išnagrinėtoje byloje apeliacinės instancijos teismas nurodė, kad atsakovas neįrodė ieškovės vardu įgijęs turto už 1 470 000 Lt sumą, todėl ieškovės pasirašytas ginčo vekselis negali būti suprantamas kaip dovanojimo sutarties įvykdymo užtikrinimo priemonė. Teismas darė išvadą, kad ginčo vekselis, kuriuo ieškovė įsipareigojo atsakovui sumokėti atitinkamą sumą, civilinėje teisinėje apyvartoje egzistuoja be jokio faktinio ir teisinio pagrindo. Teisėjų kolegija sprendė, kad ginčo vekselis nagrinėjamu atveju yra atsakovo nesąžiningų veiksmų rezultatas. Ieškovės versiją, kad vekselį atsakovas įgijo apgaulės būdu, t. y. apgaule gavęs ieškovės parašą ir ant tuščio lapo su ieškovės parašu atspausdino vekselio tekstą, patvirtina trijų ekspertizių išvados.
3. Pareiškėjo teigimu, tokios Lietuvos apeliacinio teismo 2017 m. kovo 2 d. sprendimo išvados yra nesuderinamos ir prieštaraujančios naujai gautiems įrodymams. Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos teismo rūmų nagrinėjamoje baudžiamojoje Nr. 1-46-659/2019 byloje buvo pateiktas Lietuvos teismo ekspertizės centro 2020 m. kovo 20 d. ekspertizės aktas, kuriuo yra patvirtintos naujai paaiškėjusios aplinkybės, lemiančios Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 366 straipsnio 1 dalies 2 punkte numatytą pagrindą atnaujinti procesą civilinėje byloje. Naujo rašytinio įrodymo – ekspertizės akto tiriamoji dalis ir pateiktos išvados iš esmės patvirtina pareiškėjo išnagrinėtoje byloje nurodytas pašalinio teksto atsispaudimo aplinkybes, paneigia teismo išvadą, kad vekselis yra pareiškėjo nesąžiningų veiksmų rezultatas.
II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė
4. Klaipėdos apygardos teismas 2020 m. rugsėjo 21 d. nutartimi pareiškėjo prašymą atmetė; netenkino ieškovės A. L. prašymo dėl baudos skyrimo pareiškėjui.
5. Teismas pažymėjo, kad pateikto 2020 m. kovo 20 d. ekspertizės akto išvadose nurodyta, jog metodikų, leidžiančių nustatyti, kada išspausdinti dokumentų tekstai, nėra. Rankraštinių įrašų amžiaus nustatymo tyrimai Lietuvos teismo ekspertizės centre neatliekami, todėl atsakyti į klausimus, ar 2009 m. liepos 10 d. vekselis pagamintas (pasirašytas) ir atspausdintas 2009 m. liepos 10 d., ar šiame vekselyje rankraštiniai įrašai padaryti ir tekstas atspausdintas tuo pačiu metu, koks laikotarpis skiria rankraštinių įrašų spausdintinio teksto atlikimą, negalima. Nustatyti, ar 2009 m. liepos 10 d. paprastajame vekselyje pirmiau buvo parašyti žodžiai „A. L.“ ir pasirašyta, o po to išspausdintas paprastojo vekselio tekstas, ar atvirkščiai – pirmiausiai buvo išspausdintas vekselio tekstas, o vėliau atlikti rankraštiniai įrašai ir parašas, negalima, nes vekselio spausdintinio teksto ženklai su rankraštiniais įrašais ir parašu nesikerta, o ties tinkamais tokiam tyrimui įrašais ir parašo ženklų štrichais esančių tonerio dalelių dėl intensyvių vekselio įvairaus pobūdžio eksploatacijos požymių nėra (neliko).
6. Teismas sprendė, kad 2020 m. kovo 20 d. ekspertizės išvadoje tik nurodyta, jog ieškovės parašas nesikerta su vekselio tekstu ir kad pirmiau buvo išspausdintas 2009 m. liepos 10 d. paprastojo vekselio turinys ir atlikti rankraštiniai įrašai bei parašas, o po to šiame dokumente atsirado pašalinio teksto veidrodiniai atspindžiai, tačiau į klausimą, ar šiame vekselyje rankraštiniai įrašai padaryti ir tekstas atspausdintas tuo pačiu metu, neatsako ir nepaneigia įsiteisėjusiame teismo sprendime padarytos išvados, kad vekselis yra atsakovo nesąžiningų veiksmų rezultatas. Todėl proceso atnaujinimas byloje negali būti savitikslis ir taikomas tik tam, kad atnaujinus bylą būtų įvertintas tik vieno iš daugelio byloje esančių įrodymų patikimumas ir galimybė juo remtis nustatinėjant ginčui reikšmingas faktines aplinkybes.
7. Teismas nurodė, kad Lietuvos apeliacinio teismo 2017 m. kovo 2 d. sprendime, be kita ko, konstatuota, jog pareiškėjas neįrodė ieškovės vardu įgijęs turto už 1 470 000 Lt sumą, todėl ieškovės pasirašytas ginčo vekselis negali būti suprantamas kaip dovanojimo sutarties įvykdymo užtikrinimo priemonė. Bylą nagrinėjęs apeliacinės instancijos teismas padarė išvadą, kad ginčo vekselis, kuriuo ieškovė įsipareigojo atsakovui sumokėti atitinkamą sumą, civilinėje teisinėje apyvartoje egzistuoja be jokio faktinio ir teisinio pagrindo. Be to, Lietuvos apeliacinio teismo 2017 m. kovo 2 d. sprendime nurodyta, kad tiek Lietuvos teismo ekspertizės centro Klaipėdos skyriaus 2012 m. balandžio 2 d. specialisto išvadoje, tiek Lietuvos teismo ekspertizės centro 2014 m. gegužės 9 d. ekspertizės akte, tiek diplomuoto chemiko – dokumentų technikos eksperto dr. J. H. B. atliktos techninės dokumento ekspertizės akte suformuotos ekspertizės išvados iš esmės sutampa – jeigu Lietuvos teismo ekspertizės centro teismo ekspertai nustatė, kad tikėtina, jog 2009 m. liepos 10 d. paprastajame vekselyje pirmiau buvo įrašyti žodžiai „A. L.“ ir pasirašyta, o po to išspausdintas vekselio tekstas, tai Vokietijos eksperto atliktas tyrimas šią išvadą patvirtino.
8. Atsižvelgdamas į tai, teismas darė išvadą, kad Lietuvos apeliacinio teismo 2017 m. kovo 2 d. sprendimas yra pagrįstas ne tik trijų ekspertizės aktų išvadomis, bet ir byloje nustatytų aplinkybių visuma. Pareiškėjas, nesutikdamas su diplomuoto chemiko – dokumentų technikos eksperto dr. J. H. B. ekspertizės akto išvadomis, turėjo galimybę reikšti prašymą dėl pakartotinės ekspertizės skyrimo bylos nagrinėjimo apeliacinėje instancijoje metu. Be to, pareiškėjo pateiktas Lietuvos teismo ekspertizės centro 2020 m. kovo 20 d. aktas yra naujai atsiradęs ir teikiamas įrodymas, kuris neegzistavo bylos nagrinėjimo metu, todėl ir dėl šios priežasties nėra pagrindo jame esančių išvadų vertinti kaip naujai paaiškėjusių esminių aplinkybių, kurios nebuvo ir negalėjo būti žinomos pareiškėjui bylos nagrinėjimo metu.
III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į jį argumentai
9. Pareiškėjas prašo Klaipėdos apygardos teismo 2020 m. rugsėjo 21 d. nutartį panaikinti ir klausimą išspręsti iš esmės – prašymą tenkinti ir atnaujinti procesą išnagrinėtoje Klaipėdos apygardos teismo civilinėje byloj Nr. 2-611-253/2014. Skundas grindžiamas šiais argumentais:
9.1. Naujame ekspertizės akte esantys duomenys paneigia Lietuvos apeliacinio teismo 2017 m. kovo 2 d. sprendime daromą išvadą, kad pareiškėjas suklastojo vekselį. Šią išvadą Lietuvos apeliacinis teismas grindė lygiaverčiu įrodymu – eksperto dr. J. H. B. dokumentinės technikos ekspertizės aktu. Naujas ekspertizės aktas vertintinas kaip įrodymas, atitinkanti keliamus reikalavimus siekiant proceso atnaujinimo.
9.2. Išnagrinėtoje civilinėje byloje buvo akivaizdu, kad dr. J. H. B. ekspertinės išvados prieštarauja kitiems byloje esantiems įrodymams ir tokiam prieštaravimui įvertinti nereikia turėti jokių specialių žinių, o pakanka vien tik loginio mąstymo. Atsižvelgiant į tai, skundžiamos teismo nutarties argumentas, kad pareiškėjas, siekdamas paneigti dr. J. H. B. ekspertines išvadas, turėjo apeliacinės instancijos teismui teikti prašymą atlikti papildomą ekspertizę, yra nepagrįstas, nes šiuo konkrečiu atveju tai nebuvo būtina. Byloje buvo pakankamai duomenų, kurie leido pripažinti, kad vadovaujantis logikos dėsniais ir įrodymų visumos vertinimo taisyklėmis, yra akivaizdu, jog teismo eksperto dr. J. H. B. išvados yra nepagrįstos.
9.3. Eksperto dr. J. H. B. atliktoje techninėje dokumento ekspertizėje daromos išvados yra nepagrįstos jokiais tyrimo metodais. Tam galimai turėjo įtakos aplinkybė, kad dr. J. H. B. ekspertizę atliko ne kaip Bavarijos žemės nusikaltimų tyrimo ekspertas, bet kaip privatus asmuo, veikiantis individualios veiklos pagrindu. Tai galėjo lemti situaciją, kad išsamiems tyrimams atlikti šis ekspertas neturėjo prieigos prie tyrimams reikalingos techninės įrangos. Ekspertui taip pat nebuvo pateikta civilinės bylos medžiaga, kas taip pat galėjo turėti įtaką ekspertizės teisingumui, nes ekspertas negalėjo susipažinti su kitais atliekamam tyrimui reikšmingais duomenimis.
9.4. Tai, kad kvalifikuotai ekspertinei išvadai parengti techninės priemonės buvo būtinos, patvirtina naujai teikiamo Lietuvos teismo ekspertizės 2020 m. kovo 20 d. centro ekspertizės akto tiriamoji dalis, iš kurios matyti, jog vien tik siekiant atsakyti į pateiktą klausimą apie vekselio spausdinto teksto ir jame atsispaudusių pašalinio teksto fragmentų tonerio fizikines–chemines savybes, ekspertai atliko visą eilę tyrimų, paremtų skirtingomis metodikomis, naudojo įvairiausias priemones fizikiniams, cheminiams tyrimams atlikti ir visų gautų duomenų pagrindu padarė išvadą, kad 2009 m. liepos 10 d. paprastojo vekselio tekstas išspausdintas kito tipo (kitokios cheminės sudėties) toneriu, nei abejose jo pusėse esantys pašaliniai, nesusiję su jo turiniu, veidrodinio vaizdo ženklai.
9.5. Kartu su prašymu atnaujinti procesą pateikto ekspertizės akto tiriamoji dalis bei išvados yra tiesiogiai susijusios su įrodinėjamomis aplinkybėmis, t. y. vienareikšmiškai paneigia dr. J. H. B. ekspertizės išvadų pagrįstumą, išskiriant esmines išvadas: 1) vekselio tekstas ir pašaliniai veidrodiniai tekstai buvo atspausdinti skirtingu metu (pirma – vekselio tekstas, vėliau – pašaliniai veidrodiniai tekstai); 2) vekselio tekstas ir atsispaudęs tekstas buvo atspausdinti skirtingais toneriais (tiesiogiai patvirtinant pareiškėjo nurodytą versiją dėl teksto atsispaudimo – termiškai apdorojant, o ne spausdinant); 3) matomas tekstas vekselyje atsispaudė būtent nuo 2011 m. PVM sąskaitos faktūros, todėl ir matoma šių datų sąsaja, nepaneigiant fakto, kad vekselis buvo surašytas 2009 m.; 4) rašytinis tekstas kertasi ne su vekselio spausdintiniu tekstu, o su atsispaudusio teksto nuo PVM sąskaitos faktūros tekstu; 5) byloje esanti notarų biuro išduota vekselio kopija yra padaryta nuo 2009 m. liepos 10 d. paprastojo vekselio (1 470 000 Lt) originalo iki pašalinių veidrodinio vaizdo teksto fragmentų atsiradimo.
9.6. Įvertinus tai, jog Lietuvos apeliacinio teismo 2017 m. kovo 2 d. sprendimo argumentai dėl ieškovės pareiškėjui išduoto 2009 m. paprastojo vekselio negaliojimas iš esmės grindžiami dr. J. H. B. ekspertizės išvadomis, kurių pagrįstumas paneigtas naujai gautu rašytiniu įrodymu – 2020 m. kovo 20 d. ekspertizes aktu, yra pagrindas atnaujinti procesą CPK 366 straipsnio 1 dalies 2 punkto pagrindu. Pareiškėjo vertinimu, pateiktame 2020 m. kovo 20 d. ekspertizės akte konstatuotos išvados turi būti traktuotinos kaip naujai paaiškėjusios aplinkybės, kurios būtų turėjusios esminės reikšmės teismo vertinimui dėl vekselio pripažinimo suklastotu ir negaliojančiu.
10. Ieškovė A. L. prašo pareiškėjo atskirąjį skundą atmesti. Atsiliepimas grindžiamas šiais argumentais:
10.1. Bylą nagrinėjęs apeliacinės instancijos teismas, prieš skirdamas ekspertizę bei pavesdamas ją atlikti Vokietijos ekspertui, išsamiai įvertino eksperto kandidatūrą, kvalifikaciją, jo teisę teikti eksperto paslaugas. Teisėjų kolegija atsižvelgė į Lietuvos teismo ekspertizės centro atsakymą, kad centras neturi įteisintos metodikos ir techninių galimybių dokumentų rankraščio įrašų, parašų, spausdintų tekstų ir kitų rekvizitų atlikimo datai nustatyti ir tokio pobūdžio tyrimų neatlieka, jog pasaulyje tokie tyrimai yra atliekami, pavyzdžiui, Vokietijos ekspertinėse įstaigose (Bundestkriminalamt), kuriose skiriamas didelis dėmesys rankraščio įrašų, ypač parašų šratinukų pasta bei gėline rašto medžiaga, amžiui nustatyti, kad turima technologinė bazė ir per kelis dešimtmečius sukauptos rašto medžiagų receptinių duomenų bazės leidžia kai kuriuos mokslinių tyrinėjimų rezultatus pritaikyti ir praktikoje. Ekspertizės atlikimui pareiškėjas prieštaravo, tačiau nesiūlė jo pageidaujamų skirti ekspertų, neteikė teismui klausimų, kuriais pageidauja gauti eksperto išvadą. Atlikus teismo ekspertizę, pareiškėjas nesutiko su teismo ekspertizės išvadomis, tačiau jokių prašymų ar pareiškimų dėl teismo ekspertizės išvadų patikslinimo, papildymo, papildomos ekspertizės atlikimo nepateikė.
10.2. Lietuvos teismo ekspertizės centro 2020 m. kovo 20 d. ekspertizės aktas ir jame suformuotų išvadų pagrindu atsiradę faktai yra sąlygoti pačio pareiškėjo veiksmų, kurie pasireiškė praėjus ilgam laiko tarpui po Lietuvos apeliacinio teismo sprendimo priėmimo, kuris yra įsiteisėjęs ir vykdytinas. Tokiu būdu pareiškėjo Lietuvos apeliacinio teismo 2015 m. rugsėjo 21 d. nutartimi paskirtos teismo ekspertizės, kurią atliko Bavarijos tyrimo biuro ekspertas dr. J. H. B., ir joje nustatytų aplinkybių kvestionavimas prašyme dėl proceso atnaujinimo bei atskirajame skunde, o ne teismo proceso metu bylą nagrinėjant iš esmės apeliacinės instancijos teisme, yra nepagrįstas ir nesudaro pagrindo proceso atnaujinimui. Faktinės aplinkybės, nustatytos naujai pateiktame 2020 m. kovo 20 d. ekspertizės akte, galėjo būti gautos ir apeliacinės instancijos teismo vertintos bylą nagrinėjant iš esmės, jeigu pareiškėjas, siekdamas paneigti dr. J. H. B. ekspertizėje nustatytus faktus bei padarytas išvadas, būtų teismui teikęs prašymus dėl papildomos ir (ar) pakartotinės ekspertizės atlikimo.
10.3. Išsamiai analizuojant Lietuvos teismo ekspertizės centro 2020 m. kovo 20 d. akto turinį matyti, kad jame padarytos išvados nepaneigia Lietuvos teismo ekspertizės centro 2014 m. gegužės 9 d. ekspertizės akte ir Vokietijos eksperto dr. J. H. B. ekspertizės akto išvadų dėl surašyto ir pasirašyto vekselio teksto eiliškumo, t. y. išvados, jog 2009 m. liepos 10 d. paprastajame vekselyje pirmiausia buvo parašyti žodžiai „A. L.“ ir pasirašyta, o tada buvo atspausdintas visas likęs tiriamo vekselio tekstas. Nurodytos aplinkybės laikytinos esminėmis, jas tinkamai įvertino bylą išnagrinėjęs apeliacinės instancijos teismas. Be to, Lietuvos teismo ekspertizės centro 2020 m. kovo 20 d. akto išvados nepaneigia ir Lietuvos teismo ekspertizės centro Klaipėdos skyriaus 2012 m. balandžio 2 d. ekspertizės akto tiriamojoje dalyje nustatytų aplinkybių ir išvadų dėl pateiktame vekselyje esančių dviejų tipų pašalinių tekstų fragmentų, t. y. aplinkybių, jog vieni teksto fragmentai yra susiję su 2011 m. lapkričio 10 d. išrašytos sąskaitos faktūros fragmentais (veidrodiniai štrichai), kiti – nesusiję, t. y. tiriamojo vekselio tekste antrą kartą atsispaudę tie patys vekselio teksto fragmentai.
10.4. Pareiškėjas, siekdamas atnaujinti procesą bei kvestionuodamas skundžiamą nutartį, akcentuoja tik 2009 m. liepos 10 d. paprastajame vekselyje pašalinio (veidrodinio) teksto atsispaudimo aplinkybes, sąmoningai ignoruodamas byloje neginčijamai nustatytus esminius faktus dėl vekselio teksto surašymo ir pasirašymo eiliškumo. Pareiškėjo nurodytos aplinkybės, kurios atsirado po to, kai ant A. L. pasirašyto tuščio lapo A. L. atspausdino vekselio tekstą, nėra laikytinos esminėmis, paneigiančiomis išnagrinėtoje byloje nustatytą paprastojo vekselio suklastojimo faktą.
10.5. Nėra pagrindo sutikti su pareiškėjo atskirajame skunde nurodytais argumentais, kad teismo eksperto dr. J. H. B. atliktoje techninėje dokumento ekspertizėje daromos išvados yra nepagrįstos jokiais tyrimo metodais ir tai galimai sąlygojo ekspertinės išvados neteisingumą. Iš eksperto dr. J. H. B. atliktos techninės dokumento ekspertizės turinio aiškiai matyti, kad Vokietijos ekspertas tyrimo metu naudojo visą eilę metodų, siekdamas byloje pateikti kvalifikuotą ekspertinę išvadą.
10.6. Byloje esančios aplinkybės sudaro pagrindą teigti, kad pareiškėjo pateiktas Lietuvos teismo ekspertizės centro 2020 m. kovo 20 d. aktas yra naujai atsiradęs ir teikiamas įrodymas, kuris neegzistavo bylos nagrinėjimo metu, tačiau šis įrodymas savo pobūdžiu yra išvestinis iš tų pačių aplinkybių ir faktinių duomenų, kurie buvo žinomi bylos nagrinėjimo iš esmės metu ir, priimant sprendimą apeliacinės instancijos teisme, buvo išsamiai ir visapusiškai įvertinti. Bylą nagrinėjęs apeliacinės instancijos teismas pagrįstai ir motyvuotai konstatavo, kad ginčo vekselis yra atsakovo (pareiškėjo) nesąžiningų veiksmų rezultatas. Nagrinėtoje byloje nenustatytos priežastys, dėl kurių galėjo susiformuoti ieškovės valia išrašyti pareiškėjui tokios didelės sumos paprastąjį vekselį.
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
11. Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, išskyrus kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai (CPK 320 straipsnio 2 dalis, 338 straipsnis). Apeliacinės instancijos teismas ex officio (pagal pareigas) patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnyje nurodytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų. Absoliučių skundžiamos nutarties negaliojimo pagrindų nenustatyta, byloje taip pat nėra pagrindo peržengti skundo ribas.
Dėl proceso atnaujinimo pagrindų
12. Kasacinio teismo jurisprudencijoje, aiškinant proceso atnaujinimo instituto paskirtį ir tikslus, nurodyta, kad teismo sprendimo teisinė galia lemia jo nekintamumą, teismo sprendimo pagrindu atsiradusių teisinių santykių stabilumą, tačiau galimi atvejai, kai po bylos išsprendimo paaiškėja naujų teisinių ar faktinių aplinkybių, turinčių įtakos teismo sprendimo teisėtumui ir pagrįstumui. Būtent tokiai situacijai įstatymų leidėjas įtvirtino proceso atnaujinimo institutą. Tiek nacionalinėje, tiek tarptautinėje teisėje, taip pat kasacinio teismo suformuotoje praktikoje proceso atnaujinimo institutas vertinamas kaip ekstraordinarus būdas įsiteisėjusiems teismų sprendimams peržiūrėti. Jį galima taikyti tik konstatavus bent vieną iš CPK 366 straipsnio 1 dalyje nustatytų pagrindų, kurių sąrašas yra baigtinis. Šie proceso atnaujinimo pagrindai turi būti taikomi neformaliai, laikantis teisinio apibrėžtumo principo, todėl proceso atnaujinimas galimas tik esminėms klaidoms taisyti, esant svarbioms ir įtikinamoms aplinkybėms (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. spalio 30 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-468/2014).
13. Nagrinėdamas prašymą atnaujinti procesą, teismas patikrina prašyme išdėstytas aplinkybes atsižvelgdamas į nurodytą civilinės bylos atnaujinimo pagrindą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. spalio 30 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-468/2014). Bet kuris pareiškėjo nurodytas proceso atnaujinimo pagrindas privalo būti analizuojamas visų bylos aplinkybių kontekste, siekiant atsakyti į klausimą, ar pareiškėjo nurodytas proceso atnaujinimo pagrindas leidžia protingai abejoti byloje priimtų teismo procesinių sprendimų teisėtumu ir pagrįstumu.
14. Prašymą atnaujinti procesą nagrinėjamoje byloje pareiškėjas grindė CPK 366 straipsnio 1 dalies 2 punktu, nustatančiu, kad procesas byloje gali būti atnaujintas, jei naujai paaiškėja esminių bylos aplinkybių, kurios nebuvo ir negalėjo būti žinomos pareiškėjui bylos nagrinėjimo metu.
15. Remiantis kasacinio teismo formuojama praktika dėl CPK 366 straipsnio 1 dalies 2 punkto taikymo, pagrindas atnaujinti procesą civilinėje byloje dėl naujai paaiškėjusių aplinkybių yra tada, kai pareiškėjas įrodo, kad: 1) tokios aplinkybės buvo nagrinėjant bylą ir priimant sprendimą; 2) jos pareiškėjui nebuvo ir negalėjo būti žinomos; 3) aplinkybės pareiškėjui tapo žinomos jau įsiteisėjus teismo sprendimui; 4) turi esminę reikšmę bylai, t. y. jeigu jos būtų buvusios žinomos nagrinėjant bylą, būtų buvęs priimtas kitoks sprendimas. Esminis naujos aplinkybės pobūdis turi būti suprantamas kaip žymus konkrečių faktinių duomenų skirtumas nuo anksčiau turėtųjų, kurį nustačius turėtų keistis priimtu ir įsiteisėjusiu teismo sprendimu jau konstatuotų faktų ir proceso šalių ginčijamo materialinio teisinio santykio teisinė kvalifikacija, o kartu ir įsiteisėjusio teismo sprendimo išvada, ją pagrindžiantys faktiniai ir teisiniai argumentai. Tai reiškia, kad dėl naujų duomenų gavimo būtų pagrindas panaikinti jau priimtus teismo sprendimus ir reikalavimus išspręsti kitaip: patenkintus reikalavimus atmesti (visus ar keletą, visiškai ar iš dalies), nepatenkintus reikalavimus patenkinti (visus ar keletą, visiškai ar iš dalies) arba teismo sprendimą pakeisti (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. sausio 21 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-7-57/2008; 2015 m. gruodžio 1 d. nutartį civilinėje byloje Nr. e3K-3-643-219/2015; 2016 m. spalio 28 d. nutarties civilinėje byloje Nr. 3K-3-437-686/2016 44 punktą). Jeigu prašyme atnaujinti procesą nurodytos aplinkybės neatitinka nors vieno iš naujai paaiškėjusių aplinkybių požymio, jos negali būti pripažintos naujai paaiškėjusiomis aplinkybėmis CPK 366 straipsnio 1 dalies 2 punkto prasme. Taigi pareiškėjas, prašydamas atnaujinti procesą civilinėje byloje šiuo pagrindu, turi įrodyti, kad jo nurodomos aplinkybės atitinka visus pirmiau nurodytus kriterijus (CPK 369 straipsnio 2 dalis) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. birželio 5 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-347-915/2015).
16. CPK 366 straipsnio 1 dalies 2 punktas taikytinas ir tais atvejais, kai pareiškėjas suranda naujų įrodymų, patvirtinančių, kad paaiškėjo naujų esminių bylos aplinkybių. Šiuose įrodymuose esanti informacija turi turėti esminę reikšmę bylai, t. y. ji turi turėti neabejotiną teisinę svarbą jau išnagrinėtos bylos baigčiai, teismo sprendime padarytų išvadų dėl teisės normų aiškinimo ir taikymo pagrįstumui, be to, turi patvirtinti aplinkybes, kurios nebuvo ir neturėjo būti žinomos nagrinėjant bylą nei teismui, nei pareiškėjui (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. rugpjūčio 21 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-473-684/2015). Vienu iš tokių įrodymų teismų praktikoje pripažįstamas ekspertizės aktas. Priklausomai nuo konkrečios bylos aplinkybių ekspertizės aktas gali atitikti naujai paaiškėjusios ir turinčios esminę reikšmę bylos aplinkybės požymius, nes aplinkybės, turėjusios įtakos šio akto priėmimui, buvo nagrinėjant bylą iš esmės ir priimant teismo sprendimą, apie jas buvo sužinota jau įsiteisėjus sprendimui (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2004 m. rugsėjo 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-458/2004; 2015 m. gruodžio 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-643-219/2015).
17. Nagrinėjamu atveju apeliacinės instancijos teismas sutinka su pirmosios instancijos teismo išvadomis, kad pareiškėjo pateiktas naujas įrodymas – Lietuvos teismo ekspertizės centro 2020 m. kovo 20 d. ekspertizės aktas nesudaro pagrindo atnaujinti procesą išnagrinėtoje Klaipėdos apygardos teismo civilinėje byloj Nr. 2-611-253/2014. Nors pareiškėjo pateiktas įrodymas, pagal minėtą kasacinio teismo praktiką formaliai atitinka kai kurias CPK 366 straipsnio 1 dalies 2 punkto taikymui būtinas sąlygas, t. y. pirmąją ir trečiąją (aplinkybės buvo nagrinėjant bylą ir priimant sprendimą; aplinkybės pareiškėjui tapo žinomos jau įsiteisėjus teismo sprendimui), tačiau neatitinka kitų likusių esminių (antrosios ir ketvirtosios) sąlygų.
18. Minėta, kad naujai paaiškėjusios aplinkybės gali būti pagrindas atnaujinti procesą tik tuo atveju, jei šios aplinkybės yra esminės, t. y. turinčios neabejotiną reikšmę nagrinėjamos bylos rezultatui. Kai bylos nagrinėjimą siekiama atnaujinti dėl naujai paaiškėjusių aplinkybių, tai teismas naujai nurodytas aplinkybes ir kaip naujus pateiktus įrodymus užbaigtoje civilinėje byloje preliminariai vertina su byloje ištirtomis aplinkybėmis ir joje jau esančiais įrodymais, siekdamas nustatyti prašyme nurodomo proceso atnaujinimo pagrindo tikrumą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. spalio 30 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-468/2014). Proceso atnaujinimo institutas negali būti naudojamas kaip priemonė siekti pakartotinio klausimų, išspręstų įsiteisėjusiu teismo procesiniu sprendimu, peržiūrėjimo kitaip nei nustatytų proceso atnaujinimo pagrindų ribose (CPK 365 straipsnio 1 dalis, 370 straipsnio 4 dalis).
19. Preliminariai palyginus Lietuvos teismo ekspertizės centro 2020 m. kovo 20 d. ekspertizės akto turinį su Klaipėdos apygardos teismo civilinėje byloje Nr. 2-611-253/2014 ir Lietuvos apeliacinio teismo civilinėje byloje Nr. 2A-11-943/2017 esančių trijų ekspertizių išvadomis, nėra pagrindo teigti, kad pareiškėjo pateiktas naujas įrodymas paneigia ankstesnių ekspertizių išvadas, atitinkamai Lietuvos apeliacinio teismo 2017 m. kovo 2 d. sprendimo pagrįstumą.
20. Lietuvos teismo ekspertizės centro Klaipėdos skyriaus 2012 m. balandžio 2 d. specialisto išvadoje nustatyta, kad tirti pateiktame paprastajame vekselyje pirmiau buvo parašytas rankraštinis įrašas, o veidrodiniai pašaliniai tekstai atsispaudė vėliau. Lietuvos teismo ekspertizės centro 2014 m. gegužės 9 d. ekspertizės akto išvadoje nurodyta, jog yra tikimybės, kad tirti pateiktame 2009 m. liepos 10 d. paprastajame vekselyje pirmiau buvo įrašyti žodžiai „A. L.“ ir pasirašyta, o po to išspausdintas vekselio tekstas. Tokios išvados prieita dėl to, kad nustatyti įrašo (parašo) atlikimo pirmumo požymiai (sferinės neuždažytos tonerio dalelės) bei tai, kad įrašo štrichuose nėra plokščių ar sutraiškytų, įgavusių metalinį blizgesį (paveiktų rašymo priemonės rašymo mazgu ir padengtų rašto medžiaga) tonerio dalelių. Ekspertizės išvadoje pažymėta, kad kategoriškos išvados formuluoti negalima, kadangi rankraščio ženklų štrichų srityje tinkamų tyrimui tonerio dalelių nėra daug, be to, dokumentas buvo terminiame, cheminių medžiagų ar drėgmės poveikyje. Dokumentų technikos eksperto dr. J. H. B. atliktoje techninėje dokumento ekspertizėje prieita išvados, kad 2009 m. liepos 10 d. paprastajame vekselyje visų pirmiausia buvo parašyti žodžiai „A. L.“ ir pasirašyta, o tada buvo atspausdintas visas likęs vekselio tekstas. Konstatuota, kad „ilgasis“ parašas buvo padėtas prieš dažais atspausdinant visą teksto šriftą, be to vekselis nebuvo pasirašytas ir surašytas 2009 m. liepos 10 d., laiko atžvilgiu yra sąryšis su 2011 m. data.
21. Pareiškėjo pateiktame Lietuvos teismo ekspertizės centro 2020 m. kovo 20 d. ekspertizės akte nurodyta, kad metodikų, leidžiančių nustatyti, kada išspausdinti dokumentų tekstai, nėra. Rankraštinių įrašų amžiaus nustatymo tyrimai Lietuvos teismo ekspertizės centre neatliekami, todėl atsakyti į klausimus, ar 2009 m. liepos 10 d. paprastasis vekselis pagamintas (pasirašytas) ir atspausdintas 2009 m. liepos 10 d., ar šiame vekselyje rankraštiniai įrašai padaryti ir tekstas atspausdintas tuo pačiu metu, koks laikotarpis skiria rankraštinių įrašų spausdintinio teksto atlikimą, negalima. Nustatyti, ar 2009 m. liepos 10 d. paprastajame vekselyje pirmiau buvo parašyti žodžiai „A. L.“ ir pasirašyta, o po to išspausdintas paprastojo vekselio tekstas, ar atvirkščiai – pirmiausiai buvo išspausdintas vekselio tekstas, o vėliau atlikti rankraštiniai įrašai ir parašas, negalima, nes vekselio spausdintinio teksto ženklai su rankraštiniais įrašais ir parašu nesikerta, o ties tinkamais tokiam tyrimui įrašais ir parašo ženklų štrichais esančių tonerio dalelių dėl intensyvių vekselio įvairaus pobūdžio eksploatacijos požymių nėra (neliko). 2009 m. liepos 10 d. 1 470 000 Lt sumos paprastajame vekselyje pašaliniai veidrodinio vaizdo spausdintiniai ženklai atsispaudė ant parašytų žodžių „A. L.“ ir parašo, t. y. vekselyje pirmiau buvo atlikti rankraštiniai įrašai ir parašas, o po to atsispaudė pašaliniai, su vekselio turiniu nesusiję, veidrodinio vaizdo spausdintiniai ženklai.
22. Lietuvos teismo ekspertizės centro 2020 m. kovo 20 d. ekspertizės akte taip pat nurodyta, kad pašaliniai tekstų atspaudai abiejose 2009 m. liepos 10 d. paprastojo vekselio ir abiejose 2011 m. lapkričio 10 d. „ElektroBalt“ PVM sąskaitos faktūros pusėse atsirado ne spausdinimo metu, bet tiesiogiai ir ne vieną kartą kontaktuojant aukštesnės nei įprasta spausdinimo procesui temperatūros aplinkoje jau išspausdintiems dokumentams. 2009 m. liepos 10 d. paprastojo vekselio pirmoje pusėje ties žodžiais „PAPRASTASIS VEKSELIS“ tiesioginio kontakto metu atsispaudė 2011 m. lapkričio 10 d. „ElektroBalt“ PVM sąskaitos faktūros serija Nr., skaitiklis, eilutėje „Prekes priėmė“ esančios linijos fragmentas ir po ja esantis tekstas „(pareigos, vardas, pavardė, parašas)“, o ties rankraštiniu įrašu „A.“ – šios sąskaitos faktūros blanko apatinės paraštės su įmonės rekvizitais fragmentas. 2009 m. liepos 10 d. paprastojo vekselio antroje pusėje tiesioginio kontakto metu atsispaudė 2011 m. lapkričio 10 d. „ElektroBalt“ PVM sąskaitos faktūros serija Nr. skaitiklis turinys nuo lapo viršuje esančio įmonės logotipo iki eilutės „Iš viso suma su PVM...“. Ant 2011 m. lapkričio 10 d. „ElektroBalt“ PVM sąskaitos faktūros serija Nr. skaitiklis abiejose pusėse tiesioginio kontakto metu atsispaudė 2009 m. liepos 10 d. paprastojo vekselio tekstas. Pirminiai dokumentų tekstų abipusiai atspaudai susidarė įdėjus 2009 m. liepos 10 d. paprastąjį vekselį į pusiau perlenktą 2011 m. lapkričio 10 d. „ElektroBalt“ PVM sąskaitą faktūrą, veikiant temperatūrai ir spaudimui pirmoje vekselio pusėje atsispaudė sąskaitos faktūros apatinėje lapo dalyje esančio teksto atspaudai, antroje pusėje – viršutinėje sąskaitos faktūros lapo dalyje išspausdintas tekstas, o PVM sąskaitos faktūros apatinėje lapo dalyje atsispaudė vekselio tekstas. Tuomet vekselis su jo pirmoje pusėje jau atsispaudusiais sąskaitos faktūros tekstų fragmentais tiesiogiai kontaktavo su šio dokumento lapo antra puse, pasukta gulsčiai, ir dar mažiausiai kartą pasukus lapą vertikaliai. Kitų dokumentuose susidariusių atspaudų atsiradimo eiliškumo dėl jų blyškumo nustatyti negalima. Pirmiau buvo išspausdintas 2009 m. liepos 10 d. paprastojo vekselio turinys ir atlikti rankraštiniai įrašai bei parašas, o po to šiame dokumente atsirado pašalinio teksto veidrodiniai atspindžiai.
23. Taigi Lietuvos teismo ekspertizės centro 2020 m. kovo 20 d. ekspertizės aktas nepaneigia dr. J. H. B. atliktos techninės dokumento ekspertizės išvados, kad 2009 m. liepos 10 d. paprastajame vekselyje pirmiausiai buvo parašyti žodžiai „A. L.“ ir pasirašyta, o tada buvo atspausdintas visas likęs vekselio tekstas. Pareiškėjo pateiktame 2020 m. kovo 20 d. ekspertizės akte aiškiai nurodyta, kad tokio pobūdžio tyrimai neatliekami, kadangi nėra metodikų, leidžiančių nustatyti, kada išspausdinti dokumentų tekstai ir atlikti rankraštiniai įrašai. Iš bylos duomenų matyti, kad būtent ši aplinkybė lėmė bylą nagrinėjusio Lietuvos apeliacinio teismo 2015 m. rugsėjo 21 d. nutarties priėmimą, kuria papildomos ekspertizės atlikimas pavestas Vokietijos ekspertams, turintiems technines galimybes ir metodikas, skirtas nustatyti rankraščio įrašų, parašų, spausdintų tekstų bei kitų rekvizitų atlikimo laiką. Kitos 2020 m. kovo 20 d. ekspertizės akte padarytos išvados, kaip matyti, nėra susijusios su ieškovės parašo ir vekselio teksto atspausdinimo pirmumo nustatymu, todėl nelaikytinos esminėmis aplinkybėmis, kurios leistų paneigti teismo konstatuotą vekselio suklastojimo faktą. Šios nutarties 22 punkte nurodytose ekspertizės akto išvadose yra aptarti dėl vėlesnio paprastojo vekselio naudojimo ir (ar) specialiai jam daromo poveikio atsiradę papildomi dokumento ženklai, t. y. pašaliniai tekstų atspaudai ir veidrodiniai teksto atspindžiai. Be to, šios aplinkybės iš dalies buvo nustatytos ir ankstesnėse ekspertų išvadose.
24. Atskirajame skunde nurodyti argumentai, kad dr. J. H. B. atliktos techninės dokumento ekspertizės išvados yra nepagrįstos jokiais tyrimo metodais yra klaidingi. Šio eksperto atliktos ekspertizės akte aiškiai įvardinti ekspertiniam tyrimui naudoti metodai (stereomikroskopija su apšvietimu iš viršaus ir šono; rašymo priemonių cheminė analizė naudojant aukštos galios plonasluoksnę chromatografiją; rašymo medžiagos cheminė analizė naudojant dujų chromatografiją ir masinę spektometriją su termine desorpocija; kt.). Jokiais duomenimis nepagrįsti ir pareiškėjo atskirojo skundo argumentai, kad išsamiems tyrimams atlikti šis ekspertas neturėjo prieigos prie tyrimams reikalingos techninės įrangos bei medžiagos. Be to, kaip pagrįstai nurodė pirmosios instancijos teismas, Lietuvos apeliacinio teismo 2017 m. kovo 2 d. sprendimo išvados dėl paprastojo vekselio suklastojimo ir negaliojimo pagrįstos ne vien ekspertų išvadomis, tačiau ir kitais bylos duomenimis, kurie leido nustatyti tarp šalių buvusius turtinius santykius. Jų pagrindu apeliacinės instancijos teismas darė išvadą, kad ginčo vekselis civilinėje teisinėje apyvartoje egzistuoja be jokio faktinio ir teisinio pagrindo. Tokių Lietuvos apeliacinio teismo išvadų pareiškėjo pateiktas naujas įrodymais taip pat nepaneigia.
25. Kaip minėta, esminis naujos aplinkybės pobūdis turi būti suprantamas kaip žymus konkrečių faktinių duomenų skirtumas nuo anksčiau turėtųjų, kurį nustačius turėtų keistis priimtu ir įsiteisėjusiu teismo sprendimu jau konstatuotų faktų ir proceso šalių ginčijamo materialinio teisinio santykio teisinė kvalifikacija, o kartu ir įsiteisėjusio teismo sprendimo išvada, ją pagrindžiantys faktiniai ir teisiniai argumentai. Nagrinėjamu atveju pareiškėjo pateiktas Lietuvos teismo ekspertizės centro 2020 m. kovo 20 d. ekspertizės aktas jokių naujų esminių aplinkybių, kurios galėtų lemti priešingą nei Lietuvos apeliacinio teismo 2017 m. kovo 2 d. sprendimas sprendimą, nepatvirtina. Be to, 2020 m. kovo 20 d. ekspertizės akto išvados, susijusios su pašaliniais tekstų atspaudais, pareiškėjui buvo arba galėjo būti žinomos bylos nagrinėjimo iš esmės metu. Šios aplinkybės iš dalies buvo aptartos ir ankstesnėse ekspertų išvadose. Atliekant ankstesnes ekspertizes pareiškėjas turėjo galimybę ekspertams užduoti tuos pačius klausimus, į kuriuos buvo atsakyta Lietuvos teismo ekspertizės centro 2020 m. kovo 20 d. ekspertizės akte.
Dėl bylos procesinės baigties
26. Apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas ginčijama nutartimi pagrįstai atsisakė tenkinti pareiškėjo prašymą dėl proceso atnaujinimo, o atskirojo skundo argumentai nesudaro pagrindo keisti ar naikinti pagrįstą ir teisėtą pirmosios instancijos teismo nutartį, todėl ji paliekama nepakeista (CPK 337 straipsnio 1 dalies 1 punktas).
Dėl bylinėjimosi išlaidų
27. Skundą atmetus, pareiškėjas neįgijo teisės į bylinėjimosi išlaidų, patirtų apeliacinės instancijos teisme, atlyginimą. Kadangi atskirieji skundai dėl pirmosios instancijos teismo nutarčių, kuriomis atsisakyta atnaujinti procesą, žyminiu mokesčiu neapmokestinami (CPK 80 straipsnio 2 dalis), pareiškėjui grąžinamas jo sumokėtas 100 Eur žyminis mokestis už atskirąjį skundą.
28. Ieškovės patirtos 1 000 Eur bylinėjimosi išlaidos, susijusios su atsiliepimo į atskirąjį skundą parengimu, viršija Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu patvirtintų rekomendacijų „Dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą pagalbą maksimalaus dydžio“ 8.16 punkte nustatytą maksimalią sumą (0,4 koef. x 1 398,50 Eur vidutinis darbo užmokestis bruto = 559,40 Eur), todėl jos mažinamos iki 559,40 Eur ir priteisiamos iš pareiškėjo (CPK 98 straipsnio 1 dalis).
Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 339 straipsniu,
Rezoliucinė dalis
nutaria:
Klaipėdos apygardos teismo 2020 m. rugsėjo 21 d. nutartį palikti nepakeistą.
Priteisti ieškovei A. L., asmens kodas (duomenys neskelbtini), iš pareiškėjo A. L., asmens kodas (duomenys neskelbtini), 559,40 Eur (penkių šimtų penkiasdešimt devynių eurų 40 ct) bylinėjimosi išlaidų, patirtų apeliacinės instancijos teisme, atlyginimą.
Grąžinti pareiškėjui A. L. 100 Eur (vieno šimto eurų) žyminį mokestį, 2020 m. rugsėjo 28 d. sumokėtą už atskirąjį skundą.