- Teismas
- Lietuvos apeliacinis teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2021-02-04
- Bylos Nr.
- e2A-94-330/2021
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjai
- Kazys Kailiūnas, Gintaras Pečiulis, Antanas Rudzinskas
- Ieškovas
- viešosios įstaigos KLAIPĖDOS VAIKŲ LIGONINĖS
- Atsakovas
- D. G.
- Trečiasis asmuo
- AAS „BTA Baltic Insurance Company“
Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Kazio Kailiūno, Gintaro Pečiulio (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas) ir Antano Rudzinsko,
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės viešosios įstaigos KLAIPĖDOS VAIKŲ LIGONINĖS apeliacinį skundą dėl Vilniaus apygardos teismo 2020 m. gegužės 19 d. sprendimo byloje pagal ieškovės viešosios įstaigos KLAIPĖDOS VAIKŲ LIGONINĖS ieškinį atsakovei D. G. dėl Pacientų sveikatai padarytos žalos nustatymo komisijos sprendimo panaikinimo, trečiasis asmuo – AAS „BTA Baltic Insurance Company“, veikiantis per AAS „BTA Baltic Insurance Company“ filialą Lietuvoje.
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija nustatė:
I. Ginčo esmė
1. Ieškovė VšĮ KLAIPĖDOS VAIKŲ LIGONINĖ kreipėsi į teismą su ieškiniu, prašydama panaikinti Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministerijos Pacientų sveikatai padarytos žalos nustatymo komisijos (toliau – Komisija) 2019 m. lapkričio 29 d. sprendimą Nr. 56-175 „Dėl D. G. pareiškimo“ ir pripažinti, kad VšĮ KLAIPĖDOS VAIKŲ LIGONINĖ nuo 2019 m. liepos 15 d. iki 2019 m. liepos 31 d. gydydama atsakovės sūnų J. G. dėl patirto sužalojimo suteikė kokybiškas bei tinkamas sveikatos priežiūros paslaugas. Ieškovė taip pat prašė atmesti D. G. prašymą konstatuoti nekokybiškų paslaugų gydant jos sūnų J. G. suteikimo faktą bei išieškoti iš ieškovės 10 000 Eur neturtinės žalos atlyginimą. Ieškovė taipogi prašė priteisti jos patirtų bylinėjimosi išlaidų atlyginimą.
2. Ieškovė nurodė, kad Komisija 2019 m. lapkričio 29 d. sprendimu iš dalies patenkino D. G. pareiškimą ir nurodė VšĮ KLAIPĖDOS VAIKŲ LIGONINEI atlyginti 5 000 Eur dydžio neturtinę žalą, padarytą teikiant asmens sveikatos priežiūros paslaugas. Ieškovė su Komisijos sprendimu nesutinka, kadangi D. G. pateikė nepagrįstą, faktų neatitinkantį pareiškimą dėl nekokybiško paslaugų suteikimo. Ieškovės aiškinimu, Komisija savo sprendime išdėstė prieštaringus motyvus bei samprotavimus, kurie faktiškai paneigia ieškovės atsakomybę, be to, Komisijos sprendimas nėra pagrįstas įrodymais.
3. Ieškovė nuo 2019 m. liepos 15 d. iki 2019 m. liepos 31 d. gydė galvos smegenų ir veido kaulų traumą patyrusį pacientą J. G. (tuo metu dar nepilnametį). Ieškovė akcentavo, kad atsakovė D. G. buvo informuota ir žinojo, kad VšĮ KLAIPĖDOS VAIKŲ LIGONINĖ neturi veido ir žandikaulių chirurgo, todėl neturi teisės atlikti tam tikrų operacijų ir visais tokių traumų atvejais kviečia konsultuoti specialistus iš VšĮ Klaipėdos universitetinės ligoninės. Ieškovės teigimu, 2019 m. liepos 16 d. pacientui J. G. atlikus veido kaulų kompiuterinę tomografiją buvo konsultuotasi su chirurgu A. K., kuris nurodė, kad gydymas turi būti konservatyvus. Praėjus paciento veido masyviam patinimui, gydytojo neurochirurgo A. J. iniciatyva pakartotinai kreiptasi į chirurgą A. K. – žurnale yra įrašas, kad šis chirurgas buvo kviečiamas 2019 m. liepos 24 d., tačiau specialistas konsultuoti neatvyko. Ieškovė nurodė, kad chirurgas A. K. telefoninio pokalbio metu teigė, kad jau yra matęs paciento veido kaulų kompiuterinę tomografiją ir patvirtino, kad operacinio gydymo nereikia. Ieškovė akcentavo, kad gydytojas A. J. su tokia konsultavusio chirurgo išvada nesutiko, todėl patarė atsakovei pasikonsultuoti su kitais specialistais, buvo pasiūlyti Vilniaus universitetinės ligoninės Žalgirio klinikos specialistai. Be to, gydytojas A. J., stebėdamas paciento netaisyklingą sąkandį, pakartotinai atliko veido kaulų kompiuterinę tomografiją. Po minėto tyrimo buvo nutarta dar kartą kviesti specialistą iš VšĮ Klaipėdos universitetinės ligoninės, tačiau atsakovė atsisakė tokios konsultacijos ir pasirinko tolesnį paciento gydymą Vilniaus universitetinės ligoninės Žalgirio klinikoje.
Šalies argumentai
4. Ieškovė pabrėžė, kad Komisijos nurodymu sudaryta gydytojų komisija, ištyrusi J. G. gydymo taktiką, įvertinusi ieškovės atliktus veiksmus, konstatavo, jog ieškovės atlikti paciento J. G. tyrimai bei gydymas buvo teisingi ir nėra neatitikčių, o už konsultacinių paslaugų teikimo kokybę yra atsakinga VšĮ Klaipėdos universitetinė ligoninė. Ieškovės įsitikinimu, pacientą gydę jos gydytojai buvo atidūs bei rūpestingi, todėl nėra pagrindo civilinės atsakomybei kilti. Be to, ieškovė nesutiko su nustatytu neturtinės žalos atlyginimo dydžiu, kadangi atsakovė D. G. nepateikė jokių įrodymų, patvirtinančių patirtą neturtinę žalą.
5. Atsakovė D. G. su ieškiniu nesutiko, prašė jį atmesti kaip nepagrįstą. Atsakovė paaiškino, kad 2019 m. liepos 15 d. jos nepilnametis sūnus J. G. (gimęs 2002 m. kovo 26 d.), po to kai buvo sumuštas, greitosios medicinos pagalbos automobiliu atgabentas į VšĮ KLAIPĖDOS VAIKŲ LIGONINĘ. Atsakovės teigimu, 2019 m. liepos 16 d. J. G. konsultavo gydytojas neurochirurgas A. J., kuris įvertino paciento būklę, nustatė, kad J. G. sumuštas, spardytas, apie įvykį gerai nepamena. Gydytojas nustatė diagnozę: galvos ir veido sumušimas, galvos smegenų paburkimas, nosies kaulų lūžimas, viršutinio žandikaulio sinusų išorinių plokštelių lūžimas; nurodė, kad taikomas konservatyvus paciento gydymas. 2019 m. liepos 17 d. vaikų intensyvios terapijos gydytojas H. Š. organizavo veido ir žandikaulių chirurgo konsultaciją iš VšĮ Klaipėdos universitetinės ligoninės, kurios gydytojas A. K. nustatė diagnozę: skruostikaulių, nosikaulių, viršutinio žandikaulio sienelės lūžimas; bei nurodė, kad tuo metu chirurginis gydymas neindikuotinas, o praėjus patinimui bus teikiama veido ir žandikaulių chirurgo konsultacija dėl indikacijų tolimesniam gydymui. Vėliau gydytojas neurochirurgas A. J. pacientą J. G. apžiūrėjo 2019 m. liepos 24, 26, 29 dienomis, o liepos 30 dieną paskyrė kompiuterinės tomografijos tyrimą bei numatė pakartotinę veido ir žandikaulių chirurgo konsultaciją. Atsakovės teigimu, 2019 m. liepos 31 d. gydytojas neurochirurgas A. J. pasakė, kad dėl galvos smegenų traumos paciento būklė gera, galimas ambulatorinis gydymas, tačiau atsakovei reikalaujant jis davė siuntimą į VšĮ Vilniaus universitetinės ligoninės Žalgirio kliniką gydytojo veido ir žandikaulių chirurgo konsultacijai. Atsakovė pabrėžė, kad 2019 m. liepos 31 d. įvertinus paciento būklę, jos sūnus J. G. buvo skubos tvarka paguldytas į VšĮ Vilniaus universiteto ligoninės Žalgirio kliniką, o 2019 m. rugpjūčio 1 ir 2 dienomis atliktos dvi žandikaulio operacijos.
6. Atsakovė akcentavo, kad tik atvežus jos sūnų J. G. į VšĮ KLAIPĖDOS VAIKŲ LIGONINĘ, gydytojai sakė, kad jos sūnui reikės atlikti operaciją, tačiau 2019 m. liepos 24 d. telefonu konsultavęs gydytojas chirurgas A. K. nurodė, kad operacijos darymas nereikalingas. Po tokios konsultacijos ieškovė pacientui J. G. pakeitė maitinimo stalą ir leido kramtyti maistą, nepaisant lūžusio žandikaulio. Atsakovei paklausus gydytojo A. J., ar sūnaus pažeisti kaulai suaugs taisyklingai, šis atsakė nežinąs, nes tai ne jo kompetencija. Atsakovė akcentavo, kad ji savo iniciatyva nusprendė kreiptis į kitus gydytojus bei paprašė A. J. parengti J. G. medicininius dokumentus. Be to, atsakovė nurodė, kad ieškovė klaidingai teigia, jog po 2019 m. liepos 30 d. atlikto kompiuterinės tomografijos tyrimo D. G. esą atsisakė papildomai kviesti konsultacijai veido ir žandikaulių chirurgą. Atsakovės vertinimu, esant tokiems lūžiams, J. G. veido kaulų kompiuterinės tomografijos tyrimą reikėjo atlikti dažniau nei kas dvi savaites.
7. Atsakovės įsitikinimu, ieškovės neteisėti veiksmai ir kaltė pasireiškė dideliu pasyvumu bei nerūpestingumu teikiant sveikatos priežiūros paslaugas J. G.. Dėl VšĮ KLAIPĖDOS VAIKŲ LIGONINĖS neteisėtų veiksmų uždelsus atlikti operaciją, atsakovės sūnus J. G. patyrė akivaizdžią neturtinę žalą, nes jeigu operacija būtų buvusi atlikta laiku, tiek pati operacija būtų buvusi mažiau sudėtinga, tiek po jos vykęs gijimas būtų lengvesnis. Be to, pasak atsakovės, po sūnui atliktos operacijos paaiškėjo, jog taisyklingo sąkandžio atstatyti nepavyko, nes jis per ilgai buvo netaisyklingoje padėtyje.
Atsiliepimas
8. Trečiasis asmuo AAS „BTA Baltic Insurance Company“ su ieškiniu sutiko, nurodęs, kad Komisija nenustatė visų Civiliniame kodekse įtvirtintų civilinės atsakomybės sąlygų (neteisėtų veiksmų, žalos, priežastinio ryšio tarp žalos ir neteisėtų veiksmų, ieškovės gydytojų kaltės). Trečiojo asmens nuomone, nėra duomenų, kad ieškovė atliko netinkamus veiksmus, kad tarp ieškovės veiksmų ir žalingų pasekmių yra tiesioginis priežastinis ryšys. Trečiasis asmuo taip pat pažymėjo, kad prieštaringai ir dviprasmiškai vertintinos Komisijos išvados, padarytos neteisingai interpretuojant pateiktas gydytojų specialistų išvadas, kad Komisijos sprendimas pagrįstas tik tuo argumentu, jog atvykus į kitą gydymo įstaigą J. G. buvo atlikta operacija. Be to, trečiasis asmuo pabrėžė, kad bet kuriuo atveju šis įvykis nepripažįstamas draudiminiu.
II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė
9. Vilniaus apygardos teismas 2020 m. gegužės 19 d. sprendimu ieškovės VšĮ KLAIPĖDOS VAIKŲ LIGONINĖS ieškinį atmetė ir paskirstė bylinėjimosi išlaidų atlyginimą.
10. Teismas pažymėjo, kad gydytojų veiksmai vertinami ne jų rezultato, o proceso aspektu, kadangi priežiūros įstaigas ir pacientus sieja prievolė užtikrinti maksimalaus atidumo, rūpestingumo, atsargumo bei kvalifikuotumo laipsnį, bet ne prievolė pasiekti ir garantuoti rezultatą.
11. Teismo vertinimu, ieškovės neteisėti veiksmai ir kaltė pasireiškė gydytojų pasyvumu ir nerūpestingumu teikiant sveikatos priežiūros paslaugas pacientui J. G., nes ligoninės gydytojai nepagrįstai ilgai delsė organizuoti pakartotinę veido ir žandikaulių chirurgo konsultaciją, kuri buvo teikiama tik telefonu, net neapžiūrėjus paciento.
12. Teismas akcentavo, kad ieškovės neteisėtas neveikimas yra akivaizdus, o situacija – nekelianti abejonių, nes sutrupintu veidu į gydymo įstaigą patekęs nepilnametis negavo reikiamo gydymo, nebuvo nukreiptas tinkamai konsultacijai ir tik po dvejų savaičių nugabentas į kitą gydymo įstaigą buvo nedelsiant operuotas atstatant sulaužytus ir iš dalies jau suaugusius veido kaulus.
13. Pirmosios instancijos teismo vertinimu, dėl ieškovės veiksmų (neveikimo) uždelsus atlikti operaciją, pacientas J. G. patyrė akivaizdžią neturtinę žalą, nes jeigu operacija būtų atlikta laiku, tiek pati operacija būtų buvusi mažiau sudėtinga, tiek gijimas po jos būtų buvęs lengvesnis.
III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentai
14. Apeliaciniu skundu ieškovė VšĮ KLAIPĖDOS VAIKŲ LIGONINĖ prašo panaikinti Vilniaus apygardos teismo 2020 m. gegužės 19 d. sprendimą ir perduoti bylą nagrinėti pirmosios instancijos teismui iš naujo, taip pat priteisti ieškovės patirtas bylinėjimosi išlaidas. Apeliacinis skundas grindžiamas tokiais esminiais argumentais:
14.1. Teismo išvados bei motyvai yra neteisėti ir nepagrįsti, akivaizdžiai prieštaraujantys nustatytiems faktams, suformuoti esmingai pažeidžiant proceso reikalavimus bei teisingumo, protingumo, sąžiningumo principus.
14.2. Teismas priėmė sprendimą neišklausęs specialių žinių turinčių asmenų nuomonės.
14.3. Teismas priėmė sprendimą, darantį įtaką tretiesiems asmenims, kurie nedalyvavo bylos procese. Pripažinęs, kad tik VšĮ Klaipėdos universitetinės ligoninės chirurgai gali konsultuoti ir daryti operacijas, teismas nusprendė dėl minėtos ligoninės gydytojų atsakomybės ribų, nors šios įstaigos atstovai teismo procese nedalyvavo.
14.4. Teismas neatsižvelgė į Lietuvos Respublikos Vyriausybės rekomendacijas dėl valstybėje taikomo karantino sąlygų ir neatidėjo teismo posėdžio, nagrinėjo bylą nedalyvaujant ieškovės kviestiems liudytojams.
14.5. Nei Komisija, nei teismas nesivadovavo Kauno klinikų veido ir žandikaulių traumų gydymo specializaciją turinčių specialistų praktikų ir pripažintų mokslininkų išvada.
14.6. Ieškovė operatyviai, tinkamai ir teisingai teikė gydymo paslaugas, o atsakovei atsisakius sūnaus gydymo Klaipėdoje, buvo išduotas siuntimas į kitą gydymo įstaigą Vilniuje.
14.7. Teismo sprendime neužsimenama apie ieškovės argumentus dėl neįrodytos neturtinės žalos, jos dydžio, nepagrįstai konstatuota, kad egzistuoja visos civilinės atsakomybės sąlygos.
Atsiliepimas
15. Atsakovė D. G. atsiliepime į ieškovės apeliacinį skundą su skundu nesutiko, prašė jį atmesti ir Vilniaus apygardos teismo 2020 m. gegužės 19 d. sprendimą palikti nepakeistą bei priteisti atsakovės patirtas bylinėjimosi išlaidas. Atsiliepimas motyvuojamas šiais teiginiais:
15.1. Teismo žodinis posėdis vyko 2020 m. gegužės 11 d., laikantis sušvelnintų karantino režimo reikalavimų, o ieškovė prašė apklausti tik du liudytojus, kurie pasirinko sprendimą neatvykti į teismo posėdį.
15.2. Vienas iš apklausti kviestų asmenų buvo pateikęs savo rašytinius paaiškinimus Komisijai, o antras – apskritai negydė J. G.; prašydama apklausti tą liudytoją ieškovė tik nurodė, kad šis asmuo atstovavo ieškovę nagrinėjant ginčą Komisijoje.
15.3. Ieškovė tik apeliaciniame skunde išdėstė poziciją dėl VšĮ Klaipėdos universitetinės ligoninės galimo suinteresuotumo šioje byloje, tačiau bylos baigtis neturi jokios įtakos minėtam trečiajam asmeniui, kadangi teismas nevertino VšĮ Klaipėdos universitetinės ligoninės gydytojų veiksmų.
15.4. Negalima sutikti su apeliantės teiginiu, kad gydytojo A. J. netenkino veido ir žandikaulių chirurgo A. K. konsultacinė išvada, ir kad esą jis patarė atsakovei kreiptis į kitus specialistus, nes kreiptis į kitus specialistus nusprendė pati atsakovė.
15.5. Chirurgui A. K. atsisakius atvykti į konsultaciją 2019 m. liepos 24 d., ieškovė privalėjo imtis visų priemonių, kad įvyktų tinkama konsultacija, bet to nepadarė.
15.6. Komisiją konsultavusių medikų atsakymai yra trumpi, be papildomo paaiškinimo, kodėl buvo padarytos būtent tokios jų išvados, kurios nėra pakankamai išsamios ir aiškios.
15.7. J. G. patyrė akivaizdžią neturtinę žalą – dėl pavėluotai atliktos operacijos buvo gauta papildoma narkozės dozė, buvo sudėtingesnis pooperacinis atsigavimas, operacijos metu laužant jau apgijusį kaulą dar kartą buvo patirta trauma.
16. Trečiasis asmuo AAS „BTA Baltic Insurance Company“ atsiliepimo į apeliacinį skundą nepateikė.
Motyvuojamoji dalis
Teisėjų kolegija konstatuoja:
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
17. Pagal Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 320 straipsnio 1 ir 2 dalių nuostatas bylos nagrinėjimo apeliacinės instancijos teisme ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindai bei absoliučių teismo sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas. Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, išskyrus atvejus, kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai. Apeliacinės instancijos teismas ex officio (pagal pareigas) patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnyje nustatytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų.
Dėl absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų
18. Apeliaciniame skunde ieškovė (apeliantė) išreiškė nuomonę, kad apskųstas sprendimas yra susijęs su trečiaisiais asmenimis, kurie nebuvo įtraukti į bylą – sprendimu pasisakyta VšĮ Klaipėdos universitetinės ligoninės ir jos gydytojų atsakomybės klausimu, nors šie asmenys procese nedalyvavo.
19. Pagal CPK 329 straipsnio 2 dalies 2 punktą absoliučiu teismo sprendimo negaliojimo pagrindu yra atvejai, kai pirmosios instancijos teismas nusprendė dėl neįtrauktų dalyvauti byloje asmenų materialiųjų teisių ir pareigų. Aiškindamas šią teisės normą kasacinis teismas yra pažymėjęs, kad ne visi atvejai, kai teismas neįtraukia į procesą visų teisinį suinteresuotumą turinčių asmenų, pripažintini absoliučiais teismo sprendimo negaliojimo pagrindais. Tik tie atvejai, kai tai susiję su įstatymo nurodytais padariniais – sprendimu (nutartimi) turi būti nuspręsta ir dėl tokių neįtrauktų asmenų – yra pripažįstami absoliučiais teismo sprendimo negaliojimo pagrindais. Nusprendimas suprantamas kaip teisių ar pareigų asmeniui nustatymas, pripažinimas, pakeitimas, panaikinimas ar kitoks nusprendimas, kuris turi įtakos neįtraukto dalyvauti byloje asmens teisinei padėčiai ar padariniams. CPK 329 straipsnio 2 dalies 2 punkto prasme teismo sprendimu turi būti paveiktos nedalyvaujančio byloje asmens materialiosios teisės ir pareigos, be to, įtaka šioms teisėms ir pareigoms turi būti tiesioginė – sprendimu turi būti modifikuota asmens teisinė padėtis, t. y. nustatytos, pripažintos, pakeistos, panaikintos (ir pan.) materialiosios teisės ar pareigos (žr. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. gruodžio 16 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e3K-3-331-1075/2020 88 punktą ir jame nurodytą praktiką).
20. Nagrinėjamu atveju apskųstame sprendime nebuvo įvertinti VšĮ Klaipėdos universitetinės ligoninės ir jos gydytojų veiksmai (neveikimas), jų teisėtumas, kitos šios gydymo įstaigos ar jos gydytojų civilinei atsakomybei kilti būtinos sąlygos. Išanalizavus apskųsto sprendimo turinį konstatuotina, kad šiuo sprendimu nebuvo padaryta jokia tiesioginė įtaka VšĮ Klaipėdos universitetinės ligoninės ir (ar) jos gydytojų materialiosioms teisėms ir pareigoms. Taigi apskųstas sprendimas negali būti pripažintas negaliojančiu CPK 329 straipsnio 2 dalies 2 punkto pagrindu.
21. Kitų absoliučių pirmosios instancijos teismo sprendimo negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas taip pat nenustatė.
Dėl bylos esmės
22. Iš bylos medžiagos matyti, kad Komisijos 2019 m. lapkričio 29 d. sprendimu Nr. 56-175 nuspręsta, kad buvo padaryta žala VšĮ KLAIPĖDOS VAIKŲ LIGONINĖJE teikiant asmens sveikatos priežiūros paslaugas J. G.. Tuo pagrindu Komisijai adresuotas pareiškėjos D. G. pareiškimas buvo patenkintas iš dalies, nurodant VšĮ KLAIPĖDOS VAIKŲ LIGONINEI atlyginti 5 000 Eur dydžio neturtinę žalą.
23. Ginčui aktualios Lietuvos Respublikos pacientų teisių ir žalos sveikatai atlyginimo įstatymo redakcijos 3 straipsnyje įtvirtinta, kad pacientas turi teisę į kokybiškas sveikatos priežiūros paslaugas.
24. Asmuo, reikšdamas reikalavimą dėl žalos atlyginimo netinkamai suteikus sveikatos priežiūros paslaugas, privalo įrodyti civilinės atsakomybės sąlygas – neteisėtus veiksmus, žalą ir priežastinį ryšį tarp atsiradusios žalos ir neteisėtų veiksmų (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – ir CK) 6.246, 6.247, 6.249 straipsniai). Gydymo įstaigos kaltė yra preziumuojama (CK 6.256 straipsnio 4 dalis).
25. Gydytojų civilinė atsakomybė – tai profesinė civilinė atsakomybė, kuri yra išskirtinė neteisėtų veiksmų pobūdžiu. Kasacinis teismas yra pabrėžęs, kad pagrindinė gydytojo pareiga – teikti kvalifikuotą ir rūpestingą medicinos pagalbą; pacientą ir gydytoją siejančios prievolės turinį sudaro ne pareiga garantuoti tam tikrą konkretų rezultatą, bet pareiga užtikrinti, kad ši prievolė būtų vykdoma dedant maksimalias pastangas, t. y. užtikrinant maksimalų atidumo, rūpestingumo, atsargumo ir kvalifikuotumo laipsnį (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. gruodžio 29 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-560-686/2016). Be to, pastebėtina, kad gydytojo veiksmų neteisėtumas kaip civilinės atsakomybės sąlyga, gali būti konstatuojamas esant lengvesnio laipsnio pareigos elgtis rūpestingai ir apdairiai pažeidimui, negu įprastu civilinės atsakomybės atveju (pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. lapkričio 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-553/2013).
26. Analizuojamu atveju pirmosios instancijos teismas apskųstame sprendime padarė išvadą, kad ieškovės neteisėti veiksmai pasireiškė veikimo pasyvumu ir nerūpestingumu teikiant sveikatos priežiūros paslaugas – ieškovė nepagrįstai ilgai delsė pacientui J. G. organizuoti pakartotinę veido ir žandikaulių chirurgo konsultaciją, antrą kartą ši konsultacija teikta tik telefonu, net neapžiūrėjus paciento. Ieškovė apeliaciniame skunde nesutinka su tokia pirmosios instancijos teismo išvada.
27. Iš greitosios medicinos pagalbos kvietimo kortelės duomenų matyti, kad 2019 m. liepos 15 d. patyręs traumą J. G. buvo atvežtas į specializuotą ligoninę. Pagal VšĮ KLAIPĖDOS VAIKŲ LIGONINĖS 2019 m. liepos 15 d. reanimacijos-intensyvios terapijos skyriaus ligonio pirmos apžiūros protokolą į ligoninę atvežtą J. G. apžiūrėjo trys gydytojai: traumotologas-ortopedas, neurochirurgas ir otorinolaringologas; nustatyta preliminari diagnozė – galvos trauma, kraujavimas iš nosies, dehidracija, PKS. Iš teismui pateiktų medicininių dokumentų taip pat matyti, kad J. G. vėliau diagnozuotas trauminis smegenų pabrinkimas bei gretutiniai susirgimai ir komplikacijos – kitų galvos sričių paviršinis sužalojimas, nosies kaulų lūžis, skruostikaulio ir viršutinio žandikaulio lūžis, šokas (nepatikslintas), kraujosrūvos akių junginiuose.
28. Ieškovės aiškinimu, ji neturi veido ir žandikaulių chirurgo, todėl esant poreikiui tokio pobūdžio konsultacijas teikia VšĮ Klaipėdos universitetinės ligoninės specialistai. Komisijai pateikta 2018 m. gruodžio 28 d. ieškovės ir VšĮ Klaipėdos universitetinės ligoninės sudarytos sutarties dėl gydytojų specialistų konsultacijų kopija. VšĮ Klaipėdos universitetinės ligoninės 2019 m. liepos 17 d. gydytojo konsultanto kvietimo kortelė patvirtina, kad J. G. konsultaciją suteikė veido ir žandikaulių chirurgas A. K.. Iš gydytojo konsultanto įrašų nustatyta, kad J. G. apžiūrėjęs A. K. padarė išvadą, jog „šiuo metu chirurginis gydymas neindikuotinas, vėliau, praėjus patinimui – veido ir žandik. konsultacija dėl <...> operaciniam gydymui“. Konsultantų įrašų lape vėlesni įrašai, susiję su J. G. žandikaulio lūžio gydymu, padaryti 2019 m. liepos 24 d. neurochirurgo A. J.. 2019 m. liepos 30 d. ieškovės išduotame medicinos dokumentų išraše/siuntime nurodyta, kad liepos 24 d. buvo pakartotinai kviečiamas veido ir žandikaulių chirurgas, tačiau telefonu šis chirurgas nurodė, jog pakartotinis jo atvykimas neturi tikslo, nes gydymas yra konservatyvus, chirurginis gydymas neindikuotinas. Pagal Komisijai pateiktus J. G. medicininius duomenis, pacientui (J. G.) ieškovė atliko kompiuterinės tomografijos tyrimus 2019 m. liepos 16 d. ir 30 d. Šiame kontekste atkreiptinas dėmesys į tai, jog paciento sutikimų lape yra nurodyta, kad J. G. atstovė D. G. nesirenka gydančio gydytojo.
29. Įvertinus nurodytus duomenis konstatuotina, kad gydydama J. G. ieškovė jam užtikrino tik vieną pilnavertę veido ir žandikaulių chirurgo konsultaciją (2019 m. liepos 17 d.). Šią konsultaciją suteikęs kitos gydymo įstaigos gydytojas nurodė, jog dėl chirurginio gydymo reikės spręsti praėjus veido patinimui. Ieškovė nurodė, kad jos gydytojai į veido ir žandikaulių chirurgą dėl konsultacijos telefonu kreipėsi 2019 m. liepos 24 d. Apeliacinio teismo teisėjų kolegijos vertinimu, tokiu gydytojų bendravimo būdu (telefonu) prašytos ir teiktos konsultacijos negalima laikyti tinkama konsultacija dėl paciento J. G. tolesnio gydymo – veido ir žandikaulių chirurgas neapžiūrėjo J. G. ir neįvertino jo sveikatos būklės, taip pat nėra duomenų, jog būtų buvę atlikti kokie nors tyrimai, sudarę galimybę veido ir žandikaulių chirurgui atidžiai stebėti bei objektyviai įvertinti J. G. sveikatos būklės kitimą (antras kompiuterinės tomografijos tyrimas pacientui atliktas dar po 6 dienų nuo telefoninio pokalbio su veido ir žandikaulių chirurgu). Vadinasi, nors po J. G. apžiūros 2019 m. liepos 17 d. ir buvo padaryta išvada, kad dėl chirurginio gydymo reikės spręsti praėjus paciento veido patinimui, tačiau ieškovei gydant J. G. kita veido ir žandikaulių specialisto konsultacija faktiškai nebuvo suteikta.
30. Iš Komisijai pateiktų medicininių dokumentų taip pat nustatyta, kad 2019 m. liepos 31 d. J. G. skubia tvarka stacionarizuotas į VšĮ Vilniaus universiteto ligoninės Žalgirio klinikos veido ir žandikaulių chirurgijos skyrių. VšĮ Vilniaus universiteto ligoninės Žalgirio klinikoje 2019 m. rugpjūčio 1 ir 2 dienomis J. G. buvo atliktos žandikaulių operacijos.
31. Šioje nutartyje aptarti faktiniai duomenys įgalina teigti, kad ieškovė dėl J. G. žandikaulio lūžio tolesnio gydymo dvi savaites sprendė be šios srities specialisto – veido ir žandikaulių chirurgo apžiūros ir konsultacijos, nors pirmą kartą pacientą apžiūrėjęs specialistas nurodė, kad reikės spręsti dėl chirurginio gydymo praėjus paciento veido patinimui. Ištirtos aplinkybės patvirtina, kad pirmosios instancijos teismas padarė pagrįstą išvadą, jog ieškovė veikė pasyviai bei nerūpestingai, todėl tokiu 14 dienų trukmės neveikimu (nuo 2019 m. liepos 17 d. iki 2019 m. liepos 31 d.) uždelsdama tinkamą (reikiamą) paciento žandikaulio lūžio gydymą, neužtikrino kokybiškų sveikatos priežiūros paslaugų pacientui suteikimo.
Dėl įrodymų ir jų vertinimo
32. Apeliaciniame skunde ieškovė taip pat akcentavo, kad teismo posėdyje nebuvo apklausti jos kviesti liudytojai, kad nei teismas, nei Komisija neįvertino D. G. pareiškimo ištyrimui Komisijos pasitelktų specialistų išvados.
33. Civiliniame procese galiojantis rungimosi principas (CPK 12 str.) lemia, kad įrodinėjimo pareiga ir pagrindinis vaidmuo įrodinėjant tenka įrodinėjamų aplinkybių nustatymu suinteresuotoms šalims (CPK 178 str.). Taipogi pažymėtina, jog bylos šalys turi teisę pasirinkti, kokiais įstatymų leidžiamais įrodymais įrodinės savo teisines pozicijas.
34. Pagal CPK 185 straipsnio 1 dalį teismas įvertina byloje esančius įrodymus pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku ir objektyviu aplinkybių, kurios buvo įrodinėjamos proceso metu, išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymais. CPK 176 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad įrodinėjimo tikslas – teismo įsitikinimas, pagrįstas byloje esančių įrodymų tyrimu ir įvertinimu, kad tam tikros aplinkybės, susijusios su ginčo dalyku, egzistuoja arba neegzistuoja. Kasacinio teismo suformuota praktika dėl įrodymų vertinimo yra išsami ir nuosekli – faktą galima pripažinti įrodytu, jeigu byloje esančių įrodymų, kuriuos visapusiškai įvertino teismas, pagrindu susiformuoja teismo įsitikinimas, kad faktas buvo. Reikia įvertinti kiekvieną įrodymą ir įrodymų visetą; išvados dėl įrodinėjimo dalyko įrodytinumo turi būti logiškai pagrįstos byloje surinktais duomenimis; teismas gali konstatuoti tam tikros aplinkybės buvimą ar nebuvimą, kai tokiai išvadai padaryti pakanka byloje esančių įrodymų; įrodymų pakankamumas byloje reiškia, kad jie tarpusavyje neprieštarauja vieni kitiems ir jų visuma leidžia padaryti pagrįstą išvadą apie įrodinėjamų faktinių aplinkybių buvimą; įrodinėjimo ir įrodymų vertinimo taisyklės pagal įstatymą nereikalauja, kad visi prieštaravimai būtų pašalinti (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. balandžio 4 d. nutarties civilinėje byloje Nr. 3K-3-121-421/2019 40 punktą ir jame išdėstytą praktiką).
35. Į Komisijos užduotus klausimus tiriant D. G. pareiškimą 2019 m. lapkričio 13 d. raštu atsakė Lietuvos sveikatos mokslų universiteto ligoninės Kauno klinikų veido ir žandikaulių chirurgai S. B. ir A. L.. Šių specialistų pateikti atsakymai yra itin lakoniški – į pateiktus klausimus atsakyta vos 8 gana trumpais sakiniais, išsamiau neatlikus ir neaprašius aplinkybių tyrimo bei vertinimo. Be to, pastebėtina, kad chirurgai S. B. ir A. L. atsakė ne į visus jiems užduotus klausimus – pavyzdžiui, nieko nenurodė dėl užduoto klausimo, ar tinkama yra konsultacija, kada nedaroma paciento aktyvi apžiūra, palpacija dėl lūžgalvių dislokacijos ir kt. Šiame kontekste pastebėtina, kad chirurgai S. B. ir A. L. pateikdami savo nuomonę vertino ieškovės atliktus paciento gydymo ir tyrimo veiksmus, tačiau byloje ginčas iš esmės yra kilęs ne dėl paciento gydymo būdų ar taktikos tinkamumo, bet dėl ieškovės neveikimo, delsimo atlikti tam tikrus reikalingus veiksmus. Teisėjų kolegijos vertinimu, 2019 m. lapkričio 13 d. chirurgų S. B. ir A. L. informacinis raštas nepaneigia Komisijos ir pirmosios instancijos teismo nustatytos aplinkybės, kad pacientui J. G. bent 14 dienų ieškovė neužtikrino tinkamos veido ir žandikaulių chirurgo konsultacijos bei su tuo susijusio paciento žandikaulio lūžio savalaikio ir būtino gydymo.
36. Apeliantė (ieškovė) taip pat akcentuoja, kad norėjo savo argumentus įrodinėti liudytojų parodymais, tačiau pirmosios instancijos teismas netenkino prašymo atidėti bylos nagrinėjimą. Savo procesiniuose dokumentuose, teiktuose iki teismo posėdžio paskyrimo, ieškovė nereiškė prašymo kviesti liudytojus. Prašymą kviesti liudytojais gydytoją A. J., taip pat ieškovės vyriausiojo gydytojo pavaduotoją D. V., dalyvavusią Komisijos posėdyje, ieškovės atstovas pareiškė 2020 m. gegužės 11 d. posėdyje. Teikdamas prašymą ieškovės atstovas nenurodė, kokias bylai reikšmingas aplinkybes galėtų paliudyti minėti asmenys (CPK 190 straipsnis). Teismas, atsižvelgęs į aplinkybę, kad ieškovės prašomi apklausti liudytojais asmenys atsisako atvykti į teismą neapibrėžtą laikotarpį (kol nepasibaigs paskelbtas karantinas), įvertinęs byloje esančių rašytinių įrodymų pakankamumą, atmetė ieškovės prašymą kviesti liudytojus. Esant nurodytoms aplinkybėms, atsižvelgus į tai, kad ieškovė pirmosios instancijos teisme nepagrindė savo prašymo šaukti liudytojus, taip pat įvertinus CPK 7 straipsnyje įtvirtintus proceso koncentracijos bei ekonomiškumo principus, konstatuotina, jog pirmosios instancijos teismas pagrįstai netenkino ieškovės prašymo kviesti liudytojus.
37. Apibendrindama tai, kas išdėstyta, teisėjų kolegija pažymi, jog pirmosios instancijos teismas tinkamai įvertino įrodymų visetą, o ieškovės (apeliantės) apeliaciniame skunde pateikti argumentai dėl įrodymų vertinimo nesudaro pagrindo abejoti pirmosios instancijos teismo sprendime padarytų išvadų pagrįstumu.
Dėl neturtinės žalos atlyginimo ir dėl bylos baigties
38. Be kita ko, apeliantė (ieškovė) laikosi nuostatos, kad nebuvo įrodyta J. G. patirta neturtinė žala.
39. CK 6.250 straipsnio 1 dalyje apibrėžta, kad neturtinė žala yra asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita, teismo įvertinti pinigais. To paties straipsnio 2 dalyje, be kita ko, nurodyta, kad teismas, nustatydamas neturtinės žalos dydį, atsižvelgia į jos pasekmes, šią žalą padariusio asmens kaltę, jo turtinę padėtį, padarytos turtinės žalos dydį bei kitas turinčias reikšmės bylai aplinkybes, taip pat į sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus.
40. Pasisakydamas dėl teisės normų, reglamentuojančių neturtinės žalos atlyginimą, kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad neturtinės žalos atlyginimo atveju visiško žalos atlyginimo principas objektyviai negali būti taikomas visa apimtimi, nes neturtinės žalos neįmanoma tiksliai įvertinti pinigais, tačiau kartu kasacinis teismas yra pabrėžęs, kad teismas turi pareigą nustatyti teisingą kompensaciją už patirtus neturtinio pobūdžio išgyvenimus, praradimus ir parinkti tokią piniginę satisfakciją, kuri kiek galima teisingiau kompensuotų nukentėjusiojo patirtą dvasinį sielvartą, fizinį skausmą, kitokius neturtinių vertybių pažeidimus; kad CK 6.250 straipsnio 2 dalyje išvardytų neturtinės žalos dydžio nustatymo kriterijų sąrašas nėra baigtinis, ir kiekvienu atveju teismas, nustatydamas šios žalos dydį, taip pat turi vertinti konkrečioje byloje reikšmingas aplinkybes (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. balandžio 13 d. nutartį civilinėje byloje Nr. e3K-3-159-313/2018).
41. Pareiškime Komisijai nurodyta, kad ieškovei gydant J. G., šiam pacientui savaitę laiko teko valgyti nesutrintą maistą, nors jo žandikaulis buvo sulaužytas. Savo procesiniuose dokumentuose atsakovė D. G. taip pat akcentavo, kad dėl žandikaulio lūžio uždelsto gydymo J. G. veido kaulai buvo pradėję gyti (suaugti) netaisyklingai, todėl siekiant atstatyti teisingą kaulų padėtį, operuojant prireikė juos laužyti iš naujo, kas lėmė sudėtingesnį operacijų procesą bei ilgesnį gijimo laiką. Teisėjų kolegijos vertinimu, tokių aplinkybių buvimas (atsiradimas) neabejotinai sukėlė J. G. nepatogumus, skausmingus išgyvenimus, pailgino laiką, kurį J. G. jautė fizinį skausmą. Neatstatytas žandikaulio lūžis bei ieškovės specialistų netaisytas sąkandis taipogi galėjo būti dar viena (papildoma) iš psichologės 2019 m. liepos 24 d. konsultacijoje fiksuotų J. G. patirto nerimo, įtampos bei streso priežasčių. Nustatytos aplinkybės sudaro pakankamą pagrindą išvadai, kad J. G. patyrė ne mažesnio dydžio neturtinę žalą, kokią nustatė tiek Komisija, tiek ir pirmosios instancijos teismas.
42. Kiti ieškovės apeliaciniame skunde išdėstyti argumentai taip pat nesudaro pagrindo naikinti skundžiamą pirmosios instancijos teismo sprendimą. Teisėjų kolegija pažymi, kad teismo pareiga pagrįsti priimtą procesinį spendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą. Atmesdamas apeliacinį (atskirąjį) skundą, apeliacinės instancijos teismas gali tiesiog pritarti žemesnės instancijos teismo priimto sprendimo (nutarties) motyvams (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. kovo 14 d. nutartis byloje Nr. 3K-7-38/2008, 2010 m. birželio 1 d. nutartis byloje Nr. 3K-3-252/2010, 2010 m. kovo 16 d. nutartis byloje Nr. 3K-3-107/2010, ir kt.).
43. Susidarė faktinė situacija, kad pareiškimą dėl paciento patirtos žalos atlyginimo Komisijai pateikė tuo metu dar nepilnamečio žalą patyrusio J. G. įstatyminė atstovė, jo motina D. G. (CPK 38 straipsnio 2 dalis). Komisijos sprendime, su kuriuo nesutinka apeliantė (ieškovė), nėra įvardyta, kam konkrečiai turi būti atlyginama ieškovės padaryta 5 000 Eur dydžio neturtinė žala. Kadangi tiek visuose atsakovės D. G. teiktuose procesiniuose dokumentuose buvo aiškiai įvardyta, kad neigiamus išgyvenimus patyrė jos sūnus J. G., tiek šioje apeliacinės instancijos teismo nutartyje konstatuota, jog neturtinę žalą dėl ieškovės neteisėto neveikimo patyrė pacientas J. G., pirmosios instancijos teismo sprendimo rezoliucinė dalis turi būti patikslinta nurodant, kad neturtinės žalos atlyginimas priteisiamas atsakovės D. G. sūnaus J. G. naudai.
44. Atmetus ieškovės apeliacinį skundą, apeliacinės instancijos teisme jos patirtos bylinėjimosi išlaidos neatlygintinos. Atsakovė D. G. nepateikė duomenų, patvirtinančių jos patirtas bylinėjimosi išlaidas apeliacinės instancijos teisme, todėl tokių išlaidų atlyginimo klausimas nesprendžiamas.
Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,
Rezoliucinė dalis
nutaria:
Vilniaus apygardos teismo 2020 m. gegužės 19 d. sprendimą palikti iš esmės nepakeistą, patikslinant jo rezoliucinę dalį, kad 5 000 Eur (penkių tūkstančių eurų) neturtinės žalos atlyginimas iš ieškovės viešosios įstaigos KLAIPĖDOS VAIKŲ LIGONINĖS (juridinio asmens kodas 190468188) priteisiamas atsakovės D. G. sūnaus J. G. (asmens kodas (duomenys neskelbtini) naudai.