- Teismas
- Šiaulių apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2021-08-04
- Bylos Nr.
- e2S-568-372/2021
- Teisminio proceso Nr.
- 2-35-3-00740-2021-9
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Birutė Simonaitienė
- Ieškovas
- E. T.
- Atsakovas
- G. S.
- Išvadą teikia
- Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos Šiaulių apskrities vaiko teisių apsaugos skyrius
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo ieškovo E. T. atskirąjį skundą dėl Šiaulių apylinkės teismo Radviliškio rūmų 2021 m. birželio 10 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e2-7256-766/2021 pagal ieškovo E. T. prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo civilinėje byloje pagal ieškovo E. T. ieškinį atsakovei G. S., institucija teikianti išvadą byloje Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos Šiaulių apskrities vaiko teisių apsaugos skyrius, dėl bendravimo tvarkos su nepilnamečiais vaikais pakeitimo.
Aprašomoji dalis
nustatė:
I. Ginčo esmė
1. Ieškovas E. T. kreipėsi į teismą ieškiniu, kuriuo prašė pakeisti Šiaulių apylinkės teismo 2020 m. kovo 3 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. e2-218-952/2020 nustatytą bendravimo tvarką, ją išdėstant kaip nurodyta ieškinio 2.1.–2.2.19. punktuose, ir priteisti iš atsakovės G. S. bylinėjimosi išlaidas.
2. Taip pat ieškovas prašė taikyti laikinąsias apsaugos priemones ir nustatyti sekančią laikiną bendravimo tvarką: 1) Nuo teismo nutarties priėmimo dienos nustatyti dukrų G.F ir I. T. bendravimo su tėvu E. T. tvarką iki 2021 m. rugpjūčio 1 d. sekančiai: E. T. su dukromis bendrauja tarpininkaujant psichologei I. Š.-S. pagal šios specialistės sudarytą planą, paskirtą grafiką bei numatytoje vietoje, įpareigojant G. S. užtikrinti dukrų atvykimą specialisto nurodytu laiku ir vietoje; 2) Nuo teismo nutarties priėmimo dienos tėvas su dukromis bendrauja darbo dienomis telefonu/kompiuteriu, internetinėmis vaizdo skambučių programomis (skype, viber, telegram, signal ir pan.), jei nesusitarta kitaip – antradieniais ir ketvirtadieniais nuo 19 val. Lietuvos laiku. Motina įsipareigoja užtikrinti atitinkamos programos įdiegimą ir internetinio ryšio galimybes; 3) Nuo teismo nutarties priėmimo dienos tėvas su dukromis bendrauja kiekvieną šeštadienį. Tėvui esant Lietuvos Respublikoje tėvas su dukromis bendrauja, jei šalys nesusitaria kitaip, šeštadieniais nuo 10.00 val. ryto iki 18.00 val. vaikų gyvenamojoje vietoje arba kitoje vietoje. Bendravimo metu motina turi teisę laiką leisti kartu. Vaikų paėmimą ir parvežimą užtikrina tėvas. Tuo atveju, kai tėvas yra ne Lietuvos Respublikoje, bendravimas šeštadieniais vyksta nuotoliniu būdu: telefonu/kompiuteriu, internetinėmis vaizdo skambučių programomis (skype, viber, telegram, signal ir pan.), jei nesusitarta kitaip – nuo 10 val. Lietuvos laiku. Motina įsipareigoja užtikrinti atitinkamos programos įdiegimą ir internetinio ryšio galimybes; 4) Tėvas su dukromis turi teisę bendrauti pasirinktinai 1 kartą per savaitę darbo dieną, atsižvelgiant į jų užimtumą ugdymo įstaigose, paimdamas dukras iš jų ugdymo įstaigos ar gyvenamosios vietos tuo pačiu metu ir parveždamas dukras į jų gyvenamąją vietą tos pačios dienos 20.00 val.; 5) Jeigu šiuo laikotarpiu, kol bus taikytos laikinosios apsaugos priemonės, būtų dukrų gimtadieniai, tėvo diena ar tėvo gimtadienis, tėvui turėtų būti sudaryta galimybė dalyvauti vaiko gimtadienio šventėje ir/ar pasiimti vaikus 3 valandoms šalių suderintu laiku; 6) Jeigu šiuo laikotarpiu, kol bus taikytos laikinosios apsaugos priemonės, būtų Šv. Kalėdų, Naujųjų metų šventės ar Šv. Velykų šventė, tėvui turi būti sudaryta galimybė vieną Šv. Kalėdų dieną pasirinktinai praleisti su vaikais nuo 10.00 val. ryto iki tos pačios dienos 20.00 val. vakaro, vieną Naujųjų metų dieną pasirinktinai praleisti nuo 10.00 val. ryto iki 20.00 val. vakaro ir vieną Šv. Velykų dieną pasirinktinai praleisti nuo 10.00 val. ryto iki 20.00 val. vakaro.
3. Ieškovas nurodė, kad Šiaulių apylinkės teismo 2020 m. kovo 3 d. sprendimu buvo nustatyta ieškovo ir nepilnamečių dukrų G. T. ir I. T. bendravimo tvarka, tačiau šiuo metu nustatyta bendravimo tvarka nevykdoma. Atsakovė nesudaro galimybių ieškovui bendrauti su dukromis, vengia suderinti susitikimo laiką, neleidžia bendrauti su dukromis nuotolinio ryšio priemonėmis, nesutinka dalyvauti psichologo konsultacijose su vaikais, neigia, kad vaikams yra reikalingos psichologo konsultacijos, dėl atsakovės kaltės nebuvo įgyvendinta pereinamoji bendravimo tvarka tėvo ir dukrų ryšiui atkurti ir sutvirtinti. Galiojanti bendravimo tvarka nėra pritaikyta faktinei situacijai, o su tikslu atkurti ryšį tarp ieškovo ir vaikų bei užtikrinti, kad esama situacija dėl vaikų požiūrio į tėvą bei prisirišimo prie jo nepasikeistų neigiamai turi būti pritaikytos laikinosios apsaugos priemonės.
II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė
4. Šiaulių apylinkės teismo Radviliškio rūmai 2021 m. birželio 10 d. nutartimi atmetė ieškovo E. T. prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo.
5. Teismas nustatė, kad tarp vaikų tėvų kyla ginčai dėl tėvo bendravimo su dukromis, pagal Šiaulių apylinkės teismo Radviliškio rūmų 2020 m. kovo 3 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. e2-218-952/2020 nustatytą E. T. bendravimo su dukromis tvarką. Ieškovas prašo nustatyti panašią bendravimo su vaikais tvarką, tik tarpininkaujant psichologei bei į bendravimo su vaikais tvarką prašo įtraukti bendravimą nuotolinio ryšio priemonėmis. Teismas įvertinęs ieškinio turinį sprendė, kad atsakovė pristatė vaikus į Vaiko teisių apsaugos skyrių, kur ieškovas bendravo su vaikais dalyvaujant psichologui, pažymėjo, kad atsakovė neigia, jog vaikams yra reikalingos psichologo konsultacijos.
6. Teismas akcentavo, kad šalys pačios gera valia kiekvieną kartą tarpusavyje gali susitarti dėl bendravimo su vaikais tvarkos, padėti viena kitai, siekiant užtikrinti atitinkamų tėvų teisių ir pareigų įgyvendinimą. Teismas remdamasis bylos medžiaga sprendė, kad ieškovė netrukdo atsakovui bendrauti su dukromis, pristatė jas į Vaiko teisių apsaugos skyrių, kur ieškovas bendravo su vaikais dalyvaujant psichologui, nors psichologo konsultacijoms ji nepritarė, sutartu laiku ieškovui atvykus pasiimti vaikų, juos būtų davusi, tačiau pats ieškovas buvo netinkamai apsirengęs, tai patvirtino ir Vaiko teisių apsaugos skyriaus specialistai. Taip pat teismas sprendė, kad tokių pačių laikinųjų apsaugos priemonių taikymas šiuo atveju būtų perteklinis. Teismas padarė išvadą, kad sprendimu nustatyta atsakovo bendravimo su vaikais tvarka apsaugo jo teisę bendrauti su vaikais, todėl atsakovo prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių atmetė.
III. Atskirojo skundo argumentai
7. Atskiruoju skundu ieškovas E. T. prašo panaikinti Šiaulių apylinkės teismo Radviliškio rūmų 2021 m. birželio 10 d. nutartį civilinėje byloje Nr. e2-7256-766/2021 ir klausimą išspręsti iš esmės – tenkinti prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo. Atskirasis skundas grindžiamas šiais esminiais argumentais:
1.1. Vykdydamas pareigą šeimos bylose, kuriose yra sprendžiami klausimai, susiję su vaiku, teismas sprendimus priimti turėtų vadovaujantis vaiko prioritetiniu teisių apsaugos principu, turėtų rengti žodinį posėdį, išklausyti šalis, esant galimybei – vaiką, gauti Vaiko teisių apsaugos tarnybos išvadą dėl taikytinų laikinųjų apsaugos priemonių. Šiuo atveju teismas, priimdamas skundžiamą nutartį ne tik nerengė žodinio posėdžio esamai, o ne 2020 m. kovo 3 d., kai buvo priimtas sprendimas civilinėje byloje Nr. e2-218- 952/2020, situacijai išsiaiškinti, bet ir minėtu klausimu neišklausė Vaiko teisių apsaugos tarnybos. Ieškovas, būtent pasitelkęs Vaiko teisių apsaugos tarnybos specialistus, ne kartą mėgino derinti įvairius bendravimo su vaikais klausimus su atsakove. Todėl specialistas, kuriam priskirta šalių byla turi svarbią informaciją minėtam klausimui spręsti, teismui gali patvirtinti ar paneigti esmines aplinkybes, pateikti savo kompetentingą išvadą.
1.2. Teismui nerengiant žodinio posėdžio dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, dėl nepakankamos informacijos bylose gali būti netinkamai nustatomos faktinės aplinkybės, turinčios esminės reikšmės teismo nutarties dėl laikinųjų apsaugos priemonių turiniui. Šiuo atveju teismas priėmė nutartį nesivadovaudamas prioritetiniu vaiko teisių apsaugos principu, nesiaiškino esamos šiai dienai situacijos, galinčios daryti žalą nepilnamečių vaikų interesams, nebuvo aktyvus, kaip to reikalaujama šeimos bylose.
1.3. Dėl atsakovės veiksmų bendravimo tvarka nėra vykdoma. Atsakovė ilgą laiką kartu su vaikais buvo išvykusi gyventi į užsienį, apie tai ieškovo net neinformuodama. Atsakovė piktybiškai tyčia nereaguoja į ieškovo prašymus susitikti su dukromis. Atsakovė randa įvairiausių priežasčių neatvykti pas psichologą, todėl su tuo susiję pirmosios instancijos teismo argumentai nepagrįsti. Atsakovė sistemingai nevykdo bendravimo tvarkos, nustatytos sprendime, šalims nepavyksta rasti kompromiso, dėl ko būtina taikyti aiškias ir apibrėžtas laikinąsias apsaugos priemones, su tikslu užtikrinti vaikų interesus iki momento, kol bus išnagrinėta civilinė byla.
1.4. Teismas absoliučiai nevertino to, kad aplinkybės, lyginant su buvusiomis priimant sprendimą yra pasikeitusios: 1) atsakovė buvo išvykusi su vaikais į užsienį, neinformuodama ieškovo, dėl ko ieškovo ir vaikų ryšys itin susilpnėjo ir dėl ko ryšio atstatymui yra būtinas bendravimas su specialistų pagalba; 2) ieškovo darbas yra susijęs su kelionėmis į užsienį, dėl ko ieškovas komandiruočių metu negali bendrauti su dukromis gyvai, o siekiant užtikrinti tėvo ir vaikų interesus palaikyti bendravimą nuolatos, yra būtina nustatyti bendravimo tvarką ieškovo komandiruočių metu; 3) esant galiojančiam karantino rėžimui, pasaulinei Covid-19 pandemijai, siekiant apsaugoti vaikų sveikatą bei laikytis karantino režimo, būtina nustatyti bendravimą nuotoliu būdu.
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
Atskirasis skundas tenkintinas iš dalies.
8. Nagrinėjamoje byloje sprendžiamas klausimas dėl pirmosios instancijos teismo nutarties, kuria nutarta atsisakyti taikyti laikinąsias apsaugos priemones (nustatyti laikiną bendravimo su nepilnamečiais vaikais tvarką), pagrįstumo ir teisėtumo. Šį klausimą apeliacinės instancijos teismas sprendžia vadovaudamasis atskirojo skundo faktiniu ir teisiniu pagrindais bei patikrina, ar nėra absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 320 straipsnis, 338 straipsnis). Absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų nagrinėjamoje byloje nenustatyta.
Dėl naujų įrodymų priėmimo
9. Apeliantas apeliacinės instancijos teismui pateikė papildomus įrodymus – faktinių aplinkybių konstatavimo 2021 m. kovo 16 d. protokolą, susirašinėjimą SMS žinutėmis su atsakove, pokalbio telefonu garso įrašą.
10. CPK 314 straipsnyje nustatyta, kad apeliacinės instancijos teismas atsisako priimti naujus įrodymus, kurie galėjo būti pateikti pirmosios instancijos teisme, išskyrus atvejus, kai pirmosios instancijos teismas nepagrįstai juos atsisakė priimti ar kai šių įrodymų pateikimo būtinybė iškilo vėliau. Kasacinis teismas yra ne kartą pažymėjęs, kad draudimas priimti naujus įrodymus apeliacinės instancijos teisme nėra absoliutus. Pagal kasacinio teismo praktiką apeliacinės instancijos teismas, spręsdamas dėl kiekvieno naujo pateikto įrodymo, turi aiškintis, ar galėjo šis konkretus įrodymas būti pateiktas pirmosios instancijos teismui, ar vėlesnis įrodymo pateikimas užvilkins bylos nagrinėjimą, bei atsižvelgti į prašomo priimti naujo įrodymo įtaką sprendžiant šalių ginčą. Apeliacinės instancijos teismas, net nustatęs, kad įrodymas galėjo būti pateiktas pirmosios instancijos teisme, turi nustatyti, ar nėra sąlygų taikyti CPK 314 straipsnyje išvardytas išimtis, ir šį įrodymą priimti. Teismas turi taikyti įstatymus, tik patikimais duomenimis nustatęs bylai svarbias faktines aplinkybes, todėl tuomet, kai nustatomas fakto klausimas, gali būti priimami nauji sužinoti, išreikalauti įrodymai, jeigu šalis šia teise nepiktnaudžiauja (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. birželio 27 d. nutartis Nr. e3K-3-237-684/2019). Taigi, taikydamas CPK 314 straipsnyje nustatytas išimtis ir spręsdamas dėl naujai pateikiamų įrodymų priėmimo apeliacinės instancijos teismas patikrina: ar buvo objektyvi galimybė pateikti juos bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme; ar vėlesnis įrodymo pateikimas neužvilkins bylos nagrinėjimo; ar naujai prašomas priimti įrodymas (-ai) turės įtakos sprendžiant šalių ginčą; ar šalis nepiktnaudžiauja įrodymo vėlesnio pateikimo teise (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. spalio 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-289-219/2019).
11. Apeliacinės instancijos teismas atsižvelgęs į tai, kad šioje byloje sprendžiamas klausimas yra susijęs su mažamečių vaikų teisėmis ir interesais, priimant procesinį sprendimą būtina išsamiai įvertinti visas aplinkybes, atsižvelgdamas į tai, kad atsakovei buvo išsiųsta atskirojo skundo kopija ir ji galėjo susipažinti su papildomai pateiktais dokumentais bei dėl jų pateikti savo nuomonę, bei tai, kad apelianto pateikti rašytiniai įrodymai yra tiesiogiai susiję su byloje nagrinėjamu klausimu ir gali turėti reikšmės teisingam bylos išsprendimui, sprendžia, jog pateikti rašytiniai įrodymai priimami ir vertintini visų į bylą pateiktų įrodymų kontekste.
Dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo
12. Bylos duomenimis nustatyta, kad Šiaulių apylinkės teismo Radviliškio rūmų 2020 m. kovo 3 d. sprendimu buvo nustatyta apelianto bendravimo su nepilnamečiais vaikais G. T. gim. (data neskelbtina), ir I. T., gim. (data neskelbtina), tvarka. Apeliantas kreipdamas į teismą ieškiniu prašė pakeisti nustatytą minėtu teismo sprendimu bendravimo su vaikais tvarką bei taikyti laikinąsias apsaugos priemones, nustatant laikiną apelianto ir jo dukrų bendravimo tvarką. Pirmosios instancijos teismas padaręs priešingą apelianto nurodytoms aplinkybėms išvadą, sprendė kad atsakovė netrukdo apeliantui bendrauti su vaikais ir vertino, kad tapačių laikinųjų apsaugos priemonių taikymas būtų perteklinis, o teismo sprendimu nustatyta apelianto bendravimo su vaikais tvarka apsaugo apelianto teisę bendrauti su dukromis.
13. Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 3.170 straipsnyje nustatyta, kad tėvas ar motina, negyvenantys kartu su vaiku, turi teisę ir pareigą bendrauti su vaiku ir dalyvauti jį auklėjant (1 dalis). Vaikas, kurio tėvai gyvena skyrium, turi teisę nuolat ir tiesiogiai bendrauti su abiem tėvais, nesvarbu, kur tėvai gyvena (2 dalis). Kai tėvai nesusitaria dėl skyrium gyvenančio tėvo ar motinos dalyvavimo auklėjant vaiką ir bendravimo su juo, bendravimo su vaiku ir dalyvavimo jį auklėjant tvarką nustato teismas (3 dalis). Tėvas ar motina, su kuriuo gyvena vaikas ir (ar) su kuriuo teismo sprendimu nustatyta vaiko gyvenamoji vieta, turi nekliudyti antrajam iš tėvų bendrauti su vaiku ir dalyvauti jį auklėjant. Šios pareigos nevykdymas laikomas piktnaudžiavimu tėvų valdžia, už kurį tėvas (motina) atsako įstatymų nustatyta tvarka (4 dalis).
14. CPK 144 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad teismas dalyvaujančių byloje ar kitų suinteresuotų asmenų prašymu gali taikyti laikinąsias apsaugos priemones, jeigu šie asmenys tikėtinai pagrindžia savo ieškinio reikalavimą ir, nesiėmus šių priemonių, teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti nebeįmanomas. Šeimos bylose bei apskritai šeimos teisiniuose santykiuose vienas svarbiausių principų yra prioritetinės vaikų teisių ir interesų apsaugos ir gynimo principas. Laikinosiomis apsaugos priemonėmis šeimos bylose be kitų tikslų yra siekiama užtikrinti, kad nebūtų pažeidžiami nepilnamečių vaikų asmeniniai neturtiniai bei turtiniai interesai iki teismo sprendimo priėmimo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. balandžio 29 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-216/2011).
15. CK 3.65 straipsnio 1 dalyje nurodyta, jog teismas, atsižvelgdamas į sutuoktinių vaikų, taip pat į vieno sutuoktinio interesus, gali taikyti laikinąsias apsaugos priemones, kol bus priimtas teismo sprendimas. Taigi laikinosiomis apsaugos priemonėmis šeimos bylose, be kitų tikslų, įtvirtintų CPK 144 straipsnyje, prioritetiškai yra siekiama užtikrinti tinkamą nepilnamečių vaikų asmeninių neturtinių interesų apsaugą, taip pat nepažeisti vaiko tėvų ar vieno iš jų interesų, sprendžiant tokius svarbius klausimus kaip vaiko gyvenamosios vietos, bendravimo su vaiku tvarkos nustatymas, jo išlaikymas ir kt. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje nurodoma, kad teismas gali taikyti CK 3.65 straipsnyje numatytas laikinąsias apsaugos priemones visais atvejais, kai konstatuoja tam pakankamą pagrindą – aplinkybes, kurios patvirtina, kad nesiėmus laikinųjų apsaugos priemonių bus pakenkta turtinėms ar asmeninėms neturtinėms nepilnamečio vaiko ar vieno sutuoktinio teisėms (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. balandžio 29 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-216/2011).
16. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, nagrinėjamu atveju svarbu atsižvelgti į tai, kad kasacinis teismas yra išaiškinęs, jog kiekvienu atveju, kada nagrinėjamoje byloje egzistuoja su vaiko teisėmis ir teisėtais interesais susijęs elementas, t. y. šeimos teisinių santykių elementas, vaiko teisių ir teisėtų interesų apsaugai skirtinas ypatingas dėmesys, o teismas, nagrinėdamas tokią bylą, yra aktyvus kiek reikia, kad būtų apsaugotos vaikų teisės ir teisėti interesai (pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. vasario 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-16-706/2016).
17. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje konstatuota, kad tėvų, negyvenančių kartu su vaiku, teisė bendrauti su vaiku ir dalyvauti jį auklėjant yra asmeninio pobūdžio tėvų teisė, kurią įgyvendinti galima, kai kitas iš tėvų nekliudo šiam bendravimui, o pats bendravimas yra tiesioginis ir pastovus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. spalio 24 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-454/2014).
18. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra nurodęs, kad tėvų pareiga bendrauti su vaiku reiškia tinkamą vaiko teisės bendrauti su tėvu ar motina įgyvendinimą. Tinkamas vaiko teisės bendrauti su tėvu ar motina įgyvendinimas reiškia, kad bendraujama bus tokiais būdais, forma ir laiku, kuris labiausiai atitiks vaiko poreikius, atsižvelgiant į jo amžių, gyvenimo būdą, įpročius ir pan., ir norus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. balandžio 24 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-160-378/2019, 34 punktas; 2020 m. birželio 30 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-177-969/2020, 38 punktas). Skyrium gyvenantis tėvas ar motina neturi siekti nustatyti tokią bendravimo tvarką, kuri būtų patogiausia jam, o privalo siekti geriausių vaiko interesų užtikrinimo.
19. Apeliacinės instancijos teismas atkreipia dėmesį į tai, kad apelianto prašymas dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo pirmosios instancijos teisme buvo išnagrinėtas rašytinio proceso tvarka, nepranešus atsakovei ir nesudarius galimybės atsakovei išsakyti nuomonę dėl ieškovo prašymo bei negavus Vaiko teisių apsaugos skyriaus išvados dėl prašomos nustatyti laikinos bendravimo ieškovo su dukromis tvarkos. Pirmosios instancijos teismas neišklausęs šalių nuomonės, neįvertinęs, ar apeliantui nėra sudaromos kliūtys bendrauti su dukromis bei tai, ar teismo sprendimu nustatyta tėvų bendravimo su nepilnamečiais vaikais tvarka šiuo metu atitinka geriausių vaikų interesus, sprendė, kad apelianto prašoma nustatyti laikina bendravimo su dukromis tvarka yra perteklinė.
20. Iš kartu su atskiruoju skundu pateikto 2021 m. kovo 16 d. faktinių aplinkybių konstatavimo protokolo nustatyta, kad apeliantas 2021 m. vasario 27 d. atvykęs jam žinomu vaikų gyvenamosios vietos adresu – (duomenys neskelbtini), su dukromis nesusitiko, o buvęs bute asmuo paaiškino, kad atsakovė nuo 2021 m. sausio vidurio šiame bute nebegyvena. Iš 2021 m. birželio 17 d. garso įrašo nustatyta, kad šalių dukra G. paaiškino apeliantui, jog ji nenori bendrauti su tėčiu, nori būti kartus su mama bei nurodė, kad mama neleidžia I. šeštadienį susitikti su tėčiu. Iš kartu su atskiruoju skundu pateiktų SMS žinučių matyti, kad apeliantui prašant atsakovės leisti pasiimti iš gyvenamosios vietos vaikus, atsakovė ignoruoja apelianto prašymą. Iš kartu su ieškiniu pateiktų apelianto susirašinėjimo su atsakove matyti, kad tarp šalių nuolat kyla nesutarimai apeliantui siekiant teismo sprendimu nustatyta tvarka bendrauti su vaikais. Taip pat iš Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos Šiaulių apskrities vaiko teisių apsaugos skyriaus 2021 m. gegužės 11 d. pažymos matyti, kad apelianto prašymu Vaiko teisių apsaugos skyrius tarpininkauja dėl jo bendravimo su dukromis. Atkreiptinas dėmesys, kad kaip nustatyta iš kartu su ieškiniu pateiktos „Business Help UK“ grupė 2021 m. balandžio 28 d. pažymos, apeliantas dirba užsienyje, tačiau pirmosios instancijos teismas šios aplinkybės nevertino, spręsdamas, kad netikslinga į laikiną bendravimo tvarką įtraukti bendravimą nuotolinio bendravimo ryšio priemonėmis.
21. Pažymėtina, kad šeimos bylose bei apskritai šeimos teisiniuose santykiuose vienas svarbiausių principų yra prioritetinės vaikų teisių ir interesų apsaugos ir gynimo principas. Laikinosiomis apsaugos priemonėmis šeimos bylose be kitų tikslų yra siekiama užtikrinti, kad iki teismo sprendimo priėmimo nebūtų pažeidžiami nepilnamečių vaikų asmeniniai neturtiniai interesai. Viena iš teismo taikomų laikinų apsaugos priemonių šeimos bylose yra laikinos bendravimo su nepilnamečiu vaiku tvarkos nustatymas. Jis yra būtinas, siekiant išvengti konfliktinių situacijų bei siekiant apsaugoti vaiko interesą bendrauti ir matytis su abiem tėvais. Šia laikinąja apsaugos priemone taip pat užtikrinamas tėvų santykių su vaikais stabilumas, jeigu vaiko tėvai gyvena skyrium.
22. Pažymėtina, kad siekiant visapusiškai ir objektyviai išsiaiškinti bylos aplinkybes, laikinųjų apsaugos priemonių taikymo klausimas turėtų būti nagrinėjamas teismo posėdyje žodinio proceso tvarka, kaip minėta, prieš tai pareikalavus Vaiko teisių apsaugos tarnybos įvertinti apelianto prašymą ir pateikti dėl jo išvadą. CK 3.178 straipsnio 1 dalis numato, kad nagrinėjant ginčus dėl vaikų yra būtinas valstybinės vaiko teisių apsaugos institucijos dalyvavimas. Spręsdamas ginčą, teismas įvertina ne tik išvadą, bet ir vaiko norus bei kitus šalių pateiktus įrodymus (CK 3.178 straipsnio 2 dalis). Akivaizdu, jog nagrinėjamu atveju vaikai yra per maži, kad išreikštų savo nuomonę, tačiau apeliacinės instancijos teismas, atsižvelgdamas į tai, jog pirmosios instancijos teismas laikinųjų apsaugos priemonių klausimą išsprendė nepranešęs atsakovei, neišklausęs jos nuomonės, o taip pat neturėdamas Vaiko teisių apsaugos institucijos išvados ir šiai institucijai nedalyvaujant, konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas, nors ir netaikydamas laikinųjų apsaugos priemonių, neišklausė šalių nuomonės dėl pareikšto apelianto prašymo, nevisapusiškai ir neobjektyviai išnagrinėjo bylos aplinkybes, dėl ko galėjo priimti nepagrįstą nutartį.
Dėl bylos procesinės baigties
23. Apeliacinės instancijos teismas, atsižvelgdamas į išdėstytas aplinkybes, įvertinęs tai, kad klausimas dėl laikinos bendravimo su dukromis tvarkos nustatymo išnagrinėtas nepranešus šalims ir neišklausius Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos Šiaulių apskrities vaiko teisių apsaugos skyriaus bei šalių nuomonės, nepateikus Vaiko teisių apsaugos skyriui išvados tuo klausimu, neišsiaiškino visų prašymo nagrinėjimui svarbių faktinių aplinkybių, todėl nutartis naikintina ir klausimas perduotinas pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo (CPK 337 straipsnio 1 dalies 3 punktas).
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 331 straipsniu, 337 straipsnio 1 dalies 3 punktu, 339 straipsniu, teismas
nutaria:
Šiaulių apylinkės teismo Radviliškio rūmų 2021 m. birželio 10 d. nutartį panaikinti ir ieškovo E. T. prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių perduoti pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.
Apeliacinės instancijos teismo nutartis, priimta dėl atskirojo skundo, įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.