Vilniaus apygardos teismo nutartis

Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Jūra Marija Strumskienė teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės K. P.-R. ir atsakovo R. D. B. R. atskiruosius skundus dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2024 m. lapkričio 29 d. nutarties, priimtos civilinėje byloje pagal ieškovės K. P.-R. ieškinį atsakovui R. D. B. R. dėl neterminuoto tėvo valdžios apribojimo ir vaiko gyvenamosios vietos nustatymo, institucija, teikianti išvadą byloje, Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnyba prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos.

Aprašomoji dalis

nustatė:

1. ieškovė K. P.-R. ieškiniu prašė neterminuotai apriboti atsakovo R. D. R. B., gyvenančio, Šveicarijos Konfederacijoje, tėvo valdžią dukters L. R. atžvilgiu ir nepilnamečio vaiko – L. R., gyvenamąją vietą nustatyti su jos motina K. P.-R..

2. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2024-06-14 nutartimi taikė laikinąsias apsaugos priemones – iki galutinio teismo procesinio sprendimo šioje byloje priėmimo nustatė laikiną nepilnamečio vaiko L. R. gyvenamąją vietą su motina K. P.-R..

3. Atsakovas R. D. B. R. pateikė prašymą palikti ieškinį nenagrinėtu, panaikinti taikytas laikinąsias apsaugos priemonės, priteisti iš ieškovės atsakovo naudai bylinėjimosi išlaidas. Nurodė, kad:

3.1 ieškinys dėl vaiko nuolatinės gyvenamosios vietos nustatymo negali būti nagrinėjamas Lietuvos teismuose, nes šie teisiniai santykiai priklauso Šveicarijos teismų jurisdikcijai;

II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

6.5 iš ieškovės paaiškinimų matyti, kad į Lietuvą ieškovė persikėlė gyventi kartu su dukra 2024-03-01. Nepilnametė šalių dukra L. R. Lietuvoje nėra išgyvenusi vienerių metų po to, kai asmuo, turintis globos teises (atsakovas) sužinojo apie vaiko buvimo vietą (1996 m. Hagos konvencijos 7 straipsnio 1 dalies b punktas). Esant pareikštam ieškiniui dėl neterminuoto tėvo valdžios apribojimo, vaiko gyvenamosios vietos (valstybės), esminis klausimas sprendžiant dėl bylos teismingumo yra vaiko nuolatinės gyvenamosios vietos nustatymas, todėl nesant byloje duomenų, kad vaiko nuolatinė gyvenamoji vieta yra Lietuvos valstybėje, teismas sprendžia, kad byloje jis neturi jurisdikcijos nagrinėti su tėvų pareigomis susijusių reikalavimų (vaiko gyvenamosios vietos (valstybės)), t. y. neturi jurisdikcijos nagrinėti ir reikalavimų, susijusių su valdžios apribojimu, vaiko gyvenamosios vietos nustatymu, nes nėra įvykdytos 1996 m. Hagos konvencijos 7 straipsnio 1 dalies sąlygos. Tokią jurisdikciją remiantis 1966 m. Hagos konvencijos 7 straipsnio 1 dalimi turi kompetentingas Šveicarijos Konfederacijos teismas;

III. Atskirųjų skundų ir atsiliepimų į juos argumentai

Motyvuojamoji dalis

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

11. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio (atskirojo) skundo faktinis ir teisinis pagrindai ir absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų patikrinimas (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 320 straipsnio 1 dalis, 338 straipsnis). Apeliacinės instancijos teismas tikrina tik apskųstos teismo nutarties dalies teisėtumą ir pagrįstumą analizuojant skunde išdėstytus argumentus, išskyrus įstatyme nurodytas išimtis (CPK 320 straipsnio 2 dalis).

12. Išnagrinėjęs atskirąjį skundą, absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų, nurodytų CPK 329 straipsnio 2 dalies 1–7 punktuose, apeliacinės instancijos teismas nenustatė (CPK 329 straipsnis).

13. Apeliacijos objektu yra pirmosios instancijos teismo nutartis, kuria ieškinys paliktas nenagrinėtu ir atsakovui nepriteistos patirtos bylinėjimosi išlaidos.

Dėl naujų įrodymų prijungimo

14. Ieškovė K. P.-R. pateikė prašymą dėl papildomų dokumentų prijungimo – VšĮ „Savęs pažinimo ir saviraiškos studija“ 2024-11-05 pranešimą dėl galimo vaiko teisių pažeidimo, UAB „Lotusmedica“ 2024-11-16 išrašą, Klaipėdos socialinės ir psichologinės pagalbos centro 2024-12-06 atsakymą; Klaipėdos socialinės ir psichologinės pagalbos centro 2024-12-16 pranešimą dėl informacijos pateikimo.

15. CPK 314 straipsnyje nustatyta, kad apeliacinės instancijos teismas atsisako priimti naujus įrodymus, kurie galėjo būti pateikti pirmosios instancijos teismui, išskyrus atvejus, kai pirmosios instancijos teismas nepagrįstai juos atsisakė priimti ar kai šių įrodymų pateikimo būtinybė iškilo vėliau. Apeliacinės instancijos teismas, atsižvelgdamas į ginčo pobūdį ir jo aplinkybes, taip pat į tai, kad pateikti įrodymai yra susiję su atskirojo skundo argumentais, o dalis teikiamų dokumentų buvo priimti vėliau, nei buvo priimta skundžiama teismo nutartis, sprendžia, jog naujų įrodymų prijungimas bylos nagrinėjimo neužvilkins ir nepažeis kitų dalyvaujančių byloje asmenų teisių (CPK 314 straipsnis).

Bylos faktinės aplinkybės

16. Bazelio civilinių bylų teismo 2023-05-24 sprendimu šalių santuoka nutraukta bendru sutikimu, dukters tėvų teisės paliktos tėvams bendrai, nustatyta vaiko globa abiem tėvams pakaitomis. Šis sprendimas Apeliacinio teismo kantono Bazelio miesto 2024-06-27 sprendimu paliktas nepakeistas.

Dėl ieškinio palikimo nenagrinėtu

18. Nagrinėjamuoju atveju ginčas kilo dėl bylos teismingumo. Civilinės bylos teismingumas konkrečiam teismui yra tinkamo teisės kreiptis į teismą įgyvendinimo sąlyga. Teismingumo taisyklių laikymasis yra viena pagrindinių sąlygų užtikrinti asmens teisę į teisminę gynybą, nes jų nepaisymas gali lemti civilinio proceso teisės principų pažeidimą bei užkirsti kelią civilinio proceso tikslų įgyvendinimui.

22. Bazelio civilinių bylų teismas 2023-05-24 sprendimu nutraukė šalių santuoką abipusiu sutarimu, dukrą iki 2023-06-30 paliko motinos globoje, o nuo 2023-07-01 mergaitės globa lygiomis dalimis paskirta abiems tėvams. Bazelio kantono apeliacinis teismas 2024-06-27 sprendimu apeliacinį skundą ir priešpriešinį apeliacinį skundą atmetė, konstatavo, kad žemesnės instancijos teismo sprendimas dėl pakaitinės globos turi būti patvirtintas. Išaiškino, kad jei motina nori perkelti savo dukters gyvenamąją vietą į užsienį, ji tam turi gauti tėvo sutikimą arba teismo leidimą. Nei viena, nei kita šiuo atveju netaikoma, dėl to apeliantė neturi teisės išvykti iš Šveicarijos su savo dukra. Jei apeliantė iš tikrųjų, kaip ji pati tvirtina, su savo dukra išvyko iš Šveicarijos į Lietuvą, dukros išvežimas į užsienį kvalifikuojamas kaip neteisėtas. Todėl darytina išvada, kad apeliacinis teismas vis dar turi jurisdikciją pagal tarptautinę teisę šioje byloje.

23. Pagal CPK 182 straipsnio 2 punkto nuostatas, nereikia įrodinėti aplinkybių, nustatytų įsiteisėjusiu teismo sprendimu kitoje civilinėje ar administracinėje byloje, kurioje dalyvavo tie patys asmenys, išskyrus atvejus, kai teismo sprendimas sukelia teisines pasekmes ir nedalyvaujantiems byloje asmenims (prejudiciniai faktai).

24. Kasacinis teismas, pasisakydamas dėl CPK 182 straipsnio 2 punkto aiškinimo ir taikymo, yra suformulavęs tokias pagrindines taisykles: prejudiciniais faktais laikytinos kitoje byloje įsiteisėjusiu teismo sprendimu nustatytos aplinkybės; prejudicinių faktų galią tokios aplinkybės turi tik tuo atveju, kai abiejose bylose bet kokiu procesiniu statusu dalyvauja tie patys asmenys, išskyrus atvejus, kai teismo sprendimas sukelia teisinius padarinius ir nedalyvavusiems byloje asmenims; pirmesnėje civilinėje byloje nustatyti faktai pripažintini prejudiciniais tik tada, kai jie toje byloje buvo įrodinėjimo dalykas ar bent jo dalis, svarbu, kad įrodinėjamas faktas būtų reikšmingas abiejose bylose (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2007 m. gegužės 10 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-203/2007; 2008 m. vasario 4 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-37/2008; 2012 m. birželio 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-282/2012; ir kt.). Tik nustačius visas nurodytas sąlygas, yra pagrindas kitoje civilinėje (administracinėje) byloje nustatytas aplinkybes pripažinti prejudiciniais faktais (žr. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. kovo 13 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e3K-3-84-421/2019 39 punktą ir jame nurodytą kasacinio teismo praktiką).

25. Vilniaus apygardos teismas 2024-09-13 nutartyje civilinėje byloje Nr. eN2-2453-340/2023 nurodė, kad mergaitės tėvai privalėjo įgyvendinti vaiko globą kartu, bei kad vaiko nuolatinė gyvenamoji vieta, jos kilmės vieta yra Šveicarijos Konfederacija. Lietuvos apeliacinis teismas 2024-10-24 nutartyje civilinėje byloje Nr. e2-836-330/2024 konstatavo, kad aplinkybės dėl vaiko neteisėto išvežimo ir laikymo Lietuvoje laikomos nustatytomis. Pažymėjo, kad 1980 m. Hagos konvencija dėl tarptautinio vaikų grobimo civilinių aspektų reglamentuoja nepilnamečių vaikų, kurie neteisėtai išvežti ar laikomi valstybėje, kuri nėra jų nuolatinės gyvenamosios vietos valstybė, grąžinimą, tačiau vaikų nuolatinės gyvenamosios vietos valstybė išlaiko bendrąją jurisdikciją priimti sprendimą dėl tėvų pareigų.

26. Abiejose bylose sutampa šalys, įrodinėjimo dalykas nurodytose bylose ta apimtimi, kiek tai liečia jurisdikcijos klausimą turi prejudicinės reikšmės ir galios nagrinėjamoje byloje. Darytina išvada, kad įsiteisėjusi Vilniaus apygardos teismo 2024-09-13 nutartis civilinėje byloje Nr. eN2-2453-340/2023 bei apeliacine tvarka priimta Lietuvos apeliacinio teismo 2024-10-24 nutartis civilinėje byloje Nr. e2-836-330/2024 turi prejudicinę galią nagrinėjamai civilinei bylai. Teismai byloje dėl vaiko grobimo aiškiai konstatavo, kad nuolatinė vaiko gyvenamoji vieta yra Šveicarijos Konfederacijoje. Taigi, apeliacinės instancijos teismas, vadovaudamasis nustatytomis ir prejudicinę galią turinčiomis aplinkybėmis, konstatuoja, kad vaiko nuolatinės gyvenamosios vietos valstybė išlaiko bendrąją jurisdikciją ir visi ginčai susiję su vaiku, susiję su tėvų pareigomis (įskaitant vaiko gyvenamosios vietos nustatymą ir bendravimo teisių tėvams išsiskyrus klausimus) turi būti nagrinėjami Šveicarijos Konfederacijoje. Todėl atmetamas apeliantės argumentas, kad šiam ginčui netaikytina 1996 m. Hagos konvencijos dėl jurisdikcijos, taikytinos teisės, pripažinimo, vykdymo ir bendradarbiavimo tėvų pareigų ir vaikų apsaugos priemonių nuostata dėl nuolatinės gyvenamosios vietos.

27. Apeliantė atskirajame skunde teigia, kad ieškovė su dukra išvyko iš Šveicarijos Konfederacijos turėdama vienintelį tikslą – apsaugoti savo nepilnametę dukrą tol, kol bus išspręstas klausimas, privertęs ją išvykti. 1980 m. Hagos konvencijos dėl tarptautinio vaikų grobimo civilinių aspektų 13 straipsnio sąlygos privalo būti įvertintos kiekvienoje byloje dėl teismo leidimo grąžinti nepilnametį vaiką į jo kilmės ir nuolatinės gyvenamosios vietos valstybę. Ieškovės nurodomos aplinkybės dėl galimai nesaugių sąlygų grąžinimo jau buvo įvertintos Vilniaus apygardos teismo civilinėje byloje Nr. eN2-2453-340/2023. Bylą nagrinėjęs Vilniaus apygardos teismas civilinėje byloje Nr. eN2-2453-340/2023 nenustatė pagrindų 1980 m. Hagos konvencijos dėl tarptautinio vaikų grobimo civilinių aspektų 13 straipsnyje numatytų išimčių, kada galima atsisakyti išduoti teismo leidimą grąžinti vaiką į jo kilmės šalį, taikymui. Kadangi nuostata netaikyti 1980 m. Hagos konvencijos dėl tarptautinio vaikų grobimo civilinių aspektų 13 straipsnyje apibrėžtų išimčių nebuvo kvestionuojama, tai dėl šiame straipsnyje įtvirtintų normų, kaip pagrindo atsisakyti tenkinti prašymą grąžinti nepilnametį vaiką į jo kilmės ir nuolatinės gyvenamosios vietos valstybę, Lietuvos apeliacinis teismas civilinėje byloje Nr. e2-836-330/2024 nepasisakė.

28. Teismingumo taisyklių, reiškiant ieškinį, laikymasis yra būtinoji teisės kreiptis į teismą teisminės gynybos įgyvendinimo sąlyga (CPK 5 straipsnis). Teismas, spręsdamas ieškinio (pareiškimo) priėmimo klausimą, privalo ex officio (savo iniciatyva) patikrinti, ar ieškinys yra pareikštas laikantis teismingumo taisyklių, t. y. gavęs ieškinį (pareiškimą) teismas pirmiausiai patikrina, ar tas ieškinys (pareiškimas) nagrinėtinas CPK nustatyta tvarka, ar teismingas tam teismui (CPK 137 straipsnio 2 dalies 1 ir 2 punktai). Tuo atveju, kai byloje yra tarptautinis elementas, bylą nagrinėjantis teismas privalo savo iniciatyva patikrinti, ar byla teisminga Lietuvos Respublikos teismams (CPK 782 straipsnis). CPK 780 straipsnyje nustatyta, kad CPK VII dalies „Tarptautinis civilinis procesas“ dalies nuostatos taikomos, jeigu tarptautinė sutartis, kurios dalyvė yra Lietuvos Respublika, atitinkamų santykių nereguliuoja kitaip.

29. Apeliantė atskirajame skunde teigia, kad pirmosios instancijos teismas, palikdamas ieškovės ieškinį nenagrinėtu nurodytais pagrindais, netinkamai taikė procesines ir materialines teisės normas, ko pagrindu ir buvo priimta skundžiama nutartis. Apeliacinės instancijos teismas neturi pagrindo sutikti su tokiu apeliantės teiginiu. Teismui nustačius, kad ieškovės ieškinys nėra teismingas Lietuvos teismams, CPK 5 straipsnyje nustatyta teisė nebuvo paneigta, buvo nustatyta teisės, kreiptis į teismą teisminės gynybos, realizavimo tvarka.

30. Tėvų pareigų, tėvų atsakomybės (angl. parental responsibility) sąvoka dažniausiai vartojama tarptautinės teisės dokumentuose kaip gerokai platesnė ir apimanti daugiau nei, pavyzdžiui, globa. Pirmą kartą ji pavartota 1989 m. Jungtinių Tautų vaiko teisių konvencijoje, šios 18 straipsnyje nustatyta, kad tėvams arba, atitinkamais atvejais, teisėtiems globėjams tenka pagrindinė atsakomybė už vaiko auklėjimą ir vystymąsi. Tėvų pareigas paprastai apima globa, rūpinimasis, apsauga, asmeninių tarpusavio santykių palaikymas, rūpinimasis auklėjimu, ugdymu ir lavinimu, teisinis atstovavimas, vaiko gyvenamosios vietos nustatymas ir vaiko turto administravimas. Lietuvos teisėje vartojama tėvų valdžios sąvoka (žr. CK 3.155 straipsnio 2 dalį) iš esmės atitinka tėvų pareigų sąvoką pagal 1996 m. Hagos konvenciją dėl jurisdikcijos, taikytinos teisės, pripažinimo, vykdymo ir bendradarbiavimo tėvų pareigų ir vaikų apsaugos priemonių ir reglamentą „Briuselis II bis“, tačiau pagal LR CK tėvų valdžią, t. y. teises ir pareigas vaikui, gali turėti tik vaiko tėvai (Lietuvos Aukščiausiojo teismo Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. rugpjūčio 23 d. Europos Sąjungos ir tarptautinės teisės aktų, reglamentuojančių taikytinos teisės nustatymo taisykles šeimos bylose, apžvalga Nr. AC-44-1. Teismų praktika. 2016, 44, p. 515-569). Pritartina pirmosios instancijos teismui, kad tėvų valdžios ribojimas gali neatitikti kitų šalių teisės nuostatų ir tai gali apimti vaiko globos klausimą.

Dėl bylinėjimosi išlaidų

31. Pirmosios instancijos teismas konstatavo, kad atsakovas byloje pateikė prašymą dėl bylinėjimosi išlaidų atlyginimo, tačiau savo prašymą grindė tik sąskaitomis už teisinę pagalbą, nepateikdamas jų apmokėjimo dokumentų, todėl toks jo prašymas buvo netenkintas.

33. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2024-04-19 nutartyje civilinėje byloje Nr. 3K-7-50-313/2024 išplėstinė teisėjų kolegija suformulavo praktiką keičiančią teisės aiškinimo taisyklę: CPK 98 straipsnio 1 dalyje nustatytas reikalavimas šaliai, siekiančiai išlaidų advokato pagalbai byloje apmokėti atlyginimo, turi raštu teismui pateikti prašymą su išlaidų apskaičiavimu ir pagrindimu aiškintinas kaip šalies pareiga teismui kartu su prašymu pateikti dokumentus, patvirtinančius, kokios atstovavimo paslaugos šaliai buvo suteiktos ir kokia yra šių paslaugų kaina. Jeigu šios išlaidos nėra apmokamos iki bylos išnagrinėjimo iš esmės pabaigos, tai šių išlaidų realumui patvirtinti nurodytu terminu šalis teismui turi pateikti dokumentą, patvirtinantį jos susitarimą su advokatu dėl atstovavimo išlaidų apmokėjimo ateityje, tačiau šaliai nebūtina teismui pagrįsti atstovavimo išlaidų iki bylos išnagrinėjimo pabaigos neapmokėjimo priežasties. Tuo atveju, kai, teismui priimant galutinį sprendimą (nutartį), atstovavimo išlaidos šalies dar nėra apmokėtos, sprendžiant dėl šaliai priteistino iš bylą pralaimėjusios šalies atstovavimo išlaidų atlyginimo dydžio pagal Rekomendacijų 7 punktą, taikytinas koeficientas nustatomas pagal teismo sprendimo, kuriuo paskirstomos bylinėjimosi išlaidos, priėmimo datą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2024 m. balandžio 19 d. nutarties 106 punktas).

34. Kasacinis teismas, formuluodamas aptariamą taisyklę, atsižvelgė ir į tai, kad Europos Žmogaus Teisių Teismo (EŽTT) praktikoje realumo kriterijų atitinkančiomis išlaidomis pripažįstamos ne tik jau patirtos išlaidos, bet ir išlaidos, kurios neišvengiamai bus patirtos pagal jas atlyginti prašančios šalies teisinius ar sutartinius įsipareigojimus. Toks bylinėjimosi išlaidų realumo kriterijaus aiškinimas atitinka ir bylinėjimosi išlaidų, kaip nuostolių, susijusių su civiliniu procesu, rūšies, sampratą (žr. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2024 m. balandžio 19 d. nutarties 101 punktą).

35. Kasacinis teismas aptariamos nutarties 102 punkte konstatavo, kad CPK 98 straipsnio 1 dalies nuostata, įtvirtinanti šalies pareigą teismui raštu pateikti prašymą su išlaidų apskaičiavimu ir pagrindimu, kartu ribojanti tokių išlaidų atlyginimo priteisimą, jeigu prašymas dėl jo priteisimo ir išlaidų dydį patvirtinantys įrodymai nepateikti iki bylos išnagrinėjimo iš esmės pabaigos, negali būti aiškinama kaip užkertanti kelią šalių susitarimu atidėti išlaidų advokato pagalbai apmokėjimą, o teismui – spręsti dėl tokių atidėtų išlaidų atlyginimo priteisimo iš priešingos šalies. CPK 98 straipsnio 1 dalis aiškintina kaip įtvirtinanti pareigą bylinėjimosi išlaidų atlyginimo siekiančiai šaliai iki bylos išnagrinėjimo iš esmės pabaigos teismui pateikti dokumentus, patvirtinančius konkrečias advokato (advokato padėjėjo) suteiktas paslaugas ir jų kainą (dydį), o ne šių išlaidų apmokėjimą. Tuo atveju, kai šalis, siekianti išlaidų advokato pagalbai apmokėti atlyginimo byloje, yra sudariusi susitarimą dėl tokių išlaidų mokėjimo atidėjimo, teismui kartu su prašymu priteisti tokių išlaidų atlyginimą bei dokumentais, patvirtinančiais konkrečias advokato (advokato padėjėjo) suteiktas paslaugas ir jų kainą (dydį), turi būti pateikti ir dokumentai, kurie patvirtina, kad nurodyto dydžio išlaidos būtinai (neišvengiamai) turės būti apmokėtos. CPK 98 straipsnio 1 dalyje reglamentuojamų atstovavimo išlaidų mokėjimo atidėjimą gali patvirtinti rašytinis šalies susitarimas su advokatu dėl paslaugų kainos (jos dalies) mokėjimo atidėjimo ar mokėjimų išdėstymo. Tokia išvada darytina atsižvelgiant į tai, jog, priteisiant atstovavimo išlaidų atlyginimą iš pralaimėjusios šalies, svarbu, kad teismui pateiktuose dokumentuose būtų užfiksuotas šalies įsipareigojimas apmokėti advokato paslaugas, t. y. kad šios išlaidos pagal sutartinius įsipareigojimus yra neišvengiamos, nes šis susitarimas bus vykdomas (Lietuvos apeliacinio teismo 2025 m. sausio 28 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. e2-133-467/2025).

36. Išplėstinės teisėjų kolegijos išaiškinimas aktualus tuo atveju, kai bylinėjimosi išlaidos nėra apmokamos iki bylos išnagrinėjimo iš esmės pabaigos, tačiau dėl objektyvių aplinkybių su advokatu (ar advokato padėjėju) yra sudaromas susitarimas dėl šių išlaidų atlyginimo ateityje (t. y. teismui pateikiami įrodymai, patvirtinantys šalies (ar kito byloje dalyvaujančio asmens) įsipareigojimą atsiskaityti už suteiktas teisines paslaugas ateityje).

37. Į bylą pateiktoje 2024-06-18 atstovavimo sutartyje, 2 jos punkte yra numatyti kliento įsipareigojimai, vienas iš jų – sumokėti advokatų kontorai honorarą. Vis tik, apeliacinės instancijos teismo vertinimu, atstovavimo sutarties 2 punkte numatytas įsipareigojimas negali būti prilyginamas šalių susitarimui dėl tokių išlaidų mokėjimo atidėjimo ir apmokėjimo ateityje.

38. Apeliantas nurodo, kad teisinių paslaugų suteikimą pagrindžia: atsakovo atstovo susipažinimas su bylos medžiaga; teisinės konsultacijos atsakovui (telefonu, el. paštu); prašymo dėl civilinės bylos sustabdymo parengimas ir pateikimas teismui; teisinės konsultacijos atsakovui (telefonu, el. paštu); prašymo dėl ieškinio palikimo nenagrinėtu bei laikinųjų apsaugos priemonių panaikinimo parengimas ir pateikimas teismui su priedais; teisinės konsultacijos atsakovui (telefonu, el. paštu); prašymas dėl papildomų įrodymų su priedais; prašymas dėl papildomų įrodymų su priedais; pasirengimas ir dalyvavimas teismo posėdyje (2024-11-20 posėdžio trukmė 45 min.); teisinės konsultacijos atsakovui (telefonu, el. paštu). Teigia, kad bylinėjimosi išlaidų dydis neviršija Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004-04-02 įsakymu Nr. 1R-85 (Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2015-03-19 įsakymo Nr. 1R-77 redakcija) patvirtintos Rekomendacijos dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą pagalbą maksimalaus dydžio

39. EŽTT darbo reglamente pažymėta, kad kaip išlaidas patvirtinančius įrodymus reikalaujama pateikti detalizuotas sąskaitas ir kvitus. Šie įrodymai turi būti pakankamai išsamūs, kad EŽTT galėtų nustatyti, kiek patirtos bylinėjimosi ir kitos išlaidos atitinka pirmiau nurodytus reikalavimus. Iš konkrečių EŽTT bylų, kuriose spręsta dėl šalies patirtų bylinėjimosi išlaidų atlyginimo, matyti, kad atitinkamais įrodymais gali būti įvairūs dokumentai – sąskaitos faktūros, susitarimai dėl atlyginimo už teisinių paslaugų teikimą, darbo laiko apskaitos žiniaraščiai ir pan. (žr., pvz., EŽTT 1983 m. balandžio 25 d. sprendimą byloje Pakelli prieš Vokietiją, peticijos Nr. 8398/78; 2021 m. balandžio 22 d. sprendimą byloje Zustović prieš Kroatiją, peticijos Nr. 27903/15; Didžiosios Kolegijos 2023 m. sausio 23 d. sprendimą byloje Macatė prieš Lietuvą, peticijos Nr. 61435/19; kt.).

40. Apelianto į bylą pateiktose sąskaitose už teisinę pagalbą nurodoma: teisinės konsultacijos, dokumentų parengimas civ. byla dėl vaiko nuolatinės gyv. vietos nustatymo tėvų valdžios apribojimo, Vilniaus miesto apylinkes teismas – 18.30 vnt., kaina – 100 Eur, suma 1 850 Eur; papildomos teisinės konsultacijos, proc. dokumentų parengimas civ. byla dėl vaiko nuolatinės gyv. vietos nustatymo tėvų valdžios apribojimo, Vilniaus miesto apylinkes teismas – 9 vnt., kaina – 100 Eur, suma 900 Eur. Iš šių į bylą pateiktų sąskaitų už teisinę pagalbą neįmanoma suprasti, kokios teisinės paslaugos buvo suteiktos apeliantui, kokie procesiniai dokumentai buvo parengti, kiek laiko buvo ruoštąsi teismo posėdžiui ir pan. Sąskaitos nėra aiškios, nėra pakankamai išsamios ir nėra detalizuotos, jose neišskirtos atskiros paslaugos. Nors apeliantas nurodo, kad bylinėjimosi išlaidų dydis neviršija Rekomendacijose nustatyto maksimalaus dydžio, tačiau iš pateiktų sąskaitų už teisinę pagalbą yra neaišku, kaip jos turėtų būti apskaičiuotos remiantis Rekomendacijomis, atitinkamo paskaičiavimo į bylą nepateikė ir apeliantas.

Dėl procesinės bylos baigties ir bylinėjimosi išlaidų

41. Apibendrindamas tai, kas išdėstyta, apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai įvertino byloje nustatytas aplinkybes, todėl padarė teisingą išvadą dėl ieškinio palikimo nenagrinėtu ir bylinėjimosi išlaidų nepriteisimo. Atsižvelgiant į tai, atskirieji skundai atmetami, o skundžiama pirmosios instancijos nutartis paliekama nepakeista.

42. Atsakovas prašo priteisti bylinėjimosi išlaidas apeliacinės instancijos teisme. Atmetus šalių atskiruosius skundus, šalys neįgijo teisės į bylinėjimosi išlaidų, patirtų už atskirųjų skundų parengimą, priteisimą (CPK 93 straipsnis). Atsakovas pateikė sąskaitą už teisinę pagalbą: teisinės konsultacijos, dokumentų parengimas atskirasis skundas ir atsiliepimas į atskirąjį skundą; civ. byla dėl vaiko nuolatinės gyv. vietos nustatymo tėvų valdžios apribojimo, Vilniaus apygardos teismas – 6.3 vnt., kaina – 100 Eur, suma 650 Eur. Nors atsakovo prašyme nurodyta, kad atstovaujamasis prisiėmė teisinę pareigą sumokėti advokatui už jam suteiktas atstovavimo paslaugas (Atstovavimo sutarties 2 punktas), tačiau teismas sprendžia, kad atsakovas nepateikė mokėjimo nurodymo ar dokumento, patvirtinančio jo susitarimą su advokatu dėl atstovavimo išlaidų apmokėjimo ateityje. Iš pateiktos sąskaitos taip pat nėra aišku, kokias išlaidas atsakovas patyrė atskirai už kiekvieną suteiktą paslaugą – atskirojo skundo parengimą, atsiliepimo į atskirąjį skundą parengimą ir kt. Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes atsakovo prašymas priteisti bylinėjimosi išlaidas apeliacinės instancijos teisme netenkintinas. Tais atvejais, kai asmuo neturėjo galimybės pateikti prašymo apmokėti išlaidas advokato pagalbai iki bylos nagrinėjimo iš esmės pabaigos, šis klausimas gali būti išspręstas taikant papildomo sprendimo institutą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. vasario 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-35-248/2016, 22 punktas; 2022 m. sausio 13 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-130-1075/2022, 76 punktas).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis CPK 334–339 straipsniais, apeliacinės instancijos teismas

nutaria:

ieškovės K. P.-R. atskirąjį skundą atmesti.

Atsakovo R. D. B. R. atskirąjį skundą atmesti.

Vilniaus miesto apylinkės teismo 2024 m. lapkričio 29 d. nutartį palikti nepakeistą.