- Teismas
- Kauno apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2020-04-16
- Bylos Nr.
- e2A-759-480/2020
- Teisminio proceso Nr.
- 2-28-3-00714-2019-9
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjai
- Egidijus Tamašauskas, Albina Rimdeikaitė, Evaldas Burzdikas
- Atsakovas
- A. M.
- Ieškovas
- akcinės draudimo bendrovės „Gjensidige“
Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Evaldo Burzdiko, Albinos Rimdeikaitės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja) ir Egidijaus Tamašausko,
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal atsakovo A. M. apeliacinį skundą dėl Marijampolės apylinkės teismo 2020 m. sausio 29 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. e2-125-329/2020 pagal ieškovės akcinės draudimo bendrovės „Gjensidige“ ieškinį atsakovui A. M. dėl išmokėtų sumų priteisimo.
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija nustatė:
I. Ginčo esmė
1. Ieškovė akcinė draudimo bendrovė (toliau – ADB) „Gjensidige“ kreipėsi į teismą su ieškiniu, prašydama priteisti iš atsakovo ieškovės naudai 24 939,97 Eur, 5 procentų dydžio metines palūkanas nuo civilinės bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo bei patirtas bylinėjimosi išlaidas.
2. Ieškinyje nurodė, kad 2018 m. birželio 5 d. uždaroji akcinė bendrovė (toliau – UAB) (duomenys neskelbtini) su ADB „Gjensidige“ sudarė transporto priemonių parko draudimo sutartį (draudimo liudijimo Nr. GJELT 2696880), kuria, be kita ko, nuo įvairių rizikų apdraudė automobilį BMW X5, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) 2018 m. rugsėjo 5 d. įvyko eismo įvykis, kurio metu M. M., vairuodamas automobilį BMW X5, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) išvažiavęs iš kelio vingio, pastebėjo į važiuojamąją kelio dalį išbėgusias apie 20 avių. Jis keitė važiavimo kryptį, tačiau susidūrimo neišvengė ir užvažiavo ant avių. Buvo užmuštos dvi avys su žymenimis (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini), priklausančios A. M. ūkiui, bei apgadintas apdraustas automobilis. Įvykis buvo pripažintas draudžiamuoju, dėl ko automobilio savininkui ir draudėjui buvo išmokėta 24 939,97 Eur dydžio draudimo išmoka.
3. Atsakovas A. M. atsiliepimo į ieškinį nepateikė, tačiau teismo posėdžio metu nurodė, kas su ieškiniu nesutinka, ir nurodė, kad ieškovės prielaida, jog į važiuojamąją kelio dalį išbėgusios ir žalą padariusios avys su žymenimis (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini) priklausė atsakovui, yra neteisinga. Atsakovas minėtas avis perleido kitam asmeniui gerokai anksčiau nei įvyko eismo įvykis. Tikslios datos atsakovas neprisiminė. Atsakovas nurodė, kad jo pateikti teismui valstybės įmonės (toliau – VĮ) Žemės ūkio informacijos ir kaimo verslo centro duomenys apie A. M. avių bandos sudėtį, buvusią 2018 m. rugsėjo 4 d., 2018 m. rugsėjo 5 d. ir 2018 m. rugsėjo 6 d., patvirtina aplinkybę, kad 2018 m. rugsėjo 5 d. avys su žymenimis (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini) nepriklausė atsakovui. Atsakovas teigė, kad 2018 m. vasarą jo avių ūkį tikrino veterinarinės tarnybos bei Nacionalinės mokėjimo agentūros prie Žemės ūkio ministerijos (toliau – Nacionalinės mokėjimo agentūra) atstovai, kurie sudarė bandos sąrašą ir jau tuo metu avių su žymenimis (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini) bandoje nebuvo. Policija neveda auginamų gyvulių apskaitos ir nėra atsakinga už jų registrą, todėl mano, kad policijos pareigūnai pateikė ieškovei duomenis apie avių savininką, kurie neatitinka tikrovės. Nurodė, kad jo pateikti VĮ Žemės ūkio informacijos ir kaimo verslo centro duomenys patvirtina, jos atsakovas nebuvo savininkas į važiuojamąją kelio dalį 2018 m. rugsėjo 5 d. išbėgusių ir žalą padariusių avių su žymenimis (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini), o tai reiškia, kad jam negali kilti atsakomybė, jis šioje byloje nebuvo tinkamas atsakovas, dėl to ieškinys jo atžvilgiu turėjo būti atmestas.
II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė
4. Marijampolės apylinkės teismas 2020 m. sausio 29 d. sprendimu ieškinį tenkino visiškai, priteisė iš atsakovo 24 939,97 Eur išmokėtos sumos, 5 procentų dydžio metines palūkanas už priteistą sumą nuo 2019 m. kovo 7 d. iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir 564,48 Eur bylinėjimosi išlaidų ieškovės naudai, priteisė iš atsakovo valstybei 9,30 Eur išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų siuntimu.
5. Teismas nustatė, kad tarp šalių nėra ginčo dėl eismo įvykio fakto, dėl to, jog šio įvykio metu buvo apgadintas automobilis BMW X5, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) ir dėl žalos dydžio, o ginčas kyla dėl to, kas yra eismo įvykį sukėlusių avių savininkas.
6. Teismas nustatė, jog atsakovas, atvykęs policijos kvietimu į eismo įvykio vietą, nurodė, kad užmuštos avys yra jo, bet nežinojo, kaip tos avys galėjo išeiti iš aptvaro, esančio šalia kelio.
7. Teismas sprendė, kad akivaizdu, jog atsakovo pateikti į bylą duomenys iš VĮ Žemės ūkio informacijos ir kaimo verslo centro, Nacionalinės mokėjimo agentūros ir Kalvarijos valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos neatitinka tikrovės, nes šiuos duomenis Nacionalinės mokėjimo agentūros bazėje yra deklaravęs pats atsakovas, minėtos įstaigos įvestų atsakovo duomenų netikslina ir jų netaiso, o patikrinimus atlieka tik pagal pateiktas atsakovo deklaracijas.
8. Teismas konstatavo, kad atsakovo parodymai, neparemti objektyviais įrodymais, sudarė pagrindą abejoti jų patikimumu, o atsakovas, teigdamas, jog pardavė žuvusias eismo įvykyje avis dar prieš eismo įvykį, turėjo įrodyti šią aplinkybę, tačiau jokių įrodymų teismui nepateikė, bei atkreipė dėmesį, kad valstybiniai registrai, šiuo atveju Nacionalinės mokėjimo agentūros bazėje pateiktos deklaracijos, nėra nuosavybės teisę patvirtinantys duomenys.
9. Teismas sprendė, kad labiau yra tikėtina, jog avys su įsagais (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini), 2018 m. rugsėjo 5 d. sukėlusios eismo įvykį, priklauso atsakovui, todėl laikė, kad A. M. yra tinkamas atsakovas byloje, ir įrodymų visuma labiau leido tikėti, jog avys priklauso atsakovui.
10. Teismas konstatavo, kad dėl atsakovo neteisėtų veiksmų (avių nepriežiūros) buvo apgadintas automobilis BMW X5, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) bei padaryta turtinė žala, tarp neteisėtų veiksmų ir kilusios žalos yra priežastinis ryšys, todėl laikė, kad atsakovui kyla civilinė atsakomybė, o kartu ir pareiga atlyginti padarytą žalą.
III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį teisiniai argumentai
11. Apeliaciniu skundu atsakovas A. M. prašo panaikinti Marijampolės apylinkės teismo 2020 m. sausio 29 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą – ieškinį atmesti, bei priteisti bylinėjimosi išlaidas. Apeliacinis skundas grindžiamas šiais argumentais:
11.1. Pripažintina, kad į VĮ Žemės ūkio informacijos ir kaimo verslo centro informacinę sistemą duomenis apie bandos sudėtį įvedė pats atsakovas, tačiau dėl to savaime šiuos duomenis laikyti neatitinkančiais tikrovės nėra jokio pagrindo. Duomenys gauti iš trijų skirtingų šaltinių patvirtina vieną ir tą pačią išvadą – eismo įvykį sukėlusios avys nepriklausė ūkininkui A. M.. Pirmosios instancijos teismas darydamas priešingą išvadą pažeidė įrodymų vertinimo taisykles.
11.2. Iš ginčijamo teismo sprendimo galima suprasti, kad teismas buvo linkęs kritiškai vertinti atsakovo teiginius, nes, teismo nuomone, atsakovas teismo posėdyje nebuvo nuoseklus, nurodė, kad jis neprisimena ar avis buvo pardavęs, ar paskerdęs. Apelianto nuomone, šie jo žodžiai, kad jis neprisimena ar avis buvo pardavęs, ar paskerdęs, yra ištraukti iš konteksto, kuriame jie buvo pasakyti.
11.3. Net jeigu ir pripažinus faktą, kad atsakovas gerai neatsimena, kada ir kokiomis aplinkybėmis sužinojo apie eismo įvykį, net jei būtų patikimai nustatyta, kad atsakovo prielaidos apie tai, kada ir kokiomis aplinkybėmis jis sužinojo apie eismo įvykį, prieštarauja byloje nustatytiems faktams, tai vis tiek tai nepaneigtų fakto, kad eismo įvykį sukėlusios avys nepriklausė ūkininkui A. M..
11.4. Teismas atsakovo aiškinimus, jog atliktų patikrinimų jo ūkyje rezultatais abejoti nėra pagrindo, slėpti avis jam nėra intereso, kadangi už kiekvieną avį jis gauna išmokas, vertino kritiškai. Teismas padarė išvadą, kad atsakovas, deklaravęs avis su įsagais (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini) savo bandoje, gavo už jas išmokas, o vėliau deklaravęs šių avių netekimą bandoje, bet jas realiai augindamas, galimai siekė neteisėtai gauti dvigubos naudos. Tokios teismo išvados nėra logiškai pagrįstos.
11.5. Teismas, kaip įrodymus atmesdamas VĮ Žemės ūkio informacijos ir kaimo verslo centro informacinės sistemos duomenis, nurodo, jog VĮ Žemės ūkio informacijos ir kaimo verslo centro informacinėje sistemoje deklaruoti duomenys yra neteisingi, nes tai patvirtino teismo posėdyje pats atsakovas, aiškindamas, kad avis pardavė, bet jas deklaravo kaip paskerstas savo reikmėms. Bylą nagrinėjusio teismo išvada dėl VĮ Žemės ūkio informacijos ir kaimo verslo centro informacinės sistemos duomenų vertinimo yra nepakankamai motyvuota. Teismas šių duomenų ir atsakovo paaiškinimų neįvertino kitų byloje esančių įrodymų ir nagrinėjamų aplinkybių kontekste.
11.6. Teismas darydamas išvadą apie eismo įvykį sukėlusių avių priklausomybę atsakovui rėmėsi atsakovo paaiškinimu policijai, kuriame nurodė, kad tai jo avys. Prie to paties teismas pažymėjo, kad kitą dieną atsakovas apžiūrėjęs savo ūkį ir suskaičiavęs avis, trūkumų nerado, buvo visos avys, tačiau apie tai policijos pareigūnų neinformavo ir savo duoto paaiškinimo neatšaukė. Teismo nurodytos aplinkybės, vertinant jas kitų įrodymų kontekste, neduoda pagrindo daryti išvadą, kad eismo įvykį sukėlusios avys priklausė ūkininkui A. M..
11.7. Teismo atliktas bylos aplinkybių ištyrimas bei teisiškai reikšmingų faktų konstatavimas nelaikytinas tinkamu. Nagrinėjamoje byloje pirmosios instancijos teismas netinkamai taikė pirmiau nurodytas įrodymų vertinimo taisykles, nes teismo išvados padarytos remiantis ne byloje surinktų įrodymų viseto vertinimu, bet pavieniais įrodymais, nepašalinant šių įrodymų prieštaravimo kitiems, nepaaiškinant, kodėl vieniems įrodymams suteikiamas pirmumas prieš kitus. Atsakovo nuomone, pirmosios instancijos teismas nevisapusiškai ištyrė ir įvertino byloje esančius įrodymus, todėl padarė neteisingas išvadas apie eismo įvykį sukėlusių avių priklausymą atsakovui ir priėmė nepagrįstą sprendimą.
Atsiliepimas
12. Atsakovė ADB „Gjensidige“ pateikė atsiliepimą į atsakovo apeliacinį skundą, kuriuo prašo apeliacinį skundą atmesti. Nurodo šiuos argumentus:
12.1. Įrodinėjant priešingas aplinkybes, nei nurodyta oficialiajame rašytiniame įrodyme, taikomi įrodinėjimo priemonių leistinumo apribojimai – oficialiajame rašytiniame įrodyme nurodytos aplinkybės negali būti paneigtos liudytojų parodymais, išskyrus, jeigu tai prieštarautų sąžiningumo, teisingumo ir protingumo principams. Tačiau vien oficialiųjų rašytinių įrodymų didesnė įrodomoji galia neužkerta galimybės teismui iš leistinų įrodymų visumos padaryti išvadą, jog oficialiajame rašytiniame įrodyme nurodytos aplinkybės yra paneigtos.
12.2. Atsakovas į bylą nepateikė nei vieno įrodymo, neginčijamai patvirtinančio aplinkybę, kad jis ginčo avis pardavė (pardavimą patvirtinantys dokumentai), ar paskerdė savo reikmėms. Kaip teisingai pastebėjo pirmosios instancijos teismas, akivaizdu, jog atsakovo pateikti į bylą duomenys iš VĮ Žemės ūkio informacijos ir kaimo verslo centro, Nacionalinės mokėjimo agentūros ir Kalvarijos valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos neatitinka tikrovės, nes šiuos duomenis Nacionalinės mokėjimo agentūros bazėje yra deklaravęs pats atsakovas, minėtos įstaigos įvestų atsakovo duomenų netikslina ir jų netaiso, o patikrinimus atlieka tik pagal pateiktas atsakovo deklaracijas.
12.3. Akivaizdu, kad atsakovas yra suinteresuotas bylos dalyvis, tad jo parodymai vien dėl šios aplinkybės vertintini kritiškai. Be to, kaip teisingai pastebėjo pirmosios instancijos teismas, atsakovas teismo posėdyje nebuvo nuoseklus. Pažymėtina, kad kiti bylos nagrinėjimo metu apklausti liudytojai neturėjo jokio suinteresuotumo bylos baigtimi, tad jų parodymais negalima netikėti.
12.4. Teismas gali daryti išvadą apie tam tikrų aplinkybių buvimą tada, kai byloje esančių įrodymų visuma leidžia manyti, jog labiau tikėtina atitinkamą faktą buvus, nei jo nebuvus. Esant tokiai situacijai, kuomet pats atsakovas administracinėje byloje pripažino esąs avių savininku ir nesant jokių objektyvių duomenų apie šių avių pardavimą kitiems asmenims, pirmosios instancijos teismas visiškai pagrįstai sprendė, kad įrodymų visuma labiau leidžia tikėti, kad avys su įsagais (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini) eismo įvykio metu priklausė atsakovui.
Motyvuojamoji dalis
Teisėjų kolegija konstatuoja:
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai
13. Apeliacinės instancijos teismas, neperžengdamas apeliacinio skundo ribų, patikrino pirmosios instancijos teismo sprendimo teisėtumą ir pagrįstumą. Apeliacinės instancijos teismas taip pat patikrino ar nėra absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų (CPK 320 straipsnio 1 dalis). Šioje byloje teisėjų kolegija nei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų, nei pagrindo peržengti apeliacinio skundo ribas nenustatė, todėl byla nagrinėjama neperžengiant apeliacinio skundo ribų.
14. Teisėjų kolegija, įvertinusi apeliacijos dalyką, apeliacinį skundą, atsiliepimo į apeliacinį skundą argumentus, konstatuoja, jog nenustatyta būtinybė apeliacinį skundą nagrinėti žodinio proceso tvarka, o rašytinis šios bylos nagrinėjimas nepažeis šalių teisių ir užtikrins civilinio proceso koncentracijos ir ekonomiškumo principų įgyvendinimą (CPK 321 ir 322 straipsniai).
15. Atsakovas A. M. (toliau – atsakovas arba apeliantas) iš esmės ginčija pirmosios instancijos teismo atliktą įrodymų vertinimą, nurodydamas, kad teismas netinkamai vertino įrodymus, todėl padarė neteisingas išvadas apie eismo įvykį sukėlusių avių priklausymą atsakovui.
16. Vadovaujantis CPK 178 straipsnio nuostatomis, konkrečiomis faktinėmis aplinkybėmis besiremianti šalis turi pareigą jas įrodyti. Pagal CPK 176 straipsnio 1 dalį, faktą galima pripažinti įrodytu, jeigu byloje esančių įrodymų pagrindu, juos ištyrus ir įvertinus, susiformuoja teismo įsitikinimas fakto buvimu. Civiliniame procese nereikalaujama visiško teismo įsitikinimo. Išvadai apie fakto buvimą padaryti įrodymų pakanka, jeigu byloje esantys įrodymai leidžia labiau tikėti, kad faktas buvo, negu kad jo nebuvo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. birželio 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-328/2008).
17. Teismas įvertina byloje surinktus įrodymus pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku ir objektyviu aplinkybių, kurios buvo įrodinėjamos proceso metu, išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymais (CPK 185 straipsnio 1 dalis). Aiškindamas šią procesinę normą Lietuvos Aukščiausiasis Teismas suformulavo kelias nagrinėjamai bylai reikšmingas įrodymų vertinimo taisykles: pirma, civiliniame procese taikomas tikimybių pusiausvyros principas, pagal kurį teismas įrodytomis pripažįsta aplinkybes, kurios, vadovaujantis įrodymų visuma, įvertinamos kaip labiau tikėtinos (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. spalio 26 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-423/2010); antra, vertindamas įrodymų visetą teismas turi įsitikinti, kad pakanka duomenų, leidžiančių padaryti išvadą, jog tam tikri faktai egzistavo arba neegzistavo, kad nėra esminių prieštaravimų, paneigiančių tokias išvadas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. gegužės 22 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-305-248/2015); trečia, kilus abejonėms dėl įrodymų patikimumo, šias abejones pašalina faktinių duomenų (informacijos), gautų iš keleto įrodinėjimo priemonių, tapatumas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. birželio 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-259-686/2017).
18. Teisėjų kolegija pažymi, kad pirmosios instancijos teismas išsamiai ištyrė visus į bylą šalių pateiktus įrodymus, išklausė šalių paaiškinimus, liudytojų parodymus, ištyrė ir įvertino pateiktus rašytinius įrodymus, ir sprendimą priėmė remdamasis įrodymų visetu. Teisėjų kolegija neturi pagrindo nesutikti su pirmosios instancijos teismo atliktu įrodymu vertinimu, nustatant, kad eismo įvykio metu apeliantas buvo įvykį sukėlusių avių savininku.
19. Apeliaciniame skunde akcentuojama, kad duomenys gauti iš skirtingų šaltinių patvirtina vieną ir tą pačią išvadą – eismo įvykį sukėlusios avys nepriklausė atsakovui, tačiau pirmosios instancijos teismas darydamas priešingą išvadą pažeidė įrodymų vertinimo taisykles, valstybės institucijų išduotų dokumentų nelaikė oficialiais rašytiniais įrodymais.
20. Kasacinio teismo formuojamoje teismų praktikoje išaiškinta, jog tam tikras rašytinis įrodymas gali būti teismo pripažintas oficialiuoju (prima facie) tik esant šioms sąlygoms: 1) dokumentas išduotas valstybės ar savivaldybės institucijos arba kitų įstatyme išvardytų subjektų; 2) įstatyme nurodyti subjektai, išduodami tokį dokumentą, neviršijo savo kompetencijos; 3) dokumentas atitinka teisės aktų nustatytus formos ir turinio reikalavimus; 4) dokumente pateikta informacija yra pakankama tam, kad būtų nustatytos įrodinėjimo dalyką sudarančios aplinkybės. Tačiau ne bet kuri valstybės ar savivaldybės institucijos išduotame dokumente užfiksuota informacija gali būti laikoma oficialiuoju rašytiniu įrodymu, o vien oficialiųjų rašytinių įrodymų didesnė įrodomoji galia neužkerta galimybės teismui iš leistinų įrodymų visumos padaryti išvadą, jog oficialiajame rašytiniame įrodyme nurodytos aplinkybės yra paneigtos (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. vasario 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-23/2009; 2013 m. birželio 12 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-329/2013; kt.).
21. Teisėjų kolegija sprendžia, kad atsakovo į bylą pateikti Kalvarijos valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos 2019 m. spalio 15 d. raštas Nr. 32S-(32.5)-72, Nacionalinės mokėjimo agentūros 2019 m. spalio mėn. raštas Nr. BR6- (šio rašto data ir numeris nebaigti rašyti ir raštas nepasirašytas), VĮ Žemės ūkio informacijos ir kaimo verslo centro duomenys apie gyvų gyvulių ir deklaruotų bandų sąrašus, nagrinėjamu atveju nepripažintini oficialiaisiais rašytiniais įrodymais, nežiūrint to, kad šie dokumentai išduoti valstybės institucijų, kurios neviršijo savo kompetencijos. Tai yra ne pirminiai, bet išvestiniai rašytiniai įrodymai, o juose nurodyti pirminiai informacijos šaltiniai ir juose esantys duomenys yra deklaruoti paties atsakovo. Dėl to šie dokumentai vertintini kaip paprasti rašytiniai įrodymai kartu su visais kitais įrodymais. Pirmosios instancijos teismas, remdamasis byloje surinktų ir ištirtų įrodymų visuma (atsakovo paaiškinimų bei liudytojų parodymų, administracinės bylos duomenų) iš esmės teisingai vertino, kad atsakovo pateikti į bylą duomenys iš VĮ Žemės ūkio informacijos ir kaimo verslo centro, Nacionalinės mokėjimo agentūros ir Kalvarijos valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos neatitinka tikrovės, nes šiuos duomenis Nacionalinės mokėjimo agentūros bazėje yra deklaravęs pats atsakovas, minėtos įstaigos įvestų atsakovo duomenų netikslina ir jų netaiso, o patikrinimus atlieka tik pagal pateiktas atsakovo deklaracijas.
22. Teisėjų kolegija pritaria ieškovės atsiliepimo į apeliacinį skundą argumentams, jog tai, kad Nacionalinės mokėjimo agentūros ir Kalvarijos valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos darbuotojams atliekant patikrinimus atsakovo ūkyje nebuvo rastos avys su įsagais (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini), savaime nelemia išvados, kad šios avys iš tiesų buvo paskerstos savo reikmėms / parduotos ir atsakovas nebuvo jų savininku, nes šios institucijos patikrinimo metu neturėjo užduoties ieškoti konkrečių avių ir nustatinėti jų savininko.
23. Nepaisant to, Kalvarijos valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos rašto turinys patvirtina, kad avys su įsagais (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini) buvo atsakovo ūkyje 2017 m. Marijampolės apskrities Vyriausiojo policijos komisariato Kalvarijos policijos komisariato 2018 m. spalio 1 d. rašte konstatuota, kad eismo įvykio metu buvo užmuštos dvi avys su žymekliais (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini), priklausančios A. M. ūkiui. Kaip nustatė pirmosios instancijos teismas iš administracinės bylos Nr. (duomenys neskelbtini) duomenų, joje esantis atsakovo apklausos protokolas patvirtina, kad atsakovas, atvykęs policijos kvietimu į eismo įvykio vietą, nurodė, jog užmuštos avys yra jo, bet jis nežino, kaip tos avys galėjo išeiti iš aptvaro, esančio šalia kelio. Liudytoju apklaustas A. G. (išklausytas 2019 m. gruodžio 19 d. teismo posėdžio garso įrašas), kuris dirbdamas Kalvarijos valstybinėje maisto ir veterinarijos tarnyboje, 2018 m. dalyvavo patikrinimuose atsakovo ūkyje, kai buvo tikrinamos avys pagal Nacionalinės mokėjimo agentūros duomenų bazės sąrašą, paaiškino, kad įsagai yra vienkartinio naudojimo, tų pačių įsagų panaudoti kitoms avims ar kitiems gyvuliams negalima, nes tai neįmanoma techniškai atlikti. Liudytojas V. M. patvirtino, kad atsakovo ganyklos yra tarp (duomenys neskelbtini) k. ir (duomenys neskelbtini), šalia vietos, kur įvyko avarija. Kito ūkininko ganyklos yra maždaug už 1 km (išklausytas 2019 m. gruodžio 19 d. teismo posėdžio garso įrašas). Liudytoju apklaustas M. M. parodė girdėjęs, kad įvykio vietoje pokalbio su policijos pareigūnu metu atsakovas pripažino, jog užmuštos dvi avys yra jo (išklausytas 2019 m. lapkričio 20 d. teismo posėdžio garso įrašas). Liudytojas V. R., dirbantis Kalvarijos policijos komisariate patruliu, dalyvavęs 2018 m. rugsėjo 5 d. apžiūrint įvykio vietą, parodė, kad atvykus į susidūrimo su gyvūnais vietą, buvo rastas apgadintas automobilis ir užmuštos dvi avys. Kadangi 2018 m. toje vietoje dažnai būdavo pranešimų apie palaidas avis, todėl paskambino ūkininkui A. M., kurio ganykla buvo prie kelio, ir šis atvykęs į įvykio vietą pripažino, jog avys yra jo. Nurodė, kad eismo įvykio metu toje vietoje daugiau ūkininkų gyvūnų nebuvo, tik A. M. (išklausytas 2019 m. lapkričio 20 d. teismo posėdžio garso įrašas). Teisėjų kolegija neturi pagrindo netikėti šių ir kitų pirmosios instancijos teisme apklaustų liudytojų parodymais, kurie yra objektyvūs ir tarpusavyje sutampantys. Vėlesnė ir nenuosekli atsakovo pozicija, paremta vien atsakovo aiškinimu, kad eismo įvykį sukėlusios avys jam nepriklausė, nes jos ar tai buvo paskerstos savo reikmėms, ar tai buvo parduotos, viena vertus, nėra pagrįsta jokiais objektyviais įrodymais, o kita vertus, nagrinėjamos bylos aplinkybių kontekste yra visiškai nelogiška.
24. Apibendrinant pasakytina, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai ir teisėtai sprendė, jog labiau yra tikėtina, kad avys su įsagais (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini), 2018 m. rugsėjo 5 d. sukėlusios eismo įvykį, priklausė atsakovui.
25. Dėl kitų apeliacinio skundo argumentų, kaip teisiškai nereikšmingų sprendžiant skundžiamo sprendimo teisėtumo ir pagrįstumo klausimą apeliacinės instancijos teismas plačiau nepasisako. Europos Žmogaus Teisių Teismo jurisprudencijoje ne kartą pažymėta, kad teismo pareiga pagrįsti priimtą spendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą (Europos Žmogaus Teisių Teismo 1994 m. balandžio 19 d. sprendimas, priimtas byloje van de Hurk v. Netherlands, bylos Nr. 16034/90; Europos Žmogaus Teisių Teismo 2013 m. lapkričio 12 d. sprendimas, priimtas byloje J. v. Lietuvą, bylos Nr. 25330/07).
26. Atsižvelgdama į tai, kas išdėstyta, teisėjų kolegija sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas nagrinėjamoje byloje teisingai aiškino ir taikė materialinės ir procesinės teisės normas, tinkamai vertino bylos įrodymus, priėmė teisėtą ir pagrįstą sprendimą, kurį panaikinti ar pakeisti remiantis apeliacinio skundo argumentais nėra pagrindo, todėl skundžiamas pirmosios instancijos teismo sprendimas paliekamas nepakeistas, o apeliacinis skundas atmetamas (CPK 337 straipsnio 1 dalies 1 punktas).
27. Vadovaujantis CPK 93 straipsnio 1 dalimi, šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą.
28. Kadangi atsakovo apeliacinis skundas atmestas visa apimtimi, jam bylinėjimosi išlaidos neatlyginamos. Ieškovė nepareiškė prašymo dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo apeliacinės instancijos teisme.
Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 331 straipsniu,
Rezoliucinė dalis
nutaria:
Marijampolės apylinkės teismo 2020 m. sausio 29 d. sprendimą palikti nepakeistą.
Ši Kauno apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.