- Teismas
- Marijampolės apylinkės teismo Marijampolės rūmai
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2020-01-29
- Bylos Nr.
- e2-125-329/2020
- Teisminio proceso Nr.
- 2-28-3-00714-2019-9
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Instancija
- I-a instancija
- Rezultatas
- Ieškinys patenkintas (visiškai).
- Teisėjas
- Virginija Šeškuvienė (pirm.)
- Ieškovas
- akcinės draudimo bendrovės „Gjensidige“, Gjensidige
- Atsakovas
- A. M.
viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės akcinės draudimo bendrovės „Gjensidige“ ieškinį atsakovui A. M. dėl išmokėtų sumų priteisimo.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
Šalies argumentai
Ieškovė prašo priteisti iš atsakovo 24 939,97 Eur išmokėtos sumos, 5 procentų dydžio metines palūkanas nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir bylinėjimosi išlaidas.
Ieškovė nurodė ir jos atstovas teismo posėdyje paaiškino, kad (duomenys neskelbtini) d. ieškovė ir uždaroji akcinė bendrovė „(duomenys neskelbtini)“ sudarė Transporto priemonių parko draudimo sutartį, (draudimo liudijimas (duomenys neskelbtini)), kuria nuo įvairių rizikų be kitų transporto priemonių apdraudė ir automobilį (duomenys neskelbtini), valst. Nr. (duomenys neskelbtini). (duomenys neskelbtini) d. įvyko eismo įvykis, kurio metu M. M., vairuodamas automobilį (duomenys neskelbtini), valst. Nr. (duomenys neskelbtini), išvažiavęs iš kelio vingio, pastebėjo į važiuojamąją kelio dalį išbėgusias apie 20 avių. Jis keitė važiavimo kryptį, tačiau susidūrimo neišvengė ir užvažiavo ant avių. Buvo užmuštos dvi avys su žymenimis (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini), priklausančios A. M. ūkiui bei apgadintas apdraustas automobilis. Įvykis buvo pripažintas draudžiamuoju, dėl ko automobilio savininkui ir draudėjui buvo išmokėta 24 939,97 Eur dydžio draudimo išmoka. Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.1015 straipsnio 1 dalies, 6.267 straipsnio 1 dalies pagrindu prašo priteisti iš naminių gyvūnų savininko, t. y. atsakovo padarytą žalą. Atsakovas teigdamas, kad avys eismo įvykio metu buvo parduotos, nepateikė jokių šią aplinkybę patvirtinančių duomenų.
Atsiliepimas
Atsakovas su ieškiniu nesutinka. Teismo posėdyje paaiškino, kad ieškovo prielaida, jog į važiuojamąją kelio dalį išbėgusios ir žalą padariusios avys su žymenimis (duomenys neskelbtini)ir (duomenys neskelbtini)priklausė atsakovui, yra neteisinga. Atsakovas minėtas avis perleido kitam asmeniui gerokai anksčiau nei įvyko eismo įvykis. Tikslios datos atsakovas neprisimena. Atsakovas nurodo, kad jo pateikti teismui (duomenys neskelbtini) duomenys apie A. M. avių bandos sudėtį, buvusią (duomenys neskelbtini) d., (duomenys neskelbtini) d. ir (duomenys neskelbtini) d., patvirtina aplinkybę, kad (duomenys neskelbtini) d. avys su žymenimis (duomenys neskelbtini)ir (duomenys neskelbtini) nepriklausė atsakovui. Atsakovas teigia, kad (duomenys neskelbtini) jo avių ūkį tikrino veterinarinės tarnybos bei Nacionalinės mokėjimo agentūros atstovai, kurie sudarė bandos sąrašą ir jau tuo metu avių su žymenimis (duomenys neskelbtini)ir (duomenys neskelbtini) bandoje nebuvo. Policija neveda auginamų gyvulių apskaitos ir nėra atsakinga už jų registrą, todėl mano, kad policijos pareigūnai pateikė ieškovui duomenis apie avių savininką, kurie neatitinka tikrovės. Nurodo, kad jo pateikti (duomenys neskelbtini) duomenys patvirtina, jos atsakovas nebuvo savininkas į važiuojamąją kelio dalį (duomenys neskelbtini) d. išbėgusių ir žalą padariusių avių su žymenimis (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini), o tai reiškia, kad jam negali kilti atsakomybė, jis šioje byloje nėra tinkamas atsakovas, dėl to ieškinys jo atžvilgiu turi būti atmestas.
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
Ieškinys tenkinamas visiškai.
Bylos duomenimis nustatyta, kad tarp ieškovės ir uždarosios akcinės bendrovės „(duomenys neskelbtini)“ (duomenys neskelbtini) d. buvo sudaryta transporto priemonių parko draudimo sutartis (draudimo liudijimas Nr. (duomenys neskelbtini)), kuria buvo apdrausta transporto priemonė (duomenys neskelbtini), valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini)
(duomenys neskelbtini) d. įvyko eismo įvykis, kurio metu M. M., vairuodamas automobilį (duomenys neskelbtini), valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), išvažiavęs iš kelio vingio, pastebėjo į važiuojamąją kelio dalį išbėgusias 20 avių, keitė važiavimo kryptį, tačiau susidūrimo išvengti nepavyko ir užvažiavo ant avių. Buvo užmuštos dvi avys su įsagais (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini) bei apgadintas apdraustas automobilis. (duomenys neskelbtini) policijos komisariatas pateikė ieškovei pažymą, kad eismo įvykį sukėlusios avys priklauso A. M. ūkiui. Įvykis buvo pripažintas draudžiamuoju, dėl ko automobilio (duomenys neskelbtini), valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), savininkui buvo išmokėta 24 939,97 Eur dydžio draudimo išmoka.
Ieškovė, remdamasi (duomenys neskelbtini) policijos komisariato pateikta pažyma, kad eismo įvykį sukėlusios avys priklauso ūkininkui A. M., prašo priteisti iš atsakovo A. M. išmokėtą 24 939,97 Eur draudimo išmoką CK 6.267 straipsnio 1 dalies pagrindu. Ieškovei tokį reikalavimą teikti numato CK 6.1015 straipsnio 1 dalis, kurioje teigiama, kad draudikui, išmokėjusiam draudimo išmoką, pereina teisė reikalauti išmokėtą sumą iš atsakingo už padarytą žalą asmens.
Ieškovė savo reikalavimus grindžia transporto priemonių parko draudimo liudijimu su priedais, Marijampolės apskrities vyriausiojo policijos komisariato (duomenys neskelbtini) policijos komisariato pažyma dėl eismo įvykio, raginimu atsakovui atlyginti padarytą žalą, automobilio remonto sąmata, draudiko pretenzija, transporto priemonės techninės apžiūros aktas, mokėjimo nurodymais, o taip pat teismo posėdyje apklaustų liudytojų parodymais.
Atsakovas nesutinka su ieškiniu, mano, jog jis nėra tinkamas atsakovas, kadangi į važiuojamąją kelio dalį išbėgusios ir žalą padariusios avys su įsagais (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini) nepriklausė atsakovui eismo įvykio metu. Šias aplinkybes atsakovas įrodinėja pateikta Valstybės įmonės Žemės ūkio informacijos ir kaimo verslo centro pažyma apie atsakovo avių bandos sudėtį, buvusią (duomenys neskelbtini) d., (duomenys neskelbtini) d. ir (duomenys neskelbtini) d., taip pat (duomenys neskelbtini) Veterinarinės tarnybos bei Nacionalinės mokėjimo agentūros atliktų atsakovo avių ūkio tikrinimo aktais bei šiuos patikrinimus atlikusių atstovų parodymais teisme.
Nustatyta, kad tarp šalių nėra ginčo dėl eismo įvykio fakto, dėl to, kad šio įvykio metu buvo apgadintas automobilis (duomenys neskelbtini), valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), ir dėl žalos dydžio.
Ginčas tarp šalių kilo dėl to, kas yra eismo įvykį sukėlusių avių savininkas.
Atsakovas aiškina, kad eismo įvykio metu ((duomenys neskelbtini) d.) avys su įsagais (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini) nepriklausė atsakovui. Atsakovas patvirtino, jog turi ganyklą šalia kelio toje vietoje, kur įvyko eismo įvykis, ir pripažino, kad avys su įsagais (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini) iki 2017 m. rugsėjo pradžios buvo jo, o 2017 m. rugsėjo 5 d. jis deklaravo, kad avis paskerdė savo reikmėms. Atsakovas taip pat teismo posėdyje aiškino, kad minėtas avis pardavė turguje, kam pardavė – nežino, jokių pardavimo dokumentų neturi, kaip avys su tais pačiais įsagais atsirado po metų eismo įvykyje – nežino. Atsakovas teismo posėdyje nebuvo nuoseklus ir vėliau nurodė, kad jis neprisimena ar avis buvo pardavęs, ar paskerdęs. Atsakovas taip pat buvo nenuoseklus ir aiškindamas kaip, kada ir iš ko jis sužinojo apie eismo įvykį. Teismo posėdyje atsakovas aiškino, kad jis eismo įvykio vietoje tą patį vakarą nebuvo, apie įvykį sužinojo tik gavęs ieškinį iš teismo, savo bandoje avių nepasigedo, su nukentėjusiu (duomenys neskelbtini) nekalbėjo. Vėliau atsakovas nurodė, kad sudaužytą automobilį jis matė po 3–4 dienų pas T. Z., iš jo ir sužinojo apie eismo įvykį. Po liudytojo M. M. apklausos atsakovas teigė, kad apie įvykį sužinojo iš policijos pareigūno, kai šis jam paskambino vakare po įvykio ir pripažino, kad įvykio vietoje buvo tą patį vakarą ir matė apgadintą automobilį. Paaiškinime policijai nurodė, kad tai jo avys, tačiau kitą dieną apžiūrėjęs savo ūkį ir suskaičiavęs avis, trūkumų nerado, buvo visos avys, tačiau apie tai policijos pareigūnų neinformavo ir savo duoto paaiškinimo neatšaukė.
Liudytojas M. M., apklaustas teismo posėdyje 2019 m. lapkričio 20 d., paaiškino, kad (duomenys neskelbtini) d. vakare jam važiuojant automobiliu (duomenys neskelbtini), valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), išvažiavus iš kelio vingio, pastebėjo į važiuojamąją kelio dalį išbėgusių avių būrį. Dėl staiga kelyje atsiradusios kliūties jis keitė važiavimo kryptį, tačiau susidūrimo išvengti nepavyko ir užvažiavo ant avių. Po susidūrimo buvo užmuštos dvi avys su įsagais (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini) ir stipriai apgadintas apdraustas automobilis. Atvykus policijai, pareigūnai išsiaiškino, kam priklauso avys ir iškvietė ūkininką. Atvykęs į įvykio vietą atsakovas pripažino, kad avys yra jo. Šį pripažinimą jis pats girdėjo, kai atsakovas kalbėjo su policijos pareigūnu. Nurodė, kad šiuo keliu jis važinėja dažnai, mažiausiai du kartus per savaitę, ir yra matęs, jog 2018 m. šalia kelio esančios ganyklos aptvaras buvo netvarkingas, nugriuvę tvoros.
Liudytojas V. R., dirbantis (duomenys neskelbtini) policijos komisariate patruliu, dalyvavęs (duomenys neskelbtini) d. apžiūrint įvykio vietą, paaiškino, kad atvykus į susidūrimo su gyvūnais vietą, buvo rastas apgadintas automobilis ir užmuštos dvi avys. Kadangi 2018 metais toje vietoje dažnai būdavo pranešimų apie palaidas avis, todėl paskambino ūkininkui (duomenys neskelbtini), kurio ganykla buvo prie kelio, ir šis atvykęs į įvykio vietą pripažino, jog avys yra jo. Nurodė, kad eismo įvykio metu toje vietoje daugiau ūkininkų gyvūnų nebuvo, tik (duomenys neskelbtini). Tą patį vakarą kartu su atsakovu nuvyko į jo sodybą ir surašė atsakovo paaiškinimą, jo asmenybę nustatė iš duomenų bazės pagal nuotrauką.
Iš administracinės bylos Nr. (duomenys neskelbtini), prijungtos prie nagrinėjamos civilinės bylos, matyti, kad policijos pareigūnas, tyręs eismo įvykį, nustatė, kad gyvūnų savininko (duomenys neskelbtini) veiksmai dėl avių išėjimo iš aptvaro nelaikytini kaip aplaidūs, neužtikrinantys, jog jo laikomi gyvūnai neišeitų už žemės valdos, kurioje jie laikomi, ribų, todėl atsakovo (avių savininko) veiksmų nevertino kaip administracinio nusižengimo, numatyto Administracinių nusižengimų kodekso 346 straipsnio 4 dalyje, ir administracinio nusižengimo bylos teisenos (duomenys neskelbtini) atžvilgiu nepradėjo. Administracinėje byloje esantis atsakovo apklausos protokolas patvirtina, kad atsakovas, atvykęs policijos kvietimu į eismo įvykio vietą, nurodė, kad užmuštos avys yra jo, bet jis nežino, kaip tos avys galėjo išeiti iš aptvaro, esančio šalia kelio.
Teismas, vertindamas atsakovo pateiktus į bylą duomenis iš Valstybės įmonės Žemės ūkio informacijos ir kaimo verslo centro, Nacionalinės mokėjimo agentūros ir (duomenys neskelbtini) Valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos, kuriuose teigiama, kad 2018 m. atliekant patikrinimus atsakovo ūkyje pagal sąrašą iš Nacionalinės mokėjimo agentūros avių su įsagais (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini) nebuvo, ir byloje nustatytas aplinkybes iš atsakovo bei liudytojų paaiškinimų, administracinės bylos duomenų, sprendžia, kad akivaizdu, jog atsakovo pateikti į bylą duomenys iš Valstybės įmonės Žemės ūkio informacijos ir kaimo verslo centro, Nacionalinės mokėjimo agentūros ir (duomenys neskelbtini) Valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos neatitinka tikrovės, nes šiuos duomenis Nacionalinės mokėjimo agentūros bazėje yra deklaravęs pats atsakovas, minėtos įstaigos įvestų atsakovo duomenų netikslina ir jų netaiso, o patikrinimus atlieka tik pagal pateiktas atsakovo deklaracijas. Kad deklaruoti duomenys neteisingi patvirtino teismo posėdyje pats atsakovas, aiškindamas, kad avis pardavė, bet jas deklaravo kaip paskerstas savo reikmėms. Akivaizdu, kad avys su įsagais (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini) nebuvo parduotos ar paskerstos 2017 m. rusėjo pradžioje, nes jos buvo užmuštos (duomenys neskelbtini) d. eismo įvykyje.
Teismas atsakovo aiškinimus, jog atliktų patikrinimų jo ūkyje rezultatais abejoti nėra pagrindo, slėpti avis jam nėra intereso, kadangi už kiekvieną avį jis gauna išmokas, vertina kritiškai. Atsakovas, deklaravęs avis su įsagais (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini) savo bandoje, gavo už jas išmokas, o vėliau deklaravęs šių avių netekimą bandoje, bet jas realiai augindamas, galimai siekė neteisėtai gauti dvigubos naudos, nes posėdyje pats aiškino, kad avis parduoda turguje, per internetą portale (duomenys neskelbtini) arba atvykusiems asmenims tiesiai iš namų ir gauna iš jų didesnį atlygį, nei išmokas iš Nacionalinės mokėjimo agentūros. Nenuoseklūs atsakovo parodymai, neparemti objektyviais įrodymais, sudaro pagrindą abejoti jų patikimumu. Atsakovas, teigdamas, kad jis pardavė žuvusias eismo įvykyje avis dar prieš eismo įvykį, turėjo įrodyti šią aplinkybę, tačiau jokių įrodymų teismui nepateikė. Teismas atkreipia dėmesį, kad valstybiniai registrai, šiuo atveju, Nacionalinės mokėjimo agentūros bazėje pateiktos deklaracijos, nėra nuosavybės teisę patvirtinantys duomenys. Nors 2018 m. atliktų patikrinimų atsakovo ūkyje avių su įsagais (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini) tikrintojai nerado, tačiau tai nepaneigia aplinkybės, jog šias avis atsakovas turėjo.
Liudytojas A. K., apklaustas teismo posėdyje 2019 m. gruodžio 19 d., paaiškino, kad dirbdamas Nacionalinės mokėjimo agentūros kontrolės departamente (duomenys neskelbtini) patikrų skyriuje, (duomenys neskelbtini) tikrino atsakovo ūkyje avių bandą pagal ūkinių gyvūnų registro sistemos sąrašą, trūkumų nerado, avių skaičius spalio mėnesį ženkliai skyrėsi nuo liepos mėnesio – jų buvo mažiau. Nurodė, kad avys buvo dvejose ganyklose, o atsakovo tvartų netikrino.
Liudytojas A. G., apklaustas teismo posėdyje 2019 m. gruodžio 19 d., paaiškino, kad dirbdamas (duomenys neskelbtini) Valstybinė maisto ir veterinarijos tarnyboje, (duomenys neskelbtini) m. dalyvavo patikrinimuose atsakovo ūkyje. Paskutinis patikrinimas vyko (duomenys neskelbtini) d. Buvo tikrinamos avys pagal Nacionalinės mokėjimo agentūros duomenų bazės sąrašą, avių skaičius ir jų įsagai atitiko duomenims pagal sąrašą. Taip pat šis liudytojas paaiškino, kad atsakovas yra išklausęs mokymus ir jam suteikta teisė pačiam ženklinti savo avis ir suvesti duomenis į bazę. Liudytojas nurodė, kad atsakovas, parduodamas avis, turėjo pildyti gyvulių pirkimo–pardavimo formą (duomenys neskelbtini), kuri turi būti pildoma, pasikeitus gyvulio savininkui, kad kontroliuojančios institucijos žinotų, kuriai bandai priskirtas gyvulys pagal jam suteiktą įsagą, ir šiuos duomenis į bazę turėjo suvesti atsakovas. Paaiškino, kad įsagai yra vienkartinio naudojimo, tų pačių įsagų panaudoti kitoms avims ar kitiems gyvuliams negalima, nes tai neįmanoma techniškai atlikti.
Liudytojas V. M., apklaustas teismo posėdyje 2019 m. gruodžio 19 d., paaiškino, kad dirbdamas (duomenys neskelbtini) Valstybinė maisto ir veterinarijos tarnyboje, dalyvavo patikrinimuose atsakovo ūkyje. (duomenys neskelbtini) d. tikrino, ar avių bandoje yra visi įsagai, tuo metu atsakovo bandoje nebuvo avių su tais įsagų numeriais, kurie buvo rasti užmuštų per eismo įvykį avių ausyse. Patvirtino, kad atsakovo ganyklos yra tarp (duomenys neskelbtini) k. ir (duomenys neskelbtini), šalia vietos, kur įvyko avarija. Kito ūkininko ganyklos yra maždaug už 1 km.
Kasacinis teismas, pasisakydamas dėl CPK normų, reglamentuojančių įrodinėjimą ir įrodymų vertinimą, aiškinimo ir taikymo, yra nurodęs, kad civiliniame procese galiojantis rungimosi principas (CPK 12 straipsnis) lemia tai, kad įrodinėjimo pareiga ir pagrindinis vaidmuo įrodinėjant tenka įrodinėjamų aplinkybių nustatymu suinteresuotoms šalims (CPK 178 straipsnis). Įrodinėjimo tikslas – teismo įsitikinimas, pagrįstas byloje esančių įrodymų tyrimu ir vertinimu, kad tam tikros aplinkybės, susijusios su ginčo dalyku, egzistuoja arba neegzistuoja (CPK 176 straipsnio 1 dalis). Faktą galima pripažinti įrodytu, jeigu byloje esančių įrodymų pagrindu susiformuoja teismo įsitikinimas to fakto buvimu. Įrodymų vertinimas pagal CPK 185 straipsnį reiškia, kad bet kokios ginčui išspręsti reikšmingos informacijos įrodomąją vertę nustato teismas pagal vidinį savo įsitikinimą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010 m. balandžio 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-155/2010; 2011 m. spalio 18 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-396/2011; kt.).
Taigi, teismas, vertindamas byloje surinktus įrodymus pagal vidinį įsitikinimą, sprendžia, kad labiau yra tikėtina, jog avys su įsagais (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) d. sukėlusios eismo įvykį, priklauso atsakovui. Todėl atsakovui neįrodžius (duomenys neskelbtini) d. pateiktos Nacionalinei mokėjimo agentūrai deklaracijos duomenų patikimumo ir kad minėtos avys atsakovui nepriklausė (duomenys neskelbtini) d., sprendžia, kad A. M. yra tinkamas atsakovas byloje ir įrodymų visuma labiau leidžia tikėti, kad avys priklauso atsakovui. Atsakovas atliko neteisėtus veiksmus – nesilaikė gyvūnų apsaugą ir jų laikymą reglamentuojančių įstatymų, todėl turi atsakyti už išbėgusių į važiuojamąją kelio dalį avių sukeltą eismo įvykį.
CK 6.263 straipsnyje numatyta, kad kiekvienas asmuo turi pareigą laikytis tokio elgesio taisyklių, kad savo veiksmais (veikimu, neveikimu) nepadarytų kitam asmeniui žalos. Žalą, padarytą asmeniui, turtui, o įstatymų numatytais atvejais – ir neturtinę žalą privalo visiškai atlyginti atsakingas asmuo. Pagal bendras civilinės atsakomybės sąlygas, civilinei atsakomybei atsirasti būtina: žalos padarymas, priešingas teisei pažeidėjo elgesys, priežastinis ryšys tarp priešingų teisei pažeidėjo veiksmų ir atsiradusios žalos, kaltė (CK 6.246–6.249 straipsniai). Pagal CK 4.41 straipsnį gyvūnų savininkas, įgyvendindamas nuosavybės teisę, privalo laikytis gyvūnų apsaugą ir jų laikymą reglamentuojančių įstatymų, kitų teisės aktų reikalavimų. Naminių gyvūnų arba asmens žinioje esančių laukinių gyvūnų padarytą žalą privalo atlyginti jų savininkas (valdytojas), jeigu neįrodo, kad buvo šio kodekso 6.270 straipsnio 1 dalyje numatytos aplinkybės (CK 6.267 straipsnio 1 dalis). O CK 6.270 straipsnio 1 dalis kalba apie tai, kad asmuo, kurio veikla susijusi su didesniu pavojumi aplinkiniams (transporto priemonių, mechanizmų, elektros ir atominės energijos, sprogstamųjų ir nuodingų medžiagų naudojimas, statybos ir t. t.), privalo atlyginti didesnio pavojaus šaltinio padarytą žalą, jeigu neįrodo, kad žala atsirado dėl nenugalimos jėgos arba nukentėjusio asmens tyčios ar didelio neatsargumo.
Esant nustatytoms aplinkybėms konstatuotina, kad dėl atsakovo neteisėtų veiksmų (avių nepriežiūros) buvo apgadintas automobilis (duomenys neskelbtini), valstybiniai Nr. (duomenys neskelbtini), bei padaryta turtinė žala, tarp neteisėtų veiksmų ir kilusios žalos yra priežastinis ryšys, todėl laikytina, kad atsakovui kyla civilinė atsakomybė, o kartu ir pareiga atlyginti padarytą žalą. Remdamasis nurodytais motyvais, teismas sprendžia, kad ieškovė, išmokėjusi draudimo išmoką, įgijo teisę reikalauti iš atsakovo atlyginti 24 939,97 Eur dydžio draudimo išmoką (CK 6.267 straipsnio 1 dalis, 6.1015 straipsnio 1 dalis).
CK 6.37 straipsnio 2 dalyje yra numatyta skolininko pareiga mokėti palūkanas už laikotarpį nuo civilinės bylos iškėlimo iki visiško teismo sprendimo įvykdymo, todėl ieškovės prašymu iš atsakovo priteisiamos įstatymo nustatytos 5 procentų dydžio metinės palūkanos už priteistiną sumą nuo bylos iškėlimo teisme (2019 m. kovo 7 d.) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo.
Dėl bylinėjimosi išlaidų
Teismas, išnagrinėjęs bylą ir priėmęs sprendimą dėl ginčo esmės, tuo pačiu sprendimu išsprendžia bylinėjimosi išlaidų paskirstymo klausimą. Šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą (CPK 93 straipsnio 1 dalis).
Kadangi ieškinys tenkinamas visiškai, iš atsakovo ieškovei priteisiamos 564,38 Eur bylinėjimosi išlaidos, kurias sudaro 561 Eur sumokėtas žyminis mokestis ir 3,48 Eur už pažymą (CPK 93 straipsnio 1 dalis).
Nagrinėjamojoje byloje valstybė turėjo 9,30 Eur išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu. Ieškinį patenkinus visiškai, šios išlaidos priteistinos iš atsakovo (CPK 93 straipsnio 1 dalis, 96 straipsnio 1 dalis).
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259 straipsniu, 260 straipsniu, 263–265 straipsniais, 268 straipsniu ir 270 straipsniu, teismas
nusprendžia:
Ieškinį tenkinti visiškai.
Priteisti iš atsakovo A. M., asmens kodas (duomenys neskelbtini), 24 939,97 Eur (dvidešimt keturis tūkstančius devynis šimtus trisdešimt devynis eurus 97 ct) išmokėtos sumos, 5 (penkių) procentų dydžio metines palūkanas už priteistą sumą nuo 2019 m. kovo 7 d. iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir 564,48 Eur (penkis šimtus šešiasdešimt keturis eurus 48 ct) bylinėjimosi išlaidas ieškovės akcinės draudimo bendrovės „Gjensidige“, juridinio asmens kodas 110057869, buveinės adresas Vilnius, Žalgirio g. 90, atsiskaitomosios sąskaitos Nr. (duomenys neskelbtini), SEB bankas, akcinė bendrovė, naudai.
Priteisti iš atsakovo A. M., asmens kodas (duomenys neskelbtini), valstybei 9,30 Eur (devynis eurus 30 ct) išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų siuntimu, šią sumą sumokant į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, įmonės kodas 188659752, pasirinktą biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą, įmokos kodas 5660, mokėjimo paskirtis – bylinėjimosi išlaidos.
Sprendimas per 30 (trisdešimt) dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti apskųstas apeliaciniu skundu Kauno apygardos teismui, apeliacinį skundą paduodant per Marijampolės apylinkės teismo Marijampolės rūmus.