- Teismas
- Vilniaus apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2019-04-30
- Bylos Nr.
- e2A-680-779/2019
- Teisminio proceso Nr.
- 2-68-3-09660-2018-1
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Inga Staknienė
- Pareiškėjas
- Z. P.
- Suinteresuotas asmuo
- valstybės įmonė „Turto bankas“, notarė D
- Kategorijos
- 2.5.2Įpėdiniai
Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Inga Staknienė teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjos Z. P. apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2018 m. birželio 12 d. sprendimo civilinėje byloje pagal pareiškėjos Z. P. pareiškimą dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo, suinteresuotieji asmenys byloje – valstybės įmonė „Turto bankas“, notarė D. B., ir
Aprašomoji dalis
nustatė:
I.Ginčo esmė
1. Pareiškėja Z. P. kreipėsi į teismą su pareiškimu ir prašė nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad A. G. priėmė palikimą – butą, esantį adresu (duomenys neskelbtini), po senelės A. G. mirties 2004-08-05, pradėdamas šį turtą – butą valdyti ir naudoti, prižiūrėti ir rūpintis juo kaip savo.
2. Pareiškime nurodė, kad A. G. yra J. G. motina. A. G. mirė 2004-08-05. J. G. santuokoje su Z. G. 1971-08-03 buvo susilaukęs sūnaus A. G.. Sūnus A. G. mirė 2015-06-14, neturėdamas vaikų ir nesukūręs šeimos. Z. P. yra Z. G. duktė iš pirmosios santuokos, todėl J. G. (motinos antrasis sutuoktinis) yra pareiškėjos patėvis, o A. G. pareiškėjos netikras brolis, gimęs šioje antrojoje santuokoje. Pareiškėjos motina Z. G. mirė 2008-12-28, o J. G. mirė 2017-05-02. Po A. G. mirties atsirado palikimas – butas, (duomenys neskelbtini), kurio bendras plotas 28,06 kv.m, kurį paveldėjo pirmosios eilės įpėdinis sūnus J. G. ir kuriam 2005-11-07 buvo išduotas paveldėjimo teisės liudijimas Nr. 9140. Vilniaus miesto savivaldybės administracijos Verkių seniūnijos 2001-08-22 potvarkiu Nr.194 „Dėl naujų adresų suteikimo“ naujas adresas (duomenys neskelbtini) buvo suteiktas buvusiam adresui (duomenys neskelbtini). Lenino rajono liaudies teismo 1989-01-30 sprendimu butas, esantis (duomenys neskelbtini), buvo padalintas, paskiriant A. G. (motinai) ir J. G. (sūnui) 28,06 kv. m. buto dalį bei paskiriant Z. G. (pareiškėjos Z. P. motinai) su sūnumi A. G. 23,15 kv.m. buto dalį. Sudėjus paskirtų patalpų plotus A. G. su sūnumi J. G. atiteko iš viso 28,06 kv.m., kas atitinka buto, esančio (duomenys neskelbtini) bendrąjį plotą, o sudėjus paskirtų patalpų Z. G. su sūnumi A. G., butas atitinka buto bendrąjį plotą 23,15 kv.m., kuris yra adresu (duomenys neskelbtini). Pagal 1992-10-07 Sutarties Nr. 20-8756 dėl buto pirkimo nuostatas A. G. įgijo vieno kambario butą, kurio bendras plotas yra 51,21 kv.m., kas atitinka dviejų butų padalintus plotus, t. y., 28,06 kv. m. + 23,15 kv. m.. Bute adresu (duomenys neskelbtini), gyveno A. G. su sūnumi J. G., kuris liko čia gyventi po motinos mirties iki pat savo mirties (2017 m.), o bute, adresu (duomenys neskelbtini), nuo pat savo gimimo (1971 m.) iki mirties (2015 m.) gyveno A. G. (pareiškėjos netikras brolis) su pareiškėjos motina Z. G.. A. G. po savo motinos mirties toliau gyveno bute ir mokėjo komunalinius mokesčius iš pradžių motinos vardu, o vėliau jo prašymu mokėjimus atliko pareiškėja savo vardu. Siekdamas sutvarkyti buto adresu (duomenys neskelbtini), teisinę registraciją, J. G. savo noru įtvirtinto savo valią 2016-06-02 Pareiškime patvirtinime, kuriame nurodė, jog sutinka, kad buto Nr. 2, bendras plotas 23,15 kv.m., teisinė registracija būtų atlikta pareiškėjos vardu, o 2016-12-03 pasirašė Sutartį, kurioje įsipareigojo nedelsiant neatlygintinai perleisti (padovanoti) pareiškėjai dalį turto, t. y. butą adresu (duomenys neskelbtini), tačiau dėl savo mirties to padaryti nespėjo. Nors J. G. po motinos mirties paveldėjo butą adresu (duomenys neskelbtini), tačiau faktiškai bute, esančiame adresu (duomenys neskelbtini), nuo pat senelės A. G. mirties 2004 metais gyveno jos vaikaitis A. G., t. y., antros eilės įpėdinis. Nors A. G. nesikreipė įstatymo nustatytu terminu su pareiškimu į notarą po senelės A. G. mirties, tačiau liko gyventi bute, esančiame (duomenys neskelbtini), t. y., prižiūrėjo šį butą, valdė ir naudojosi juo, rūpinosi kaip savo, mokėjo mokesčius, todėl protinga, teisinga ir sąžininga nustatyti juridinę reikšmę turinį faktą, kad A. G. priėmė palikimą - butą, esantį adresu (duomenys neskelbtini), po senelės A. G. mirties 2004-08-05, pradėdamas šį turtą - butą valdyti ir naudoti, prižiūrėti ir rūpintis juo kaip savo. Pareiškėja nurodė, kad neturi galimybės kitais būdais nustatyti reikšmingo fakto kaip tik kreipdamasi šiuo pareiškimu į teismą. Teismui nustačius prašomą juridinę reikšmę turintį faktą, pareiškėja Z. P. galės paveldėti butą adresu (duomenys neskelbtini), nes ji yra likusi vienintelė įpėdinė po brolio A. G. mirties, kuris mirė nesukūręs šeimos ir nesusilaukęs įpėdinių.
Atsiliepimas
3. Suinteresuotas asmuo VĮ „Turto bankas“ pateikė atsiliepimą į pareiškimą, kuriame nurodė, kad visapusiškai išnagrinėjus byloje esančius įrodymus, teismui įsitikinus, kad pareiškimas pagrįstas, neprieštaraus pareiškėjos prašymo patenkinimui, taip pat pažymėjo, jog VĮ „Turto bankas“ nėra gavęs pranešimo apie galimą palikėjos palikimo perėjimą valstybei.
4. Suinteresuotas asmuo notarė D. B. atsiliepimo į pareiškimą neteikė.
II.Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė
5. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2018 m. birželio 12 d. sprendimu pareiškimą atmetė kaip teisiškai nepagrįstą, nesant teisinio pagrindo priimti A. G. palikimo.
6. Sprendime nurodė, kad palikimo priėmimas yra vienašalis sandoris, kuriuo įpėdinis išreiškia savo valią perimti palikėjo teises ir pareigas, valia priimti palikimą turi būti išreiškiama įstatymo nustatytais būdais ir terminais, o pats palikimo atsiradimo faktas savaime nuosavybės teisės į palikimą įpėdiniui nesukuria. Įpėdinis, norėdamas įgyti palikimą, turi jį priimti įstatymo nustatytais būdais. Jei asmuo priima palikimą faktiškai pradėdamas jį valdyti, tokį faktą nustato teismas, atsižvelgdamas į Lietuvos Respublikos civilinio kodekso nustatytus ir teismų praktikoje suformuotus kriterijus. Įpėdinis laikomas priėmusiu palikimą, jeigu jis pradėjo turtą valdyti, juo rūpintis kaip savo turtu. Įpėdinis, pradėjęs valdyti kokią nors palikimo dalį ar net kokį nors daiktą, laikomas priėmusiu visą palikimą.
7. Vertindamas pareiškėjos pareiškimą dėl juridinę reikšmę fakto nustatymo pirmosios instancijos teismas sprendė, kad pareiškėjos brolio A. G. senelės A. G. palikimo priėmimo fakto nustatymas yra teisiškai negalimas, nes nagrinėjamu atveju pareiškėjos brolis A. G. (miręs 2015-06-14) po senelės A. G. mirties buvo antros eilės įpėdinis, esant gyvam jo tėvui J. G., A. G. sūnui (miręs 2017-05-02), todėl A. G. palikimo priėmimo veiksmai A. G. vardu negalėjo būti atliekami. Teismas pažymėjo, kad A. G. tėvo J. G. atlikti mamos A. G. palikimo palikimo priėmimo veiksmai (išduotas paveldėjimo teisės liudijimas į A. G. palikimą) pašalino antros eilės įpėdinio A. G. teisę po senelės A. G. mirties priimti jos palikimą bet kokiu Lietuvos Respublikos civiliniame kodekse nustatytu būdu.
III.Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį teisiniai argumentai
8. Apeliaciniu skundu pareiškėja Z. P. prašo panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2018 m. birželio 12 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą – nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad A. G. po senelės A. G. mirties faktiniu valdymu priėmė palikimą – butą, esantį adresu (duomenys neskelbtini). Apeliaciniame skunde nurodoma, kad pirmosios instancijos teismas, įvertinus bylos aplinkybes, pernelyg formaliai taikė materialinės teisės normas dėl įpėdinių eilės, jų paveldėjimo galimybės, todėl pirmosios instancijos teismo sprendimas naikintinas.
9. Pareiškėja apeliacinį skundą grindžia tuo, kad prašomas nustatyti jurdinę reikšmę turintis faktas yra vienintelė pareiškėjos galimybė paveldėti po brolio mirties likusį palikimą, o pirmosios instancijos teismas netinkamai aiškino įstatymą ir taip suvaržė jos teises į tokio fakto nustatymą. A. G. mirė 2004-08-05, palikimo atsiradimo metu bute adresu (duomenys neskelbtini), gyveno jos vaikaitis, antros eilės įpėdinis A. G., kuris minėtame bute gyveno iki savo mirties 2015-06-14. Pirmos eilės įpėdinis J. G. priėmė palikimą tik į butą adresu (duomenys neskelbtini), o paveldėjimo teisės liudijimas į butą adresu (duomenys neskelbtini), išduotas nebuvo, šis butas Nekilnojamo turto registre įregistruotas A. G. vardu 2017-05-05, t. y. po pirmos eilės paveldėtojo J. G. ir antros eilės paveldėtojo A. G. mirties. Pareiškėja rūpinosi abiejų įpėdinių laidotuvėmis, po jų mirties rūpinasi ir prižiūri abu butus, moka komunalinių paslaugų mokesčius. Pareiškėja apeliaciniame skunde pažymi, kad pirmosios instancijos teismas, atsisakydamas nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, neatsižvelgė, jog toks prašomas nustatyti juridinę reikšmę turintis faktas apima tik tą palikėjos turto dalį, į kurią nėra išduotas paveldėjimo teisės liudijimas, ir tai neužkerta kelio kitam įpėdiniui kreiptis į teismą su prašymu nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą dėl likusios nepaveldėtos palikimo dalies priėmimo.
10. Pareiškėjos teigimu pirmosios instancijos teismas, atmesdamas pareiškimą dėl juridinę reikmę turinčio fakto nustatymo formaliai taikė įstatymą ir nesivadovavo teisingumo, protingumo, sąžiningumo principais.
11. Pirmosios instancijos teismas neatsižvelgė į pirmosios eilės įpėdinio J. G. valią, kad butas adresu (duomenys neskelbtini), nuosavybės teise atitektų pareiškėjai.
Atsiliepimas
12. Suinteresuoti asmenys byloje VĮ „Turto bankas“, notarė D. B. atsiliepimų į apeliacinį skundą nepateikė.
Motyvuojamoji dalis
IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
13. Pagal Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau - ir CPK) 320 straipsnio 1 ir 2 dalių nuostatas, bylos nagrinėjimo apeliacinės instancijos teisme ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindai bei absoliučių teismo sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas. Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą, neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, išskyrus atvejus, kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai. Apeliacinės instancijos teismas ex officio patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnio 2 dalyje nustatytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų.
14. Absoliučių skundžiamo teismo sprendimo negaliojimo pagrindų, numatytų CPK 329 straipsnio 2 dalyje, teismas nenustatė.
15. Bylos duomenimis nustatyta, kad A. G., gimusi 1913-09-10, mirusi 2004-08-05, yra J. G. motina (el. b. l. 5, 48). J. G., gimęs 1942-04-01, miręs 2017-05-02 (el. b. l. 36-37), 1970-08-21 buvo sudaręs santuoką su pareiškėjos motina Z. G. (el. b. l. 26, 53). Santuokoje susilaukė sūnaus A. G., gimusio 1971-08-03 (el. b. l. 53), mirusio 2015-06-14 (el. b. l. 45). A. G. mirė neturėdamas palikuonių ir šeimos (el. b. l. 49). A. G. yra pareiškėjos brolis, gimęs pareiškėjos motinos Z. G. ir J. G. santuokoje. Po pareiškėjos brolio A. G. mirties (2015-06-14) pareiškėja yra priėmusi jo palikimą (el. b. l. 7, 24), kadangi ji yra vienintelė įpėdinė. Po A. G., A. G. senelės, mirties (2004-08-05), jos sūnus J. G. priėmė mamos palikimą, t. y. butą, esantį (duomenys neskelbtini), kurio plotas 28,06 kv. m. (buvęs adresas (duomenys neskelbtini)) ir kitą turtą (el. b. l. 13-14, 25, 34-35). A. G. 1992-10-07 sutartimi Nr. 20-8756, buvo įgijusi vieno kambario butą, kurio plotas – 51,21 kv.m., kas atitinka vėliau dviejų padalintų butų plotus, t. y. 28,06 kv. m. ir 23,15 kv. m. (el. b. l. 16). 1989-01-30 Lenino rajono liaudies teismo sprendimu civilinėje byloje Nr. 2-434/89, butas adresu (duomenys neskelbtini)buvo padalintas, paskiriant A. G. ir J. G. dalį buto, viso 28,06 kv. m. bei Z. G. (pareiškėjos mamai) ir A. G. (pareiškėjos broliui) 23,15 kv. m. buto dalį (el. b. l. 22). Buto, esančio (duomenys neskelbtini), teisinė registracija įsigaliojo tik nuo 2017-05-05 (el. b. l. 52), t. y. po J. G. mirties, jam nespėjus įgyvendinti valios atlikti buto teisinę registraciją Z. P. vardu (el. b. l. 17). Kadangi pareiškėjos brolis A. G. iki pat savo mirties gyveno bute, adresu (duomenys neskelbtini) (el. b. l. 49), teismo sprendimu atidalijus butą, pareiškėja prašo nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad A. G. po senelės A. G. mirties (2004-08-05) priėmė jos palikimą - butą, adresu (duomenys neskelbtini), faktiniu valdymu.
14. Nagrinėjamoje byloje sprendžiamas klausimas dėl juridinę reikšmę turinčio fakto apie palikimo priėmimą faktiškai pradėjus jį valdyti po palikėjos mirties, nustatymo, kai tokio fakto nustatymui nėra teisinių prielaidų.
15. Pareiškimu pareiškėja prašė nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad po senelės A. G. mirties 2004-08-05 jos anūkas A. G. (pareiškėjos brolis) priėmė palikimą – butą, esantį adresu (duomenys neskelbtini), pradėdamas šį turtą valdyti ir naudoti, prižiūrėti ir rūpintis juo kaip savo. Pirmosios instancijos teismas pareiškėjos pareiškimą atmetė tuo pagrindu, kad įstatymas nenustato galimybės priimti palikimą pagal įstatymą antros eilės įpėdiniui, kai yra gyvas pirmos eilės įpėdinis, kuris palikimą priėmė. Pareiškėja apeliaciniame skunde nurodo, kad pirmosios instancijos teismas netinkamai taikė civilinio kodekso (toliau CK) 5.11 straipsnio 2 dalies nuostatas, todėl nepagrįstai atmetė jos prašymą dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo. Su tokia pareiškėjos pozicija nėra pagrindo sutikti.
16. CPK 444 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad teismas nustato faktus, nuo kurių priklauso asmenų asmeninių ar turtinių teisių atsiradimas, pasikeitimas ar pabaiga. Pagal CPK 445 straipsnį teismas nustato juridinę reikšmę turinčius faktus tik tada, kai pareiškėjas negali kitokia tvarka gauti tuos faktus patvirtinančių reikiamų dokumentų arba kai negalima atkurti prarastų dokumentų. Toks teisinis reguliavimas suponuoja, kad juridinę reikšmę turintis faktas nustatomas tokiais atvejais, kai jis sukelia teisines pasekmės pareiškėjui ir pareiškėjas neturi galimybės kitais būdais patvirtinti prašomo nustatyti fakto buvimą. Tokia juridinę reikšmę turinčio fakto instituto paskirtis nurodyta ir kasacinio teismo suformuotoje praktikoje. Lietuvos Aukščiausiais Teismas yra pasisakęs, jog „<Juridiniai faktai – tai įvykiai, asmenų veiksmai ar neveikimas, taip pat kitos aplinkybės, dėl kurių atsiranda, pasikeičia ar nutrūksta tam tikri teisiniai santykiai ir atitinkamai atsiranda, pasikeičia ar baigiasi subjektinės teisės ir pareigos. Kai tam tikras juridinis faktas nėra akivaizdus arba nėra jį patvirtinančių dokumentų, asmuo negali įgyti atitinkamų subjektinių teisių arba įgyvendinti jau esamos subjektinės teisės. Tokiu atveju asmuo gali pasinaudoti įstatymo įtvirtinta galimybe kreiptis į teismą, prašydamas nustatyti tam tikrą juridinį faktą>.“ (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. rugsėjo 29 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-421/2008).
17. Paveldėjimo teisinius santykius reglamentuoja Lietuvos Respublikos civilinio kodekso V knygos „Paveldėjimo teisė“ nuostatos. CK 5.1 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad paveldėjimu laikomas mirusio asmens fizinių turtinių teisių ir kai kurių asmeninių neturtinių teisių perėjimas jo įpėdiniams pagal įstatymą arba (ir) įpėdiniams pagal testamentą. Pagal CK 5.3 straipsnio 1 dalį palikimas atsiranda palikėjo mirties momentu ir tai sudaro pagrindą paveldėjimo teisiniams santykiams atsirasti. Kaip pažymėjo kasacinės instancijos teismas „< Palikėjo mirties faktas yra pagrindas teisėms ir pareigoms perimti. Jeigu palikėjas nesurašė testamento, tai įpėdiniais pagal įstatyme nustatytą eilę tampa asmenys palikimo atsiradimo momentu (CK 5.3 straipsnis). Būtent palikėjo mirties momentu atsiranda palikimas. Palikimo atsiradimo momentu susiformuoja paveldėjimo santykiai ir įpėdiniai per įstatyme nustatytą terminą gali priimti palikimą.>“ (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2007 m. sausio 10 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-12/2007). Įpėdinis paveldi pagal įstatymą ir pagal testamentą (CK 5.2 straipsnio 1 dalis).
18. Nagrinėjamoje byloje sprendžiamas juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymas, kurio pareiškėja prašo siekdama pagal įstatymą paveldėti po brolio mirties likusį palikimą. Lietuvos Respublikos civilinio kodekso V knygos III skyriaus „Paveldėjimas pagal įstatymą“ 5.11 straipsnio 1 dalyje įstatymų leidėjas įtvirtino baigtinę paveldinčių pagal įstatymą lygiomis dalimis įpėdinių eilę, o to paties straipsnio 2 dalis nustato, jog antros eilės įpėdiniai paveldi pagal įstatymą tiktai nesant pirmos eilės įpėdinių arba jiems nepriėmus ar atsisakius palikimo, taip pat tuo atveju, kai iš visų pirmos eilės įpėdinių atimta paveldėjimo teisė. Apeliacinės instancijos teismas atmeta kaip teisiškai nepagrįstą skundo argumentą dėl pirmosios instancijos teismo netinkamai taikyto CK 5.11 straipsnio tuo pagrindu, kad pareiškėja siekia paveldėti tą turto dalį, į kurią paveldėjimo teisės liudijimas nėra išduotas ir kurią paveldėti ji laikytina vienintele galima įpėdine, patenkinus jos pareiškimą dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo. Ta aplinkybė, jog į palikėjos turtą nėra kitų paveldėtojų, nesudaro pagrindo besąlygiškai, nenustačius reikšmingų faktinių ir teisinių bylos aplinkybių, nustatyti prašomą juridinę reikšmę turintį faktą.
19. Vertintina, ar yra teisinis pagrindas tenkinti prašymą dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo. Apeliacinės instancijos teismas sutinka su pirmosios instancijos teismo išvada, kad esant gyvam palikėjos A. G. pirmos eilės įpėdiniui, sūnui J. G., antros eilės įpėdinis, palikėjos vaikaitis A. G. neturėjo teisinio pagrindo priimti po palikėjos mirties atsiradusį palikimą faktiškai pradėdamas jį valdyti. Bylos duomenimis nustatyta, kad A. G. buvo palikėjos A. G. vaikaitis, t. y. antros eilės įpėdinis, kuris mirė nesukūręs šeimos ir neturėdamas vaikų (el. b. l. 48-49, 53-54), ginčo dėl šios aplinkybės nėra. Byloje taip pat nustatyta ir dėl to nėra ginčo, kad A. G. mirė 2015-06-14 (e. b. l. 45), o J. G. mirė 2017-05-02 (el. b. l. 36-37), taigi antrosios eilės įpėdinis mirė anksčiau, nei pirmosios eilės įpėdinis, todėl pirmosios instancijos teismas pagrįstai konstatavo, kad esant gyvam aukštesnės eilės įpėdiniui žemesnės eilės įpėdinis palikimo priimti negalėjo, nes tokia galimybė nėra įtvirtinta įstatyme (CK 5.11 straipsnio 2 dalis).
20. Kasacinio teismo praktikoje bylose dėl įpėdinių eilės nustatymo ir paveldėjimo atsiradimo laikomasi nuostatos, kad CK 5.11 straipsnio 1 dalyje nustatyta baigtinė įpėdinių pagal įstatymą eilė, kuri negali būti keičiama ar aiškinama kitaip, nei nurodyta minėtoje teisės normoje, ir įpėdinių eiliškumas negali būti keičiamas teismo sprendimu ar šalių susitarimu. Tokį nurodyto CK straipsnio aiškinimą ne kartą yra pateikęs kasacinis teismas, pasisakydamas, kad „<...kol įpėdinis, turintis teisę paveldėti pirmasis, per įstatyme nustatytą terminą neišreiškia valios dėl palikimo priėmimo, tol kitiems įpėdiniams nepereina teisė priimti palikimą ... Jeigu yra tos pačios eilės įpėdinių, įgyvendinančių savo teisę priimti palikimą, paskesnės eilės įpėdiniams tokia teisė neatsiranda.>“ (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2007 m. sausio 10 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-12/2007); „<Paveldėjimas pagal įstatymą yra paveldimų teisių perėmimo būdas, kurio įgyvendinimą lemia ne palikėjo valia, bet paveldėjimo teisės normų nuostatos. ... Paveldėjimo pagal įstatymą atveju įpėdinių teisė pretenduoti į palikimą susieta su CK 5.11 straipsnyje imperatyviai nustatytomis įpėdinių eilėmis. Šios paveldėjimo tvarkos negali pakeisti nei įpėdiniai, nei teismas.>“ (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. balandžio 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-183/2009); „< CK 5.11 straipsnyje nustatytas įpėdinių eilės sąrašas yra baigtinis ir negali būti plečiamas, t. y. įstatymų leidėjo nustatytas giminystės ryšys ir laipsnis negali būti aiškinamas išplečiant įstatyminių įpėdinių asmenų sąrašą; nesant įstatyminių ar testamentinių paveldėtojų, mirusio asmens turtą paveldi valstybė.>“ (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. gruodžio 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-539/2009).
21. Atsižvelgus į aukščiau nurodytą kasacinio teismo suformuotą praktiką dėl CK 5.11 straipsnio nustatytos įpėdinių eilės pastovumo ir griežto eiliškumo atmestini kaip nepagrįsti ir teisiškai nereikšmingi apeliacinio skundo argumentai dėl pirmosios instancijos netinkamai vertintų bylos aplinkybių, susijusių su pirmos eilės įpėdinio valios išraiška dėl nepaveldėto turto dalies perleidimo pareiškėjai (el. b. l. 17). Nėra teisiškai reikšmingos ir aplinkybės, susijusios su pareiškėjos rūpinimusi J. G. (patėvio) ir A. G. (brolio) laidotuvėmis, dėl to patirtomis išlaidomis, nes toks elgesys laikytinas visuotinai priimtinų geros moralės principų ir papročių įgyvendinimu. Taip pat pažymėtina, kad laidojimą organizavęs asmuo turi teisę į įstatymo nustatyto dydžio patirtų laidojimo išlaidų kompensavimą (Lietuvos Respublikos paramos mirties atveju įstatymas). Tai, kad pareiškėja po patėvio ir netikro brolio mirčių (atitinkamai nuo 2015 ir 2017 metų) rūpinasi butais, adresu (duomenys neskelbtini), negali būti laikoma turinčia reikšmės aplinkybe dėl pareiškėjos prašomo nustatyti juridine reikšmę turinčio fakto, nes minėta aplinkybė nėra susijusi su paties pareiškimo reikalavimu dėl po A. G. mirties 2004-08-05 atsiradusio palikimo priėmimo faktiniu A. G. valdymu.
22. Atmestinas kaip nepagrįstas pareiškėjos apeliacinio skundo argumentas, kad pirmosios instancijos teismas neatsižvelgė į faktines bylos aplinkybes ir formaliai taikė įstatymo nuostatas bei pažeidė CK 1.5 straipsnio 4 dalyje įtvirtintus teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principus. Lietuvos Respublikos Konstitucijos 109 straipsnyje nustatyta, kad teisingumą Lietuvos Respublikoje vykdo tik teismai, kurie, vykdydami teisingumą, yra nepriklausomi ir nagrinėdami bylas, klauso tik įstatymo. Analogiška nuostata įtvirtinta Lietuvos Respublikos teismų įstatymo 46 straipsnyje. Nurodytos teisės normos nesudaro prielaidos teismui vykdyti teisingumą selektyviai, pavyzdžiui netaikant tam tikros teisės normos, reguliuojančios teisinį santykį arba tokią normą taikyti akivaizdžiai netinkamai. Apeliacinės instancijos teismas neturi teisinio ir faktinio pagrindo nesutikti su skundžiamu pirmosios instancijos teismo sprendimu dėl teisiškai negalimo žemesnės eilės įpėdinio paveldėjimo pagal įstatymą esant gyvam aukštesnės eilės įpėdiniui, kuris neatsisakė palikimą priimti, nes tokia teismo išvada yra teisiškai pagrįsta ir atitinka kasacinio teismo formuojamą vienodą teismų praktiką taikant CK 5.11 straipsnio nuostatas (Lietuvos Respublikos teismų įstatymo 18 straipsnis, CPK 4 straipsnis). Vien ta aplinkybė, kad pirmosios instancijos teismas priėmė sprendimą netenkinti pareiškėjos prašymo nesudaro pagrindo daryti išvadą, kad teismas pažeidė teisingumo, protingumo, sąžiningumo principus (CK 1.5 straipsnio 4 dalis), nes pats pareiškėjos reikalavimas prieštaravo imperatyvioms įstatymo nuostatoms, reglamentuojančioms paveldėjimo pagal įstatymą (įpėdinių) eiliškumą. Teismas taip pat atkreipia dėmesį, kad pareiškėjas, teikiantis apeliacinį skundą, turi pareigą nurodyti teisinius skundžiamo sprendimo nepagrįstumo ir neteisėtumo argumentus (CPK 12, 178 straipsniai, 306 straipsnio 1 dalies 4 punktas), tačiau apeliaciniame skunde pareiškėja nenurodė aplinkybių ir jas patvirtinančių įrodymų dėl CK 1.5 straipsnio 4 dalis netinkamo taikymo, todėl šis apeliacinio skundo argumentas taip pat atmestinas kaip nepagrįstas.
23. Atsižvelgiant į išdėstytą, apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad apeliacinio skundo argumentai nesudaro pagrindo naikinti iš esmės teisėtą ir pagrįstą pirmosios instancijos teismo sprendimą, todėl jis paliktinas nepakeistas (CPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktas).
24. Europos Ž. T. Teismo praktikoje nurodyta, kad teismo pareiga pagrįsti priimtą spendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą (V. de H. v. Netherlands judgement of 19 April 1994, Series A n. 288, p. 20, par. 61). Tokios pat pozicijos laikomasi ir Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. kovo 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-107/2010). Atmesdamas apeliacinį skundą, apeliacinės instancijos teismas gali tiesiog pritarti žemesnės instancijos teismo priimto sprendimo motyvams (Helle v. Finland, judgment of 19 December 1997, Reports 1997-VIII, p. 2930, par. 59-60). Apeliacinis teismas pažymi, kad apeliacinio skundo argumentais, įpareigojančiais teismą motyvuotai atsakyti, gali būti pripažįstami ne bet kokie teiginiai, o tik tie argumentai, kurie yra teisiškai reikšmingi nagrinėjamam ginčui. Vertinant, ar apeliacinio skundo motyvai yra pakankami jų išsamumo aspektu, reikšminga yra tai, ar išdėstytais motyvais teismas atsakė į teisiškai reikšmingus klausimus, neperžengdamas bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribų (CPK 320 straipsnis).
25. Kadangi kiti apeliacinio skundo argumentai neturi įtakos skundžiamo teismo sprendimo teisėtumui ir pagrįstumui, todėl apeliacinės instancijos teismas, remdamasis nurodyta praktika, dėl jų plačiau nepasisako.
Rezoliucinė dalis
Teismas, remdamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 331 straipsniu,
nutaria:
Vilniaus miesto apylinkės teismo 2018 m. birželio 12 d. sprendimą palikti nepakeistą.