Klaipėdos apylinkės teismo nutartis

Kretingos rajono apylinkės teismo teisėja Diana Navickienė, sekretoriaujant Ingai Kanareikinai, dalyvaujant pareiškėjams R. M., V. M., jų įgaliotam atstovui advokatui Aliui Galminui, suinteresuotiems asmenims A. D., Z. A., jų atstovei advokatei V. T., suinteresuotam asmeniui G. R., viešame teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjų R. M. ir V. M. pareiškimą suinteresuotiems asmenims A. D., Z. A., G. R., VĮ Turto bankui dėl praleisto termino atnaujinimo ir

Aprašomoji dalis

nustatė

Teismo posėdžio metu pareiškėjų R. M. ir V. M. įgaliotas atstovas advokatas Alius Galminas palaikė pareiškimą jame išdėstytais motyvais, prašė jį tenkinti. P. V. M. papildomai paaiškino, kad su pareiškėju R. M. finansiškai rūpinosi mama, davė jai pinigų butui išlaikyti, atliko remontą, keitė duris. Nežinojo, kad per tris mėnesius reikia kreiptis į notarą dėl palikimo priėmimo pagal testamentą po tėvo mirties, ir į notarą kreipėsi praleidę keletą dienų terminą, tačiau prašymo priimti palikimą neteikė notarui, manydami, kad po mamos mirties iš karto kreipsis į notarą dėl palikimo priėmimo. Po mamos mirties kreipėsi į notarą, kuris palikėjos P. M. palikimo dalį paskirstė pagal įstatymą į penkias dalis visiems įpėdiniams, o dėl testamento klausimo nurodė kreiptis į teismą. Taip pat papildomai paaiškino, kad 2014-12-23 Kretingos rajono apylinkės teismo sprendimu buvo nustatytas juridinę reikšmę turintis faktas, kad R. M. po tėvo V. M. mirties priėmė jo palikimo dalį faktiškai pradėdamas jį valdyti, t.y. ½ dalį buto, esančio (duomenys neskelbtini), tačiau notarė atsisakė išduoti paveldėjimo teisės liudijimą, nurodydamas, kad yra praleistas įstatymo nustatytas terminas. Prašė atnaujinti terminą palikimo priėmimui pagal testamentą į mirusio tėvo V. M. turtą, t.y. į ½ dalį buto.

Motyvuojamoji dalis

Pareiškimas netenkintinas.

Iš bylos rašytinės medžiagos nustatyta, kad 2000-11-16 sutuoktiniai V. M. ir P. M. sudarė testamentus, kuriuose nurodė, kad jų mirties atvejais jiems priklausantį butą, esantį (duomenys neskelbtini)., lygiomis dalimis palieka vaikams: V. M., a.k. (duomenys neskelbtini) gyvenančiam (duomenys neskelbtini), ir R. M., a.k. (duomenys neskelbtini) gyvenančiam (duomenys neskelbtini). Minėtus testamentus pasirašė Kretingos rajono notarė S. N.. 2006-02-28 mirė V. M., a.k. (duomenys neskelbtini) Iš 2014-09-04 Kretingos rajono trečiojo notaro biuro pažymos nustatyta, kad po palikėjo V. M. mirties paveldėjimo byla Kretingos rajono trečiajame notaro biure notarės V. K. nuo 2008-10-20 (notaro veiklos pradžios) iki 2014-09-04 vedama nebuvo ir palikėjo V. M. palikimas nebuvo priimtas. P. M., a.k. (duomenys neskelbtini) mirė 2014-05-18. Iš 2014-10-16 VĮ Registrų centro Nekilnojamojo turto registro centrinio duomenų banko išrašo, Kretingos rajono 3-ojo notaro biuro paveldėjimo pagal įstatymą liudijimo ir pareiškimų apie palikimo priėmimą nustatyta, kad palikėjos P. M. turto dalį po jos mirties priėmė jos vaikai: A. D., Z. A., G. R., R. M. ir V. M..

2014-12-23 Kretingos rajono apylinkės teismo sprendimu civilinėje byloje Nr. 2-1795-206/2014 nustatytas juridinę reikšmę turintis faktas, kad R. M., a.k. (duomenys neskelbtini) po tėvo V. M., mirusio 2006-02-28, priėmė jo palikimą - ½ dalį buto, esančio (duomenys neskelbtini), faktiškai pradėdamas jį valdyti. Pažymėtina, kad suinteresuoti asmenys – pareiškėjo seserys – sužinoję apie priimtą minėtą teismo sprendimą, pateikė Kretingos rajono apylinkės teismui prašymą dėl proceso atnaujinimo. Kretingos rajono apylinkės teismas 2015-03-25 nutartimi civilinėje byloje Nr. A2-413-325/2015 atnaujino procesą ir, išnagrinėjęs bylą, 2015-05-04 priėmė naują sprendimą – R. M. pareiškimą dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo atmetė motyvuojant, kad „pareiškėjas R. M. teismui nepateikė įrodymų, kad būtų priėmęs mirusio tėvo V. M. turtą, t.y. pradėjęs jį valdyti, naudotis ir juo disponuoti, prižiūrėti ar mokėti mokesčius už butą, esantį adresu (duomenys neskelbtini) Iš pateiktų įrodymų nustatyta, kad po V. M. mirties bute gyveno P. M., o jai mirus, butą prižiūri A. D. ir Z. A.. Tas faktas, kad R. M. prižiūrėjo motiną P. M. neduoda pagrindo nustatyti, jog jis pradėjo valdyti butą kaip savo“.

Palikimo priėmimas savo esme yra vienašalis įpėdinio sudaromas sandoris, kuriuo įpėdinis išreiškia savo valią tam tikroms teisinėms pasekmėms sukurti – perimti palikėjo civilines teises ir pareigas. Įpėdinis laikomas priėmusiu palikimą, kai jis faktiškai pradėjo paveldimą turtą valdyti, kreipėsi į palikimo atsiradimo vietos apylinkės teismą dėl turto apyrašo sudarymo arba padavė palikimo atsiradimo vietos notarui pareiškimą apie palikimo priėmimą.

Lietuvos Respublikos CK 5.50 straipsnyje nustatytą trijų mėnesių palikimo priėmimo terminą teismas gali atnaujinti, jeigu pripažįsta, kad terminas praleistas dėl svarbių priežasčių. Svarbiomis termino praleidimo priežastimis gali būti pripažintos objektyvios, t.y. nuo asmens valios nepriklausiusios aplinkybės, jei asmuo, sužinojęs apie savo teisę, dėl kurios įgyvendinimo praleistas terminas, nedelsdamas, t.y. per protingus terminus, kreipiasi į teismą dėl termino atnaujinimo.

Klausimą, ar konkrečios palikimo priėmimo termino praleidimo priežastys pripažintinos svarbiomis, ar jos yra pagrindas terminui pratęsti, teismai turi spręsti atsižvelgdami į šių terminų paskirtį, teisinius padarinius, konkrečias bylos aplinkybes, byloje dalyvaujančių asmenų elgesį bei kitas reikšmingas aplinkybes, taip pat į protingumo, sąžiningumo ir teisingumo kriterijus (Lietuvos Respublikos CK 1.5 str.). Vertinant pareiškėjo elgesį, būtina atsižvelgti į tai, ar jis buvo atidus, sąžiningas ar, priešingai, savo teises įgyvendino nerūpestingai, aplaidžiai. Šia prasme kiekvienam konkrečiam atvejui taikytini ne vidutiniai, o individualūs sąžiningo, atidaus ir rūpestingo asmens elgesio standartai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2011 m. kovo 7 d. nutartis, priimta civilinėje byloje A. N. v. B. N. ir kt., bylos Nr. 3K-3-91/2011).

Nagrinėjamoje byloje teismas vertina tiek objektyvias (teisinį reglamentavimą), tiek subjektyvias (pareiškėjų amžių, jų veiksmus, siekiant gauti palikimą, giminystės ryšį) termino palikimui priimti praleidimo priežastis. Terminas palikimui priimti gali būti pratęstas tik tokiems įpėdiniams, kurie nuo palikimo atsiradimo pradžios išreiškė norą jį priimti, tačiau dėl susiklosčiusių individualių gyvenimo aplinkybių negalėjo atlikti įstatymo nustatytų palikimo priėmimo veiksmų (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2007 m. kovo 15 d. nutartis, priimta civilinėje byloje pagal Z. U. pareiškimą, bylos Nr. 3K-3-103/2007). Šios bylos atveju, pagal esančius duomenis, pareiškėjai, po tėvo V. M. mirties, jokių valinių veiksmų atsiradusios turto dalies palikimui priimti neatliko, neišreiškė noro priimti palikimą pagal testamentą daugiau nei 9 metus. Todėl teismas pripažįsta, kad pareiškėjai nepateikė teismui duomenų, patvirtinančių, jog jie aktyviai siekė priimti palikimą ir jų valia buvo aiškiai išreikšta, tačiau dėl objektyvių aplinkybių negalėjo atlikti įstatymo nustatytų palikimo priėmimo veiksmų. Priešingai, pareiškėjai pripažįsta faktą, kad jiems buvo žinoma apie jų naudai sudarytą testamentą, taip pat žinoma apie testatoriaus V. M. mirtį, žinojo apie įstatyme numatytą trijų mėnesių terminą palikimui priimti, todėl teismas sprendžia, kad jie turėjo galimybę laiku išreikšti savo valią dėl palikimo priėmimo. Pareiškėjai, būdami protingi, atidūs ir rūpestingi, turėjo savo teises ir teisėtus interesus ginti ir įgyvendinti laiku. Teismas vertina, kad nebuvo realiai jokių kliūčių kreiptis pareiškėjams į notarą dėl palikimo priėmimo pagal testamentą per įstatymo nustatytą terminą, ir tai reiškia, kad turėdami apsisprendimo laisvę pareiškėjai nepareiškė noro priimti palikimą.

Šioje nagrinėjamoje byloje teismas atkreipia dėmesį į civilinėje byloje Nr. 2-1795-206/2014 pareiškėjo R. M. pateiktą prašymą ir nurodytas aplinkybes, tuo tikslu, kad nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad jis po tėvo mirties priėmė ir valdo jo palikimą – ½ dalį buto, esančio (duomenys neskelbtini) Teismas pažymi, kad šios bylos dėl praleisto termino atnaujinimo nagrinėjimo metu, posėdyje pareiškėjai nurodė, kad buto nevaldė, o tik padėjo mamai P. M. atlikti buto remonto darbus. Taigi pareiškėjų nurodytos faktinės aplinkybės, kad jie pirmiausia kreipėsi į teismą teigdami, kad R. M. po tėvo mirties faktiškai rūpinosi atsiradusiu palikimu, o šioje byloje kelia priešingą reikalavimą – prašo atnaujinti praleistą terminą palikimui priimti, nurodant, kad jo po tėvo mirties faktiškai nevaldė, t.y. šios prieštaringos aplinkybės kelia abejonių, ir rodo pareiškėjų nesąžiningumą.

Teismo vertinimu, šiuo konkrečiu atveju laikytina, kad pareiškėjai nepateisinamai ilgai nesikreipė dėl paveldėjimo teisės įgyvendinimo, ir toks nepateisinamas pasyvumas, nerūpestingumas, aplaidumas traktuotinas kaip nesąžiningas ir neprotingas elgesys Lietuvos Respublikos CK 1.5 str. prasme, lėmęs atitinkamų teisinių pasekmių, turinčių įtakos pareiškėjų teisėms, atsiradimą. Atsižvelgiant į tai, kad pareiškėjai praleido terminą palikimui priimti ir per protingą terminą nesikreipė į teismą dėl jo atnaujinimo ir byloje nenustatytos objektyvios, nuo pareiškėjų nepriklausančios aplinkybės dėl kurių jie praleido terminą palikimo priėmimui, bei į tai, kad suinteresuoti asmenys prašymui prieštarauja, pareiškėjų pareiškimas netenkintinas, terminas palikimui, atsiradusiam po V. M. mirties, priimti, neatnaujintinas (Lietuvos Respublikos CK 5.57 str. 1 d.). CK 1.6 str., nustatantis įstatymo ignoravimo teisinius padarinius, kartu reikalauja, kad kiekvienas asmuo domėtųsi savo teisėmis ir pareigomis, t.y. elgtųsi protingai, kadangi pažeistos teisės gali būti ginamos tik tada, kai pats asmuo elgiasi sąžiningai, apdairiai ir rūpestingai (CK 1.137 str.). Kilus neaiškumui dėl vienos ar kitos įstatymo nuostatos, asmuo turi kreiptis teisinės pagalbos. Šito nedarydamas, jis veikia savo rizika. Todėl byloje esantys faktiniai duomenys leidžia manyti, jog pareiškėjams buvo žinoma apie testamento egzistavimą (CPK 185 str.). Kitų svarbių priežasčių, dėl kurių pareiškėjai praleido įstatyme nustatytą terminą palikimui priimti ir kurios būtų pagrindas svarstyti šio termino pratęsimo klausimą, jie nenurodė.

Dėl bylinėjimosi išlaidų

CPK 443 straipsnio 6 dalyje nustatyta bendroji taisyklė, kad dalyvaujančių byloje asmenų bylinėjimosi išlaidos neatlyginamos. Yra šios taisyklės išimtis - tais atvejais, kai dalyvaujančių byloje asmenų suinteresuotumas bylos baigtimi yra skirtingas arba jų interesai yra priešingi, teismas gali proporcingai padalyti turėtas bylinėjimosi išlaidas arba jų atlyginimą priteisti iš dalyvavusio byloje asmens, kurio pareiškimas atmestas. Bendrosios taisyklės išimtis reiškia, kad teismo sprendimas nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą arba atmesti pareiškimą netraktuotinas pareiškėjo arba suinteresuoto asmens naudai priimtu sprendimu; taip pat kad esant joje nustatytoms sąlygoms teismas, atsižvelgdamas į jas, turi teisę, bet neprivalo paskirstyti turėtas bylinėjimosi išlaidas.

Šalys teismo posėdžio metu pareiškė prašymą priteisti jų turėtas bylinėjimosi išlaidas. Teismas sprendžia, kad dalyvaujančių byloje asmenų suinteresuotumas bylos baigtimi yra skirtingas ir jų interesai yra priešingi, todėl teismui, atmetus pareiškimą, iš pareiškėjų priteistina suinteresuotam asmeniui A. D. 600,00 eurų išlaidų advokato pagalbai apmokėti.

Teismas patyrė 8,52 Eur išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu (Kretingos rajono apylinkės teismo 2015 m. rugpjūčio 18 d. pažyma apie išlaidas, susijusias su procesinių dokumentų įteikimu), kurios priteistinos iš pareiškėjų solidariai, valstybės naudai. (CPK 93 str.)

Rezoliucinė dalis

nutaria

pareiškimo dėl praleisto termino atnaujinimo palikimo priėmimui pagal testamentą į mirusio V. M., a.k(duomenys neskelbtini) turtą, t.y. į ½ dalį buto, unikalus Nr.: (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini), netenkinti ir termino neatnaujinti.

Priteisti solidariai iš pareiškėjų R. M., a/(duomenys neskelbtini) ir V. M., a/k (duomenys neskelbtini) 600,00 eurų (šešis šimtus, 00ct) už teisinę pagalbą, suinteresuoto asmens A. D. a/k (duomenys neskelbtini) naudai.

Priteisti valstybės naudai solidariai iš pareiškėjų R. M., a/(duomenys neskelbtini) ir V. M., a/k (duomenys neskelbtini) 8,52 Eur (aštuoni eurai 52 ct) bylinėjimosi išlaidų, kurias sudaro pašto išlaidos. Išaiškinti, kad valstybės naudai priteistos bylinėjimosi išlaidos turi būti sumokėtos į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos Finansų ministerijos sąskaitą, įmokos kodas 5660. Įmokos mokėjimo kvitą apie sumokėtas bylinėjimosi išlaidas valstybei yra būtina pateikti teismui.

Nutartis per septynias dienas gali būti skundžiama atskiruoju skundu Klaipėdos apygardos teismui per Kretingos rajono apylinkės teismą.