Alytaus apylinkės teismo sprendimas

2012-06-18 · Civilinė byla Nr. 2-278-780/2012

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Alytaus apylinkės teismas
Dokumentas
Sprendimas
Data
2012-06-18
Bylos Nr.
2-278-780/2012
Teisminio proceso Nr.
2-27-3-00179-2012-6
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjas
Ramūnas Šarka
Ieškovas
UAB ,,Gelvora“
Kategorijos
  • 35.3.6pavadinimo nepavyko patikrinti
Civilinė byla Nr. 2-278-780/2012Proceso Nr. 2-27-3-00179-2012-6Procesinio sprendimo kategorijos: 35.3.6.; 35.5. (S) 42.9.; 42.10.; 44.5.1.; 63.3. 99.5.; 116.5.1.; 116.5.2.
LAZDIJŲ RAJONO APYLINKĖS TEISMASSPRENDIMAS UŽ AKIŲLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2012 m. birželio 18 d.Lazdijai

Lazdijų rajono apylinkės teismo teisėjas Ramūnas Šarka, rašytinio proceso tvarka už akių iš­­­na­g­ri­nėjęs civilinę bylą dėl skolos priteisimo pagal ieškovo UAB ,,Gelvora“ ieškinį at­­sa­kovui P. M.,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Šalies argumentai

Ieškovas prašo priteisti iš atsakovo P. M. 13522,05 Lt: 4042,91 Lt skolos, 1683,97 Lt pa­­lū­kanų, 4342,37 Lt delspinigių, 1809,62 Lt palūkanų delspinigių ir 1643,18 Lt iki­teis­­minio sko­los išieškojimo išlaidų; 20,5 procentų sutartines palūkanas nuo pagrindinės skolos sumos nuo by­­los iš­kė­limo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo; 5 procentų procesines palūkanas nuo bylos iš­kė­­limo teis­me iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir bylinėjimosi išlaidas. At­­sa­­ko­­vui ne­­pat­­ei­kus at­si­lie­pi­mo į pareikštą ieškinį arba reikiamų parengiamųjų pro­ce­sinių dokumentų, pra­šo­ma pri­im­ti sprendi­mą už akių (b. l. 2-6).

Vadovaujantis Civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 130 straipsniu, procesiniai doku­men­­­tai atsakovui įteikti viešo paskelbimo būdu 2012-05-09 paskelbiant specialiame interneto tin­k­la­­la­pyje www.teismai.lt (b. l. 86-87). Atsakovas per nu­­s­ta­­­­ty­tą terminą be pateisina­mos priežasties ne­pa­­teikė atsiliepimo į ieškinį, todėl, ieškovo prašy­mu, pri­­­ima­mas sprendimas už akių, neinformuo­jant šalių apie sprendimo priėmimo laiką ir vietą (CPK 142 straipsnio 4 dalis).

Teismas, priimdamas sprendimą už akių, atlieka formalų pateiktų ir nurodytų įrody­mų verti­ni­­­mą, t.y. įsitikina, kad pasitvirtinus šių įrodymų turiniui būtų pagrindas priimti tokį spren­di­­mą (CPK 285 straipsnio 2 dalis).

Ieškinyje nurodytomis aplinkybėmis ir prie ieškinio pateiktais įrodymais nustatyta, kad 2007-10-02 atsakovas P. M. su pradiniu kreditoriumi AB „Hansaban­kas“ (da­­bartinis pa­vadinimas „Swedbank“, AB) sudarė vartojimo kredito sutartį Nr. 07-011062-GV, pa­gal kurią at­sa­ko­vui suteiktas 5000 Lt kreditas namo remontui/renovacijai, metinė palūkanų norma 12,50 pro­cen­tų. Atsa­ko­vas įsi­pa­reigojo kreditą grąžinti ir palūkanas mokėti su­tar­ties prie­de Nr. 1 – kredito grąži­nimo ir pa­lū­ka­nų mokėjimo grafike numatytomis dalimis ir ter­mi­nais. Galutinis kredito grąžinimo terminas 2011-09-17 (b. l. 30-33). Pradinis kreditorius 2008-06-18 reikalavimo perlei­di­mo sutartimi Nr. 08-20-15 rei­­ka­­­la­vimo teisę į atsakovo skolą ir visus papildomus turtinius reikalavimus perlei­do ieškovui UAB ,,Gel­­vora“ (b. l. 12-29). Apie reikala­vimo tei­sės perleidimą atsakovas buvo informuotas ra­šy­ti­niu pra­­nešimu (b. l. 35). Kadangi atsakovas ne­vyk­dė kre­d­ito dalinių grąžinimų ir kitų įsipareigo­jimų pa­gal su­tar­tį, todėl buvo įspėtas apie sutarties ne­vyk­dymo pasekmes (b. l. 34), tačiau pažeidimų ne­­­pa­ša­lino. Įrodymų, kad at­sakovas su ieš­kovu at­siskaitė, byloje nėra.

Teisėjas sprendžia, kad, atlikus formalų šių ieškovo pateiktų įrodymų vertinimą, ieškinys ten­­­­­kin­­­tinas iš dalies.

Atsakovas nuo vartojimo kredito sutarties sudary­mo yra prievoliniuose teisi­niuose san­ty­­kiuo­­se (Civilinio kodekso (toliau – CK) 6.1, 6.2 straipsniai). Prievolės turi būti vyk­do­mos są­žiningai, tin­­kamai bei nustatytais terminais pagal įstatymų ar sutarties nurody­mus, kredito ga­­vė­jas privalo grą­­žinti gautą kreditą kredito davėjui sutartyje nustatytu laiku ir tvarka bei mokėti palū­ka­nas (CK 6.38 straipsnis, 6.870 straipsnio 1 dalis, 6.873 straipsnio 1 dalis). Draudžiama vie­na­ša­liškai atsisa­ky­ti įvykdyti prievolę ar vie­na­šališkai pakeisti jos įvykdymo sąlygas, išskyrus įsta­ty­mų ar sutarties nu­matytus atvejus (CK 6.59 straipsnis). Teisėtai sudaryta sutartis jos šalims turi įsta­ty­mo galią, o sutarties neįvykdymu lai­ko­­mos bet kokios iš sutarties atsiradusios prievolės neįvyk­dy­mas, įskaitant netinkamą įvykdymą ir įvyk­dymo termino praleidimą (CK 6.63 straipsnio 1 dalies 1, 2 punktai, 6.189 straipsnio 1 dalis, 6.205 straipsnis). Praleidęs piniginės prievolės įvyk­dy­mo termi­ną, skolininkas privalo mokėti už termino praleidimą įstatymų ar sutarčių nustatytas pa­lū­ka­nas, ku­rios yra laikomos minimaliais nuostoliais (CK 6.261 straipsnis). Kreditorius turi teisę be skolininko sutiki­mo perleisti visą reika­la­vimą ar jo dalį ki­tam asmeniui, jeigu tai neprieštarauja įstatymams ar sutar­čiai arba jeigu reikala­vi­mas nesu­si­jęs su kre­di­to­riaus asmeniu. Reikalavimo įgijėjui pereina ir prie­­vo­lės įvykdymui užtik­rin­ti nusta­ty­tos tei­sės bei kitos papildomos teisės (CK 6.101 straipsnio 1, 2 dalys). Atsa­kovas, nevykdy­da­mas savo įsipareigo­ji­mų, laiku ir tinkamai negrąžindamas suteikto kre­dito, nemokė­da­mas palūkanų, pa­žeidė prie­­volių bei sutarčių vykdymo princi­pus. Atsižvelgiant į tai, kad pradinis kreditorius AB „Hansaban­kas“ savo reikalavimą perleido ieškovui UAB ,,Gelvo­ra“, ieškovo reikalavimas priteisti iš atsakovo 4042,91 Lt skolos ir 1683,97 Lt pa­lū­ka­nų yra pagrįs­tas ir tenkintinas. Nors ieškovas palūkanų paskaičiavimo akte (b. l. 10) nurodo, kad už laikotarpį nuo 2009-01-26 iki 2011-12-31 paskaičiuotos 20,5 procentų palūkanos, tačiau akivaizdu, kad nuro­dant palūkanų dydį procentais pada­ryta klaida, nes faktiškai paskaičiuotos 12,5 procentų (kaip ir nu­ma­tyta vartojimo kredito sutartyje (b. l. 30) palūkanos.

Vartojimo kredito sutartis, kurios pagrindu kyla atsakovo atsakomybė, sudaryta pagal pradi­nio kreditoriaus AB „Hansaban­kas“ parengtas standartines sąlygas, kreditorius, kaip finansine veik­la besiverčiantis juridinis asmuo, turintis patirtį verslo bei derybų sri­tyje, sudarant sutartį turėjo aiš­kų pranašumą prieš atsakovą, sutartimi kreditas buvo su­teik­tas fiziniam asmeniui. Lietuvos Respub­li­kos Konstitucijos 46 straipsnio 5 dalyje nustatyta, kad valstybė gi­­na vartotojo interesus. Ši konsti­tu­cinė nuostata yra vienas iš pamatinių Lietuvos ūkio tvarkymo prin­­cipų, įgyvendinamų per že­mes­nės teisinės galios norminius teisės aktus. Būtinybę užtikrinti var­to­tojo, kaip silpnesniosios sutarties ša­lies, teisių ir teisėtų interesų apsaugą savo nutartyse yra ak­cen­t­avęs Lietuvos Aukščiausiasis Teis­mas, konstatuodamas, kad vartotojų gynimas yra prioritetinė vals­­tybės ekonominės ir socialinės po­li­tikos dalis, konstitucinis valstybės ūkio tvarkymo principas; su vartotojų teisių apsauga susi­ju­siuo­se ginčuose neretai peržengiamos privačių santykių ribos, var­to­­tojų teisių gynimas vertintinas kaip vie­šasis interesas, svarbus ne tik pačiam vartotojui, bet ir di­de­lei visuomenės daliai (Lietuvos Aukš­čiau­siojo Teismo 2001-04-18 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-475/2001; 2006-02-22 nutartis ci­vi­linėje byloje Nr. 3K-3-141/2006; 2008-10-28 nutartis ci­vi­li­­nė­je byloje Nr. 3K-3-536/2008).

Motyvuojamoji dalis

CK 6.71 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad netesybos – tai įstatymų, sutarties ar teismo nusta­ty­ta pinigų suma, kurią skolininkas privalo sumokėti kreditoriui, jeigu prievolė neįvykdyta arba ne­tin­kamai įvykdyta (bauda, delspinigiai). CK 6.72 straipsnis nustato, kad susitarimas dėl netesybų tu­ri būti rašytinis. Pagal pradinio kreditoriaus AB „Hansaban­kas“ ir atsakovo sudarytą vartojimo kre­di­to sutartį, atsakovas įsipareigojo mokėti 0,1 procento dydžio delspinigius. Ieškovas paskaičiavo, kad atsakovas jam privalo mokėti 4342,37 Lt delspi­ni­gius už negrąžintą kreditą: pagal reikalavimo perleidimo sutartį – 20,50 Lt, už laikotarpį nuo 2009-01-26 iki 2011-12-31 – 4321,87 Lt, ir 1809,62 Lt palūkanų delspinigius: pagal reikalavimo perleidimo sutartį – 9,46 Lt, už laikotarpį nuo 2009-01-26 iki 2011-12-31 – 1800,16 Lt (b. l. 9, 11). Lietuvos Aukščiausiasis Teis­mas 2007 m. spalio 12 d. nu­tartyje ci­vi­linėje by­lo­je Nr. 3K-7-304/2007 nurodė, jog remda­ma­sis CK 6.73 straipsnio 2 dalies nuostato­mis, teismas kon­tro­liuoja netesybų dydį, kad nebūtų suda­ry­ta pagrindo piktnaudžiauti teise ir nepa­grįs­tai pratur­tė­ti. CK 6.73 straipsnio 2 dalis, 6.258 straipsnio 3 dalis nustato, kad jeigu ne­te­sy­bos yra nepro­tin­gai didelės, teismas gali jas sumažinti, tačiau jos ne­ga­li būti mažesnės už nuosto­lių, atsiradusių dėl prie­volės neįvykdymo ar netinkamo įvykdymo, su­mą. Netesybų dydžio klausi­mas turi būti spren­džia­mas atsižvelgiant į konkrečios bylos faktines ir tei­­siškai reikšmingas aplinky­bes: į prievolės po­bū­dį, padarytą pažeidimą, jo padarinius, prievolės su­mą, palyginus su delspinigių su­ma, ir kitus kri­te­rijus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-107/2006). CK 6.73 straip­­snio 2 dalis suteikia teismui teisę savo nuožiūra mažinti netesybas, kurios yra aiškiai per dide­lės. Su atsakovu sudarytoje vartojimo kredito sutartyje numatyti 0,1 procento dy­džio delspinigiai sudaro net 36,5 procentus per metus. Ieškovo prašomi priteisti 4342,37 Lt dels­pi­ni­giai už negrąžintą kreditą ir 1809,62 Lt palūkanų delspinigiai vir­šija pa­g­rindinės skolos (4042,91 Lt) ir palūkanų (1683,97 Lt) sumas. Pažymėtina, kad ieškovas nepateikė jo­kių įrodymų, kad jis patyrė bū­tent tokio dydžio (6151,99 Lt) nuostolius dėl atsakovo netinkamo prie­­volės įvykdymo (CPK 12, 178 straip­sniai). Atsižvelgiant į šias aplinkybes konstatuotina, kad ieš­­kovo prašomi pri­teis­ti 4342,37 Lt delspinigiai už negrąžintą kreditą ir 1809,62 Lt dels­pi­nigiai už nesumokėtas palū­kanas yra neprotingai dideli ir nesąžiningi, pažeidžia atsakovo, kaip silpnesniosios sutar­ties šalies, teises ir teisėtus interesus. Todėl teismas, vadovaudamasis CK 6.258 straipsnio 3 da­­­li­mi ir CK 1.5 straip­snyje įtvirtintais teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principais, mažina del­spinigių dydį iki 0,02 procentų (t.y. 7,3 procentų per metus), už kiekvieną praleidimo dieną, ir ieš­kovui iš atsa­ko­vo priteistina 884,87 Lt delspinigių už negrąžintą kreditą bei 369,49 Lt delspi­ni­gių už nesumokėtas pa­lūkanas. Kitoje dalyje ieškinys dėl delspinigių pritei­si­mo atmestinas.

Ieškovas taip pat prašo priteisti iš atsakovo 1643,18 Lt ikiteisminio skolos išieškojimo iš­lai­das (b. l. 39). Iš minėtų išlaidų išklotinių matyti, kad jas sudaro: registruotų pranešimų siuntimas Lie­­­tu­voje, skambučiai pagal TEO Lt įkainius, darbo priemonės (popierius, vokas, spausdinimas), už­­klau­sos Gyventojų registrų tarnybai ir Nekilnojamojo turto registro tarnybai, patalpų nuoma, ko­mu­­na­liniai patarnavimai, administracija (buhalterija, informacinės technologijos), kompiuterių nu­si­dė­vė­jimas, darbuotojo darbo užmokestis (b. l. 40-70). Daugelis iš šių išlaidų yra tiesiogiai pa­ti­ria­mos dėl tiesioginės ieškovo veiklos – skolų išieškojimo ir administravimo, todėl tai yra ne tiek iki­teis­­minio skolos išieškojimo išlaidos, o neišvengiamos išlaidos vykdant savo ūkinę komerci­nę veik­lą, ir šios iš­laidos negali būti laikomos CK 6.249 straipsnio 4 dalies 3 punkte nurodytomis iš­lai­do­mis. Taip pat pažymėtina tai, kad ieškovas nepateikė pakankamai įrodymų, pagrindžiančių, kad jo nurodytos iki­teis­mi­nio skolos iš­ieš­koji­mo išlaidos yra susiję būtent su šios skolos išieškojimu, nes ieškovo pateiktas jo paties sudarytas minėtų išlaidų paskaičiavimo aktas ir išklotinės ne­pa­tvirtintos jokiais kitais įmonės dokumentais, kurie leistų patikrinti ar ieškovo paskaičiavimai yra teisingi ir ar tokios išlaidos susiję būtent su atsakovo skolos išieškojimu, nors kiek­vie­­na ša­lis aplinkybes, ku­rio­mis remiasi, pri­va­lo įro­dyti (CPK 178 straipsnis). Atsižvelgiant į iš­dėstytą, ieš­kovo reikalavimas da­ly­je dėl 1643,18 Lt ikiteisminio skolos išieškojimo išlaidų pritei­simo at­me­s­ti­nas.

Ieškovas taip pat prašo priteisti iš atsakovo sutartines palūkanas – 20,5 procentų nuo pag­rin­di­nės skolos sumos nuo by­­los iš­kė­limo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo (b. l. 5). Tačiau iš vartojimo kredito sutarties (b. l. 30) matyti, jog pradinis kreditorius ir atsakovas susitarė dėl 12,50 procentų me­ti­nių palūkanų. Atsakovas šias palūkanas nuo lai­ku ne­grą­žintos kredito sumos pri­valo mokėti ne­paisant CK 6.37 straipsnyje nustatytų palūkanų iki visiško kre­dito grąžinimo die­nos (CK 6.874 straipsnio 1 dalis). Todėl reikalavimas dėl sutartinių palūkanų priteisimo tenkintinas iš dalies ir ieškovui iš atsakovo pri­teis­­tinos 12,50 procentų metinės palūkanos nuo negrąžintos 4042,91 Lt kredito sumos, skai­čiuo­jant nuo by­los iškėlimo teisme (2012-04-11) iki visiško kredito grą­žinimo.

CK 6.37 straipsnio 2 dalis ir 6.210 straipsnio 1 dalis numato, kad skolininkas privalo mokėti 5 procentų metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo spren­dimo vi­siš­ko įvykdymo. Atsižvelgiant į tai, ieškovui iš atsakovo priteistinos 5 procentų me­tinės pa­lū­­ka­nos už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme (2012-04-11) iki teis­mo spren­dimo visiško įvyk­dymo.

Jeigu ieškinys patenkinamas iš dalies, bylinėjimosi išlaidos priteisiamos ieškovui propor­cin­gai teismo patenkintų reikalavimų daliai (CPK 93 straipsnio 2 dalis). Ieškovo bylinėjimosi išlaidas sudaro 406 Lt žyminis mokestis (b. l. 2). Ieškovas prašė iš atsakovo priteisti 13522,05 Lt sumą, teis­mas ieškovo reikalavimus patenkino iš dalies ir priteisė iš atsakovo ieškovui 6981,24 Lt (4042,91 Lt skolą, 1683,97 Lt palūkanas, 884,87 Lt delspinigius už negražintą kreditą ir 369,49 Lt delspini­gius už nesumokėtas palūkanas), t. y. patenkino 51,63 procentus pareikštų reikalavimų, todėl iš at­sa­kovo ieš­kovui proporcingai patenkintų reikalavimų daliai priteistinos bylinėjimosi išlaidos – 209 Lt žy­minis mokestis (CPK 88, 93 straipsniai, 96 straipsnio 1 dalis).

Be to iš atsakovo valstybei priteistinos išlaidos, susijusios su procesinių dokumentų įtei­ki­mu (15,70 Lt) (CPK 88 straipsnio 1 dalies 3 punktas, 2 dalis).

Teismo 2012 m. balandžio 11 d. nutartimi pritaikyta laikinoji apsaugos priemonė – atsako­vui P. M. priklausančio nekilnojamojo, jam nesant ar nepakankant ir kilnojamojo turto, ne­pa­kankant materialaus turto – piniginių lėšų ir turtinių teisių, nuosavybės teise priklausančių atsa­ko­vui ir esančių pas atsakovą arba trečiuo­sius asmenis, areštas (Turto arešto akto Nr. 0312003326) (b. l. 71-73, 75) ga­lioja iki teismo sprendimo įvykdymo (CPK 150 straipsnio 3 dalis).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis CPK 259 straipsniu, 262 straipsnio 2 dalimi, 285, 286 straipsniais, teisėjas

nusprendžia:

Ieškinį patenkinti iš dalies.

Priteisti iš atsakovo P. M., a.k. (duomenys neskelbtini) 4042,91 Lt (keturis tūkstančius ketu­rias­­dešimt du litus 91 ct) skolos, 1683,97 Lt (vieną tūkstantį šešis šimtus aštuoniasdešimt tris litus 97 ct) palūkanų, 884,87 Lt (aštuonis šimtus aštuoniasdešimt keturis litus 87 ct) delspinigių už ne­grą­žintą kreditą, 369,49 Lt (tris šimtus šešiasdešimt devynis litus 49 ct) delspinigių už nesumokėtas pa­lūkanas, 12,50 procentų metines palūkanas nuo negrąžintos 4042,91 Lt kredito sumos, nuo bylos iš­kėlimo teisme (2012-04-11) iki visiško kredito grąžinimo, 5 procentų metines palūkanas nuo pri­teis­tos su­mos nuo bylos iškė­li­mo teisme (2012-04-11) iki teis­mo sprendimo visiško įvykdy­mo ir 209 Lt (du šimtus de­vynis litus) bylinėjimosi iš­laidų ieškovui UAB ,,Gelvora“, į.k. 125164834.

Likusioje dalyje ieškinį atmesti.

Teismo 2012 m. balandžio 11 d. nutartimi pritaikytą laikinąją apsaugos priemonę – atsa­ko­vui P. M. priklausančio turto, ne­pakankant materialaus turto – piniginių lėšų ir turtinių teisių, nuosavybės teise priklausančių atsa­ko­vui ir esančių pas atsakovą arba trečiuo­sius asmenis, areštą – palikti galioti iki teismo sprendimo įvyk­dymo.

Atsakovas sprendimo už akių negali skųsti nei apeliacine, nei kasacine tvarka, tačiau per dvi­­­dešimt dienų nuo šio sprendimo priėmimo dienos turi teisę paduoti pa­reiš­ki­mą dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo, atitinkantį CPK 287 straipsnio 2 dalies, 3 dalies reikalavimus, Lazdijų rajono apy­linkės teis­mui.

Ieškovas dėl sprendimo per trisdešimt dienų nuo jo priėmimo dienos gali paduoti apeliacinį skundą Kauno apygardos teismui per Lazdijų rajono apylinkės teismą.

Teisėjas Ramūnas Šarka