Šiaulių apygardos teismo nutartis

Šiaulių apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Jurga Kramanauskaitė-Butkuvienė

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo atsakovės G. K. atskirąjį skundą dėl Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų 2021 m. kovo 4 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e2-3052-650/2021 pagal ieškovės akcinės bendrovės „Lietuvos draudimas“ ieškinį atsakovei G. K. dėl žalos atlyginimo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

I. Ginčo esmė

2. 2021 m. sausio 12 d. teisme gautas atsakovės G. K. prašymas dėl 2020 m. gruodžio 23 d. sprendimo už akių peržiūrėjimo. Atsakovė nurodė, kad apie teismo sprendimo priėmimą sužinojo tik gavusi neregistruotą laišką, jai nebuvo žinoma apie pradėtą procesą, nes nuo 2018-12-24 gyvena ir dirba Vokietijoje. Nesutinka su jos atžvilgiu priimtu sprendimu už akių, nes ieškovė nepagrįstai išmokėjo žalos atlyginimą, atsakovė buvo pateikusi dėl to pretenziją, tačiau ieškovė į tai nereagavo. Atsakovės teigimu, aplietam butui Nr. (duomenys neskelbtini) nuostoliai padaryti nebuvo, ieškovė atsakovei po pretenzijos nepateikė turto sunaikinimo, sugadinimo aktų. Atsakovė prašė taikyti vienerių metų ieškinio senaties terminą.

II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į atskirąjį skundą argumentai

Motyvuojamoji dalis

IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

Atskirasis skundas netenkinamas.

13. Byloje sprendžiamas klausimas, ar pirmosios instancijos teismo nutartis, kuria netenkintas pareiškimas dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo, yra pagrįsta ir teisėta. Šį klausimą apeliacinės instancijos teismas sprendžia vadovaudamasis atskirojo skundo faktiniu ir teisiniu pagrindais bei patikrina, ar nėra absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų (CPK 320, 338 straipsniai). Absoliučių apskųstos teismo nutarties negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė, todėl byla nagrinėjama neperžengiant atskirojo skundo ribų.

14. Sprendimas už akių yra vienos iš ginčo šalių netinkamo, pasyvaus procesinio elgesio padarinys (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2017 m. birželio 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-210-219/2017). Tuo siekiama skatinti šalis rūpintis proceso eiga, greitu ir ekonomišku bylos išnagrinėjimu, laiku ir rūpestingai pateikti savo poziciją teismui, sąžiningai naudotis procesinėmis teisėmis, nevilkinti proceso (CPK 7 straipsnis).

15. Pareiškimas dėl teismo sprendimo už akių peržiūrėjimo nėra skundas dėl šio teismo sprendimo, paduodamas aukštesnės instancijos teismui, kuriuo būtų siekiama ištaisyti pirmosios instancijos teismo padarytas teisės arba fakto klaidas. Tai galimybė pasyviajai šaliai, dėl kurios buvo priimtas sprendimas už akių, nurodyti šį sprendimą priėmusiam teismui aplinkybes, galinčias turėti įtakos šio sprendimo teisėtumui ir pagrįstumui, ir pateikti šias aplinkybes patvirtinančius įrodymus, kurių anksčiau ji nepateikė dėl savo pasyvumo, esant svarbioms priežastims, o tam tikrais atvejais – ir galimybė nurodyti proceso teisės normų pažeidimus, dėl kurių byloje negalėjo būti priimtas teismo sprendimas už akių (CPK 288 straipsnio 4 dalis) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. liepos 11 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-241-701/2019).

16. Dėl atskirojo skundo argumentų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu atsakovei, apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad CPK 123 straipsnio 3 dalyje numatyta, jog kai procesinį dokumentą pristatantis asmuo neranda adresato jo gyvenamosios vietos ar kitu nurodytu procesinių dokumentų įteikimo adresu ar darbo vietoje, procesinis dokumentas yra įteikiamas kuriam nors iš kartu su juo gyvenančių pilnamečių šeimos narių (vaikams (įvaikiams), tėvams (įtėviams), sutuoktiniui ir pan.), išskyrus atvejus, kai byloje šeimos nariai turi priešingą teisinį suinteresuotumą bylos baigtimi, o jeigu ir jų nėra, – darbovietės administracijai. Jeigu procesinis dokumentas negali būti fiziniam asmeniui įteiktas jo nurodytos gyvenamosios vietos ar kitu jo nurodytu procesinių dokumentų įteikimo adresu, procesinį dokumentą pristatantis asmuo jį įteikia fizinio asmens deklaruotoje gyvenamojoje vietoje. Tais atvejais, kai fizinio asmens gyvenamosios vietos ar kitas nurodytas procesinių dokumentų įteikimo adresas sutampa su fizinio asmens deklaruotos gyvenamosios vietos adresu, procesiniai dokumentai įteikiami vieną kartą. Jeigu procesinis dokumentas negali būti fiziniam asmeniui įteiktas šioje dalyje nustatyta tvarka, jį pristatantis asmuo pranešimą apie įteiktinus procesinius dokumentus palieka adresato deklaruotoje gyvenamojoje vietoje ir tai nurodo teismui grąžintinoje pažymoje. Procesinis dokumentas šiuo atveju laikomas įteiktu praėjus trisdešimt dienų nuo pranešimo apie įteiktinus procesinius dokumentus palikimo adresato deklaruotoje gyvenamojoje vietoje.

17. 2016 m. lapkričio 8 d. įstatymu Nr. XII-2751 CPK 123 straipsnio 3 dalį papildžius nuostata dėl naujo procesinių dokumentų įteikimo būdo – procesinių dokumentų, paliktų asmens deklaruotoje gyvenamojoje vietoje, laikymo įteiktais pagal įstatymą praėjus trisdešimt dienų nuo jų palikimo dienos, nepaisant to, kad asmuo faktiškai procesinių dokumentų neatsiėmė ir jie buvo grąžinti teismui, kasacinio teismo praktikoje buvo pažymėta, kad šioje teisės normoje įtvirtinta būtina dokumentų įteikimo paliekant pranešimą apie įteiktinus procesinius dokumentus asmens deklaruotoje gyvenamojoje vietoje sąlyga – jeigu procesinis dokumentas negali būti fiziniam asmeniui įteiktas šioje dalyje nustatyta tvarka. Taigi, įstatymo leidėjo valia šis dokumentų įteikimo būdas nustatytas kaip subsidiarus, t. y. gali būti taikomas tik tais atvejais, kai teismas išnaudojo kitas CPK 123 straipsnio 3 dalyje nustatytas procesinių dokumentų įteikimo galimybes (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. gruodžio 27 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e3K-3-520-4(duomenys neskelbtini)/2018 26 punktą).

18. Byloje esantys duomenys patvirtina, jog ieškinys su teismo pranešimu dėl atsiliepimo į ieškinį pateikimo atsakovei buvo siųstas ieškovės nurodytu atsakovės gyvenamosios vietos adresu ((duomenys neskelbtini)) ir atsakovės deklaruotu gyvenamosios vietos adresu ((duomenys neskelbtini)), tačiau grįžo neįteiktas su nuoroda, jog gavėjas neatsiėmė siuntos pašte per jos saugojimo laiką. Teismas, be kita ko, tikrino duomenis viešajame registre apie atsakovės darbovietę. Pirmosios instancijos teismas atsakovei antrą kartą išsiuntė procesinius dokumentus tuo pačiu adresu ir nustatė, jog jie įteikti pagal CPK 123 straipsnio 3 dalį, pagal kurią procesinis dokumentas šiuo atveju laikomas įteiktu praėjus trisdešimt dienų nuo pranešimo apie įteiktinus procesinius dokumentus palikimo adresato deklaruotoje gyvenamojoje vietoje. Taigi, atsakovei per teismo nustatytą terminą nepateikus atsiliepimo į ieškinį ir ieškovei prašant, pirmosios instancijos teismas pagrįstai priėmė sprendimą už akių.

19. Apeliantė nurodo, kad jos deklaruotoje gyvenamojoje vietoje ((duomenys neskelbtini)) nuolat gyvena atsakovės sūnus ir sutuoktinio tėvai, tačiau procesiniai dokumentai nebuvo įteikti nei vienam iš šių asmenų. Atmesdamas šį atskirojo skundo argumentą apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad byloje nėra duomenų, ar siuntų pristatymo dieną egzistavo galimybė procesinius dokumentus įteikti atsakovės šeimos nariams. Be to, atsižvelgiant į šios nutarties 13 punkte nurodytą teisinį reglamentavimą, atkreiptinas dėmesys, jog atsakovės deklaruotoje gyvenamojoje vietoje, labiau tikėtina, turėjo būti paliktas Lietuvos pašto (procesinius dokumentus įteikiančio asmens) pranešimas apie įteiktinus procesinius dokumentus.

20. Kaip teisingai nurodė pirmosios instancijos teismas, teikdama pretenziją 2019-07-07 ieškovei AB „Lietuvos draudimas“, atsakovė nurodė, jog gyvena su šeima ne Lietuvoje, tačiau pretenzijoje nurodė savo adresą Lietuvoje ((duomenys neskelbtini) sav.), ir jokių kitų kontaktinių duomenų nepateikė, nors tuo metu, pasak atsakovės, ji jau gyveno Vokietijoje, todėl laikytina, kad pati atsakovė nesiėmė būtinų veiksmų laiku ir tinkamai išviešinti savo išvykimą iš Lietuvos. Apeliacinės instancijos teismas kartu pažymi, kad atsakovė turėjo numatyti, jog pakeitusi faktinę gyvenamąją vietą ir nenurodžiusi šių duomenų viešame registre, t. y. nedeklaravusi išvykimo į Vokietiją, ji gali sulaukti neigiamų pasekmių pagal CPK nuostatas, įskaitant ir galimą teismo siunčiamų procesinių dokumentų neįteikimą.

21. Apeliantė atskirajame skunde nurodo, jog byloje kilęs ginčas atsirado iš draudimo teisinių santykių, todėl turi būti taikomas sutrumpintas vienerių metų ieškinio senaties terminas, numatytas CK 1.125 straipsnio 7 dalyje.

22. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas, aiškindamas CK 6.1015 straipsnį, yra nurodęs, kad subrogacija – tai įstatymo pagrindu įvykstantis asmenų pasikeitimas sutartinėje ar deliktinėje žalos atlyginimo prievolėje; subrogacijos atveju žalos atlyginimo prievolė nepasibaigia, tik pasikeičia šios prievolės šalis; ieškinio senaties terminui ir jo skaičiavimo tvarkai taikoma CK 1.128 straipsnyje įtvirtinta taisyklė – prievolės asmenų pasikeitimas nepakeičia ieškinio senaties termino ir jo skaičiavimo tvarkos. Tai reiškia, kad draudikas, įgijęs subrogacinio reikalavimo teisę, yra saistomas tų ieškinio senaties terminų, kurie būtų taikomi draudėjo reikalavimui atlyginti žalą, atsiradusią iš sutarties ar delikto (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. balandžio 14 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. e3K-3-183-219/2017 ir kt.).

23. Kasacinis teismas taip pat yra išaiškinęs, kad draudikui perėmus nukentėjusio asmens reikalavimo teisę ir reiškiant reikalavimą atlyginti žalą ją padariusiam asmeniui, tarp pastarojo ir reikalavimą jam pareiškusio draudiko susiklosto deliktiniai santykiai, kuriuos reglamentuoja bendrosios deliktinės atsakomybės normos, o kai nukentėjusiajam žalą atlyginęs draudikas tokį reikalavimą pareiškia žalą padariusio asmens civilinę atsakomybę apdraudusiam draudikui, tarp šalių susiklosto draudimo teisiniai santykiai, kuriems taikytinos draudimo sutarties ir draudimo teisinius santykius reglamentuojančios teisės normos (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. spalio 8 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-415/2014, 2017 m. balandžio 14 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. e3K-3-183-219/2017). Tai reiškia, kad draudikui perėmus draudėjo teises ir reiškiant reikalavimą atlyginti žalą ją padariusiam asmeniui, taikomas iš delikto teisės kilusiems reikalavimams taikytinas trejų metų ieškinio senaties terminas, nustatytas CK 1.125 straipsnio 8 dalyje.

24. Nagrinėjamu atveju ieškovė AB „Lietuvos draudimas“ subrogacijos pagrindu perėmė apdrausto buto ((duomenys neskelbtini)) savininko reikalavimo teises, kad atsakovė atlygintų padarytą žalą, todėl ieškovės teiktam reikalavimui taikytinas trejų metų ieškinio senaties terminas ir bylos duomenimis ieškovė šio termino nepraleido, todėl pirmosios instancijos teismas pagrįstai netaikė ieškinio senaties.

25. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, jog Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra ne kartą nurodęs, kad remtis teismų precedentais reikia itin apdairiai. Precedento galią turi tik tokie ankstesni teismų sprendimai, kurie buvo sukurti analogiškose bylose, kurių faktinės aplinkybės tapačios arba labai panašios į nagrinėjamos bylos. Teismas, spręsdamas dėl precedento taikymo konkrečioje byloje galimybės, visų pirma turi nustatyti, ar sutampa bylų faktinis pagrindas, ar nėra pasikeitęs teisinis reguliavimas, o esant precedentų konkurencijai – remdamasis prieš tai nurodytais kriterijais, parinkti taikytiną precedentą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. vasario 9 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-21-915/2015).

26. Nagrinėjamos bylos atveju nėra pagrindo vadovautis apeliantės atskirajame skunde nurodytoje kasacinio teismo nutartyje pateiktais išaiškinimais, kadangi apeliantės nurodytoje kasacinio teismo nutartyje faktinis pagrindas iš esmės skiriasi nuo nagrinėtos bylos faktinio pagrindo, t. y. apeliantės nurodytoje Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. vasario 29 d. nutartyje, priimtoje civilinėje byloje Nr. 3K-7-43/2016, reikalavimas atlyginti žalą buvo reiškiamas tiek žalą padariusiam asmeniui, tiek ir jo draudikui. Minėtoje nutartyje teismas išaiškino, jog įgyvendinant nukentėjusio asmens reikalavimo teisę į žalos atlyginimą, gali būti taikomos tiek bendrosios žalos atlyginimo, tiek draudimo teisinius santykius reglamentuojančios teisės normos, priklausomai nuo to, kuriam iš subjektų – žalą padariusiam asmeniui ar jo civilinę atsakomybę apdraudusiam draudikui – reiškiamas reikalavimas atlyginti žalą. Kasacinis teismas pažymėjo, jog santykiai kvalifikuojami kaip draudimo teisiniai santykiai tuomet, kai nukentėjusio asmens draudikas reikalavimą atlyginti žalą pareiškia žalą padariusio asmens civilinę atsakomybę apdraudusiam draudikui. Nagrinėjamoje byloje ieškovė AB „Lietuvos draudimas“ reikalavimą atlyginti žalą pareiškė žalą padariusiam asmeniui, t. y. atsakovei, o ne jos draudikui, todėl nėra pagrindo konstatuoti, jog ginčas yra kilęs iš draudimo teisinių santykių ir taikyti sutrumpintą vienerių metų ieškinio senaties terminą.

27. Apeliantė atskirąjį skundą grindžia argumentais, susijusiais su ieškovės AB „Lietuvos draudimas“ būsto draudimo taisyklių II skyriaus 1.8. punkto ir V skyriaus 1 punkto nuostatų taikymu. Nustatyta, kad apeliantė šių argumentų nebuvo nurodžiusi pareiškime dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo. CPK 306 straipsnio 2 dalyje numatyta, kad apeliacinis skundas ir, atitinkamai, atskirasis skundas (CPK 338 straipsnis) negali būti grindžiamas aplinkybėmis, kurios nebuvo nurodytos pirmosios instancijos teisme. Taigi, apeliacinės instancijos teismas nevertina aplinkybių, kurios nebuvo nurodytos bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme, nes jų vertinimas nepatenka į bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas.

28. Iš byloje esančių Turto sugadinimo, sunaikinimo akto ir nuotraukų matyti, kad 2019-04-25 buvo aplietas vandeniu butas, esantis (duomenys neskelbtini), minėtas butas užlietas iš atsakovės valdomo buto, esančio aukščiau, adresu: (duomenys neskelbtini).

29. Kasacinio teismo praktikoje išaiškinta, kad sprendžiant civilinės atsakomybės klausimą turto sugadinimo atveju (kai įtariama, kad butas užpilamas vandeniu iš viršuje esančių patalpų), yra išaiškinta, kad yra būtina nustatyti tris civilinės atsakomybės sąlygas: žalą, neteisėtus atsakovo veiksmus ir priežastinį ryšį tarp atsakovo neteisėtų veiksmų ir padarytos žalos. Asmens neteisėti veiksmai tokiu atveju turi būti suprantami kaip viršuje esančių patalpų savininko nesugebėjimas naudotis savo turtu taip, kad nebūtų daroma žalos kitiems asmenims. Atsakovo veiksmai yra neteisėti, jei nustatomas pavojingas, gadinantis turtą poveikis iš atsakovo valdomo buto, o ne iš kitų šaltinių. Dėl kokios priežasties užpylimo atveju teka vanduo iš atsakovo buto, ieškovas neprivalo įrodinėti. Ieškovas privalo įrodyti tik aplinkybę, kad buto užpylimo židinys yra viršuje esantis atsakovo butas, o ne kiti šaltiniai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. balandžio 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-204/2014; 2016 m. gruodžio 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-5-611/2016, 12 punktas; 2017 m. liepos 5 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-310-916/2017).

30. Pažymėtina, kad bylos šalies, siekiančios sprendimo už akių peržiūrėjimo, pateikti įrodymai turi besąlygiškai patvirtinti tai, jog priimtas sprendimas yra akivaizdžiai neteisingas ir turėtų būti panaikintas nepaisant šalies netinkamo naudojimosi savo procesinėmis teisėmis, t. y. jos procesinio pasyvumo laiku nesirūpinant savo teisių ir interesų apsauga (Lietuvos apeliacinio teismo 2020 m. vasario 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-84-464/2020).

31. Apeliantė nurodo, kad ieškovė nepateikė jokių dokumentų, įrodančių, jog atsakovė yra atsakinga už įvykį, o teismas nevertino žalos fakto, nei dydžio pagrįstumo, rėmėsi tik ieškovės pateikta tarpusavyje nesusieta informacija. Apeliacinės instancijos teismas, atmesdamas šiuos atskirojo skundo argumentus, pritaria pirmosios instancijos teismo išvadai, kad atsakovė tik deklaratyviai nurodė, jog vamzdyno avarija įvyko dėl bendro naudojimo inžinerinės sistemos gedimo, nes nepateikti jokie tai patvirtinantys duomenys. Taigi, apeliacinės instancijos teismui nėra pagrindo nesutikti ir su pirmosios instancijos teismo vertinimu, kad ieškovė ieškinio reikalavimą pagrindė rašytiniais įrodymais, tuo tarpu atsakovė nepateikė jokių įrodymų, leidžiančių suabejoti priimto sprendimo už akių pagrįstumu ir teisėtumu. Atsakovė atskirojo skundo argumentais nepaneigė pirmosios instancijos teismo išvadų.

32. Kiti atskirojo skundo argumentai teisiškai nereikšmingi teisingam šios bylos išsprendimui, todėl apeliacinės instancijos teismas plačiau dėl jų nepasisako. Pažymėtina, jog teismo pareiga pagrįsti priimtą procesinį sprendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. spalio 5 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-382/2010).

33. Atsižvelgęs į tai, kas išdėstyta, apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, jog pirmosios instancijos teismas priėmė teisėtą ir pagrįstą nutartį. Atskirojo skundo argumentai nesudaro pagrindo naikinti skundžiamą teismo nutartį, dėl to skundžiama teismo nutartis paliekama nepakeista (CPK 337 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

nutaria:

Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų 2021 m. kovo 4 d. nutartį palikti nepakeistą.

Nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.