Šiaulių apygardos teismo nuosprendis

Šiaulių apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Boleslovo Kalainio (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas), Nijolės Matuzevičienės ir Gražvydo Poškaus,

viešame teismo posėdyje apeliacine žodinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal Šiaulių apygardos prokuratūros Šiaulių apylinkės prokuratūros prokuroro Artūro Dževečkos apeliacinį skundą dėl Šiaulių apylinkės teismo Radviliškio rūmų 2023 m. lapkričio 15 d. nuosprendžio, kuriuo O. S. pripažintas kaltu:

pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 1 dalį už fizinio skausmo sukėlimą E. N. ir jam skirtas laisvės atėmimas 4 mėnesiams;

pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 1 dalį už nežymaus sveikatos sutrikdymą Z. R. ir jam skirtas laisvės atėmimas 6 mėnesiams;

pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 1 dalį už nežymaus sveikatos sutrikdymą A. R. ir jam skirtas laisvės atėmimas 5 mėnesiams.

Pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 63 straipsnio 1 ir 4 dalis bausmės subendrintos iš dalies sudedant, ir O. S. paskirtas laisvės atėmimas 9 mėnesiams. Pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64¹ straipsnį bausmė sumažinta 1/3 ir paskirta galutinė bausmė – laisvės atėmimas 6 (šešiems) mėnesiams. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 75 straipsnio 2 dalimi atidėtas bausmės vykdymas 1 (vieneriems) metams ir 6 (šešiems) mėnesiams, uždraudžiant jam 6 (šešis) mėnesius vartoti alkoholį, įpareigoti jį per 1 mėnesį nuo nuosprendžio įsiteisėjimo pradėti gydytis nuo alkoholizmo ir viso bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpiu nesilankyti kavinėse ir baruose, kuriose prekiaujama alkoholiu bei 9 (devynis) mėnesius dalyvauti smurtinį elgesį keičiančioje programoje.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

I. Pirmosios instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės

3. Taip pat O. S. nuteistas už tai, kad jis 2023 m. gegužės 21 d. apie 20 val. (duomenys neskelbtini), A. R. namuose, svetainės kambaryje, kilusio žodinio konflikto metu tyčia A. R. kumščiu sudavė ne mažiau, kaip 10 smūgių į galvos sritį, tuo nukentėjusiajam A. R. sukėlė fizinį skausmą ir dėl dešinio antakio muštinės žaizdos, padarė nežymų sveikatos sutrikdymą

II. Apeliacinio skundo argumentai ir proceso dalyvių prašymai

4.1. Apeliaciniame skunde prokuroras nurodo, kad pirmosios instancijos teismas, pripažindamas O. S. kaltu dėl nusikalstamų veikų, numatytų BK 140 straipsnio 1 dalyje (3 veikos), padarymo ir paskirdamas jam bausmes (parinkdamas jų rūšį ir dydį), priėmė teisėtą ir pagrįstą sprendimą, tačiau netinkamai pritaikė baudžiamojo įstatymo nuostatas, reglamentuojančias bausmių subendrinimą (BK 63 straipsnio 4 dalis) ir bausmės vykdymo atidėjimą (BK 75 straipsnis).

4.3. Taip pat apeliaciniame skunde pažymima, jog BK 63 straipsnyje reglamentuojama bausmių skyrimo už kelias nusikalstamas veikas tvarka toje pačioje baudžiamojoje byloje. BK 63 straipsnio 1 dalies nuostatos numato, jeigu padarytos kelios nusikalstamos veikos, teismas paskiria bausmę už kiekvieną nusikalstamą veiką atskirai, po to paskiria galutinę subendrintą bausmę. Skirdamas galutinę subendrintą bausmę, teismas gali bausmes apimti arba visiškai ar iš dalies jas sudėti. BK 63 straipsnio 4 dalyje yra nustatyta, kai bausmės iš dalies sudedamos, prie griežčiausios bausmės, paskirtos už vieną iš padarytų nusikalstamų veikų, iš dalies pridedamos švelnesnės bausmės ir nurodomi kiekvienos iš pridedamų bausmės dalių parinkimo motyvai. Pridedamos bausmės dalis negali būti mažesnė negu minimalus tos bausmės rūšies dydis, išskyrus atvejus, kai pridedama neatliktos bausmės dalis yra mažesnė už šį dydį. BK 50 straipsnio 2 dalyje numatyta, kad terminuoto laisvės atėmimo bausmė gali būti skiriama nuo trijų mėnesių iki dvidešimties metų. Prokuroras pažymi, jog minimalus terminuoto laisvės atėmimo bausmės dydis yra 3 mėnesiai.

4.7. Taip pat prokuroras apeliaciniame skunde nurodo, kad sprendžiant bausmės O. S. skyrimo ir bausmės vykdymo atidėjimo klausimus, yra svarbu įvertinti ne tik kaip kaltinamasis elgėsi iki nusikaltimų padarymo, bet ir kaip elgėsi po nusikalstamų veikų, už kurias teisiamas, padarymo. Pažymi, jog Integruotos baudžiamojo proceso sistemos (IBPS), susietos su Lietuvos teismų informacine sistema (Liteko), duomenys patvirtina, kad O. S. iki teismui priimant skundžiamą nuosprendį, 2023 m. birželio 3 d ir 2023 m. rugsėjo 21 d. įtariamas dar įvykdęs 2 apysunkius nusikaltimus. 2023 m. birželio 7 d. Šiaulių AVPK (duomenys neskelbtini) rajono PK buvo pradėtas ikiteisminis tyrimas Nr. (duomenys neskelbtini) pagal požymius nusikalstamos veikos, numatytos BK 178 straipsnio 2 dalyje, o 2023 m. rugsėjo 28 d. pradėtas dar vienas ikiteisminis tyrimas Nr. (duomenys neskelbtini)pagal BK 178 straipsnio 2 dalį, šie abu ikiteisminiai tyrimai sujungti į vieną, paliekant ikiteisminio tyrimo Nr. (duomenys neskelbtini). Baudžiamoji byla Nr. (duomenys neskelbtini) su prokuroro 2023-11-24 surašytu kaltinamuoju aktu 2023 m. lapkričio 27 d. yra perduota nagrinėti Šiaulių apylinkės teismo Radviliškio rūmams. Prokuroro teigimu, tai rodo, kad nuteistasis O. S. išvadų dėl savo netinkamo elgesio nedaro, priešingai, toliau daro nusikalstamas veikas, kritiškai savo elgesio nevertina. Pažymi ir tai, kad O. S. yra baustas administracine tvarka pagal ANK 484 straipsnio 2 dalį ir ANK 108 straipsnio 1 dalį, informacijos apie baudų sumokėjimą nėra, turi galiojančių nuobaudų, o O. S. nurodytos ir nuosprendyje teismo akcentuotos aplinkybės, kad kaltinamojo sveikatos būklė bloga, jis vartoja psichotropinius vaistus, ir kad jis pripažino nusikaltęs dėl alkoholio įtakos bei prašė jam skirti su tuo susijusį gydymą, nesudaro pagrindo vertinti, kad bausmės tikslai bus pasiekti be realaus bausmės atlikimo, nes ir įkalinimo įstaigose nuteistiesiems yra prieinamos medicinos paslaugos. Apeliaciniame skunde atkreipiamas dėmesys į tai, kad O. S. darydamas nusikalstamas veikas jau žinojo, jog sveikata yra bloga ir jam reikalingas gydymas, tačiau akivaizdu, kad šios aplinkybės nesulaikė jo nuo nusikaltimų darymo ir tai nėra išskirtinės aplinkybės, švelninančios nusikaltusio asmens padėtį ir suteikiančiomis jam privilegijų.

4.8. Prokuroro teigimu, pirmosios instancijos teismas atidėdamas paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymą nepagrįstai sumenkino O. S. padarytų nusikaltimų pavojingumo laipsnį bei be pakankamo teisinio pagrindo suteikė išimtinę reikšmę nuteistojo sveikatai, kuri nėra kuo nors esminė, ypatinga ir lemiama, svarstant BK 75 straipsnyje numatytą bausmės vykdymo atidėjimo instituto taikymo O. S. klausimą. Šios aplinkybės, pasak prokuroro, priešingai nei nurodė pirmosios instancijos teismas, sudaro pagrįstą pagrindą išvadai, kad O. S. yra linkęs nusikalsti bei siekti savo tikslų neteisėtais būdais, todėl atidėjus jam paskirtos bausmės vykdymą, nebūtų pasiekti BK 41 straipsnyje numatyti bausmės tikslai. Taip pat bausmės vykdymo atidėjimas gali sukurti įsivaizduojamą nebaudžiamumo jausmą, neturėti jokios teigiamos įtakos nuteistojo O. S. veiksmams ir pasirinktam gyvenimo būdui keisti, dėl to ateityje jis gali ir toliau vykdyti analogiško arba kaip jau paaiškėjo vykdo ir kitokio pobūdžio nusikaltimus, jų nevertindamas kritiškai ir suvokdamas tai, kaip elementarų pragyvenimo šaltinį. Todėl mano, jog siekiant apsaugoti visuomenę nuo pavojingo O. S. elgesio ir siekiant užkardyti galimas naujas nusikalstamas veikas, tik realus laisvės atėmimas atitiks bausmės tikslus ir įgyvendins teisingumo principą.

5. Teismo posėdyje prokuroras Artūras Dževečka prašė jo apeliacinį skundą tenkinti, nuteistasis O. S. ir jo gynėjas advokatas Saulius Staškus prašė prokuroro apeliacinį skundą atmesti.

Motyvuojamoji dalis

III. Apeliacinės instancijos teismo argumentai ir išaiškinimai

Prokuroro apeliacinis skundas tenkintinas

6. Apeliacinės instancijos teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 320 straipsnio 3 dalimi skundžiamą pirmosios instancijos teismo nuosprendžio teisėtumą bei pagrįstumą patikrina pateiktų apeliacinių skundų ribose. Kitus bylos aspektus, nepaisydamas to, ar gautas dėl jų skundas, apeliacinės instancijos teismas vertina tik tuo atveju, jeigu nustato esminių BPK pažeidimų. Nagrinėjamu atveju prokuroras apeliaciniu skundu neginčija nuteistojo O. S. kaltės dėl jam inkriminuotų nusikalstamų veikų ir jų kvalifikavimo, paskirtų bausmių rūšies ir dydžio, tačiau nesutinka su nuteistajam O. S. paskirta subendrinta bausme, nurodydamas, kad teismas netinkamai pritaikė baudžiamojo įstatymo, t. y. BK 63 straipsnio 4 dalies, nuostatas ir O. S. paskyrė neteisingą galutinę subendrintą bausmę. Taip pat prokuroras nesutinka su pirmosios instancijos teismo sprendimu taikyti O. S. BK 75 straipsnio nuostatas ir atidėti jam paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymą. Atsižvelgiant į tai, bei byloje nenustačius padarytų esminių baudžiamojo proceso įstatymo pažeidimų, teisėjų kolegija pasisako apeliacinio skundo ribose.

Dėl bausmių subendrinimo

7. Teisėjų kolegija pritaria prokuroro apeliacinio skundo argumentams, kad pirmosios instancijos teismas nuteistajam O. S. subendrindamas paskirtas bausmes netinkamai taikė BK 63 straipsnio 4 dalies nuostatas ir paskyrė neteisingą galutinę subendrintą bausmę.

8. Iš skundžiamo pirmosios instancijos teismo nuosprendžio matyti, jog teismas, vadovaudamasis BK 54 straipsnyje nustatytais bausmių skyrimo pagrindais, O. S. už nusikalstamos veikos, numatytos BK 140 straipsnio 1 dalyje (dėl E. N. sukelto fizinio skausmo), padarymą paskyrė 4 mėnesių laisvės atėmimo bausmę, už nusikalstamos veikos, numatytos BK 140 straipsnio 1 dalyje (dėl Z. R. padaryto nežymaus sveikatos sutrikdymo), padarymą paskyrė 6 mėnesių laisvės atėmimo bausmę, už nusikalstamos veikos, numatytos BK 140 straipsnio 1 dalyje (dėl A. R. padaryto nežymaus sveikatos sutrikdymo), padarymą paskyrė 5 mėnesių laisvės atėmimo bausmę. Apylinkės teismas, vadovaujantis BK 63 straipsnio 1 ir 4 dalimis, paskirtas bausmes subendrino iš dalies jas sudedant ir O. S. paskyrė subendrintą 9 mėnesių laisvės atėmimo bausmę.

9. Pirmosios instancijos teismas, bendrindamas už pavienes nusikalstamas veikas paskirtas bausmes, taikė BK 63 straipsnio nuostatas. BK 63 straipsnio nuostatos taikomos tada, kai padarytos kelios nusikalstamos veikos. Pagal BK 63 straipsnio 1 dalies nuostatas, jeigu padarytos kelios nusikalstamos veikos, teismas paskiria bausmę už kiekvieną nusikalstamą veiką atskirai, po to paskiria galutinę subendrintą bausmę. Skirdamas galutinę subendrintą bausmę, teismas gali bausmes apimti arba visiškai ar iš dalies jas sudėti. Skundžiamu nuosprendžiu, nuteistajam už pavienes nusikalstamas veikas bausmės buvo bendrindamos jas iš dalies sudedant. Kai bausmės iš dalies sudedamos, prie griežčiausios bausmės, paskirtos už vieną iš padarytų nusikalstamų veikų, iš dalies pridedamos švelnesnės bausmės ir nurodomi kiekvienos iš pridedamų bausmės dalių parinkimo motyvai, ko apylinkės teismas, skundžiamu nuosprendžiu nenurodė. Be to, atkreiptinas dėmesys ir į tai, kad pridedamos bausmės dalis negali būti mažesnė negu minimalus tos bausmės rūšies dydis, išskyrus atvejus, kai pridedama neatliktos bausmės dalis yra mažesnė už šį dydį (BK 63 straipsnio 5 dalis). BK 50 straipsnio 2 dalyje nurodyta, jog terminuoto laisvės atėmimo bausmė gali būti skiriama nuo 3 mėnesių iki 20 metų, t. y. minimalus terminuoto laisvės atėmimo bausmės dydis yra 3 mėnesiai.

10. Teisėjų kolegija pažymi, kad pirmosios instancijos teismas subendrindamas nuteistajam O. S. paskirtas bausmes parinko palankesnį – dalinį bausmių sudėjimo būdą, tačiau taikydamas BK 63 straipsnio 4 dalies nuostatas, prie griežtesnės, už nusikalstamos veikos, numatytos BK 140 straipsnio 1 dalyje (dėl Z. R. padaryto nežymaus sveikatos sutrikdymo) padarymą, paskirtos 6 mėnesių laisvės atėmimo bausmės pridėjo tik tris mėnesius už dvi padarytas nusikalstamas veikas, numatytas BK 140 straipsnio 1 dalyje (dėl A. R. padaryto nežymaus sveikatos sutrikdymo ir dėl E. N. sukelto fizinio skausmo).

11. Teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas netinkamai taikė baudžiamąjį įstatymą, nes pasirinkdamas tokią pridedamą bausmės dalį už dvi nusikalstamas veikas, neatsižvelgė į tai, kad pridedamos bausmės dalis už vieną nusikalstamą veiką negali būti mažesnė negu minimalus tos bausmės rūšies dydis, t. y. šiuo atveju 3 mėnesiai laisvės atėmimo (BK 50 straipsnio 2 dalis). Dėl to, skundžiamas teismo nuosprendis šioje dalyje keistinas ir nuteistajam O. S. nuosprendžiu paskirtos bausmės iš naujo bendrinamos, vadovaujantis BK 63 straipsnio 4 dalies nuostatomis.

12. Kaip jau minėta anksčiau, BK 63 straipsnio 4 dalyje numatyta, kad kai bausmės iš dalies sudedamos, prie griežčiausios bausmės, paskirtos už vieną iš padarytų nusikalstamų veikų, iš dalies pridedamos švelnesnės bausmės ir nurodomi kiekvienos iš pridedamų bausmės dalių parinkimo motyvai. Teisėjų kolegija sprendžia, jog atsižvelgiant į nuteistojo padarytų nusikalstamų veikų pavojingumo laipsnį (padaryti trys nesunkūs smurtinio pobūdžio nusikaltimai), kaltės formą ir rūšį (padarytos tyčinės veikos), į nusikalstamų veikų stadiją (veikos yra baigtos), taip pat į nuteistąjį charakterizuojančius duomenis, t. y. jog anksčiau yra teistas už smurtinio pobūdžio nusikaltimus, teistumas neišnykęs, baustas administracine tvarka, turi galiojančių administracinių nuobaudų, nedirba, spręstina, jog už atskiras nusikalstamas veikas pridedamos laisvės atėmimo bausmės dalys – 3 mėnesiai, yra teisinga bei proporcinga nuteistojo padarytoms nusikalstamos veikoms.

13. Aptartos aplinkybės leidžia pagrįstai spręsti, jog pirmosios instancijos teismas neteisingai taikė BK 63 straipsnio 4 dalies nuostatas ir dėl to nuteistajam O. S. buvo paskirta neteisinga galutinė bausmė, todėl skundžiamo Šiaulių apylinkės teismo Radviliškio rūmų 2023 m. lapkričio 15 d. nuosprendžio dalis dėl nuteistajam O. S. nuosprendžiu paskirtų bausmių bendrinimo ir galutinės bausmės skyrimo keistina (BPK 328 straipsnio 1 punktas, 2 punktas). Nuteistajam O. S. keičiant subendrintą bausmę, atitinkamai taikytinas ir BK 64¹ straipsnis, t. y. subendrinta bausmė mažintina vienu trečdaliu.

Dėl BK 75 straipsnio taikymo

14. Prokuroro teigimu, pirmosios instancijos teismas atidėdamas paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymą nepagrįstai sumenkino O. S. padarytų nusikaltimų pavojingumo laipsnį bei be pakankamo teisinio pagrindo suteikė išimtinę reikšmę nuteistojo sveikatai, ir nepagrįstai taikė BK 75 straipsnyje numatytą bausmės vykdymo atidėjimo institutą.

15. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad BK 75 straipsnio nuostatų taikymas galimas tik tada, kai, be nustatytų BK 75 straipsnio 1 dalyje nurodytų formalių pagrindų, teismas pripažįsta, kad bausmės tikslai bus pasiekti be realaus bausmės atlikimo. Teismų praktikoje nepritariama tokiems atvejams, kai nustačius BK 75 straipsnio taikymo sąlygas bausmės vykdymo atidėjimas taikomas formaliai, neatsižvelgiant į tai, kad asmuo jau daug kartų teistas arba nusikalstamos veikos padarymo metu turi neišnykusį teistumą (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-132/2016). Šiuo aspektu pažymėtina ir tai, kad BK 75 straipsnyje nenustatyta tiesioginio draudimo taikyti laisvės atėmimo bausmės vykdymo atidėjimą asmeniui, kuris turi neišnykusį teistumą už anksčiau padarytus nusikaltimus ar kuriam jau buvo taikytos tokio įstatymo nuostatos. Tačiau tokiam asmeniui bausmės vykdymo atidėjimas gali būti taikomas tik išimtiniais atvejais, motyvuojant ir atsižvelgiant į padarytų nusikaltimų padarymo aplinkybes bei kaltininko asmenybę, teismui konstatavus, kad bylos aplinkybių visuma neleidžia abejoti, kad laisvės atėmimo bausmė realiai gali būti neatliekama, o kilus dėl to pagrįstų abejonių šis institutas neturi būti taikomas (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-108-895/2016, 2K-106-511/2017, 2K-22-628/2018, 2K-277-495/2019, 2K-64-495/2020).

16. Taigi, nors įstatymas ir nedraudžia recidyvistui taikyti bausmės vykdymo atidėjimo, tačiau byloje nėra nustatyta jokių išimtinių aplinkybių, kurios būtų pakankamas pagrindas išvadai, kad bausmės tikslai O. S. dar galėtų būti pasiekti neizoliavus jo nuo visuomenės. Kaip minėta, šioje byloje, O. S. teisiamas ne pirmą kartą, anksčiau buvo teistas už labai sunkų (BK 129 straipsnio 1 dalis), apysunkį (BK 138 straipsnio 2 dalies 8 punktas) ir nesunkius (BK 140 straipsnio 1 ir 2 dalys) tyčinius smurtinius ir kitokio pobūdžio nusikaltimus. Šioje byloje inkriminuojamas nusikalstamas veikas padarė teistumui neišnykus. Be to, kaip pagrįstai apeliaciniame skunde nurodo ir prokuroras, iš Lietuvos teismų informacine sistemoje (Liteko) esančių duomenų matyti, kad teismui yra perduota baudžiamoji byla, kurioje O. S. kaltinamas 2023 m. birželio 3 d ir 2023 m. rugsėjo 21 d. įvykdęs dar dvi 2 apysunkių nusikaltimų kategorijai priskiriamas nusikalstamas veikas, numatytas BK 178 straipsnio 2 dalyje. Taigi nepaisant prasidėjusio šios bylos ikiteisminio tyrimo, teisminio nagrinėjimo, nuteistasis O. S. savo nusikalstamo elgesio nenutraukė, priešingai, jis toliau darė naujas nusikalstamas veikas. Įvertinusi nuteistojo asmenybę, jo pasikartojantį nusikalstamą elgesį, teisėjų kolegija konstatuoja, jog apylinkės teismo sprendimas atidėti nuteistajam O. S. paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymą, taikant BK 75 straipsnio nuostatas, yra nepagrįstas, priimtas nepagrįstai sureikšminus tokias aplinkybes kaip jo sveikatos būklės pablogėjimą dėl psichotropinių vaistų, alkoholio vartojimo, kurios, apeliacinės instancijos teismo vertinimu, niekaip nepagrindžia bausmės vykdymo atidėjimo taikymo. Teisėjų kolegija, dar kartą įvertinusi anksčiau aptartą O. S. asmenybę, jo padarytų nusikalstamų veikų pavojingumą, jo buvusius teistumus, baustumus, jo elgesį po nusikalstamų veikų padarymo, kai jis galimai padarė dar dvi naujas nusikalstamas veikas, rodo, jog jis savo veiksmų kritiškai nevertina ir toliau juos tęsia. Todėl ir išvada, kad bausmės tikslai nuteistajam dar gali būti pasiekti be realaus bausmės atlikimo, o toks manymas pagal BK 75 straipsnio 1 dalies nuostatas yra būtina ir privaloma sąlyga bausmės vykdymo atidėjimo instituto taikymui, priešingai nei sprendė apylinkės teismas, negalima.

17. Įvertinusi bylai reikšmingas aplinkybes ir atsižvelgdama į paminėtą Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktiką, teisėjų kolegija daro išvadą, kad nagrinėjamu atveju bausmės vykdymo atidėjimas nuteistajam prieštarautų bausmės paskirčiai, galėtų sudaryti prielaidas asmens nebaudžiamumui ir formuoti jo nepagarbą baudžiamajam įstatymui, todėl skundžiamas apylinkės teismo nuosprendis keičiamas dėl netinkamai pritaikyto baudžiamojo įstatymo (BPK 328 straipsnio 1 punktas) – naikinama nuosprendžio dalis, kuria nuteistajam O. S. paskirtos bausmės vykdymas atidėtas.

Dėl proceso išlaidų

18. BPK 106 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad kai įtariamajam, kaltinamajam ar nuteistajam buvo paskirta valstybės garantuojama teisinė pagalba, advokatui apmokama Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos įstatymo nustatyta tvarka. Šio straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad, pripažinęs kaltinamąjį kaltu, teismas, priimdamas nuosprendį, priima sprendimą iš kaltinamojo išieškoti valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidas, susidariusias dėl būtino gynėjo dalyvavimo, atsižvelgdamas į kaltinamojo turtinę padėtį, išskyrus BPK 51 straipsnio 1 dalies 1 ir 2 punktuose nurodytus atvejus. Analogiškos nuostatos taikytinos ir sprendžiant antrinės teisinės pagalbos išlaidų atlyginimo klausimą apeliacinės instancijos teisme.

19. Baudžiamąją bylą nagrinėjant apeliacinėje instancijoje buvo gauta Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos Išteklių administravimo skyriaus 2024 m. sausio 29 d. pažyma Nr. (duomenys neskelbtini) dėl antrinės teisinės pagalbos išlaidų, teikiant antrinę teisinę pagalbą O. S., kurias sudaro 125,00 Eur.

20. Teisėjų kolegija pažymi, kad šioje baudžiamojoje byloje būtinumą skirti nuteistajam O. S. gynėją numatė BPK 322 straipsnio 1 dalis. Tai reiškia, kad bylos nagrinėjimo apeliacinės instancijos teisme metu siekiant įgyvendinti teisę į gynybą, gynėjo dalyvavimas buvo būtinas valstybės iniciatyva, nepriklausomai nuo nuteistojo valios. Taip pat teismų praktikoje yra ne kartą nurodyta, kad sprendžiant dėl išlaidų, turėtų advokato paslaugoms apmokėti, turi būti atsižvelgiama į tai, koks yra gynėjo paskyrimo teisinis pagrindas, pagal kieno skundus byla buvo nagrinėjama ir koks yra skundo nagrinėjimo rezultatas (pavyzdžiui, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-303/2014, 2K-226-942/2016, 2K-41-697/2021). Šiuo atveju byla apeliacine tvarka buvo nagrinėjama pagal prokuroro apeliacinį skundą, kuris tenkinamas. Šiuo atveju, teisėjų kolegija sprendžia, kad, atsižvelgiant į nuteistojo finansinę padėtį, t. y., jog šiuo metu jis niekur nedirba, jam nustatytas 40 procentų darbingumo lygis, byloje nėra aktualių duomenų apie nuteistojo turimą turtą. Be to, O. S. skundžiamu nuosprendžiu paskirta reali laisvės atėmimo bausmė. Esant nurodytoms aplinkybėms, įvertinus tai, kad antrinė teisinė pagalba nuteistajam šioje byloje buvo teikiama ne jo iniciatyva, laikytina, kad valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidų priteisimas neatitiktų proporcingumo principo. Teisėjų kolegija sprendžia, kad išlaidos už O. S. antrinę teisinę pagalbą iš jo nepriteistinos.

Teisėjų kolegija, atsižvelgdama į visa, kas išdėstyta, ir vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 straipsnio 2 dalies 2 punktu,

Rezoliucinė dalis

nusprendžia:

Pakeisti Šiaulių apylinkės teismo Radviliškio rūmų 2023 m. lapkričio 15 d. nuosprendį:

panaikinti nuosprendžio dalį, kuria pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 63 straipsnio 1 ir 4 dalis bausmės subendrintos iš dalies sudedant, ir O. S. paskirtas laisvės atėmimas 9 mėnesiams.

Panaikinti nuosprendžio dalį, kuria pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64¹ straipsnį bausmė sumažinta 1/3 ir paskirta galutinė bausmė – laisvės atėmimas 6 (šešiems) mėnesiams.

Panaikinti nuosprendžio dalį, kuria vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 75 straipsnio 2 dalimi atidėtas bausmės vykdymas 1 (vieneriems) metams ir 6 (šešiems) mėnesiams, uždraudžiant jam 6 (šešis) mėnesius vartoti alkoholį, įpareigoti jį per 1 mėnesį nuo nuosprendžio įsiteisėjimo pradėti gydytis nuo alkoholizmo ir viso bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpiu nesilankyti kavinėse ir baruose, kuriose prekiaujama alkoholiu bei 9 (devynis) mėnesius dalyvauti smurtinį elgesį keičiančioje programoje.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 63 straipsnio 1, 4 dalimis, nuosprendžiu paskirtas bausmes subendrinti dalinio sudėjimo būdu, prie griežtesnės bausmės – 6 mėnesių laisvės atėmimo, pridedant švelnesnių bausmių dalis – po 3 mėnesius laisvės atėmimo, ir O. S. paskirti subendrintą bausmę – 1 (vienerius) metus laisvės atėmimo.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64¹ straipsnio 1 dalimi, subendrintą bausmę sumažinti vienu trečdaliu ir O. S. paskirti galutinę bausmę – laisvės atėmimą 8 (aštuoniems) mėnesiams.

Bausmės pradžią skaičiuoti nuo nuteistojo O. S. sulaikymo, vykdant šį nuosprendį, dienos.

Kitą nuosprendžio dalį palikti nepakeistą.

Nepriteisti iš O. S. valstybės naudai 125,00 Eur antrinės teisinės pagalbos išlaidų pagal Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos Išteklių administravimo skyriaus 2024 m. sausio 29 d. pažymą Nr. (duomenys neskelbtini).