Regionų apygardos administracinio teismo sprendimas

Regionų administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Rimanto Giedraičio (kolegijos pranešėjas ir pirmininkas), Janinos Vitunskienės ir Nataljos Zelionkienės,

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo V. K. skundą atsakovėms Lietuvos valstybei, atstovaujamai Lietuvos kalėjimų tarnybos, ir Lietuvos kalėjimų tarnybai dėl sprendimų panaikinimo, įpareigojimo atlikti veiksmus, neturtinės žalos atlyginimo ir palūkanų priteisimo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

Ginčas byloje kilo dėl Pravieniškių 1-ojo kalėjimo viršininko 2024 m. balandžio 24 d. sprendimo Nr. SN-22-1128 ir Lietuvos kalėjimų tarnybos 2024 m. gegužės 24 d. sprendimo Nr. 2S-2530, kuriais netenkintas pareiškėjo prašymas leisti pareiškėjui įsigyti, turėti ir naudotis garso grotuvu su prie jo esančiais priedais muzikos (garso) terapijai vykdyti teisėtumo ir pagrįstumo, atsakovės Lietuvos kalėjimų tarnybos įpareigojimo leisti pareiškėjui įsigyti, turėti ir naudotis garso grotuvu su prie jo esančiais priedais, muzikos (garso) terapijai vykdyti, neturtinės žalos atlyginimo ir palūkanų priteisimo.

Byloje nustatyta, kad pareiškėjas 2024 m. balandžio 19 d. Pravieniškių 1-ojo kalėjimo viršininkui pateikė prašymą (reg. Nr. NPS-22-10101) pavesti Pravieniškių 1-ojo kalėjimo SVS medicininiais tikslais leisti jam įsigyti, turėti ir naudoti gyvenamojoje patalpoje garso grotuvą su prie jo esančiais priedais muzikos (garso) medicininei terapijai vykdyti. Kartu su prašymu pateikė du medicininius pažymėjimus.

Pravieniškių 1-ojo kalėjimo viršininkas 2024 m. balandžio 24 d. sprendimu Nr. SN-22-1128 netenkinto pareiškėjo 2024 m. balandžio 19 d. prašymo. Sprendime 1 nurodoma, jog šviesos ir muzikos terapija – tai holistinė terapija, jungiant spalvotą šviesą ir muziką siekiant pagerinti fizinę ir psichinę sveikatą. Tai yra gydymo metodas. Todėl šią terapiją turi atlikti kvalifikuotas specialistas. Esant šalutinio poveikio rizikai Pravieniškių 1-ojo kalėjimo administracija. Saugodama kiekvieno nuteistojo gyvybę ir sveikatą, negali leisi pareiškėjui užsiimti savigyda, kad nepakenktų pats sau. Kaip alternatyva, pasiūlyta kreiptis į Pravieniškių 1-ojo kalėjimo Resocializacijos skyriaus specialistę, kuri organizuoja nuteistiesiems muzikinius užsiėmimus skirtus pagerinti nuteistųjų psichikos sveikatos būklę bei nurodyta, jog pareiškėjas turi galimybę įsigyti radijo imtuvą, per kurį jis taip pat galėtų klausytis muzikos, kaip ir per pašyme minimą garso grotuvą. Taip pat nurodyta, jog atsižvelgiant į aukščiau paminėtą informaciją ir galiojančius teisės aktus, pareiškėjo prašymas tenkintas nebus.

Nesutikdamas su Sprendimu 1, pareiškėjas 2024 m. balandžio 26 d. pateikė skundą (reg. Nr. 2G-927) Lietuvos kalėjimų tarnybos direktoriui, prašydamas panaikinti Sprendimą 1 ir tenkinti jo 2024 m. balandžio 19 d. prašymą.

Lietuvos kalėjimų tarnyba 2024 m. gegužės 24 d. sprendime Nr. 2S-2530 „Dėl skundo išnagrinėjimo“ konstatavo, jog pareiškėjo skundas yra nepagrįstas. Sprendimas 2 grindžiamas Taisyklių 42 punktu, nustatančiu laisvės atėmimo vietos įtaigoje nuteistiesiems leidžiamų įsigyti ir turėti daiktų sąrašą, Sprendime 2 konstatuojama, jog garso grotuvas su priedais nėra medicinos priemonė, o elektros prietaisas, atkreipiamas dėmesys, kad nei 2024 m. balandžio 15 d. medicininėje pažymoje, nei pareiškėjo prašyme, nei skunde nėra nurodyti grotuvo priedai, kurie pareiškėjui jo teigimu yra būtini. Taip pat primenama, kad Sprendime 1 paminėta, jog pareiškėjas turi galimybę įsigyti radijo imtuvą, per kurį taip pat galėtų klausytis muzikos, be to, pareiškėjas gali kreiptis į Pravieniškių 1-ojo kalėjimo resocializacijos skyriaus specialistę, kuri organizuoja nuteistiesiems muzikinius užsiėmimus skirtus pagerinti nuteistųjų psichikos sveikatos būklę. Informuojama, kad Pravieniškių 1-ojo kalėjimo viršininkas savo kompetencijos ribose įvykdė pareigą ir pateikė pareiškėjui atsakymą, kuriame paaiškinama, kodėl pareiškėjui neleidžiama įsigyti ir naudoti grotuvo su priedais.

Teismas pažymi, jog pareiškėjas 2024 m. balandžio 19 d. prašymu neprašė leisti jam naudotis šviesos terapijos priemonėmis, teismo posėdyje pareiškėjas taip pat patvirtino, jog šioje byloje ginčo dėl galimybės vykdyti šviesos terapiją nekelia. Todėl nagrinėjamu atveju Ginčijamų sprendimų teisėtumas ir pagrįstumas vertintinas tik atsisakymo leisti pareiškėjui įsigyti ir naudoti garso grotuvą muzikos (graso) terapijai vykdyti aspektu.

Bausmes atliekantys nuteistieji, kurie yra Lietuvos Respublikos piliečiai, turi visas Lietuvos Respublikos piliečiams Lietuvos Respublikos įstatymų, Europos Sąjungos teisės aktų ir tarptautinių sutarčių nustatytas teises, laisves ir pareigas su Lietuvos Respublikos įstatymuose, Europos Sąjungos teisės aktuose, tarptautinėse sutartyse, teismo nuosprendžiuose ar nutartyse nustatytais apribojimais (BVK 5 straipsnio 1 dalis).

Nuteistieji, atsižvelgiant į bausmės atlikimo vietos tipą ir grupę, kurioje yra laikomi, turi teisę bausmės atlikimo vietoje turėti asmeninių daiktų, kurių jie gali įsigyti arba gauti perduodamų. Bausmės atlikimo vietose nuteistiesiems leidžiamų turėti asmeninių daiktų sąrašus, daiktų kiekį ir bendrą masę nustato teisingumo ministras (BVK 38 straipsnio 1 dalis).

Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2022 m. gruodžio 30 d. įsakymu Nr. 1R-444 patvirtintose Laisvės atėmimo vietų įstaigos vidaus tvarkos taisyklėse nustatyti suimtiesiems ir nuteistiesiems leidžiami įsigyti ir turėti asmeniniai daiktai, jų kiekis ir bendra masė (Taisyklių VII skyrius).

Bylos duomenys patvirtina, kad pareiškėjas laisvės atėmimo bausmę atlieka paprastosios grupės sąlygomis.

Taisyklių 43 punktas nustato, kad paprastajai grupei priskirtiems nuteistiesiems (išskyrus nuteistuosius, atliekančius BVK 79 straipsnio 2 dalyje nurodytą drausminę nuobaudą, ir nuteistuosius, vadovaujantis BVK 37 straipsnio 3 dalimi, perkeltus iš pusiau atviro tipo bausmės atlikimo vietų drausmės grupės arba grąžintus į uždaro tipo bausmės atlikimo vietą) leidžiama įsigyti ir laisvės atėmimo vietų įstaigoje turėti Taisyklių 42.1.1–42.1.10, 42.1.12, 42.1.17, 42.2, 42.3, 42.4.1, 42.4.3, 42.4.4, 42.4.6, 42.4.7, 42.4.10, 42.4.11 ir 42.5 papunkčiuose nurodytų asmeninių daiktų, taip pat – plaukų džiovintuvą (moterims) ir sausų dribsnių. Taigi, paprastajai grupei priskirtiems nuteistiesiems be kita ko leidžiama turėti kišeninį radijo imtuvą arba MP3 grotuvą (Taisyklių 42.4.3 papunktis). Tačiau Taisyklėse nėra numatyta, kad lengvajai ir paprastajai grupei priskirtiems nuteistiesiems leidžiama įsigyti ir turėti laisvės atėmimo vietų įstaigoje garso grotuvą su priedais.

Taip pat paprastajai grupei priskirtiems nuteistiesiems leidžiama įsigyti ir turėti vaistinių preparatų, kuriais Valstybinės vaistų kontrolės tarnybos prie Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministerijos viršininko nustatyta tvarka leidžiama prekiauti vaistinių preparatų mažmeninės prekybos įmonėms, vitaminų (gamintojų pakuotėmis, ne daugiau kaip 60 tablečių arba kapsulių), laisvės atėmimo vietų įstaigos direktoriaus patvirtintame sąraše nurodytų maisto papildų (gamintojų pakuotėmis, laisvės atėmimo vietų įstaigos direktoriaus nustatytais kiekiais), gydytojo rekomenduotų medicinos priemonių (nuteistiesiems, gavusiems rašytinį laisvės atėmimo vietų įstaigos direktoriaus įgalioto pareigūno leidimą įsigyti ir turėti medicinos priemonių) (Taisyklių 42.5.16. papunktis).

Iš 2024 m. balandžio 15 d. medicininio pažymėjimo Nr. 44058 matyti, jog pareiškėjas tirtas trečio lygio psichiatro: rekomenduota atnaujinti šviesos ir muzikos (garso) terapiją, rekomenduota naudotis garso grotuvu su priedais ir šviesos terapija (anksčiau buvo taikoma terapija lemputėmis), padaryta išvada, jog pareiškėjas gali naudotis garso grotuvu su prie jo esančiais priedais, šviesos terapijos priemonėmis. Priemonėmis reikalingos sumažinti streso lygį.

Aptarti įrodymai patvirtina, kad gydytojo yra rekomenduota pareiškėjui atnaujinti muzikos (garso) terapiją ir naudotis garso grotuvu su priedais. Tačiau pagal pirmiau aptartą teisinį reglamentavimą, paprastajai grupei priskirtas pareiškėjas įkalinimo įstaigoje gydytojo rekomenduotą medicinos priemonę gali turėti tik rašytiniu laisvės atėmimo vietų įstaigos direktoriaus įgalioto pareigūno leidimu įsigyti ir/ar turėti tokią medicininę priemonę.

Nagrinėjamu atveju Ginčijami sprendimai argumentuojami iš esmės šalutinio poveikio rizika ir siūlomos alternatyvios galimybės – kreiptis į Pravieniškių 1-ojo kalėjimo Resocializacijos skyriaus specialistę, kuri organizuoja nuteistiesiems muzikinius užsiėmimus skirtus pagerinti nuteistųjų psichikos sveikatos būklę, taip išaiškinta galimybė įsigyti radijo imtuvą. Sprendime 2 taip pat nurodoma, jog garso grotuvas nėra medicinos priemonė, o yra elektros prietaisas, be to pareiškėjo prašyme nėra nurodyti grotuvo priedai.

Kaip minėta, vadovaujantis Taisyklių 42.4.3. papunkčiu paprastajai grupei priskirtiems nuteistiesiems be kita ko leidžiama turėti kišeninį radijo imtuvą arba MP3 grotuvą. Atsižvelgiant į tai, pareiškėjas gali pasinaudoti jam taisyklėse įtvirtinta teise turėti kišeninį (nešiojamąjį) radijo imtuvą arba MP3 grotuvą. Pažymėtina, jog MP3 grotuvas yra panašaus pobūdžio (atlieka iš esmės analogiškas funkcijas) prietaisas, kaip ir garso grotuvas su priedais, t. y. skirtas klausytis MP3 formato garso failų. Atsižvelgiant į tai, konstatuotina, kad pareiškėjas turi galimybę įsigyti MP3 grotuvą ir klausytis jo pageidaujamų garso įrašų atsižvelgiant į gydytojų rekomendacijas.

Pažymėtina, jog Regionų apygardos administracinis teismas įsiteisėjusiu 2021 m. vasario 2d. sprendimu, priimtu administracinėje byloje Nr. I1-327-342/2021, kurioje pareiškėjas V. K. kėlė iš esmės analogišką ginčą dėl Pravieniškių pataisos namų-atvirosios kolonijos atsisakymo leisti pareiškėjui turėti ir naudotis garso grotuvu su priedais relaksacijai vykdyti, remdamasis ankstesniu Laisvės atėmimo vietų ligoninės 2019 m. rugpjūčio 1 d. medicininiu pažymėjimu, konstatavo, jog Pravieniškių pataisos namai-atviroji kolonija pagrįstai neleido įsigyti ir turėti garso grotuvą su priedais, kadangi pareiškėjas galėjo pasinaudoti teise įsigyti ir turėti MP3 garso grotuvą.

Pareiškėjo argumentas, jog kišeninis MP3 grotuvas nėra tinkama priemonė jo būklei pagerinti ir tam reikalingas geras garso grotuvas nepagrįstas jokiais įrodymais. Nei 2024 m. balandžio 15 d. medicininiame pažymėjime Nr. 44058, nei pareiškėjo pateiktame 2024 m. balandžio 15 d. medicininiame pažymėjime Nr. 51649 nėra nurodoma, kokiu būtent garso grotuvu pareiškėjui rekomenduojama naudotis. Pažymėtina, kad rinkoje yra skirtingų techninių parametrų garso grotuvų ir MP3 grotuvų, todėl teigti, kad MP3 grotuvas neužtikrins pareiškėjo poreikių nėra pagrindo.

Teismui konstatavus, jog pareiškėjas gali įgyvendinti savo teise įsigydamas taisyklių leidžiamą MP3 grotuvą, vertintina, jog pareiškėjo teismui papildomai pateiktas 2024 m. balandžio 15 d. medicininis pažymėjimas Nr. 51649, kuriame yra nurodyti grotuvo priedai, neturi esminės įtakos ginčo išsprendimui.

Pareiškėjas remiasi Regionų administracinio teismo sprendimu administracinėje byloje Nr. I1-1924-743/2024, tačiau pažymėtina, jog šioje byloje nagrinėjama situacija nėra analogiška byloje Nr. I1-1924-743/2024 nagrinėtai situacijai, bylų faktinės aplinkybės skiriasi.

Teisėjų kolegija, įvertinusi ginčui aktualų teisinį reglamentavimą ir faktines aplinkybes, sprendžia, kad nagrinėjamu atveju pagrįstai nebuvo leista pareiškėjui įsigyti ir turėti garso grotuvą su priedais.

Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo (toliau – ir VAĮ) 10 straipsnio 5 dalies 5-6 punktuose nustatyta, kad administraciniame sprendime turi būti nurodyta: administracinio sprendimo teisinis ir faktinis pagrindas ar kitos administraciniam sprendimui įtakos turėjusios aplinkybės, administracinio sprendimo motyvai. Paminėtos VAĮ nuostatos nustato, jog individualus administracinis aktas turi būti pagrįstas objektyviais duomenimis (faktais) ir teisės aktų normomis, o taikomos poveikio priemonės turi būti motyvuotos. Nagrinėjamu atveju Ginčijami sprendimai priimti tinkamai išnagrinėjus pareiškėjo prašyme ir skunde nurodytus argumentus. Iš Sprendimo 1 turinio matyti, jog jame nėra nurodytas Sprendimo 1 teisinis pagrindas, tačiau minėtas teisinis pagrindas (Taisyklių nuostatos) buvo nurodytas Sprendime 2, kuris buvo priimtas išnagrinėjus ginčą išankstinio ginčų nagrinėjimo ne teismo tvarka. Teismo vertinimu paminėtas Sprendimo 1 turinio trūkumas neapribojo pareiškėjo galimybių suprasti Sprendimo priėmimo motyvų, neapribojo pareiškėjo teisės į gynybą, todėl ginčo kontekste nevertintinas kaip sudarantis pagrindą Sprendimą 1 panaikinti. Atsižvelgęs į nurodytas aplinkybes teismas sprendžia, jog nėra pagrindo tenkinti pareiškėjo reikalavimus dėl Ginčijamų sprendimų panaikinimo.

Pareiškėjo reikalavimas įpareigoti Lietuvos kalėjimų tarnybą leisti pareiškėjui medicininiais tikslais įsigyti, turėti ir naudotis garso grotuvu su prie šio esančiais priedais, muzikos (garso) terapijai vykdyti, siekiant nerimo lygio mažinimo yra išvestinis iš reikalavimų dėl Ginčijamų sprendimų panaikinimo, todėl netenkinus pagrindinių reikalavimų, atmestinas ir išvestinis reikalavimas.

Pareiškėjas taip pat prašo teismo priteisti 10 000 Eur neturtinei žalai atlyginti.

CK 6.271 straipsnio 1 dalis nustato, kad žalą, atsiradusią dėl valstybės valdžios institucijų neteisėtų aktų, privalo atlyginti valstybė iš valstybės biudžeto nepaisydama konkretaus valstybės tarnautojo ar kito valstybės valdžios institucijos darbuotojo kaltės. Šioje įstatymo normoje numatytos civilinės atsakomybės subjektas yra specialusis - viešas asmuo (valstybė arba savivaldybė). Šis atsakomybės subjekto ypatumas (viešas asmuo) lemia šioje įstatymo normoje numatytos civilinės atsakomybės taikymo ypatumus, kadangi valstybės civilinė atsakomybė atsiranda esant trims sąlygoms (civilinė atsakomybė be kaltės): 1) valstybės valdžios institucijų neteisėtiems veiksmams (neveikimui), 2) žalai ir 3) priežastiniam ryšiui tarp valstybės valdžios institucijų neteisėtų veiksmų (neveikimo) ir žalos. Todėl reikalavimas dėl žalos (tiek turtinės, tiek neturtinės), kuri kildinama iš valdžios institucijų neteisėtų veiksmų, atlyginimo gali būti tenkinamas nustačius minėtų civilinės atsakomybės atsiradimo sąlygų visumą. Nesant bent vienos iš šių sąlygų viešoji atsakomybė negalima.

Pagal CK 6.250 straipsnio 1 dalį neturtinė žala – tai fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas ir kt., teismo įvertinta pinigais.

Pareiškėjas nurodė, kad dėl nepagrįstai nesudaromų sąlygų vykdyti gydytojų rekomenduotą muzikos (garso) terapiją nurodytomis priemonėmis yra stipriai trikdoma pablogėjusi pareiškėjo psichinė sveikatos būklė, tenka patirti didelių nepatogumų, dvasines bei emocines kančias, nepilnavertiškumo jausmą.

Įvertinus byloje nustatytas faktines aplinkybes ir ginčui aktualų teisinį reglamentavimą bei nustačius, jog ginčijami administraciniai aktai teisėti ir pagrįsti, konstatuotina, jog Pravieniškių 1-ojo kalėjimo administracija, nesuteikdama pareiškėjui leidimo įsigyti ir turėti garso grotuvą su priedais, neteisėtų veiksmų neatliko. Be to, pareiškėjo teiginiai apie jam kilusią neturtinę žalą – trikdomą pareiškėjo psichinę sveikatos būklę, patiriamus didelius nepatogumus, dvasines bei emocines kančias, nepilnavertiškumo jausmą, yra bendro pobūdžio, nepagrįsti įrodymais. Pravieniškių 1-ojo kalėjimo Resocializacijos skyriaus 2024 m. birželio 21 d. pažyma Nr. RV-22-6091 patvirtina, jog pareiškėjas laikotarpiu nuo 2024 m. balandžio 15 d. iki 2024 m. birželio 3 d. į pataisos įstaigos psichologus dėl patirtų emocinių išgyvenimų ir dvasinių kančių, diskomforto, nepatogumų, pablogėjusios psichologinės būklės, nepilnavertiškumo jausmo, kuruos galėjo sukelti Pravieniškių 1-ojo kalėjimo administracijos nesuteiktas leidimas naudotis garso grotuvu su prie jo esančiais priedais ir pagal gydytojų rekomendacijas, nesikreipė.

Darytina išvada, kad pareiškėjo nurodyti abstraktūs teiginiai, jų nepagrindžiant, negali būti laikomi neturtine žala CK 6.250 straipsnio prasme.

Įrodymų, kad Pravieniškių 1-ojo kalėjimo administracija būtų sąmoningai siekusi kaip nors diskriminuoti pareiškėją, pažeminti pareiškėjo orumą ar nežmoniškai su juo elgėsi, į bylą nepateikta. Be to pažymėtina, kad pareiškėjas yra asmuo, turintis specifinį teisinį statusą, jis atlieka laisvės atėmimo bausmę, todėl jo asmeninių laisvių suvaržymas tam tikra apimtimi yra neišvengiamas. Europos Žmogaus Teisių Teismo praktikoje yra pripažįstama, kad įkalinimo įstaigose, atsižvelgiant į šių įstaigų pobūdį, gali būti pateisinami platesni apribojimai nei laisvėje esančių asmenų atžvilgiu (žr., pvz., 2005 m. spalio 6 d. sprendimą byloje H. prieš Jungtinę Karalystę (Nr. 2), pareiškimo Nr. 74025/01; 1975 m. vasario 21 d. sprendimą byloje G. prieš Jungtinę Karalystę, pareiškimo Nr. 4451/70). Pripažįstama, kad tam tikros kalinimo sąlygos ir su tuo susiję apribojimai yra būdingi atliekant laisvės atėmimo bausmę (žr., pvz., 1967 m. liepos 11 d. sprendimą byloje K. H. C. prieš Jungtinę Karalystę, pareiškimo Nr. 2749/66), o laisvės atėmimo bausmė visada daro įtaką asmens įprastam gyvenimui ir neišvengiamai nustato tam tikrus apribojimus ir kontrolę (žr., pvz., 2007 m. gruodžio 4 d. sprendimą byloje D. prieš Jungtinę Karalystę, pareiškimo Nr. 44362/04).

Įvertinus aukščiau nurodytų aplinkybių bei jas patvirtinančių įrodymų visetą, darytina išvada, kad pareiškėjas neįrodė visų būtinų civilinės atsakomybės atsiradimo sąlygų (neteisėtų veiksmų ir jam kilusios žalos), todėl valstybei pagal CK 6.271 straipsnį nekyla turtinė prievolė atlyginti žalą. Atsižvelgiant į tai, nėra teisinio pagrindo pareiškėjui priteisti neturtinės žalos atlyginimą iš Lietuvos valstybės, atstovaujamos Lietuvos kalėjimų tarnybos, todėl pareiškėjo reikalavimas dėl 10 000 Eur neturtinės žalos atlyginimo priteisimo atmetamas kaip nepagrįstas.

Atmetus pareiškėjo skundo reikalavimą dėl neturtinės žalos atlyginimo priteisimo, taip pat atmetamas reikalavimas priteisti 5 procentų dydžio metines palūkanas už priteistą sumą nuo administracinės bylos iškėlimo teisme dienos, iki teismo sprendimo visiško įvykdymo.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Administracinių bylų teisenos įstatymo 84 straipsniu, 87 straipsniu, 88 straipsnio 1 punktu,

nusprendžia:

Pareiškėjo V. K. skundą atmesti kaip nepagrįstą.

Sprendimas per trisdešimt kalendorinių dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui per Regionų administracinio teismo Kauno rūmus.