Regionų apygardos administracinio teismo sprendimas

Regionų administracinio teismo Kauno rūmų teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Audriaus Grauželio, Dainos Kukalienės, Astos Vailionės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja),

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo E. S. skundą atsakovei Lietuvos kalėjimų tarnybai dėl sprendimų panaikinimo ir įpareigojimo atlikti veiksmus.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

I. Dėl kilusio ginčo ir byloje nustatytų aplinkybių

Nagrinėjamoje byloje ginčas kilo dėl Lietuvos kalėjimų tarnybos Pravieniškių 1-ojo kalėjimo viršininko 2023 m. liepos 11 d. sprendimo Nr. SN-22-2163 ir 2023 m. liepos 11 d. sprendimo Nr. SN-22-2162 panaikinimo, taip pat Lietuvos kalėjimų tarnybos 2023 m. rugpjūčio 24 d. sprendimo Nr. 2S-1883 panaikinimo, kuriais netenkinti pareiškėjo prašymai dėl leidimo turėti ir naudoti masažuoklį, papildomą čiužinį ir lentą bei įpareigojimo šiuos veiksmus atlikti.

Byloje nustatyta, kad Lietuvos kalėjimų tarnybos Pravieniškių 1-ojo kalėjimo viršininkas 2023 m. liepos 11 d. sprendimais Nr. SN-22-2162 ir Nr. SN-22-2163 netenkinto pareiškėjo E. S. 2023 m. birželio 29 d. prašymų Nr. NPS-22-13848 ir Nr. NPS-22-13849 leisti turėti ir naudoti kaip medicinos priemones masažuoklį, čiužinį ir lentą. 2023 m. rugpjūčio 24 d. sprendimu Nr. 2S-1883 pareiškėjo E. S. skundą, paduotą Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso 100 straipsnyje nustatyta tvarka, Lietuvos kalėjimų tarnyba atmetė kaip nepagrįstą. Nesutikdamas su šiais sprendimais pareiškėjas kreipėsi į teismą, prašydamas juos panaikinti ir įpareigoti atsakovę atlikti jo prašomus veiksmus. Šios teismo išvados grindžiamos šiais įrodymais.

2023 m. birželio 29 d. prašymu (registruotas 2023 m. liepos 3 d. Nr. NPS-22-13848) pareiškėjas prašė Pravieniškių 1-ojo kalėjimo viršininko leisti jam gauti ir turėti medicininiais tikslais infraraudonųjų spindulių masažuoklį. Prašyme yra gydytojo prierašas, kad nuteistasis gydomas dėl apatinės nugaros dalies skausmo, masažuoklis rekomenduotinas kaip pagalbinė priemonė gydymui. Nurodyta – leisti, atsižvelgus į nustatytas taisykles (b. l. 3–4).

2023 m. birželio 29 d. prašymu (registruotas 2023 m. liepos 3 d. Nr. NPS-22-13849) pareiškėjas E. S. Pravieniškių 1-ojo kalėjimo viršininko prašė leisti medicininiais tikslais jam turėti ir naudoti du čiužinius ir lentą. Prašyme yra gydytojo prierašas, kad nuteistasis gydomas dėl apatinės nugaros dalies skausmo (b. l. 5–6).

Iš 2023 m. birželio 29 d. ambulatorinio apsilankymo aprašymo matyti, kad E. S. apsilankė dėl ambulatorinės paslaugos suteikimo, skundžiasi skausmais juosmenyje, plintančiais į apatinę juosmens sritį. Pacientas nurodė, kad paskutiniu metu skausmas suintensyvėjo, prašo leisti turėti infraraudonųjų spindulių masažuoklį, pora čiužinių ir lentą. Dėl masažuoklio parašyta rekomendacija leisti, atsižvelgus į nustatytas taisykles; dėl papildomo čiužinio ir lentos – rekomenduota atsižvelgti į nustatytas tvarkas ir paciento susirgimą. Taikytas medikamentinis gydymas; 3.9 eilutėje – skiriami vaistai ir medicininės pagalbos priemonės, jokių įrašų nėra (b. l. 30).

Aptarti įrodymai patvirtina, kad dėl 2023 m. birželio 29 d. prašyme Nr. NPS-22-13848 nurodyto infraraudonųjų spindulių masažuoklio turėjimo ir naudojimo yra duota gydytojo rekomendacija; dėl 2023 m. birželio 29 d. prašyme Nr. NPS-22-13849 nurodytų čiužinio ir lentos turėjimo ir naudojimo aiški gydytojo rekomendacija nenurodyta, tačiau rekomenduota atsižvelgti į pareiškėjui diagnozuotą ligą; dėl pastarosios rekomendacijos papildomi gydytojo paaiškinimai nagrinėjant prašymą negauti.

2023 m. liepos 11 d. Lietuvos kalėjimų tarnybos Pravieniškių 1-ojo kalėjimo viršininko raštu Nr. SN-22-2162 „Dėl prašymo nagrinėjimo“ pareiškėjui pranešta, kad jo prašymas nebus patenkintas. Rašte nurodoma, kad Laisvės atėmimo vietų vidaus tvarkos taisyklėse yra nustatyta, kad paprastajai grupei priskirtiems nuteistiesiems leidžiama įsigyti ir laisvės atėmimo vietų įstaigoje turėti Taisyklių 42.1.1–42.1.10, 41.1.12, 42.1.17, 42.2, 42.3, 42.4.1, 42.4.3, 42.4.4, 42.4.6, 42.4.7, 42.4.10, 42.4.11 ir 42.5 papunkčiuose nurodytų asmeninių daiktų, taip pat – plaukų džiovintuvą (moterims) ir sausų dribsnių. Atsižvelgus į gydytojo rekomendaciją bei į tai, kad teisės aktai nenumato nuteistiesiems turėti masažuoklius, prašymas netenkintas (b. l. 7–8).

Lietuvos kalėjimų tarnybos Pravieniškių 1-ojo kalėjimo viršininkas 2023 m. liepos 11 d. raštu Nr. SN-22-2163 „Dėl prašymo nagrinėjimo“ informavo pareiškėją, kad netenkinamas ir jo prašymas dėl papildomo čiužinio ir lentos. Rašte nurodė, kad teisės aktuose nėra numatyta, jog nuteistiesiems būtų išduodami du čiužiniai bei lenta. Atsižvelgiant į aukščiau paminėtą informaciją, prašymas yra netenkintinas (b. l. 9–10).

Lietuvos kalėjimų tarnyba 2023 m. rugpjūčio 24 d. raštu Nr. 2S-1883 „Dėl skundo išnagrinėjimo“ nurodė pareiškėjui, kad leidimas turėti papildomą čiužinį, lentą ir masažuoklį nesuteiktas pagrįstai. Atsakyme nurodė, kad Laisvės atėmimo vietų įstaigos vidaus tvarkos taisyklių, patvirtintų Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2022 m. gruodžio 20 d. įsakymu Nr. 1R-444, VII skyriuje yra nustatyti suimtiesiems ir nuteistiesiems leidžiami įsigyti ir turėti asmeniniai daiktai, jų kiekis ir bendra masė. Taisyklių 42.5.16 papunktyje įtvirtinta, kad nuteistiesiems galima turėti gydytojo rekomenduotų medicinos priemonių (nuteistiesiems, gavusiems rašytinį laisvės atėmimo vietų įstaigos direktoriaus įgalioto pareigūno leidimą įsigyti ir turėti medicinos priemonių). Atkreipė dėmesį, kad šeimos gydytojo rekomendacijoje nurodyta, kad masažuoklis rekomenduotinas tik kaip papildoma priemonė, kuri nėra privaloma gydymui, todėl minėtą masažuoklį turėti nėra būtina. Nurodė ir tai, kad atsižvelgęs į gydytojo rekomendaciją, laisvės atėmimo vietų įstaigos direktoriaus įgaliotas pareigūnas (šiuo atveju – kalėjimo viršininkas) gali leisti arba neleisti turėti tam tikrą priemonę. Medicinos priemones galima turėti tik gavus rašytinį leidimą, kuris nebuvo suteiktas, todėl konstatavo, kad leidimai turėti papildomą čiužinį, lentą ir masažuoklį nesuteikti pagrįstai, yra teisėti ir pagrįsti, priimti vadovaujantis galiojančiais teisės aktais (b. l. 11–12).

Ginčijamame sprendime nėra jokių argumentų, kurie leistų spręsti, ar buvo vertintas apribojimų teisėtumas ir proporcingumas, atsižvelgiant į pareiškėjui diagnozuotą ligą, ar tokie ribojimai nepažeidžia pareiškėjo teisių, ar šiuo atveju primygtinis socialinis poreikis pateisina taikomą draudimą įsigyti ir turėti pareiškėjo nurodytus daiktus. Nenurodyta, kuriems iš Taisyklių 42.1–41.5 punktuose nurodytų daiktų atsakovė priskyrė čiužinį ir lentą, iš gydytojo negauti papildomi paaiškinimai dėl to, ar čiužinys ir lenta yra rekomenduojami pareiškėjui, nepateikti argumentai, kodėl Taisyklių 42.5.16 papunkčio kontekste gydytojo duota rekomendacija nelaikyta pakankama.

Iš 2023 m. liepos 21 d. ir 2023 m. spalio 26 d. ambulatorinio apsilankymo aprašymų matyti, kad E. S. toliau teikta ambulatorinė paslauga dėl besitęsiančių skausmų juosmens srityje, plintančių į apatinę juosmens sritį; gydymas tęsiamas (b. l. 44–45).

2023 m. spalio 13 d. E. S. lankėsi pas gydytoją psichiatrą dėl blogos nuotaikos, nerimo, vidinės įtampos, sutrikusio miego; skirti medikamentai (b. l. 46).

Nacionalinio instituto Socialinės integracijos 2023 m. spalio 3 d. pažyma patvirtina, kad E. S. kreipėsi pas psichologą dėl patiriamų stiprių psichologinių problemų – agresijos, impulsyvumo, didelės gėdos ir kaltės, galimų klausos ir regos haliucinacijų. Rekomenduota siųsti į Rokiškio psichiatrinę ligoninę pilnam ištyrimui (b. l. 47).

Lietuvos teismų informacinės sistemos duomenys patvirtina, kad Regionų administracinio teismo Kauno rūmuose nagrinėjama administracinė byla Nr. eI1-1531-422/2024 (ankstesnis bylos Nr. eI1-8807-422/2023) pagal pareiškėjo E. S. skundą atsakovei Lietuvos valstybei dėl 5 000 Eur neturtinės žalos priteisimo. 2023 m. spalio 12 d. nutartimi administracinė byla sustabdyta iki bus priimtas ir įsiteisės sprendimas nagrinėjamoje administracinėje byloje.

II. Dėl ginčijamų sprendimų teisėtumo

Vertindamas laisvės atėmimo bausmę atliekančių asmenų statusą bei teises ir pareigas, Europos Žmogaus Teisių Teismas (toliau – ir EŽTT) yra pažymėjęs, kad nuteistųjų kalinimas paprastai yra susijęs su tam tikrais sunkumais ir ribojimais, tačiau kalinimo metu nuteistieji nepraranda savo teisių, įtvirtintų Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijoje (toliau – ir Konvencija). Priešingai, tam tikrais atvejais nuteistajam reikalinga papildoma apsauga dėl jo padėties pažeidžiamumo ir dėl to, kad valstybė dėl šio asmens prisiima atsakomybę. Šiame kontekste Konvencijos 3 straipsnis nustato valstybės institucijoms pozityvią pareigą užtikrinti, kad nuteistojo kalinimo sąlygos užtikrintų pagarbą žmogaus orumui, o įtvirtinti ribojimai neviršytų kančios ir sunkumų, kurie yra neišvengiami kalinimo metu, nuteistojo sveikata ir gerovė taip pat turi būti tinkamai saugomi (žr., pvz., 2000 m. spalio 26 d. sprendimą byloje Kudła prieš Lenkiją, pareiškimo Nr. 30210/96; 2010 m. sausio 22 d. sprendimą Norbert Sikorski prieš Lenkiją, pareiškimo Nr. 17599/05).

EŽTT yra nurodęs, kad nuteistiesiems turi būti užtikrintos visos Konvencijoje garantuojamos teisės ir laisvės. Įkalinimo aplinkybės, ypač susijusios su saugumu ir nusikaltimų prevencija, pateisina tų teisių apribojimus, tačiau bet koks apribojimas kiekvienu atveju turi būti pagrįstas ir būtinas demokratinėje visuomenėje; „būtinumas“ reiškia, kad teisės į privatų gyvenimą apribojimas turi kilti dėl „primygtinio socialinio poreikio“ ir turi būti proporcingas siekiamiems teisėtiems tikslams. Nustatant šiuos ribojimus valstybėms narėms suteikta vertinimo laisvė, tačiau jos apimtis priklauso nuo daugelio aspektų, įskaitant apribojamos veiklos prigimtį ir apribojimais siekiamų tikslų. Bet kuriuo atveju, valstybei tenka pareiga įrodyti, kad būtinybė nustatyti apribojimą atsirado dėl primygtinio socialinio poreikio (2018 m. gruodžio 4 d. sprendimas Kazlauskas ir Nanartonis prieš Lietuvą, pareiškimų Nr. 234/15 ir 22357/15). EŽTT šiame sprendime taip pat nurodė, jog valstybės gali nustatyti tam tikrus reikalavimus, kokius daiktus nuteistieji gali turėti, tačiau pabrėžė, kad tokiais reikalavimais (tam tikrais draudimais) turi būti siekiama teisėto tikslo. Aptariamos valstybės laisvės apimtis, ypač kalbant apie teisės aktuose įtvirtintus visiškus draudimus, priklauso nuo daugelio aspektų, įskaitant apribojamos veiklos prigimtį, apribojimais siekiamų tikslų ir to, ar apribojimas būtinas demokratinėje visuomenėje.

Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo (toliau – Viešojo administravimo įstatymo) 3 straipsnio 5 punkte yra įtvirtintas išsamumo principas, kuris reiškia, kad viešojo administravimo subjektas į prašymą ar skundą turi atsakyti aiškiai ir argumentuotai, nurodydamas visas prašymo ar skundo nagrinėjimui įtakos turėjusias aplinkybes ir konkrečias teisės aktų nuostatas, kuriomis rėmėsi, vertindamas prašymo ar skundo turinį. Reikalavimai, taikytini administraciniam sprendimui, yra įtvirtinti Viešojo administravimo įstatymo 10 straipsnio 5 dalyje. Pagal šio įstatymo 10 straipsnio 5 dalies 5 ir 6 punktus, administraciniame sprendime turi būti nurodytas administracinio sprendimo teisinis ir faktinis pagrindas ar kitos administraciniam sprendimui įtakos turėjusios aplinkybės (5 punktas) bei administracinio sprendimo motyvai (6 punktas).

Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas, aiškindamas Viešojo administravimo įstatymo 8 straipsnio nuostatas, kurios iš esmės yra labai panašios į aktualios redakcijos 10 straipsnio 5 dalies 5 ir 6 punktuose įtvirtintas nuostatas, yra pažymėjęs, kad individualiame administraciniame akte motyvų išdėstymas turi būti adekvatus, aiškus ir pakankamas. Akte turėtų būti nurodomi pagrindiniai faktai, argumentai ir įrodymai, pateikiamas teisinis pagrindas, kuriuo viešojo administravimo subjektas rėmėsi, priimdamas administracinį aktą (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2018 m. balandžio 13 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A-1470-756/2018, 2019 m. kovo 28 d. nutartis administracinėje byloje Nr. eA-432-502/2019, 2021 m. rugsėjo 15 d. sprendimas administracinėje byloje Nr. A-2099-602/2021). Nurodyta teisės norma yra siejama su teisėtumo principu, pagal kurį reikalaujama, kad viešojo administravimo subjektai savo veikla nepažeistų teisės aktų reikalavimų, kad jų sprendimai būtų pagrįsti, o sprendimų turinys atitiktų teisės normų reikalavimus (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2020 m. lapkričio 11 d. nutartis administracinėje byloje Nr. eA-1548-629/2020, 2021 m. spalio 6 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A-2422-602/2021). Individualiam administraciniam aktui taip pat yra keliamas motyvuotumo reikalavimas. Administracinio sprendimo priėmimo faktinis pagrindas ir individuali argumentacija turi būti žinomi ne tik viešojo administravimo subjektui, priimančiam sprendimą, bet ir asmeniui, kurio atžvilgiu jis priimamas. Viešojo administravimo subjektas, priėmęs negatyvias pasekmes sukeliantį sprendimą, turi pareigą jį pagrįsti tiek teisiniais, tiek faktiniais argumentais, t. y. nurodyti priežastis, lėmusias neigiamo sprendimo priėmimą (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2013 m. balandžio 22 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A602-658/2013).

Aptarto teisinio reguliavimo ir formuojamos teisminės praktikos kontekste, atsakovė, gavusi pareiškėjo prašymą dėl leidimo turėti ir naudotis jo nurodytais daiktais kaip medicinos priemonėmis, privalėjo vertinti, ar pareiškėjo nurodomi daiktai – masažuoklis, čiužinys ir lenta, yra medicinos priemonės Taisyklių 42.5.16 papunkčio prasme, ar jos gydytojo rekomenduotos pareiškėjui (esant būtinybei ir gauti papildomą gydytoją vertinimą) ir administraciniame sprendime nurodyti argumentus bei įrodymus, reikšmingus nagrinėjamu klausimu, pateikti teisinį sprendimo priėmimo pagrindą, o jeigu administracinis sprendimas susijęs su tam tikrais ribojimais – ir įvertinti, ar šis apribojimas yra teisėtas ir proporcingas, nepažeidžia Konvencijoje įtvirtintų pareiškėjo teisių, ar šiuo atveju primygtinis socialinis poreikis pateisina taikomą draudimą įsigyti ir turėti pareiškėjo nurodytus daiktus.

Kaip minėta, pareiškėjas dviem prašymais prašė leisti įsigyti ir turėti masažuoklį (prašymas Nr. NPS-22-13848) bei papildomą čiužinį ir lentą (prašymas Nr. NPS-22-13849) kaip medicinos priemones, kurių pagalba galėtų sumažinti apatinės nugaros dalies skausmus.

Pasisakydamas dėl prašymo Nr. NPS-22-13848 leisti turėti ir naudoti masažuoklį priimto sprendimo teisėtumo, teismas pažymi šiuos aspektus. I dalyje aptartais įrodymais nustatyta, kad ant 2023 m. birželio 29 d. pareiškėjo prašymo leisti turėti ir naudoti masažuoklį, yra įrašyta gydytojo rekomendacija – masažuoklis rekomenduotinas kaip papildoma priemonė gydymui, teismo vertinimu laikyta kaip gydytojo duota rekomendacija. Tai, kad gydytojo rekomendacija duota masažuoklio įsigijimui ir naudojimui teismo posėdžio metu pripažino ir atsakovė. 2023 m. liepos 11 d., priimtame ginčijamame sprendime dėl šio pareiškėjo prašymo (Nr. SN-22-2162), atsakovė pacitavo Taisyklių 42.1–42.5 papunkčius, kuriuose nurodyti leidžiami asmeniniai daiktai, ir, atsižvelgusi į gydytojo rekomendaciją bei tai, kad teisės aktai nenumato nuteistiesiems turėti masažuoklių, pareiškėjo prašymą atsisakė patenkinti. Iš tokio sprendimo turinio teismas negali spręsti, ar atsakovė laikė masažuoklį medicinos priemone ar kuriuo nors kitu daiktu iš jos pacituotų Taisyklių 42.1–42.5 punktuose nurodytų daiktų, kokią teisinę reikšmę priimant šį sprendimą turėjo (ar neturėjo) gydytojo rekomendacija, taip pat nenurodė jokių objektyvią tokio ribojimo būtinybę pagrindžiančių argumentų, apsiribojo tik abstrakčiu teiginiu, kad galimybė turėti masažuoklį tiesiogiai neįtvirtinta teisės akte. Aukščiau aptarto teisinio reguliavimo ir teisminės jurisprudencijos kontekste toks administracinis sprendimas neatitinka išsamumo principo, nes administraciniame sprendime nenurodytas administracinio sprendimo teisinis ir faktinis pagrindas, kitos administraciniam sprendimui įtakos turėjusios aplinkybės bei jo motyvai, neįvertinta, ar ribojimas yra teisėtas ir proporcingas, nepažeidžia Konvencijoje įtvirtintų pareiškėjo teisių, ar šiuo atveju primygtinis socialinis poreikis pateisina taikomą draudimą įsigyti ir turėti pareiškėjo nurodytus daiktus. Tai leidžia teismui spręsti, kad pareiškėjo prašymas Nr. NPS-22-13848 dėl teisės turėti ir naudoti masažuoklį iš esmės neišnagrinėtas, todėl negali būti pripažintas teisėtu ir pagrįstu.

Pasisakydamas dėl prašymo Nr. NPS-22-13849 leisti turėti ir naudoti čiužinį ir lentą priimto sprendimo teisėtumo, teismas pažymi šiuos aspektus. I dalyje aptartais įrodymais nustatyta, kad aiškios gydytojo rekomendacijos dėl šiame prašyme nurodytų daiktų nėra: ant prašymo gydytojas nurodė tik pareiškėjo diagnozę, o ambulatorinio apsilankymo aprašyme nurodė, kad rekomenduota atsižvelgti į nustatytas tvarkas ir nuteistojo susirgimą. 2023 m. liepos 11 d., priimtame ginčijamame sprendime dėl šio pareiškėjo prašymo (Nr. SN-22-2163), atsakovė nurodė, kad teisės aktuose nėra numatyta galimybė išduoti du čiužinius, gydytojo rekomendacija dėl čiužinio ir lentos negauta, todėl prašymas netenkintas. Iš tokio sprendimo turinio teismas negali spręsti, ar atsakovė laikė čiužinį ir lentą medicinos priemonėmis, nes teisės aktas, kurio pagrindu priimtas sprendimas, nenurodytas. Nors gydytojas rekomendavo atsižvelgti į pareiškėjo susirgimą, tačiau atsakovė nei papildomai išsiaiškino dėl gydytojo rekomendacijos apimties šiuo atveju, nei pateikė kokius nors argumentus, iš kurių būtų galima spręsti, kad, apskritai, įvertino pareiškėjui diagnozuotą ligą jo prašymo kontekste. Jokie objektyvūs tokio ribojimo būtinybę pagrindžiantys argumentai nenurodyti, apsiribota tik abstrakčiu teiginiu, kad galimybė turėti papildomą čiužinį ir lentą tiesiogiai neįtvirtinta teisės akte. Aukščiau aptarto teisinio reguliavimo ir teisminės jurisprudencijos kontekste, toks administracinis sprendimas neatitinka išsamumo principo, nes jame nenurodytas administracinio sprendimo teisinis ir faktinis pagrindas, kitos administraciniam sprendimui įtakos turėjusios aplinkybės bei jo motyvai. Tai leidžia teismui spręsti, kad pareiškėjo prašymas Nr. NPS-22-13849 dėl teisės turėti ir naudoti čiužinį ir lentą iš esmės neišnagrinėtas, todėl negali būti pripažintas teisėtu ir pagrįstu.

Lietuvos kalėjimų tarnyba 2023 m. rugpjūčio 24 d. sprendime Nr. 2S-1883 jokių objektyvių pareiškėjui taikytų ribojimų būtinybę pagrindžiančių argumentų nenurodė, pakartojo 2023 m. liepos 11 d. atsakymuose nurodytas aplinkybes, apsiribojo abstrakčiu teiginiu, kad Lietuvos kalėjimų tarnybos Pravieniškių 1-ojo kalėjimo viršininko atsakymai Nr. NPS-22-13848 ir Nr. NPS-22-13849, kuriais netenkinti minėti pareiškėjo prašymai, yra teisėti ir pagrįsti. Nors šiame sprendime atsakovė masažuoklį jau vertino kaip medicinos priemonę pagal Taisyklių 42.5.16 papunktį, tačiau aiškiai nenurodė, kodėl gydytojo rekomendaciją reikšmingo teisinio reguliavimo kontekste (Taisyklių 42.5.16 papunktis) laikė nepakankama. Taigi pripažintina, kad ir šiame sprendime, aiškus teisinis ir faktinis pagrindas nenurodytas, o ginčijamas sprendimas pakankamai nemotyvuotas ir jame taip pat nepasisakyta, ar ribojimas yra teisėtas ir proporcingas, nepažeidžia Konvencijoje įtvirtintų pareiškėjo teisių, ar šiuo atveju primygtinis socialinis poreikis pateisina taikomą draudimą įsigyti ir turėti pareiškėjo nurodytus daiktus..

Aptartame kontekste teismas sprendžia, kad atsakovė iš esmės neišnagrinėjo pareiškėjo prašymų dėl jo teisės turėti nurodytus daiktus ribojimo, nes nenurodė ginčijamų sprendimų faktinio ir teisinio pagrindo, neįvertino visų su draudimu įsigyti ir turėti juos susijusių aplinkybių, kurios reikšmingos sprendžiant kilusį ginčą: Taisyklių 42.1–42.5 punktų kontekste nekvalifikavo, ar prašomi daiktai patenka į medicininių priemonių kategoriją ar kitas daiktų kategorijas, nepateikė aiškių argumentų dėl gydytojo rekomendacijos vertinimo (masažuoklio atveju), nepatikslino gydytojo rekomendacijos esmės (čiužinio ir lentos atžvilgiu), nenurodė aiškių, išsamių ir pakankamų motyvų, kurie turėjo įtakos priimant ginčijamus sprendimus, pareiškėjo teisių suvaržymų nevertino teisėtumo ir proporcingumo principų kontekste, nepagrindė, ar šiuo atveju primygtinis socialinis poreikis pateisina taikomą draudimą įsigyti ir turėti pareiškėjo nurodytus daiktus.

Atsižvelgęs į nurodytus argumentus, teismas sprendžia, kad atsakovė, priimdama ginčijamus sprendimus, neveikė taip, kaip turėjo veikti viešojo administravimo subjektas, nesilaikė Viešojo administravimo įstatymo 10 straipsnyje įtvirtintų reikalavimų, skundžiami sprendimai neatitinka Viešojo administravimo įstatymo 10 straipsnio 5 dalies nuostatų, todėl naikintini kaip neteisėti bei nepagrįsti, o Lietuvos kalėjimų tarnyba įpareigotina iš naujo išnagrinėti pareiškėjo E. S. prašymus dėl leidimo turėti ir naudoti masažuoklį, čiužinį ir lentą ir priimti įstatymo reikalavimus atitinkančius sprendimus.

Pareiškėjas taip pat reiškia reikalavimą įpareigoti atsakovę sudaryti jam sąlygas gauti, turėti ir naudotis masažuokliu bei išduoti naudojimui papildomą čiužinį ir lentą. Šiame kontekste pažymėtina, kad teismas nėra viešojo administravimo institucija, neatlieka viešojo administravimo funkcijų ir nepriima individualių administracinių aktų, nes tai yra atsakovės diskrecija, todėl šioje dalyje pareiškėjo prašymas negali būti tenkinamas.

Atsižvelgus į aukščiau aptartus argumentus, taip pat į tai, kad pareiškėjo prašymas įpareigoti atsakovę atlikti konkrečius veiksmus nėra tenkinamas, atsakovė įpareigojama nagrinėti pareiškėjo prašymus iš naujo, spręstina, kad pareiškėjo skundas tenkinamas iš dalies.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 86–87 straipsniais, 88 straipsnio 2 punktu,

nusprendžia:

Pareiškėjo E. S. skundą patenkinti iš dalies.

Panaikinti Lietuvos kalėjimų tarnybos Pravieniškių 1-ojo kalėjimo viršininko 2023 m. liepos 11 d. sprendimą Nr. SN-22-2162.

Panaikinti Lietuvos kalėjimų tarnybos Pravieniškių 1-ojo kalėjimo viršininko 2023 m. liepos 11 d. sprendimą Nr. SN-22-2163.

Panaikinti Lietuvos kalėjimų tarnybos 2023 m. rugpjūčio 24 d. sprendimą Nr. 2S-1883.

Įpareigoti atsakovę Lietuvos kalėjimų tarnybą iš naujo išnagrinėti 2023 m. birželio 29 d. pareiškėjo E. S. prašymus (registruoti 2023 m. liepos 3 d. Nr. NPS-22-13848 ir 2023 m. liepos 3 d. Nr. NPS-22-13849) dėl leidimo turėti ir naudoti masažuoklį, čiužinį ir lentą.

Sprendimas per trisdešimt kalendorinių dienų nuo sprendimo paskelbimo gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, skundą paduodant per Regionų administracinio teismo Kauno rūmus.