Vilniaus regiono apylinkės teismo sprendimas

Vilniaus regiono apylinkės teismo Trakų rūmų teisėja Miglė Janovičienė

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės NEO Finance, akcinės bendrovės ieškinį atsakovei V. B. dėl piniginės prievolės (skolos) priteisimo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

4. byloje sprendžiamas klausimas dėl ieškovės reikalavimo priteisti iš atsakovės piniginę prievolę (skolą), kildinamą iš tarp ieškovės ir atsakovės sudarytos Sutarties, (ne) pagrįstumo (Civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 185 straipsnis).

Dėl reikalavimo priteisti negrąžinto kredito dalį, mokėjimo (pelno) palūkanas

6. Pagal Civilinio kodekso (toliau – CK) 6.38 straipsnį, prievolės turi būti vykdomos nustatytais terminais. Sutarties neįvykdymu laikomos bet kokios iš sutarties atsiradusios prievolės neįvykdymas, įskaitant netinkamą įvykdymą ir įvykdymo termino praleidimą (CK 6.205 straipsnis). Jeigu šalis nevykdo savo piniginės prievolės, kita šalis turi teisę reikalauti, kad prievolė būtų įvykdyta natūra (CK 6.213 straipsnio 1 dalis).

7. Atsižvelgiant į tai, kad byloje nepateikta įrodymų, jog atsakovė su ieškove atsiskaitė (visiškai ar iš dalies) (CPK 178 straipsnis), ieškovės reikalavimas priteisti iš atsakovės 5 703,60 Eur negrąžinto kredito dalį yra pagrįstas.

9. Kreditavimo sutartimi bankas ar kita kredito įstaiga (kreditorius) įsipareigoja suteikti kredito gavėjui sutartyje nustatyto dydžio ir nustatytomis sąlygomis pinigines lėšas (kreditą), o kredito gavėjas įsipareigoja gautą sumą grąžinti kreditoriui ir mokėti palūkanas (CK 6.881 straipsnio 1 dalis). Pagal vartojimo kredito sutartį mokėjimo palūkanas apibrėžiančios sutarties sąlygos yra atlyginimas, kurį skolininkas moka kreditoriui už naudojimąsi pinigais (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020-02-17 nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-7-4-611/2020, nutarties 50 punktas). Kreditoriaus reikalavimas sumokėti palūkanas už pinigų skolinimą sutartyje nustatytu terminu traktuotinas kaip reikalavimas prievolę įvykdyti natūra, t. y. sumokėti įstatyme ar šalių sutartyje nustatytą mokestį už naudojimąsi paskolos suma – palūkanas (CK 6.213 straipsnio 1 dalis, 6.881 straipsnio 1 dalis, 6.886 straipsnio 1, 3 dalys). Pelno palūkanos yra atlyginimas, kurį skolininkas moka kreditoriui už naudojimąsi svetimais pinigais, nesvarbu, kokie to naudojimosi rezultatai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2021-04-14 nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-87-611/2021, nutarties 39 punktas). Kasacinis teismas (CPK 4 straipsnis) taip pat išaiškinęs, kad nutraukus paskolos (kredito) sutartį prieš terminą, pasibaigia pagrindinių prievolių pagal sutartį vykdymas natūra, todėl mokėjimo (pelno) palūkanos skolininkui pagal šią sutartį nebegali būti skaičiuojamos (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020-05-25 nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-7-75-823/2020, nutarties 54 punktas).

10. Teismas, susipažinęs su ieškovės paskaičiavimais dėl 162,58 Eur mokėjimo (pelno) palūkanų, nenustatė akivaizdžių skaičiavimo klaidų, todėl, atsižvelgęs į aukščiau aptartą teisinį reguliavimą, sutinka su ieškove, jog reikalavimas priteisti iš atsakovės 162,58 Eur piniginę prievolę (pelno palūkanas), paskaičiuotas iki Sutarties nutraukimo 2023 m. sausio 31 d. – pagrįstas (CK 6.213 straipsnio 1 dalis, CK 6.881 straipsnio 1 dalis, 6.886 straipsnio 1, 3 dalys).

Dėl reikalavimo priteisti tarpininkavimo mokestį (nepagrįstumo)

12. Vertinant aptariamą ieškovės reikalavimą nustatyta, jog tarpininkavimo mokesčio dydis – 7,90 proc., nuo kiekvienos grąžintos įmokos, o tarpininkavimo mokesčio suma – 768,31 Eur. Tokios Sutarties nuostatos reiškia, kad atsakovė, be kitų piniginių prievolių, per 84 mėnesių laikotarpį turėjo sumokėti ir 768,31 Eur tarpininkavimo mokestį.

13. Kaip matyti iš Sutarties specialiųjų sąlygų ir bendrųjų sąlygų 1.5 papunkčio, ieškovė, sudarydama Sutartį, veikia kaip tarpusavio skolinimo platformos operatorius, t. y., asmuo, kuris administruoja tarpusavio skolinimo platformą (Vartojimo kredito įstatymo 2 straipsnio 14 punktas), ir turi teisę gauti atlyginimą už teikiamas paskolos suteikimo ir administravimo paslaugas. Be to, tarpininkavimo mokesčio dydis atitinka protingumo ir pagrįstumo kriterijus ir atitinka sąžiningos verslo praktikos reikalavimus bei nepažeidžia vartojimo kredito gavėjo, vartojimo kredito davėjo ir paskolos davėjo interesų pusiausvyros (Vartojimo kredito įstatymo 21 straipsnio 1 dalis). Vis dėlto, pirmiau nurodytos aplinkybės savaime nereiškia, kad Sutarties nutraukimo atveju kredito davėjas turi teisę reikalauti viso tarpininkavimo mokesčio, t. y. ir tos jo dalies, kuri būtų mokama, jeigu sutartis nebūtų nutraukta ir būtų vykdoma toliau. Iš sutarties bendrųjų sąlygų 1.29. papunktyje pateiktos tarpininkavimo mokesčio apibrėžties matyti, kad tai savo esme yra mokestis už kredito davėjo teikiamas paslaugas, susijusias su kredito sutarties sudarymu (teikiamų paslaugų komunikavimu, kliento mokumo vertinimu ir tikrinimu, vartojimo kredito sutarties sąlygų derinimu su klientu, vartojimo kredito sutarties paruošimu). Pažymėtina, kad vartojimo kredito sutarties nutraukimas prieš terminą atleidžia abi sutarties šalis nuo esamų sutartinių prievolių vykdymo ir sutartinių prievolių vykdymo ateityje, tačiau kredito davėjui išlieka teisė reikalauti atlyginti nuostolius dėl sutarties nevykdymo (netinkamo vykdymo). Kadangi tarpininkavimo mokestis yra tiesiogiai susijęs su sutartinių įsipareigojimų vykdymu ir nėra skirtas kompensuoti kredito davėjo nuostolius dėl netinkamo sutarties vykdymo, šis mokestis gali būti skaičiuojamas tik už laikotarpį iki vartojimo kredito sutarties nutraukimo. Pastebėtina, jog aptarta pozicija dėl tarpininkavimo mokesčio priteisimo yra vyraujanti ir aukštesnės grandies teismų praktikoje (žr., pvz., Vilniaus apygardos teismo 2021-07-15 nutartį civilinėje byloje Nr. e2A-1704-467/2021, nutarties 28–34 punktus; Vilniaus apygardos teismo 2021-04-27 nutartį civilinėje byloje Nr. e2A-1101-866/2021, nutarties 55 punktą).

14. Apibendrinant tai, kas išdėstyta aukščiau, daroma išvada, jog ieškovės reikalavimas priteisti 21,40 Eur piniginę prievolę (tarpininkavimo mokestį) paskaičiuotą iki Sutarties nutraukimo 2023 m. sausio 31 d. yra pagrįstas (CK 6.213 straipsnio 1 dalis).

Dėl negautų pajamų (nuostolių) (ne) priteisimo

16. Kasacinio teismo praktikoje išaiškinta (CPK 4 straipsnis), jog: i) tinkamo atlygintinės paskolos sutarties vykdymo atveju paskolos davėjas gali pagrįstai tikėtis atgauti paskolintą pinigų sumą ir gauti atitinkamą užmokestį – mokėjimo (pelno) palūkanas, kurios turi būti sumokėtos paskolos gavėjo per sutarties galiojimo laikotarpį. Skolininkui nevykdant savo sutartinių prievolių ir dėl šios priežasties paskolos sutartį nutraukus prieš terminą, sutartine teise ginamas lūkesčių interesas apima kreditoriaus negautas pajamas, t. y. tik tas mokėjimo (pelno) palūkanas, kurias paskolos davėjas pagrįstai galėjo tikėtis gauti, jeigu sutartis būtų įvykdyta tinkamai. Tokiu atveju kreditorius, vadovaudamasis bendrosiomis nuostolių atlyginimo taisyklėmis, gali reikalauti atlyginti nuostolius, kurių nepadengia įstatyme ar sutartyje nustatytos kompensuojamosios palūkanos, įskaitant ir reikalavimą atlyginti negautas pajamas, kurias kreditorius pagrįstai galėjo tikėtis gauti sutarčiai esant tinkamai vykdomai; ii) apie tai, ar patirti nuostoliai gali būti vertinami kaip negautos pajamos, spręstina pagal tokius kriterijus: 1) ar pajamos buvo numatytos gauti iš anksto; 2) ar pagrįstai tikėtasi jas gauti esant normaliai veiklai; 3) ar šių pajamų negauta dėl neteisėtų skolininko veiksmų. Nukentėjęs asmuo privalo įrodyti nuostolių, patirtų negautos naudos forma, realumą, dydį ir priežastinį ryšį su neteisėtais kalto asmens veiksmais. Negautų pajamų įrodinėjimas reiškia aplinkybių, kurių nebuvo, tačiau kurios galėjo būti, jei nebūtų buvę neteisėtų veiksmų, įrodinėjimą. Taigi įrodinėjama negautų pajamų reali gavimo galimybė ir jų dydis (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020-05-25 nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-7-75-823/2020, nutarties 52 punktas; Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014-04-18 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-220/2014).

17. Ginčo šalys vartojimo Sutartyje susitarė dėl atsakovės ieškovei mokėtinos fiksuoto dydžio mokėjimo (pelno) palūkanų sumos, kurios metinė palūkanų norma – 15,00 proc. ir kurios mokėjimas buvo išdėstytas kiekvieną mėnesį pagal mokėjimo grafiką mokėtinomis įmokomis. Šalys Sutartimi vartojimo kredito grąžinimo terminą numatė iki 2029 m. balandžio 20 d. Aptariamu atveju ieškovė, už sutartą mokestį (pelno palūkanas) suteikusi atsakovei vartojimo kreditą ir dėl atsakovės neteisėtų veiksmų (pagal Sutartį mokėtinų kasmėnesinių įmokų nemokėjimo) nutraukusi Sutartį, neatgavo nei suteikto vartojimo kredito, nei sutartų mokėjimo (pelno) palūkanų, t. y. negavo to, ko pagrįstai galėjo tikėtis tinkamo vartojimo kredito sutarties vykdymo atveju. Teismo vertinimu, pagal Sutartį planuotos gauti pelno palūkanos (už laikotarpį, kai sutartis galiotų, jeigu nebūtų nutraukta) gali būti vertinamos kaip orientacinė negautų pajamų suma.

18. Apibendrinant tai kas išdėstyta aukščiau, į tai, kad atsakovė pateiktame atsiliepime su ieškovės pareikštais reikalavimais sutiko, darytina išvada, kad yra teisinis pagrindas ieškovei priteisti 15,00 proc. (3 043,70 Eur) negautų pajamų (nuostolių) skaičiuojamų nuo Sutarties nutraukimo 2023 m. sausio 31 d. iki visiško kredito grąžinimo dienos, bet ne ilgiau nei iki Sutarties termino pabaigos 2029 m. balandžio 20 d., nuo pagal Sutartį tą mėnesį turėjusios būti likusios negrąžintos vartojimo kredito sumos, taip pat 683,18 Eur negautų pajamų (nuostolių), pasireiškiančių nesumokėtu tarpininkavimo mokesčiu, skaičiuojamu nuo Sutarties nutraukimo 2023 m. sausio 31 d. iki Sutarties termino pabaigos 2029 m. balandžio 20 d., kurias ieškovė būtų gavusi, jeigu atsakovė būtų tinkamai vykdžiusi sutartį, yra pagrįstas, todėl tenkintinas.

Dėl delspinigių (ne)priteisimo

19. Ieškovė, be kitų piniginio pobūdžio reikalavimų, taip pat prašė priteisti 3,07 Eur delspinigių.

20. Vadovaujantis CK 6.258 straipsnio 1 dalimi, įstatymai ar sutartis gali nustatyti, kad už prievolės neįvykdymą ar netinkamą įvykdymą kaltoji šalis privalo sumokėti netesybas (baudą, delspinigius). CK 6.71 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad netesybos (bauda, delspinigiai) – tai įstatymų, sutarties ar teismo nustatyta pinigų suma, kurią skolininkas privalo mokėti kreditoriui, jeigu prievolė neįvykdyta arba netinkamai įvykdyta. Netesybos yra prievolių užtikrinimo būdas, skatinantis skolininką įvykdyti prievolę (CK 6.70, 6.71 straipsniai), taip pat sutartinės civilinės atsakomybės forma (CK 6.256 straipsnio 2 dalis, 6.258 straipsnio 1 dalis).

21. Vartojimo kredito gavėjui pažeidus prievolę laiku mokėti mokėjimus pagal sutartį, kreditorė turi teisę taikyti 0,05 proc. dydžio netesybas nuo visos pradelstos sumokėti sumos už kiekvieną uždelstą dieną (Sutarties 6.1 punktas). Ieškovė prašo priteisti iš atsakovės 3,07 Eur delspinigius. Teismas, susipažinęs su ieškovės pateikta delspinigių suvestine nenustatė akivaizdžių skaičiavimo klaidų. Nustačius, kad atsakovė neatsiskaitė su ieškove, jai kyla pareiga sumokėti ieškovei netesybas, todėl ieškovei iš atsakovės priteistini 3,07 Eur delspinigiai.

Dėl procesinių palūkanų (ne)priteisimo

23. CK 6.37 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad skolininkas privalo mokėti įstatymų nustatyto dydžio palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo. Pagal CK 6.210 straipsnio 1 dalį terminą įvykdyti piniginę prievolę praleidęs skolininkas privalo mokėti penkių procentų dydžio metines palūkanas už sumą, kurią sumokėti praleistas terminas, jeigu įstatymai ar sutartis nenustato kitokio palūkanų dydžio. Didesni negu CK 6.210 straipsnyje nustatyti procesinių palūkanų dydžiai gali būti taikomi, kai šalys dėl to susitaria (CK 6.37 straipsnio 1, 3 dalys), tačiau toks šalių susitarimas neturi prieštarauti įstatymams, sąžiningumo ir protingumo principams (CK 6.37 straipsnio 3 dalis).

24. Sutarties bendrųjų sąlygų 6.6 papunktyje nurodyta, jog Vartojimo kredito gavėjui pažeidus prievolę vykdyti mokėjimus pagal Sutartį laiku ir dėl to Bendrovei pasikreipus į teismą dėl skolos priteisimo šalys susitaria, jog kredito gavėjui bus skaičiuojamos 15 (penkiolikos) procentų dydžio metinės procesinės palūkanos nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki priteistos skolos visiško grąžinimo.

25. Palūkanos – tai mokestis už pinigų skolinimą (mokėjimo, pelno palūkanos) arba minimalių kreditoriaus nuostolių kompensacija už piniginės prievolės įvykdymo termino praleidimą (kompensuojamosios palūkanos). Prie kompensuojamąją funkciją atliekančių palūkanų priskiriamos ir CK 6.37 straipsnio 2 dalyje nustatytos procesinės palūkanos. Jų paskirtis – kompensuoti būsimus, nuo teisminio proceso pradžios iki teismo sprendimo įvykdymo, susidariusius kreditoriaus nuostolius, kartu – skatinti operatyvų teismo sprendimo įvykdymą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015-05-13 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-275-248/2015).

26. Vartojimo sutartyje draudžiama įtvirtinti nesąžiningas sąlygas, o jeigu tokios įtvirtintos, vartotojui neprivaloma jų laikytis, tai teismas turi pareigą vartojimo sutarčių sąlygų atitiktį sąžiningumo kriterijams vertinti savo iniciatyva (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012-12-15 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-482/2012). Tokios nuostatos laikomasi ir vertinant vartojimo kredito sutarties sąlygas dėl palūkanų dydžio (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016-02-05 nutartis civilinėje byloje Nr.e3K-29-248/2016). Atsižvelgiant į tai, teismas savo iniciatyva vertins Sutarties 6.6. papunktyje įtvirtintą sąlygą dėl 15,00 proc. dydžio metinių procesinių palūkanų atitikimo sąžiningumo kriterijui.

27. Kasacinio teismo praktikoje išaiškinta (CPK 4 straipsnis), kad spręsdamas dėl palūkanų dydžio teisėtumo, teismas turi įvertinti ne tik kredito gavėjo pareigą skolintis atsakingai, bet ir kredito davėjo pareigą skolinti atsakingai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015-09-21 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-485-916/2015). Nagrinėjamu atveju pagal Sutartį vartotojas turėjo pareigą grąžinti kreditą per 84 mėnesių laikotarpį, tačiau po 7 mėnesių kredito davėjo iniciatyva Sutartis buvo nutraukta dėl kredito gavėjo netinkamai vykdomų sutartinių įsipareigojimų. Tai leidžia teismui vertinti, kad kredito davėjas savo pareigos skolinti atsakingai Sutarties sudarymo metu nebuvo tinkamai įvykdęs, o savo galimas rizikas siekė kompensuoti žymiai didesnėmis nei įstatymas numato palūkanomis, kuriomis bus kompensuoti būsimi kreditoriaus nuostoliai, susidarę nuo teisminio proceso pradžios iki teismo sprendimo įvykdymo. Vartojimo kredito sutartyje numatytos net 15,00 proc. dydžio metinės procesinės palūkanos leidžia teismui spręsti, kad kredito davėjas jau Sutarties pasirašymo metu numatė, kad gali patirti nuotolius, susijusius su teisminiu procesu ir, kad gali reikėti kredito gavėją (atsakovę) skatinti operatyviau vykdyti teismo sprendimą, tačiau nusprendė suteikti kreditą atsakovei, o vėliau Sutartį nutraukė.

28. Priešingai, nei nurodoma ieškinyje, 15,00 proc. dydžio metinė procesinių palūkanų norma, nustatyta vartojimo sutartyje, atsižvelgiant į vartotojo kaip silpnesnės sutarties šalies specifiką, teismo nevertinama kaip protinga, pagrįsta, atitinkanti sąžiningos verslo praktikos reikalavimus bei nepažeidžianti vartojimo kredito davėjo ir vartojimo kredito gavėjo interesų pusiausvyros. Vartojimo sutartyje daugiau nei dvigubai didesnė nei įstatyme susitarta palūkanų norma neatitinka nurodytų kriterijų, todėl teismo pripažįstama nesąžininga ir, atitinkamai, neprivaloma vartotojui (atsakovei).

29. Atsižvelgiant į tai, kad nagrinėjimu atveju teismas nustatė, jog Sutartyje numatytos procesinės palūkanos yra neproporcingai didelės, Sutarties sąlyga, numatanti 15,00 proc. procesinių palūkanų dydį, pripažintina nesąžininga, negaliojančia ab initio. Pripažinus šią Sutarties sąlygą nesąžininga ir negaliojančia ab initio, ji netaikytina, todėl ieškovės reikalavimas priteisti iš atsakovės 15,00 proc. dydžio metines palūkanas nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo atmestinas kaip nepagrįstas (CK 6.228⁴ straipsnio 2 dalies 5 punktas, 8, 9 dalys). Visgi, atsižvelgiant į teisinį reguliavimą, į tai, kad atsakovė su pareikštais ieškovės reikalavimais sutinka, teismas daro išvadą, kad nepriteisus ieškovės prašytų 15,00 proc. dydžio metinių procesinių palūkanų, ieškovei iš atsakovės priteistinos 5,00 proc. dydžio metinės palūkanos už teismo sprendimu priteistą 9 617,53 Eur sumą nuo bylos iškėlimo teisme 2023 m. rugsėjo 15 d. iki teismo sprendimo visiško įvykdymo.

Dėl bylinėjimosi išlaidų (ne)priteisimo

30. Ieškovė ieškinyje suformulavo ir procesinio pobūdžio reikalavimą priteisti bylinėjimosi išlaidas, kurias sudaro 217,00 Eur žyminis mokestis ir 200,00 Eur išlaidos advokato teisinei pagalbai apmokėti.

31. CPK 79 straipsnio bylinėjimosi išlaidas sudaro žyminis mokestis ir išlaidos, susijusios su bylos nagrinėjimu. CPK 88 straipsnio 1 dalies 6 punkte nurodyta, jog prie išlaidų, susijusių su bylos nagrinėjimu, priskiriamos ir išlaidos advokato ar advokato padėjėjo pagalbai apmokėti. Vadovaujantis CPK 93 straipsnio 2 dalimi, jei ieškinys patenkintas iš dalies, bylinėjimosi išlaidos priteisiamos ieškovei proporcingai teismo patenkintų reikalavimų daliai. Nustatyta, kad ieškovė iš viso reiškė 7 (septynis) savarankiško pobūdžio reikalavimus. Teismo vertinimu iš viso buvo patenkinti 6 (šeši) reikalavimai, kas reiškia, kad iš esmės buvo patenkinta 85,71 proc. ieškinio reikalavimų. Bylos duomenimis ieškovė iš viso sumokėjo 417,00 Eur bylinėjimosi išlaidų. Ieškinį tenkinus iš dalies, t. y. 85,71 proc. apimtyje, iš atsakovės ieškovės naudai priteisiama 357,41 Eur (417,00 Eur × 85,71 proc.) bylinėjimosi išlaidų dalis ir 6,64 Eur išlaidos, susijusios su procesinių dokumentų įteikimu valstybei (CPK 79 straipsnio 1 dalis, 80 straipsnio 1 dalies 1 punktas, 88 straipsnio 1 dalies 3 punktas, 93 straipsnio 1 dalis, 96 straipsnis).

Dėl sprendimu priteistos piniginės prievolės (skolos) (ne) išdėstymo dalimis

32. CPK 284 straipsnio 1 dalis numato, kad teismas turi teisę dalyvaujančių byloje asmenų prašymu ar savo iniciatyva, atsižvelgdamas į turtinę abiejų šalių padėtį ar kitas aplinkybes, sprendimo įvykdymą atidėti ar išdėstyti. Įstatymas nereglamentuoja, kokiems terminams, kokiais dydžiais sprendimo vykdymas galėtų būti išdėstomas. Taigi, įstatymo leidėjas šį klausimą yra priskyręs teismo diskrecijai. CPK 3 straipsnio 8 dalyje numatyta, jog tuo atveju, jeigu įstatymai ar ginčo šalių susitarimas numato, kad tam tikrus klausimus teismas sprendžia savo nuožiūra, teismas tai darydamas privalo vadovautis teisingumo, protingumo ir sąžiningumo kriterijais. Sprendžiant klausimą dėl teismo sprendimo vykdymo išdėstymo, yra svarbus abiejų šalių lygiateisiškumo principo įgyvendinimas, todėl sprendimo vykdymo išdėstymas visada turi būti siejamas tiek su skolininko, tiek su kreditoriaus interesais ir išdėstant sprendimo vykdymą turi būti siekiama šių dviejų šalių interesų pusiausvyros, neturi būti pažeistas šalių lygiateisiškumo principas. Atsakovė neginčija skolos ir su pareikštu ieškiniu sutinka, tačiau prašo skolos mokėjimą išdėstyti dalimis atsižvelgiant į gaunamas pajamas, taip pat į tai, kad augina tris mažamečius vaikus. Ieškovė atsakovės prašymui prieštaravimų nereiškė, sutiko, kad skola būtų išdėstyta dalimis po 150,00 Eur per mėnesį, pirmą įmoką sumokant iki 2023 m. lapkričio 30 d.

33. Atsižvelgiant į išdėstytas aplinkybes, siekiant atsakovei sudaryti sąlygas realiai įvykdyti teismo sprendimą, t. y. tuo pačiu užtikrinti ieškovės teises ir teisėtus interesus, siekiant abiejų šalių interesų pusiausvyros, pripažintina, kad yra tikslinga atsakovės prašymą dėl teismo procesinio sprendimo vykdymo išdėstymo tenkinti ir sprendimu priteistą 9 617,53 Eur piniginę prievolę (skolą) bei 357,41 Eur bylinėjimosi išlaidas išdėstyti 67 (šešiasdešimt septynių) mėnesių terminui (CPK 284 straipsnio 1 dalis).

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 285–286 straipsniais,

nusprendžia:

ieškovės „NEO Finance“, AB ieškinį tenkinti iš dalies.

Pripažinti nesąžininga ir negaliojančia ab initio (liet. nuo sudarymo momento) 2022 m. balandžio 20 d. Vartojimo kredito sutarties Nr. K161767966 bendrųjų sąlygų 6.6 papunktyje įtvirtintą sąlygą, kuria nustatytas 15 (penkiolikos) procentų dydžio metinių procesinių palūkanų dydis.

Priteisti ieškovei „NEO Finance“, AB, juridinio asmens kodas 303225546, iš atsakovės V. B., asmens kodas (duomenys neskelbtini), 5 703,60 Eur (penkių tūkstančių septynių šimtų trijų eurų 60 ct) negrąžinto kredito dalį, 162,58 Eur (vieną šimtą šešiasdešimt du eurus 58 Eur) mokėjimo (pelno) palūkanų, paskaičiuotų iki vartojimo kredito sutarties nutraukimo 2023 sausio 31 d., 21,40 Eur (dvidešimt vieną eurą 40 ct) tarpininkavimo mokesčio, 15 (penkiolikos) proc., t. y. 3 043,70 Eur (tris tūkstančius keturiasdešimt tris eurus 70 ct) negautų pajamų (nuostolių) skaičiuojamų nuo vartojimo kredito sutarties nutraukimo 2023 m. sausio 31 d. iki visiško kredito grąžinimo dienos, bet ne ilgiau nei iki vartojimo kredito sutarties termino pabaigos 2029 m. balandžio 20 d., nuo pagal vartojimo kredito sutartį tą mėnesį turėjusios būti likusios negrąžintos vartojimo kredito sumos, 683,18 Eur (šešis šimtus aštuoniasdešimt tris eurus 18 ct) negautų pajamų (nuostolių), pasireiškiančių nesumokėtu tarpininkavimo mokesčiu už laikotarpį nuo vartojimo kredito sutarties nutraukimo 2023 m. sausio 31 d. iki vartojimo kredito sutarties termino pabaigos 2029 m. balandžio 20 d., 3,07 Eur (tris eurus 07 ct) delspinigių, 5 (penkių) proc. dydžio metines procesines palūkanas, skaičiuojamas nuo priteistos 9 617,53 Eur (devynių tūkstančių šešių šimtų septyniolikos eurų 53 ct) sumos nuo bylos iškėlimo teisme 2023 m. rugsėjo 15 d. iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir 357,41 Eur (tris šimtus penkiasdešimt septynis eurus 41 ct) bylinėjimosi išlaidų.

Likusios ieškovės UAB „Bendras finansavimas“ ieškinio reikalavimų dalies netenkinti.

Priteisti iš atsakovės V. B., asmens kodas (duomenys neskelbtini), 6,64 Eur (šešis eurus 64 ct) bylinėjimosi išlaidų Lietuvos Respublikos (valstybės) naudai.

Bylinėjimosi išlaidos valstybės naudai mokėtinos į bet kurią Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą, nurodant įmokos kodą 5662.

Išdėstyti sprendimu priteistą 9 617,53 Eur (devynių tūkstančių šešių šimtų septyniolikos eurų 53 ct) piniginę prievolę (skolą) ir 357,41 Eur (trijų šimtų penkiasdešimt septynių eurų 41 ct) bylinėjimosi išlaidas 67 (šešiasdešimt septynių) mėnesių laikotarpiui, atsakovei V. B., asmens kodas (duomenys neskelbtini), mokant ieškovei „NEO Finance“, AB, juridinio asmens kodas 303225546, 66 (šešiasdešimt šešis) mėnesius lygiomis dalimis po 150,00 Eur (vieną šimtą penkiasdešimt eurų 00 ct), paskutinį 67 (šešiasdešimt septintą) mėnesį sumokant 74,94 Eur (septyniasdešimt keturių eurų 94 ct) skolos likutį ir susidariusias procesines palūkanas, pradedant mokėti nuo 2023 m. lapkričio mėnesio.

Sprendimas per 30 (trisdešimt) dienų nuo sprendimo paskelbimo dienos, gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui, paduodant apeliacinį skundą per Vilniaus regiono apylinkės teismo Trakų rūmus.