Kauno apygardos teismo nutartis

Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Evaldo Burzdiko, Virginijos Gudynienės ir Izoldos Nėnienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja),

teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi civilinę bylą pagal atsakovės E. R. apeliacinį skundą dėl Marijampolės rajono apylinkės teismo 2017 m. birželio 21 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. 2-171-329/2017 pagal ieškovo P. I. ieškinį atsakovei E. R. (buvusi K.) dėl nepilnamečio vaiko gyvenamosios vietos nustatymo ir priteisto išlaikymo nepilnamečiui vaikui pakeitimo, išvadą teikianti institucija byloje – Marijampolės savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyrius.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

Ginčo esmė

Ieškovas P. I. kreipėsi į Marijampolės rajono apylinkės teismą su ieškiniu atsakovei E. R. prašydamas nepilnamečio vaiko G. I., gim. (duomenys neskelbtini), gyvenamąją vietą nustatyti su ieškovu ir priteisti iš atsakovės nepilnamečio vaiko G. I. išlaikymui po 50 Eur periodinių išmokų kiekvieną mėnesį iki jo pilnametystės, indeksuojant šią sumą kasmet Vyriausybės nustatyta tvarka, atsižvelgiant į infliaciją ir lėšų tvarkytoju uzufrukto teise paskirti ieškovą; priteisti iš atsakovės bylinėjimosi išlaidas.Ieškinyje nurodė, kad Marijampolės rajono apylinkės teismas 2013 m. vasario 15 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. 2-203-91/2013 iš ieškovo priteisė nepilnamečio vaiko G. I. išlaikymą periodinėmis išmokomis po 300 Lt, t.y. po 86,89 Eur, kas mėnesį nuo 2012 m. spalio 5 d. iki vaiko pilnametystės ir priteistas lėšas pavedė tvarkyti uzufrukto teise atsakovei. 2015 m. rugsėjo 2 d. Marijampolės savivaldybės administracijos direktoriaus įsakymu Nr. DV-1289 atsakovės šeima buvo įrašyta į socialinės rizikos šeimų, auginančių vaikus, sąrašą. Nurodė, kad atsakovė itin daug vartoja alkoholio, kas daro neigiamą įtaką ieškovo nepilnamečio sūnaus, gyvenančio su atsakove, priežiūrai, auklėjimui.Atsakovė atsiliepimo į ieškinį nepateikė.

Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

Marijampolės rajono apylinkės teismas 2017 m. birželio 21 d. sprendimu ieškinį tenkino, nustatė nepilnamečio vaiko G. I., gim. (duomenys neskelbtini), gyvenamąją vietą su ieškovu; pakeitė Marijampolės rajono apylinkės teismo 2013 m. vasario 15 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. 2-203-91/2013 priteistą išlaikymą nepilnamečiui vaikui G. I. ir priteisė iš atsakovės nepilnamečio vaiko G. I. išlaikymui po 50 Eur periodinių išmokų kiekvieną mėnesį nuo ieškinio pateikimo teismui dienos, t.y. nuo 2016 m. balandžio 20 d., iki vaiko pilnametystės, indeksuojant šią sumą kasmet Vyriausybės nustatyta tvarka, atsižvelgiant į infliaciją; ieškovą paskyrė nepilnamečiui vaikui G. I. priteisto išlaikymo lėšų tvarkytoju uzufrukto teise; nustatė atsakovės bendravimo tvarką su nepilnamečiu vaiku G. I.: atsakovė su sūnumi bendrauja neribotai telefonu, internetiniu ryšiu per socialinius tinklus; iš anksto suderinusi laiką su vaiko tėvu P. I., atsakovė gali bendrauti su sūnumi G. atvykdama jo lankyti į vaiko nuolatinę gyvenamąją vietą, o taip pat ir vaikui atvykus į Lietuvą - į jo laikiną gyvenamąją vietą; atsakovė, pasirinkdama bendravimo su vaiku laiką, turi atsižvelgti į sūnaus interesus ir gerbti jo nuomonę dėl bendravimo; priteisė iš atsakovės ieškovui 872,30 Eur bylinėjimosi išlaidoms atlyginti.Teismas nustatė, kad šalys yra nepilnamečio vaiko G. I., gimusio (duomenys neskelbtini), tėvai. Šalys nebuvo sudarę santuokos, bet gyveno kartu ir vedė bendrą ūkį iki vaikui suėjo 5 metai. Vaikas liko gyventi su atsakove, o ieškovas nuo (duomenys neskelbtini) m. gyvena ir dirba Jungtinėje Karalystėje. Marijampolės rajono apylinkės teismas 2013 m. vasario 15 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. 2-203-91/2013 iš ieškovo priteistas 300 Lt, t.y. 86,89 Eur kas mėnesį išlaikymas vaikui. Vaiko gyvenamosios vietos klausimas nebuvo išspręstas ir vaikas gyvena su atsakove. 2015 m. rugsėjo 2 d. Marijampolės savivaldybės administracijos direktoriaus įsakymu Nr. DV-1289, atsakovės šeima įrašyta į socialinės rizikos šeimų, auginančių vaikus sąrašą.Dėl nepilnamečio vaiko gyvenamosioms vietos nustatymo. Teismas, įvertinęs bylos duomenų visumą, byloje esančias kompetentingų institucijų išvadas ir kiekvienos iš šalių gyvenamosios aplinkos sąlygas, kuriomis mažamečiam vaikui tektų gyventi, bei vadovaudamasis vidiniu savo įsitikinimu sprendė, kad ieškovo šeimos aplinkos sąlygos labiau atitinka mažamečio vaiko poreikius nei atsakovės. Atsakovės šeimos aplinkos sąlygos pažeidžia mažamečio vaiko interesus, kadangi atsakovė neturi pakankamų įgūdžių rūpintis sūnumi, sudaryti sūnui sąlygas augti, vystytis bei tobulėti, atsakovė tinkamai nesuvokia savo, kaip motinos, pareigų, nemoka ir nesupranta, kad reikia formuoti sūnaus asmeninės higienos įgūdžius, ugdyti jo asmenybę. Atsakovė netinkamai įgyvendina tėvų valdžią, nepakankamai prižiūri nepilnametį sūnų, rūpinasi juo, formuoja jo teigiamas savybes, ruošia savarankiškam gyvenimui, užsiima jų ugdymu. Teismas padarė išvadą, kad šiuo laikotarpiu, kai vaiko motina dar tik mokosi įgyti socialinius įgūdžius auginti vaikus, juos auklėti, tinkamai prižiūrėti, saugi, atitinkanti reikalavimus sveiko vaiko normaliam vystymuisi aplinka šalių nepilnamečiam vaikui būtų sukurta tik pakeitus jo gyvenamąją vietą, t. y. nustatant ją su tėvu. Aplinkybė, kad tik bylos proceso metu atsakovė ėmė mažiau vartoti alkoholio, pradėjo bendrauti su socialine darbuotoja, mokytis ruošti vaikams valgį, tvarkytis namuose, skalbti vaikų drabužius, rūpintis jų higiena, teismo vertinimu neduoda pagrindo manyti, kad atsakovės šeimoje nepilnamečiui vaikui yra tinkamos ir saugios sąlygos augti. Teismui kilo pagrįstos abejonės, kad atsakovė, ilgą laiką gyvenusi asocialiai, niekada nedirbusi tiek savo pragyvenimo užtikrinimui, tiek visuomenei naudingo darbo, tik gimus penktam vaikui padedant socialinei darbuotojai pradėjusi mokytis ruošti vaikams valgį, tvarkytis namuose, skalbti vaikų drabužius, rūpintis jų higiena ir sveikata, tikrai pakeis gyvenimo būdą ir taps rūpestinga motina, sugebės tinkamai auklėti sūnų G. ir išugdyti jį visaverte, sugebančia savimi ir kitais pasirūpinti atsakinga asmenybe. Teismas sprendė, kad atsakovės šeimos aplinka, kurioje gyvena du turintys polinkį piktnaudžiauti alkoholiu ir tik nuo 2016 m. pavasario pradėję mokytis socialinių įgūdžių suaugę asmenys bei penki atsakovės mažamečiai vaikai nuo skirtingų partnerių, tikrai nėra tinkamesnė vaikui G. I. augti ir vystytis jo pasaulėžiūrai, negu ieškovo gyvenamoji aplinka, kuri, remiantis bylos duomenimis yra tvarkinga, švari. Byloje nėra duomenų, kad ieškovas netinkamai elgtųsi, kad jo moralinės savybės, gyvenimo būdas darytų žalą vaiko interesams. Teismas nustatė, kad vaikas aiškiai išreiškė savo norą gyventi su ieškovu, jo nuomonė per visą bylos nagrinėjimą buvo nuosekli. Byloje nėra duomenų, kurie suteiktų pagrindo manyti, kad šis vaiko noras kaip nors suformuotas, įteigtas ar pagrįstas netikrovišku situacijos suvokimu. Šalių sūnus prisirišęs prie tėvo, nori būti kartu su juo, džiaugiasi, kad galės važiuoti pas tėvą, o tai pavirtina, kad vaiko bendravimas su ieškovu, jo aplinka vaikui kelia teigiamas emocijas. Institucijos, ginančios vaikų interesus, ištyrusios abiejų tėvų galimybes ir gebėjimus užtikrinti mažamečio vaiko poreikių patenkinimą, padarė išvadą, kad vaiko tėvas gali užtikrinti vaikui kitokias, geresnes auklėjimo ir auginimo sąlygas nei tas, kurios yra vaikui gyvenant su motina. Dėl bendravimo tvarkos nustatymo. Teismas, atsižvelgęs į tai, kad šalys nesusitarė tarpusavyje kaip bendraus su nepilnamečiu vaiku, siekdamas užtikrinti vaiko ryšį su motina, savo nuožiūra nustatė atsakovės bendravimo tvarką su vaiku. Dėl išlaikymo priteisimo. Teismas nustatė, kad atsakovė iš esmės neginčijo ieškovo reikalavimo dėl išlaikymo vaikui priteisimo iš jos. Teismas, įvertinęs šalių turtiną padėtį, įvertinęs aplinkybę, kad be sūnaus G. atsakovė turi išlaikyti dar keturis nepilnamečius vaikus, ieškovo turtinė padėtis yra geresnė už atsakovės, todėl siekdamas užtikrinti protingą šalių interesų pusiausvyrą, sprendė, kad ieškovas turi galimybę didesne dalimi prisidėti prie vaiko išlaikymo ir todėl manė, kad ieškinio reikalavimas dėl 50 Eur periodinėmis išmokomis išlaikymo priteisimo nepilnamečiui sūnui G. iš atsakovės turi būti patenkintas visiškai.

Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į apeliacinį skundą teisiniai argumentai

Apeliaciniame skunde atsakovė prašė panaikinti Marijampolės rajono apylinkės teismo 2017 m. birželio 21 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą - ieškinį atmesti; iš ieškovo priteisti bylinėjimosi išlaidas ir išlaidas advokato pagalbai apmokėti. Apeliaciniame skunde nurodė tokius argumentus:Teismas nustatydamas nepilnamečio vaiko gyvenamąją vietą su ieškovu, neindividualizavo vaiko interesų, neįvertino tai, kad tėvas su vaiku niekada nebendravo, kad tarp vaiko ir tėvo nėra jokių socialinių ryšių, neįvertino tai, kad vaiko gyvenamoji vieta nusistovėjusi su atsakove, kad vaikas niekada net nėra buvęs svečiuose pas tėvą, kuris gyvena Anglijoje, todėl jis neturi jokio supratimo apie gyvenimą su tėvu ir negali daryti teisingų, pagrįstų išvadų, kad galėtų išreikšti teisingą, pagrįstą savo nuomonę, ar jis norėtų gyventi su tėvu; Teismas neskyrė psichologinės ekspertizės, kad nustatyti ar gyvenamosios vietos, gyvenamosios ir mokymosi aplinkos pakeitimas nepakenks vaiko psichologinei vystymosi raidai, kadangi vaikas visiškai nemoka anglų kalbos. Be pereinamojo laikotarpio kardinaliai pakeitus vaikui aplinką, jis patektų į jam nepažįstamą, svetimą aplinką, tai gali atsiliepti jo psichologiniam vystymuisi. Vaikui sužinojus, kad jis turės išvykti su tėčiu į kitą šalį, atsiskirti nuo šeimos, atsirado psichologinių problemų;Teismas neatsižvelgė į tai, kad ieškovas yra teistas. Nėra būtino reikalingumo bei aiškaus, pakankamo pagrindo, sūnaus G. šeimos aplinkos keitimui, juo labiau, kad atsakovės šeimoje situacija pastoviai gerėja. Atsakovės šeima gyvena trijų kambarių bute, skolų nėra, negirtaujama, sutuoktinis turi sodybą ir žemės sklypą. Nustačius gyvenamąją vietą su tėvu, nutrūktų sūnaus G. ryšiai su jaunesniuoju broliu ir seserimis, vaikas būtų auklėjamas kitos tautybės kultūroje;Nustatyta bendravimo tvarka nekonkreti, nebūtų galimybės šią teismo sprendimo dalį reikalauti vykdyti priverstine tvarka. Teismo sprendime nenurodytas telefono numeris, kuriuo galima bendrauti su sūnumi, nenustatyta kokiomis dienomis, kokiomis valandomis, neaptartas bendravimas per Skype programą;Teismas pažeidė įstatymus, LAT teismų praktiką, vaiko ir motinos interesus;Teismas priteisė išlaikymą iš atsakovės po 50 Eur kas mėnesį nuo 2016-04-20. Nors vaikas gyvena su atsakove, atsirado materialinio išlaikymo įsiskolinimas ieškovui už 15 mėnesių, t.y. 750 Eur. Tai prieštarauja protingumo ir teisingumo principams;Teismas nepagrįstai daug (600 Eur) ieškovui priteisė atstovavimo išlaidų. Ieškovo atstovo advokato buveinė yra Marijampolėje, teismo posėdžiai vykdavo pakankamai trumpą laiką, atsakovės turtinė padėtis bloga. Atsiliepime į apeliacinį skundą ieškovas prašė apeliacinį skundą atmesti ir priteisti ieškovui iš apeliantės bylinėjimosi išlaidas. Atsiliepime nurodė tokius argumentus:Teismas individualizavo vaiko interesus. Būtinas reikalingumas bei aiškus, pakankamas pagrindas, sūnaus šeimos aplinkos keitimui, buvo, kadangi apeliantė neturi pakankamų įgūdžių prižiūrėti mažamečius vaikus. Be to, apeliantės šeimoje situacija šiuo metu yra vėl tokia pati, apeliantė pradėjo nesaikingai vartoti alkoholį;Nustačius gyvenamąją vietą su tėvu, nenutruks sūnaus G. ryšiai su broliu ir seserimis, kadangi ieškovas suinteresuotas vaikų tarpusavio bendravimu;Teismas nustatė tinkamą bendravimo tvarką. Apeliantė neprašė nustatyti kokią nors kitokią tvarką;Apeliantės teiginys, jog bylinėjimosi išlaidų buvo priteista per daug yra nepagrįstas.

Motyvuojamoji dalis

Teisėjų kolegija konstatuoja:

Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas. Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, išskyrus atvejus, kai to reikalauja viešasis interesas (CPK 320 str.). Šioje byloje apeliacinės instancijos teismas nei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų, nei pagrindo peržengti apeliacinio skundo ribas nenustatė.Byloje sprendžiamas ginčas dėl nepilnamečio vaiko gyvenamosios vietos nustatymo su tėvu, nustatytos bendravimo tvarkos ir priteisto iš atsakovės išlaikymo momento.

Dėl nepilnamečio vaiko gyvenamosios vietos nustatymo su tėvu

CK 3.156 straipsnio 2 dalyje įtvirtinta, kad tėvai turi lygias teises ir pareigas savo vaikams, nesvarbu, gimė vaikas susituokusiems ar nesusituokusiems tėvams, jiems santuoką nutraukus, teismui pripažinus ją negaliojančia ar tėvams gyvenant skyrium. Tai reiškia, kad net ir nesusituokę ar negyvendami kartu, tėvai privalo susitarti dėl tėvų valdžios įgyvendinimo savo vaikams sąlygų ir yra vienodai atsakingi už vaiko auklėjimą ir tinkamų jo raidos sąlygų sudarymą. Visi su vaikų auklėjimu susiję klausimai sprendžiami bendru tėvų sutarimu. Tik tuo atveju, jeigu tėvai nesusitaria, ginčijamą klausimą sprendžia teismas (CK 3.165 straipsnio 3 dalis). Vienas iš tokių teismo kompetencijai priskirtinų spręsti klausimų – vaiko gyvenamosios vietos nustatymas, kai tėvai gyvena skyrium ir nesutaria, su kuriuo jų turėtų gyventi nepilnametis vaikas (CK 3.169 straipsnio 2 dalis). Teismas, spręsdamas vaiko gyvenamosios vietos nustatymo klausimą, turi vadovautis vaiko interesais ir atsižvelgti į jo norą (CK 3.174 straipsnio 2 dalis). Vaiko interesai – esminis kriterijus, lemiantis teismo išvadas dėl vaiko gyvenamosios vietos nustatymo. Jis grindžiamas nacionalinių ir tarptautinių teisės aktų garantuojamu prioritetinės vaiko teisių bei interesų apsaugos ir gynimo principu (Jungtinių Tautų vaiko teisių konvencijos 3 straipsnio 1 dalis, CK 3.3 straipsnio 1 dalis, Vaiko teisių apsaugos pagrindų įstatymo 4 straipsnio 1 punktas), kuris reiškia, kad, sprendžiant visus su vaikais susijusius klausimus, visų pirma turi būti atsižvelgiama į jų interesus ( Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2012 m. gruodžio 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-569/2012; 2013 m. balandžio 26 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-269/2013).Teisėjų kolegija pažymi, kad teismas, spręsdamas vaiko gyvenamosios vietos nustatymo klausimą, be kitų aplinkybių, turi įvertinti kiekvieno iš tėvų pastangas bei galimybes užtikrinti teisės normose įtvirtintų pagrindinių vaiko teisių ir pareigų įgyvendinimą, kiekvieno tėvo šeimos aplinkos sąlygas. Aiškindamasis šeimos aplinkos sąlygas, teismas turi nustatyti vaiko santykius su kiekvienu iš tėvų, šių dorovinius ir kitokius asmenybės bruožus, požiūrį į vaiko auklėjimą, augimą ir tobulėjimą, dalyvavimą jį išlaikant ir prižiūrint iki ginčo atsiradimo, galimybes sudaryti jam tinkamas gyvenimo, auklėjimo ir raidos sąlygas (įvertinant tėvų darbo pobūdį, darbo režimą, turtinę tėvų padėtį) ir kt. (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010 m. vasario 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-41/2010; 2012 m. gruodžio 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-569/2012; 2013 m. balandžio 26 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-269/2013).Byloje nustatyta, kad ieškovas P. I. ir E. R. (buvusi K.) yra nepilnamečio vaiko G. I., gimusio (duomenys neskelbtini), tėvai. Šalys nebuvo sudarę santuokos, bet gyveno kartu ir vedė bendrą ūkį iki sūnui G. suėjo 5 metai, ieškovas dirbo ir vienas išlaikė šeimą. Vėliau santykiai su atsakove nutrūko dėl atsakovės neištikimybės, nepilnametis sūnus liko gyventi su atsakove. Nuo (duomenys neskelbtini) m. ieškovas gyvena ir dirba Didžiojoje Britanijoje.Iš byloje pateiktų Marijampolės savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyriaus išvados (1 t., 23 b. l.) matyti, jog atsakovės E. K. (dabar R.) šeima, gyvenanti socialiniame būste, esančiame (duomenys neskelbtini), dėl girtavimo ir netinkamos vaikų priežiūros 2015 m. rugsėjo 2 d. įrašyta į socialinės rizikos šeimų, auginančių vaikus, apskaitą. Šeimoje auga penki nepilnamečiai vaikai: G. I., gimęs (duomenys neskelbtini), A. Ž., gimęs (duomenys neskelbtini), K. G., gimusi (duomenys neskelbtini), G. G., gimusi (duomenys neskelbtini), ir G. R., gimusi (duomenys neskelbtini). Marijampolės socialinės pagalbos centro darbuotoja šeimai teikia socialinių įgūdžių ir palaikymo asmens namuose paslaugas, šeima stebima socialinio darbuotojo. Atsakovė (duomenys neskelbtini) susituokė su E. R. Šeima pragyvena iš socialinių išmokų, gaunamų iš tėvų priteistų vaikų išlaikymo lėšų ir sutuoktinio atlyginimo. Lankymosi šeimoje metu buvo pastebėta, kad sutuoktiniai dažnai būdavo iš vakaro gėrę, nuo jų sklisdavo alkoholio kvapas, jie elgdavosi neadekvačiai. E. R. atliko medikamentinį gydymą nuo alkoholio, bet šeimoje socialinė padėtis išlieka sunki. Šeimai nuolat trūksta lėšų būtiniems poreikiams tenkinti, trūksta savarankiškumo, socialinių įgūdžių. Iš Marijampolės savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyriaus Šeimos aplankymo aktų (1 t., 51 b. l., 2 t., 62) matyti, kad 2016 m. balandžio 7 d. apsilankymo metu atsakovės namuose buvo netvarkinga, daiktai ir rūbai išmėtyti, lovos nepaklotos, grindys neplautos, indai neplauti, šiukšlės neišneštos. Akte konstatuota, kad namuose maisto buvo minimaliai. Analogiška padėtis konstatuota ir atsakovės šeimos apsilankymo 2015 m. lapkričio 10 d. akte.Iš nepilnamečio G. I. lankomos mokymo įstaigos (duomenys neskelbtini) mokyklos 2016 m. liepos 1 d. pateiktos informacijos matyti, kad G. I., gimęs (duomenys neskelbtini), mokosi (duomenys neskelbtini) mokykloje. Berniuko ugdymusi, pasiekimais ir elgesiu mokykloje motina nesidomi visiškai. Nesilanko susirinkimuose, klasės šventėse, nepraneša kai vaiko nėra mokykloje. Tėvas per dvejus mokslo metus mokykloje apsilankė vieną kartą prieš Kalėdas. Į mokyklą G. dažnai ateina neprižiūrėtas, netvarkingais rūbais, neturi reikalingų rašymo priemonių. Iš (duomenys neskelbtini) mokyklos 2016 m. spalio 31 d. pateiktos informacijos matyti, kad atsakovė ir toliau sūnaus G. pasiekimais mokykloje nesidomi, su klasės mokytoja bei mokyklos specialistais nebendrauja, motina mokykloje lankėsi tik tuomet, kai buvo gauta socialinė parama mokymosi priemonėms įsigyti.Teismo posėdyje apklausta liudytoja I. M., nuo 2016 m. vasario dirbanti socialinį darbą su atsakove ir jos šeima, patvirtino, kad atsakovei trūksta socialinių įgūdžių, ji pati užaugo tėvų neprižiūrima, tačiau šiuo metu atsakovė stengiasi keistis, priima teikiamą socialinę pagalbą.Apie ieškovo gyvenimo ir buities sąlygų tinkamumą gyventi nepilnamečiui vaikui, Didžiosios Britanijos kompetentingas teismas pateikė atsakingos institucijos besirūpinančios vaikų teisių apsauga pagal ieškovo gyvenamąją vietą CAFCASS 2017 m. kovo 9 d. išvadą, kurioje nurodyta, kad ieškovas P. I. gali pilnai patenkinti nepilnamečio sūnaus G. poreikius: jo namas švarus ir patogus, tinkamas gyventi vaikui. Ieškovas Jungtinėje Karalystėje turi daug šeimos narių, kurie gali jam padėti. Jo finansinė padėtis stabili, jis dirba pagal neterminuotą darbo sutartį ir turi pakankamai pajamų, kad vykdytų savo įsipareigojimus, gali išlaikyti save bei sūnų G.Byloje ieškovas nurodęs, kad jis į Lietuvą grįžta 3-4 kartus per metus ir būna nuo kelių dienų iki poros savaičių, grįžęs visada bendrauja su sūnumi, vaikas noriai bendrauja ir laukia susitikimų su tėvu. Kai sūnui būna atostogos ieškovas sūnų pasiima iš atsakovės ir laiką leidžia kartu pas ieškovo artimuosius. Šios aplinkybės patvirtina, kad vaiko ir tėvo ryšiai yra artimi.Byloje yra pateikta Marijampolės savivaldybės vaiko teisių apsaugos skyriaus specialistų išklausyta vaiko nuomonė dviem raštais: 2016 m. birželio 9 d. nepilnametis G. nurodė, kad nori gyventi su tėte, nes jį myli labiau (1 t. 23 b. l.); Marijampolės savivaldybės vaiko teisių apsaugos skyriaus darbuotojui 2016 m. spalio 20 d papildomai apklausiant vaiką teismo pavedimu, vaikas taip pat nurodė, kad nori gyventi su tėčiu, nes ten gyvena jo pusseserė, jam ten bus smagiau, žino, kad turės mokytis anglų kalbą, bet to nebijo (2 t. 61 b. l.). Teismo posėdyje Marijampolės savivaldybės vaiko teisių apsaugos skyriaus atstovas patvirtino, kad vaiko nuomonė nepasikeitė, jis bendravo su vaiku teismo posėdžio išvakarėse vaiko mokykloje ir šis dar kartą patvirtino, kad tikrai nori gyventi su tėčiu.Šių duomenų pagrindu, pirmosios instancijos teismas padarė pagrįstą išvadą, kad ieškovo šeimos aplinkos sąlygos labiau atitinka mažamečio vaiko poreikius nei atsakovės, o atsakovės šeimos aplinkos sąlygos pažeidžia mažamečio vaiko interesus, kadangi atsakovė neturi pakankamų įgūdžių rūpintis sūnumi, sudaryti sūnui sąlygas augti, vystytis bei tobulėti, atsakovė tinkamai nesuvokia savo, kaip motinos, pareigų, nemoka ir nesupranta, kad reikia formuoti sūnaus asmeninės higienos įgūdžius, ugdyti jo asmenybę. Teisėjų kolegijos nuomone, teismas, įvertinęs bylos duomenų visumą, byloje esančias kompetentingų institucijų išvadas ir kiekvienos iš šalių gyvenamosios aplinkos sąlygas, kuriomis mažamečiam vaikui tektų gyventi, atsižvelgiant į nepilnamečio vaiko interesų užtikrinimą, pagrįstai nustatė nepilnamečio sūnaus G. gyvenamąją vietą su ieškovu. Atsakovė apeliaciniame skunde nurodo, kad kai sūnus sužinojo, kad turės išvykti į kitą šalį, jam atsirado psichologinių problemų, dėl ko sūnus lankosi pas psichologę, taip pat nurodoma, kad teismas be pagrindo neskyrė byloje psichologinės ekspertizės. Šie apeliacinio skundo argumentai atmestini, nes šioms aplinkybėms pagrįsti į bylą nepateikta jokių įrodymų, be to, tai prieštarauja vaiko išsakytam norui gyventi su tėvu.Ta aplinkybė, kad tik bylos proceso metu atsakovė ėmė mažiau vartoti alkoholį, pradėjo bendrauti su socialine darbuotoja, mokytis ruošti vaikams valgį, tvarkytis namuose, neduoda pagrindo manyti, kad atsakovės šeimoje nepilnamečiui sūnui G. yra tinkamos ir saugios sąlygos augti, todėl apeliacinio skundo argumentas, kad nepilnamečio vaiko gyvenamoji vieta nepagrįstai nustatyta su jo tėvu, atmestinas.

Dėl iš atsakovės priteisto išlaikymo momento

Pirmosios instancijos teismas pakeitė Marijampolės rajono apylinkės teismo 2013 m. vasario 15 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. 2-203-91/2013 priteistą išlaikymą nepilnamečiui G. I. ir priteisė iš atsakovės E. R. (buvusi K.) nepilnamečio sūnaus G. I., gimusios (duomenys neskelbtini) išlaikymui po 50 Eur periodinių išmokų kiekvieną mėnesį nuo ieškinio teismui pateikimo teismui dienos, t.y. nuo 2016 m. balandžio 20 d. iki G. pilnametystės, indeksuojant šią sumą kasmet Vyriausybės nustatyta tvarka, atsižvelgiant į infliaciją.Atsakovė apeliaciniame skunde nurodo, kad vaikas dar ir dabar gyvena su ja, yra jos išlaikomas, todėl išlaikymo priteisimas nuo ieškinio teismui pateikimo dienos prieštarauja protingumo ir teisingumo principams. Teisėjų kolegija sutinka su šiuo argumentu ir sprendžia, kadangi nepilnametis vaikas gyvena su atsakove ir yra jos išlaikomas, todėl išlaikymas iš atsakovės negali būti priteistas nuo 2016 m. balandžio 20 d. Kadangi teismo sprendimas turi būti vykdomas nuo jo įsiteisėjimo dienos, todėl pirmosios instancijos teismo priteisto išlaikymo momentą yra pagrindas pakeisti ir nustatyti, kad išlaikymas iš atsakovės yra priteisiamas nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo, t.y. nuo 2018 m. sausio 4 d.

Dėl nustatytos atsakovės su nepilnamečiu vaiku bendravimo tvarkos

Skundžiamu teismo sprendimu teismas nustatė, kad atsakovė su sūnumi G. I. gim. (duomenys neskelbtini) bendrauja neribotai telefonu, internetiniu ryšiu per socialinius tinklus; iš anksto suderinusi laiką su vaiko tėvu P. I., atsakovė gali bendrauti su sūnumi G. atvykdama jo lankyti į vaiko nuolatinę gyvenamąją vietą, o taip pat vaikui atvykus į Lietuvą – į jo laikinąją gyvenamąją vietą; atsakovė, pasirinkdama bendravimu su vaiku laiką, turi atsižvelgti į sūnaus interesus ir gerbti jo nuomonę dėl bendravimo.Atsakovė su šia sprendimo dalimi nesutinka, nes bendravimo tvarka nekonkreti, nebūtų galimybės šią teismo sprendimo dalį reikalauti vykdyti priverstine tvarka. Teismo sprendime nenurodytas telefono numeris, kuriuo galima bendrauti su sūnumi, nenustatyta kokiomis dienomis, kokiomis valandomis, neaptartas bendravimas per Skype programą.CPK 376 straipsnio 1 dalis nustato, kad bylą nagrinėjantis teismas turi teisę savo iniciatyva rinkti įrodymus, kuriais šalys nesiremia, jeigu, jo nuomone, tai yra būtina siekiant teisingai išspręsti bylą. Atsižvelgdamas į šeimos teisinių santykių prigimtį ir ypatumus, būtinybę priimti teisingą sprendimą ne tik formaliąja, bet ir materialiąja prasme, įstatymų leidėjas šeimos bylą nagrinėjančiam teismui suteikia galimybę veikti aktyviai, savo iniciatyva rinkti įrodymus, jei tai, teismo nuomone, reikia bylai teisingai išspręsti. Aukščiausiasis teismas ne kartą pažymėjęs, kad šeimos santykių bylose teismui įstatymo skirtas aktyvus vaidmuo ( Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2006 m. gruodžio 11 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-653/2006; 2008 m. kovo 4 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-145/2008, kt.). Teismo aktyvumą užtikrina CPK 376 straipsnio nuostatos. Teismas, atsižvelgdamas į ieškinio pagrindą sudarančias ir teismo posėdyje paaiškėjusias aplinkybes, turi teisę viršyti pareikštus reikalavimus t. y. patenkinti daugiau reikalavimų, negu jų buvo pareikšta, taip pat priimti sprendimą dėl reikalavimų, kurie nebuvo pareikšti, tačiau tiesiogiai susiję su pareikšto ieškinio dalyku ir pagrindu (CPK 376 straipsnio 3 dalis).CK 3.170 straipsnio 2 dalyje nurodyta, kad vaikas, kurio tėvai gyvena skyrium, turi teisę nuolat ir tiesiogiai bendrauti su abiem tėvais, nesvarbu, kur tėvai gyvena, todėl teismas, nustatydamas vaiko gyvenamąją vietą su vienu iš tėvų, turi išspręsti ir vaiko bendravimo su skyrium gyvenančiu tėvu ar motina klausimą.Pirmosios instancijos teismas nurodė, kad nei viena iš šalių neišdėstė aiškios nuomonės, nenurodė siūlomos tvarkos, todėl teismas bendravimo su nepilnamečiu vaiku tvarką nustatė savo iniciatyva. Teisėjų kolegija sutinka su apeliacinio skundo argumentais, kad nustatyta bendravimo tvarka nekonkreti ir jos nebūtų galima reikalauti įvykdyti priverstine tvarka. Darytina išvada, kad nagrinėjant šį klausimą teismas nebuvo pakankamai aktyvus, nes nepareikalavo iš šalių per nustatytą terminą pateikti duomenis apie siūlomą konkrečią bendravimo su nepilnamečiu vaiku tvarką, kuri atitiktų nepilnamečio vaiko poreikius, tėvų interesus, būtų konkreti ir įvykdoma.Teisėjų kolegija laiko, kad klausimas dėl bendravimo tvarkos nustatymo iš esmės pirmosios instancijos teisme nebuvo nagrinėjamas, o teismo iniciatyva nustatyta bendravimo tvarka yra nekonkreti, šis klausimas apeliacinės instancijos teisme negali būti iš esmės išnagrinėtas, nes skundžiamo sprendimo dalies pagrįstumo klausimas turėtų turi būti nagrinėjamas pagal naujai šalių papildomai pateiktus duomenis, kurie pirmosios instancijos teisme nebuvo tiriami, o tai reiškia, jog yra pagrindas konstatuoti klausimo esmės neatskleidimą pirmosios instancijos teisme, kaip pagrindą perduoti klausimą nagrinėti iš naujo. Būtent tokia yra ir Lietuvos Aukščiausiojo Teismo formuojama praktika (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2009 m. balandžio 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-196/2009). Be to, teisėjų kolegijai nagrinėjant šį klausimą apeliacinės instancijos teisme, iš šalių būtų atimta teisė pasinaudoti teismo sprendimo apskundimo teise apeliacine tvarka. Kadangi nagrinėjamos bylos dalyje neatskleista ginčo esmė ir pagal byloje pateiktus įrodymus klausimo negalima išnagrinėti iš esmės apeliacinės instancijos teisme (CPK 327 straipsnio 1 dalies 2 punktas), Marijampolės rajono apylinkės teismo 2017 m. birželio 21 d. sprendimo dalis dėl bendravimo tvarkos nustatymo panaikinama, perduodat šią bylos dalį pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo (CPK 337 straipsnio 1 dalies 3 punktas, 327 straipsnio 1 dalies 2 punktas, 338 straipsnis).

Dėl bylinėjimosi išlaidų

Apeliacinės instancijos teismas turėjo 6,64 Eur išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu, tai patvirtina byloje esanti pažyma (t. 2, b. l. 132). Iš valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos Kauno skyriaus 2017 m. gruodžio 4 d. pažymos matosi, kad išlaidos teikiant E. R. teisinę pagalbą sudaro 81,06 Eur.Kadangi bylos dalis perduodama pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo, todėl šių išlaidų bei apeliaciniame skunde nurodytų ginčo šalių bylinėjimosi išlaidų paskirstymo klausimas paliktinas spręsti pirmosios instancijos teismui (CPK 93 str.)

Kauno apygardos teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 3 punktu, 4 punktu

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Marijampolės rajono apylinkės teismo 2017 m. birželio 21 d. sprendimo dalį, kurioje iš atsakovės E. R. (buvusi K.) a. k. (duomenys neskelbtini) priteista nepilnamečio sūnaus G. I., gimusios (duomenys neskelbtini), a. k. (duomenys neskelbtini) išlaikymui po 50 Eur periodinių išmokų kiekvieną mėnesį nuo ieškinio pateikimo teismui dienos, t.y. nuo 2016 m. balandžio 20 d. iki G. pilnametystės, pakeisti ir nustatyti, kad išlaikymas priteisiamas nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos, t.y. nuo 2018 m. sausio 4 d.

Marijampolės rajono apylinkės teismo 2017 m. birželio 21 d. sprendimo dalį, kuria nustatyta atsakovės E. R. (buvusi K.), a. k. (duomenys neskelbtini) bendravimo tvarka su nepilnamečiu sūnumi G. I., gimusiu (duomenys neskelbtini), panaikinti ir šią bylos dalį perduoti pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.

Kitą sprendimo dalį palikti nepakeistą.

Ši Kauno apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.