Vilniaus miesto apylinkės teismo nuosprendis

viešame teisiamajame posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje E. G., asmens kodas (duomenys neskelbtini), gimęs (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietis, lietuvis, faktiškai gyvenantis adresu (duomenys neskelbtini), deklaravęs gyvenamąją vietą adresu (duomenys neskelbtini), dirbantis UAB „(duomenys neskelbtini)“, pagrindinio išsilavinimo, nevedęs, teistas:

1) Vilniaus miesto apylinkės teismo 2021 m. birželio 18 d. baudžiamuoju įsakymu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 140 straipsnio 1 dalį, 140 straipsnio 2 dalį, 145 straipsnio 1 dalį, paskiriant 1 metų 2 mėnesių laisvės apribojimo bausmę, įpareigojant visą bausmės vykdymo laikotarpį dirbti arba registruotis Užimtumo tarnyboje prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos, dalyvauti smurtinį elgesį keičiančiose programose, uždraudžiant vartoti psichiką veikiančias medžiagas. Vilniaus miesto apylinkės teismo 2022 m. sausio 11 d. nutartimi paskirta bausmė pakeista 90 parų arešto bausme;

2) Vilniaus miesto apylinkės teismo 2021 m. rugsėjo 13 d. baudžiamuoju įsakymu pagal BK 281¹ straipsnio 1 dalį, paskiriant 52 MGL (2 600 Eur) dydžio baudą ir baudžiamojo poveikio priemones: uždraudimą naudotis specialia teise – teise vairuoti kelių transporto priemones 4 metus; turto konfiskavimą, išieškant automobilio vertę atitinkančia pinigų sumą – 820 Eur;

3) Vilniaus miesto apylinkės teismo 2021 m. gruodžio 2 d. baudžiamuoju įsakymu pagal BK 284 straipsnį, paskiriant 50 MGL (2 500 Eur) dydžio baudą;

4) Vilniaus miesto apylinkės teismo 2021 m. gruodžio 28 d. baudžiamuoju įsakymu pagal BK 259 straipsnio 1 dalį, paskiriant 34 MGL (1 700 Eur) dydžio baudą;

5) Vilniaus miesto apylinkės teismo 2023 m. birželio 29 d. nuosprendžiu pagal BK 243 straipsnį, 281¹ straipsnio 1 dalį, 284 straipsnį, paskiriant 8 mėnesių laisvės atėmimo bausmę, kurios vykdymas atidėtas 1 metams, įpareigojant dirbti arba registruotis Užimtumo tarnyboje prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos, nevartoti psichiką veikiančių medžiagų, neišvykti iš gyvenamosios vietos be nuteistojo priežiūrą vykdančios institucijos leidimo; paskirtos baudžiamojo poveikio priemonės: uždraudimas naudotis specialia teise – teise vairuoti kelių transporto priemones 5 metus; turto konfiskavimas, išieškant automobilio vertę atitinkančią pinigų sumą – 850 Eur,

kaltinamas padaręs nusikalstamas veikas, numatytas BK 281¹ straipsnio 1 dalyje ir 243 straipsnyje.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

I. Teismo nustatytos aplinkybės

II. Byloje surinkti įrodymai

2. Teisiamojo posėdžio metu kaltinamasis E. G. savo kaltę pripažino ir parodė, kad įvykio dieną buvo susitikęs su G. Š. Tą dieną suvartojo apie 5 butelius alaus ir 4 vnt. po 50 ml stipresnio alkoholinio gėrimo. Sėdėjo kavinėje, paskui nuvažiavo į stovėjimo aikštelę. Suprato, kad buvo neblaivus, bet buvo adekvatus, jautėsi gerai. Nenorėjo palikti transporto priemonės mieste, nes labai vagia automobilių „BMW“ detales, jos nepigios, todėl nusprendė vairuoti. G. Š. taip pat buvo neblaivus ir tuo metu miegojo šalia, tačiau matė, kaip jis sėda prie vairo ir važiuoja. Kartu su jais dar buvo mergina. Važiavo nuo prekybos centro „Panorama“ link Grigiškių ir prie (duomenys neskelbtini) įvyko įvykis. Neturi teisės vairuoti ir niekada nėra jos įgijęs, žinojo, kad teisė vairuoti iš jo yra dar ir atimta. Tokį savo elgesį vertina neigiamai, padarė išvadas – mokosi norvegų kalbos, nori išvykti iš Lietuvos, nes čia nėra jokios perspektyvos, Norvegijoje anksčiau yra dirbęs, yra geras darbas ir atlyginimas. G. Š. yra transporto priemonės savininkas. E. K. yra jų bendras pažįstamas. G. Š. reikėjo pinigų ir jis buvo užstatęs automobilį E. K., tačiau jis (kaltinamasis) to nežinojo, tik po įvykio sužinojo, kad automobilis yra parduotas.

Motyvuojamoji dalis

3. Atsižvelgiant į tai, kad kaltinamasis prisipažino padaręs nusikalstamas veikas, paaiškino jų padarymo aplinkybes, jos yra aiškios, kaltinamasis, jo gynėjas ir prokuroras sutiko, kad nebūtų apklausiami liudytojai, tiriami kiti įrodymai, kaltinimas pareikštas dėl vieno nesunkaus nusikaltimo ir vieno baudžiamojo nusižengimo padarymo, vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – ir BPK) 273 straipsniu, byla teisiamajame posėdyje išnagrinėta atliekant sutrumpintą įrodymų tyrimą. Teisiamojo posėdžio metu proceso dalyviams pareiškus, kad jie yra susipažinę su bylos medžiaga ir nepageidauja, kad kiti bylos duomenys teisme būtų tiriami ir skelbiami, šie bylos duomenys buvo išvardinti BPK 291 straipsnio 2 dalyje nustatyta tvarka.

Be kaltinamojo prisipažinimo teisme jo padarytas nusikalstamas veikas patvirtina ir ikiteisminio tyrimo metu surinkti duomenys:

4. Kaltinamojo E. G. ikiteisminio tyrimo metu duoti parodymai, kad vairuotojo pažymėjimo neturi ir niekada neturėjo, tačiau vairuoti moka. Anksčiau jis jau buvo teistas už vairavimą apsvaigus, jam buvo uždrausta vairuoti kelių transporto priemones. 2023 m. spalio 26 d. kartu su draugu G. Š. dirbo iki maždaug 16.30 val. Po darbo kartu su tuo pačiu G. Š. jam priklausančiu automobiliu „BMW“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), nuvažiavo į Vilniaus miestą. Tuo metu jie buvo blaivūs. Po to, skirtingose miesto vietose jie gėrė alkoholinius gėrimus. Apie 18.00 val. prie jų prisijungė jo draugė E. Visi kartu vartojo alkoholį. Pastebėjęs, kad jis blaivesnis už G. Š., pasisiūlė vairuoti automobilį, pastarasis sutiko. Apie 19.00 val. jie nusprendė važiuoti namo, tačiau prieš tai norėjo „pravažiuoti ratą pro Gariūnus“. Vairuodamas automobilį jis nuo (duomenys neskelbtini) gatvės pusės apie 60–70 km/val. greičiu (duomenys neskelbtini) pravažiavo žiedinę sankryžą. Važiuodamas pirma eismo juosta pavijo ta pačia kryptimi labai lėtai važiavusį automobilį. Lenkdamas šį automobilį persirikiavo į antrą eismo juostą. Po lenkimo manevro, kai dar tęsė važiavimą antra eismo juosta, jis pajuto, kad „užnešė“ vairuojamo automobilio galą, lyg toje vietoje būtų kažko pripilta. Pradėjus mažinti greitį, automobilį „metė“ – iš pradžių į dešinę pusę, o po to – į kairę. Galiausiai, nevaldomas automobilis kirto skiriamąją juostą ir atsidūrė priešingos krypties eismo pusėje, kur susidūrė su priešprieša važiavusiu automobiliu. Įvykio metu nei jis, nei kartu važiavę asmenys sužaloti nebuvo. Į įvykio vietą atvykę policijos pareigūnai du kartus tikrino jo blaivumą. Pirmą kartą jam buvo nustatytas apie 1,82 promilių girtumas, antrą kartą – apie 1,92 promilių girtumas.

5. Liudytojos E. M. ikiteisminio tyrimo metu duoti parodymai, kad 2023 m. spalio 26 d., vykdydama Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato (toliau – VA VPK) Reagavimo valdybos tyrėjos pareigas, kartu su tyrėju M. S. Operatyvaus valdymo skyriaus nurodymu nuvyko į (duomenys neskelbtini), ties žiedine sankryža kilusio eismo įvykio vietą. Įvykio vietoje buvo nustatyta, kad susidūrė automobiliai „BMW“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), ir „Seat Alhambra“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini). Aiškinantis įvykio aplinkybes buvo nustatyta, kad (duomenys neskelbtini) (duomenys neskelbtini) gatvės kryptimi važiavęs E. G. vairuojamas automobilis „BMW“ buvo nesuvaldytas, dėl ko kirto skiriamąją juostą ir patekęs į priešingos krypties eismo pusę susidūrė su priešprieša važiavusiu V. B. vairuojamu automobiliu „Seat“. Įvykio metu automobiliu „BMW“ be vairuotojo dar važiavo vyras ir moteris. Tiek įvykio liudininkai, tiek ir automobilio „BMW“ keleivis nurodė, kad automobilį vairavo E. G. Tai pripažino ir pats E. G. Dėl šios aplinkybės ginčas nekilo. Vairuotojui buvo patikrintas blaivumas. Pirmojo tikrinimo metu nustatytas 1,83 promilių girtumas, antrojo – 1,92 promilių girtumas. Automobilio „Seat“ vairuotojas V. B. dėl galimai patirtų sužalojimų buvo išvežtas į Lazdynų ligoninę.

6. Liudytojo G. Š. ikiteisminio tyrimo metu duoti parodymai, kad 2023 m. spalio 26 d. kartu su E. G. dirbo objekte (duomenys neskelbtini). Po darbo jie šventė kito bendradarbio gimtadienį. Trise išgėrė apie 0,7 l talpos butelį brendžio ir po dvi skardines alaus. Alkoholį vartojo maždaug iki 17.00 val. Po to, jie su E. G. nusprendė grįžti į Vilnių. Abu buvo išgėrę alkoholio, tačiau palikti automobilio „BMW“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), nenorėjo. E. G. pasisiūlė vairuoti automobilį, jis sutiko. Žinojo, kad E. G. vartojo alkoholį, tačiau pastarasis atrodė gerai, negalvojo, kad gali „daug pripūsti“. Automobiliu jie atvažiavo į (duomenys neskelbtini) E. G. dar paėmė pažįstamą merginą, jie kurį laiką tiesiog važinėjosi po miestą. Kartu su mergina automobilyje gėrė prekybos centre įsigytą brendį, E. G. tuo metu negėrė. Ketino nuvežti merginą namo, važiavo (duomenys neskelbtini) nuo (duomenys neskelbtini) gatvės pusės apie 80 km/val. greičiu, tuo metu jis pajuto, kaip „užnešė“ automobilio galinę dalį, automobilis pradėjo slysti ir atsitrenkė į šaligatvio bortelį, kirto skiriamąją juostą ir išlėkė į priešingos krypties eismo pusę, kur susidūrė su priešprieša važiavusiu automobiliu „Seat“. Nei jis, nei E. G., nei mergina įvykio metu sužaloti nebuvo, tačiau matė, kaip atvykę medikai išsivežė automobilio „Seat“ vairuotoją. Pareigūnai tikrino jų blaivumą. Girdėjo pareigūnus sakant, kad E. G. nustatytas virš 1,50 promilės girtumas. Automobilis „BMW“, kurį įvykio metu vairavo E. G., anksčiau priklausė jam. 2023 m. rugpjūčio 14 d., surašant pirkimo–pardavimo sutartį, automobilį už 17 000 Eur pardavė pažįstamam E. K. Sutartis buvo pateikta VĮ „Regitra“, dėl ko E. K. buvo suteiktas savininko deklaravimo kodas (toliau – SDK). Pastarasis jam sumokėjo tik dalį sumos – 500 Eur. Buvo sutarta, kad kol visa automobilio vertę atitinkanti suma nebus sumokėta, automobiliu naudosis jis.

7. Liudytojo V. B. ikiteisminio tyrimo metu duoti parodymai, kad turi automobilį „Seat Alhambra“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), 2023 m. spalio 26 d. važiavo kartu su sūnumi iš (duomenys neskelbtini) link (duomenys neskelbtini). (duomenys neskelbtini) važiavo antra eismo juosta apie 60 km/val. greičiu, eismas nebuvo labai intensyvus. Pradėjus leistis žiedine sankryža, pastebėjo iš priešpriešinės eismo juostos tiesiai į jį atskriejantį automobilį „BMW“, pasuko į dešinę, bet smūgio neišvengė, automobilis „BMW“ atsitrenkė į jo automobilio kairės pusės priekinį sparną ir jo automobilis atsitrenkė į dešinėje pusėje esančią akmeninę sienelę. Smūgis buvo stiprus. Išlipęs iš automobilio pamatė, kad automobilis „BMW“ buvo nutolęs keliasdešimt metrų nuo jo, matė besimėtančius automobilio „BMW“ ratus. Kiek žmonių buvo ir kas vairavo automobilį, jis nematė. Po eismo įvykio jam skaudėjo krūtinę ir ranką, sūnus susitrenkė kojos kelį. Atvažiavę medikai jį apžiūrėjo ir nusprendė vežti į ligoninę, jam buvo diagnozuotas krūtinės ląstos ir riešo sumušimas. Po įvykio su automobilio „BMW“ vairuotoju nebendravo, tačiau sūnus jam nurodė iš pareigūnų sužinojęs, kad vairuotojas buvo neblaivus.

8. 2024 m. sausio 26 d. kitų objektų apžiūros protokolas, iš kurio matyti, kad buvo apžiūrėti policijos pareigūnų kūno kameromis (angl. body camera) užfiksuoti vaizdo įrašai:

8.1. vaizdo įraše pavadinimu „PSS-20231026-193739UTC+0300“ (trukmė 03:48 min.), be kita ko, matyti (duomenys neskelbtini), kelias prie (duomenys neskelbtini), leidžiantis po žiedu nuo (duomenys neskelbtini). Pareigūnas prieina prie ant šaligatvio bortelio užšokusio automobilio „BMW“, matyti vyras, kuris automobilio keleivio vietoje kažką daro (E. G.). Pareigūnas alkotesteriu patikrina E. G. blaivumą, parodo rodmenis asmeniui. Pareigūnas kolegei pasako, kad vairuotojas įpūtė 1,83 promiles. Pareigūnai nueina prie automobilio „BMW“, matyti valstybiniai numeriai – (duomenys neskelbtini)

8.2. vaizdo įraše pavadinimu „PSS-20231026-195921UTC+0300“ (trukmė 06:48 min.), be kita ko, matyti, kaip pareigūnas antrą kartą patikrina E. G. blaivumą, pareigūnas praneša, kad asmeniui nustatytas 1,92 promilių girtumas. Įvykio vietoje buvusi moteris prisipažįsta, kad sėdėjo automobilyje, dalyvavo eismo įvykyje, nurodo savo vardą, pavardę – S. J. Pareigūnas nueina prie vyro, stovinčio prie automobilio „BMW“, nustatyta, kad tai G. Š. Pareigūnas prieina prie keleivio vietos, paklausia, ar jis čia sėdėjo, G. Š. atsako, kad taip.

9. Alkotesterio nuorašai, patikros sertifikatas Nr. 1938532 (patikrintas 2023 m. birželio 9 d., patikra galioja iki 2023 m. gruodžio 7 d.), iš kurių matyti, kad alkoholio kiekio matuokliu Alcotest 7510 Nr. ARKL-0682 2023 m. spalio 26 d. 19.40 val. E. G. nustatytas 1,83 promilių girtumas, 2023 m. spalio 26 d. 19.59 val. – 1,92 promilių girtumas.

10. 2023 m. gruodžio 12 d. elektroninis laiškas, iš kurio matyti, be kita ko, kad E. K. nurodė esantis automobilio „BMW 420d xDrive“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) savininkas, jam yra priskirtas SDK. Pateikė 2023 m. rugpjūčio 14 d. transporto priemonės pirkimo-pardavimo sutartį. Iš sutarties turinio matyti, kad pardavėjas – G. Š., pirkėjas – E. K., pardavėjas parduoda, o pirkėjas perka pardavėjui nuosavybės teise priklausančią transporto priemonę „BMW 420d xDrive“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), VIN: (duomenys neskelbtini), transporto priemonės kaina – 21 000 Eur, atsiskaitymo būdas – grynaisiais pinigais (4 900 Eur) ir bankiniu pavedimu. Sutartis pasirašyta G. Š. ir E. K..

11. VĮ „Regitra“ duomenys, iš kurių matyti, kad automobilio „BMW 420d xDrive“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), valdytojas-savininkas – G. Š. SDK: (duomenys neskelbtini), būsena – aktuali deklaracija, deklaracijos asmuo – E. K., deklaracijos dokumentai – 2023 m. rugpjūčio 14 d. pirkimo-pardavimo sutartis, kaina – 21 000 Eur, atsiskaitymo būdas – grynaisiais pinigais ir bankiniu pavedimu.

12. VšĮ „Emprekis“ duomenys, iš kurių matyti, kad 2023 m. spalio mėnesį automobilio „BMW 420 d“ (pasirinkti 2017 m.) vidutinė kaina Lietuvoje su PVM buvo 24 750 Eur.

13. 2021 m. spalio 13 d. bausmės, auklėjamojo ar baudžiamojo poveikio priemonės vykdymo priežiūros planas, iš kurio matyti, kad E. G. pasirašytinai supažindintas su tuo, kad jam Vilniaus miesto apylinkės teismo 2021 m. rugsėjo 13 d. baudžiamuoju įsakymu nuo 2021 m. rugpjūčio 28 d. iki 2025 m. rugpjūčio 27 d. yra atimta teisė vairuoti kelių transporto priemones, šios baudžiamojo poveikio priemonės vykdymo ir vengimo vykdyti teisinėmis pasekmėmis, įsipareigojo laikytis jos sąlygų.

14. Vilniaus apygardos prokuratūros Vilniaus apylinkės prokuratūros 4-ojo skyriaus 2024 m. kovo 18 d. nutarimu ikiteisminis tyrimas dėl BK 281 straipsnio 2 dalies nutrauktas, nesant šio nusikaltimo požymių – nekilus padariniams, t. y. nenustatytas nesunkus sveikatos sutrikdymas ar didelė turtinė žala.

III. Byloje surinktų įrodymų vertinimas ir veikų kvalifikavimo motyvai

15. Pagal BK 281¹ straipsnio 1 dalį, be kita ko, atsako ir tas, kas vairavo motorinę transporto priemonę būdamas neblaivus, kai jam nustatytas 1,51 ir daugiau promilių neblaivumas.

16. Byloje surinkti ir ištirti duomenys, kuriuos teismas pripažįsta įrodymais, patvirtina, kad E. G. kaltinime nurodytu laiku ir vietoje vairavo automobilį „BMW 420d“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), būdamas neblaivus, kai jo iškvėptame ore buvo nustatyta 1,83 promilių etilo alkoholio koncentracija. Kaltinamasis E. G., apklausiamas tiek ikiteisminio tyrimo metu, tiek teisiamajame posėdyje, pripažino, kad 2023 m. spalio 26 d. vartojo alkoholinius gėrimus, t. y. išgėrė apie 5 butelius alaus ir 4 vnt. po 50 ml stipresnio alkoholinio gėrimo, suprato, kad buvo neblaivus, tačiau vairavo automobilį „BMW 420d“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), sukėlė eismo įvykį. Aplinkybę, jog būtent E. G. vairavo šį automobilį ir tai jis darė būdamas neblaivus, patvirtina ne tik paties kaltinamojo parodymai, bet ir liudytojo G. Š. nurodytos aplinkybės, kad 2023 m. spalio 26 d. kartu su kaltinamuoju vartojo alkoholinius gėrimus, nenorėjo palikti automobilio „BMW 420d“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), todėl E. G. pasisiūlė jį vairuoti, G. Š. sutiko ir jie važiavo tol, kol nebuvo sukeltas eismo įvykis. Kitas eismo įvykio dalyvis liudytojas V. B. patvirtino, kad sūnus jam nurodė iš policijos pareigūnų sužinojęs, kad automobilio „BMW“ vairuotojas buvo neblaivus. Liudytoja apklausta policijos pareigūnė E. M. patvirtino, kad po eismo įvykio nekilo ginčas dėl to, kad automobilį „BMW“ vairavo būtent E. G. Iš pastarosios parodymų bei alkotesterio nuorašuose užfiksuotų duomenų matyti, kad 2023 m. spalio 26 d. 19.40 val. E. G. nustatytas 1,83 promilių girtumas, 19.59 val. – 1,92 promilių girtumas. Šias teismo aptartas aplinkybes iš esmės patvirtina ir vaizdo įrašuose užfiksuoti duomenys. Teismas nenustatė aplinkybių, dėl kurių būtų pagrindas abejoti šių įrodymų tikrumu ir objektyvumu, todėl jais vadovaujasi. Taigi bylos nagrinėjimo metu neginčijamai įrodyta, kad kaltinime nurodytą automobilį vairavo būtent kaltinamasis ir kad jis vairavo būdamas neblaivus, kai abiejų atliktų patikrinimų alkotesteriu metu jam buvo nustatytas didesnis nei 1,51 promilių girtumas, t. y. padarė nusikalstamą veiką, numatytą BK 281¹ straipsnio 1 dalyje.

17. Iš kaltinamojo duotų parodymų ir nustatytų objektyvių aplinkybių darytina pagrįsta išvada, kad E. G. suvokė, kad vairavo automobilį būdamas neblaivus bei norėjo taip veikti (apklausiamas teisme nurodė, kad alkoholį vartojo tą pačią dieną, išgėrė 5 butelius alaus ir 4 vnt. po 50 ml stipresnio alkoholinio gėrimo, teigė supratęs, kad yra neblaivus, bet priėmęs sprendimą vairuoti), t. y. veikė tiesiogine tyčia.

18. Pagal BK 243 straipsnį atsako tas, kas vengė atlikti teismo paskirtą baudžiamojo poveikio priemonę (išskyrus turto konfiskavimą). Šio baudžiamojo nusižengimo sudėtis yra formalioji, todėl jis laikomas baigtu, kai padaroma veika, įvertinta kaip teismo paskirtos su laisvės atėmimu nesusijusios bausmės arba baudžiamojo poveikio priemonės vengimas. BK 243 straipsnyje nurodytas baudžiamasis nusižengimas – vengimas atlikti baudžiamojo poveikio priemones – padaromas tik tiesiogine tyčia. Tai reiškia, kad kaltininkas supranta jam paskirtų bausmių ar baudžiamojo poveikio priemonių pobūdį, jų sukeliamus suvaržymus, apribojimus, įsipareigojimus ir pan., suvokia savo pareigas, bausmių ar baudžiamojo poveikio priemonių atlikimo tvarką, žino, kokie padariniai kyla už nevykdymą, kartu supranta, kad nėra aplinkybių, trukdančių jam įgyvendinti baudžiamojo įstatymo reikalavimus, suvokia, kad juos pažeidžia, ir viską suvokdamas nori taip elgtis – vengti atlikti teismo paskirtą su laisvės atėmimu nesusijusią bausmę arba baudžiamojo poveikio priemonę.

19. Teismų praktikoje dėl BK 243 straipsnio taikymo išaiškinta, kad tais atvejais, kai nustatomas baudžiamojo poveikio priemonės – uždraudimo naudotis specialiąja teise vairuoti kelių transporto priemones – pažeidimas, turi būti įvertinta, ar konkrečios veikos pavojingumas yra pakankamas, kad ji būtų pripažinta nusikalstama veika pagal BK 243 straipsnį. Kriterijai, apibūdinantys šios veikos pavojingumą, taikant baudžiamąją atsakomybę už vengimą vykdyti baudžiamojo poveikio priemonę, yra veikos sistemingumas, jos piktybiškumas (piktavališkumas), rodantys aiškų šią veiką padariusio asmens jam skirtos baudžiamojo poveikio priemonės ignoravimą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-254-511/2018, Nr. 2K-201-895/2020, Nr. 2K-45-942/2021). Baudžiamojo poveikio priemonės – uždraudimo vairuoti kelių transporto priemones – pažeidimas, t. y. vairavimas esant neblaiviam, kai neblaivumas yra didesnis nei 1,51 promilės, paprastai vertintinas kaip piktybiškas, itin šiurkštus ir pavojingas pažeidimas. Toks vertinimas atitinka teismų praktiką (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-45-942/2021, Nr. 2K-72-976/2022). Tokį vertinimą lemia ir tai, kad kelių transporto priemonės vairavimas būnant apsvaigus nuo alkoholio, kai asmeniui nustatytas 1,51 ir daugiau promilių neblaivumas, pats savaime užtraukia baudžiamąją atsakomybę pagal BK 281¹ straipsnio 1 dalį.

20. Byloje surinkti ir ištirti duomenys, kuriuos teismas pripažįsta įrodymais, patvirtina, kad E. G., žinodamas, kad Vilniaus miesto apylinkės teismo 2021 m. rugsėjo 13 d. baudžiamuoju įsakymu, įsiteisėjusiu 2021 m. rugsėjo 30 d., buvo pripažintas kaltu padaręs nusikalstamą veiką, numatytą BK 281¹ straipsnio 1 dalyje, ir jam buvo paskirta baudžiamojo poveikio priemonė – draudimas 4 metus vairuoti kelių transporto priemones, šį terminą skaičiuojant nuo 2021 m. rugpjūčio 28 d., kaltinime nurodytu laiku ir vietoje vairavo automobilį „BMW 420d“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), ir taip tyčia vengė atlikti teismo paskirtą baudžiamojo poveikio priemonę. Kaltinamasis E. G., apklaustas tiek ikiteisminio tyrimo metu, tiek teisiamojo posėdžio metu, nurodė, kad jis žinojo apie jam Vilniaus miesto apylinkės teismo 2021 m. rugsėjo 13 d. baudžiamuoju įsakymu paskirtą baudžiamojo poveikio priemonę, žinojo, kad negali vairuoti, tačiau vis tiek vairavo minėtą automobilį. Be paties kaltinamojo parodymų, aplinkybė, kad jis vairavo minėtą automobilį, įrodyta nuosprendžio 16 punkte aptartais įrodymais. Tai, kad kaltinamajam E. G. buvo paskirta kaltinime nurodyta baudžiamojo poveikio priemonė, matyti iš Vilniaus miesto apylinkės teismo 2021 m. rugsėjo 13 d. baudžiamojo įsakymo turinio, o tai, kad jis buvo pasirašytinai supažindintas su tuo, kad jam šiuo baudžiamuoju įsakymu nuo 2021 m. rugpjūčio 28 d. iki 2025 m. rugpjūčio 27 d. yra atimta teisė vairuoti kelių transporto priemones, šios baudžiamojo poveikio priemonės vykdymo ir vengimo vykdyti teisinėmis pasekmėmis, įsipareigojo laikytis jos sąlygų, patvirtina 2021 m. spalio 13 d. bausmės, auklėjamojo ar baudžiamojo poveikio priemonės vykdymo priežiūros planas.

21. Iš kaltinamojo duotų parodymų ir nustatytų objektyvių aplinkybių darytina pagrįsta išvada, kad E. G. suvokė, kad vairavo automobilį, kai jam paskirta baudžiamojo poveikio priemone buvo uždrausta tai daryti, bei norėjo taip veikti, t. y. veikė tiesiogine tyčia. Toks E. G. padarytas baudžiamojo poveikio priemonės pažeidimas, šio nuosprendžio 19 punkte nurodyto teisės aiškinimo kontekste, vertintinas kaip piktybiškas, šiurkštus ir pavojingas. Tokiu būdu nustatytų nusikalstamos veikos objektyviųjų ir subjektyviųjų požymių visuma leidžia daryti išvadą, jog E. G. padarė baudžiamąjį nusižengimą, numatytą BK 243 straipsnyje.

IV. Bausmių skyrimo motyvai

22. E. G. padarė nusikaltimą, numatytą BK 281¹ straipsnio 1 dalyje, už kurio padarymą numatytos baudos arba arešto, arba laisvės atėmimo iki vienerių metų bausmės, bei baudžiamąjį nusižengimą, numatytą BK 243 straipsnyje, už kurio padarymą numatytos baudos arba arešto bausmės.

23. Teismas, skirdamas bausmę, vadovaujasi BK 54, 61 straipsnių nuostatomis, atsižvelgia į kaltinamojo padarytų nusikalstamų veikų pobūdį, pavojingumą, padarymo aplinkybes ir jų baigtumą, kaltininko kaltės formą, asmenybę bei kitas jį charakterizuojančias aplinkybes, vertina nustatytas atsakomybę lengvinančias ir (ar) atsakomybę sunkinančias aplinkybes, jų kiekį, pobūdį ir tarpusavio santykį.

24. E. G. vairavo transporto priemonę būdamas neblaivus, alkoholio koncentracija jo iškvėptame ore daugiau nei keturis kartus viršijo alkoholio koncentracijos ribą, nuo kurios yra draudžiama vairuoti kelių transporto priemones. Teismas pažymi, kad vairavimas esant neblaiviam iškreipia vairuojančiojo aplinkos suvokimą bei pailgina reakcijos laiką, taigi akivaizdu, kad E. G. Vilniaus mieste vakaro metu, vairuodamas transporto priemonę būdamas neblaivus, sukėlė didelį pavojų tiek transporto eismo saugumui, tiek žmonių sveikatai ir gyvybei. Svarbu pažymėti ir tai, kad E. G. praeityje jau buvo du kartus teistas už analogiškos nusikalstamos veikos padarymą (paskutinį kartą vos prieš metus laiko), vėl vairavo transporto priemonę neblaivus, kas reiškia, kad jis nepadarė tinkamų išvadų ir, visiškai ignoruodamas teisės aktų reikalavimus, vėl nusikalto. Be kita ko, šį kartą jis vairavo automobilį būdamas neblaivus, kuomet jam ankstesniu teismo sprendimu buvo paskirta baudžiamojo poveikio priemonė, draudžianti tai daryti, tokiu būdu padarydamas dar vieną nusikalstamą veiką. Pažymėtina, kad ši veika padaryta laisvės atėmimo bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpiu, kuomet E. G., be kita ko, buvo paskirtas įpareigojimas nevartoti psichiką veikiančių medžiagų, kas leidžia teismui spręsti, kad net ir paskirta laisvės atėmimo bausmė, kurios vykdymas buvo atidėtas, nesulaikė kaltinamojo nuo naujų nusikalstamų veikų darymo, o paskirti įpareigojimai buvo visiškai neefektyvūs. Taigi, E. G. padarė vieną baigtą nusikaltimą, priskiriamą nesunkių nusikaltimų kategorijai, ir vieną baigtą baudžiamąjį nusižengimą, veikė tiesiogine tyčia. E. G. prisipažino padaręs jam inkriminuojamas nusikalstamas veikas, visgi nei iš ikiteisminio tyrimo metu jo duotų parodymų turinio, nei iš teisiamojo posėdžio metu išgirstų pasisakymų teismas neturi pagrindo daryti išvados apie jo nuoširdų gailėjimąsi dėl tokių veikų padarymo. Paklaustas, kaip vertina savo elgesį, E. G. formaliai nurodė, vertinantis tokį elgesį neigiamai, besigailintis, vis tik paklausus, kokias išvadas dėl to padarė, nurodė, ketinantis emigruoti iš Lietuvos Respublikos, nes toliau čia gyventi nėra perspektyvos, t. y. kaltinamojo padarytos išvados nėra susijusios su jo neteisėtu elgesiu ar jo sukeltomis pasekmėmis. Esant tokioms aplinkybėms, įvertinus tai, kad vairavimas esant neblaiviam ir neturint tam teisės yra tapęs sistemingu kaltinamojo elgesiu, teismas neturi pagrindo nustatyti nei BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punkte numatytos, nei kitų atsakomybę lengvinančių aplinkybių, jo atsakomybę sunkina tai, kad veikas padarė, būdamas recidyvistas (BK 60 straipsnio 1 dalies 13 punktas). Kaltinamasis praeityje teistas penkis kartus, teistumas neišnykęs ir nepanaikintas, ne kartą baustas administracine tvarka, be kita ko, ir už tai, kad neturėdamas teisės vairuoti, būdamas neblaivus, vairavo automobilį, sukėlė eismo įvykį ir pasišalino iš eismo įvykio vietos, dėl ko jam buvo taikytas specialiosios teisės atėmimas nuo 2022 m. gruodžio 21 d. iki 2024 m. gruodžio 20 d. (t. y. galiojo ir šių nusikalstamų veikų padarymo metu), taip pat už nedidelius viešosios tvarkos pažeidimus, esant neblaiviam, informacijos apie paskirtų baudų sumokėjimą nėra, nevedęs, dirbantis. Taigi, teismas turi pagrindą manyti, kad bausmės tikslai bus pasiekti E. G. už nusikalstamas veikas skyrus prokuroro pasiūlytas bausmių rūšis: už nusikalstamą veiką, numatytą BK 281¹ straipsnio 1 dalyje, skyrus laisvės atėmimo bausmę, jos dydį nustatant artimą sankcijoje numatytam šios bausmės rūšies vidurkiui – 6 mėnesius; už BK 243 straipsnyje numatytos nusikalstamos veikos padarymą skyrus arešto bausmę, jos dydį nustatant artimą šios bausmės rūšies vidurkiui – 30 parų.

25. Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 2 dalimis bei 5 dalies 1 punktu, esant idealiajai nusikalstamų veikų sutapčiai, E. G. paskirtos bausmės bendrintinos tarpusavyje apėmimo būdu, griežtesne bausme apimant švelnesnę bausmę, ir paskiriant E. G. subendrintą 6 mėnesių laisvės atėmimo bausmę.

26. Ši baudžiamoji byla išnagrinėta sutrumpinto įrodymų tyrimo tvarka, E. G. prisipažino padaręs jam inkriminuojamas nusikalstamas veikas, dėl ko, vadovaujantis BK 64¹ straipsnio nuostatomis, kaltinamajam skirtinos bausmės dydis mažintinas vienu trečdaliu ir E. G. skirtina galutinė 4 mėnesių laisvės atėmimo bausmė.

27. Kaltinamasis E. G. nusikalstamas veikas, dėl kurių jis yra pripažįstamas kaltu, padarė Vilniaus miesto apylinkės teismo 2023 m. birželio 29 d. nuosprendžiu paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpiu. Vadovaujantis BK 64 straipsnio 1 dalimi, jeigu nuteistasis, neatlikęs paskirtos bausmės, padaro naują nusikalstamą veiką arba naują nusikalstamą veiką bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpiu padaro asmuo, kuriam bausmės vykdymas atidėtas, teismas, paskyręs bausmę už naują nusikaltimą ar baudžiamąjį nusižengimą, bausmes subendrina. Pažymėtina, kad nagrinėjamu atveju neturi reikšmės tai, kad šiuo metu bausmės vykdymo atidėjimas jau yra pasibaigęs, kadangi BK 64 straipsnio pagrindu bausmės bendrinamos atsižvelgiant ne į naujo nuosprendžio priėmimo laiką, o į tai, kada buvo padaryta nauja nusikalstama veika – ar ankstesniu nuosprendžiu paskirtos bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpiu, ar jam pasibaigus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-170-699/2016). Skirdamas subendrintą bausmę, teismas gali bausmes visiškai ar iš dalies sudėti. Kai bausmės iš dalies sudedamos, prie nauju nuosprendžiu paskirtos bausmės pridedama neatliktos bausmės dalis. Jeigu neatliktos bausmės dalis yra didesnė, tai prie jos pridedama nauju nuosprendžiu paskirtos bausmės dalis (BK 64 straipsnio 3 dalis). Taigi, vadovaujantis BK 64 straipsnio 1, 3 dalimis, paskirta laisvės atėmimo bausmė dalinio bausmių sudėjimo būdu bendrintina su Vilniaus miesto apylinkės teismo 2023 m. birželio 29 d. nuosprendžiu paskirta ir neatlikta bausme (8 mėnesiai), prie Vilniaus miesto apylinkės teismo 2023 m. birželio 29 d. nuosprendžiu paskirtos ir neatliktos bausmės pridedant dalį šiuo nuosprendžiu skiriamos bausmės (3 mėnesius), ir E. G.skirtina galutinė subendrinta 11 mėnesių laisvės atėmimo bausmė. Pridedama bausmės dalis negali būti mažesnė negu minimalus tos bausmės rūšies dydis (BK 64 straipsnio 3 dalis). Terminuoto laisvės atėmimo bausmė gali būti skiriama nuo trijų mėnesių iki dvidešimties metų (BK 50 straipsnio 2 dalis). Taip pat teismas sprendžia, kad toliau turi būti vykdoma Vilniaus miesto apylinkės teismo 2023 m. birželio 29 d. nuosprendžiu paskirta ir neįvykdyta baudžiamojo poveikio priemonė – turto konfiskavimas, išieškant iš E. G. automobilio ,,Audi A4“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), vertę atitinkančią pinigų sumą – 850 Eur. Įvertinęs visumą nuosprendžio 24 punkte aptartų aplinkybių, taip pat tai, kad E. G. jau ne kartą buvo skirtos alternatyvios laisvės atėmimui bausmės, be kita ko, ir bausmės vykdymo atidėjimo institutas, teismas neturi pakankamo pagrindo manyti, kad bausmės tikslai šį kartą bus pasiekti be realaus bausmės atlikimo arba asmeniui atlikus tik jos dalį (BK 75 straipsnio 4 dalis), todėl dar kartą taikyti paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymo atidėjimą nėra pagrindo.

28. Vadovaujantis BK 66 straipsnio 1, 2 dalimis, BPK 140 straipsnio 13 dalimi, į E. G. paskirtą bausmę įskaitytinas laikino sulaikymo laikas nuo 2023 m. spalio 26 d. 21.00 val. iki 2023 m. spalio 27 d. 14.04 val. (viena diena), vieną laikino sulaikymo dieną prilyginant vienai laisvės atėmimo dienai.

V. Baudžiamojo poveikio priemonių skyrimo pagrindai ir motyvai

29. BK 68 straipsnyje įtvirtinta, kad teismas gali uždrausti asmeniui naudotis specialiomis teisėmis, tame tarpe ir teise vairuoti kelių transporto priemones, tais atvejais, kai naudodamasis šiomis teisėmis asmuo padarė nusikalstamą veiką.

30. Spręsdamas dėl BK 68 straipsnyje įtvirtintos baudžiamojo poveikio priemonės skyrimo teismas pažymi, kad E. G. nusikalstamas veikas padarė neturėdamas specialios teisės – teisės vairuoti transporto priemones (jam šia teise buvo uždrausta naudotis jau anksčiau paskirta analogiška baudžiamojo poveikio priemone), tačiau ši aplinkybė neužkerta kelio vėl svarstyti klausimo dėl BK 68 straipsnyje įtvirtintos baudžiamojo poveikio priemonės paskyrimo. Šios baudžiamojo poveikio priemonės esmė yra asmeniui nustatytas draudimas naudotis konkrečia specialia teise, nepriklausomai nuo to, jis yra ją teisėtai įgijęs ar ne. Tokiu atveju, kai asmuo neturi tokios teisės, šios priemonės poveikis yra prevencinis, nes jos taikymas ne tik užkerta kelią naudotis specialia teise, bet ir apriboja galimybę ją įgyti (susigrąžinti). Vairavimas esant neblaiviam yra vienas šiurkščiausių teisės pažeidimų, keliantis ypatingai didelį pavojų svarbiausioms baudžiamojo įstatymo saugomoms vertybėms – žmogaus sveikatai ir gyvybei, dėl ko teismas mano esant tikslinga E. G. skirti BK 68 straipsnyje įtvirtintą baudžiamojo poveikio priemonę – uždraudimą vairuoti kelių transporto priemones.

31. Spręsdamas dėl šios baudžiamojo poveikio priemonės termino teismas pažymi, kad pagal BK 68 straipsnio 2 dalyje įtvirtintą reglamentavimą, teismas uždraudžia naudotis specialiomis teisėmis nuo vienerių iki penkerių metų. Už šio kodekso 281 straipsnio 2, 4, 6 dalyse ar 281¹ straipsnyje numatytas nusikalstamas veikas gali būti uždraudžiama naudotis teise vairuoti kelių transporto priemones nuo vienerių iki septynerių metų asmeniui, kuriam šių nusikalstamų veikų padarymo metu šio kodekso nustatyta tvarka jau buvo uždrausta naudotis teise vairuoti kelių transporto priemones dėl nusikalstamos veikos, jo padarytos neblaivaus ar apsvaigusio nuo narkotinių, psichotropinių ar kitų psichiką veikiančių medžiagų. Teismo vertinimu, šiuo atveju, kadangi kaltinamasis BK 281¹ straipsnio 1 dalyje numatytą nusikaltimą padarė, kai jam šios nusikalstamos veikos padarymo metu BK nustatyta tvarka jau buvo uždrausta naudotis teise vairuoti kelių transporto priemones dėl nusikalstamos veikos, jo padarytos esant neblaiviam, jis pakartotinai vairavo transporto priemonę būdamas neblaivus, nagrinėjamu atveju sukeltas eismo įvykis, sugadintas tretiesiems asmenims priklausantis turtas, sužalota asmens sveikata, jo iškvėptame ore buvo nustatyta mažiausia koncentracija 1,83 promilės etilo alkoholio, E. G. nustatytinas ilgiausias skirtinos baudžiamojo poveikio priemonės – uždraudimo vairuoti kelių transporto priemones – terminas, t. y. septyneri metai. BPK 357 straipsnio 3 dalyje numatyta, kad tuo atveju, jeigu uždraudimas naudotis specialia teise skiriamas kartu su laisvės atėmimo bausme, ši baudžiamojo poveikio priemonė pradedama vykdyti, kai nuteistasis atliko bausmę arba yra lygtinai paleidžiamas iš laisvės atėmimo vietų įstaigos.

32. Turto konfiskavimas yra priverstinis neatlygintinas konfiskuotino bet kokio pavidalo turto, esančio pas kaltininką ar kitus asmenis, paėmimas valstybės nuosavybėn. Konfiskuotinu turtu laikomas šio kodekso uždraustos veikos įrankis, priemonė ar rezultatas (BK 72 straipsnio 1, 2 dalys). Turto konfiskavimo kaip baudžiamojo poveikio priemonės paskirtis yra ne nubausti nusikaltimą padariusį asmenį, bet panaikinti galimybę jam ar kitiems asmenims turėti iš nusikalstamos veikos gautą turtinę naudą, daryti atitinkamą prevencinį poveikį taip veikti linkusiems asmenims, taip pat išimti iš apyvartos turtą, kuris naudojamas nusikalstamai veikai daryti, užkirsti kelią toliau naudoti šį turtą tokiais tikslais (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-315-303/2018, Nr. 2K-17-788/2019, Nr. 2K-250-976/2020 ir kt.). BK 72 straipsnio 5 dalis nustato, jog kai konfiskuotinas turtas yra paslėptas, suvartotas, priklauso tretiesiems asmenims ar jo negalima paimti dėl kitų priežasčių arba šį turtą konfiskuoti būtų netikslinga, teismas iš kaltininko ar kitų šio straipsnio 4 dalyje nurodytų asmenų išieško konfiskuotino turto vertę atitinkančią pinigų sumą.

33. E. G. nusikalstamas veikas padarė naudodamasis kelių transporto priemone – automobiliu „BMW 420d“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), taigi minėtas automobilis laikytinas nusikalstamų veikų priemone, be kurios E. G. nebūtų turėjęs galimybės padaryti jam inkriminuotų nusikalstamų veikų. Pagal byloje esančius VĮ „Regitra“ duomenis, automobilio „BMW 420d“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), valdytoju-savininku nurodytas G. Š., tačiau taip pat yra nurodytas SDK Nr. (duomenys neskelbtini), kuris suteiktas E. K. 2023 m. rugpjūčio 14 d. transporto priemonės pirkimo-pardavimo sutarties pagrindu, iš kurios matyti, kad G. Š. minėtą automobilį pardavė E. K. Tokias aplinkybes taip pat nurodė kaltinamasis, liudytojas G. Š. ir pats E. K. Tokiu būdu laikytina, kad automobilis „BMW 420d“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), nuosavybės teise priklauso būtent E. K.. Duomenų, jog šis asmuo žinojo apie daromą nusikalstamą veiką, byloje nėra. Esant nurodytoms aplinkybėms, automobilio kaip veikų padarymo priemonės konfiskavimui iš trečiojo asmens nėra sąlygų, numatytų BK 72 straipsnio 4 dalyje, dėl to iš kaltinamojo gali būti išieškoma tik konfiskuotino turto vertę atitinkanti pinigų suma. Byloje pateikti VšĮ „Emprekis“ duomenys, iš kurių matyti, kad analogiškų automobilių vidutinė vertė Lietuvoje nusikalstamos veikos padarymo metu skaičiuojant su PVM buvo 24 750 Eur, šios vertės kaltinamasis neginčijo, jis yra dirbantis, taigi ši suma išieškotina iš E. G.

VI. Kiti klausimai

34. Ikiteisminio tyrimo metu E. G. skirta kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti – paliktina galioti iki bausmės vykdymo pradžios, o pradėjus vykdyti bausmę – naikintina.

35. Vadovaujantis BPK 94 straipsnio 1 dalies 3 punktu, įsiteisėjus teismo nuosprendžiui, vokas su kompaktiniu disku, prisegtas prie pirmojo tomo vidinio bylos viršelio, paliktinas saugoti kaip nusikalstamos veikos tyrimo medžiaga.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 297–298, 301–302 straipsniais, 303 straipsnio 1 dalimi, 304–305, 307–308 straipsniais,

nusprendžia:

E. G. pripažinti kaltu, padarius nusikalstamą veiką, numatytą BK 281¹ straipsnio 1 dalyje, ir skirti jam 6 mėnesių laisvės atėmimo bausmę.

E. G. pripažinti kaltu, padarius nusikalstamą veiką, numatytą BK 243 straipsnyje, ir skirti jam 30 parų arešto bausmę.

Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1 ir 2 dalimis, 5 dalies 1 punktu, paskirtas bausmes subendrinti apėmimo būdu ir paskirti E. G. subendrintą 6 mėnesių laisvės atėmimo bausmę.

Vadovaujantis BK 64¹ straipsniu, paskirtos bausmės dydį sumažinti vienu trečdaliu ir E. G. skirti 4 mėnesių laisvės atėmimo bausmę.

Vadovaujantis BK 64 straipsnio 1, 3 dalimis, paskirtą bausmę dalinio bausmių sudėjimo būdu subendrinti su Vilniaus miesto apylinkės teismo 2023 m. birželio 29 d. nuosprendžiu paskirta ir neatlikta bausme, prie Vilniaus miesto apylinkės teismo 2023 m. birželio 29 d. nuosprendžiu paskirtos ir neatliktos bausmės pridedant dalį šiuo teismo nuosprendžiu skirtos bausmės, ir E. G. paskirti galutinę subendrintą 11 mėnesių laisvės atėmimo bausmę.

Toliau vykdyti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2023 m. birželio 29 d. nuosprendžiu E. G. paskirtą baudžiamojo poveikio priemonę – turto konfiskavimą, išieškant iš E. G. valstybės naudai automobilio „Audi A4“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), vertę atitinkančią pinigų sumą – 850 Eur.

Vadovaujantis BK 66 straipsnio 1, 2 dalimis, BPK 140 straipsnio 13 dalimi, į E. G. paskirtą bausmę įskaityti laikino sulaikymo laiką nuo 2023 m. spalio 26 d. 21.00 val. iki 2023 m. spalio 27 d. 14.04 val. (vieną dieną), vieną laikino sulaikymo dieną prilyginant vienai laisvės atėmimo dienai.

Bausmės pradžią skaičiuoti nuo faktinio E. G. sulaikymo, vykdant šį įsiteisėjusį teismo nuosprendį, dienos.

Vadovaujantis BK 67 straipsnio 2 dalies 1 punktu, 68 straipsniu, paskirti E. G. baudžiamojo poveikio priemonę – uždrausti naudotis specialia teise – teise vairuoti kelių transporto priemones 7 metus, šį terminą skaičiuojant nuo dienos, kai nuteistasis atliks bausmę arba bus lygtinai paleistas iš laisvės atėmimo vietų įstaigos.

Vadovaujantis BK 72 straipsnio 5 dalimi, išieškoti iš E. G. valstybės naudai konfiskuotino turto (automobilio „BMW 420d“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), vertę atitinkančią pinigų sumą – 24 750 Eur.

E. G. paskirtą kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti – palikti galioti iki bausmės vykdymo pradžios, o pradėjus vykdyti bausmę, panaikinti.

Įsiteisėjus teismo nuosprendžiui, voką su kompaktiniu disku, prisegtą prie pirmojo tomo vidinio bylos viršelio, palikti saugoti kaip nusikalstamos veikos tyrimo medžiagą.

Nuosprendis per dvidešimt dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui, apeliacinį skundą paduodant per Vilniaus miesto apylinkės teismą.