Lietuvos apeliacinio teismo nutartis

2023-12-13 · Baudžiamoji byla Nr. 1S-344-307/2023

Originalas LITEKO ↗
Teismas
Lietuvos apeliacinis teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2023-12-13
Bylos Nr.
1S-344-307/2023
Teisminio proceso Nr.
1-01-1-15098-2023-3
Bylos rūšis
baudžiamoji byla
Teisėjai
Vitalija Norkūnaitė, Albinas Bielskis, Aiva Survilienė
Kaltinamasis
T. L.
Advokatai
Giedrius Danėlius
Byla Nr. 1S-344-307/2023
Teisminio proceso Nr. 1-01-1-15098-2023-3Procesinio sprendimo kategorija (S) 2.1.16.1.2.2
LIETUVOS APELIACINIS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2023 m. gruodžio 13 d.Vilnius

Lietuvos apeliacinio teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Albino Bielskio (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas), Vitalijos Norkūnaitės ir Aivos Survilienės,

sekretoriaujant Audronei Rasiulienei,dalyvaujant prokurorui Ruslanui Ušinskui,kaltinamojo T. L. gynėjui advokatui Giedriui Danėliui,

teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo kaltinamojo T. L. gynėjo advokato Giedriaus Danėliaus skundą dėl Vilniaus apygardos teismo 2023 m. lapkričio 21 d. nutarties, kuria kaltinamajam T. L. pratęstas kardomosios priemonės – suėmimo terminas 3 (trims) mėnesiams, šį terminą skaičiuojant nuo 2023 m. lapkričio 23 d.

Teisėjų kolegija,

Aprašomoji dalis

nustatė:

1. T. L. kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 260 straipsnio 2 dalyje, t. y. tuo, kad veikdamas bendrininkų grupe, neteisėtai, turėdamas tikslą parduoti ar kitaip platinti, disponavo dideliu kiekiu narkotinių medžiagų, bei jas pardavė, t. y. T. L., veikdamas bendrininkų grupe su A. J. (kurio atžvilgiu tyrimas atskirtas), turėdamas tikslą neteisėtai disponuoti dideliu kiekiu narkotinių medžiagų bei jas parduoti, būdamas Lietuvoje (tiksli vieta tyrimu nenustatyta) iki 2019 m. lapkričio 21 d., tyrimo nenustatytomis aplinkybėmis organizavo didelio kiekio, tai yra 39,918 g narkotinės medžiagos – kokaino perdavimą (duomenys neskelbtini) tolimesniam platinimui A. J.. Po to, A. J. paminėtą kiekį narkotinės medžiagos parsigabeno į tyrimu nenustatytą vietą, esančią netoli savo gyvenamosios vietos, adresu (duomenys neskelbtini) ir ten užkasęs laikė. Tęsdamas nusikalstamą veiką ir vykdydamas susitarimą su A. J., T. L., būdamas Lietuvoje (tiksli vieta tyrimu nenustatyta), 2019 m. lapkričio 21 d. apie 20.55 val. (Lietuvos laiku) telefonu A. J. nurodė, jog rytojaus dienos vakare grįžęs į namus apie 20 val. (Lietuvos laiku apie 22 val.) turės paskambinti jam – T. L. ir susitarti dėl narkotinės medžiagos pardavimo D. V.. 2019 m. lapkričio 22 d. apie 21.28 val. (Lietuvos laiku) T. L. būdamas (duomenys neskelbtini), susiskambinęs su A. J., pastarajam nurodė, jog jis išsikastų didelį maišą, iš kurio paimtų vieną maišelį su narkotine medžiaga – kokainu, kurį parsinešęs į savo gyvenamąją vietą, adresu (duomenys neskelbtini), paruoštų jį ir nuneštų į bibliotekos automobilių stovėjimo aikštelę, esančią adresu (duomenys neskelbtini), kur T. L. nurodymu turės atvažiuoti D. V.. A. J., vykdydamas T. L. nurodymus, 2019 m. lapkričio 22 d. apie 22.35 val. (Lietuvos laiku) iš savo gyvenamosios vietos pasiėmęs maišelį su narkotine medžiaga – kokainu atgabeno į bibliotekos automobilių stovėjimo aikštelę, esančią adresu (duomenys neskelbtini), kur apie 22.39 val. (Lietuvos laiku) maišelį, kuriame buvo didelis kiekis, t. y. 39,918 g narkotinės medžiagos – kokaino, už tyrimu nenustatytą pinigų sumą pardavė D. V..

2. Be to T. L. kaltinamas pagal BK 260 straipsnio 1 dalį tuo, kad veikdamas bendrininkų grupe, neteisėtai, turėdamas tikslą parduoti ar kitaip platinti, disponavo narkotine medžiaga bei ją pardavė, t. y. T. L., veikdamas bendrininkų grupe su A. J. (kurio atžvilgiu tyrimas atskirtas), neteisėtai, turėdamas tikslą neteisėtai disponuoti narkotinėmis medžiagomis bei jas parduoti ar kitaip platinti, būdamas Lietuvoje (tiksli vieta tyrimu nenustatyta), iki 2020 m. vasario 6 d., tyrimo nenustatytomis aplinkybėmis organizavo ne mažiau kaip 19,027 g narkotinės medžiagos – kokaino perdavimą (duomenys neskelbtini) tolimesniam platinimui A. J.. Po to, A. J. paminėtą kiekį narkotinės medžiagos parsigabeno į tyrimu nenustatytą vietą, esančią netoli savo gyvenamosios vietos, adresu (duomenys neskelbtini) ir užkasęs laikė. Tęsdamas savo nusikalstamą veiką ir vykdydamas susitarimą su A. J., T. L. būdamas Lietuvoje (tikslesnė vieta tyrimu nenustatyta), 2020 m. vasario 6 d. apie 22.10 val. (Lietuvos laiku) telefonu A. J. nurodė rytojaus dieną apie 11-12 val. ((duomenys neskelbtini) laiku) susitikti su M. M. (M. M.) ir pastarajam parduoti narkotinę medžiagą. 2020 m. vasario 7 d. ryte, tikslus laikas tyrimu nenustatytas, A. J. vykdydamas T. L. nurodymą, iš tyrimo metu nenustatytos vietos išsikasė maišelį su narkotine medžiaga – kokainu, kurį parsinešė į savo gyvenamąją vietą, adresu (duomenys neskelbtini). Po to, vykdydamas T. L. nurodymus, 2020 m. vasario 7 d. iki 11.54 val. ((duomenys neskelbtini) laiku) iš savo gyvenamosios vietos pasiėmęs, paketą kuriame buvo 19,027 g narkotinės medžiagos – kokaino, atgabeno jį iki alėjos, esančios (duomenys neskelbtini), kur apie 11.59 val. ((duomenys neskelbtini)laiku), už tyrimu nenustatytą pinigų sumą pardavė M. M..

3. T. L. kaltinamas ir pagal BK 260 straipsnio 3 dalį tuo, kad veikdamas bendrininkų grupe, neteisėtai, turėdamas tikslą parduoti ar kitaip platinti, disponavo labai dideliu kiekiu narkotinės medžiagos, t. y. T. L., veikdamas bendrininkų grupe su R. Ž., turėdamas tikslą neteisėtai disponuoti labai dideliu kiekiu narkotinių medžiagų bei jas parduoti, būdamas Lietuvoje (tiksli vieta tyrimu nenustatyta), 2020 m. gegužės 25 d., bendraudami telefonu tarpusavyje susitarė, jog R. Ž., T. L. nurodytu laiku vyks susitikti su T. L. surastu narkotinių medžiagų tiekėju, kad iš pastarojo įgyti labai didelį kiekį narkotinės medžiagos – kokaino, kurią pargabenus turės perduoti T. L. nurodytam asmeniui. Tęsdamas savo nusikalstamą veiką, jis – T. L., 2020 m. gegužės 29 d. apie 13.29 val. (Lietuvos laiku) būdamas Lietuvoje (tiksli vieta tyrimu nenustatyta), sutarė su narkotinių medžiagų tiekėju, jog tą pačią dieną narkotinių medžiagų tiekėjas (duomenys neskelbtini) tolimesniam platinimui T. L. atsiųstam asmeniui perduos labai didelį kiekį narkotinės medžiagos – kokaino. 2020 m. gegužės 29 d. apie 14.14 val. (Lietuvos laiku) T. L. R. Ž. davė nurodymą vykti į (duomenys neskelbtini) įgyti labai didelį kiekį narkotinės medžiagos – kokaino ir pargabenti į (duomenys neskelbtini), bei perduoti tyrimo metu nenustatytam asmeniui. R. Ž., vykdydamas T. L. nurodymą, 2020 m. gegužės 29 d. apie 14.14 val. (Lietuvos laiku) automobiliu „Seat Altea“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), iš (duomenys neskelbtini) išvyko į (duomenys neskelbtini), kur tą pačią dieną(duomenys neskelbtini)), tyrimo metu nenustatytoje vietoje, nenustatytomis aplinkybėmis ir asmens, įgijo labai didelį kiekį, t. y. 820,008 g narkotinės medžiagos – kokaino. Po to, apie 19.26 val. ((duomenys neskelbtini) laiku) automobilis važiuojantis (duomenys neskelbtini) buvo sustabdytas bei kratos metu automobilyje „Seat Altera“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) pareigūnai rado ir paėmė labai didelį kiekį 820,008 g narkotinės medžiagos – kokaino (R. Ž., (duomenys neskelbtini)) Lisburno magistrato teismo, 2021 m. birželio 16 d. pripažintas kaltu dėl disponavimo narkotinėmis medžiagomis turint tikslą jas platinti).

4. Taip pat T. L. kaltinamas pagal BK 260 straipsnio 2 dalį tuo, kad veikdamas bendrininkų grupe, neteisėtai, turėdamas tikslą parduoti ar kitaip platinti, disponavo dideliu kiekiu narkotinės medžiagos, t. y. jis, veikdamas bendrininkų grupe su R. Ž., turėdamas tikslą neteisėtai disponuoti dideliu kiekiu narkotinių medžiagų bei jas parduoti iki 2020 m. gegužės 29 d., tiksli data ir laikas tyrimu nenustatyti, būdamas Lietuvoje (tiksli vieta tyrimu nenustatyta), tyrimo nenustatytomis aplinkybėmis organizavo didelio kiekio, tai yra 51,578 g narkotinės medžiagos – kokaino perdavimą (duomenys neskelbtini), tolimesniam platinimui R. Ž.. Po to, R. Ž. paminėtą kiekį narkotinės medžiagos parsigabeno į savo gyvenamąją vietą adresu (duomenys neskelbtini) ir ten laikė, kol 2020 m. gegužės 29 d. 22:20 val. kratos metu adresu (duomenys neskelbtini) 51,578 g narkotinės medžiagos – kokaino, rado ir paėmė policijos pareigūnai (R. Ž., (duomenys neskelbtini) Lisburno magistrato teismo, 2021 m. birželio 16 d. pripažintas kaltu dėl disponavimo narkotinėmis medžiagomis turint tikslą jas platinti).

5. T. L. kaltinamas ir pagal BK 259 straipsnio 2 dalį tuo, kad neteisėtai disponavo nedideliu kiekiu narkotinės medžiagos – kanapių, t. y. jis, iki 2022 m. lapkričio 23 d. savo gyvenamojoje vietoje, adresu (duomenys neskelbtini), neteisėtai, neturėdamas tikslo parduoti ar kitaip platinti, laikė nedidelį kiekį, tai yra 1,610 g narkotinės medžiagos – kanapių, kol 2022 m. lapkričio 23 d. apie 9:52 val. kratos metu ją rado ir paėmė policijos pareigūnai.

6. Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – ir BPK) 140 straipsnyje nustatyta tvarka T. L. buvo laikinai sulaikytas 2022 m. lapkričio 23 d. Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmų 2022 m. lapkričio 24 d. nutartimi kaltinamajam T. L. paskirta kardomoji priemonė – suėmimas 3 mėnesiams. Vėliau šios kardomosios priemonės terminas buvo tęsiamas to paties teismo bei Vilniaus apygardos teismo nutartimis.

Žemesnės instancijos teismas

7. Skundžiama Vilniaus apygardos teismo 2023 m. lapkričio 21 d. nutartimi kaltinamajam T. L. suėmimo terminas pratęstas dar trims mėnesiams BPK 122 straipsnio 1 dalies 1 ir 3 punktuose numatytais pagrindais. Teismas padarė išvadą, kad švelnesnėmis kardomosiomis priemonėmis nebus galima pasiekti BPK 119 straipsnyje numatytų tikslų.

Šalies argumentai

8. Kaltinamojo T. L. gynėjas G. Danėlius skunde prašo pakeisti Vilniaus apygardos teismo 2023 m. lapkričio 21 d. nutartimi T. L. pratęstą suėmimą švelnesnėmis kardomosiomis priemonėmis – 30 000 eurų užstatu ir intensyvia priežiūra.

8.1. Kaltinamojo gynėjas savo skunde, aptaręs BPK 119, 121 bei 122 straipsnių nuostatas bei Europos Žmogaus Teisių Teismo (toliau – EŽTT) išaiškinimus, susijusius su kardomosios priemonės – suėmimo tęsimu, teigia, kad apygardos teismas skundžiamoje nutartyje nepagrįstai vertino, kad jo ginamojo T. L. ryšiai užsienyje yra labai platūs. Žemesnės instancijos teismas, atsižvelgdamas į 2000 m. Vokietijoje priimtą nuosprendį, dėl kurio teistumas jo ginamajam jau yra išnykęs, nepagrįstai darė išvadą apie T. L. turimus ryšius Vokietijoje. Be to, gynėjas nurodo ir tai, kad skundžiamoje nutartyje teismas nepagrįstai nurodė, jog T. L. yra deklaravęs gyvenamąją vietą Norvegijoje, kadangi jo (gynėjo) turimi duomenys yra susiję su gyvenamosios vietos deklaravimu Jungtinėje Karalystėje.

8.2. Gynėjas taip pat nurodo, kad žemesnės instancijos teismas pratęsdamas suėmimo terminą neįvertino aplinkybių, jog baudžiamoji byla, kurioje priimta skundžiama nutartis, nagrinėjama dėl 2019–2020 m. tariamai padarytų veikų, kaltinime nurodyti asmenys (pavyzdžiui, R. Ž.) Šiaurės Airijoje nuteisti 2021 m., apie tai buvo pranešta viešai. Tačiau net ir esant tokiai viešai informacijai apie atliekamą tyrimą, teismo procesą, jo ginamasis nesiėmė jokių veiksmų siekdamas paslėpti savo tapatybę ar savo buvimo vietą. Priešingai, matydamas nuolatinį savo bei savo giminaičių tikrinimą kertant valstybės sieną, T. L. kreipėsi į advokatą ir pateikė užklausą Valstybės sienos apsaugos tarnybai.

8.3. Anot gynėjo, tvirtus T. L. socialinius ryšius su Lietuvos Respublika patvirtina aplinkybės, jog iki suėmimo jo ginamasis dirbo, palaiko itin artimus ryšius su savo artimaisiais, turi nuolatinę gyvenamąją vietą, sužadėtinę, su kuria augina mažametį vaiką. Nuolatinė gyvenamoji vieta asmeninės nuosavybės teise priklauso jo sužadėtinei. Tokia aplinkybių visuma, gynėjo teigimu, sudaro pagrindą spręsti, kad T. L. yra saistomas tvirtais socialiniais ryšiais, o tai patvirtina, jog visi kaltinamojo socialiniai ryšiai grindžiami šeimos interesais, o ne nusikalstamų veikų darymu. Lietuvos teismų praktikoje (Panevėžio apygardos teismo 2015 m. gegužės 18 d. nutartis Nr. 1S-250-350/2015; Vilniaus apygardos teismo 2013 m. kovo 29 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 1K-221-312/2013; Vilniaus apygardos teismo 2013 m. vasario 4 d. nutartis Nr. 1K-92-209/2013) tokia asmens socialinė integracija nulemia išvadą, kad asmuo nelinkęs bėgti ar slėptis nuo ikiteisminio tyrimo.

8.4. Gynėjo įsitikinimu, skundžiamoje nutartyje teismas nepagrįstai pažymi, kad T. L. teistas. Gynėjo teigimu, T. L. laikomas neteistu ir tai nesuteikia pagrindo išvadai apie ypatingą jo pavojingumą visuomenei ir būtinybę dar ilgesnį laiką laikyti jį izoliuotą nuo visuomenės (kitaip netenka prasmės teistumo pasibaigimo ir panaikinimo institutai).

8.5. Skunde taip pat nurodoma, kad skundžiamoje nutartyje nebuvo vertinta aplinkybė, kad T. L. sužadėtinė yra pervedusi 30 000 eurų užstatą, kuris pakankamai proporcingas kaltinamo nusikaltimo sunkumui ir pavojingumui. Tokio dydžio pinigų suma kaltinamojo šeimai yra didelė, todėl tokio dydžio užstatas užtikrina, kad T. L. nebėgs ir nesislėps nuo teismo bei nedarys naujų nusikalstamų veikų. Kartu su šia kardomąją priemonę T. L. gali būti skiriama ir kita kardomoji priemonė – intensyvi prižiūra.

8.6. Be to, anot gynėjo, skundžiamoje nutartyje teismas nevertino aplinkybės, kad T. L. diagnozuota (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), kas rodo, jog jo ginamojo sveikatos būklė nėra gera.

8.7. Atsižvelgęs į anksčiau išdėstytas aplinkybes, gynėjas daro išvadą, kad šiuo atveju kardomųjų priemonių tikslai gali būti pasiekti kaltinamajam T. L. paskyrus švelnesnes kardomąsias priemones.

9. Teismo posėdyje kaltinamojo T. L. gynėjas G. Danėlius prašė jo skundą tenkinti, prokuroras prašė kaltinamojo gynėjo skundą atmesti.

Motyvuojamoji dalis

Kaltinamojo T. L. gynėjo Giedriaus Danėliaus skundas atmetamas

10. Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi kaltinamojo T. L. gynėjo advokato G. Danėliaus skundą ir įvertinusi pateiktus baudžiamosios bylos duomenis, daro išvadą, kad Vilniaus apygardos teismo 2023 m. lapkričio 21 d. nutartimi kaltinamajam taikomo suėmimo terminas pratęstas teisėtai ir pagrįstai. Teismas, pratęsdamas kaltinamajam kardomosios priemonės – suėmimo terminą, tinkamai įvertino visas teisiškai reikšmingas aplinkybes šiai kardomajai priemonei pratęsti, laikėsi BPK 119, 121, 122 ir 127 straipsnių reikalavimų, taip pat nacionalinių bei tarptautinių teisės aktų nuostatų, pagal kurias niekam negali būti atimta laisvė kitaip, kaip tik tokiais pagrindais ir pagal tokias procedūras, kokias yra nustatęs įstatymas

11. Kardomųjų priemonių taikymo būtina sąlyga yra duomenų, leidžiančių pagrįstai manyti, jog suimtasis galėjo padaryti inkriminuojamą nusikalstamą veiką, pakankamumas (BPK 121 straipsnio 2 dalis). Baudžiamojoje byloje esantys duomenys, t. y. Elektroninių ryšių tinklais perduodamos informacijos kontrolės, jos fiksavimo ir kaupimo protokoluose, Lietuvos policijos kriminalistinių tyrimų centro pateiktuose atsakymuose, Šiaurės Airijos (Jungtinės Karalystės) kompetentingų institucijų pateiktoje medžiagoje, Šiaurės Airijos policijos tarnybos detektyvo konsteblio B. N. (B. N.) pateiktuose pareiškimuose, Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kriminalinės policijos organizuoto nusikalstamumo tyrimo valdybos 3-ojo skyriaus vyriausiojo tyrėjo R. J. tarnybiniuose pranešimuose, T. L. gyvenamosios vietos kratos protokole, liudytojo T. Ž. parodymuose ir kitoje baudžiamosios bylos medžiagoje esantys duomenys leidžia pagrįstai manyti, kad kaltinamasis T. L. galėjo padaryti jam inkriminuojamas nusikalstamas veikas. Atkreipiamas dėmesys į tai, kad duomenų pakankamumo kriterijus yra vertinamasis, todėl skiriant ar pratęsiant kardomąją priemonę nebūtina turėti tiek duomenų, kiek jų reikia priimant apkaltinamąjį nuosprendį. Be to, šiuo atveju kaltės klausimas taip pat iš esmės nesprendžiamas, nes tai daroma tik išnagrinėjus bylą teisiamajame posėdyje pirmosios instancijos teisme. Baudžiamosios bylos duomenys analizuojami tik ta apimtimi, kuri reikšminga kardomosios priemonės – suėmimo termino pratęsimo teisėtumo ir pagrįstumo klausimui teisingai išspręsti.

12. Vilniaus apygardos teismas kardomąją priemonę – suėmimą kaltinamajam T. L. taikė nustatęs BPK 122 straipsnio 1 dalies 1 ir 3 punktuose numatytus suėmimo pagrindus, t. y. pagrįstai manant, kad būdamas laisvėje kaltinamasis gali bėgti (slėptis) nuo teismo bei daryti naujus, BPK 122 straipsnio 4 dalyje nurodytus, nusikaltimus.

13. Apie tikimybę, kad įtariamasis bėgs (slėpsis) nuo ikiteisminio tyrimo pareigūnų, prokuroro ar teismo, sprendžiama vertinant BPK 122 straipsnio 2 dalyje numatytas aplinkybes: įtariamojo šeiminę padėtį, nuolatinę gyvenamąją vietą, darbo santykius, sveikatos būklę, ankstesnį teistumą, ryšius užsienyje ir kitas aplinkybes. Apygardos teismas, spręsdamas klausimą dėl BPK 122 straipsnio 1 dalies 1 punkte nustatyto pagrindo buvimo, įvertino visumą šiam klausimui išspręsti reikšmingų aplinkybių. Šioje baudžiamojoje byloje T. L. pareikšti kaltinimai padarius penkias nusikalstamas veikas, iš kurių viena (BK 259 straipsnio 2 dalis) priskiriama baudžiamiesiems nusižengimams (BK 12 straipsnis), dvi (BK 260 straipsnio 1 dalis ir 260 straipsnio 2 dalis) – sunkiems nusikaltimams (BK 11 straipsnio 5 dalis), o viena (BK 260 straipsnio 3 dalis) – labai sunkiems nusikaltimams (BK 11 straipsnio 6 dalis). Vien už BK 260 straipsnio 3 dalyje numatytos nusikalstamos veikos padarymą baudžiamasis įstatymas numato tik laisvės atėmimą nuo dešimties iki penkiolikos metų. Gresiančios bausmės griežtumas yra reikšmingas veiksnys vertinant suimtojo pabėgimo pavojų. Sprendžiant, ar įtariamasis gali bėgti (slėptis) nuo ikiteisminio tyrimo pareigūnų, prokuroro ar teismo, gresiančios bausmės griežtumas vertinamas kartu su kitomis faktinėmis aplinkybėmis, pagrindžiančiomis šį manymą. Apygardos teismas skundžiamoje nutartyje įvertino ne tik T. L. inkriminuotų nusikaltimų sunkumą bei kaltintajam gresiančios atsakomybės griežtumą, tačiau ir kitas reikšmingas faktines aplinkybes, pagrindžiančias manymą, kad kaltinamasis T. L. gali bėgti (slėptis) nuo baudžiamojo persekiojimo. Byloje nustatyta, kad T. L. yra nevedęs, tačiau turi sužadėtinę, du – mažametį ir nepilnametį – vaikus (t. 14, b. l. 66), be to, Lietuvoje turi gyvenamąją vietą – namą (duomenys neskelbtini), kuris jo sužadėtinei priklauso asmeninės nuosavybės teise. Visa tai rodo, kad T. L. su Lietuva tam tikrais ryšiais yra siejamas. Tačiau nepaisant to, teisėjų kolegija visgi sutinka su žemesnės instancijos teismo vertinimu, kad nustatyti T. L. socialiniai ryšiai savaime neleidžia daryti išvados, jog kaltinamasis, siekdamas išsaugoti turimus socialinius ryšius, nebandys pasislėpti ir nevengs baudžiamojo proceso. Kolegijos vertinimu, tam tikri kaltinamojo ryšiai su šeimos nariais egzistavo ir anksčiau, tačiau T. L. galimai nesulaikė nuo nusikaltimų padarymo, aiškiai suvokiant galimas tokio elgesio teisines pasekmes.

14. Nors gynėjas savo skunde nurodo apygardų teismų sprendimus baudžiamosiose bylose (Nr. 1S-250-350/2015, Nr. 1K-221-212/2013, Nr. 1K-92-209/2013), kuriuose, jo vertinimu, asmens socialinė integracija nulėmė išvadą, kad asmuo nelinkęs bėgti ar slėptis nuo baudžiamojo persekiojimo, tačiau teisėjų kolegija atkreipia dėmesį, kad į šį argumentą jau buvo atsakyta ankstesnėse Lietuvos apeliacinio teismo 2023 m. birželio 7 d. bei 2023 m. rugsėjo 7 d. nutartyse, kuriose buvo pasisakyta dėl T. L. paskirto suėmimo pratęsimo pagrįstumo. Taigi, kaip jau minėta, precedento galią turi tik tokie ankstesni teismų sprendimai, kurie buvo sukurti analogiškose bylose, t. y. precedentas taikomas tik tose bylose, kurių faktinės aplinkybės yra tapačios arba labai panašios į aplinkybes tos bylos, kurioje buvo sukurtas precedentas, o skunde nurodytų teismų sprendimų faktinės aplinkybės skiriasi nuo nagrinėjamo atvejo, todėl precedento galios neturi. Taigi, teisėjų kolegijos vertinimu, išdėstytos aplinkybės nors ir leidžia įžvelgti tam tikrus kaltinamojo ryšius Lietuvoje, visgi neeliminuoja jo pasislėpimo rizikos.

15. Tokią riziką teisėjų kolegija aiškiai įžvelgia ir vertindama byloje esančius duomenis apie kaltinamojo turimus ryšius užsienyje. Tiek iš byloje esančių duomenų, tiek iš paties T. L. parodymų matyti, kad nors jis Lietuvoje lankydavosi gana dažnai, tačiau savo gyvenamąją vietą yra deklaravęs Jungtinėje Karalystėje (t. 14, b. l. 65), iki jo sulaikymo ir suėmimo jam paskyrimo apie 20 metų gyveno Airijoje, kur dirbo (duomenys neskelbtini) kompanijoje „(duomenys neskelbtini)“ vairuotoju-prižiūrėtoju. Taigi, Lietuvoje jis iki suėmimo jau ilgą laiką negyveno. Be to, priešingai nei teigiama gynėjo skunde, byloje yra oficialūs gyventojų registro duomenys apie tai, kad T. L. gana ilgą laikotarpį – nuo 2015 m. balandžio 21 d. iki 2020 m. balandžio 15 d. – buvo deklaravęs savo išvykimą į Norvegiją (t. 14, b. l. 65). Nustatyta ir tai, kad T. L. anksčiau teistas ne tik Lietuvoje, bet ir užsienio valstybėse (2000 m. rugpjūčio 7 d. Vokietijos teismo nuosprendžiu, 2015 m. rugpjūčio 6 d. Didžiosios Britanijos teismo nuosprendžiu) (t. 14, b. l. 50–58). Kaltinamojo gynėjo skunde akcentuojama, kad T. L. teistumai yra išnykę, todėl tęsiant kardomosios priemonės pratęsimo terminą į tai neturėtų būti atsižvelgiama. Tačiau teisėjų kolegija neturi pagrindo nepritarti apygardos teismo teiginiams, kad praeityje buvę bei išnykę T. L. teistumai charakterizuoja jo asmenybę kaip asmens nelinkusio laikytis visuomenėje priimtinų elgesio normų bei pagrįstai leidžia spręsti apie T. L. net keliose užsienio valstybėse turimus, galimai ir nusikalstamus, ryšius, kuriais pasinaudodamas jis galėtų slapstytis ir už Lietuvos ribų. Šiuo atveju svarbu ir tai, kad didžioji dauguma kaltinamajam inkriminuojamų nusikalstamų veikų yra tarptautinio pobūdžio, T. L. kaltinamas tuo, kad veikdamas tiek Lietuvoje, tiek Šiaurės Airijoje (Jungtinėje Karalystėje) jis su kitais bendrininkais, turėdamas tikslą parduoti ar kitaip platinti, disponavo, be kita ko, ir labai dideliu kiekiu narkotinių medžiagų. Šiuo atveju išvados, kad kaltinamasis gali bėgti (slėptis) nuo teismo niekaip nepaneigia ir skunde nurodomos aplinkybės, kad T. L. iš viešai skelbiamos informacijos neva buvo žinoma apie pradėtą ikiteisminį tyrimą prieš kitus kaltinime paminėtus asmenis, jiems priimtus nuosprendžius, tačiau net ir esant tokiai informacijai jis nesiėmė jokių veiksmų, kurie rodytų jo ketinimus pasislėpti. Kaip pagrįstai nurodė ir žemesnės instancijos teismas, byloje nėra duomenų, kad T. L. buvo žinoma, kad ir prieš jį buvo pradėtas baudžiamasis procesas. Atsižvelgiant į visa tai, apygardos teismas pagrįstai konstatavo, kad kaltinamasis T. L., siekdamas išvengti gresiančios griežtos realios laisvės atėmimo bausmės, pasinaudodamas savo, galimai ir nusikalstamais, ryšiais, gali bėgti (slėptis) nuo ikiteisminio tyrimo pareigūnų, prokuroro ar teismo, ir tas manymas pakankamai pagrįstas faktiniais duomenimis (BPK 122 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

16. BPK 122 straipsnio 1 dalies 3 punkte nustatytu pagrindu suėmimas gali būti skiriamas arba pratęsiamas jo terminas, jeigu asmuo įtariamas bent vieno iš BPK 122 straipsnio 4 dalyje nurodytų nusikaltimų padarymu ir yra duomenų, kad iki nuosprendžio priėmimo jis gali padaryti naujų šioje baudžiamojo proceso įstatymo normoje nurodytų nusikaltimų. Teismų praktikoje pripažįstama, kad pagrįstą manymą, jog asmuo gali padaryti bent vieną iš BPK 122 straipsnio 4 dalyje nurodytų nusikaltimų, gali patvirtinti informacija apie to asmens teistumą, jo vaidmuo padarant nusikaltimus, įtarimas kelių nusikaltimų padarymu, pragyvenimo lėšų gavimas iš nusikalstamos veiklos, nukentėjusiųjų, liudytojų parodymai bei kiti duomenys.

17. Apygardos teismas skundžiamoje nutartyje konstatavo, kad yra tikimybė, jog būdamas laisvėje kaltinamasis gali daryti BPK 122 straipsnio 4 dalyje nurodytus naujus nusikaltimus. Tokia išvada padaryta atsižvelgus į tai, jog T. L., be kita ko, kaltinamas trijų sunkių (BK 260 straipsnių 1 ir 2 dalys) bei vieno labai sunkaus (BK 260 straipsnio 3 dalis) nusikaltimų, kurie patenka į BPK 122 straipsnio 4 dalyje nurodytų nusikaltimų sąrašą, padarymu. Kaip jau minėta pirmiau, T. L. kaltinamas tuo, kad veikdamas bendrininkų grupe, turėdamas tikslą parduoti ar kitaip platinti, disponavo labai dideliu bei dideliu kiekiu narkotinių medžiagų. Iš kaltinimo turinio matyti, kad T. L. vaidmuo jam inkriminuotų nusikaltimų padaryme galimai buvo svarbus ir reikšmingas – jis organizavo didelių kiekių narkotinių medžiagų perdavimą Šiaurės Airijoje gyvenantiems bendrininkams, pastariesiems duodavo nurodymus dėl draudžiamų medžiagų platinimo kitiems asmenims. Be to, nors T. L. prieš jo sulaikymą bei suėmimą dirbo, tačiau iš kaltinimo turinio matyti, jog jis jam inkriminuotas nusikalstamas veikas galimai įvykdė iš savanaudiškų paskatų, siekdamas gauti neteisėtų pajamų. Žemesnės instancijos teismas pagrįstai įvertino ir tai, kad T. L. praeityje teistas šešis kartus, keturis iš jų Lietuvoje bei du kartus užsienyje. Nors, kaip jau minėta, šiuo metu T. L. laikomas neteistu, tačiau ankstesni teistumai, vertinamu atveju, neabejotinai neigiamai charakterizuoja T. L. asmenybę. Iš Įtariamųjų, kaltinamųjų ir nuteistųjų registro ir jo archyvo duomenų išrašo apie fizinį asmenį taip pat matyti, kad T. L. yra pradėtas ir ikiteisminis tyrimas Nr. 01-1-09494-18 dėl BK 216 straipsnio 1 dalyje numatytos nusikalstamos veikos – nusikalstamu būdu gauto turto legalizavimo – padarymo. Be to, T. L. ne kartą baustas administracine tvarka, turi galiojančių administracinių nuobaudų. Taigi šių aplinkybių visuma leidžia pagrįstai spręsti, kad T. L. galimai nusikalto ne atsitiktinai, o dėl ilgainiui susiformavusių neigiamų nuostatų, kas žemesnės instancijos teismui pagrįstai leido spręsti, kad nepratęsus kardomosios priemonės – suėmimo T. L. gali ir toliau daryti naujas nusikalstamas veikas.

18. Skunde taip pat nurodoma, kad kaltinamojo T. L. sveikatos būklė nėra gera, kadangi jam diagnozuota (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini). Tačiau baudžiamojoje byloje nėra jokių duomenų, kurie paneigtų galimybę dėl sveikatos būklės kaltinamajam taikyti griežčiausią kardomąją priemonę – suėmimą. Teisėjų kolegija atkreipia dėmesį, kad įstatymai numato suimtųjų teisę gauti laisvės atėmimo įstaigose tokios pat kokybės ir lygio gydymą, koks užtikrinamas ir laisvėje esantiems asmenims, o esant būtinumui – gydymą kitose sveikatos priežiūros įstaigose. Byloje nėra ir duomenų, patvirtinančių, kad kaltinamajam T. L. įkalinimo įstaigoje nebūtų suteikiama gydytojo rekomenduota medicininė priežiūra ir (ar) gydymas.

19. Griežčiausia kardomoji priemonė – suėmimas T. L. taikoma kiek daugiau nei vienerius metus, tačiau maksimalus leistinas suėmimo taikymo terminas, įvertinus kaltinamajam inkriminuojamų nusikaltimų sunkumą, baudžiamojo proceso metu nepažeistas (BPK 127 straipsnio 11 dalis). Europos Žmogaus Teisių Teismas savo sprendimuose ne kartą yra nurodęs, jog besitęsiantis suėmimas gali būti pateisinamas, kai yra konkrečių požymių, kad to iš tikrųjų reikalauja viešasis interesas, kuris, nepaisant nekaltumo prezumpcijos, turi prioritetą prieš asmens laisvės gerbimo taisyklę. Iš teismų informacinės sistemos Liteko matyti, kad baudžiamoji byla su kaltinamuoju aktu apygardos teisme buvo gauta 2023 m. birželio 19 d. Vilniaus apygardos teismo 2023 m. birželio 22 d. nutartyje perduoti bylą nagrinėti teisiamajame posėdyje buvo nustatytas posėdžių grafikas. Bylos nagrinėjimas iš esmės buvo pradėtas 2023 m. liepos 24 d. Šiuo metu byloje apklausiami liudytojai, be kita ko gyvenantys ir ne Lietuvoje, artimiausias posėdis numatytas 2023 m. gruodžio 15 d. Taigi, bylos vilkinimas nagrinėjamu atveju nenustatytas.

20. Kardomosios priemonės yra procesinės prievartos priemonės, kurios skiriamos siekiant BPK 119 straipsnyje numatytų tikslų. Atsižvelgiant į baudžiamosios bylos duomenų visumą, T. L. asmenybę, turimus ryšius užsienyje, galimai padarytų nusikalstamų veikų pavojingumą, pobūdį, sunkumą, pritartina skundžiamos nutarties išvadai, kad kaltinamajam taikant švelnesnes kardomąsias priemones BPK 119 straipsnyje įtvirtinti kardomųjų priemonių tikslai šiuo metu nebus pasiekti. Švelnesnės kardomosios priemonės, net ir kaltinamojo gynėjo nurodytas 30 000 Eur dydžio piniginis užstatas, intensyvi priežiūra ir pan., nebus pakankamos priemonės užtikrinti, jog kaltinamasis dalyvaus baudžiamajame procese ar nedarys naujų nusikalstamų veikų. T. L. paskirtos kardomosios priemonės taikymo trukmė pateisinama, atitinka Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijoje suformuluotus kriterijus, į kuriuos būtina atsižvelgti, sprendžiant dėl procesinių prievartos priemonių trukmės pagrįstumo, EŽTT praktiką bei nepažeidžia Baudžiamojo proceso kodekso nuostatų. Vilniaus apygardos teismo 2023 m. lapkričio 21 d. nutartis priimta nepažeidžiant įstatymo nuostatų, todėl naikinti ją kaltinamojo gynėjo skunde nurodytais argumentais nėra pagrindo.

Lietuvos apeliacinio teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 130 straipsnio 2 dalimi,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

kaltinamojo T. L. gynėjo advokato Giedriaus Danėliaus skundą atmesti ir Vilniaus apygardos teismo 2023 m. lapkričio 21 d. nutartimi kaltinamajam T. L. trims mėnesiams pratęstą suėmimo terminą palikti galioti.

Nutartis yra galutinė ir neskundžiama.

Teisėjai Albinas BielskisVitalija NorkūnaitėAiva Survilienė