Klaipėdos apygardos teismo sprendimas

Pranešėja Albina Pupeikienė Civilinė byla Nr. 2A-956-253/2013

2013 m. birželio 12 d.

Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos teisėjų Albinos Pupeikienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), Aušros Maškevičienės, Eugenijos Morkūnienės, apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi ieškovės BUAB „Urbo kalnas“ apeliacinį skundą dėl Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2013-02-07 sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovės BUAB „Urbo kalnas“ ieškinį atsakovui A. G., tretiesiems asmenims, nepareiškiantiems savarankiškų reikalavimų, R. G., A. S. dėl sandorio pripažinimo negaliojančiu ir restitucijos taikymo,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Motyvuojamoji dalis

Apeliacinis skundas tenkintinas.

Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (LR CPK 320 str. 1 d.). Nagrinėjamoje byloje Pauliano ieškiniu ginčijamas tarp ieškovės ir atsakovo 2009-07-31 sudarytas 17 000 Lt skolos įskaitymo sandoris bei keliamas klausimas dėl pagal ginčijamą sandorį perleisto turto – 17 000 Lt priteisimo iš atsakovo.

Iš bylos duomenų nustatyta, kad 2009-06-30 pirkimo–pardavimo sutartimi Nr. 09-01 UAB „Urbo kalnas“, atstovaujama atsakovo sutuoktinės direktoriaus pavaduotojos R. G., pardavė, o atsakovas pirko automobilį Mazda MPV, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) už 17 000 Lt (t. 1, b. l. 22). UAB „Urbo kalnas“ išrašė atsakovui PVM sąskaitą faktūrą Nr. 09-016 17 000 Lt sumai (t. 1, b. l. 24). 2009-07-08 priėmimo–perdavimo aktu UAB „Urbo kalnas“ perdavė atsakovui transporto priemonę (t. 1, b. l. 23). 2009-07-31 UAB „Urbo kalnas“ atsakovo 17 000 Lt skolą pagal PVM sąskaitą faktūrą Nr. URB 09-016 įskaitė į atsakovo turimus priešpriešinius reikalavimus (t. 1, b. l. 25). 2009-12-07 UAB „Urbo kalnas“ visuotiniame akcininkų susirinkime nutarta nuo 2009-12-07 atšaukti UAB „Urbo kalnas“ direktorių A. G. iš einamų UAB „Urbo kalnas“ direktoriaus pareigų ir nuo 2009-12-08 paskirti UAB „Urbo kalnas“ direktoriumi A. S. (t. 1, b. l. 115– 116). Klaipėdos apygardos teismo 2010-05-31 nutartimi UAB „Urbo kalnas“ iškelta bankroto byla, bankroto administratore paskirta UAB „TOP Consult“ (t. 1, b. l. 14). Klaipėdos apygardos teismo 2011-09-01 nutartimi patvirtinti BUAB „Urbo kalnas“ kreditorių finansiniai reikalavimai, o 2011-10-18 Klaipėdos apygardos teismo nutartimi UAB „Urbo kalnas“ pripažinta bankrutavusia ir likviduojama dėl bankroto (t. 1, b. l. 16–19). 2009-12-16 ir 2009-12-23 dokumentų perdavimo–priėmimo aktais atsakovas perdavė UAB „Urbo kalnas“ dokumentus direktoriui A. S., o 2010-09-28 perdavimo–priėmimo aktu buvęs UAB „Urbo kalnas“ direktorius A. S. perdavė bankroto administratorei visus įmonės dokumentus (t. 1, b. l. 102–107).

LR CK 6.66 str. nuostatos kreditoriui suteikia teisę actio Pauliana pagrindu ginti savo teises ir interesus nuo nesąžiningų skolininko veiksmų. Pripažinti sandorį negaliojančiu actio Pauliana pagrindu bei taikyti teisinius padarinius galima tik esant LR CK 6.66 str. nustatytų sąlygų visumai, kad būtų užkirstas kelias galimam kreditoriaus piktnaudžiavimui šiuo institutu ir nepagrįstam skolininko teisių suvaržymui. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra išskyręs actio Pauliana ieškinio taikymo sąlygas: 1) kreditorius turi turėti neabejotiną ir galiojančią reikalavimo teisę; 2) ginčijamas sandoris turi pažeisti kreditoriaus teises; 3) nėra suėjęs vienerių metų ieškinio senaties terminas; 4) skolininkas neprivalėjo sudaryti ginčijamo sandorio; 5) skolininkas buvo nesąžiningas, nes žinojo ar turėjo žinoti, kad sudaromas sandoris pažeis kreditoriaus teises; 6) trečiasis asmuo, sudaręs su skolininku atlygintinį dvišalį sandorį, buvo nesąžiningas; 7) kreditoriaus reikalavimas nukreipiamas į perleistą pagal ginčijamą sandorį turtą (ar jo vertę) tiek, kiek būtina šiam reikalavimui patenkinti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012-11-06 nutarimas civilinėje byloje Nr. 3K-P-311/2012, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012-09-28 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-398/2012 ir kt.). Nenustačius bent vienos nurodytų sąlygų egzistavimo, nėra pagrindo taikyti LR CK 6.66 str. ir sandorį pripažinti negaliojančiu.

Dėl kreditoriaus reikalavimo teisės

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje pripažįstama, kad bankrutuojančios įmonės administratorius prieš bankroto bylos iškėlimą sudarytus šios įmonės sandorius gali ginčyti visais LR CK nustatytais sandorių negaliojimo pagrindais, tarp jų – ir LR CK 6.66 str. pagrindu, nes pagal Įmonių bankroto įstatymo 11 str. 3 d. 14 p. jis gina visų bankrutuojančios įmonės kreditorių interesus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2003-10-08 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-917/2003, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013-03-06 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-130/2013). 2010-05-31 UAB „Urbo kalnas“ iškelta bankroto byla dėl nemokumo, taigi įmonės skolos kreditoriams nebuvo grąžintos ir po ginčijamo sandorio sudarymo ir yra įtrauktos į kreditinių reikalavimų sąrašą bankroto byloje. Darytina išvada, kad kreditoriai turi neabejotinas ir galiojančias reikalavimo teises į BUAB „Urbo kalnas“.

Dėl ieškinio senaties

Apeliantė nesutinka su pirmosios instancijos teismo išvada, kad nagrinėjamu atveju praleistas ieškinio senaties terminas. LR CK 6.66 str. 3 d. numato, kad kreditorius, siekdamas įgyvendinti teisę ginčyti skolininko sudarytus sandorius (actio Pauliana), ieškinį turi teisę pareikšti per vienerių metų ieškinio senaties terminą, o šis terminas pradedamas skaičiuoti nuo tos dienos, kurią kreditorius sužinojo arba turėjo sužinoti apie jo teises pažeidžiantį sandorį. Apeliantė nurodo, kad apie ginčijamą sandorį sužinojo 2011-12-21, kai kartu su 2011-12-21 atsakovo A. G. atsiliepimu civilinėje byloje Nr. 2-16106-792/2011 gavo 2009-09-01 buhalterinę pažymą apie 2009-07-31 atsakovo skolos įskaitymą į atsakovo turimus priešpriešinius reikalavimus, kadangi iš kitų 2010-09-28 perduotų įmonės dokumentų, bankroto administratorė negalėjo nustatyti užskaitos atlikimo fakto. Teisėjų kolegija, įvertinusi bylos duomenis, atmeta šiuos apeliacinio skundo argumentus.

Įstatymas ieškinio senaties termino pradžios momentą sieja ne tik su kreditoriaus nurodomu laiku, kada jis faktiškai sužinojo apie sudarytą kreditoriaus teises pažeidžiantį sandorį, tačiau ir su kreditoriaus pareiga sužinoti apie tokį sandorį laiku. Įmonių bankroto įstatymo 11 str. 3 d. 8 p., galiojęs ir bankroto bylos iškėlimo UAB „Urbo kalnas“ metu, numato bankroto administratoriaus pareigą ne vėliau kaip per 6 mėnesius nuo dokumentų apie įmonės sandorių sudarymą gavimo dienos patikrinti bankrutuojančios įmonės sandorius, sudarytus per ne mažesnį kaip 36 mėnesių laikotarpį iki bankroto bylos iškėlimo dienos, ir pareikšti ieškinius teisme pagal bankrutuojančios įmonės buveinės vietą dėl sandorių, priešingų įmonės veiklos tikslams ir (arba) galėjusių turėti įtakos tam, kad įmonė negali atsiskaityti su kreditoriais, pripažinimo negaliojančiais, taip pat dėl tyčinio bankroto nustatymo; šiuo atveju laikytina, kad administratorius apie sandorius sužinojo nuo dokumentų apie šių sandorių sudarymą gavimo dienos; nurodytą 6 mėnesių terminą administratoriaus prašymu teismas gali pratęsti ne ilgesniam kaip 6 mėnesių laikotarpiui. Atsižvelgiant į minėtą įstatymo nuostatą bei bylos medžiagą matyti, kad apie automobilio Mazda MPV pirkimo–pardavimo sandorio tarp UAB „Urbo kalnas“ ir A. G. sudarymą bankroto administratorė turėjo pareigą sužinoti UAB „Urbo kalnas“ direktoriui A. S. 2010-09-28 perdavimo–priėmimo aktu perdavus BUAB „Urbo kalnas“ bankroto administratorei automobilio Mazda MPV pirkimo–pardavimo dokumentus: 2009-06-30 pirkimo–pardavimo sutartį Nr. 09-01, 2009-06-30 PVM sąskaitą faktūrą Nr. 09-016 17 000 Lt sumai, 2009-07-08 priėmimo–perdavimo aktą. Taigi, nuo minėtos datos, t. y. 2010-09-28, administratorei kilo Įmonių bankroto įstatymo 11 str. 3 d. 8 p. numatyta pareiga sužinoti apie bankrutuojančios įmonės sandorius, juos patikrinti, įvertinti bendrovės įgytas teises bei prisiimtus įsipareigojimus ir pareikšti ieškinius teisme dėl atitinkamų sandorių pripažinimo negaliojančiais (LR CK 1.127 str. 1 d.). Atkreiptinas dėmesys, kad bankroto administratorė tik 2011-11-16 raštu kreipėsi į atsakovą dėl skolos apmokėjimo, nurodydama, kad A. G. neįvykdė 2009-06-30 pirkimo–pardavimo sutarties Nr. 09-01, t. y. 17 000 Lt už transporto priemonę nesumokėti nei į bendrovės kasą, nei į UAB „Urbo kalanas“ sąskaitą banke (t. 1, b. l. 135). Ieškinys teismui pateiktas tik 2012-06-12. Teisėjų kolegija sutinka su pirmosios instancijos teismo išvada, kad ieškovė ieškinį pareiškė praleidusi vienerių metų ieškinio senaties terminą, tačiau pirmosios instancijos teismas nevertino, ar šiuo atveju nėra pagrindo atnaujinti ieškinio senaties terminą.

Ieškinio senaties termino taikymas, praleisto termino atnaujinimas ar netaikymas yra susijęs su teisingumo principu. Atitinkamų ieškinio senatį reglamentuojančių materialiosios teisės normų mechaniškas taikymas būtų nesuderinamas su teismo pareiga vykdyti teisingumą. Sprendžiant termino atnaujinimo klausimą, svarbu nustatyti, ar terminas praleistas dėl svarbių priežasčių ir kiek termino atnaujinimas turės įtakos teisingumui, kitų asmenų teisėms bei teisėtiems interesams. Klausimą, ar ieškinio senaties termino praleidimo priežastys pripažintinos svarbiomis, sudarančiomis pagrindą jį atnaujinti, teismas sprendžia atsižvelgdamas į ieškinio senaties teisinio instituto esmę ir paskirtį, ginčo esmę, ieškovo elgesį bei kitas reikšmingas aplinkybes, taip pat į protingumo, sąžiningumo bei teisingumo kriterijus (LR CK 1.5 str.). Bankrutuojančiai įmonei ginčijant sandorius actio Pauliana pagrindu, būtina atsižvelgti ne tik į tokios bendrovės, bet ir į jos kreditorių interesus, todėl vertinama, kad tokioje byloje yra ginamas ne tik privatus, bet ir viešasis interesas. Atsižvelgiant į konkrečiu atveju nustatytas ieškinio senaties termino praleidimo aplinkybes, siekiant užtikrinti ne tik civilinių teisinių santykių stabilumą (taikant ieškinio senaties institutą), tačiau ir bankrutuojančios įmonės, jos kreditorių teises bei galimybes ginti savo, jų manymu, pažeistus interesus (per bankroto administratorių), nagrinėjamu atveju teisėjų kolegija daro išvadą, kad yra pagrindas atnaujinti ieškinio senaties terminą (LR CK 1.5 str. 3 d., 1.131 str. 2 d., 6.66 str.).

Dėl sandorio neprivalomumo

Viena iš paminėtų sandorio pripažinimo negaliojančiu LR CK 6.66 str. sąlygų yra sandorio sudarymo neprivalomumams. Ieškovės ir atsakovo 2009-06-30 sudaryta automobilio Mazda MPV pirkimo–pardavimo sutartimi UAB „Urbo kalnas“ pardavė, o A. G. įsigijo automobilį už 17 000 Lt. Šiai sumai 2009-06-30 UAB „Urbo kalnas“ išrašė sąskaitą faktūrą URB 09-016. Iš 2009-09-01 buhalterinės pažymos duomenų nustatyta, kad UAB „Urbo kalnas“ direktorius ir vienas iš akcininkų A. G. (turintis 30 proc. akcijų) iš savo asmeninių lėšų nuo 2005-01-01 iki 2009-09-01 suteikė įmonei UAB „Urbo kalnas“ 142 200 Lt beprocentę paskolą apyvartinėms lėšoms. Lėšos buvo grąžintos dalimis, kurių viena – 2009-07-31 atlikta 17 000 Lt užskaita pagal 2009-06-30 PVM sąskaitą faktūrą URB 09-016. Taigi, nagrinėjamoje byloje ginčijamu 2009-07-31 tarpusavio užskaitos aktu, sudarytu tarp ieškovės ir atsakovo, buvo pakeista šalių tarpusavio atsiskaitymo tvarka, t. y. atsakovo 17 000 Lt skola ieškovei už automobilį buvo įskaityta į ieškovės skolą atsakovui. Nagrinėjamu atveju nebuvo sutarties, įstatymo reikalavimo ar teismo sprendimo, kuris būtų nustatęs prievolę šalims įskaityti priešpriešinius reikalavimus ir pakeisti 2009-06-30 pirkimo–pardavimo sutartyje numatytą atsiskaitymo tvarką, t. y. sumokėti prekės kainą. Darytina išvada, kad 2009-07-31 tarpusavio skolų įskaitymo akto šalys sudaryti neprivalėjo.

Dėl kreditorių teisių pažeidimo

Teisėjų kolegija sutinka su apeliacinio skundo argumentu, kad ginčijamas sandoris pažeidžia kreditorių teises. Pirmosios instancijos teismas, skundžiamame sprendime pasisakydamas dėl kreditorių teisių pažeidimo bei skolininko nesąžiningumo sąlygų, vertino, kad ginčijamas sandoris neturėjo įtakos ieškovės mokumui, kadangi bankroto byla ieškovei buvo iškelta tik 2010-05-31. Teisėjų kolegija pažymi, kad nemokumas yra ekonominė įmonės būklė, kuri nustatoma pagal tai, ar įmonė atsiskaito su kreditoriais ir ar ji yra ekonomiškai pajėgi atsiskaityti. Tam, kad būtų galima konstatuoti įmonės nemokumą, nebūtina, kad įmonei būtų iškelta bankroto byla, nes bankroto bylos iškėlimas, esant ekonominio nemokumo padėčiai, yra teisinis nemokumo būklės pripažinimas ir atitinkamų procedūrų vykdymas. Nemokumas nustatomas įvertinus įmonės atsiskaitymų vykdymą ir jos balanse nurodytą turto ir įsipareigojimų santykį. Jeigu asmuo neatsiskaito su kreditoriais arba neturi turto, kurio verte pakankamai būtų padengtas įsipareigojimų vykdymas, tai jo ekonominė padėtis gali būti vertinama kaip nemokumas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012-05-02 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-204/2012). Nagrinėjamu atveju byloje esančių įrodymų visuma patvirtina ginčijamo sandorio sudarymo metu egzistavus faktinį įmonės nemokumą, kai įmonei dar nebuvo iškelta bankroto byla.

Ginčijamas sandoris buvo sudarytas 2009-07-31. Iš UAB „Urbo kalnas“ 2009-12-31 balanso bei pelno (nuostolių) ataskaitos duomenų matyti, kad 2009 m. ženkliai sumažėjo tiek įmonės ilgalaikio, tiek trumpalaikio turto masė, nuosavo kapitalo dydis – įmonės veikla buvo nuostolinga, padidėjo įmonės skoliniai įsipareigojimai. Nustatyta, kad 2008-12-31 įmonė turėjo turto iš viso už 159 928 Lt, o mokėtinos skolos ir įsipareigojimai sudarė 131 930 Lt, iš jų 131 070 Lt per vienerius metus mokėtinos sumos. 2009-12-31 UAB „Urbo kalnas“ turtas sumažėjo iki 39 987 Lt (trumpalaikis turtas sumažėjo nuo 156 505 Lt iki 39 974 Lt). Tuo tarpu įmonės per vienerius metus mokėtinos sumos ir trumpalaikiai įsipareigojimai 2009-12-31 sudarė 160 308 Lt. Įmonės grynasis pelnas 2008-12-31 sudarė 18 271 Lt, o 2009-12-31 duomenimis 2009 m. įmonė patyrė 148 319 Lt nuostolių. Įvertinus duomenis apie įmonės finansinę situaciją akivaizdu, kad, priešingai nei nurodo atsakovas, jau ginčo sandorio sudarymo metu įmonės finansinė situacija buvo itin sunki ir prilygo faktiniam įmonės nemokumui (Įmonių bankroto įstatymo 2 str. 8 p.). Įmonės finansinė padėtis bei įsipareigojimų kreditoriams dydis atsakovui, kaip tuo metu buvusiam įmonės vadovui ir akcininkui, turėjo būti žinomi ir transporto priemonės perleidimas bei skolos įskaitymas buvo vienintelė reali galimybė atsakovui susigrąžinti paskolintas lėšas.

Ieškovė kitų UAB „Urbo kalnas“ kreditorių interesų pažeidimą grindė tuo, kad būdama nemoki UAB „Urbo kalnas“ suteikė pirmenybę vienam iš kreditorių – A. G.. Sandoris laikomas pažeidžiančiu kreditoriaus teises, jeigu dėl sudaryto sandorio skolininkas tampa nemokus arba būdamas nemokus suteikia pirmenybę kitam kreditoriui, arba kitaip pažeidžiamos kreditoriaus teisės (LR CK 6.66 str. 1 d.). Net ir būdamas nemokus, jeigu įstatymai nedraudžia, skolininkas turi teisę sudaryti sandorius ir vykdyti atsiskaitymus, bet neturi teisės sudaryti pranašumo nė vienam kreditoriui. Sąžiningo elgesio tokioje situacijoje neatitinka toks atvejis, kai iš keleto kreditorių išskiriamas vienas ar keli ir su juo (jais) visiškai atsiskaitoma. Atsakovas nurodo, kad 2009-06-30 pirkimo–pardavimo sutartimi automobilis buvo perleistas rinkos kaina. Tai patvirtina 2009-06-17 UAB korporacijos „Matininkai“ išvada (t. 1, b. l. 100). Paprastai, net ir esant faktiniam nemokumui, bet dar nesant iškeltos bankroto bylos, skolininko sudarytas sandoris, kuriuo tenkinamas vieno kreditoriaus reikalavimas, nors ir yra suėję prievolių vykdymo kitiems kreditoriams terminai, įstatymų yra leidžiamas net ir esant neįvykdytų įsipareigojimų kitiems kreditoriams. Tačiau tokiu atveju svarbu, kad turto perleidimas nepažeistų kitų analogiškoje situacijoje esančių kreditorių teisių. Taigi kreditoriui nedraudžiama iki bankroto bylos iškėlimo atlikti įskaitymus, bet skolininkas turi pareigą nepažeisti kitų kreditorių interesų. Aplinkybė, kad atsakovo, kuris tuo pačiu metu buvo ir įmonės direktorius, suteikta paskola buvo suteikta įmonės veiklai ir be palūkanų, nepaneigia fakto, kad ginčo sandoriu buvo išskirtinai atsiskaityta su vienu kreditoriumi – A. G. ir taip sumažina turto, į kurį gali būti nukreipti kitų kreditorių reikalavimai, vertė. Iš bylos duomenų matyti, kad be šio kreditoriaus, kurio reikalavimo dalis patenkinta įskaitymu, faktinio nemokumo padėtyje buvusi UAB „Urbo kalnas“ ginčo sandorio metu turėjo daugiau kreditorių, kurių reikalavimai buvo piniginiai, o su jais liko neatsiskaityta. Taigi, priešingai nei nustatyta skundžiamame sprendime, yra pagrindas išvadai, kad nagrinėjamu atveju buvo pažeisti kitų UAB „Urbo kalnas“ kreditorių interesai.

Dėl sandorio šalių nesąžiningumo

LR CK 6.67 str. įtvirtintos civilinėje teisėje galiojančios bendrosios sąžiningumo prezumpcijos išimtys – konkretūs atvejai, kai prezimuojamas asmenų nesąžiningumas. Nagrinėjamu atveju ginčo sandoris sudarytas tarp juridinio asmens UAB „Urbo kalnas“ ir fizinio asmens A. G., kuris sandorio sudarymo metu buvo minėto juridinio asmens vadovas. Ginčijamo sandorio šalių veiksmai atitinka LR CK 6.67 str. 3 p. numatytą skolininko ir trečiojo asmens nesąžiningumo atvejį, todėl nagrinėjamu atveju taikytina nesąžiningumo prezumpcija. Ieškovei įrodžius aplinkybes, pagrindžiančias vienos iš LR CK 6.67 str. nustatytų nesąžiningumo prezumpcijų taikymą, atsakovo nesąžiningumas preziumuojamas, todėl įrodinėjimo našta ir pareiga įrodyti savo sąžiningumą sudarant ginčo sandorį teko atsakovui (LR CPK 178 str., 182 str. 4 p.). Ginčo sandoriu, atsakovo vadovaujamai įmonei UAB „Urbo kalnas“ esant faktiškai nemokiai, sumažinta skola atsakovui, taip pabloginant UAB „Urbo kalnas“ finansinę padėtį, suteikiant pirmenybę vienam iš kreditorių ir pažeidžiant kreditorių teisėtus interesus gauti savo reikalavimų patenkinimą vienodomis sąlygomis su kitais kreditoriais. Atsakovas neįrodė būtinybės sudaryti ginčijamą sandorį, todėl, įvertinus visumą nustatytų aplinkybių, susijusių su įmonės kreditorių teisių pažeidimu sudarant ginčo sandorį, pirmosios instancijos teismas netinkamai paskirstė įrodinėjimo naštą tarp šalių ir nepagrįstai konstatavo, kad atsakovo nesąžiningumo faktas neįrodytas.

Dėl reikalavimo priteisti iš atsakovo 17 000 Lt skolos

Actio Pauliana ieškinio tikslas – taikant restituciją, sugrąžinti skolininko turtą, kurį šis nesąžiningai perleido tretiesiems asmenims ir šio turto sąskaita patenkinti kreditoriaus reikalavimą. Sandorio pripažinimas negaliojančiu sukelia teisines pasekmes tik ieškinį dėl sandorio pripažinimo negaliojančiu pareiškusiam kreditoriui ir tik tiek, kiek būtina kreditoriaus teisių pažeidimui pašalinti, išieškojimą nukreipiant į perduotą pagal skolininko sudarytą sandorį turtą, jo vertę ar lėšas (LR CK 6.66 str. 4 d.). Kai actio Pauliana pareiškia bankrutuojančios įmonės bankroto administratorius, tai jis, veikdamas visų kreditorių interesais, siekia į bankrutuojančios įmonės turto masę susigrąžinti perleistą kitiems asmenims turtą pagal ginčijamą sandorį tam, kad bankrutuojančios įmonės kreditoriai galėtų gauti savo turimų reikalavimų patenkinimą. Nagrinėjamu atveju ginčijamas 2009-07-31 ieškovės ir atsakovo sudarytas 17 000 Lt skolos įskaitymo sandoris, ieškovės reikalavimai pagrįstai nukreipti į ginčijamu sandoriu perleistas lėšas (LR CK 6.66 str. 4 d., 6.145 str. 1 d.), todėl kaip nepagrįsti atmetami atsakovo argumentai, kad ieškovei turėtų būti grąžinamas automobilis natūra.

Remdamasi išdėstytas motyvais, teisėjų kolegija daro išvadą, kad pirmosios instancijos teismas netinkamai aiškino ir taikė actio Pauliana instituto taikymo sąlygas (LR CK 6.66 str. 1 d.), įrodinėjimo naštos paskirstymą ir įrodymų vertinimą reglamentuojančias proceso teisės normas (LR CPK 178 str., 185 str.) ir nepagrįstai pripažino nesant būtinų actio Pauliana taikymo sąlygų – kreditorių teisių pažeidimo bei atsakovo nesąžiningumo. Teisėjų kolegija konstatuoja, kad nagrinėjamu atveju įrodytos visos LR CK 6.66 str. įtvirtintos sąlygos sandoriui nuginčyti. Atsižvelgdama į tai, kas išdėstyta, teisėjų kolegija daro išvadą, kad apeliacinis skundas tenkinas, skundžiamas pirmosios instancijos teismo sprendimas naikintinas ir priimtinas naujas sprendimas, kuriuo ieškinio reikalavimai tenkintini kaip pagrįsti ir įrodyti (LR CPK 326 str. 1 d. 2 p., LR CK 6.66 str., 6.37 str. 2 d., 6.145 str.).

Dėl baudos skyrimo

Panaikinus skundžiamą pirmosios instancijos teismo sprendimą, išspręstinas ir klausimas dėl atsakovo ir trečiojo asmens, nepareiškiančio savarankiškų reikalavimų, R. G. prašymų už piktnaudžiavimą procesu skirti ieškovės BUAB „Urbo kalnas“ administratorei UAB „Top Consult“ 5 000 Lt baudą, pusę baudos priteisiant atsakovui. Teisėjų kolegijos vertinimu, atsižvelgiant į ieškovės paaiškinimus ir byloje pateiktus duomenis (t. 1, b. l. 158–162), ieškovės veiksmai, kai 2012-06-12 pateikusi teismui ieškinį, 2012-06-14 iš naujo pateikė tokio ieškinio kopiją ir dėl to buvo iškelta civilinė byla Nr. 2-9444-323/2012, laikytina suklydimu. Toks suklydimas nesudaro pagrindo pripažinti, kad ieškovė nesąžiningai pareiškė nepagrįstą ieškinį ar veikia prieš greitą ir teisingą bylos išsprendimą, pažeidžia proceso ekonomiškumo ir koncentracijos principus ir nesudaro pagrindo taikyti LR CPK 95 str. Atsakovo argumentas, kad laikinosios apsaugos priemonės jam taikytos du kartus, atmestinas kaip nepagrįstas, kadangi 2012-09-05 nutartimi civilinėje byloje Nr. 2-9444-323/2012 ieškinį palikus nenagrinėtą, buvo panaikintos ir minėtoje byloje taikytos laikinosios apsaugos priemonės (c. b. Nr. 2-9444-323/2012, b. l. 47–49). Esant tokioms aplinkybėms, prašymai skirti ieškovei baudą už piktnaudžiavimą procesu, pusę baudos priteisiant atsakovui, netenkintini.

Teismui tenkinus ieškinį, taikytos laikinosios apsaugos priemonės galioja iki teismo sprendimo įvykdymo (LR CPK 150 str. 3 d.). Atsižvelgiant į tai, 2012-10-09 Klaipėdos miesto apylinkės teismo nutartimi taikytos laikinosios apsaugos priemonės paliktinos galioti iki teismo sprendimo įvykdymo (t. 1, b. l. 80).

Apeliacinės instancijos teismui priėmus naują sprendimą, atitinkamai pakeičiamas ir bylinėjimosi išlaidų paskirstymas (LR CPK 93 str. 5 d.). Tenkinus ieškovės BUAB „Urbo kalnas“ apeliacinį skundą ir tenkinus ieškovės ieškinį, iš atsakovo priteistina po 510 Lt žyminio mokesčio už ieškinį ir apeliacinį skundą, nuo kurio mokėjimo ieškovė buvo atleista, iš viso 1 020 Lt, bei 21 Lt išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu (LR CPK 83 str., 1 d., 8 p., 88 str. 1 d. 3 p., 93 str. 1 d., 96 str. 1 d.)

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326–331 straipsniais, teisėjų kolegija

nusprendžia:

Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2013-02-07 sprendimą panaikinti ir priimti naują sprendimą – ieškinį tenkinti: pripažinti negaliojančiu 2009-07-31 tarp UAB „Urbo kalnas“ ir atsakovo A. G. atliktą 17 000 Lt skolos įskaitymą, priteisti iš atsakovo A. G. ieškovei BUAB „Urbo kalnas“ 17 000 Lt skolos bei 5 procentų dydžio metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo.

Priteisti iš atsakovo A. G. valstybei 1 020 Lt žyminio mokesčio už ieškinį ir apeliacinį skundą, nuo kurio mokėjimo ieškovė buvo atleista, bei 21 Lt išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu.

Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2012-10-09 nutartimi taikytas laikinąsias apsaugos priemones palikti galioti iki teismo sprendimo įvykdymo.

Atsakovo A. G. ir trečiojo asmens, nepareiškiančio savarankiškų reikalavimų, R. G. prašymus dėl baudos skyrimo atmesti.