Panevėžio apylinkės teismo Panevėžio rūmų nutartis

2022-04-07 · Administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla Nr. II-69-1082/2022

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Panevėžio apylinkės teismo Panevėžio rūmai
Dokumentas
Nutartis
Data
2022-04-07
Bylos Nr.
II-69-1082/2022
Teisminio proceso Nr.
4-08-3-00044-2022-9
Bylos rūšis
administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
Instancija
I-a instancija
Rezultatas
Palikti nutarimą nepakeistą ir skundo nepatenkinti
Teisėjas
Rita Dirkė (pirm.)
Institucija
Panevėžio apskrities VPK Administracinių nusižengimų bylų nagrinėjimo skyrius
Advokatai
Ramūnas Plėštis
Kategorijos
NuorašasAdm. nusižengimo byla Nr. II-69-1082/2022
Teisminio proceso Nr. 4-08-3-00044-2022-9Procesinio sprendimo kategorijos: 16.9.4; 21.10.4 (S)
PANEVĖŽIO APYLINKĖS TEISMASNUTARTIS2022 m. balandžio 7 d.Panevėžys
Panevėžio apylinkės teismo Panevėžio rūmų teisėja Rita Dirkė,sekretoriaujant Raimundai Šateikienei,dalyvaujant V. G. ir jo atstovui advokatui Ramūnui Plėščiui,

viešame teismo posėdyje išnagrinėjo V. G. atstovo advokato Ramūno Plėščio (toliau – Pareiškėjo atstovas) skundą dėl Panevėžio apskrities vyriausiojo policijos komisariato Administracinių nusižengimų bylų nagrinėjimo skyriaus (toliau – Institucija) 2022 m. vasario 25 d. nutarimo administracinio nusižengimo byloje Nr. (duomenys neskelbtini), ir

Aprašomoji dalis

nustatė:

Žemesnės instancijos teismas

Skundžiamu Institucijos nutarimu V. G. buvo nubaustas pagal Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ANK) 420 straipsnio 1 dalį 170 Eur bauda ir specialiosios teisės vairuoti transporto priemones atėmimu 3 mėnesiams už tai, kad jis 2022 m. sausio 29 d. 15.55 val., (duomenys neskelbtini), magistralinio kelio Panevėžys-Aristava-Sitkūnai 22,70 km, vairuodamas automobilį Audi A6, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) sankryžoje, pažymėtoje kelio ženklu Nr. 110 „Šalutinis kelias iš kairės“ , lenkė priekyje važiavusius automobilius, tuo pažeisdamas Kelių eismo taisyklių, patvirtintų Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2002 m. gruodžio 11 d. nutarimu Nr. 1950 8, 110, 140.1 punktų reikalavimus.

Šalies argumentai

Pareiškėjo atstovas skundu prašo pakeisti Institucijos 2022 m. vasario 25 d. nutarimą administracinio nusižengimo byloje Nr. (duomenys neskelbtini) dėl administracinio poveikio priemonės – pritaikius ANK 34 straipsnio 6 dalį panaikinti V. G. paskirtą administracinio poveikio priemonę – teisės vairuoti transporto priemones atėmimą trims mėnesiams. Skunde teigiama, kad tyrėjas nutarime nemotyvavo, kodėl V. G. negalėjo lenkti automobilių, tame tarpe ir vilkikų, nukreipiama į KET 136 punkto nuostatas. Pareiškėjo atstovo teigimu, šiuo atveju vairuotojai nesilaikė didesnių atstumų, važiavo arti vienas kito, todėl V. G. nebuvo galimybės aplenkti po vieną ir saugiai sugrįžti į savo juostą. V. G. pastebėjus, kad baigiasi brūkšninė kelio žymėjimo juosta, jis iškart sugrįžti į savo eismo juostą negalėjo, nes priešingu atveju būtų sukėlęs avarinę situaciją ta pačia kryptimi važiuojančiom transporto priemonėm. Skunde taipogi teigiama, kad V. G. lenkdamas vilkikų koloną negalėjo pastebėti dešinėje kelio pusėje ženklo Nr. 110 „Šalutinis kelias iš kairės“ – jam buvo objektyvi kliūtis, kuris neleido pamatyti kelio ženklo ir dėl to netinkamai buvo pasirinktas lenkimo manevro laikas ir vieta, kai lenkimo manevro pradžioje buvusi brūkšninė linija pasibaigs prieš sankryžą, kurio lenkimas draudžiamas. Pažymi, kad įspėjamieji kelio ženklai yra statomi iš dešinės pusės likus iki sankryžos nuo 150-300 m. tik dešinėje kelio pusėje. Šiuo atveju vilkikui užstoju dešinio kelio kelkraščio matomumą, V. G. neturėjo kitos galimybės būti įspėtas apie artėjančią sankryžą su šalutiniu keliu iš kairės. Pareiškėjo atstovas pažymi, kad V. G. sutinka su paskirta nuobauda, tačiau kelia klausimą dėl jam paskirtos administracinio poveikio priemonės atitikimo teisingos nuobaudos kriterijams. Pabrėžia, kad V. G. teisės vairuoti transporto priemonės turėjimas yra tiesiogiai ir neišvengiamai susijęs su jo darbine veikla ir artimųjų priežiūra, todėl minėtos priemonės paskyrimas sukelia neproporcingas pasekmes. Teigia, kad V. G. veiksmai nesukėlė neigiamų pasekmių kitiems eismo dalyviams ir nesukėlė grėsmės konkrečioje situacijoje, be to, V. G. greitis lenkimo metu nebuvo viršytas, todėl pats veikos pavojingumo laipsnis nėra toks didelis. Todėl mano, kad yra ANK 35 straipsnio 6 dalies taikymui būtina sąlyga – mažesnis veikos pavojingumas.

Atsiliepimas

Institucija atsiliepimu į Pareiškėjo atstovo skundą nesutinka su pastarajame išdėstytu reikalavimu, mano, kad skundžiamas Institucijos 2022 m. vasario 25 d. nutarimas yra teisėtas ir pagrįstas, pagrindo taikyti V. G. ANK 34 straipsnio 6 dalį nėra. Pažymi, kad jo padarytas administracinis nusižengimas yra pavojingas, be to, V. G. metų laikotarpyje už pakankamai pavojingą nusižengimą, numatytą ANK 416 straipsnio 4 dalyje, jau buvo paskirta bauda, kuri pastarojo priešingo teisei elgesio nepaveikė. Institucija mano, kad V. G. tikslinga palikti galioti paskirtą administracinio poveikio priemonę – teisės vairuoti transporto priemones atėmimą trims mėnesiams.

Institucijos atstovas teismo posėdyje nedalyvavo. Gautas prašymas skundą nagrinėti institucijos atstovui nedalyvaujant.

Šalies argumentai

Pareiškėjas ir jo atstovas teismo posėdžio metu palaikė skundo reikalavimą, prašė tenkinti skundą.

Skundas netenkinamas.

Nors skunde be kita ko dėstomos administraciniame kaltinime nurodyto įvykio aplinkybės, kuriomis Pareiškėjas padarė jam inkriminuotą administracinį nusižengimą, paties nusižengimo, numatyto ANK 420 straipsnio 1 dalyje, padarymo faktas skundu iš esmės nėra ginčijamas, kaip ir baudos už jį paskyrimas Pareiškėjui. Tą posėdžio metu pabrėžė ir Pareiškėjo atstovas. Pareiškėjas taip pat teismo posėdžio metu nurodė savo kaltę dėl administracinio nusižengimo padarymo iš esmės pripažįstantis. Todėl teismas, be kita ko atsižvelgdamas ir į skundu formuluojamą prašymą, jo ribas, įvertinęs bylos duomenis ir išsamiau nepasisakydamas apie Pareiškėjo kaltę, tik konstatuoja, kad nagrinėjamu atveju, nepaisant skunde nurodomų įvykio aplinkybių, nėra abejonių dėl V. G. skundžiamu Institucijos nutarimu inkriminuoto ANK 420 straipsnio 1 dalyje numatyto administracinio nusižengimo padarymo, jo kaltės bei veiksmų kvalifikavimo, taip pat Pareiškėjui paskirtos baudos tinkamo individualizavimo.

Iš skunde suformuluoto, taip pat teisme Pareiškėjo atstovo išsakyto reikalavimo matyti, kad skundu iš esmės yra keliamas klausimas tik dėl Pareiškėjui paskirtos administracinio poveikio priemonės bei formuluojamas vienintelis esminis prašymas – pritaikyti Pareiškėjo atžvilgiu ANK 34 straipsnio 6 dalies nuostatas ir neskirti jam administracinio poveikio priemonės – teisės vairuoti transporto priemonę atėmimo. Būtent šiuo klausimu teismas iš esmės ir pasisako.

Motyvuojamoji dalis

Pareiškėjui skundžiamu nutarimu inkriminuota ANK 420 straipsnio 1 dalis numato, kad <...> transporto priemonių lenkimas vietose, kuriose pagal Kelių eismo taisykles draudžiama lenkti, užtraukia baudą vairuotojams nuo vieno šimto septyniasdešimt iki dviejų šimtų trisdešimt eurų. To paties straipsnio 5 dalyje numatyta, kad už šio straipsnio 1 dalyje numatytą administracinį nusižengimą privaloma skirti teisės vairuoti transporto priemones atėmimą nuo trijų iki šešių mėnesių. Taigi, už ANK 420 straipsnio 1 dalyje numatyto administracinio nusižengimo padarymą yra numatyta administracinė nuobauda – bauda su privalomai taikytina administracinio poveikio priemone – teisės vairuoti transporto priemonę atėmimu.

Iš skundžiamo Institucijos nutarimo matyti, kad Pareiškėjui buvo paskirta ne tik minimali administracinė nuobauda – bauda, bet ir administracinio poveikio priemonė – teisės vairuoti transporto priemones atėmimas minimaliam laikotarpiui. Pareiškėjas (jo atstovas) gi mano, kad šiuo atveju yra pagrindas Pareiškėjo atžvilgiu pagal ANK 34 straipsnio 6 dalį šios poveikio priemonės visai neskirti. Tačiau teismas su tuo nesutinka ir konstatuoja, kad skunde nėra jokių objektyvių argumentų, kurių pagrindu reikėtų tenkinti Pareiškėjo atstovo skundą ir keisti ginčijamą institucijos nutarimą skunde nurodomu pagrindu.

ANK 34 straipsnio 6 dalis suteikia teismui teisę atsižvelgus į padaryto administracinio nusižengimo pobūdį, pažeidėjo kaltės formą ir rūšį, asmenybę, atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes ir vadovaudamiesi teisingumo ir protingumo principais, paskirti mažesnę baudą negu šio kodekso specialiosios dalies straipsnio sankcijoje numatyta minimali bauda arba paskirti švelnesnę administracinę nuobaudą ar administracinio poveikio priemonę, negu numatyta šio kodekso specialiosios dalies straipsnio sankcijoje, arba administracinės nuobaudos ar administracinio poveikio priemonės neskirti. Pažymėtina, kad administracinė nuobauda vadovaujantis minėtame straipsnyje nustatytomis taisyklėmis gali būti švelninama tik ypatingais, išimtiniais atvejais, kai nustatomas kompleksas faktinių duomenų, bylojančių asmens, kuriam taikomos administracinio poveikio priemonės, naudai, tai gali būti veikos mažareikšmiškumas ar nedidelis jos pavojingumas, išskirtinai teigiamas pažeidėjo asmenybės charakterizavimas, kelių lengvinančių atsakomybę aplinkybių buvimas ir pan.

Iš teismui pateiktos medžiagos matyti, kad skundžiamu Institucijos nutarimu inkriminuotą administracinį nusižengimą V. G. padarė būdamas administracine tvarka baustas už Kelių eismo taisyklių reikalavimų nesilaikymą, jo paties teigimu – šiuo metu nedirba, atsakomybę sunkinančių aplinkybių nustatyta nebuvo ir nustatyta viena jo atsakomybę lengvinanti aplinkybė (pažeidėjas prisipažino dėl administracinio nusižengimo padarymo ir nuoširdžiai gailėjosi). Tačiau nepamirštinas ir padaryto nusižengimo pobūdis – padarytas nusižengimas priskirtinas prie vienų pavojingiausių ir šiurkščiausių Kelių eismo taisyklių pažeidimų – juo keliamas pavojus ne tik savo, bet ir kitų eismo dalyvių sveikatai ir gyvybei, taip pat viso eismo saugumui.

Nors skunde, pabrėžiant įvykio aplinkybes, kurios beje pateikiamos subjektyviai, teisinant Pareiškėjo elgesį ir Pareiškėjui naudingai (kad V. G. veiksmai nesukėlė neigiamų pasekmių kitiems eismo dalyviams, nesukėlė grėsmės konkrečioje situacijoje, jo greitis lenkimo metu nebuvo viršytas ir kt.), teigiama apie, Pareiškėjo atstovo nuomone, mažesnį veikos pavojingumą, teismas tokius teiginius vertina kritiškai. Teismas pastebi, kad nors dėl Pareiškėjo padaryto nusižengimo nekilo neigiamų padarinių, Pareiškėjo ir jo atstovo teigimu – greitis nebuvo viršytas, šios ir kitos skunde nurodytos aplinkybės savaime nesąlygoja išvados, kad toks Pareiškėjo elgesys vairuojant transporto priemonę administraciniame kaltinime nurodytomis aplinkybėmis nekėlė didelio pavojaus nei jo paties, nei kitų eismo dalyvių turtui, sveikatai ar net gyvybei. Teismo nuomone, Pareiškėjo atstovo nurodomos aplinkybės nepateisina tokio Pareiškėjo elgesio ir nedaro jo mažiau pavojingu.

Įvertinus visas nurodytas aplinkybes, skundžiamu Institucijos nutarimu V. G. už administracinio nusižengimo, numatyto ANK 420 straipsnio 1 dalyje, padarymą buvo paskirta privaloma skirti administracinio poveikio priemonė – specialiosios teisės vairuoti transporto priemones atėmimas minimaliam 3 mėnesių laikotarpiui. Teismo nuomone, skiriant V. G. minėtą administracinio poveikio priemonę administracinių nuobaudų, administracinio poveikio priemonių skyrimo taisyklės nebuvo pažeistos. Tokią jam paskirtą administracinio poveikio priemonę laikyti per griežta ar neteisinga bei V. G. atžvilgiu taikyti ANK 34 straipsnio 6 dalį nebuvo ir nėra jokio pagrindo.

Teismas pastebi, kad byloje esantys duomenys ir skunde nurodyti argumentai neįrodo jokių ypatingų, išskirtinių aplinkybių, dėl kurių administracinio poveikio priemonė Pareiškėjui turėtų būti švelninama. Skunde nurodyti subjektyvūs teiginiai bei aplinkybės (apie mažesnį veikos pavojingumą, taip pat tai, kad teisės vairuoti transporto priemonės turėjimas yra tiesiogiai ir neišvengiamai susijęs su Pareiškėjo darbine veikla (beje, teisme Pareiškėjas parodė pats nebedirbantis) ir artimųjų priežiūra (pasak paties Pareiškėjo teisme išsakytų teiginių – artimieji gyvena kartu su juo), be to, teisė vairuoti transporto priemones reikalinga važiuoti į kitą miestą, kur Pareiškėjas stato namą) nerodo, kad ANK 420 straipsnio 5 dalyje numatytos administracinio poveikio priemonės taikymas V. G. prieštarautų teisingumo ir proporcingumo principams, kadangi nagrinėjamu atveju visuomenės interesas gali būti užtikrintas tik taikant įstatyme numatytą priemonę. Taigi, teismo vertinimu, skunde nurodytos aplinkybės dėl Pareiškėjo asmenybės bei negatyvių administracinio poveikio priemonės taikymo padarinių nėra išskirtinės ir nesudaro pagrindo minėtos administracinio poveikio priemonės švelninimui.

Skundą nagrinėjantis teismas pažymi, jog administracinės nuobaudos, administracinio poveikio priemonės yra represinio, prievartinio pobūdžio sankcijos, kuriomis vykdoma specialioji ir bendroji teisės pažeidimų prevencija. Tokiu būdu įstatymas aukščiau iškelia visuomenės interesą, taikant prevencines priemones ir pažeidėjo nubaudimą, užtikrinti nepriekaištingą teisės aktų laikymąsi, eismo ir visuomenės saugumą, o ne asmens, įvykdžiusio teisės pažeidimą, asmeninį interesą išvengti neigiamų pasekmių, nepatogumų, susijusių su įvykdytu pažeidimu. Pažymėtina, kad bet kurios įstatyme numatytos administracinės nuobaudos, administracinio poveikio priemonės paskyrimas neišvengiamai sukelia tam tikras neigiamas pasekmes administracinėn atsakomybėn traukiamam asmeniui, ir tai yra nuobaudoms keliamų tikslų dalis.

Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta bei tai, kad Pareiškėjui skundžiamu nutarimu kartu su minimalia administracine nuobauda – bauda buvo paskirta ir administracinio poveikio priemonė – teisės vairuoti transporto priemones atėmimas minimaliam ANK 420 straipsnio 1 dalyje numatytam 3 mėnesių laikotarpiui, teismas sprendžia, kad labiau švelninti V. G. Institucijos paskirtą administracinio poveikio priemonę nėra teisinio pagrindo. Pažymėtina, kad toks sprendimas atitinka ir aukštesnių teismų praktiką (Kauno apygardos teismo nutartys administracinio nusižengimo bylose Nr. AN2-314-348/2018, AN2-251-593/2018, AN2-196-579/2018 ir kt.).

Taigi, nagrinėjamu atveju teismas, patikrinęs skundžiamą Institucijos nutarimą skundo ir bylos medžiagos apimtyje, daro išvadą, kad institucijos atstovas, išsamiai ir nešališkai ištyręs visas reikšmingas bylos aplinkybes, tinkamai įvertino byloje esančius įrodymus ir pagrįstai pripažino V. G. padarius jam inkriminuotą ANK 420 straipsnio 1 dalyje numatytą administracinį nusižengimą bei pagrįstai paskyrė šio straipsnio sankcijoje numatytą baudą ir šio straipsnio 5 dalyje numatytą administracinio poveikio priemonę. Šiuo atveju Pareiškėjo atstovo skunde nurodytais motyvais taikyti Pareiškėjo atžvilgiu ANK 34 straipsnio 6 dalį bei keisti skundžiamą institucijos nutarimą pagrindo nėra.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 630 straipsnio 1 dalimi, 642 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

nutaria:

Panevėžio apskrities vyriausiojo policijos komisariato Administracinių nusižengimų bylų nagrinėjimo skyriaus 2022 m. vasario 25 d. nutarimą administracinio nusižengimo byloje Nr. (duomenys neskelbtini) palikti nepakeistą ir pareiškėjo V. G. atstovo advokato Ramūno Plėščio skundo netenkinti.

Nutartis per dvidešimt kalendorinių dienų nuo nutarties kopijos (nuorašo) išsiuntimo ar išdavimo dienos gali būti skundžiama Panevėžio apygardos teismui, skundą paduodant Panevėžio apylinkės teismo Panevėžio rūmuose.

Teisėja Rita Dirkė