- Teismas
- Kauno apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2018-04-30
- Bylos Nr.
- AN2-196-579/2018
- Teisminio proceso Nr.
- 4-28-3-00045-2018-7
- Bylos rūšis
- administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
- Teisėjas
- Evaldas Gražys
- Pažeidėjas
- M. M.
- Kategorijos
- 1.5.3Administracinės nuobaudos ir administracinio poveikio priemonės rūšies parinkimas, baudos dydžio ir asmeniui suteiktos specialiosios teisės atėmimo trukmės nustatymas išnagrinėjus administracinio nusižengimo bylą (ANK 34 str.)
- 21.11.10Apygardos teismo sprendimas dėl apeliacinio skundo (ANK 653 str.)
Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjas Evaldas Gražys
apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinėn atsakomybėn patraukto asmens M. M. apeliacinį skundą dėl Marijampolės apylinkės teismo Marijampolės rūmų 2018 m. kovo 1 d. nutarties M. M. administracinio nusižengimo byloje.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
M. M. Marijampolės apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos skyriaus ( toliau – ir Institucija) vyriausiojo specialisto 2018 m. sausio 11 d. nutarimu pripažintas kaltu padaręs administracinį nusižengimą, numatytą Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ANK) 420 straipsnio 1 dalyje, ir nubaustas 170 eurų bauda su teisės vairuoti atėmimu 3 mėnesiams už tai, kad jis 2017 m. gruodžio 14 d. 16 val. magistraliniame kelyje Kaunas-Marijampolė-Suvalkai (duomenys neskelbtini) km. vairavo automobilį ir lenkė kitą transporto priemonę vietoje, kur kelių eismo taisyklės lenkti draudžia, t. y. kelio ženklo Nr. 325 „Lenkti draudžiama“ galiojimo zonoje, tuo pažeisdamas Kelių eismo taisyklių, patvirtintų Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2002 m. gruodžio 11 d. nutarimu Nr. 1950, 8 punktą. Nesutikdamas su aukščiau minėtu Institucijos nutarimu, M. M. pateikė skundą Marijampolės apylinkės teismui, kuris 2018 m. kovo 1 d. nutartimi skundo netenkino ir paliko galioti Institucijos 2018 m. sausio 11 d. nutarimą, nurodant, kad ANK 34 straipsnio 5 dalies nuostatos buvo netaikytos pagrįstai, nes nebuvo jų taikymui visų būtinų pagrindų. M. M. nurodomos aplinkybės, jog jam teisė vairuoti transporto priemones reikalinga šeimos poreikiams tenkinti ir nuvykti į darbą, nėra išskirtinės, pakankamos ANK 34 straipsnio 5 dalies taikymui. Apeliaciniame skunde M. M. prašo panaikinti Marijampolės apylinkės teismo 2018 m. kovo 1 d. nutartį bei už padarytą administracinį nusižengimą netaikyti teisės vairuoti transporto priemones atėmimo. Skunde administracinėn atsakomybėn patrauktas asmuo nurodo, kad savo kaltę dėl padaryto pažeidimo pripažino nuo pradžių. Pažeidimas padarytas kelyje Kaunas-Marijampolė-Suvalkai remontuojamame ruože, kur yra pristatyta daug naujų bei laikinų kelio ženklų. Pats kelio žymėjimas toje vietoje yra punktyrinė linija, skirianti priešingos krypties eismo juostas, todėl tiesiog nepastebėjęs ar neatkreipęs dėmesio į naujai pastatytą kelio ženklą, draudžiantį lenkimą, lenkė galimai dėl gedimo ar kitos panašios priežasties lėtai priekyje važiavusį Latvijos piliečio vilkiką ir šį jo manevrą pastebėjo policijos pareigūnai. Pažeidimas padarytas nesąmoningai, nėra labai sunkus, jokių neigiamų pasekmių kitiems asmenims nesukėlė. Apeliantas nurodo, kad slenkančiu grafiku dirba UAB „(duomenys neskelbtini) “ degalinėje, esančioje greta kelio (duomenys neskelbtini). Kartu su sugyventine ir sūnumi, gimusiu (duomenys neskelbtini), gyvena (duomenys neskelbtini), nuo darbo vietos nutolusiame apie 10 kilometrų atstumu. Nuvykti į darbą ir grįžti namo gali tik asmeniniu transportu, kadangi į jo gyvenamą kaimo vietovę viešasis transportas važinėja tik keletą kartų per savaitę, o jo (M. M.) darbo valandos būna nuo 6 val. iki 16 val. arba nuo 16 val. iki 1 val., tad nuvykti į darbą viešuoju transportu yra neįmanoma. Pasinaudoti kolegų pagalba nėra galimybės, kadangi dirbama po vieną. Neturėdamas teisės vairuoti transporto priemones, gali prarasti darbą, o tuo pačiu ir pajamas, kurios yra skirtos tiek kasdieniam pragyvenimui, tiek kreditorinių įsipareigojimų vykdymui. Kadangi skolų išieškojimas yra perduotas antstoliams, nesant galimybės išieškoti skolą iš darbo užmokesčio, ji gali būti nukreipta į turtą – automobilį, kurį praradus šeimai būtų ypač sunku išsiversti. Administracinėn atsakomybėn patrauktas asmuo nurodo, jog yra vienintelis šeimos maitintojas, sugyventinė augina vaiką ir darbinių pajamų negauna, todėl darbo santykių praradimas būtų ypač sunkus ir dėl šios priežasties. Be to, teisė vairuoti transporto priemones jam reikalinga dėl šeiminių aplinkybių. Neturėdamas teisės vairuoti transporto priemonę, jis negalės tinkamai užtikrinti kūdikio sveikatos priežiūros, nuvykti į Kalvariją ar Marijampolę apsirūpinti būtiniausiais maisto produktais, vaistais. Apibendrindamas išdėstytus argumentus, apeliantas teigia, kad jo padaryto pažeidimo pobūdis, atsakomybę lengvinanti aplinkybė, sunkinančių aplinkybių nebuvimas, asmenybė, tai, kad administracine tvarka už kelių eismo taisyklių pažeidimus bent penkerius metu nėra baustas, darbinė ir šeiminė padėtys yra pakankamos spręsti, jog nuobaudos tikslai bus pasiekti neskiriant jam teisės vairuoti transporto priemones atėmimo. Šios aplinkybės gali būti pripažintos išskirtinėmis, leidžiančiomis taikyti ANK 34 straipsnio 5 dalies nuostatas. Skunde pažymima, kad analogiškoje situacijoje administracinio nusižengimo byloje Nr. AN2-474-785/2017 policijos pareigūnų priimtas nutarimas dalyje dėl teisės vairuoti transporto priemones atėmimo panaikintas. Institucija atsiliepime į M. M. apeliacinį skundą prašo apeliacinį skundą atmesti.
Motyvuojamoji dalis
konstatuoja:
M. M. apeliacinis skundas atmetamas.Ginčo dėl administracinio nusižengimo padarymo ir administracinėn atsakomybėn patraukto M. M. kaltės nėra. Apeliaciniame skunde keliamas administracinės nuobaudos individualizavimo klausimas, prašoma taikyti ANK 34 straipsnio 5 dalies nuostatas ir neatimti teisės vairuoti transporto priemones, todėl byla nagrinėtina apeliacinio skundo ribose (ANK 652 straipsnis).ANK 420 straipsnio 1 dalyje numatyto administracinio nusižengimo padarymas užtraukia baudą vairuotojams nuo vieno šimto septyniasdešimt iki dviejų šimtų trisdešimt eurų. To paties straipsnio 5 dalyje numatyta, kad už šio straipsnio 1 dalyje numatytą administracinį nusižengimą privaloma skirti teisės vairuoti transporto priemones atėmimą nuo trijų iki šešių mėnesių. Įstatymas imperatyviai reguliuoja ANK 420 straipsnio 1 dalyje numatytos sankcijos skyrimą, todėl teisės vairuoti transporto priemonę atėmimas nagrinėjamu atveju yra privalomas.Institucija, įvertinusi visas nuobaudos skyrimui reikšmingas aplinkybes, M. M. skyrė minimalią sankcijoje numatytą baudą ir minimaliam, t. y., trijų mėnesių laikotarpiui atėmė teisę vairuoti transporto priemones. Apygardos teismas neturi pagrindo pripažinti, kad toks sprendimas būtų nepagrįstas, pritaria apylinkės teismo išvadoms, kad byloje nenustatyta išskirtinių aplinkybių, dėl kurių apeliantui neturėtų būti taikoma administracinio poveikio priemonė – teisės vairuoti transporto priemones atėmimas. ANK 34 straipsnio 5 dalyje numatyta, kad teismas, atsižvelgdamas į padaryto administracinio nusižengimo pobūdį, pažeidėjo kaltės formą ir rūšį, pažeidėjo asmenybę, atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes bei vadovaudamasis teisingumo ir protingumo principais, gali paskirti mažesnę baudą, nei konkretaus straipsnio sankcijoje numatyta minimali bauda arba paskirti švelnesnę administracinę nuobaudą ar administracinio poveikio priemonę, negu numatyta šio kodekso specialiosios dalies straipsnio sankcijoje, arba administracinės nuobaudos ar administracinio poveikio priemonės neskirti. ANK 34 straipsnio 5 dalies taikymas gali būti pagrįstas tik išskirtiniais ir išimtiniais atvejais – nustačius visumą aplinkybių, rodančių, kad sankcijoje numatytos nuobaudos taikymas konkrečiam asmeniui prieštarautų teisingumo ir proporcingumo principams, o visuomenės interesas gali būti užtikrintas ir netaikant sankcijoje numatytos nuobaudos arba ją švelninant.Pritartina apylinkės teismo išvadoms, kad skirdama nuobaudą Institucija tinkamai įvertino M. M. asmenybę, nusižengimo pobūdį, jo padarymo aplinkybes, atsakomybę lengvinančią aplinkybę ir sunkinančių aplinkybių nebuvimą bei pagrįstai paskyrė minimalią įstatymo sankcijoje numatytą nuobaudą su minimaliu teisės vairuoti transporto priemonę atėmimu. Vertindamas byloje esančių faktinių duomenų visumą, apylinkės teismas pagrįstai konstatavo, jog aplinkybių, kurios būtų pagrindas M. M. neskirti administracinio poveikio priemonės, nėra. Jų nenustatė ir skundą apeliacine tvarka nagrinėjantis teismas. Teismas neprivalo pažeidėjui skirti švelnesnės nuobaudos ar administracinio poveikio priemonės net ir tuo atveju, jei yra įstatyme numatyti formalieji kriterijai, nes ANK 34 straipsnio 5 dalyje reglamentuota norma yra dispozityvi ir numato teismui galimybę, bet ne pareigą, taikyti mažesnį nei numatytas įstatyme nuobaudos dydį ar administracinio poveikio priemonės terminą. Šis reguliavimas yra išimtis iš taisyklės, o ne standartinė praktika, kurios laikomasi kiekvienu atveju. Apelianto nurodytais motyvais galima būtų daugelyje bylų neskirti administracinio poveikio priemonės ir tai galėtų tapti taisykle, tačiau tai neatitiktų įstatymų leidėjo valios ir tikslų, paneigtų taisyklės esmę. Pirmosios instancijos teismas, įvertinęs visus svarbius kriterijus ir vadovaudamasis vidiniu įsitikinimu, pagrįstai netaikė 34 straipsnio 5 dalyje apibrėžto reguliavimo, toks teismo sprendimas yra teisingas, o skunde pateikti argumentai šio sprendimo nepaneigia.Byloje esantys duomenys patvirtina, kad M. M. padarė pavojingą ir pakankamai šiurkštų kelių eismo taisyklių pažeidimą. Jis nebuvo pakankamai atidus bei rūpestingas eismo dalyvis – pavojingame kelio ruože, pasižyminčiame eismo įvykių gausa, ir kuriame pažeidimo padarymo metu buvo atliekami kelio remonto darbai, nestebėjo kelio ženklių ir lenkė priekyje važiuojančią transporto priemonę virtoje, kur tai daryti draudžiama. Nors realios žalos nesukėlė, tačiau tokiu savo elgesiu kėlė didelį pavojų ne tik sau, bet ir kitiems eismo dalyviams, jų turtui, sveikatai, netgi gyvybei. Vien tai, kad šiuo atveju buvo išvengta rimtesnių neatsakingo ir lengvabūdiško elgesio pasekmių, nedaro pažeidimo mažiau pavojingu ir jo nepateisina. Įstatymas numato atsakomybę ne už pasekmių nesukėlimą, o už veiksmus. Jei, lenkdamas vietoje, kurioje tai draudžiama, skundo autorius būtų sukėlęs pasekmes, jis atsakytų dėl kito, sunkesnio pažeidimo. Tai, kad apeliantas administracine tvarka nebaustas daugiau kaip penkerius metus, taip pat necharakterizuoja jo išskirtinai teigiamai, kadangi nusižengimų nedarymas yra įprasta piliečio pareiga. Institucija, priimdama nutarimą, atsižvelgė į apelianto skunduose apylinkės ir apygardos teismui nurodomas aplinkybes, kad pažeidėjas dirba, yra gerai charakterizuojamas, neturi galiojančių administracinių nuobaudų ir šioms aplinkybėms suteikė pakankamai didelę reikšmę, kadangi jam paskyrė minimalią sankcijoje numatytą nuobaudą – 170 Eur ir nustatė minimalų administracinio poveikio priemonės taikymo terminą – 3 mėnesiams. Tokios švelnios pažeidėjui taikytos sankcijos atskleidžia, jog Institucija pakankamai atsižvelgė ir į tai, kad M. M. nuo pat pradžių prisipažino padaręs pažeidimą ir dėl jo gailėjosi – tai buvo pripažinta jo atsakomybę lengvinančia aplinkybe (ANK 35 straipsnio 1 dalies 1 punktas). Aplinkybės, kad teisė vairuoti transporto priemones apeliantui reikalinga nuvykti į darbą ir tenkinti kasdienius šeimos poreikius, irgi negali būti laikomos pakankamu pagrindu, kad būtų galima taikyti ANK 34 straipsnio 5 dalies nuostatas dėl švelnesnės nuobaudos skyrimo. Asmeniniai administracinėn atsakomybėn patraukto asmens poreikiai negali būti iškeliami aukščiau padaryto administracinio nusižengimo pavojingumo. Skundo autorius ir iki pažeidimo padarymo žinojo, kad teisė vairuoti transporto priemones jam yra reikalinga norint nuvykti į darbą, tinkamai pasirūpinti savo šeima, tačiau akivaizdu, jog šios aplinkybės nebuvo pakankamos, kad sulaikytų jį nuo pažeidimo darymo, jis vairuodamas automobilį atliko lenkimo manevrą draudžiamoje vietoje ir tokiu savo elgesiu parodė atsainų požiūrį į kelių eismo taisykles. Apeliantas skunde daug dėmesio skiria aplinkybėms, kad jis vienas išlaiko šeimą, kad gyvena kaime, kuriame viešasis transportas važiuoja retai, ir kasdienių šeimos poreikių užtikrinimui, gydytojo konsultacijoms auginant mažametį vaiką jam būtina automobiliu vykti į Kalvariją ar Marijampolę, kad netekęs teisės vairuoti transporto priemones, gali netekti darbo, o tuo pačiu ir pragyvenimo šaltinio. Tačiau pažymėtina, kad šios apelianto nurodytos aplinkybės jam buvo žinomos ir iki administracinio nusižengimo padarymo, tačiau tai nesustabdė jo nuo Kelių eismo taisyklių pažeidimo. Todėl šių neigiamų pasekmių dėl jam paskirtos nuobaudos atsiradimas pats savaime negali būti laikomas išskirtinio pobūdžio aplinkybe, sudarančia pagrindą švelninti paskirtą nuobaudą. Skiriama nuobauda turi nubausti teisės pažeidėją, sukelti teisės pažeidėjui atitinkamas neigiamas pasekmes, o tokių pasekmių atsiradimas pats savaime neturėtų būti laikomas išskirtinio pobūdžio aplinkybe, sudarančia pagrindą švelninti paskirtą nuobaudą, nes neigiami padariniai yra natūralus teisės pažeidimo rezultatas, apie kurį asmenys yra informuojami iš anksto, įstatyme įtvirtinant draudžiamas veikas bei nustatant už jas konkrečias sankcijas. Būtų neteisinga, jei padaręs nusižengimą asmuo toliau patogiai gyventų ir nejustų padaryto nusižengimo pasekmių. Be to, pastebėtina ir tai, kad teismui pateikti duomenys apie tai, kad M. M. sūnaus motina (sugyventinė) L. M. taip pat turi teisę vairuoti transporto priemones, tad apeliantas nėra vienintelis asmuo šeimoje, kuris gali pasirūpinti šeimos poreikiais, susijusiais su transporto priemonės vairavimu. Nors apeliantas skunde nurodo, kad nėra kolegų, galinčių jį nuvežti į darbą, tačiau atsižvelgus į tai, kad, kaip nurodo pats skundo autorius, darbovietė nuo jo namo yra tik už 10 kilometrų, esant būtinybei, nuvežti iki degalinės gali ir sugyventinė. Teismui nekyla abejonių, kad dėl paskirtos nuobaudos apeliantui M. M. taps sunkiau ir nepatogiau vykdyti prisiimtus įsipareigojimus savo šeimai bei atlikti darbo funkcijas, bet tikrai netaps neįmanoma. Šie nepatogumai turi ir prevencinę reikšmę, kad patyręs nepatogumus pažeidėjas ateityje nedarys nusižengimų, nes sulauks tokių pat ar dar didesnių nepatogumų. Be to, specialiosios teisės atėmimo terminas, kaip konstatavo ir apylinkės teismas, nelaikytinas ilgalaikiu. Už apelianto padarytą administracinį nusižengimą privaloma skirti nuo trijų iki šešių mėnesių specialiosios teisės atėmimą (ANK 420 straipsnio 5 dalis). Institucija parinko minimalų trijų mėnesių terminą, todėl, atsižvelgus į nurodytas aplinkybes, nėra pagrindo manyti, kad ši administracinio poveikio priemonė akivaizdžiai per griežta ir neproporcinga ar prieštaraujanti teisingumo principui.Apeliantas remiasi teismų praktika ir nurodo teismo sprendimą, kuriame panašiu atveju administracinį nusižengimą padariusiam asmeniui nuobauda buvo sušvelninta. Priimdami sprendimus teismai yra saistomi aukštesnės instancijos teismų sprendimų – precedentų, priimtų tik tos pačios kategorijos analogiškose bylose. Teismų precedentai yra teisės šaltiniai, rėmimasis precedentais yra vienodos teismų praktikos ir teisingumo įgyvendinimo sąlyga. Tačiau, remdamasis tokiu šaltiniu, teismas visų pirma turi įsitikinti, ar jis turi precedento galią jo nagrinėjamojoje byloje. Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas 2007 m. spalio 24 d. nutarime yra pažymėjęs, kad teismams, sprendžiant bylas, precedento galią turi tik tokie ankstesni teismų sprendimai, kurie buvo sukurti analogiškose bylose, t. y. precedentas taikomas tik tose bylose, kurių faktinės aplinkybės yra tapačios arba labai panašios į aplinkybes tos bylos, kurioje buvo sukurtas precedentas. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad pateiktas sprendimas nėra analogiškas nagrinėjamam atvejui, todėl neįpareigoja teismo juo remtis savo sprendime. Apelianto nurodytoje nutartyje pažeidimą padariusio asmens darbo pobūdis yra susijęs su nuolatiniu transporto priemonės vairavimu, o nagrinėjamu atveju M. M. dirba plovyklos operatoriumi ir jo darbo pobūdis nėra neatskiriamai susijęs su transporto priemonių vairavimu. Teisė vairuoti transporto priemones jam reikalinga tik nuvykti į darbą ir šeimos poreikiams tenkinti. Atsižvelgdamas į išdėstytą, aukštesnysis teismas konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas išsamiai ištyrė visas bylos aplinkybes, tinkamai, t. y. pagal vidinį įsitikinimą, pagrįstą visapusišku, pilnutiniu ir objektyviu visų bylos aplinkybių viseto išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymu ir teisine sąmone, įvertino byloje esančius įrodymus, atsižvelgė į administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens asmenybę, į atsakomybę lengvinančią aplinkybę ir sunkinančių aplinkybių nebuvimą, padaryto administracinio nusižengimo pobūdį ir teisėtai bei pagrįstai paliko nepakeistą Institucijos 2018 m. sausio 11 d. nutarimą, todėl naikinti ar keisti Marijampolės apylinkės teismo 2018 m. kovo 1 d. nutartį apeliaciniame skunde nurodytais motyvais nėra pagrindo.
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 653 straipsnio 1 dalies 1 punktu,
nutaria:
Marijampolės apylinkės teismo Marijampolės rūmų 2018 m. kovo 1 d. nutartį palikti nepakeistą ir M. M. apeliacinio skundo netenkinti.
Nutartis neskundžiama ir įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.