Klaipėdos apygardos teismo nuosprendis

Pranešėjas L. Pauliukėnas Baudžiamoji byla Nr. 1A-317-557/2016

Teisėja V. Balčiūnienė Teisminio proceso Nr. 1-01-1-64663-2015-6

KLAIPĖDOS APYGARDOS TEISMAS

NUOSPRENDIS

2016 m. spalio 20 d.

Klaipėdos apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininko Lino Pauliukėno, teisėjų Remigijaus Preikšaičio ir Editos Lapinskienės,

viešame teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo E. Ž. apeliacinį skundą dėl Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2016 m. rugpjūčio 10 d. nuosprendžio, kuriuo E. Ž. nuteistas pagal BK 178 str. 1 d. laisvės atėmimu 9 mėnesiams. Taikant BK 64¹ str., bausmė sumažinta 1/3, ir nustatyta 6 mėnesių laisvės atėmimo bausmė. Vadovaujantis BK 64 str. 1 d. ir 3 d., paskirta bausmė subendrinta su Klaipėdos apygardos teismo 2015-10-09 nuosprendžiu paskirta ir neatlikta bausmės dalimi, jas iš dalies sudedant, ir nustatyta galutinė subendrinta bausmė – laisvės atėmimas 2 metams, bausmę atliekant pataisos namuose, bausmės pradžią skaičiuojant nuo 2016-08-10.

Aprašomoji dalis

nustatė:

E. Ž. nuteistas už tai, kad pagrobė svetimą turtą, o būtent: jis 2015-11-23 laikotarpyje nuo 15.00 iki 19.30 val. iš buto, kuriame pats gyveno, adresu (duomenys neskelbtini), Klaipėdos m., pagrobė K. M. priklausantį nešiojamą kompiuterį „Samsung“, 220 Eur vertės, mobiliojo ryšio telefoną „LG Spirit“ 230 Eur vertės bei mobiliojo ryšio telefoną „LG KP500“ 50 Eur vertės. Tokiu būdu jis pagrobė K. M. priklausančio turto iš viso už 500 Eur.

Teismo posėdyje gynėjas prašė apeliacinį skundą tenkinti. Prokurorė prašė apeliacinį skundą atmesti.

Motyvuojamoji dalis

Apeliacinis skundas iš dalies tenkintinas.

Iš apeliacinio skundo matyti, jog nuteistasis E. Ž. neginčija nusikalstamos veikos padarymo, savo kaltės ir veikos kvalifikacijos, tačiau nesutinka su jam paskirta bausme, teigia, kad teismas jam paskyrė per griežtą bausmę, prašo ją sušvelninti, be to, nesutinka ir su galutinės subendrintos bausmės dydžiu nurodydamas, jog į bausmės laiką turi būti jo suėmime išbūtas laikas.

BK 54 str. 1 dalyje nustatyta, kad teismas skiria tokią bausmę, kuri numatyta įstatymo, pagal kurį kvalifikuota veika, sankcijoje. Pagal BK 54 str. 2 d. teismas, skirdamas bausmę ir parinkdamas jos rūšį bei dydį, atsižvelgia į: 1) padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį; 2) kaltės formą ir rūšį; 3) padarytos nusikalstamos veikos motyvus ir tikslus; 4) nusikalstamos veikos stadiją; 5) kaltininko asmenybę; 6) asmens kaip bendrininko dalyvavimo darant nusikalstamą veiką formą ir rūšį; 7) atsakomybę lengvinančias bei sunkinančias aplinkybes. Be šių aplinkybių, teismas, skirdamas bausmę, privalo užtikrinti, kad ji būtų teisinga bei proporcinga padarytos nusikalstamos veikos pavojingumui. Teisingumas reiškia ne tik tai, kad turi būti išsamiai, visapusiškai ir objektyviai nustatytos bylai reikšmingos aplinkybės, bet ir tai, kad pripažintam kaltu asmeniui skiriama bausmė turi būti adekvati padarytai nusikalstamai veikai (kasacinės nutartys Nr. 2K-105/2009, 2K-539/2009, 2K-575/2009, 2K-43/2011). Teismų praktikoje pripažįstama, kad bausmės taikymas atitinka proporcingumo reikalavimus, kai tarp padarytos nusikalstamos veikos ir už šią veiką nustatytos bausmės, siekiamo tikslo ir priemonių šiam tikslui pasiekti yra teisinga pusiausvyra. Teisinga ir protinga yra tokia bausmė, kurią paskyrus gali būti pasiekti bausmės tikslai ir kuri, vertinant nusikalstamos veikos pobūdį, aplinkybes, pažeidėjo asmenybę, nėra per griežta. Teismas, spręsdamas dėl kaltininko asmenybės pavojingumo bei jam taikytinos bausmės rūšies, dydžio, laisvės atėmimo bausmės vykdymo atidėjimo ir kitų su bausmės paskyrimu susijusių klausimų, turi ypač atkreipti dėmesį į tai, ar nusikalstama veika padaryta atsitiktinai, dėl kitų asmenų įtakos, nepalankiai susiklosčius aplinkybėms, ar kaltininko antivisuomeninės nuostatos jau buvo susiformavusios iki nusikalstamos veikos padarymo, koks kaltininko elgesys po jos padarymo, ar kaltininkas yra toks pavojingas, kad jo neizoliavus nuo visuomenės gali kilti grėsmė visuomenės, jos narių saugumui ir pan. (kasacinė nutartis Nr. 2A-7-6/2013).

BK 178 str. 1 d. numato, kad tas, kas pagrobė svetimą turtą, baudžiamas viešaisiais darbais arba bauda, arba laisvės apribojimu, arba areštu, arba laisvės atėmimu iki trejų metų. Apylinkės teismas už šio nusikalimo padarymą E. Ž. skyrė griežčiausią savo rūšimi, tačiau ženkliai mažesnę už sankcijos vidurkį laisvės atėmimo bausmę – 9 mėnesius laisvės atėmimo. Teismas, skirdamas nuteistajam bausmę, atsižvelgė į tai, kad E. Ž. teistas eilę kartų, tame tarpe ir už nusikaltimus nuosavybei, ankstesnės teismo paskirtos bausmės nėra atlikęs. Jis įvykdė tyčinį nusikaltimą, turėdamas neišnykusį teistumą, per bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpį. 2016-04-11 nutartimi jam buvo panaikintas bausmės vykdymo atidėjimas ir jis pasiųstas atlikti 2 metų laisvės atėmimo bausmę, kurią šiuo metu atlikinėja. Teismas atsižvelgė į tai, jog kaltinamasis prisipažino padaręs nusikaltimą ir nuoširdžiai gailisi, tai pripažino jo atsakomybę lengvinančia aplinkybe, taip pat į tai, kad jo atsakomybė sunkinančių aplinkybių nenustatyta

Nuteistojo E. Ž. padaryta veika yra tyčinė ir savanaudiška. Šią nusikalstamą veiką jis padarė 2015-11-23, t. y. praėjus vos daugiau nei mėnesiui nuo to, kai Klaipėdos apygardos teismas, 2015 m. spalio 9 d. nuosprendžiu pripažindamas jį kaltu pagal BK 260 str. 1 d. ir paskirdamas laisvės atėmimą 2 metams, jam parodė pasitikėjimą ir bausmės vykdymą atidėjo. Pažymėtina, jog E. Ž. yra eilę kartų teistas už įvairias nusikalstamas veikas, tame tarpe ir už vagystes, plėšimus, svetimo turto sugadinimą – veikas, nukreiptas į vieną labiausiai saugomų teisinių gėrių – privačią nuosavybę, be to, jis teistas ir už prekybą narkotinėmis medžiagomis. Atkreiptinas dėmesys, jog nuteistasis praeityje ne kartą baustas ir administracine tvarka už smulkųjį svetimo turto pagrobimą. Byloje nėra duomenų, jog E. Ž. turėtų legalų pragyvenimo šaltinį. Šios aplinkybės leidžia daryti išvadą, jog nuteistasis E. Ž. pragyvenimui lėšų gaudavo nusikalstamu būdu – vogdamas. E. Ž. tyčinį nusikaltimą padarė turėdamas neišnykusį ir įstatymo nustatyta tvarka nepanaikintą teistumą už tyčinius nusikaltimus, todėl jis, remiantis BK 27 str. 1 d. nuostatomis, laikomas recidyvistu. BK 54 str. 2 d. 5 p. numato, kad teismas, skirdamas bausmę, atsižvelgia į kaltininko asmenybę, o būtent praeityje įvykdytos nusikalstamos veikos ir parodo asmens požiūrį į įstatymo saugomus teisinius gėrius, jo daromų nusikalstamų veikų sistemingumą ir dinamiką, todėl apylinkės teismas pagrįstai atsižvelgė ir į tai, kad E. Ž. tyčinius nusikaltimus daro sistemingai. Nuteistojo E. Ž. nusikalstamas elgesys rodo jo jauname amžiuje susiformavusį nihilistinį požiūrį į teisės ir visuomenėje priimtas moralės bei elgesio normas, nenorą keisti savo gyvenimo būdo, stoti į doros kelią, pragyvenimui užsidirbti legaliu būdu. Jo padaryta nusikalstama veika nebuvo atsitiktinė, nes jis eilę kartų buvo teistas taip pat už turtinio pobūdžio nusikaltimus (vagystes, plėšimus), šis nusikaltimas buvo jo pasirinkto gyvenimo ir elgesio būdo pasekmė. Anksčiau nuteistajam E. Ž. skirtos bausmės, net ir pačios griežčiausios, bei teismo jam rodytas pasitikėjimas (praeityje taikytas lygtinis paleidimas, kelis kartus buvo atidėtas bausmės vykdymas) nebuvo pakankami jį sulaikyti nuo naujų nusikalstamų veikų darymo, E. Ž. jam parodyto pasitikėjimo nevertino ir toliau elgėsi nusikalstamai.

Remdamasi tuo, kas aptarta, teisėjų kolegija pripažįsta, jog apylinkės teismas, parinkdamas nuteistajam E. Ž. bausmės rūšį ir dydį už nusikaltimo, numatyto BK 178 str. 1 d. padarymą, baudžiamąjį įstatymą taikė tinkamai, teisingai įvertino padaryto nusikaltimo pavojingumo laipsnį ir paties nuteistojo asmenybę, bausmė nėra per griežta, atitinka BK 41 str. nurodytą bausmės paskirtį, be to, nuteistajam paskirta bausmė, vadovaujantis BK 64¹ str., teismo nuosprendžiu buvo sumažinta vienu trečdaliu.

E. Ž. apeliaciniame skunde taip pat nurodo, kad skundžiamu nuosprendžiu paskirta bausmė buvo neteisingai subendrinta su ankstesniu nuosprendžiu paskirta laisvės atėmimo bausme, neįskaitytas suėmime išbūtas terminas, dėl to paskirta per griežta galutinė subendrinta bausmė.

Apylinkės teismas skundžiamu nuosprendžiu paskirtą galutinę 6 mėnesių laisvės atėmimo bausmę, vadovaudamasis BK 64 str., subendrintino su Klaipėdos apygardos teismo 2015-10-09 nuosprendžiu paskirtos ir neatliktos bausmės dalimi, ir galutine subendrinta bausme nustatė laisvės atėmimą 2 metams, bausmės pradžią skaičiuojant nuo nuosprendžio priėmimo dienos, t. y. 2016 m. rugpjūčio 10 d. Apygardos teismas pažymi, kad apylinkės teismas, tinkamu būdu (pagal BK 64 str. 1 d., 3 d.) bendrindamas bausmes, netinkamai nustatė ankstesniu nuosprendžiu paskirtos bausmės neatliktos dalies dydį ir paskyrė per didelę galutinę subendrintą bausmę, todėl skundžiamas nuosprendis keičiamas dėl neteisingai paskirtos bausmės.

Iš bylos duomenų ir teismų informacinės sistemos LITEKO matyti, kad 2015-10-09 nuosprendžiu E. Ž. paskirtos 2 metų laisvės atėmimo bausmės vykdymas buvo atidėtas, į bausmės laiką įskaitytas kardomasis kalinimas nuo 2013-06-19 iki 2013-06-21, ir nuo 2015-04-08 iki 2015-10-09 (6 mėn. 3 d.). Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2016-04-11 nutartimi (įsiteisėjo 2016-05-10 Klaipėdos apygardos teismui nutartimi atmetus nuteistojo skundą) tenkintas Klaipėdos apygardos probacijos tarnybos Probacijos skyriaus teikimas ir E. Ž. panaikintas bausmės vykdymo atidėjimas, jis pasiųstas atlikti Klaipėdos apygardos teismo 2015-10-09 nuosprendžiu paskirtą 2 metų laisvės atėmimo bausmę. Iš įtariamųjų, kaltinamųjų ir nuteistųjų registro ir jo archyvo duomenų, sulaikymo protokolo matyti, jog E. Ž. pagal minėtą nutartį atlikinėjo 2015-10-09 nuosprendžiu paskirtą bausmę nuo 2016-05-17 iki pat skundžiamo nuosprendžio priėmimo 2016-08-10 (2 mėn. 24 d.). Taigi E. Ž. 2015-10-09 nuosprendžiu paskirtą bausmę atlikinėjo nuo 2013-06-19 iki 2013-06-21, nuo 2015-04-08 iki 2015-10-09, ir nuo 2016-05-17 iki 2016-08-09 imtinai, ir iki skundžiamo 2016-08-10 nuosprendžio priėmimo dienos buvo viso atlikęs 8 mėnesius 27 dienas laisvės atėmimo bausmės. Taigi likusi neatlikta ankstesniu nuosprendžiu paskirtos bausmės dalis skundžiamo nuosprendžio priėmimo metu buvo 1 metai 3 mėnesiai 3 dienos laisvės atėmimo. Akivaizdu, jog apylinkės teismas, pasirinkdamas BK 64 str. 3 d. numatytą bausmių bendrinimo būdą bausmes iš dalies sudedant, ir paskirdamas galutinę subendrintą bausmę 2 metus laisvės atėmimo, prie ankstesniu nuosprendžiu paskirtos bausmės neatliktos dalies 1 metų 3 mėnesių 3 dienų laisvės atėmimo pridėjo didesnę bausmę, nei visa naujai paskirta 6 mėnesių laisvės atėmimo bausmė. Ištaisant šią apylinkės teismo klaidą, galutinė subendrinta bausmė švelninama, prie ankstesnės bausmės neatliktos dalis pridedant tik dalį naujai paskirtos bausmės.

Rezoliucinė dalis

Kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos BPK 326 str. 2 d. 2 p., 328 str. 2 p., 331 str.,

nusprendžia:

Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2016 m. rugpjūčio 10 d. nuosprendį pakeisti.

Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2016 m. rugpjūčio 10 d. nuosprendžiu nuteistajam E. Ž. paskirtą galutinę subendrintą dvejų metų laisvės atėmimo bausmę sutrumpinti iki vienerių metų ir šešių mėnesių laisvės atėmimo.

Kitą nuosprendžio dalį palikti nepakeistą.