Šiaulių apygardos teismo nutartis

Šiaulių apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininko Vaclovo Iždono,

dalyvaujant atleistiesiems nuo baudžiamosios atsakomybės ir nukentėjusiesiems T. Š., Ž. K.,

viešame teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal atleistųjų nuo baudžiamosios atsakomybės ir nukentėjusiųjų T. Š. ir Ž. K. bei civilinės ieškovės A. Š. apeliacinius skundus dėl Radviliškio rajono apylinkės teismo 2011 m. vasario 3 d. nuosprendžio, kuriuo:

Ž. K. atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės už nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 140 str. 1 d., ir jam paskirta auklėjamojo poveikio priemonė – įspėjimas (BK 93 str. 1 d. 3 p.).

T. Š. atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės už nusikaltimą, numatytą BK 140 str. 1 d., ir jam paskirta auklėjamojo poveikio priemonė – įspėjimas (BK 93 str. 1 d. 3 p.).

A. Š. civilinis ieškinys tenkintas iš dalies ir iš Ž. K. priteista 4042,13 Lt turtinės ir 1000 Lt neturtinės žalos A. Š., įpareigojant turtinę žalą (4042,13 Lt) atlyginti per 3 (trejus) metus nuo nuosprendžio įsiteisėjimo. Kitoje dalyje civilinis ieškinys atmestas.

T. Š. civilinis ieškinys tenkintas visiškai ir iš Ž. K. priteista 2000 Lt neturtinės žalos T. Š..

Ž. K. civilinis ieškinys tenkintas iš dalies ir iš T. Š. priteista 3000 Lt neturtinės žalos Ž. K., kitoje dalyje civilinis ieškinys atmestas.

Aprašomoji dalis

nustatė:

Ž. K. atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal BK 140 str. 1 d. teismui nustačius, kad jis 2010 m. vasario 3 d. 15.32 val. (duomenys neskelbtini) gimnazijos rūbinėje, (duomenys neskelbtini) r. sav., po pasibaigusio konflikto – apsistumdymo ir smūgių sudavimo su nukentėjusiuoju, tyčia, nukentėjusiajam T. Š. sudavė į veido sritį, jam padarydamas kūno sužalojimus: apatinio žandikaulio kairės pusės danties vainiko ir viršutinio žandikaulio kairės pusės pirmo danties ir dešinės pusės pirmo danties kramtomųjų paviršių nutrupėjimą, kraujosruvą dešinio skruosto gleivinėje, tuo nukentėjusiajam sukeldamas fizinį skausmą ir nežymų sveikatos sutrikdymą.

T. Š. atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal BK 140 str. 1 d. teismui nustačius, kad jis 2010 m. vasario 3 d. apie 15 val. 32 min. (duomenys neskelbtini) raj. (duomenys neskelbtini) gimnazijos rūbinėje, pirmas, viešoje vietoje – (duomenys neskelbtini) gimnazijos rūbinėje, iš už nugaros Ž. K. užpuolė ir jam nesitikint, kumščiu sudavė į galvos (pakaušio) sritį. Ž. K. atsisukus, T. Š. vėl nieko nesakydamas, kumščiu smogė į veidą. Smūgių pasekoje Ž. K. buvo prakirsta viršutinė lūpa, apatinėje lūpoje padaryta kraujosruva, stipriai sutrenkta galva.

Apelianto įsitikinimu, matematikos mokytoja A. Š. ir klasiokas T. Š. norėdami pasipinigauti, piktnaudžiaudami savo turtine ir visuomenine padėtimi, sulaužydami susitaikymo priesaiką, melagingai pateikė skundą Radviliškio rajono apylinkės teismui nuslėpdami susitaikymo faktą bei prokuratūros nustatytas aplinkybes, jog T. Š. pirmas pradėjo muštynes, pirmas stipriais smūgiais į galvą atėmė galimybę jam toliau ateityje gintis, pirmas savo demonstratyviu elgesiu praeidamas pro šalia stovintį palaužtą priešininką pats išprovokavo jo (Ž. K.) būtinąją gintį, siekė teisme prisiteisti iš jo nepagrįstas sumas, siekė dar kartą jį (Ž. K.) palaužti fiziškai ir morališkai, siekė melagingai pradėti baudžiamąjį persekiojimą pagal BK 140 str. 1 d. būtinosios ginties nepažeidusiam Ž. K..

Teigia, kad analizuodamas (duomenys neskelbtini) mokytojos A. Š. ir klasioko T. Š. veikimą po 2010 m. vasario 3 d. įvykių, mokykloje nuolat bendraudamas su T. Š., žinodamas klasioko dantų būklę iki įvykių ir po įvykių, jis padarė pagrįstas prielaidas, jog (duomenys neskelbtini) mokytoja A. Š. ir klasiokas T. Š. 7 200 Lt civiliniu ieškiniu tiesiog akivaizdžiai siekia pasidengti turėtas išlaidas tvarkant T. Š. sugedusius dantis, o benzino ir dujų užpylimo kvitų pateikimas patvirtino, jog išnaudojamos visos priemonės leidžiančios bent kiek pasipinigauti.

Atsikirtimais į civilinės ieškovės A. Š. ir nukentėjusiojo T. Š. apeliacinius skundus atleistasis nuo baudžiamosios atsakomybės ir nukentėjusysis Ž. K. analogiškai kaip ir savo apeliaciniu skundu prašo panaikinti Radviliškio rajono apylinkės teismo 2011 m. vasario 3 d. nuosprendį dalyje dėl civilinių ieškinių priteisimo – pripažinti, kad A. Š. ir T. Š. piktnaudžiaudami teise ir procesinėmis teisėmis melagingai kreipėsi į Radviliškio rajono apylinkės teisiną, esant BPK 3 str. 1 d. 5 p. nurodytoms aplinkybėms, neteisėtai siekė pasipinigauti, siekė padaryti Ž. K. turtinę ir neturtinę žalą, taip pat pripažinti, kad 2010 m. vasario 5 d. susitaikymas tarp Ž. K. ir T. Š. galioja.

Teigia, kad jis T. Š. nenurodinėjo su kuo draugauti, todėl jo juoko forma bendraklasių tarpe pasakyti žodžiai „nesipiršk į mūsų giminę“ nesąžiningai interpretuojami apeliantų skunduose tapo kategorišku imperatyvu. Pažymi, kad liudytoja U. A. savo parodymuose patvirtino, jog Ž. K. tik vieną kartą replikavo (tačiau nenurodinėjo), kad T. Š. „lenda į gimines“ (116 b. l.). Nurodo, kad jis, būdamas kaimo vaikas, iš prigimties nerangus ir nepaslankus, vieną kartą eidamas pro šalį užkliuvo už ant žemės pastatyto T. Š. knygų krepšio, tačiau niekada niekam knygų bei mokslo priemonių nespardė, niekada jokio konflikto neprovokavo. Už savo nepaslankumą ar neatidumą, visada atsiprašydavo, visada žinojo, jog bet koks konfliktas ar netyčia parodyta nepagarba matematikos mokytos A. Š. sūnui, gali turėti tiesioginės įtakos pažymiams, mokytojos ir mokinio santykiams.

Taip pat teigia, kad 2010 m. vasario 3 d. iš T. Š. elgesio matydamas, jog bręsta kažkoks konfliktas, praeidamas pro šalį jis ištiesta ranka atsiribojo nuo bręstančio konflikto, tiesdamas ranką su delnu į priekį ir švelniai stumtelėdamas T. Š. tiesiog parodė, kad jokio konflikto nenori. Jeigu ištiestu delnu kažkiek ir stumtelėjo T. Š., tai tik tam, kad parodytų, jog nenori jokio konflikto. Tai, kad jokio skaudaus stūmimo nebuvo, patvirtino liudytojas L. G. (80 b. l.), o kiti liudytojai teigė net nematę jokio pastūmimo.

Mano, kad šie visapusiškai teismo ištirti ir nustatyti faktai absoliučiai patvirtina aplinkybes, kad T. Š. jam smogė pirmas, tyčia pats išprovokavo muštynes, pirmajame muštynių etape, viešoje vietoje atliko baudžiamojo kodekso įstatyme (BK 140 str. 1 d.) numatytus veiksmus, tyčia sutrikdė viešąją rimtį.

Atkreipia dėmesį, kad civilinė ieškovė A. Š. ir nukentėjusysis T. Š. apeliaciniuose skunduose visiškai nepasisakė apie Šeduvos gimnazijos direktoriaus akivaizdoje, dalyvaujant mokytojai A. Š. ir R. K., įvykusį susitaikymą. Mano, jog apie tai skunduose nepasisakyta todėl, kad vadovaujantis teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principais (CK 1.5 str.), bet kokie kaltinimai, esant viešam susitaikymui, yra tiesiog negalimi.

Teismo posėdyje atleistasis nuo baudžiamosios atsakomybės ir nukentėjusysis T. Š. bei civilinė ieškovė A. Š. prašė jų apeliacinius skundus patenkinti, o nukentėjusiojo Ž. K. apeliacinį skundą atmesti. Atleistasis nuo baudžiamosios atsakomybės ir nukentėjusysis Ž. K. prašė jo apeliacinį skundą patenkinti, o nukentėjusiojo T. Š. ir civilinės ieškovės A. Š. apeliacinius skundus atmesti.

Atleistųjų nuo baudžiamosios atsakomybės ir nukentėjusiųjų T. Š. ir Ž. K. bei civilinės ieškovės A. Š. apeliaciniai skundai tenkintini iš dalies.

Atsižvelgiant į tai, kad pagal BPK 312 str. 3 d. nuostatas civilinis ieškovas turi teisę paduoti apeliacinį skundą tik dėl nuosprendžio dalies, kuri yra susijusi su civiliniu ieškiniu, civilinės ieškovės A. Š. skundas nagrinėtinas civilinio ieškinio dalyje, o kitoje dalyje paliktinas nenagrinėtu.

Radviliškio rajono apylinkės teismo 2011 m. vasario 3 d. nuosprendis pakeistinas dėl netinkamai išspręsto civilinių ieškinių klausimo (BPK 328 str. 4 p.).

Motyvuojamoji dalis

Dėl būtinosios ginties

Atleistieji nuo baudžiamosios atsakomybės ir nukentėjusieji T. Š. ir Ž. K. apeliaciniais skundais prašo pripažinti, kad jie abu įvykio metu veikė esant būtinosios ginties situacijai.

Pažymima, kad asmuo turi teisę į būtinąją gintį ir neatsako pagal baudžiamąjį įstatymą, jeigu jis, neperžengdamas būtinosios ginties ribų, padarė baudžiamajame įstatyme numatyto nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymius formaliai atitinkančią veiką gindamasis ar gindamas kitą asmenį, nuosavybę, būsto neliečiamybę, kitas teises, visuomenės ar valstybės interesus nuo pradėto ar tiesiogiai gresiančio pavojingo kėsinimosi (BK 28 straipsnio 1 ir 2 dalys). Teismų praktikoje laikomasi nuomonės, kad kėsinimasis, nuo kurio galima būtinoji gintis, turi būti pavojingas, realus ir akivaizdus. Pavojingumas priklauso nuo kėsinimosi intensyvumo, naudojamų priemonių, užpuoliko ir besiginančiojo jėgų santykio, galimos žalos dydžio ir pan. Kėsinimosi realumas konstatuojamas tada, kai kėsinimasis yra tikras, egzistuoja objektyviai, o ne besiginančiojo vaizduotėje. Tais atvejais, kai pagrindo įžvelgti pavojingą kėsinimąsi apskritai nebuvo, tačiau asmuo dėl nepagrįsto įtarumo vis dėlto padarė žalos kitam asmeniui, nėra nei būtinosios ginties, nei jos ribų peržengimo. Tokia veika, esant visiems atitinkamos nusikalstamos veikos sudėties požymiams, kvalifikuojama kaip tyčinis nusikaltimas ar baudžiamasis nusižengimas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-279/2010). Kėsinimosi akivaizdumas siejamas su tuo, kad reali žala jau daroma, arba jos grėsmė yra visiškai aiški. Besiginančiojo veiksmai, padarant žalą kitam asmeniui, negali būti laikomi būtinąja gintimi, kai pavojingas kėsinimasis jau žinomai buvo atremtas ar pasibaigęs ir aiškiai nebuvo reikalo gintis.

Kolegijos nuomone, byloje nėra jokių objektyvių įrodymų, kad T. Š. ir Ž. K. veikė būtinosios ginties situacijoje, t. y. kad Ž. K. kėsinosi į T. Š., o T. Š. – į Ž. K. asmens neliečiamumą ir tas kėsinimasis buvo pavojingas, akivaizdus ir realus.

Kaip matyti iš nukentėjusiojo T. Š. parodymų, 2010 m. vasario 3 d., jam po pamokų paklausus Ž. K., kodėl pastarasis iš jo šaiposi bei pasakius, kad jis, t. y. T. Š., nenori kišti rankų į „šūdą“, Ž. K. atsisukęs jį pastūmė ir jis galva atsitrenkė į pakabas. Tuomet jis sudavė Ž. K. du smūgius, po smūgio į burnos sritį pamatė, kad Ž. K. iš lūpos bėga kraujas. Juos išskyrė kiti mokiniai. Maždaug po minutės, jam lenkiantis pasiimti kuprinės, Ž. K. sudavė jam kumščiu į priekinius dantis, smūgis buvo stiprus, jis pajuto, kad yra nuskelti ir išmušti dantys. Atsakydamas į teisėjo klausimą, T. Š. paaiškino, kad jis buvo Ž. K. už nugaros, kai pastarasis, atsisukęs ir pasakęs „tu manęs šūdu nevadinsi“, jį stumtelėjo. Jei Ž. K. nebūtų jo stūmęs, jis nebūtų Ž. K. sudavęs (113-114 b. l.). Aplinkybę, kad jis iš nugaros pusės sudavė smūgį ranka Ž. K. į pakaušio sritį, T. Š. nurodė ir savo apeliaciniame skunde (134 b. l.). Teisiamajame posėdyje nukentėjusysis Ž. K. parodė, kad 2010 m. vasario 3 d. jam po pamokų nuėjus į rūbinę pasiimti striukės, prie jo priėjęs T. Š. paklausė, ko jis, t. y. Ž. K., iš jo nori. Jam pasakius, kad nuo jo atstotų, T. Š. atsakė, kad su šūdais neprasideda. Po šių žodžių jis T. Š. pastūmė, kad galėtų praeiti ir nueidamas pajuto smūgį į pakaušį, o kai atsisuko, T. Š. sudavė jam dar vieną smūgį į lūpas. Jie pradėjo stumdytis, grumtis, tačiau atėję dvyliktokai juos išskyrė. Pamatęs pro šalį einantį T. Š., jis, pagalvojęs, kad pastarasis vėl gali jį pulti, sudavė T. Š. vieną smūgį ranka į dešinįjį skruostą. Jei T. Š. jam nebūtų sudavęs į pakaušį, konflikto nebūtų buvę. Neneigė stumtelėjęs T. Š. (112-113 b. l.). Liudytojais teisiamajame posėdyje apklausti (duomenys neskelbtini) rajono (duomenys neskelbtini) gimnazijos moksleiviai R. B., D. B., L. J. ir L. G. patvirtino, kad 2010 m. vasario 3 d. mokyklos rūbinėje T. Š. ir Ž. K. mušėsi, vienas kitam sudavė smūgius. R. B. D. B. ir L. J. taip pat patvirtino, kad jie T. Š. ir Ž. K. išskyrė (78-80 b. l.). Liudytojas L. G. parodė matęs, kaip 2010 m. vasario 3 d. (duomenys neskelbtini) gimnazijos rūbinėje T. ir Ž. susiginčijo. Kai T. Š. trenkė Ž. K. kumščiu į pakaušį, Ž. K. atsisuko ir tuomet T. Š. trenkė Ž. K. į veidą, tarp jų prasidėjo muštynės. Juos išskyrė atėję dvyliktokai R. B., D. B. ir L. J.. Kas vyko po išskyrimo, jis nematė, nes išėjo. Atsakydamas į klausimus, L. G. paaiškino, kad rūbinėje Ž. K. stumtelėjo T. Š. ir liepė jam nusiraminti. Kai Ž. K. išėjo į koridorių, T. Š. jam trenkė (80-81 b.l.). Specialistų išvadose konstatuota, kad T. Š. ir Ž. K. padaryti nežymūs sveikatos sutrikdymai (baudžiamoji byla Nr. 81-1-00072-10, 11, 62 b. l.).

Teisėjų kolegijos nuomone, byloje surinkti ir ištirti duomenys leidžia daryti išvadą, kad T. Š. ir Ž. K. vienas kito atžvilgiu smurtą naudojo ne besigindami vienas nuo kito, o dėl tarp jų kilusio konflikto, kuris peraugo į muštynes. Teismų praktikoje pripažįstama, kad muštynėms, kilusioms tarpusavio konflikto metu, skirtingai nuo pavojingo kėsinimosi, būdinga tai, kad abi pusės vadovaujasi agresyviais, puolamaisiais interesais, smurtą vartoja ne gynybos, o puolimo tikslais. Muštynėse nėra besiginančiųjų, todėl teisė į būtinąją gintį nekyla (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-537/2006, Nr. 2K-394/2007, Nr. 2K-638/2007). Sprendžiant iš byloje nustatytų aplinkybių, baudžiamojo kodekso prasme pavojingo kėsinimosi, kuris T. Š. ir Ž. K. būtų suteikęs teisę į būtinąją gintį, nebuvo. Pirmosios instancijos teismas skundžiamame nuosprendyje teisingai konstatavo, kad T. Š. veiksmai – smūgio sudavimas iš už nugaros Ž. K. į galvą bei smūgis į veidą po to, kai Ž. K. jį stumtelėjo – buvo neadekvatūs Ž. K. veiksmams, T. Š. nagrinėjamoje situacijoje nebuvo būtinybės suduoti smūgius Ž. K., jis turėjo galimybę išspręsti konfliktą ir save apginti kitais, nesmurtiniais veiksmais. Tuo pačiu pritariama ir apylinkės teismo išvadai, kad Ž. K. sužalojo T. Š. taip pat nesant BK 28 straipsnyje numatytų sąlygų – tiesiogiai gresiančio pavojingo kėsinimosi į jo sveikatą ar gyvybę, t. y. nesant būtinosios ginties situacijos. Byloje nustatyta, kad smūgį į veido sritį Ž. K. sudavė T. Š. jau po pasibaigusio konflikto – apsistumdymo ir smūgių vienas kitam sudavimo. Pirmosios instancijos teismas pagrįstai Ž. K. ir T. Š. nusikalstamus veiksmus kvalifikavo pagal BK 140 str. 1 d. Atsakant į Ž. K. skundo argumentą, kad T. Š. veiksmai buvo tiesiogiai nukreipti pažeisti viešąją tvarką, pažymima, kad veikos kvalifikavimą pagal BK 284 straipsnį lemia šie objektyvieji nusikalstamos veikos sudėties požymiai: padarytos veikos (veiksmų) pobūdis, kilę padariniai ir nusikaltimo padarymo vieta. Nusikaltimo padarymo vieta laikoma viešoji vieta. Viešosios tvarkos pažeidimas padaromas tiesiogine tyčia, taigi būtina, kad toks asmuo suvoktų, jog savo veiksmais demonstruoja nepagarbą aplinkiniams ar aplinkai, numatytų, kad dėl to bus sutrikdyta visuomenės rimtis ar tvarka, ir šių padarinių norėtų. Šiuo atveju byloje nėra jokių duomenų, kurių pagrindu būtų galima daryti išvadą, kad T. Š. norėjo sutrikdyti visuomenės rimtį ar tvarką ir ją sutrikdė.

Kolegijos nuomone, teismas pagrįstai nustatė, kad Ž. K. nukentėjusįjį T. Š. ne pastūmė, o stumtelėjo. Kad Ž. K. jį stumtelėjo, atsakydamas į teisėjo klausimą patvirtino pats T. Š. (113 b. l.), šią aplinkybę nurodė ir Ž. K. (112 b. l.) bei liudytojas L. G. (80-81 b. l.). Kadangi Ž. K. kaltinime nurodytas aplinkybes, kad T. Š. jam labai stipriai smūgiavo į galvos sritį ir labai stipriai smogė jam į veidą, patvirtinančių duomenų byloje nėra, teismas pagrįstai šias aplinkybes iš kaltinimo pašalino.

Iš skundžiamo nuosprendžio akivaizdu, kad apylinkės teismas atsižvelgė į Ž. K. skunde nurodytą aplinkybę – kad Ž. K. ir T. Š. vienas kito atsiprašė mokyklos direktoriaus kabinete – ir šią aplinkybę pripažino abiejų apeliantų atsakomybę lengvinančia aplinkybe (128 b. l.). Todėl Ž. K. skundo argumentas, kad teismas į minėtą aplinkybę neatsižvelgė, atmetamas kaip nepagrįstas.

Dėl civilinių ieškinių išsprendimo

Vadovaujantis BPK 109 straipsniu, asmuo, dėl nusikalstamos veikos patyręs turtinės ar neturtinės žalos, turi teisę baudžiamajame procese pareikšti kaltinamajam ar už jo veikas materialiai atsakingiems asmenims civilinį ieškinį. Nusikalstamą veiką padaręs asmuo nuostolius privalo atlyginti.

Pagal CK 6.250 straipsnį neturtinė žala yra asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita, teismo įvertinti pinigais. Neturtinė žala atlyginama visais atvejais, kai ji padaryta dėl nusikaltimo, asmens sveikatai ar dėl asmens gyvybės atėmimo bei kitais įstatymų numatytais atvejais (CK 6.250 str. 2 d.). Įstatymas nenustato atlygintinos neturtinės žalos minimumo ar maksimumo. Nustatydamas neturtinės žalos dydį, teismas atsižvelgia į jos pasekmes, šią žalą padariusio asmens kaltę, jo turtinę padėtį, padarytos turtinės žalos dydį bei kitas turinčias reikšmės bylai aplinkybes, taip pat į sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus (CK 6.250 str. 2 d.). Neturtinės žalos dydį teismas nustato įvertinęs visus byloje esančius teisiškai reikšmingus kriterijus, atsižvelgdamas į ginamos vertybės specifiką. Deliktinėje atsakomybėje galioja principas, kad, kuo svarbesnė vertybė, tuo stipriau ji ginama. Asmens sveikata yra viena iš svarbiausių, nesunkiai pažeidžiamų ir ne visada atkuriamų vertybių, todėl turi būti itin saugoma. Nustatant atlygintinos žalos dydį asmens sužalojimo atveju įvertinamas ne tik pats sveikatos sutrikdymo sunkumas, bet ir jo pobūdis, trukmė, pasveikimo galimybė, liekamieji reiškiniai, asmens turėtų galimybių praradimas (Lietuvos Aukščiausiojo teismo nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-68/2008). Susiformavusioje teismų praktikoje absoliučių vertybių, tokių kaip gyvybė, sveikata, gynimo atveju esminis neturtinės žalos atlyginimo dydžio nustatymo kriterijus yra jos pasekmės.

Kolegijos nuomone, apylinkės teismas, nustatydamas nukentėjusiesiems ir civilinei ieškovei priteistinos neturtinės žalos dydžius, nepakankamai atsižvelgė į šios žalos rūšies nustatymo kriterijus ir Lietuvos Aukščiausiojo Teismo formuojamą teismų praktiką. Be to, pirmosios instancijos teismas nepagrįstai sumažino civilinei ieškovei A. Š. priteistinos turtinės žalos dydį ir nepriteisė jai turėtų išlaidų advokato paslaugoms apmokėti.

Iš byloje surinktų duomenų matyti, kad civilinės ieškovės A. Š. patirta turtinė žala yra pagrįsta byloje esančiais kvitais ir sudaro 4199, 50 Lt. Kolegijos nuomone, pirmosios instancijos teismas nepagrįstai sumažino civilinės ieškovės prašomos priteisti turtinės žalos dydį motyvuodamas tuo, kad kvitas už piltas dujas išduotas kelių sekundžių intervalu po to, kai buvo piltas benzinas. Teisėjų kolegija mano, jog netikėti A. Š. skundo argumentu, kad jos automobilis naudoja ir benziną, ir dujas, nėra pagrindo. Todėl civilinės ieškovės ieškinys dėl turtinės žalos atlyginimo padidintinas priteisiant jai visas dėl kelionių vežant sūnų – nukentėjusįjį T. Š. – pas medikus turėtas išlaidas. Be to, byloje esančios teisinių paslaugų sutarties ir atstovavimo sutarties kopijos (24, 25 b. l.) bei pinigų priėmimo kvitas Nr. (duomenys neskelbtini) (23 b. l.) liudija, kad A. Š. sudarė teisinių paslaugų sutartį su advokatu Z. Lipnevičiumi ir už šias paslaugas advokatui sumokėjo 400 Lt. Minėta suma nėra aiškiai per didelė, byloje nėra aplinkybių, dėl kurių priteistina suma turėtų būti mažinama, pagal BPK 106 straipsnį teismas turi teisę tokias išlaidas priteisti iš apelianto, todėl iš Ž. K. civilinei ieškovei A. Š. priteistinos jos turėtos išlaidos advokato paslaugoms apmokėti.

Teisėjų kolegija mano, kad nustatydamas nukentėjusiesiems T. Š. ir Ž. K. bei civilinei ieškovei A. Š. priteistinos neturtinės žalos dydžius, apylinkės teismas nepakankamai atsižvelgė į padarytų pažeidimų aplinkybes, jų pavojingumo laipsnį, kilusius padarinius, t. y. vertindamas neturtinės žalos dydžio nustatymui CK 6.250 str. 2 d. nurodytus reikšmingus kriterijus, juos nepakankamai analizavo. Kaip teisingai savo skunde pažymėjo nukentėjusysis T. Š., pirmosios instancijos teismas, nustatęs, kad jis, t. y. T. Š., dėl neteisėtų Ž. K. veiksmų nukentėjo labiau nei pastarasis, iš Ž. K. priteisė T. Š. 2000 Lt neturtinės žalos atlyginimo, o iš T. Š. priteisė Ž. K. 3000 Lt neturtinės žalos atlyginimo. Byloje nustatyta, kad Ž. K., tyčia suduodamas T. Š. į veido sritį, jam padarė apatinio žandikaulio kairės pusės danties vainiko ir viršutinio žandikaulio kairės pusės pirmo danties ir dešinės pusės pirmo danties kramtomųjų paviršių nutrupėjimą, dėl ko T. Š. patyrė skausmą, jam teko ne kartą lankytis pas gydytojus, vartoti vaistus. T. Š. neteisėtais veiksmais Ž. K. buvo prakirsta viršutinė lūpa, apatinėje lūpoje padaryta kraujosruva, sutrenkta galva. Duomenų, kad dėl patirtų sužalojimų Ž. K. būtų lankęsis pas gydytojus, vartojęs medikamentus, jam dėl to būtų likę liekamieji reiškiniai, byloje nėra. Tuo pačiu atkreipiamas dėmesys, kad T. Š. pirmas, iš už nugaros užpuolė Ž. K. ir jam nesitikint, kumščiu sudavė į pakaušio sritį, o po to – į veidą. Teisiamajame posėdyje Ž. K. nurodė, kad jeigu T. Š. jam nebūtų sudavęs į pakaušį, konflikto nebūtų buvę. Iš liudytojo L. G. parodymų taip pat matyti, kad muštynės tarp T. Š. ir T. K. prasidėjo tuomet, kai T. Š. trenkė Ž. K. kumščiu į pakaušį, o pastarajam atsisukus – į veidą. Atsižvelgdama į išdėstytas aplinkybes, vadovaudamasi teisingumo, protingumo bei sąžiningumo principais, kolegija mano, kad nukentėjusiesiems priteistos neturtinės žalos dydžiai turėtų būti mažinami. Taipogi mažintinas ir iš Ž. K. civilinei ieškovei A. Š. priteistos neturtinės žalos dydis. Teisėjų kolegija sutinka su pirmosios instancijos teismo nustatytomis aplinkybėmis, kad A. Š. dėl sūnaus T. Š. sužalojimų patyrė dvasinius išgyvenimus ir nepatogumus. Tačiau įvertinus aukščiau išdėstytas aplinkybes, taip pat A. Š. priteistos turtinės žalos dydį bei Ž. K. turtinę padėtį, civilinei ieškovei iš Ž. K. priteistas neturtinės žalos atlyginimas mažinamas.

Rezoliucinė dalis

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 str. 1 d. 3 p., 328 str. 4 p., 332 str.,

nutaria:

Pakeisti Radviliškio rajono apylinkės teismo 2011 m. vasario 3 d. nuosprendį.

Civilinės ieškovės A. Š. apeliacinį skundą civilinio ieškinio dalyje tenkinti iš dalies ir priteisti iš Ž. K., a. k. (duomenys neskelbtini) A. Š., a. k. (duomenys neskelbtini) 4199, 50 Lt (keturis tūkstančius šimtą devyniasdešimt devynis litus 50 ct) turtinės žalos.

Priteisti iš Ž. K., a. k. (duomenys neskelbtini) A. Š., a. k. (duomenys neskelbtini) 400 Lt (keturis šimtus litų) turėtų išlaidų advokato paslaugoms apmokėti. Kitoje dalyje civilinės ieškovės A. Š. apeliacinį skundą palikti nenagrinėtą.

Sumažinti A. Š., a. k. (duomenys neskelbtini) iš Ž. K., a. k. (duomenys neskelbtini) priteistos neturtinės žalos dydį iki 500 Lt (penkių šimtų litų).

Sumažinti T. Š., a. k. (duomenys neskelbtini) iš Ž. K., a. k. (duomenys neskelbtini) priteistos neturtinės žalos dydį iki 1500 Lt (vieno tūkstančio penkių šimtų litų).

Sumažinti Ž. K., a. k. (duomenys neskelbtini) iš T. Š., a. k. (duomenys neskelbtini) priteistos neturtinės žalos dydį iki 1000 Lt (vieno tūkstančio litų).

Kitą nuosprendžio dalį palikti nepakeistą.

Ši nutartis kasacine tvarka neskundžiama.