- Teismas
- Vilniaus miesto apylinkės teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2024-05-03
- Bylos Nr.
- e2-1851-909/2024
- Teisminio proceso Nr.
- 2-09-3-15269-2023-9
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Justa Raciūtė
- Ieškovas
- K. A. K.
- Atsakovas
- E. J.
- Advokatai
- Algimantas Šindeikis
- Kategorijos
viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo K. A. K. patikslintą ieškinį atsakovui E. J. dėl viešai paskleistų teiginių, kurie pažemino ieškovo garbę ir orumą, paneigimo, neturtinės žalos atlyginimo.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
Šalies argumentai
1. ieškovas K. A. K. kreipėsi į teismą su ieškiniu, kurį vėliau patikslino (DOK-171203), pareikštu atsakovui E. J. Patikslintu ieškiniu ieškovas teismo prašo:
1) pripažinti, kad atsakovo viešai apie ieškovą paskleisti teiginiai yra melagingi, neatitinka tikrovės ir viešai paskleisdamas šiuos melagingus teiginius atsakovas pažemino ieškovo garbę ir orumą: 1. „Tikiuosi, kad visą šitą šūdą iškuopsime. Tokie dalykai vyksta iš ubagystės nėra nei kas tikrina, nei kas vertina. Tikiu, kad ateity susitvarkysime, jog iš valstybės institucijų ir valstybės apskritai besityčiojančios padugnės nebebus šioje organizacijoje“; 2. „Sumanus ėjimas deleguoti antivalstybinį parazitą į svarbiausią paramilitarinę organizaciją“; 3. „Teismų sprendimų raginęs nevykdyti, valstybės institucijas niekinantis asmuo, negali atitikti nepriekaištingos reputacijos kriterijaus“;
2) įpareigoti atsakovą paneigti šiuos teiginius tokiu pačiu būdu kaip jie ir buvo paskleisti, tai yra paskelbiant paneigimą Lietuvos šaulių sąjungos „Facebook“ paskyroje arba asmeninėje atsakovo Facebook paskyroje ir įpareigoti apie tai informuoti ieškovą pateikiant jam paneigimo paskelbimo įrodymus: ekrano nuotraukas, nuorodas;
3) įpareigoti atsakovą Lietuvos šaulių sąjungos „Facebook“ grupėje, arba savo asmeninėje Facebook paskyroje paskelbti tokio turinio paneigimą: 1. „Teismas konstatavo, kad mano viešai paskelbtas teiginys apie K. K.: „sumanus ėjimas deleguoti antivalstybinį parazitą į svarbiausią paramilitarinę organizaciją“ neatitinka tikrovės ir pažemino K. K. garbę ir orumą“; 2. „Teismas konstatavo, kad mano viešai paskelbtas teiginys apie K. K.: „Teismų sprendimų raginęs nevykdyti, valstybės institucijas niekinantis asmuo, negali atitikti nepriekaištingos reputacijos kriterijaus“ neatitinka tikrovės ir pažemino K. K. garbę ir orumą“; 3. „Teismas konstatavo, kad mano viešai paskelbtas teiginys apie K. K.: „Tikiuosi, kad visą šitą šūdą iškuopsime. Tokie dalykai vyksta iš ubagystės nėra nei kas tikrina, nei kas vertina. Tikiu, kad ateity susitvarkysime, jog iš valstybės institucijų ir valstybės apskritai besityčiojančios padugnės nebebus šioje organizacijoje“ neatitinka tikrovės ir pažemino K. K. garbę ir orumą“;
4) priteisti ieškovo naudai iš atsakovo 5 000 Eur už ieškovui padarytą moralinę/neturtinę žalą ir bylinėjimosi išlaidas.
2. Patikslintame ieškinyje nurodoma, kad ieškovas Lietuvos šaulių sąjungos (toliau - LŠS) nariu tapo 2022 m. liepos 6 d., davęs priesaiką Vilniuje, Kalnų parke vykusios iškilmingos priesaikos ceremonijos metu. Ieškovas 2019 m. pradėjo įgyvendinti 2018 metais savo sukurtą ir inicijuotą visuomeninį, pilietinį TV projektą (duomenys neskelbtini). „Lietuvos ryto TV“ eteryje nuo 2019 m. rugsėjo buvo parodytos 6 šio ciklo laidos, 2020 m. buvo parodytos dar 6 šio ciklo laidos. Iš viso sukurta ir TV eteryje parodyta 12 laidų, kuriose buvo parodyta kelios dešimtys reportažų apie šaulių veiklą visoje Lietuvoje, visuomenei buvo pristatoma organizacijos veikla: pasakojamos šauliais tapusių žinomų žmonių istorijos, rodomi reportažai iš įvairių rinktinių, būrių, skyrių pratybų, kalbinami LŠS vadovybės atstovai. Projekto tikslas supažindinti visuomenę su šaulių sąjungos veikla ir siekti kuo platesnio piliečių įsitraukimo į sąjungos veiklą, gausinti jos gretas. 2019 m. rugsėjo 22 d. Buvo rodomas ir video reportažas apie E. J. veiklą LŠS, jo vadovaujamo LŠS (duomenys neskelbtini) būrio veiklą, E. J. laidai pats asmeniškai davė interviu, filmuotos jo būrio pratybos. Jokių pretenzijų dėl parodytos laidos turinio E. J. niekuomet nereiškė. Šio ciklo (duomenys neskelbtini) laidos pastaruoju metu buvo rodomos „Delfi TV“ eteryje. Parodytos 4 laidos, pirmosios 2 dalys jau buvo ištransliuotos 2022 m. lapkričio 26 d. ir 2022 m. gruodžio 3 d. Prieš pradedant transliuoti laidas, ieškovas asmeniškai telefonu susisiekė su LŠS viešųjų ryšių specialistu M. P., informuodamas, kad jo kuriamas projektas (duomenys neskelbtini) bus rodomas ir šiemet ir paklausė, ar gali jam atsiųsti laidą anonsuojančius video ir pranešimo spaudai apie laidos temas tekstus, kuriuos jis galėtų paskelbti LŠS platformose: „Facebook“ paskyroje ir interneto puslapyje, M. P. sutiko ir paragino atsiųsti informaciją. Ieškovo atsiųstas video anonsas ir aprašymo tekstas buvo paskelbtas LŠS „Facebook“ paskyroje ir interneto puslapyje, taip pat portale „Delfi.lt“. Taip pat ieškovas susisiekė su LŠS žurnalo „Trimitas“ redaktore, kurią taip pat informavo apie rengiamą TV projektą (su ja yra bendradarbiavęs prieš keletą metų, kai laidai rengė specialų reportažą apie žurnalą „Trimitas“), pranešė, kad ir jis pats tapo šauliu ir sutarė, kad iki gruodžio 10 dienos atsiųs jai parengtą medžiagą publikacijai: interviu su juo, pasakojimu apie TV projektą ir iliustracijas. (duomenys neskelbtini) nusiuntė LŠS viešųjų ryšių specialistui M. P. antrosios laidos video anonsą ir pranešimo tekstą, kurį gavęs pastarasis padėkojo. Tą pačią dieną tiek anonsas, tiek pranešimo tekstas buvo publikuoti LŠS „Facebook“ paskyroje ir internetiniame puslapyje, portale „Delfi.lt“. Tos pačios dienos vakare, arba kitos dienos ryte ieškovas pastebėjo, kad publikacija ir video anonsas nebepasiekiami, išimti ir iš LŠS „Facebook“ paskyros ir iš interneto puslapio. Parašęs M. P. elektroninį laišką su paklausimu dėl kokių priežasčių taip nutiko, atsakymo nesulaukė. Ieškovas sulaukė „Lietuvos ryto“ žurnalistės skambučio su prašymu pakomentuoti, kaip vertina, kad publikacijos buvo pašalintos ir kaip vertina LŠS nario, kovinio (duomenys neskelbtini) būrio vado E. J. viešus komentarus, kurių tuo metu dar nebuvo skaitęs. „Lietuvos ryto“ žurnalistų susidomėjimą sukėlė šie po LŠS „Facebook“ paskyroje paskelbtu pranešimu apie ieškovo narystę LŠS, jo nuotrauka ir antrašte: (duomenys neskelbtini) E. J. viešai paskelbti tokio turinio komentarai: „Tikiuosi, kad visą šitą šūdą iškuopsime. Tokie dalykai vyksta iš ubagystės nėra nei kas tikrina, nei kas vertina. Tikiu, kad ateity susitvarkysime, jog iš valstybės institucijų ir valstybės apskritai besityčiojančios padugnės nebebus šioje organizacijoje“. Ieškovas nurodo, kad šiuose atsakovo viešai paskelbtuose teiginiuose buvo vadinamas „šūdu“, kurį jis tikisi iškuopti iš LŠS ir „iš valstybės besityčiojančia padugne“. Ieškovas atsakė į žurnalistės užduotus klausimus. Ta tema portale „Lrytas.lt“ buvo publikuotas straipsnis, kuriame pasisakė ir M. P., ir E. J., ir ieškovas: „Šauliai nustebo, kad organizacija reprezentuojama K. K. veidu: kritikos sulaukę įrašai dingo“.
Šalies argumentai
3. Ieškovas teigia, kad sulaukęs žurnalistės skambučio ir sužinojęs apie E. J. paskelbtus melagingus jį žeminančius teiginius patyrė didelį stresą, perskaičius E. J. teiginius LŠS „Facebook“ grupėje, taip pat pasirodžius publikacijai stresą ir neigiamus emocinius išgyvenimus patyrė ir ieškovo artimieji: mama, tėtis, žmona, vaikai, kurie matė jo nuoseklų, nuoširdų siekį ir pasirengimą ginkluotai krašto gynybai, dalyvavo jam duodant iškilmingą LŠS priesaiką, nesuprato, kodėl E. J. viešai jį žemina dėl to, kad tapo šauliu ir apie tai papasakojo visuomenei norėdamas motyvuoti kuo daugiau žmonių prisijungti prie LŠS, rengtis krašto gynybai. Pasirodžius E. J. teiginiams, sulaukė LŠS narių SMS žinučių, žinučių „Facebook“ paskyroje, iš kurių suprato, kad jie E. J. apie jį paskleistus teiginius skaitė, supranta, kad jie jam sukėlė didelį pergyvenimą ir rašė, kad jį palaiko, kad mato jo atsidavimą, ryžtą ir valią rengtis ginkluotai krašto gynybai būnant LŠS nariu. Praėjus kelioms dienoms po E. J. paskleistų teiginių ir to pasėkoje pasirodžiusios publikacijos „Lrytas.lt“, sulaukė LŠS (duomenys neskelbtini) (kuriai ir ieškovas priklausė) vado mjr. M. M. kvietimo atvykti pasikalbėti. Susitikimas vyko LŠS Vilniaus rinktinės štabe. Pokalbio metu mjr. M. M. pasisakė dėl susidariusios situacijos, išklausė ieškovo pozicijos ir pasakė, kad dėl po E. J. paskelbtų teiginių, kurie paskleidė abejonių dėl ieškovo reputacijos ir patikimumo ir dėl to LŠS narių tarpe kilusio ažiotažo ieškovui, ieškovui bus sunku toliau būti LŠS nariu, bus sunku tapti koviniu šauliu. Atsižvelgęs į vado išsakytą vertinimą, ieškovas priėmė labai morališkai sunkų sprendimą ir išstojo iš LŠS. Iki tos dienos buvo įsigijęs visą tarnybai LŠS reikalingą aprangą, ekipuotę, ginkluotę, amuniciją, kuri kainavo didelę dalį šeimos santaupų, tūkstančius eurų. E. J. paskleisti melagingi teiginiai sukėlė sunkumų įgyvendinant ir ieškovo prisiimtus įsipareigojimus kuriant laidą (duomenys neskelbtini), atsakovo ieškovo atžvilgiu įvykdytas teisės pažeidimas lėmė ieškovo reputacijos sumenkinimą, dėl kurio komplikavosi visas laidos kūrimo procesas. E. J. paskleisti melagingi, žeminantys, įžeidžiantys teiginiai sukėlė jam didelius emocinius išgyvenimus, padarė didelį neigiamą poveikį, kuris jam buvo nepalankus ir nepriimtinas, pažemino ir sumenkino ir sukėlė dvejonių dėl jo nepriekaištingos reputacijos LŠS narių ir visuomenės akyse, sukėlė ir tiesioginius finansinius praradimus. E. J. įvykdytas teisės pažeidimas buvo sąmoningas, tyčinis ir pasikartojantis. Jis, kaip žurnalistas, turėjo žinoti, kad viešai reiškiama kritika kitam asmeniui turi būti reiškiama etiškai, negali būti grįsta melagingais teiginiais, negali būti pateikiama žeminančia ar įžeidžiančia forma. E. J. išsilavinimas, žurnalistinė ir darbo visuomenės informavimo srityje patirtis byloja, kad jis, darydamas teisės pažeidimą ieškovo atžvilgiu, negalėjo nežinoti, kokia atsakomybė jam už tai tenka, negalėjo nežinoti ir nesuprasti, kad jo veiksmai yra pažeidžiantys teisę. Kitaip tariant, ieškovo vertinimu, teisės pažeidimą ieškovo atžvilgiu jis darė tyčia, siekdamas ieškovą pažeminti, sumenkinti jo reputaciją, pažeminti ieškovo garbę ir orumą. Sprendžiant dėl neturtinės žalos dydžio, ieškovas prašo atsižvelgti, kad atsakovas yra verslininkas, už savo darbą gaunantis didelį atlyginimą, kuris ženkliai (kelis ar net keliolika kartų) viršija Lietuvos Respublikos teisės aktais nustatytą vidutinį darbo užmokestį. Beje, būdamas LŠS nariu, E. J. ir žinodamas, kad ginčo teiginių paskelbimo metu ir ieškovas buvo LŠS narys, E. J. privalėjo vadovautis ir LŠS statute ir etikos kodekse numatytomis taisyklėmis. Be to, ieškovo reputacijos menkinimą E. J. pratęsė ir duodamas interviu jau minėtai „Lrytas.lt“ publikacijai: „Žurnalistas kėlė klausimą, ar toks asmuo, kaip K. K., apskritai turėtų tapti šauliu, „Aš manau, kad tai yra nesusipratimas, jog tokie žmonės yra organizacijos nariai. Bet čia ne man spręsti, aš tokių sprendimų nepriimu. Manau, kad tokie asmenys savo veiklą akivaizdžiai kreipia prieš valstybės institucijas, prieš teisingumo vykdymą, prieš demokratiškai išrinktų pareigūnų veiklą.“. Ieškovas akcentavo, kad LŠS „Facebook“ paskyroje viešai parašytus komentarus perskaitė šimtai žmonių.
4. Ieškovas nurodė, kad 2022 m. gruodžio 5 d. E. J. viešai LŠS „Facebook“ paskyroje prie jo paties šioje paskyroje įkeltos portalo „Lrytas.lt“ publikacijos „Šauliai nustebo, kad organizacija reprezentuojama K. K. veidu: kritikos sulaukę įrašai dingo“ paskelbė dar vieną komentarą: „Patriotizmas tai paskutinė niekšo priedanga (dr. S. D.) Šaulių sąjunga vis auga ir stiprėja, kodėl nepabandyti sugriauti jos iš vidaus? Sumanus ėjimas deleguoti antivalstybinį parazitą į svarbiausią paramilitarinę organizaciją. Teismų sprendimų raginęs nevykdyti, valstybės institucijas niekinantis asmuo, negali atitikti nepriekaištingos reputacijos kriterijaus“. Šiuos viešai, socialiniame tinkle paskelbtus komentarus ieškovas vertina kaip sisteminius, pasikartojančius, mane kaip buvusį LŠS narį ir LR pilietį šmeižiančius, žeminančius jo garbę ir orumą ir įžeidžiančius. Apie ieškovą atsakovo paskelbti tikrovės neatitinkantys teiginiai buvo paskelbti viešai, neatitinka tikrovės, yra melagingi, žeminantys garbę ir orumą ir įžeidžiantys, juose melagingai teigiama, kad neva ieškovas veikęs, veikia prieš Lietuvos valstybę, užsiima antivalstybine veikla, neva yra organizuotos antivalstybinės grupės narys integruotas į Lietuvos šaulių sąjungą, kad griautų ją iš vidaus, tai yra, neva yra padaręs nusikaltimą, numatytą Baudžiamajame kodekse. Po LŠS „Facebook“ paskyroje paskelbtu pranešimu apie ieškovo narystę LŠS, ieškovo nuotrauka ir antrašte: (duomenys neskelbtini), E. J. paskelbė tokio turinio komentarą: „Tikiuosi, kad visą šitą šūdą iškuopsime. Tokie dalykai vyksta iš ubagystės nėra nei kas tikrina, nei kas vertina. Tikiu, kad ateity susitvarkysime, jog iš valstybės institucijų ir valstybės apskritai besityčiojančios padugnės nebebus šioje organizacijoje“. Ieškovas nurodo, kad niekuomet nesityčiojo iš Lietuvos valstybinių institucijų, niekuomet nesityčiojo iš Lietuvos valstybės. Priešingai, visuomet veikė valstybės labui. Šie E. J. viešai apie ieškovą paskelbti teiginiai yra melagingi, neatitinka tikrovės, šmeižia ieškovą, kaip buvusį LŠS narį, žemina jo garbę ir orumą, daro žalą jo įvaizdžiui ir reputacijai. Ieškovas nurodo, kad nėra padaręs, įtartas ar tirtas dėl jokios antivalstybinės veiklos požymių turinčios veiklos. Nepriklausė ir nepriklauso jokiai antivalstybinei grupuotei, negriauna LŠS nei iš vidaus, nei iš išorės. Atvirkščiai, keletą metų viešai veikė LŠS labui, kurdamas TV laidų ciklą (duomenys neskelbtini), o nuo 2022 m. liepos 6 d. iki 2023 m. sausio 3 d. tarnavo organizacijoje ir kaip eilinis LŠS narys. Niekada nėra raginęs nevykdyti teismų sprendimų. Atvirkščiai, visuomet teismuose spręsdavo kilusius ginčus. Niekada neniekino valstybės institucijų, yra nepriekaištingos reputacijos kaip tą apibrėžia LR įstatymai, tą patvirtina valstybinių institucijų pažymos. Net administracine tvarka per pastaruosius penkerius metus yra baustas tik vieną kartą už tai, kad buvo pasibaigęs transporto priemonės civilinės atsakomybės draudimas. Šie E. J. viešai apie ieškovą paskelbti teiginiai yra melagingi, neatitinka tikrovės, šmeižia jį kaip buvusį LŠS narį ir LR pilietį, žemina garbę ir orumą, padarė žalą ieškovo įvaizdžiui ir reputacijai.
5. Ieškovas nurodo, kad Vilniaus apskrities VPK tyrėjas atsisakė pradėti ikiteisminį tyrimą pagal ieškovo pareiškimą dėl šmeižimo, tačiau nurodė, kad E. J. elgesys ieškovo atžvilgiu buvo priešingas teisei, tačiau jo parašyti teiginiai nesiekia tokio pavojingumo laipsnio, koks keliamas nusikalstamoms veikloms, ir konstatavo, kad ieškovas gali apginti savo pažeistas teises kreipdamasis į teismą su ieškiniu.
6. Ieškovas nurodo, kad yra gavęs Žurnalistų etikos inspektoriaus tarnybos atsakymą į skundą dėl viešai E. J. paskelbtų tikrovės neatitinkančių ir ieškovo garbę ir orumą žeminančių teiginių, kuriame nurodoma, kad skundo pateikimo dieną ginčo informacija jau buvo pašalinta, žurnalistų etikos inspektorius neturi galimybės patikrinti, kokioje konkrečioje uždaroje grupėje buvo paskelbtas ginčo komentaras, kaip ir neturi galimybės šios informacijos pripažinti neteisinga ar netikslia bei konstatuoti pareiškėjo garbės ir orumo pažeidimo. Taip pat inspektorius nurodė, kad skundžiama informacija buvo paskelbta socialiniame tinkle, tačiau pasiekiama ribotam asmenų skaičiui, pareiškėjo skundžiamą informaciją galėjo matyti tik tikslinės uždaros grupės nariai. Teiginiai negali būti vertinami izoliuotai nuo susijusių aplinkybių, tačiau, konkrečiu atveju, informacijos uždarumas apriboja galimybę objektyviai įvertinti ginčo informaciją atsižvelgiant į visą jos paskelbimo kontekstą ir paskelbimo aplinkybes. Taip pat inspektorius nurodė, kad E. J., parašydamas ginčo komentarą, kuris buvo prieinamas apibrėžtam asmenų ratui (uždaros grupės nariams) neveikė kaip viešosios informacijos rengėjas (skleidėjas). Taigi, remiantis šiomis išdėstytomis aplinkybėmis, inspektorius padarė išvadą, kad pareiškėjo skunde nurodytų aplinkybių vertinimas nepriskirtinas žurnalistų etikos inspektoriaus kompetencijai, skundo tyrimas buvo nutrauktas. Inspektorius taip pat nurodė, kad pareiškėjui nėra apribota galimybė galimai pažeistas neturtines teises civiline tvarka ginti bendrosios kompetencijos teisme.
Atsiliepimas
7. Atsakovas pateikė atsiliepimą (DOK-186540), kuriuo prašo patikslintą ieškinį atmesti, priteisti iš ieškovo atsakovo naudai bylinėjimosi išlaidas. Atsiliepime nurodoma, kad atsakovas yra aktyvus LŠS narys nuo 2016 m., yra LŠS būrio vadas, deleguotas ir Lietuvos Respublikos Prezidento dekretu įtrauktas į (duomenys neskelbtini), kuri inter alia sprendžia ir Lietuvos informacinės erdvės priežiūros klausimus, jam už jo veiklą suteikti gausūs Lietuvos Respublikos valstybės ir LŠS apdovanojimai. Atsakovas dalyvauja LŠS ateities planų rengime, atstovauja organizacijos interesus rengiant teisės aktus, susijusius su LŠS. Atsakovas yra deleguotas LŠS atstovauti organizaciją Lietuvos Respublikos Seimo Nacionalinio saugumo ir gynybos komitete, rengiančiame įvairių įstatymų pakeitimus. Atsakovas organizuoja daugelį svarbiausių organizacijos renginių, yra apdovanotas LŠS medaliu „Už nuopelnus Šaulių sąjungai”, tad natūralu, kad atsakovui rūpi šios organizacijos reputacija ir kokios reputacijos asmenys tampa LŠS nariais. Atsakovas nurodė, kad ginčo komentarai buvo paskelbti socialinio tinklo „Facebook“ uždaroje grupėje, paskyroje „Lietuvos Šaulių sąjunga“. Šioje uždaroje grupėje yra pasisakoma tik grupės nariams aktualiais LŠS organizaciniais klausimais. Šiuos komentarus atsakovas paskelbė kaip LŠS narys, o ne kaip žurnalistas ar asmuo, siekiantis informuoti visuomenę. Atsakovui, kaip ir kitiems minėtos uždaros „Facebook“ grupės nariams, yra žinoma viešai skelbiama informacija apie ieškovo K. K. ryšius su teismų sprendimų nevykdžiusia N. V. ir jos šalininkais, jo viešus pasisakymus lyginant įsiteisėjusių teismų sprendimų vykdymą su nusikalstama veikla, tačiau minėtais komentarais atsakovas nesiekė pažeminti ieškovo, t. y. konkretaus asmens, garbės ir orumo. Minimi komentarai yra apibendrinančio pobūdžio ir skirti išreikšti atsakovo asmeninę nuomonę ne apie konkretų asmenį, o apie tai, kad į LŠS yra priimami įvairūs asmenys, kurie dėl savo veiklos, viešų pasisakymų, prieštaringų biografijos faktų, veikimo prieš konstitucines valstybės institucijas, neatitikimo nepriekaištingos reputacijos reikalavimams, atsakovo asmeniniu vertinimu, neturėtų būti priimami į LŠS narius, siekiant saugoti šios organizacijos dalykinę reputaciją, jos siekiamų visuomeninių tikslų įgyvendinimo. Taigi, ginčo teiginiai buvo paskelbti kaip atsakovo subjektyvi nuomonė apie tai, kokie asmenys neturėtų būti priimami į LŠS narius. Tokių teiginių neįmanoma patikrinti tiesos kriterijumi, kadangi ginčo teiginiais nėra konstatuojami kokie nors faktai, o yra pateikiamas tik subjektyvus atsakovo vertinimas apie jam svarbius vidinius LŠS organizacijos klausimus. Atitinkamai tokių teiginių negalima nei pripažinti kaip neatitinkančių tikrovės ar reikalauti tokius teiginius paneigti kaip neatitinkančius tikrovės.
8. Atsakovas nurodo, kad, kaip matoma iš ginčo teiginių, joks konkretus asmuo juose nėra įvardijamas, jie yra apibendrinančio pobūdžio, todėl ieškovas neapgrįstai laiko, kad šio ginčo teiginiai buvo paskelbti būtent apie jį. Kaip jau buvo minėta, atsakovas yra aktyvus LŠS narys, todėl jam rūpi kokie asmenys yra priimami į šią organizaciją. Vien dėl to, kad, atsakovo vertinimu, tam tikri asmenys neturėtų būti priimami į LŠS narius, nereiškia, kad dėl to atitinkami asmenys į LŠS narius nėra priimami. Šiuo atveju atsakovas minėtais komentarais tik pateikė savo subjektyvią nuomonę, jog į LŠS narius turėtų būti priimami tik tokie asmenys, kurių reputacija viešojoje erdvėje nekelia abejonių, tačiau tai nereiškia, kad šie komentarai buvo skirti būtent tik paties ieškovo asmeniui.
9. Atsakovas atkreipė dėmesį, kad viešųjų asmenų privataus gyvenimo ribos saugomos skirtinga apimtimi negu privačių asmenų, ir viešasis asmuo nesinaudoja tokiu pačiu garbės ir orumo gynimu kaip privatus asmuo, nagrinėjant šios kategorijos bylas būtina nustatyti, ar asmenys, apie kuriuos paskleista ginčijama informacija, yra viešieji. Teismų praktikoje laikomasi nuostatos, kad viešasis asmuo nesinaudoja tokiu pačiu garbės ir orumo gynimo mastu, kaip privatus asmuo. Viešasis asmuo privalo demonstruoti didesnį tolerancijos laipsnį žiniasklaidos dėmesiui. Atsakovas teigė, kad ieškovą galima laikyti viešuoju asmeniu keliais teisiniais pagrindais. Ieškovas yra visuomenėje žinomas asmuo, televizijos laidų autorius ir vedėjas, jis yra populiarus socialinių tinklų naudotojas, formuojantis tikslinių visuomenės grupių nuomonę įvairiais klausimais ir jo veikla turi reikšmės viešiesiems reikalams. Kaip matoma iš Ieškovo „Facebook“ paskyros jis turi 26 944 sekėjus, ieškovas dažnai savo „Facebook“ paskyroje išsako savo nuomonę įvairiais visuomenę dominančiais klausimais, o jo įrašai socialiniame tinkle „Facebook“ sulaukia gana didelio susidomėjimo. Be to, ieškovas dažnai dalija interviu visuomenės informavimo priemonėms ir išsako savo nuomonę įvairiais klausimais, kurie domina visuomenę ir sulaukia nemažos jos dalies susidomėjimo, todėl ieškovo, kaip viešojo asmens, statusas nekelia jokių abejonių. Be to, ieškovas aktyviai dalyvavo ir politinėje veikloje, jis ne kartą kandidatavo į Seimo narius Lietuvos Respublikos Seimo rinkimuose. Taipogi tokios aplinkybės, kad ieškovas yra viešasis asmuo yra konstatuotos ir Žurnalistų etikos tarnybos inspektoriaus sprendime, o ieškovas tokių aplinkybių neginčija. Ieškovas, kaip viešasis asmuo, negali tikėtis, kad jo ankstesnė prieštaringa veikla nebus kitų asmenų vertinama kai itin pavojinga teisinei valstybei ir tuo pagrindu ieškovas nebus vertinamas neigiamai, abejojama jo reputacijos neprieštaringumu.
Atsiliepimas
10. Atsiliepime nurodoma, kad ieškovas neįrodė, kad ginčo teiginiai buvo paskleisti būtent apie jį, tačiau atsakovas nurodo pateikiantis įrodymus, kurie patvirtina, kad pats ieškovas pats savo ankstesne veikla bei pasisakymais viešojoje erdvėje leido susidaryti apie jį nuomonę, kaip apie asmenį, kuris niekina valstybę ir valstybės institucijas. Iš su atsiliepimu pateiktų straipsnių matyti, kad ieškovas, nepateikdamas jokių įrodymų, neatsižvelgdamas į objektyviai ikiteisminiuose tyrimuose, išnagrinėtose baudžiamosios bylose konstatuotus faktus, priimtus teismų nuosprendžius, valstybės pareigūnus ir institucijas įvardija kaip susikompromitavusius, nepateikdamas jokių įrodymų skleidė tikrovės neatitinkančią informaciją apie nužudytą teisėją, dėl ko jis buvo priverstas viešai paneigti paskleistus teiginius, televizijos eteryje teismo sprendimo vykdymą prilygino nusikalstamos veikos vykdymui. Akivaizdu, kad tokie ieškovo pasisakymai viešojoje erdvėje leidžia pagrįstai susidaryti nuomonę, kad ieškovas niekina valstybę ir jos institucijas, juo labiau, kad ieškovas, paskleisdamas minėtus teiginius, jiems pagrįsti nepateikia jokių įrodymų. Atsakovas pagrįstai galėjo susidaryti nuomonę, kad ieškovas, vadovaujantis LŠS etikos kodeksu, negalėtų būti LŠS nariu, ir apskritai ieškovo veikla, jos įstatymus pažeidžiantis pobūdis, gali būti vertinama kaip ieškovo siekimas tapti LŠS nariu, siekiant ne visuomeninių, bet asmeninių tikslų gerinant visuomenėje savo įvaizdį, kuris yra ir gali būti vertinamas neigiamai dėl ieškovo netinkamos, neetiškos veiklos. Anot atsakovo, atsižvelgiant į ankstesnę ieškovo veiklą bei LŠS nariams keliamus etikos reikalavimus, ginčo teiginiais buvo ir yra prisidedama prie visai visuomenei svarbių klausimų, todėl tokie pasisakymai negali būti apriboti. Be to, atsakovas atkreipė dėmesį, kad šiuo atveju ginčo teiginiai buvo paskelbti uždaroje LŠS „Facebook“ grupėje, todėl tuo atveju, jeigu ieškovo pareikšti reikalavimai būtų patenkinti, paneigimas turėtų būti paskelbtas būtent toje pačioje grupėje, kur buvo paskelbti ir šio ginčo teiginiai.
11. Pasisakydamas dėl ieškovo reikalavimo priteisti neturtinę žalą, atsakovas nurodė, kad ieškovas apskritai nepateikė jokių įrodymų, kad jis patyrė neturtinę žalą, nenurodo jokių neturtinės žalos pasireiškimo objektyvių duomenų, pabrėžė, kad kasacinis teismas nuosekliai laikosi savo praktikos, kad neturtinė žala tokio pobūdžio ginčuose viešiesiems asmenims nėra priteisiama, kadangi viešieji asmenys turi plačias galimybe patys pateikti savo viešą poziciją dėl apie juos paskleistų duomenų, ar pareikštų nuomonių, nėra teisinio pagrindo priteisti ieškovo reikalaujamą neturtinę žalą. Be to, atsakovas pažymėjo, kad vadovaujantis Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 2.24 straipsnio 6 dalimi, paskleidęs tikrovės neatitinkančius duomenis asmuo atleidžiamas nuo civilinės atsakomybės, jeigu tie duomenys yra paskelbti apie viešą asmenį bei jo valstybinę ar visuomeninę veiklą, o juos paskelbęs asmuo įrodo, kad jis veikė sąžiningai siekdamas supažindinti visuomenę su tuo asmeniu ir jo veikla.
12. Teismo posėdžio metu ieškovas palaikė patikslinto ieškinio reikalavimus pilna apimtimi, prašė ieškinį tenkinti, taip pat prašė priteisti iš atsakovo ieškovo patirtas bylinėjimosi išlaidas. Ieškovas papildomai paaiškino, kad inspiruotas 2014 m. įvykių Ukrainoje ir suvokimo, kad Lietuvoje pilietinė visuomenė turi telktis, 2018 m. jis pradėjo TV projektą, siekdamas skatinti tapti LŠS nariais, įkvėpti žmones. Projektas buvo rodomas televizijoje keletą sezonų, iš viso apie 18 laidų. Laidose filmavosi daug žymių žmonių, viena laida skirta ir E. J. būriui. Iki 2022 m. vasario 24 d., kuomet prasidėjo karas Ukrainoje, jis nors ir nebuvo LŠS narys, tačiau rinkosi ekipuotę, pateikė prašymą tapti nariu ir buvo pakviestas 2022 m. liepos 6 d. duoti priesaiką. Ceremoniją stebėjo apie 2 000 žmonių, jį lydėjo šeima, draugai, jam tai buvo svarbus momentas, visa savo esybe jis jautė priesaikos prasmę. Dar buvo likusios kelios laidos, vienoje iš laidų jis papasakojo savo istoriją apie tapimą šauliu. Su laida apie jį išėjo anonsas, juo pasidalino LŠS, pranešimas buvo suderintas su M. P.. Tą pačią ar kitą dieną jis pastebėjo, kad anonsai išimti, sulaukė žurnalistės skambučio, kaip reaguoja į atsakovo pasisakymus, jis jų nebuvo skaitęs, buvo apstulbęs. Kiti šauliai atsiuntė jam nuorodas dėl atsakovo citatų, jo motina irgi matė teiginius, tai buvo smūgis visai šeimai. Tuo metu vyko sudėtingos žieminės pratybos ir jam morališkai buvo sunku eiti į pratybas, nes buvo „apipiltas purvais“. Gerbdamas LŠS, nusprendė šios situacijos niekaip neviešinti, nekomentuoti savo „Facebook“ paskyroje, kad nebūtų žalos LŠS. Jį pasikvietė M. M., buvo nutarta, kad ieškovas savo garbę ir orumą gins, tačiau neviešins eigos, kreipsis į LŠS garbės teismą. Jausdamas atsakomybę, jis, kol nebus išspręsta situacija, parašė prašymą išstoti iš LŠS, kad nebūtų „purvo šešėlio“. Rinktinės garbės teisme nagrinėjamas ginčas kitu aspektu. Ieškovas kreipėsi į prokuratūrą, tačiau jam paaiškino, kad atsakovas atliko priešingus teisei veiksmus, bet ne tokius sunkius, kad būtų inkriminuojamas nusikaltimas. Šio nutarimo jis neskundė, kreipėsi į Žurnalistų etikos inspektorių, prašydamas įvertinti, ar atsakovas nepažeidė žurnalisto etikos, po 6-8 mėnesių gavo atsakymą, kad ne inspektoriaus jurisdikcijoje vertinti atsakovo teiginius, nes šis neveikė kaip žurnalistas, be to, teiginiai paskelbti uždaroje „Facebook“ grupėje. Taigi, abi institucijos patvirtino, kad atsakovo teiginiai paskleisti apie ieškovą. Ieškovas galvojo dėl atsakovo motyvų, kodėl atsakovas ėmėsi tokios „patvorio chuligano“ retorikos paskleisdamas tokius teiginius, svarstė įvairius variantus, ir jam iškilo aplinkybė, kad kai prieš keletą metų atsakovo prodiuserinė grupė turėjo daug projektų, jis buvo pateikęs skundą dėl LRT pažeidimų. Jis išsiaiškino, kad atsakovo grupė gauna daug eterio, daug projektų, klausė – kiek atsakovo kontorai kainuoja gaminti tas laidas. Atsakovas tais epizodais buvo nepatenkintas, gal tai buvo kaip atgarsis. Tačiau tai neužkliuvo, kai ieškovas tapo šauliu arba kai parodė laidą apie atsakovą, tačiau užkliuvo, kai buvo parodytas laidos anonsas apie ieškovą. Nors atsakovas teigia, kad buvo paskelbta nuomonė, tačiau ir nuomonė turi būti reiškiama su pagarba, o ne žeminančiai, įžeidžiančiai. Atsakovas yra įtakingiausias žurnalistas, todėl žeminimas iš jo labai žeidžia. Prieš 15 metų jis veikė kaip žurnalistas, kūrė laidas, kėlė svarbius aktualius klausimus, buvo padaryta klaidų dėl D. K. istorijos, kad pasakė melagingus teiginius apie teisėją J. F., bet pažeidimą pripažino, buvo paneigimas, atsiprašymas. Tai buvo skausminga pamoka, dėl šio epizodo jis kaltę pripažįsta. Ieškovas akcentavo, kad nėra dalyvavęs jokiose antivalstybinėse veiklose, neteistas, nebaustas (tik du kartus už greičio viršijimą ir nepratęstą draudimą), tačiau atsakovas jį kaltina padarius sunkų nusikaltimą – vykdžius antivalstybinę veiklą. Ieškovo profesinės veiklos tikslas – stiprinti Lietuvos demokratiją, o atsakovo teiginiai diskredituoja jo asmeninę bei profesinę veiklą, mažina visuomenės ir šaulių pasitikėjimą juo. Bet kuris asmuo nenorėtų būti tapatinamas su epitetais, kuriuos atsakovas priskyrė jam. Ieškovas pabrėžė, kad jis šiuo metu nėra viešas asmuo, nors ginčo metu kaip ir viešas asmuo buvo, tačiau dabar jau kelerius metus praktiškai nieko neviešina, nedalyvauja jokiose laidose, nors ir yra žinomas asmuo, tačiau jau daug metų iš aktyvios veiklos pasitraukęs, išstojęs iš visų organizacijų. Tai, kad jis sukūrė laidą apie save, viešino šeimą, nereiškia, kad jis yra viešas asmuo, jis tenorėjo įkvėpti žmones savo pavyzdžiu, specialiai nesiekė viešumo, o siekė kilnios misijos, aukojosi, tai vienkartinis atvejis. Ieškovas pažymėjo, kad apie 44 procentus šeimos pajamų skiria situacijai dėl karo. Dėl neturtinės žalos pabrėžė, kad kuo ilgiau trunka procesas, tuo didesnė jam daroma žala, ji besitęsianti, tai traumuojanti patirtis, raminamųjų vaistų negėrė, tačiau tai jam kainavo daug emocinės sveikatos. Ieškovas stengiasi neviešinti šio ginčo, nes tai dar daugiau gali kainuoti. Ieškovas buvo nepelnytai „apipiltas purvu“, ir vado M. M. reakcija buvo, kad tas „purvas“ yra. Jam buvo itin sudėtingas sprendimas dėl išstojimo iš LŠS, artimieji taip pat išgyveno dėl šios situacijos. Atsakydamas į atsakovo atstovo klausimus, nurodė, kad šiuo metu yra bedarbis, registruotas Užimtumo tarnyboje, taip pat užsiima savanoryste, ir kitais įvairiais projektais, nuo 2023 m. vasaros nebėra įmonės (duomenys neskelbtini) direktorius, minėta įmonė realiai neveikia, nerealizuoja projektų. Kiekvienais metais dalyvaudavo konkursuose LRT, tačiau vis kažko pritrūkdavo ir suprato, kad yra nepageidaujamas, gal per silpni projektai. Kitose televizijose irgi nepavyko dėl tam tikrų niuansų, tuomet bandė eiti į politiką, jo žurnalistinė veikla nunyko. Galbūt nepavyko ir dėl to, kad buvo priimta sprendimų, kad jo televizinė veikla buvo šmeižianti. Daugiausiai jis pamokų gavo 2003 metais, atsakomybę prisiima, dėl to skaudžiai išgyveno, ir išgyvena iki šiol, stengėsi taisytis, baigiantis darbui apie dešimtmetį nuo 2014 metų neturėjo jokių neigiamų vertinimų, nuobaudų, nes klaidas suprato, į jas labai rimtai žiūrėjo. Bet ilgainiui jis buvo „atšauktas“, nes užkliuvo jo polemika dėl šeimos, partnerystės, jam nepelnytai buvo užklijuota „antivakserio“ etiketė. M. M. jam pasiūlė pasitraukti ne dėl jo žurnalistinės veiklos, o buvo aptarta, kad atsakovas suteršė jo reputaciją, kurią jis nusprendė ginti, o apgynęs – grįžti į šaulius. Ieškovas pabrėžė, kad atsakovas teiginius paskelbė viešai, apie ieškovą, šie teiginiai pažemino ieškovo garbę ir orumą ir turėjo pasekmes. Ieškovas sutinka su atsiliepime išdėstytu argumentu, kad paneigimas turėtų būti paskelbiamas toje pačioje „Facebook“ grupėje.
Šalies argumentai
13. Teismo posėdžio metu atsakovo atstovas su patikslintu ieškiniu nesutiko, prašė atmesti, prašė priteisti iš ieškovo atsakovo naudai bylinėjimosi išlaidas. Atsakovo atstovas papildomai paaiškino, kad ieškovas nepateikė pilnos versijos komentarų, nes atsakovo komentarai yra dalis vykusios diskusijos, net pats ieškovas pripažįsta, kad nematė visos diskusijos. Ieškovas nepateikė į bylą visų duomenų (visos diskusijos, visų komentarų) ir neįrodė, kad teiginiai yra vienareikšmiškai apie ieškovą, nei vardas, nei pavardė nepaminėti, neaišku, ar nėra vertinti kiti asmenys, abejonė nėra paneigta, atsakovas komentarais pasisakė dėl problemų LŠS, kad nėra procedūrų dėl reputacijos vertinimo, atsakovas pasisakė platesniu kontekstu, atsakovas yra susirūpinęs, kad į šaulius patektų tinkami asmenys ir atitiktų kriterijus. Ieškovas formavo visuomenės nuomonę, kad galima nevykdyti teismų sprendimų (apie tai rašoma atsiliepimo 38 punkto D pastraipoje), o tokia veikla yra antivalstybinė, nes griaunami teisinės valstybės pamatai. Jei teismas nuspręstų, kad atsakovas pasisakė apie ieškovą, tuomet teigtina, kad buvo pateikta atsakovo nuomonė, kuriai tiesos kriterijus netaikomas, atsakovas tai nuomonei susidaryti turėjo faktinį pagrindą dėl ankstesnės ieškovo veiklos, ankstesnių pasisakymų. Šioje byloje nesprendžiamas klausimas dėl šaulių etikos kodekso ir statuto pažeidimo, dėl atitinkamos retorikos vartojimo. Ieškovas šioje byloje pasirinko savo teises ginti pats, teisine pagalba nesinaudojo. Pagal teiginių pobūdį, jie priskirtini nuomonėms ir jie yra plataus apibendrinančio pobūdžio. Teiginiai paskelbti uždaroje grupėje diskutuojant apie tai, kokios reputacijos asmenys gali tapti LŠS nariais. Tokia nuomonė gali būti pareikšta, nes tai svarbi visuomenei diskusija, apribojimai tokiai nuomonei negali būti taikomi. Ieškovas neprašo nuomonės pripažinti neetiška, ieškinio dalykas, kurį pasirinko pats ieškovas, yra apie teiginius, o ne apie nuomonę. Ginčas yra kilęs tarp dviejų viešų asmenų, ieškovas siekė viešumo, rodė savo šeimą. Ieškovas pats nusprendė trauktis iš LŠS, nors turėjo galimybę savo teises ginti kitais būdais, pavyzdžiui LŠS garbės teisme. Atsakovas šiuo metu nėra svarstomas garbės teisme, nes ieškovas, nebūdamas nariu, pateikė skundą. Žurnalistų etikos inspektorius nutraukė skundo nagrinėjimą, jokie neteisėti veiksmai nebuvo konstatuoti, nėra jokių prejudicinių faktų ir tai teismo nesaisto. Ieškovas pats nesilaiko teisės aktų reikalavimų, yra pažeidęs kitų asmenų garbę ir orumą, jo elgesys lemia kaip jis pats bus kritikuojamas kitų asmenų. Ieškovas pats savo žurnalistine veikla užkirto kelią savo pozityviam vertinimui.
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
Patikslintas ieškinys atmestinas.
14. Teismas, vadovaudamasis įstatymu, įvertina visus byloje esančius įrodymus pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku ir objektyviu aplinkybių, kurios buvo įrodinėjamos proceso metu, išnagrinėjimu (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 185 straipsnio 1 dalis). Šalys turi įrodyti aplinkybes, kuriomis grindžia savo reikalavimus bei atsikirtimus, išskyrus atvejus, kai remiamasi aplinkybėmis, kurių CPK nustatyta tvarka nereikia įrodinėti (CPK 178 straipsnis).
15. Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad įrodinėjimas civiliniame procese yra grindžiamas dviem kertiniais principais – rungtyniškumu ir dispozityvumu, todėl tai yra šalių pareigos dalykas, o šios pareigos vykdymas siejamas su tam tikros procesinės laisvės turėjimu. Bylos šalims tenkančios įrodinėjimo pareigos vykdymas yra orientuotas į bylą nagrinėjančio teismo įtikinimą, kad egzistuoja faktinės aplinkybės, kuriomis grindžiami reikalavimai ir atsikirtimai, tačiau civiliniame procese nereikalaujama nustatyti objektyviąją tiesą, t. y. teismo įsitikinimas dėl faktinių aplinkybių, sudarančių bylos nagrinėjimo (ginčo) dalyką, egzistavimo ar neegzistavimo neturi būti absoliutus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. gruodžio 21 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e3K-3-531-248/2018; Lietuvos apeliacinio teismo 2020 m. gegužės 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2A-296-241/2020).
16. Atsižvelgiant į tai, kuriai šaliai lengviau įrodyti vienas ar kitas aplinkybes, materialinės ir proceso teisės normos tarp šalių paskirsto įrodinėjimo naštą. Įrodinėjimo naštą sudaro du tarpusavyje susiję aspektai. Įrodinėjimo našta pirmiausia apima pareigą pateikti įrodymus (pozityvusis įrodinėjimo naštos aspektas). Kitas įrodinėjimo naštos aspektas tampa aktualus tais atvejais, kai nepakanka įrodymų patvirtinti nei ieškovo, nei atsakovo nurodomoms aplinkybėms. Tokiu atveju sprendimas priimamas tos šalies nenaudai, kuriai priklauso neįrodytų aplinkybių įrodinėjimo našta (negatyvusis įrodinėjimo naštos aspektas). Negatyvusis įrodinėjimo naštos paskirstymas sudaro sąlygas rasti išeitį iš procesinės aklavietės, kai įrodymų tiksliai nustatyti praeities įvykius nepakanka, o reikia išspręsti šalių ginčą (Lietuvos apeliacinio teismo 2012 m. balandžio 25 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-652/2012; Lietuvos apeliacinio teismo 2020 m. balandžio 7 d. sprendimas civilinėje byloje Nr. e2A-758-1120/2020).
17. Byloje tarp šalių kilo ginčas dėl socialinio tinklalapio „Facebook“ uždaroje LŠS grupėje atsakovo paskelbtų teiginių, kuriuos ieškovas vertina kaip įžeidžiančius, melagingus, žeminančius ieškovo garbę ir orumą, ir dėl kurių paskleidimo ieškovas teigia patyręs didelį emocinį stresą, neigiamus išgyvenimus, dėl šių teiginių ieškovas nurodo išstojęs iš LŠS, nes paskleisti teiginiai sukėlė dvejonių dėl jo nepriekaištingos reputacijos LŠS narių ir visuomenės akyse, ieškovas nepagrįstai apkaltintas padarę nusikaltimą, užsiimantis antivalstybine veikla, ieškovas nurodo, kad dėl atsakovo paskleistų teiginių kilo sunkumų įgyvendinant jo prisiimtus įsipareigojimus kuriant laidą (duomenys neskelbtini). Ieškovas teigė patyręs neturtinę žalą, kurią vertina 5 000 Eur. Tuo tarpu atsakovas teigia, kad paskelbdamas komentarus uždaroje LŠS „Facebook“ grupėje, nesiekė pažeminti ieškovo garbės ir orumo, komentarai yra apibendrinančio pobūdžio ir yra skirti išreikšti atsakovo asmeninę nuomonę ne apie konkretų asmenį, o apie tai, kad į LŠS yra priimami įvairūs asmenys, kurie dėl savo viešų pasisakymų, prieštaringų biografijos faktų, veikimo prieš konstitucines valstybės institucijas, neatitikimo nepriekaištingos reputacijos reikalavimams, atsakovo asmeniniu vertinimu, neturėtų būti priimami į LŠS narius. Anot atsakovo, tokių teiginių neįmanoma patikrinti tiesos kriterijumi, kadangi ginčo teiginiais nėra konstatuojami kokie nors faktai, o yra pateikiamas tik subjektyvus atsakovo vertinimas apie jam svarbius vidinius LŠS organizacijos klausimus.
Byloje nustatytos ginčui reikšmingos faktinės aplinkybės
18. Iš byloje esančios rašytinės medžiagos, šalių (atstovų) žodinių paaiškinimų nustatyta, kad ieškovas K. A. K. 2019 metais ieškovas pradėjo įgyvendinti TV projektą per „Lietuvos rytas“ televiziją (duomenys neskelbtini). Televizijos eteryje parodyta 12 laidų, kuriose pateikti reportažai apie šaulių veiklą visoje Lietuvoje, visuomenei pristatoma organizacijos veikla. Minėtas projektas taip pat pradėtas rodyti „Delfi TV“ eteryje. 2022 m. gruodžio 1 d. socialiniame tinklalapyje www.facebook.com LŠS paskyroje ir LŠS internetiniame puslapyje buvo patalpintas programos anonsas ir pranešimo tekstas (Teksto antraštė: (duomenys neskelbtini)) bei patalpinta ieškovo su karine ekipuote nuotrauka.
19. Byloje nustatyta, kad ieškovas LŠS nariu tapo 2022 m. liepos 6 d. Iš LŠS ieškovas išstojo 2023 m. sausio 3 d. Iš socialiniame tinklalapyje www.facebook.com esančios ieškovo asmeninės paskyros matyti, kad jis yra stebimas 26 944 sekėjų.
20. Atsakovas E. J. į bylą pateikė duomenis, iš kurių nustatyta, kad nuo 2016 m. atsakovas yra LŠS narys, taip pat yra LŠS būrio vadas. 2019 m. gegužės 10 d. atsakovas buvo apdovanotas III laipsnio Šaulių sąjungos pasižymėjimo ženklu „Už nuopelnus Šaulių sąjungai“, 2019 m. apdovanotas LŠS 100-mečio jubiliejine moneta. Lietuvos Respublikos Prezidento 2021 m. vasario 15 d. dekretu atsakovas apdovanotas ordinu „Už nuopelnus Lietuvai“. Atsakovas, kaip visuomenininkas, gynybos ekspertas ir (duomenys neskelbtini) vadovas, 2023 m. lapkričio 24 d. Lietuvos Respublikos Prezidento dekretu yra įtrauktas į Nacionalinės visuotinės gynybos koordinavimo tarybos, kurios pirmininkas yra Lietuvos Respublikos Prezidentas, narius.
21. Iš ieškovo teismui pateiktų ekrano kopijų nustatyta, kad atsakovas E. J. uždaroje LŠS socialinio tinklalapio www.facebook.com grupėje paskelbė komentarą, kuriame teigė, kad: „Tikiuosi, kad visą šitą šūdą iškuopsime. Tokie dalykai vyksta iš ubagystės – nėra nei kas tikrina, nei kas vertina. Tikiu, kad ateity susitvarkysime, jog iš valstybės institucijų ir valstybės apskritai besityčiojančios padugnės nebebus šioje organizacijoje“.
22. Iš ieškovo teismui pateiktų ekrano kopijų nustatyta, kad atsakovas E. J. uždaroje LŠS socialinio tinklalapio www.facebook.com grupėje prie jo paties įkeltos portalo www.lrytas.lt publikacijos „Šauliai nustebo, kad organizacija reprezentuojama K. K. veidu: kritikos sulaukę įrašai dingo“, 2022 m. gruodžio 5 d. paskelbė komentarą, kuriame teigė, kad: „Patriotizmas tai paskutinė niekšo priedanga (dr. S. D.). Šaulių sąjunga auga ir stiprėja, kodėl nepabandyti sugriauti jos iš vidaus? Sumanus ėjimas deleguoti antivalstybinį parazitą į svarbiausią paramilitarinę organizaciją. Teismų sprendimų raginęs nevykdyti, valstybės institucijas niekinantis asmuo, negali atitikti nepriekaištingos reputacijos kriterijaus. Tikiu, kad šio asmens tapimas organizacijos nariu š.m. Liepos 6 d. tėra tik nesupratimas, bet panašių bandymų gali būti ne vienas. Klaidos padarymas ir tokio asmens priėmimas neatrodo esminė problema, esminė problema būtų klaidos neištaisymas.“
23. Ieškovas kreipėsi į Vilniaus apygardos prokuratūrą, prašydamas pradėti ikiteisminį tyrimą ir nustatyti, ar E. J., viešai paskelbdamas, jo vertinimu, šmeižiančius, įžeidžiančius, žeminančius pasisakymus, nepadarė Lietuvos Respublikos baudžiamajame kodekse 154 straipsnyje apibrėžto nusikaltimo (Šmeižimas). Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Vilniaus miesto šeštojo policijos komisariato veiklos skyriaus vyriausiojo tyrėjo 2023 m. sausio 25 d. nutarimu buvo atsisakyta pradėti ikiteisminį tyrimą dėl pareiškėjo K. A. K. pareiškimo, konstatavus nesant nusikalstamos veikos, numatytos Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 154 straipsnyje, požymių. Nutarime nurodyta, kad nagrinėjamu atveju negauta objektyvių duomenų, kad E. J. pasakyti žodžiai būtų sukėlę abejonių pareiškėjo reputacija ar būtų pakirstas pasitikėjimas juo. Nurodyta, kad baudžiamasis procesas nenumato galimybės reikalauti paneigti paskleistus duomenis, pareiškėjas tokius rezultatus gali pasiekti civilinės teisės priemonėmis. Minėtas nutarimas apskųstas nebuvo.
24. 2023 m. vasario 29 d. ieškovas su skundu kreipėsi į Žurnalistų etikos inspektoriaus tarnybą, prašydamas žurnalistų etikos inspektorės atlikti tyrimą, skundą pripažinti pagrįstu ir reikalauti, kad viešosios informacijos skleidėjas nustatyta tvarka paneigtų paskelbtą tikrovės neatitinkančią informaciją, žeminančią ieškovo garbę ir orumą, kenkiančią teisėtiems interesams, arba sudarytų asmeniui galimybę pačiam atsakyti ir paneigti tokią informaciją. Žurnalistų etikos inspektorė G. R. 2023 m. spalio 17 d. sprendimu nutraukė pareiškėjo skundo nagrinėjimą. Sprendime nurodyta, kad E. J., parašydamas ginčo komentarą, kuris buvo prieinamas apibrėžtam asmenų ratui (uždaros grupės nariams), neveikė kaip viešosios informacijos rengėjas (skleidėjas), taigi pareiškėjo skunde nurodytas aplinkybių vertinimas nepriskirtinas žurnalistų etikos inspektoriaus kompetencijai, pažymėjo, kad pareiškėjui neapribota galimybė galimai pažeistas neturtines teises ginti bendrosios kompetencijos teisme. Minėtas sprendimas apskųstas nebuvo. Ieškovas į teismą su ieškiniu kreipėsi 2023 m. spalio 18 d.
Dėl garbės ir orumo gynimo sąlygų, ieškovo pareikštų reikalavimų pagrįstumo
25. Byloje kilo ginčas dėl ieškovo teisės reikalauti paneigti paskleistus duomenis, žeminančius jo garbę ir orumą ir neatitinkančius tikrovės, bei priteisti ieškovo dėl to patirtą neturtinę žalą.
26. Lietuvos Respublikos Konstitucijos 25 straipsnyje, Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 10 straipsnyje įtvirtinta saviraiškos laisvė – asmens teisė laisvai reikšti savo mintis ir įsitikinimus, ji yra saugotina demokratinės visuomenės teisinė vertybė. Tačiau ši teisė nėra absoliuti. Laisvė reikšti įsitikinimus, gauti ir skleisti informaciją negali būti ribojama kitaip, kaip tik įstatymu, jei tai būtina apsaugoti žmogaus sveikatai, garbei ir orumui, privačiam gyvenimui, dorovei ar ginti konstitucinei santvarkai (Konstitucijos 25 straipsnio 3 dalis), t. y. asmuo, kuris naudojasi teise skleisti informaciją, privalo laikytis įstatymų nustatytų apribojimų, nepiktnaudžiauti informacijos laisve, įgyvendindamas šią teisę, neturi varžyti ar kitaip pažeisti kitų asmenų teisių.
27. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo jurisprudencijoje išaiškinta, kad teisė į garbę ir orumą suprantama kaip asmens teisė reikalauti, jog viešoji nuomonė apie jį būtų formuojama žinių, atitinkančių tikruosius jo poelgius, pagrindu ir moralinis vertinimas atitiktų tai, kaip jis tikrovėje vykdo įstatymų, bendražmogiškos moralės normų reikalavimus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. sausio 27 d. nutartis Nr. 3K-3-1-219/2015; Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. lapkričio 20 d. nutartis Nr. e3K-3-247-701/2020).
28. Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau - CK) 2.24 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta, kad asmuo turi teisę reikalauti teismo tvarka paneigti paskleistus duomenis, žeminančius jo garbę ir orumą ir neatitinkančius tikrovės, taip pat atlyginti tokių duomenų paskleidimu jam padarytą turtinę ir neturtinę žalą.
29. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo teisės aiškinimo ir taikymo praktikoje pripažįstama, kad asmens garbė ir orumas pagal CK 2.24 straipsnį ginami nustačius tokių faktų visetą: pirma, žinių paskleidimo faktą, antra, faktą, kad žinios yra apie ieškovą, trečia, faktą, jog paskleistos žinios neatitinka tikrovės, ir, ketvirta, faktą, kad žinios žemina asmens garbę ir orumą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. kovo 15 d. nutartis Nr. e3K-3-127-403/2018).
30. Taigi, nagrinėjamu atveju pirmiausia, svarbu išsiaiškinti, ar buvo žinių paskleidimo faktas, t. y. byloje turi būti nustatyta, kas buvo paskleista – žinia ar tiesiog atsakovo išsakyta nuomonė; ar paskleista informacija turi pakankamą faktinį pagrindą, kitaip sakant, ar ji atitinka tikrovę. Byloje ieškovas teigia, kad atsakovas paskelbė apie ieškovą teiginius, kurie neatitinka tikrovės, yra melagingi. Atsakovas argumentuoja, kad ginčo teiginiai buvo paskleisti kaip atsakovo subjektyvi nuomonė.
31. Kasacinio teismo praktikoje pažymima, kad kiekvienu atveju, nustatydamas, ar buvo žinių (faktų ir duomenų) paskleidimo faktas, teismas turi išsiaiškinti, ar ši informacija tapo žinoma trečiajam asmeniui. Sąvoka „paskleidimas“ apima konkrečių duomenų perdavimą bet kokiomis priemonėmis (žodžiu, raštu, laišku, įsakymu ir pan.), per visuomenės informavimo priemones, elektroniniu paštu, internetu ir pan. bent vienam asmeniui, išskyrus tą, apie kurį tie duomenys skleidžiami. Duomenys laikomi paskleistais, kai juos, be asmens, apie kurį jie paskleisti, sužino dar bent vienas pašalinis asmuo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2006 m. spalio 11 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-507/2006; 2018 m. kovo 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-127-403/2018, 31 punktas).
32. Kaip nustatyta iš byloje esančių įrodymų ir dėl to ginčo nekilo, kad ginčo komentarai buvo paskelbti socialinio tinklo www.facebook.lt uždaroje grupėje, paskyroje „Lietuvos Šaulių sąjunga“, kurioje skelbiamą informaciją gali matyti tik grupės nariai. Ši uždara grupė vienija LŠS narius, siekiančius diskutuoti jiems rūpimais klausimais, dalintis informacija ir nėra prieinama neapibrėžtam asmenų ratui. Pažymėtina, kad ginčo informacija yra pašalinta, byloje kaip įrodymai, kad ginčo komentarai buvo paskelbti, patvirtina ieškovo pateiktos ekrano nuotraukos su ginčo komentarais. Taigi, nagrinėjamu atveju yra įrodyta, kad ginčo teiginiai buvo paskleisti atsakovui paviešinus socialinio tinklo „Facebook“ LŠS paskyroje ginčo komentarus. Byloje iš esmės nekilus ginčui dėl šios aplinkybės (paskleidimo fakto), teismas šiuo klausimu papildomai nepasisako.
33. Byloje tarp šalių kilo ginčas, ar ginčo teiginiuose yra paskleista žinia ar išsakyta nuomonė. Teismas pažymi, kad tai, ar konkrečiame teiginyje yra paskelbta žinia, ar išsakyta nuomonė, turi būti sprendžiama vadovaujantis tuo, kad žinia yra informacija apie faktus ir jų duomenis. Faktas – tai tikras, nepramanytas įvykis, dalykas, reiškinys; duomenys – fakto turinį atskleidžianti informacija; žinia – informacija apie faktus ir jų duomenis, t. y. reiškinius, dalykus, savybes, veiksmus, įvykius, grindžiamus tiesa, kurią galima užtikrinti patikrinimo bei įrodymo priemonėmis. Žinia yra laikomas teiginys, kuriuo kas nors tvirtinama, konstatuojama, pasakoma ar pateikiama kaip objektyviai egzistuojantis dalykas. O nuomonė – tai asmens subjektyvus faktų ir duomenų vertinimas. Žiniai taikomas tiesos kriterijus, jos egzistavimas gali būti patikrinamas įrodymais ir objektyviai nustatomas. Nuomonė turi turėti pakankamą faktinį pagrindą, tačiau ji yra subjektyvi, todėl jai netaikomi tiesos ir tikslumo kriterijai, nuomonės teisingumas nėra įrodinėjamas (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. kovo 10 d. nutarties civilinėje byloje Nr. 3K-3-141-690/2016 25 punktą ir jame nurodytą kasacinio teismo praktiką; 2016 m. rugsėjo 23 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e3K-3-394-684/2016 39 punktą; 2021 m. balandžio 28 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e3K-3-109-684/2021 30 punktą).
34. Siekiant tinkamai atskirti žinią nuo nuomonės, svarbiausia yra įvertinti pateikiamo teksto kontekstą, autoriaus formuluotes, ar jo teikiama informacija yra suprantama kaip neginčytinas faktas, ar kaip jo asmeninis tam tikrų faktinių aplinkybių vertinimas. Darant išvadą dėl paskleistos informacijos pobūdžio būtina atsižvelgti į visą kontekstą, kuriame ji pateikta, informacijos pateikimo konstrukciją, pagal kurią spręstina, ar autorius teikia informaciją apie su asmeniu susijusį faktą ką nors teigdamas, nurodydamas, ar pateikia savo tam tikrų duomenų subjektyvų vertinimą, kaip jis supranta teikiamus duomenis (žr. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. sausio 27 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-1-219/2015; 2016 m. kovo 10 d. nutarties civilinėje byloje Nr. 3K-3-141-690/2016 27 punktą; 2020 m. liepos 2 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e3K-3-218-684/2020 32 punktą).
35. EŽTT jurisprudencijoje pabrėžiama, kad sprendžiant susidūrusių dviejų demokratinėje visuomenėje itin svarbių teisių – teisės į saviraiškos laisvę ir teisės į privataus gyvenimo gerbimą (apima reputaciją) – konkurencijos klausimą analizuotini įvairūs klausimai: pasisakymo indėlis į visuomenei svarbią diskusiją, nukentėjusio asmens žinomumo laipsnis, pranešimo tema, ankstesnis atitinkamo asmens elgesys, publikacijos turinys, forma ir pasekmės, informacijos gavimo būdas ir jos tikrumas bei paskirtos sankcijos griežtumas (EŽTT 2022 m. lapkričio 15 d. sprendimo byloje Marcinkevičius prieš Lietuvą, peticijos Nr. 24919/20, par. 73). Teismas daro išvadą, kad ir šioje civilinėje byloje vadovaujantis formuojama teismų praktika ir kvalifikuojant ginčo teiginius yra vertintinos įvairios bylos nustatytos aplinkybės: bendras pasisakymo kontekstas, tonas, tikslas, vienas sakinys ir frazė negali būti vertinami pažodžiui bei atsietai nuo bendro pasisakymo konteksto, jei vienas sakinys, frazė išskiriami iš viso pasisakymo, tam reikia pateikti įtikinamus argumentus
36. Kaip minėta, ieškovas laikosi pozicijos, kad ginčo teiginiai yra atsakovo paskleistos žinios, kurie yra melagingi, neatitinka tikrovės, t. y. kuriems gali būti taikomas tiesos kriterijus. Tuo tarpu atsakovas teigia, kad ginčo teiginiuose yra paskleista jo nuomonė apie konkrečiai neapibrėžtą asmenų grupę, t. y. apie į LŠS priimamus asmenis, kurie, atsakovo asmeniniu vertinimu, neturėtų būti priimami į LŠS narius, siekiant išsaugoti organizacijos dalykinę reputaciją.
37. Sprendžiant klausimą, ar atsakovo paskleisti komentarai yra žinia ar nuomonė, negali būti vertinami tik atskiri atsakovo teiginiai, apsiribojant pažodiniu kiekvieno teiginio vertinimu, o turi būti atsižvelgiama į atsakovo paskleistų išsakytų teiginių visumą, jų pateikimo būdą, taip pat situacijos, kurioje teiginiai buvo paskleisti, kontekstą. Atsakovas yra nurodęs nuo 2016 m. yra aktyvus LŠS narys, būrio vadas, dalyvauja LŠS ateities planų kūrime, atstovauja organizacijos interesus rengiant teisės aktus, susijusius su LŠS, yra deleguotas LŠS atstovauti organizaciją Lietuvos Respublikos Seimo Nacionalinio saugumo ir gynybos komitete, organizuoja daugelį LŠS renginių, apdovanotas LŠS medaliu, todėl jam rūpi kokie asmenys yra priimami į LŠS narius. Šioje vietoje svarbu pažymėti, kad nagrinėjamu atveju ieškovas kaip įrodymus į bylą pateikė ekrano kopijas su ginčo komentarais, tačiau į bylą nėra pateikta visa LŠS grupėje vykusi diskusija, kurioje šie komentarai paskelbti. Atsakovas nurodo, kad LŠS internetiniame puslapyje ir „Facebook“ grupėje paskelbus anonsą apie ketinamą transliuoti laidą, kurioje ieškovas pristato save kaip LŠS narį, tarp LŠS narių kilo diskusija, kurioje kiti nariai išsakė neigiamas nuomones apie ieškovo narystę LŠS. Šiai aplinkybei pagrįsti atsakovas pateikė ekrano nuotraukas su ištraukomis „Vilniaus šaulių FB“ grupėje narių paskelbtais komentarais (atsiliepimo priedas Nr. 2). Minėtoje grupėje diskusija kilo 2022 m. gruodžio 1 d., kai vienas iš narių pasidalino LŠS puslapio nuoroda su anonsuojama laida apie ieškovo narystę LŠS. Diskusijoje grupės nariai kėlė abejones, ar šis asmuo tinkamas reprezentuoti LŠS organizaciją viešoje erdvėje, ar apskritai jis galėjo būti priimtas į šaulius, teigiama, kad „tokie asmenys nesikeičia“, dvejojama, ar toks asmuo atitinka šauliams keliamus nepriekaištingos reputacijos kriterijus, keliamas klausimas dėl poreikio aktyviau diskutuoti apie procedūras stojant į LŠS, išsakoma nuomonė, kad LŠS komunikacijos skyrius „kažką praleido“ ir pan. Atsakovas nurodo, kad ginčo komentarus jis parašė susipažinęs su minėtomis nuomonėmis apie ieškovo narystę LŠS bei pateikė savo asmeninę nuomonę visuomenei svarbiu klausimu, t. y. apie tai, kad į LŠS yra priimami įvairūs asmenys, kurie dėl savo pasisakymų, prieštaringų biografijos faktų, neatitikimo nepriekaištingos reputacijos reikalavimams ir pan., neturėtų būti priimami į LŠS narius. Analizuojant visą ginčo įrašų tekstą, pasisakymo aplinkybes, sakinių konstrukcijas, darytina išvada, kad šiais įrašais buvo paskleista atsakovo nuomonė, išreiškianti požiūrį į tai, kokie asmenys yra priimami į LŠS narius, o ne žinia (t. y. faktai ar duomenys), todėl jai negali būti taikomi tiesos ir tikslumo kriterijai, nuomonės teisingumas nėra įrodinėjamas.
38. Pagal kasacinio teismo išaiškinimus nuomonė taip pat turi būti reiškiama sąžiningai ir etiškai, sąmoningai nenuslepiant ir neiškraipant faktų ir duomenų; pagrįsta ir objektyvi kritika ginama, jei ji išreiškiama tinkamai – neįžeidžiant asmens, nesiekiant jo žeminti ir menkinti, o turint pozityvų tikslą – išryškinti asmens ar jo veiklos trūkumus ir siekiant juos pašalinti. Subjektyvūs samprotavimai pripažintini žeminančiais garbę ir orumą (įžeidžiančiais), kai jie nesąžiningi, neturintys objektyvaus faktinio pagrindo, suponuoja neigiamas visuomenės nuostatas dėl asmens, apie kurį reiškiama nuomonė. Neetiška, nesąžininga, nesiremiant jokiais argumentais ar faktais arba tam tikrus faktus nutylint reiškiama nuomonė taip pat pripažinta žeidžiančia asmens garbę ir orumą (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. sausio 27 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-1-219/2015 ir joje nurodytą kasacinio teismo praktiką).
39. Kasacinio teismo praktikoje nurodoma, kad teismas, nagrinėdamas bylą dėl garbės ir orumo ar dalykinės reputacijos gynimo, nustatęs, jog asmens teisės buvo pažeistos ne žinios, o nuomonės paskleidimu, jas gina ne CK 2.24 straipsnio, o CK 1.137, 6.263 straipsnių pagrindu, taikydamas civilinę deliktinę atsakomybę ir (arba) kitus ieškovo pasirinktus pažeistų jo teisių gynimo būdus, be kita ko, pažeidimo pripažinimą (t. y. pripažinimą, kad paskleista nuomonė žemina asmens garbę ir orumą ar dalykinę reputaciją) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. lapkričio 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-247-701/2020, 52 punktas). Kadangi nuomonė yra subjektyvus tam tikros situacijos, faktų vertinimas, sprendžiant dėl jos pagrįstumo, sąžiningumo, etiškumo turi būti nustatytas paskleistos informacijos turinys, tekstas ir kontekstas, nes ne už kiekvienos nepagrįstos nuomonės paskleidimą gali būti taikoma civilinė atsakomybė, o tik už tokios, kuri pažemino fizinio asmens garbę ir orumą ar pažeidė juridinio asmens dalykinę reputaciją. Tai, ar paskleista nuomonė pažeidžia asmens, apie kurį ji paskleista, interesus, lemia asmens subjektyvus savęs vertinimas ir tai, kaip visuomenė suprato ginčijamus teiginius (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2020 m. lapkričio 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-247-701/2020. Teismų praktika. 2020, 54, p. 24-52).
40. Tam, kad teismas galėtų vertinti atsakovo nuomonę, išreikštą ginčo teiginiuose, t. y. ar nuomonė nėra žeminanti garbę ir orumą (įžeidžianti), nesąžininga bendrąja prasme, ir ar ieškovo teisės turėtų būti ginamos taikant deliktinę atsakomybę, pirmiausia turi būti nustatoma, ar išreikšta nuomonė yra apie ieškovą. Nagrinėjamu atveju ieškovas teigia, kad atsakovas viešai paskelbtuose komentaruose jį vadino „šūdu“, kurį jis tikisi iškuopti iš LŠŠ, ir „iš valstybės besityčiojančia padugne“. Tuo tarpu atsakovas teigia, kad komentarai yra apibendrinančio pobūdžio, joks konkretus asmuo nėra įvardijamas. Teismas neturi pagrindo nepritarti atsakovo pozicijai.
41. Visų pirma svarbu pabrėžti, kad ieškovas į bylą nepateikė visos uždaroje grupėje vykusios diskusijos įrašų, teismui pateiktos tik ekrano nuotraukos su konkrečiais ginčo komentarais. Atsakovas teigia, kad komentarai parašyti diskusijos apie priimamų asmenų reputaciją kontekste, pats ieškovas teismo posėdžio metu pripažino, kad visos diskusijos jis nematė, įrašai yra pašalinti. Taigi, ieškovas nenuginčijo aplinkybės, kad komentarai buvo tarp narių vykusios diskusijos dalis. Teismas, susipažinęs su ginčo įrašų turiniu, daro išvadą, kad ginčo įrašuose nėra konkrečiai įvardijamas konkretus asmuo, nenurodomas ieškovo vardas ar pavardė. Šiame kontekste svarbu įvertinti, ar informacijos gavėjas be jokių papildomų paaiškinimų ar interpretacijų, pats savaime galėtų ginčo teiginius priskirti ieškovui, t. y. suvokti, jog šie teiginiai yra apie ieškovą. Ginčo komentare nurodoma: „Tikiuosi, kad visą šitą šūdą iškuopsime. Tokie dalykai vyksta iš ubagystės nėra nei kas tikrina, nei kas vertina. Tikiu, kad ateity susitvarkysime, jog iš valstybės institucijų ir valstybės apskritai besityčiojančios padugnės nebebus šioje organizacijoje“. Vis tik teismas nepritaria ieškovo pozicijai, kad atsakovas būtent ieškovą pavadino „šūdu“. Susipažinus su komentaro turiniu ir kontekstu, teismas daro labiau tikėtiną išvadą, kad „šūdu“ buvo vadinamas ne konkrečiai ieškovas, o apskritai komplikuota situacija dėl narių priėmimo į LŠS procedūrų, kadangi vartojami tokie apibendrinantys žodžiai kaip „visą šitą“, „nėra nei kas tikrina, nei kas vertina“, „tokie dalykai vyksta iš ubagystės“, „ateity susitvarkysime“, naudojama daugiskaita: „iš valstybės institucijų ir valstybės apskritai besityčiojančios padugnės“. Ginčo teiginiai iš tikrųjų nėra priskirti jokiems konkretiems asmenims, todėl nėra pagrindo konstatuoti, jog bet kuris informacijos gavėjas (visuomenė) galėtų identifikuoti ieškovą, t. y. atpažinti, jog šiame įraše kalbama apie ieškovą. Atsakovo pavartoti epitetai, kuriuos ieškovas laiko jo garbę ir orumą žeminančiais, yra skirti apibūdinti neapibrėžtą asmenų grupę bei situaciją dėl LŠS narių priėmimo procedūrų. Vien tas faktas, kad ieškovas save priskiria šiai neapibrėžtai asmenų grupei, subjektyviai manydamas, jog įraše pavartoti žodžiai „šūdą” ir „iš valstybės apskritai besityčiojančios padugnės“ ir kt., yra duomenys apie jį, nesudaro jokio teisinio pagrindo konstatuoti, kad ginčo teiginiai yra apie ieškovą.
42. Ieškovas taip pat teigia, kad atsakovo paskleisti teiginiai: „Sumanus ėjimas deleguoti antivalstybinį parazitą į svarbiausią paramilitarinę organizaciją“, „Teismų sprendimų raginęs nevykdyti, valstybės institucijas niekinantis asmuo, negali atitikti nepriekaištingos reputacijos kriterijaus“ yra apie jį ir žemina ieškovo garbę ir orumą. Kaip jau teismas pasisakė, laikytina, kad ginčo teiginiai atsakovo buvo paskleisti ne kaip žinia, o kaip atsakovo subjektyvi nuomonė, kuriai tiesos kriterijus netaikomas. Iš bylos duomenų nustatyta, kad atsakovas uždaroje LŠS socialinio tinklalapio www.facebook.com grupėje prie jo paties įkeltos portalo www.lrytas.lt publikacijos „Šauliai nustebo, kad organizacija reprezentuojama K. K. veidu: kritikos sulaukę įrašai dingo“, paskelbė komentarą, kuriame teigė, kad: „Patriotizmas tai paskutinė niekšo priedanga (dr. S. D.). Šaulių sąjunga auga ir stiprėja, kodėl nepabandyti sugriauti jos iš vidaus? Sumanus ėjimas deleguoti antivalstybinį parazitą į svarbiausią paramilitarinę organizaciją. Teismų sprendimų raginęs nevykdyti, valstybės institucijas niekinantis asmuo, negali atitikti nepriekaištingos reputacijos kriterijaus. Tikiu, kad šio asmens tapimas organizacijos nariu š.m. Liepos 6 d. tėra tik nesupratimas, bet panašių bandymų gali būti ne vienas. Klaidos padarymas ir tokio asmens priėmimas neatrodo esminė problema, esminė problema būtų klaidos neištaisymas.“ Susipažinus su komentaro turiniu ir kontekstu, darytina labiau tikėtina išvada, kad nors konkretus asmuo (vardas ir pavardė) nėra įvardijamai, tačiau vis tik ginčo komentarai paskelbti yra apie ieškovą, nes komentaras yra po ieškovo nuotrauka, komentuojama naudojant vienaskaitą, pavyzdžiui, „antivalstybinį parazitą“, „teismų sprendimų raginęs nevykdyti, valstybės institucijas niekinantis asmuo“. Pastebėtina, kad nors atsakovas atsiliepime teigė, kad byloje neįrodyta, kad ginčo komentarai yra paskelbti konkrečiai apie ieškovą, tačiau, kita vertus, vis tik atsakovas iš esmės pripažino, kad ieškovas pats savo ankstesne veikla bei pasisakymais viešoje erdvėje leido susidaryti apie jį nuomonę, kaip apie asmenį, kuris niekina valstybę ir valstybės institucijas. Šiems argumentams pagrįsti atsakovas pateikė įrodymus: 2009 m. spalio 6 d. straipsnį iš portalo www.delfi.lt, kurio antraštė „K. K.: D. K. elgesys galėjo būti nulemtas situacijos beviltiškumo“, 2010 m. balandžio 22 d. straipsnį iš portalo www.balsas.lt, kurio antraštė „K. K.: aš garantuoju pedofilams didžiulę viešumo dozę“, 2012 m. gegužės 21 d. straipsnį iš portalo www.tv3.lt su antrašte „L. S. advokatas: K. namuose mergaitė buvo terorizuojama ir psichologiškai prievartaujama“, kuriame teigiama, kad „<...> Laidoje dalyvavęs žurnalistas K. K. mergaitės paėmimą įvardijo kaip nusikalstamą veiklą <...>“, 2013 m. sausio 10 d. straipsnį iš portalo www.delfi.lt su antrašte „K. K. paneigė, kad J. F. – nusikaltėlis ir pedofilas“, 2010 m. spalio 27 d. Žurnalistų etikos inspektoriaus sprendimą, kuriuo informacijos leidėjas ir skleidėjas (duomenys neskelbtini) (kuriai vadovavo ieškovas) pripažintas paskelbęs tikrovės neatitinkančią informaciją ir pareiškėjo (VĮ Kauno ligoninės padalinio Marių ligoninės) dalykinę reputaciją pažeidžiančią informaciją. Pažymėtina, kad teismo posėdžio metu ieškovas šių atsakovo pateiktų įrodymų neginčijo, pripažino, kad tuo metu aktyviai vykdant žurnalistinę veiklą, buvo padaryta klaidų, kurias jis pripažįsta, dėl jų gailisi. Ištyrus atsakovo pateiktus įrodymus, teismas pritaria atsakovo pozicijai, kad ieškovo pasisakymai viešojoje erdvėje leido pagrįstai atsakovui susidaryti nuomonę, kad ieškovas niekina valstybę ir jos institucijas, kadangi ieškovas valstybės pareigūnus ir institucijas yra įvardinęs kaip susikompromitavusius, dangstančius klanus, veikiančius neskaidriai ir pan. Visa tai suponuoja, kad atsakovas turėjo faktinį pagrindą nuomonei apie ieškovą susidaryti.
43. Šiame kontekste teismas pažymi, kad ieškovas visgi yra visuomenei žinomas asmuo, todėl ieškovo pakantumui kritikai ir kitų asmenų kritiškų nuomonių reiškimui turi būti taikomas aukštesnis lygis, negu visuomenei nežinomo asmens. Nors bylos nagrinėjimo metu tarp šalių kilo ginčas dėl ieškovo, kaip viešo asmens, statuso vertinimo, tačiau teismas šiuo atveju dėl žemiau išdėstytų aplinkybių neturi pagrindo sutikti su ieškovo argumentais, kad jis nėra viešas asmuo.
44. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos Visuomenės informavimo įstatymo 2 straipsnio 75 dalimi viešasis asmuo yra: 1) valstybės politikas; 2) teisėjas; 3) valstybės ar savivaldybės pareigūnas, valstybės tarnautojas, asmuo, valstybės ar savivaldybės institucijoje ar įstaigoje dirbantis pagal darbo sutartį, jeigu jo priimami sprendimai ar veikla daro įtaką visuomenei, taip pat šiose institucijose ar įstaigose sudarytų darbo grupių, komitetų, komisijų, tarybų ir kitų kolegialių institucijų narys; 4) valstybės ar savivaldybės kontroliuojamos įmonės ar įstaigos vadovas arba valdymo organo narys; 5) politinės partijos valdymo organo arba rinkimų komiteto narys; 6) kandidatas rinkimuose (viešojo asmens statusas išlaikomas ir po rinkimų laikotarpiu, kuris yra lygus vienai kadencijai tos institucijos, į kurią asmuo kandidatavo); 7) juridinio asmens, kuris sudaro viešųjų pirkimų sutartis ir (arba) vykdo viešųjų pirkimų sutartis subrangovo teisėmis, vadovas arba dalyvis, turintis 1/4 ar daugiau balsų dalyvių susirinkime; 8) lobistas arba asmuo, kuris veikia lobistinę veiklą vykdančių juridinių asmenų vardu; 9) asociacijos arba viešosios įstaigos, kurios per pastaruosius 4 metus yra gavusios valstybės ir (arba) savivaldybių finansavimą, vadovas arba dalyvis, turintis 1/4 ar daugiau balsų dalyvių susirinkime; 10) visuomenėje žinomas fizinis asmuo, populiarus socialinių tinklų veikėjas arba tinklaraštininkas, formuojantys tikslinių visuomenės grupių nuomonę įvairiais klausimais ir (arba) už šią veiklą gaunantys pajamas, jeigu jų veikla turi reikšmės viešiesiems reikalams; 11) kitas fizinis asmuo, turintis viešojo administravimo įgaliojimus ir (arba) administruojantis viešųjų paslaugų teikimą, ir (arba) dėl savo veiksmų ar padėties patekęs į viešumą, jeigu jo veikla turi reikšmės viešiesiems reikalams.
45. Pažymėtina, kad vien „Google“ paieškos sistemoje suvedus ieškovo vardą ir pavardę atsidaro itin didelis kiekis įvairios informacijos apie ieškovą, ir tai įrodo, kad ieškovas yra visuomenei žinomas ir viešas asmuo. Be kita ko, ieškovas yra buvęs televizijos laidų autorius ir vedėjas, jis yra populiarus socialinių tinklų naudotojas, formuojantis tikslinių visuomenės grupių nuomonę įvairiais klausimais ir jo veikla turi reikšmės viešiesiems reikalams. Tai, kad ieškovas kelerius pastaruosius metus yra pasitraukęs iš aktyvios televizinės veiklos, savaime nereiškia, kad jis prarado viešo asmens statusą. Kaip matoma iš ieškovo „Facebook“ asmeninės paskyros jis turi 26 944 sekėjus, ieškovas išsako savo nuomonę įvairiais visuomenę dominančiais klausimais, o jo įrašai minėtame socialiniame tinkle sulaukia gana didelio susidomėjimo. Taigi, ieškovas atitinka viešojo asmens statusą (Visuomenės informavimo priemonės įstatymo 2 straipsnio 75 dalies 10 punktas). Be to, ieškovas aktyviai dalyvavo ir politinėje veikloje, jis ne kartą kandidatavo į Seimo narius Lietuvos Respublikos Seimo rinkimuose, todėl tai yra dar vienas savarankiškas pagrindas laikyti ieškovą viešuoju asmeniu vadovaujantis Visuomenės informavimo įstatymo 2 straipsnio 75 dalies 1 punkto, 5 punkto ir 6 punkto nurodytais pagrindais.
46. Pažymėtina, kad asmens, į kurį nukreipti galbūt šmeižikiški teiginiai, statusas yra vienas iš kriterijų, į kuriuos teismas atsižvelgia nagrinėdamas bylas dėl šmeižto. EŽTT yra išaiškinęs, kad „priimtinos kritikos ribos“ yra daug platesnės viešųjų asmenų atžvilgiu nei privačių asmenų atžvilgiu, viešo asmens statusas neišvengiamai ir sąmoningai sudaro sąlygas žurnalistams ir plačiajai visuomenei atidžiai stebėti kiekvieną jų žodį ir veiksmą, todėl jie turi būti tolerantiškesni. Apibendrinant išdėstytas aplinkybes, teismas sprendžia, kad šiuo atveju ieškovas, kaip viešas asmuo, turėtų būti pakantesnis viešosios kritikos bei nuomonių pareiškimu visuomenėje jo atžvilgiu. Įvertinant tai, kas išdėstyta, laikytina, kad ieškovas iš esmės neįrodė, o teismas nenustatė, kad atsakovo nuomonė būtų žeminanti ieškovo garbę ir orumą (įžeidžianti), nesąžininga bendrąja prasme, ir teismo vertinimu, ieškovo teisės nesudaro pagrindo būti ginamos taikant bendrąją deliktinę atsakomybę, juolab, kad tokio reikalavimo ieškovas ir nėra pareiškęs.
Dėl bylos procesinės baigties
47. Ištyręs šioje civilinėje byloje esančius rašytinius ir kitus įrodymus, šalių (atstovų) paaiškinimus, teismas konstatuoja, kad ieškovas visgi neįrodė visų savo ieškininių reikalavimų teisėtumo ir pagrįstumo. Teismas daro išvadą, kad atsakovas apie ieškovą nepaskleidė jokių žinių, faktų ar duomenų, o tik išsakė savo asmeninę nuomonę bei pateikė savo kritinį vertinimą, kuriam turėjo pagrįstą ir objektyvų faktinį pagrindą, susiformavusį ieškovo ankstesnės veiklos bei pasisakymų viešojoje erdvėje pagrindu. Taigi, ieškovas šios civilinės bylos nagrinėjimo metu neįrodė visų faktų viseto, kuris yra reikalingas, kad būtų ginama ieškovo garbė ir orumas, todėl ieškovo reikalavimas pripažinti, kad atsakovo viešai paskleisti teiginiai yra melagingi ir neatitinka tikrovės bei žemina ieškovo garbę ir orumą, atmestinas kaip nepagrįstas (CPK 176 - 179 straipsniai). Atmestus pagrindinį patikslinto ieškinio reikalavimą, nėra pagrindo tenkinti ir išvestinių reikalavimų dėl įpareigojimo paskelbti paneigimą bei neturtinės žalos priteisimo, todėl teismas dėl šių reikalavimų papildomai nepasisako. Taigi, ieškovo patikslintas ieškinys atmestinas pilna apimtimi.
48. Į esminius byloje keliamus šalių argumentus atsakyta. Kiti procesiniuose dokumentuose šalių nurodyti argumentai bei aplinkybės neturi esminės reikšmės bylos išsprendimui ir byloje teisinio rezultato neįtakoja, todėl dėl jų teismas plačiau nepasisako. Kasacinio teismo yra išaiškinta, jog nors teismo sprendimo motyvavimo svarbą yra pabrėžęs ir Europos Žmogaus Teisių Teismas, nurodęs, kad sprendimo motyvavimas yra būtinas, norint parodyti, kad bylos šalys buvo išklausytos ir teisingumas įvykdytas atidžiai, tačiau teismo pareiga pagrįsti priimtą sprendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. birželio 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-237-684/2019, nutarties 43 punktas).
Dėl bylinėjimosi išlaidų paskirstymo
49. Bylinėjimosi išlaidos priteisiamos šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jeigu ieškinys patenkintas iš dalies, bylinėjimosi išlaidos priteisiamos ieškovui proporcingai teismo patenkintų reikalavimų daliai, o atsakovui – proporcingai teismo atmestų ieškinio reikalavimų daliai (CPK 93 straipsnio 1 dalis, 2 dalis).
50. Nagrinėjamu atveju patikslintas ieškinys atmestas, todėl ieškovo patirtos bylinėjimosi išlaidos (222 Eur žyminis mokestis) neatlygintinos.
51. Atsakovas prašė priteisti bylinėjimosi išlaidas, kurias sudaro 2 299 Eur išlaidos už advokato teisinę pagalbą.
52. CPK 98 straipsnio 1 dalyje nurodoma, kad šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, teismas priteisia iš antrosios šalies išlaidas už advokato ar advokato padėjėjo, dalyvavusių nagrinėjant bylą, pagalbą, taip pat už pagalbą rengiant procesinius dokumentus ir teikiant konsultacijas. Dėl šių išlaidų priteisimo šalis teismui raštu pateikia prašymą su išlaidų apskaičiavimu ir pagrindimu. Šios išlaidos negali būti priteisiamos, jeigu prašymas dėl jų priteisimo ir išlaidų dydį patvirtinantys įrodymai nepateikti iki bylos išnagrinėjimo iš esmės pabaigos. Šalies išlaidos, susijusios su advokato ar advokato padėjėjo pagalba, atsižvelgiant į konkrečios bylos sudėtingumą ir advokato ar advokato padėjėjo darbo ir laiko sąnaudas, yra priteisiamos ne didesnės, kaip yra nustatyta teisingumo ministro kartu su Lietuvos advokatų tarybos pirmininko patvirtintose Rekomendacijose dėl užmokesčio dydžio (CPK 98 straipsnio 2 dalis).
53. Iš atsakovo pateiktų įrodymų nustatyta, kad atsakovas patyrė 2 299 Eur advokato teisinės pagalbos išlaidas, kurias sudaro: 1 815 Eur už susipažinimą su civilinės bylos medžiaga, įrodymų rinkimą, atsiliepimo parengimą ir pateikimą, 484 Eur už dalyvavimą 2024 m. vasario 14 d. ir 2024 m. kovo 27 d. teismo posėdžiuose, baigiamosios kalbos parengimą. Teismo vertinimu, atsakovo prašomų priteisti atstovavimo išlaidų dydis nagrinėjamu atveju yra pagrįstas, atitinkantis Rekomendacijose įtvirtintus priteistino užmokesčio už teikiamas teisines paslaugas dydžio nustatymo kriterijus, todėl, patikslintą ieškinį atmetus, atsakovas turi teisę į atstovavimo išlaidų atlyginimą pilna apimtimi, t. y. yra pagrindas priteisti iš ieškovo atsakovo naudai 2 299 Eur atstovavimo išlaidas (CPK 93 straipsnio 1 dalis, 98 straipsnio 1 dalis).
Dėl pašto išlaidų
54. Teismo turėtos išlaidos, susijusios su procesinių dokumentų įteikimu (7,93 Eur), neviršija 8 Eur dydžio sumos, todėl iš ieškovo valstybės naudai nepriteistinos (CPK 96 straipsnio 6 dalis, Lietuvos Respublikos teisingumo ministro ir Lietuvos Respublikos finansų ministro 2023 m. gruodžio 20 d. įsakymas Nr. 1R-386/1K-411 „Dėl teisingumo ministro ir finansų ministro 2011 m. lapkričio 7 d. įsakymo Nr. 1R-261/1K-355 „Dėl minimalios valstybei priteistinos bylinėjimosi išlaidų sumos nustatymo“ pakeitimo“).
Dėl teismo sprendimo apskundimo
55. Teismo sprendimas priimtas ir paskelbtas rašytinio proceso tvarka, todėl jo apskundimo terminas skaičiuotinas nuo sprendimo įteikimo dienos.
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 268-270 straipsniais,
nusprendžia:
patikslintą ieškinį atmesti.
Priteisti iš ieškovo K. A. K. atsakovo E. J. naudai 2 299 Eur (du tūkstančius du šimtus devyniasdešimt devynis eurus) bylinėjimosi išlaidų.
Sprendimas per 30 (trisdešimt) dienų nuo jo patvirtintos kopijos įteikimo dienos gali būti apeliaciniu skundu skundžiamas Vilniaus apygardos teismui, apeliacinį skundą paduodant per Vilniaus miesto apylinkės teismą.