Klaipėdos apygardos teismo sprendimas

Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Mariaus Dobrovolskio (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas), Erikos Misiūnienės, Albinos Pupeikienės,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Elektrum Lietuva“ apeliacinį skundą dėl Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos rajono rūmų (buvęs pavadinimas – Klaipėdos rajono apylinkės teismas) 2017 m. lapkričio 3 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Elektrum Lietuva“ ieškinį atsakovei uždarajai akcinei bendrovei „Poškų karjeras“ dėl netesybų priteisimo ir atsakovės priešieškinį ieškovei dėl esminės sutarties pažeidimo ir sutarties nutraukimo.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

I. Ginčo esmė

II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į apeliacinį skundą argumentai

Motyvuojamoji dalis

Teisėjų kolegija konstatuoja:

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos aplinkybės, argumentai ir motyvai

Apeliacinis skundas tenkintinas.

Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei patikrinimas, ar nėra absoliučių sprendimo (nutarties) negaliojimo pagrindų (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 320 straipsnio 1 dalis). Esant šiai aplinkybei apeliacinės instancijos teismas tikrina teismo sprendimo teisėtumą ir pagrįstumą dėl apskųstos dalies ir analizuoja tik apeliaciniame skunde nurodytus argumentus. Šiuo nagrinėjamu atveju absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė (CPK 329 straipsnis). CPK 321 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad apeliacinis skundas nagrinėjamas rašytinio proceso tvarka, išskyrus šio Kodekso 322 straipsnyje nurodytas išimtis. Apeliacinis skundas nagrinėjamas žodinio proceso tvarka, jei bylą nagrinėjantis teismas pripažįsta, kad žodinis nagrinėjimas yra būtinas (CPK 322 straipsnis). Teisėjų kolegija, atsižvelgdama į byloje esančius rašytinius įrodymus, į bylos nagrinėjimo dalyką, šalių procesinius dokumentuose bei paaiškinimuose teismui nurodytas aplinkybes bei argumentus, daro išvadą, jog nėra pagrindo bylą nagrinėti žodinio proceso tvarka. Skundžiamo teismo sprendimo teisėtumo ir pagrįstumo įvertinimas gali būti pasiektas rašytinio proceso priemonėmis.

Faktinės bylos aplinkybės

Byloje nustatyta, kad 2014 m. lapkričio 11 d. ieškovė (tiekėja) ir atsakovė (klientė) sudarė Elektros energijos pirkimo–pardavimo sutartį Nr. 0034700000. Pagal šią sutartį ieškovė įsipareigojo parduoti, o atsakovė – pirkti elektros energiją ta apimtimi, kuri reikalinga ją vartojančių objektų visiškam aprūpinimui, ir įsipareigojo už ją sumokėti sutartyje nustatytais terminais (1.1 punktas). Sutartis galioja nuo 2015 m. sausio 1 d. iki 2015 m. gegužės 31 d. (I dalis „Pagrindinės nuostatos“). Sutarties 6.3 punkte šalys susitarė, jog visi sutarties pakeitimai ar papildymai turi būti pasiūlyti kitai šaliai raštu iš anksto ne mažiau kaip prieš 45 dienas iki elektros energijos pardavimo laikotarpio pabaigos. Jeigu šiuos pasiūlymus teikia tiekėjas, jie įsigalioja ir tampa neatskiriama sutarties dalimi, jeigu klientas šių pakeitimų ar papildymų raštu neatmeta per 14 kalendorinių dienų nuo jų gavimo dienos.

Dėl priešieškinio reikalavimo

Pirmosios instancijos teismas tenkino priešieškinį iš dalies ir pripažino, kad 2014 m. lapkričio 11 d. ieškovės UAB „Elektrum Lietuva“ ir atsakovės UAB „Poškų karjeras“ sudaryta Elektros energijos pirkimo–pardavimo sutartis Nr.0034700000 buvo nutraukta prieš terminą – 2016 m. sausio 1 d. dėl ieškovės esminių sutarties pažeidimų. Savo sprendimą teismas motyvavo remdamasis aplinkybėmis, jog atsakovė nuo 2015 m. birželio 1 d. iki 2015 m. gruodžio 14 d. išrašė neteisingas sąskaitas faktūras, t. y. didesniais įkainiais, nei šalys susitarė pratęstoje sutartyje, pažeidimo laikotarpis tęsėsi nuo 2015 m. birželio 1 d. iki 2016 m. sausio 1 d., atsakovė kas mėnesį patirdavo apie 45,00 Eur nuostolių (apie 5 procentus nuo bendrai kas mėnesį mokamos sumos), su atsakove nebuvo bendradarbiauta. Teisės kreiptis į teismą, kaip konstitucinės asmens teisių ir laisvių garantijos, įtvirtintos Konstitucijos 30 straipsnio 1 dalyje, CPK 5 straipsnio 1 dalyje, turinys – kiekvieno suinteresuoto asmens teisė įstatymų nustatyta tvarka kreiptis į teismą, kad būtų apginta pažeista ar ginčijama subjektinė materialioji teisė arba įstatymų saugomas interesas. Asmenų, kurių materialiosios subjektinės teisės ar įstatymų saugomi interesai pažeisti ar ginčijami, interesų gynimas bei teisinės taikos tarp šalių atkūrimas – įstatyme įtvirtintas civilinio proceso tikslas (CPK 2 straipsnis). Įgyvendinus teisę į teisminę gynybą pasiekiamas materialusis teisinis efektas, t. y. modifikuojamos (sukuriamos, panaikinamos, pakeičiamos) suinteresuoto asmens subjektinės teisės ar pareigos. Materialiųjų teisinių padarinių nesukeliantis reikalavimas negali būti savarankiškas bylos nagrinėjimo dalykas, nes jo nagrinėjimas ir patenkinimas nėra teisės į teisminę gynybą įgyvendinimas. Teisė į teismą turi būti įgyvendinama laikantis įstatyme nustatytos tvarkos. Pagal civiliniame procese galiojantį dispozityvumo principą (CPK 13 straipsnis) teisminio nagrinėjimo dalyko nustatymas yra ginčo šalių, o ne teismo pareiga. Teismas nagrinėja ginčą neperžengdamas ginčo šalių nustatytų ribų, išskyrus įstatyme nustatytus atvejus. Pagal CPK normų nuostatas tinkamas teisės kreiptis į teismą įgyvendinimas visų pirma siejamas su ieškovo pareiga tiksliai suformuluoti ieškinio pagrindą ir dalyką, t. y. suformuluoti juos taip, kad būtų aišku, kokio materialiojo teisinio rezultato siekiama iškeliant bylą, kokios faktinės aplinkybės nustatinėtinos nagrinėjant bylą (CPK 135 straipsnio 1 dalies 4 punktas). Dėl to tais atvejais, kai asmuo kreipiasi į teismą su reikalavimu, kurio patenkinimas nesukelia materialiųjų teisinių padarinių, teismas, priklausomai nuo procesinės situacijos, turi arba nustatyti terminą ieškinio trūkumams pašalinti, įpareigodamas asmenį suformuluoti ieškinio dalyką, arba atsisakyti priimti tokį reikalavimą kaip nenagrinėtiną teisme (CPK 137 straipsnio 2 dalies 1 punktas), arba nutraukti civilinę bylą tuo pačiu pagrindu (CPK 293 straipsnio 1 dalies 1 punktas), jeigu ji jau iškelta. Tokie teismo veiksmai negali būti vertinami kaip suinteresuoto asmens teisės į teisminę gynybą pažeidimas, nes, jo reikalavimą teismui priėmus ir išnagrinėjus, teisė į teisminę gynybą nebūtų įgyvendinta (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2013 m. balandžio 19 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje BUAB ,, Esveras“ v. UAB ,,Jungtinis dujų centras“, bylos Nr. 3K-3-241/2013; 2013 m. rugsėjo 25 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje UAB „ Giloja“ v. AB DNB lizingas, bylos Nr. 3K-3-453/2013; kt.).Nagrinėjamu atveju atsakovė priešieškiniu reiškia reikalavimą pripažinti, kad ieškovė iš esmės pažeidė 2015 m. sausio 1 d. sutartį Nr. 0034700000 ir ji nutraukta nuo pažeidimo sužinojimo dienos. Teisėjų kolegijos nuomone, šio reikalavimo patenkinimas neužtikrina atsakovės teisių apgynimo ir toks reikalavimas negali būti laikomas savarankišku reikalavimu. Iš priešieškinio reikalavimo neaišku, ar atsakovė, prašydama pripažinti sutarties nutraukimą teisėtai nuo jos nurodyto termino, siekia išvengti prievolės mokėti sutarties nutraukimo mokestį, ar tik jį sumažinti (CK 6.221 straipsnio 2 dalis). Pirmosios instancijos teismas, spręsdamas priešieškinio priėmimo klausimą, padarė esminius proceso teisės normų pažeidimus, t. y. nesivadovavo civilinio proceso teisės normomis ir nenustatė termino priešieškinio trūkumams pašalinti, įpareigodamas asmenį suformuluoti ieškinio (priešieškinio) dalyką, neatsisakė priimti tokį reikalavimą kaip nenagrinėtiną teisme (CPK 137 straipsnio 2 dalies 1 punktas), nenutraukė civilinės bylos tuo pačiu pagrindu (CPK 293 straipsnio 1 dalies 1 punktas). Pažymėtina, kad šiuo atveju atsakovė, siekdama atsikirsti į ieškovės ieškinio reikalavimą priteisti iš jos sutarties nutraukimo mokestį, motyvuodama ieškovės padarytu esminiu sutarties pažeidimu ir kartu nereikdama papildomo materialinio reikalavimo turėjo pateikti tik atsiliepimą į ieškinį (CPK 142 straipsnio 1, 2 dalys). Taigi priešieškinyje tiesiogiai nesuformulavus reikalavimo, kuris materialine teisine prasme sukeltų atsakovei teisinius padarinius, toks reikalavimas nenagrinėtinas teisme (CPK 137 straipsnio 2 dalies 1 punktas). Dėl to ar ieškovė iš esmės pažeidė ginčo sutartį teisėjų kolegija pasisakys pasisakydama dėl ieškovės apeliacinio skundo pagrįstumo.Atsižvelgus į tai, kas išdėstyta, pirmosios instancijos teismas nepagrįstai kaip atskirą reikalavimą nagrinėjo atsakovės priešieškinį ir jį tenkino iš dalies, todėl ši Klaipėdos apylinkės teismo 2017 m. lapkričio 3 d. sprendimo dalis naikintina ir klausimas išnagrinėtinas iš esmės – civilinės bylos dalis pagal atsakovės priešieškinio reikalavimą pripažinti, kad ieškovė iš esmės pažeidė 2015 m. sausio 1 d. sutartį Nr. 0034700000 ir ji nutraukta nuo pažeidimo sužinojimo dienos nutrauktina (CPK 293 straipsnio 1 dalies 1 punktas, CPK 326 straipsnio 1 dalies 2 punktas).

Dėl netesybų priteisimo

Byloje kilo ginčas dėl pirkimo–pardavimo sutarties nutraukimo anksčiau laiko teisinių padarinių, t. y. dėl sutartinės civilinės atsakomybės netesybų forma už sutarties nutraukimą taikymo.Pirmosios instancijos teismas netenkino ieškovės ieškinio reikalavimo priteisti iš atsakovės UAB „Poškų karjeras“ 1 686,31 Eur sutarties nutraukimo mokestį, nes atsakovės veiksmuose teismas nenustatė atsakovės sutartinės civilinės atsakomybės už pagrindinės prievolės neįvykdymą ar netinkamą įvykdymą. Konstatavo, jog sutartį pažeidė ne atsakovė, o pati ieškovė, todėl nenustačius atsakovės kaltės dėl sutarties nutraukimo, negali būti tenkinami ieškovės reikalavimai dėl netesybų ir palūkanų priteisimo.Apeliantė, nesutikdama su tokiu pirmosios instancijos teismo sprendimu, nurodė, kad sutartyje buvo iš anksto numatytas sutarties nutraukimo mokestis, kuris skirtas kompensuoti nuostolius, kurie gali atsirasti tokiu atveju, jei klientas nutraukia sutartį prieš pasibaigiant sutartyje nustatytam sutarties galiojimo laikotarpiui (elektros energijos pardavimo laikotarpiui). Šie nuostoliai gali atsirasti dėl numatytų ilgalaikių elektros rinkos kainos svyravimų, į kuriuos buvo atsižvelgta ieškovei (jos analitikams) skaičiuojant konkrečią fiksuotą elektros kainą klientui, kuri nustatyta sutartyje su tuo klientu. Pasirašydama ginčo sutartį sutartu laikotarpiu pirkti elektros energiją nustatyta kaina atsakovė apsaugojo save nuo elektros energijos kainos svyravimų, taip pasidalydama su ieškove verslo rizika – didėjant elektros energijos kainai rinkoje, praradimai dėl energijos pardavimo stabilia kaina tenka ieškovei, mažėjant – praradimų patiria atsakovė. Šis mokestis laikytinas netesybomis, kurios yra prievolių įvykdymo užtikrinimo priemonė ir civilinės atsakomybės forma. Teisėjų kolegija sutinka su tokiais apeliacinio skundo argumentais.Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra nurodęs, kad sutartis turi būti aiškinama nustatant tikruosius sutarties dalyvių ketinimus, atsižvelgiant į sutarties sąlygų tarpusavio ryšį, sutarties esmę, tikslą, jos sudarymo aplinkybes, į šalių derybas dėl sutarties sudarymo, šalių elgesį po sutarties sudarymo ir kitas reikšmingas aplinkybes. Kartu sutarties sąlygos turi būti aiškinamos taip, kad aiškinimo rezultatas nereikštų nesąžiningumo vienos iš šalių atžvilgiu (pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. balandžio 29 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-248-421/2016; kt.).Teisėtai sudaryta ir galiojanti sutartis jos šalims turi įstatymo galią (CK 6. 189 straipsnio 1 dalis). Prievolės ir sutartys turi būti vykdomos sąžiningai, tinkamai bei nustatytais terminais pagal įstatymų ar sutarties nurodymus, o kai tokių nurodymų nėra, – vadovaujantis protingumo kriterijais (CK 6.38 straipsnio 1 dalis, 6.200 straipsnio 1 dalis). Tinkamas sutarties vykdymas reiškia, kad iš sutarties atsirandanti prievolė turi būti įvykdyta laiku, laikantis sutarties ir civilinės teisės principų reikalavimų. Sutarties nutraukimą reglamentuojančiame CK 6.217 straipsnyje nustatyti keli vienašališko sutarties nutraukimo atvejai – tai gali būti padaryta, jeigu kita šalis sutarties nevykdo ar netinkamai įvykdo ir tai yra esminis sutarties pažeidimas (CK 6.217 straipsnio 1 dalis); taip pat vienašališkai sutartis gali būti nutraukiama joje numatytais atvejais (CK 6.217 straipsnio 5 dalis). Aiškindamas šias CK nuostatas kasacinis teismas yra konstatavęs, kad tuo atveju, jeigu šalys susitarė, jog tam tikros sutarties sąlygos pažeidimas yra pagrindas vienašališkai nutraukti sutartį, tai nebūtina, kad jos būtų susitarusios šį pažeidimą vertinti kaip esminį, t. y. sutartį vienašališkai nutraukiant joje numatytais atvejais, teismas netikrina, ar sutartyje įtvirtintas sutarties nutraukimo pagrindas savo pobūdžiu atitinka CK 6.217 straipsnio 2 dalies kriterijus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2014 m. sausio 3 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Bigbank AS v. A. P. R., bylos Nr. 3K-3-114/2014; 2014 m. spalio 1 d. nutartis, priimta civilinėje byloje R. G. K. v. A. Č. ir B. Č., bylos Nr. 3K-3-401/2014; kt.). Susitardamos dėl atvejų, kada sutartis gali būti nutraukiama vienašališkai, jos šalys įgyvendina sutarties laisvės principą (CK 6.156 straipsnio 1 dalis).Tarp šalių yra kilęs ginčas ar atsakovė pagrįstai nutraukė šalių pasirašytą sutartį dėl esminio sutarties pažeidimo ir ar turi pareigą sumokėti ieškovei sutarties nutraukimo prieš terminą mokestį pagal ginčo sutarties bendrosios dalies 6.6 p.Tarp šalių nėra ginčo dėl to, kad ieškovė ginčo sutarties galiojimo laikotarpiu nenutrūkstamai tiekė atsakovei elektros energiją. Tarp šalių yra ginčas dėl to ar ieškovės išrašytose sąskaitose atsakovei neteisingai nurodytas tarifas yra laikytinas esminiu sutarties pažeidimu.Šiuo atveju byloje nustatyta, kad 2015 m. vasario 20 d. ieškovė išsiuntė atsakovei elektroniniu paštu sutarties pratęsimo sąlygas. 2015 m. vasario 25 d. atsakovė elektroniniu laišku ieškovei pranešė, jog sutinka pratęsti elektros tiekimo sutartį nuo 2015 m. birželio 1 d. iki 2018 m. liepos 31 d. pagrindiniame pasiūlyme nurodytomis sąlygomis (vienos laiko zonos tarifas 0,04821 Eur už kWh). Ieškovė 2015 m. vasario 25 d. elektroniniu laišku atsakovei patvirtino, jog sutartis pratęsta iki 2018 m. liepos 31 d. 2015 m. lapkričio 30 d. ieškovės atstovas verslo klientų vadybininkas A. R. atsakovei el. laišku pranešė: ,,Peržiūrėjau Jums pateiktas sąskaitas ir matau, kad nurodyti tarifai skaičiuojami, pagal 2015 m. vasario 20 d. Jums siųstą sutarties pratęsimą. Šiai dienai galime pasiūlyti elektros energijos tarifų peržiūrėjimą laikotarpiu nuo 2015 m. gruodžio 1 d. – 2016 m. gruodžio 31 d. paliekant galioti visas likusias sutarties sąlygas (kainas dar kartą peržiūrėtume pasibaigus minėtam laikotarpiui). Minėtam pakeitimui galime pasiūlyti 0,04672 Eur/kWh visoms laiko zonoms.“ 2015 m. gruodžio 3 d. atsakovės UAB „Poškų karjeras“ direktorius E. V. J. pateikė prašymą ieškovei nutraukti sutartį nuo 2016 m. sausio 1 d., nurodydamas, jog ieškovė nuo sutarties pratęsimo dienos nesilaikė sutarties sąlygų, taikydama didesnes tarifų kainas. Prašė grąžinti susidariusį skirtumą. 2015 m. lapkričio 30 d. ieškovės atstovas verslo klientų vadybininkas A. R. atsakovei el. laišku pranešė: ,,Kadangi pasiūlymas 2015.02.20 Jums buvo siųstas su diferencijuotu tarifu Jums patvirtinus jis automatiškai ir buvo užfiksuotas. Tačiau radau Jūsų laišką kuriame rašote, kad sutinkate su vienos laiko zonos tarifu, tad atsiprašau už šią klaidą, tarifą ištaisysime. Dėl sutarties nutraukimo įvertinkite tai, jog nutraukiant sutartį nuo 2016 m. sausio 1 d. reikėtų mokėti išankstinio nutraukimo mokestį.“ UAB ,,Elektrum Lietuva“ išrašytos ir koreguotos PVM sąskaitos faktūros UAB ,,Poškų karjeras“ suvestinė lentelė patvirtina, jog koreguota suma yra 312,54 Eur su PVM. Šių aplinkybių šalys neginčija (CPK 187 straipsnio 1 dalis).Teisėjų kolegijos nuomone, ieškovės sąskaitose neteisingai nurodytas atsakovei taikomas tarifas nėra laikytinas esminiu sutarties pažeidimu kadangi jis neatitinka CK 6.217 straipsnio 2 dalyje numatytų kriterijų, šalys nebuvo susitarusios, kad sąskaitose neteisingo tarifo nurodymas būtų laikomas esminius sutarties pažeidimu, ginčo sutarties bendrosios dalies 3.1.2 punkto nuostatos suteikė atsakovei teisę reikšti pretenziją ieškovei dėl pateiktų sąskaitų, atsakovė šia teise pasinaudojo, ieškovė sąskaitose esančius netikslumus ištaisė, atsakovė sumokėjo ieškovei už tiektą elektros energiją pagal pakoreguotas sąskaitas. Darytina išvada, kad atsakovė pasinaudojo ginčo sutarties 6.4 punkto nuostatomis ir sutartį vienašališkai nutraukė.Ieškovė prašė priteisti iš atsakovės netesybas, remdamasi pirkimo–pardavimo sutarties 6.6 punktu. Jame numatyta, kad jei sutartis nutraukiama vadovaujantis sutarties II dalies 6.4 punktu, t. y. kliento teisė nutraukti sutartį bet kuriuo metu įspėjus apie tai tiekėją ne vėliau nei prieš 35 kalendorines dienas, klientas įsipareigoja mokėti sutarties sąlygų pakeitimo mokestį. Sutarties nutraukimo mokestis apskaičiuotas pagal sutarties I dalyje „Pagrindinės nuostatos“ numatytą sutarties nutraukimo mokesčio apskaičiavimo tvarką: 1 (vieno) mėnesio vidutinė mokėjimo suma, kaip nurodyta sąskaitose už parduotą elektros energiją, jei sutartas elektros energijos pardavimo laikotarpis yra 18 (aštuoniolika) mėnesių (įskaitant) ar mažiau; 2 (dviejų) mėnesių vidutinė mokėjimo suma, kaip nurodyta sąskaitose už parduotą elektros energiją, jei sutartas elektros energijos pardavimo laikotarpis yra daugiau nei 18 (aštuoniolika) mėnesių. Šalių sudaryta sutartis atsakovės iniciatyva nutraukta nesikreipiant į teismą, ieškovė šios aplinkybės neginčijo (sutarties 6.4 punktas, CPK 12, 178 straipsniai). 2016 m. gegužės 3 d. ieškovė išrašė atsakovei sąskaitą Nr. 003863176812 1 686,31 Eur sumai. Bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme atsakovė šio mokesčio sumokėjusi nebuvo (CPK 187 straipsnio 1 dalis). Pirmosios instancijos teismas sprendime nurodė, kad šis mokestis laikytinas netesybomis, kurios yra prievolių įvykdymo užtikrinimo priemonė ir civilinės atsakomybės forma (CK 6.71 straipsnio 1 dalis). Teisėjų kolegija neturi pagrindo sutikti su tokiais teismo argumentais. Šalių teisė iš anksto susitarti dėl netesybų reiškia, jog kreditoriui nereikia įrodinėti savo patirtų nuostolių dydžio, nes sutartimi sulygtos netesybos laikomos iš anksto nustatytais būsimais kreditoriaus nuostoliais, kurie gali būti pripažinti minimaliais nuostoliais. Jeigu šalys sutartyje susitarė dėl tam tikro dydžio netesybų, tai sutarties neįvykdymo ar netinkamo įvykdymo atveju skolininkas negali jo ginčyti, išskyrus atvejus, kai netesybos būtų neprotingos, akivaizdžiai per didelės, atsižvelgiant į konkrečios prievolės pobūdį, padarytą pažeidimą, jo padarinius, skolininko elgesį, prievolės sumą ir pan. Tokiems atvejams įstatymų leidėjas įtvirtino teisę teismui mažinti netesybas (CK 6.73 straipsnio 2 dalis, 6.258 straipsnio 3 dalis). Sprendžiant dėl priteistinų sutartinių netesybų dydžio, svarbu atsižvelgti į tai, jog netesybos nustatytos šalių valia jų sudarytoje sutartyje ir teismas neturėtų iš esmės paneigti šalių valios dėl atsakomybės už sutartinių įsipareigojimų nevykdymą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys civilinėse bylose Nr. 3K-7-409/2010, Nr. 3K-3-100-686/2016).Atsakovė pasinaudojo šalių sutartyje numatyta teise nutraukti sutartį prieš terminą, todėl turi mokėti ir sutartyje nustatytą terminuotos sutarties nutraukimo prieš terminą mokestį (CK 6.71 straipsnio 1 dalis). Atsižvelgiant į tai, kas nurodyta, konstatuotina, jog, sutartyje nustatytos netesybos (sutarties nutraukimo mokestis) atlieka ne baudinę, bet kompensuojamąją funkciją, o atsakovei nutraukus elektros energijos pirkimo–pardavimo sutartį, jai atsirado sutartyje numatyta pareiga sumokėti sutarties nutraukimo mokestį. Todėl pirmosios instancijos teismo sprendimo dalis, kuria netenkintas šis ieškovės ieškinio reikalavimas, naikintina ir priimtinas naujas sprendimas (CPK 326 straipsnio 1 dalies 2 punktas). Nagrinėjamu atveju atsakovė neginčijo 2016 m. gegužės 3 d. ieškovės išrašytos jai sąskaitos Nr. 003863176812 dėl sutarties nutraukimo mokesčio 1 686,31 Eur sumai. Ieškovės reikalaujamas mokestis nelaikytinas neprotingu ar akivaizdžiai per dideliu. Šalių pasirašyta sutartis nepriskirtina nei vartojimo sutarčiai, nei viešajai sutarčiai (CK 6.161 straipsnio 2, 3, 4 dalys, 6.228 1 straipsnio 2 dalis, CPK 185 straipsnis). Ją atsakovės vardu pasirašė jos vadovas, turintis verslo patirtį, o verslininkui taikytini aukštesni apdairaus, atidaus žmogaus elgesio standartai, todėl, pasirašydamas minėtą sutartį, jis turėjo suprasti pasirašomos sutarties sąlygas bei prisiimamų įsipareigojimų riziką arba, esant reikalui, pasikonsultuoti su teisininkais dėl visų siūlomų sutarties sąlygų ir pasekmių. Pagrįstų argumentų, sudarančių pagrindą mažinti šalių sutartą sutarties nutraukimo mokestį ir ignoruoti šalių susitarimą, atsakovė nenurodė ir įrodymų tam nepateikė (CPK 12, 178 straipsniai), o teismas tokių aplinkybių nenustatė. Todėl ieškovės ieškinio reikalavimas priteisti iš atsakovės 1 686,31 Eur sutarties nutraukimo mokestį laikytinas pagrįstu, įrodytu ir tenkintinas – ieškovei priteistinas iš atsakovės 1 686,31 Eur sutarties nutraukimo mokestis (CK 6.71, 6.73, 6.200, 6.205 straipsniai, 6.245 straipsnio 3 dalis, 6.256 straipsnis, 6.258 straipsnio 1–4 dalys).Skolininkas privalo mokėti įstatymų nustatyto dydžio palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, vadinamas procesinėmis palūkanomis, todėl iš atsakovės ieškovei priteistinos 6 proc. dydžio metinės palūkanos už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme, t. y. nuo 2016 m. lapkričio 17 d., iki teismo sprendimo visiško įvykdymo (CK 6.37 straipsnio 2 dalis, 6.210 straipsnio 2 dalis).

Dėl procesinės bylos baigties

Teisėjų kolegija, įvertinusi nustatytas aplinkybes ir jų pagrindu padarytas išvadas daro išvadą, kad pirmosios instancijos teismas netinkamai taikė ir aiškino materialines ir procesines teisės normas ir byloje surinktus įrodymus dėl to pirmosios instancijos teismo sprendimas naikintinas ir priimtinas naujas sprendimas – ieškinį tenkinti visiškai, o civilinės bylos dalis pagal atsakovės priešieškinį nutrauktina (CPK 293 straipsnio 1 dalies 1 punktas, CPK 326 straipsnio 1 dalies 2 punktas).

Dėl bylinėjimosi išlaidų pirmosios instancijos teisme

CPK 93 straipsnio 5 dalis nustato, kad jeigu apeliacinės instancijos teismas ar kasacinis teismas, neperduodamas bylos iš naujo nagrinėti, pakeičia teismo sprendimą arba priima naują sprendimą, jis atitinkamai pakeičia bylinėjimosi išlaidų paskirstymą. Byloje nustatyta, kad ieškovė pirmosios instancijos teisme turėjo 824,5 Eur bylinėjimosi išlaidų, kurias sudaro 38,00 Eur žyminis mokestis ir 786,50 Eur teisinio atstovavimo išlaidos.Atsakovė rašytiniais įrodymais pagrindė 1 081,00 Eur turėtų bylinėjimosi išlaidų, kurias sudaro 31,00 Eur žyminis mokestis ir 1 050,00 Eur teisinio atstovavimo išlaidos.Pakeitus pirmosios instancijos teismo sprendimą, t. y. patenkinus 100 procentų ieškovės reikalavimų, civilinės bylos dalį dėl atsakovės priešieškinio reikalavimo nutraukus, ieškovei iš atsakovės priteistina 824,5 Eur jos bylinėjimosi išlaidų, turėtų pirmosios instancijos teisme (CPK 93 straipsnio 2 dalis).

Dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo apeliacinės instancijos teisme

Tenkinus apeliacinį skundą apeliantei iš atsakovės priteistinos bylinėjimosi išlaidos, patirtos apeliacinės instancijos teisme, – 69,00 Eur žyminis mokestis už apeliacinį skundą ir 650,00 Eur už teisines paslaugas (CPK 93 straipsnio 1 dalis).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 324–331 straipsniais, teisėjų kolegija

nusprendžia:

Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmų (Klaipėdos miesto apylinkės teismo) 2017 m. lapkričio 3 d. sprendimą panaikinti ir priimti naują sprendimą:

Ieškovės ieškinį tenkinti visiškai ir priteisti ieškovei uždarajai akcinei bendrovei „Elektrum Lietuva“ iš atsakovės uždarosios akcinės bendrovės „Poškų karjeras“ 1 686,31 Eur (vieną tūkstantį šešis šimtus aštuoniasdešimt šešis eurus trisdešimt vieną centą) sutarties nutraukimo mokestį, 6 procentų dydžio metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme, t. y. nuo 2016 m. lapkričio 17 d., iki teismo sprendimo visiško įvykdymo.

Civilinės bylos dalį pagal atsakovės priešieškinį ieškovei dėl reikalavimo pripažinti, kad ieškovė iš esmės pažeidė 2015 m. sausio 1 d. sutartį Nr. 0034700000 ir ji nutraukta nuo pažeidimo sužinojimo dienos, nutraukti.

Priteisti uždarajai akcinei bendrovei „Elektrum Lietuva“ iš atsakovės uždarosios akcinės bendrovės „Poškų karjeras“ 824,50 Eur (aštuonis šimtus dvidešimt keturis eurus penkiasdešimt centų) jos turėtų bylinėjimosi išlaidų pirmosios instancijos teisme.

Priteisti uždarajai akcinei bendrovei „Elektrum Lietuva“ iš atsakovės uždarosios akcinės bendrovės „Poškų karjeras“ 719,00 Eur (septynis šimtus devyniolika eurų) jos turėtų bylinėjimosi išlaidų apeliacinės instancijos teisme.