- Teismas
- Vilniaus regiono apylinkės teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2019-04-12
- Bylos Nr.
- e2-2191-880/2019
- Teisminio proceso Nr.
- 2-44-3-00028-2019-5
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Linas Zinkevičius
- Ieškovas
- N. N.
- Atsakovas
- A. N.
- Trečiasis asmuo
- AB „Šiaulių bankas“
- Advokatai
- Dmitrij Aleksandrov, Irina Kizina
viešajame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės N. N. ieškinį atsakovui A. N. dėl santuokos nutraukimo dėl kito sutuoktinio kaltės, tretysis asmuo AB „Šiaulių bankas“.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
Šalies argumentai
Ieškovė N. N. kreipėsi su ieškiniu atsakovui A. N. prašydama:
1. nutraukti santuoką tarp ieškovės ir atsakovo santuoką, sudarytą (duomenys neskelbtini) Širvintų rajono savivaldybės administracijos Teisės, personalo ir civilinės metrikacijos skyriuje (santuokos sudarymo įrašas Nr., (duomenys neskelbtini)), dėl atsakovo kaltės;
2. priteisti iš atsakovo ieškovės naudai 2000 Eur patirtos neturtinės žalos;
3. po santuokos nutraukimo ieškovei palikti ikisantuokinę pavardę – L., atsakovui – N.;
4. priteisti ieškovei iš atsakovo patirtas bylinėjimosi išlaidas.
Ieškovė nurodė, kad nuo 2017 m. lapkričio mėnesio ieškovė ir atsakovas pradėjo bendrą gyvenimą, o (duomenys neskelbtini) ieškovė ir atsakovas Širvintų r. savivaldybės administracijos Teisės, personalo ir civilinės metrikacijos skyriuje įregistravo santuoką (santuokos sudarymo įrašo Nr. (duomenys neskelbtini)). Atsakovas, būdamas (duomenys neskelbtini) piliečiu, ragino ieškovę greičiau sudaryti jų santuoką, kad jis galėtų pratęsti leidimą gyventi Lietuvoje, kuris turėjo pasibaigti (duomenys neskelbtini). Ieškovė ir atsakovas bendrų vaikų neturi, ieškovė turi du nepilnamečius vaikus ((duomenys neskelbtini)) iš ankstesnės santuokos. Ieškovės ir atsakovo santuoka truko neilgai. Po to, kai ieškovė parašė Migracijos tarnybai prašymą pratęsti jam leidimą gyventi Lietuvoje, geri santykiai sutuoktinius siejo tik tris mėnesius. 2018 m. rugsėjį tarp sutuoktinių prasidėjo nesutarimai, ieškovė vis dažniau iš sutuoktinio girdėjo jo priekaištus, ieškovės garbę ir orumą žeidžiančias pastabas. Per keletą mėnesių sutuoktinių santykiai visiškai pašlijo, prasidėjo ginčai ir konfliktai, atsakovas įžeidinėjo ieškovę, nepagrįstai pavyduliavo, jo elgesys tapo agresyvus, net iki ieškovei fizinio skausmo sukėlimo, dingo pasitikėjimas, atsakovas pradėjo slėpti nuo ieškovės savo telefoną, kol vieną dieną 2018 m. gruodį atsakovas paliko ieškovę ir grįžo gyventi pas savo buvusią sutuoktinę, su kuria oficialiai nutraukė santuoką 2018 m. balandžio 10 d. Šiuo metu atsakovas gyvena su buvusia sutuoktine, su ieškove nebendrauja ir nepalaiko jokių ryšių. Sutuoktinių santuoka iširo dėl atsakovo kaltės, kuris paliko sutuoktinę ir pradėjo gyventi su kita moteriumi. Atsakovo sutuoktinio pareigų pažeidimas yra esminis ir lemiantis santuokos pabaigai. Atsakovo santuokinių pareigų pažeidimas pasireiškė neištikimybe, šeimos būsto palikimu, nesirūpinimu sutuoktine, dėl ko ieškovė patyrė stiprių neigiamų išgyvenimų, suprastėjo sveikata, negalavimai neišnyko iki šiol, o gydytojai diagnozavo ligą. Kadangi atsakovo kaltė, kaip santuokinio pareigas pažeidžiantys veiksmai nulemia šalių santuokos nutraukimą, ieškovė patyrė dvasinius išgyvenimus bei kitas neigiamas emocijas. Ieškovė patirtą neturtinę žalą įvertina 2000 eurų. Santuokos metu sutuoktiniai nekilnojamojo turto, automobilių arba vertingo kilnojamojo turto neįgijo, kreditorių neturi. Tarpusavio sutuoktinių išlaikymas nenustatomas, po santuokos nutraukimo kiekvienas sutuoktinis išlaikys save iš savo pajamų.
Atsiliepimas
Atsakovas atsiliepime į ieškinį prašė ieškinį atmesti, nutraukti jo ir ieškovės santuoką dėl ieškovės kaltės, palikti ikisantuokines pavardes ir priteisti iš ieškovės jo patirtas bylinėjimosi išlaidas. Atsakovas nurodė, kad santuokinis gyvenimas klostėsi gerai tik kelias savaites po santuokos. Susituokę jie apsigyveno ieškovės namuose, kuriuose su ja gyveno šešeri vaikai. Netrukus po santuokos ieškovė pasiėmė jo banko kortelę, į kurią jam buvo pervedamas darbo užmokestis, ir neturėdama jo sutikimo, disponavo jo lėšomis iki pat jų faktinio išsiskyrimo. Turėdamas leidimą laikinai gyventi Lietuvoje, nusprendė vengti konfliktų, sutiko su tokia tvarka. Be to, praėjus kuriam laikui po santuokos, paaiškėjo, kad ieškovė serga rimta psichine liga su epilepsijos priepuoliais, vartoja stiprius psichiką veikiančius preparatus. Ligos paūmėjimų metu, ieškovė tapdavo visiškai nesukalbama, keldavo konfliktus, vartojo prieš jį psichinę ir fizinę prievartą. Nepranešusi jam iki santuokos apie savo prastą sveikatos būklę, ieškovė iš esmės pažeidė jo teisę į normalų šeiminį gyvenimą. Taip pat po savaitės nuo santuokos sudarymo ieškovės šeimos nariai pradėjo nepagarbiai elgtis su juo, vartoti prieš jį žeminančius ar necenzūrinius žodžius, pareikšdami, kad nepageidauja, jog gyventų su jais, varydami jį iš namų. Ieškovė kartu su vyresniuoju sūnumi kelis kartus jį sumušė, dėl ko jis patyrė stiprias neigiamas emocijas. Nuogąstaudamas dėl leidimo pasilikti Lietuvoje, dėl šių įvykių į policiją nesikreipė. Ieškovė taip pat pasirodė bloga namų šeimininkė, būstą tvarkydavo labai retai, maisto praktiškai negamindavo, dėl ko jis prarado daug svorio. Neiškentęs bendro gyvenimo su ieškove, jis 2018 m. gruodžio 14 d. išėjo iš ieškovės namų. Jų santuoka yra iširusi ir yra nutrauktina. Disponuodama jo lėšomis prieš jo valią, nuslėpusi nuo jo duomenis apie prastą savo sveikatos būklę, vartodama prieš jį psichologinį ir fizinį smurtą, blogai tvarkydama namų ūkį, ieškovė iš esmės pažeidė savo kaip sutuoktinės pareigas, todėl santuoka nutrauktina dėl ieškovės kaltės. Ieškovė prašo priteisti iš jo 2000 Eur neturtinės žalos atlyginimą, tačiau šiam reikalavimui pagrįsti ieškovė turėjo įrodyti tris iš keturių šios civilinės atsakomybės atsiradimo sąlygų, tačiau nepagrindė nė vienos šių sąlygų. Kadangi šalių santuoka iširo dėl ieškovės, o ne jo kaltės, todėl ieškovė neturi teisės į neturtinės žalos atlyginimą. Neįrodytas yra ir žalos faktas, nes vienintelė ieškovės pateikta medicininė pažyma yra nepakankamas įrodymas, atsižvelgiant į visetą kitų aplinkybių, galinčių sukelti ieškovei stresą: jos psichinė liga, didelis išlaikytinių skaičius ir t.t. Taip pat nėra jokių įrodymų dėl žalos dydžio. Nepagrįstas reikalavimas yra niekinis ir atmestinas (CPK 178 str.). Pragyvenusi su juo vos kelis mėnesius, ieškovė objektyviai negalėjo patirti bent kiek esminės neturtinės žalos dėl jo išėjimo. Nesant jo neteisėtų veiksmų ir ieškovės neturtinės žalos, nėra ir kitų dviejų atsakomybės sąlygų: priežastinio ryšio ir kaltės. Todėl atsakovas mano, kad ieškovės reikalavimas atlyginti jai neturtinę žalą yra nepagrįstas ir atmestinas. Išlaikymo iš ieškovės jis nereikalauja.
Tretysis asmuo AB „Šiaulių bankas“ atsiliepime neprieštaravo, kad prievolė pagal su banku sudarytą Lizingo sutartį Nr. TV-181-06204 būtų pripažinta ieškovės asmenine prievole.
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
Ieškinys tenkintinas iš dalies.
Dėl santuokos nutraukimo.
Iš byloje esančių duomenų nustatyta, kad ieškovė ir atsakovas (duomenys neskelbtini) sudarė santuoką Širvintų rajono savivaldybės administracijos Teisės, personalo ir civilinės metrikacijos skyriuje, įrašo Nr. (duomenys neskelbtini). Ieškovė prašo nutraukti jos ir atsakovo santuoką dėl atsakovo kaltės, o atsakovas prašo nusitraukti santuoką dėl ieškovės kaltės.
Sutuoktinis gali reikalauti nutraukti santuoką dėl kito sutuoktinio kaltės. Sutuoktinis pripažįstamas kaltu dėl santuokos iširimo, jeigu jis iš esmės pažeidė savo kaip sutuoktinio pareigas <...> ir dėl to bendras sutuoktinių gyvenimas tapo negalimas (CK 3.60 straipsnio 1 dalis). Preziumuojama, kad santuoka iširo dėl kito sutuoktinio kaltės, jeigu jis yra nuteisiamas už tyčinį nusikaltimą arba yra neištikimas, arba žiauriai elgiasi su kitu sutuoktiniu ar šeimos nariais, arba paliko šeimą ir daugiau kaip vienerius metus visiškai ja nesirūpina (CK 3.60 straipsnio 2 dalis).
Kasacinio teismo jurisprudencijoje konstatuota, kad įstatyme sutuoktinio kaltė dėl santuokos iširimo apibrėžiama kaip sutuoktinių pareigų pažeidimas iš esmės. Sutuoktinio pareigos nustatytos CK 3.26–3.30; 3.35–3.36, 3.85, 3.92, 3.10 straipsniuose. Tai lojalumo, tarpusavio pagalbos ir moralinės bei materialiosios paramos, visapusiško rūpinimosi vaikais ir visa šeima bei kitos įstatyme nustatytos pareigos. Siekiant proporcingai paskirstyti procesinę šalies įrodinėjimo pareigą dėl santuokos nutraukimo priežasčių CK 3.60 straipsnio 3 dalyje nustatytos prezumpcijos, kurioms esant laikoma, kad santuoka iširo dėl vieno sutuoktinio kaltės. Nors pagal CK 3.60 straipsnio 3 dalį sutuoktinio kaltė dėl santuokos iširimo yra preziumuojama, tačiau šiais atvejais vienam sutuoktiniui tenka įrodyti faktą, su kuriuo siejama kito sutuoktinio kaltės prezumpcija. Tuo atveju, kai sutuoktinis, dėl kurio kaltės kitas sutuoktinis įrodo faktines aplinkybes, su kuriuo įstatymas sieja kaltės prezumpciją, pateikia įrodymų ir nurodo faktines aplinkybes, kad santuoka realiai iširo ne dėl šių priežasčių (su kuriomis įstatymas sieja santuokos iširimo kaltės prezumpciją), tai pirmajam sutuoktiniui tenka taip pat pareiga įrodyti, kad santuoka iširo būtent dėl šių priežasčių. Teismui nustatant, kokios priežastys lėmė santuokos iširimą, turi būti atsižvelgta į sutuoktinių tarpusavio santykius iki faktinio santuokos iširimo, kiekvieno iš sutuoktinių elgesį dėl santuokos išsaugojimo pablogėjus tarpusavio santykiams ir kitas reikšmingas objektyvias ir subjektyvias aplinkybes. Lojalumo pareiga reiškia, kad sutuoktinis visada tiek šeimoje, tiek už jos ribų turi veikti kito sutuoktinio, visos šeimos interesais, negali supriešinti savo asmeninių interesų su kito sutuoktinio ar šeimos interesais. Abipusės pagalbos pareiga reiškia, kad sutuoktiniai turi paisyti vienas kito nuomonės, būti vienas kitam ištikimi, visus šeimos gyvenimo klausimus spręsti abipusiu susitarimu. Moralinė ir materialinė parama reiškia, kad sutuoktiniai privalo rūpintis vienas kitu: tiek materialiąja, tiek fizine ir psichologine prasmėmis (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. vasario 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-99-969/2016; 2011 m. sausio 25 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-2/2011).
Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad santuokos iširimą gali lemti netinkamas abiejų sutuoktinių pareigų vykdymas: neatsakingas požiūris į šeimą, nepagarba vienas kitam, nenoras stengtis, kad šeima būtų išsaugota, neigiamas nusistatymas vienas kito atžvilgiu, bendro intereso dėl šeimos gerovės nebuvimas, nuolatiniai konfliktai. Byloje nustatytos tokio pobūdžio aplinkybės gali sudaryti pagrindą konstatuoti, kad dėl santuokos nutrūkimo kalti abu sutuoktiniai (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. liepos 16 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-398/2013). Nustačius, jog santuoka iširo dėl abiejų sutuoktinių kaltės, aplinkybė, kad galbūt vieno sutuoktinio kaltė (jos laipsnis) dėl santuokos nutraukimo didesnė nei kito sutuoktinio, neturi įtakos išvadai dėl abiejų sutuoktinių kaltės buvimo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. vasario 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-99-969/2016; 2011 m. kovo 25 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-127/2011)
Nagrinėjamu atveju, atsakovas nepagrįstai prašo santuoką nutraukti dėl ieškovės kaltės, motyvuodamas jos nuslėpta psichine liga, nesitvarkymu namuose, paimta banko kortele, gyvenimu su šešiais jos vaikais ir ieškovės bei jos sūnaus smurtu prieš atsakovą.
Iš byloje esančios ieškovės asmens sveikatos istorijos matyti, kad jokia psichine liga ieškovė neserga. Byloje pateiktos ieškovės namų nuotraukos, liudytojų ieškovės dukrų ir motinos parodymai teismo posėdžio metu paneigia, jog ieškovė yra netvarkinga, nes matyti, jog namai yra tvarkingi, suremontuoti. Nors atsakovas teigia, kad santuoka iširo dėl to, kad ieškovė paėmė jo banko kortelę ir jam neduodavo pinigų, duodamas parodymus teisme atsakovas pats paneigė šias aplinkybes, nurodydamas, jog iš kortelės mokėjo buvusiai žmonai priteistą neturtinę žalą, mokėjo migracijoje už leidimo gyventi Lietuvoje pratęsimą, duodavo pinigų ieškovės vaikams. Byloje taip pat nėra jokių duomenų apie tai, jog ieškovė kartu su sūnumi jį kelis kartus sumušė. Nesudaro pagrindo priešingai išvadai ir teismo posėdžio metu pateiktas Vilniaus regiono apylinkės teismo 2019 m. kovo 19 d. teismo baudžiamasis įsakymas, kuriuo nuteistas ieškovės sūnus už fizinio smurto panaudojimą prieš atsakovą. Byloje nėra ginčo, kad šalys kartu negyvena nuo 2018 m. gruodžio mėnesio vidurio, todėl nusikaltimas įvykdytas 2019 m. vasario 19 d. šiuo atveju bylai neturi jokios reikšmės. Vertinant atsakovo argumentus dėl gyvenimo kartu su šešiais ieškovės vaikais, pirmiausia paminėtina, kad vieno iš sutuoktinių vaikai negali būti priežastis nutraukti santuoką, antra, atsakovas iki santuokos sudarymo gyveno kartu su ieškove ir jos vaikais 8 mėnesius ir tik po to susituokė, taigi, jis žinojo visas gyvenimo su ieškove ir jos vaikais aplinkybes. Be to, ieškovė gyvena tik su trimis vaikais, o kiti trys kartais ją aplanko, nes vyriausias sūnus gyvena užsienyje, dukra (duomenys neskelbtini), o trečioji mokosi Vilniuje ir grįžta pas ieškovę tik savaitgaliais. Remdamasis aukščiau išdėstytu, teismas sprendžia, kad atsakovas neįrodė, jog jo ir ieškovės santuoka iširo tik dėl ieškovės kaltės.
Ieškovė atsakovo kaltę grindžia abipusės meilės nebuvimu, neištikimybe, namų palikimu ir netinkamu elgesiu su ieškove, t. y. fizinio smurto jos atžvilgiu vartojimu, žeminimu, pavyduliavimu, nuolatinių konfliktų kėlimu. Teismo vertinimu, ieškovė taip pat neįrodė, jog santuoka iširo tik dėl atsakovo kaltės. Nors ji teigia, kad atsakovas smurtavo prieš ją, tačiau byloje nėra jokių objektyvių duomenų patvirtinančių šią aplinkybę, t.y. medicininių dokumentų, kreipimosi į teisėsaugos institucijas ir pan. Teismo posėdžio metu apklaustos ieškovės dukros nurodė, kad yra matę pas mamą mėlynių, tačiau nurodė, kad ji niekada nesakė, jog ją atsakovas būtų mušęs. Analogiškai ir dėl jos žeminimo ar perdėto atsakovo pavyduliavimo, išskyrus ieškovės ir jos motinos, kuri yra subjektyvi liudytoja, parodymus, byloje nėra jokių tai patvirtinančių įrodymų. Nors ieškovės dukros, liudiję teisme, nurodė, kad vakarais ir naktimis tarp ieškovės ir atsakovo kildavo konfliktai, jos negalėjo nurodyti dėl ko kildavo konfliktai ir nėra aišku, kas buvo šių konfliktų iniciatorius. Todėl ši aplinkybė vertinama tik kaip įrodymas, jog šalys nesutarė ir tarp jų nebuvo abipusės pagarbos, bendrų siekio sukurti ir išsaugoti šeimą. Byloje taip pat nėra pakankamai įrodymų, jog atsakovas buvo ieškovei neištikimas. Vien ta aplinkybė, kad ieškovei išvijus jį iš namų, atsakovas apsigyveno pas ankstesniąją žmoną J. N. neleidžia daryti tokios išvados. Juolab, kad iki tol jo susitikimų, bendravimo su kita moterimi iki išėjimo iš namų nustatyta nebuvo, o jo kreipimąsi į buvusią žmoną galima paaiškinti tuo, kad užsieniečiui, gyvenančiam svetimoje šalyje, neturinčiam pakankamai draugų ar giminių sunku skubiai susirasti kitą gyvenamąją vietą. Aplinkybę, jog su atsakovu ankstesnė žmona iki jo išvykimo iš ieškovės namų nebendravo, teismo posėdžio metu patvirtino ir jo ankstesnė žmona J. N..
Remiantis aukščiau išdėstytu, darytina išvada, kad nei ieškovė, nei atsakovas kito sutuoktinio kaltės dėl santuokos iširimo neįrodė. Iš bylos medžiagos matyti, kad po santuokos sudarymo tarp šalių nuolat kildavo konfliktai, jie nesutardavo nei buities, nei intymaus gyvenimo klausimais. Ieškovė 2018 m. gruodžio mėnesį išvijo atsakovą iš namų įtarusi jį neištikimybe, o atsakovas išvyko pas kitą moterį ir negrįžo. Daugiau šalys tarpusavyje nebendravo. Visa tai rodo, kad šalys nesistengė, nedėjo pakankamai pastangų šeimai išsaugoti, nes nei vienas, nei kitas nebandė taikytis ir šiuo metu neketina, todėl santuoka nutraukiama dėl abiejų sutuoktinių kaltės. Manytina, kad santuoka iširo ir dėl to, kad ji buvo sudaryta skubant, siekiant, jog atsakovui būtų pratęstas leidimas gyventi Lietuvos Respublikoje, o ne norint sukurti tvirtą, tarpusavio supratimu ir pagarba paremtą šeimą.
Netenkinus ieškinio reikalavimo dėl santuokos nutraukimo dėl atsakovo kaltės, netenkintinas ieškinio reikalavimas dėl 2000 Eur neturtinės žalos priteisimo.
Kiti su santuokos nutraukimo susiję klausimai.
Iš bylos medžiagos matyti, kad šalys santuokos metu nekilnojamojo turto ir dalintino kilnojamojo turto neįgijo. Ginčo dėl to tarp bylos šalių nėra. Taip pat bylos nagrinėjimo metu nustatyta, kad šalys neturi bendrų kreditorių.
Ieškovė iki santuokos sudarymo, t. y. 2018 m. vasario 12 d., sudarė su AB Šiaulių banku Lizingo sutartį Nr. (duomenys neskelbtini) dėl automobilio TOYOTA AVENSIS, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) Tretysis asmuo atsiliepime nurodė, kad neprieštarauja, kad minėta prievolė būtų pripažinta ieškovės asmenine prievole.
Atsižvelgiant į tai, teismas sprendžia, kad dalintino turto ar kreditorinių reikalavimų nėra.
Abi bylos šalys prašė nutraukus santuoką grąžinti jiems ikisantuokines pavardes, todėl ieškovei nutraukus santuoką grąžinama ikisantuokinė pavardė – L., o atsakovui – N.
Dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo
CPK 93 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą. Jeigu ieškinys patenkintas iš dalies, šiame straipsnyje nurodytos išlaidos priteisiamos ieškovui proporcingai teismo patenkintų reikalavimų daliai, o atsakovui – proporcingai teismo atmestų ieškinio reikalavimų daliai (CPK 93 straipsnio 2 dalis).
Ieškovė sumokėjo 75 eurų žyminį mokestį už reikalavimą nutraukti santuoką, kadangi šioje dalyje reikalavimas patenkintas iš dalies, todėl pusė šios sumos ieškovės naudai priteistina iš atsakovo.
Taip pat atsižvelgiant į tai, kad ieškovė prašė nutraukti jos ir atsakovo santuoką dėl atsakovo kaltės, o atsakovas prašė nutraukti santuoką dėl ieškovės kaltės, ieškinį patenkinus iš dalies ir nutraukus bylos šalių santuoką dėl abiejų sutuoktinių kaltės, jiems nepriteisiamos jų patirtos išlaidos advokato pagalbai apmokėti.
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 96 straipsnio 1 dalimi, 259, 260, 263-270 straipsniais, 275 straipsniu, 307 straipsnio 1 dalimi,
nusprendžia:
ieškinį tenkinti iš dalies.
Nutraukti santuoką tarp ieškovės N. N. (a. k. (duomenys neskelbtini) ir atsakovo A. N. (a.k. (duomenys neskelbtini) sudarytą (duomenys neskelbtini) Širvintų rajono savivaldybės administracijos Teisės, personalo ir civilinės metrikacijos skyriuje (įrašo Nr. (duomenys neskelbtini)) dėl abiejų sutuoktinių kaltės.
Po santuokos nutraukimo ieškovei N. N. grąžinti ikisantuokinę pavardę L., o atsakovui A. N. palikti pavardę N.
Priteisti ieškovei N. N. (a. k. (duomenys neskelbtini) iš A. N. (a.k. (duomenys neskelbtini) 37,50 Eur žyminio mokesčio.
Likusioje dalyje ieškinį atmesti.
Sprendimas per 30 (trisdešimt) dienų nuo jo priėmimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Vilniaus apygardos teismui, skundą paduodant per Vilniaus regiono apylinkės teismą. Apeliacinio skundo padavimas nesustabdo sprendimo dalies dėl išlaikymo priteisimo vykdymo. Atsakovas teismo sprendimą gali skųsti per 30 dienų nuo jo vertimo gavimo dienos.