Šiaulių apygardos teismo nutartis

teismo posėdyje išnagrinėjęs Kybartų pataisos namų teikimą dėl nuteistojo K. P. perkėlimo į atvirą koloniją tęsti bausmės atlikimą,

Aprašomoji dalis

nustatė:

K. P. Šiaulių apygardos teismo 2012-05-25 nuosprendžiu pripažintas kaltu padarius nusikalstamas veikas, numatytas Lietuvos Respublikos BK 260 str. 3 d., 302 str. 1 d., ir nuteistas:

pagal Lietuvos Respublikos BK 260 str. 3 d. laisvės atėmimu 10 metų;

pagal Lietuvos Respublikos BK 302 str. 1 d. laisvės atėmimu 1 metams.

Remiantis Lietuvos Respublikos BK 63 str. 1, 2 dalimis, 5 d. 1 p. paskirtos bausmės subendrintos griežtesne bausme apimant švelnesnę ir paskirta galutinė bausmė laisvės atėmimas 10 (dešimčiai) metų, bausmę atliekant pataisos namuose.

Bausmės pradžią nustatyta skaičiuoti nuo nuosprendžio paskelbimo dienos. Į atliktos bausmės laiką įskaitytas K. P. sulaikyme ir suėmime nuo 2011-03-29 iki 2012-05-25 išbūtas laikas.

Šiuo metu K. P. atlieka laisvės atėmimo bausmę Kybartų pataisos namuose lengvosios grupės sąlygomis.

Motyvuojamoji dalis

Kybartų pataisos namų teikimas netenkintinas.

Nuteistųjų laisvės atėmimu, kuriems paskirta šią bausmę atlikti atvirojoje kolonijoje, kategorijas numato Lietuvos Respublikos BVK 90 str. 1 d., tai yra – už neatsargius ir nesunkius tyčinius nusikaltimus nuteisti pilnamečiai asmenys, kuriems teismas nustatė bausmę atlikti atvirose kolonijose; taip pat nuteistieji, perkelti į atviras kolonijas šio kodekso 140 str. nustatyta tvarka. Lietuvos Respublikos BVK 140 str. 4 d. numato galimybę pataisos namuose lengvosios grupės sąlygomis laikomiems nuteistiesiems, kuriems liko ne daugiau kaip vieneri metai iki galimo lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos, teismo nutartimi, priimta pagal pataisos namų administracijos teikimą ir atsižvelgiant į nusikalstamo elgesio riziką, elgesį bausmės atlikimo metu ir kitas reikšmingas aplinkybes, būti perkeltiems į atvirąją koloniją tęsti bausmės atlikimą.

Kaip matyti iš pataisos namų administracijos teikimo bei kitų teismui pateiktų dokumentų, nuteistasis K. P. atitinka Lietuvos Respublikos BVK 140 str. 4 d. numatytus formaliuosius kriterijus – nuo 2015-05-06 bausmę atlieka lengvosios grupės sąlygomis, lygtinis paleidimas jam gali būti taikomas nuo 2016-03-29. Tačiau vien šių formalių, įstatymų numatytų kriterijų, sprendžiant nuteistojo perkėlimo į švelnesnio režimo pataisos įstaigą klausimą, nepakanka – būtina įvertinti nuteistojo asmens nusikalstamo elgesio riziką, elgesį bausmės atlikimo metu, požiūrį į darbą, mokslą, pataisos įstaigos administracijos bei psichologinės tarnybos nuomones, taip pat ir kitų reikšmingų aplinkybių, apibūdinančių nuteistojo asmenybę, visumą bei konkretaus asmens galimybę tęsti bausmės atlikimą lengvesnėmis sąlygomis.

Pažymėtina, kad laisvės atėmimo bausmės atlikimas atviroje kolonijoje pasižymi tam tikrais ypatumais, numatytais Lietuvos Respublikos BVK 91 str., tai yra atviroje kolonijoje nuteistieji laikomi be apsaugos, bet yra prižiūrimi; nuo kėlimosi iki miego laiko turi teisę laisvai vaikščioti nustatytoje teritorijoje; gali turėti su savimi pinigų ir vertingų daiktų, be apribojimų naudotis pinigais; gali be apribojimų gauti pasimatymus, pašto ir perduodamus siuntinius, smulkiuosius paketus, gauti ir siųsti laiškus, skambinti telefonu; esant sąlygoms, suteikiama galimybė gyventi šalia atviros kolonijos su savo šeimomis; kolonijos administracijos leidimu gali be priežiūros išvykti už kolonijos teritorijos ribų, jeigu to reikia dėl jų dirbamo darbo pobūdžio arba gydymosi ar mokymosi; jeigu neturi galiojančių nuobaudų, kartą per savaitę gali iki dviejų parų ne darbo metu parvykti į namus arba kasmetinių atostogų metu gali parvykti į namus. Taigi, kaip matyti, nuteistųjų teisės ir laisvės atviroje kolonijoje yra kur kas mažiau varžomos ir ribojamos, nei nuteistųjų, atliekančių bausmę pataisos namuose, tai yra jiems suteikiamos galimybės ne tik nevaržomai bendrauti tarpusavyje, bet ir palaikyti glaudžius ryšius su išoriniu pasauliu. Dėl šių priežasčių, sprendžiant, ar nuteistąjį tikslinga perkelti iš pataisos namų į atvirą koloniją tęsti laisvės atėmimo bausmės atlikimą, būtina įsitikinti, jog nuteistasis yra padaręs pozityvias išvadas dėl įvykdytų nusikalstamų veikų, dėl savo elgesio ir sukeltų negatyvių padarinių, taip pat, jog yra motyvuotas pasitaisyti, orientuotas po bausmės atlikimo adaptuotis visuomenėje, laikytis visuotinai priimtinų elgesio normų, nepažeidinėti įstatymų, gyvenimiškų tikslų siekti teisėtais būdais ir priemonėmis. Jų nusikalstamumo rizika turėtų būti vertinama kaip žema, kad bausmę atliekantys asmenys ne tik nedarytų naujų nusikalstamų veikų, bet savo elgesiu nedarytų neigiamos įtakos kitiems nuteistiesiems.

Kaip matyti iš teismui pateiktos medžiagos, nuteistasis K. P. praeityje, prieš jo atžvilgiu priimant Šiaulių apygardos teismo 2012-05-25 nuosprendį, buvo teistas 4 kartus už tyčinius nusikaltimus, iš jų vieną kartą teistas už smurtinį nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos BK 150 str. 3 d. Iš ankstesnių nuteistojo K. P. teistumų matyti, kad jam buvo taikyti jo teisinę padėtį lengvinantys institutai – jam buvo taikyta amnestija, lygtinis paleidimas ir laisvės atėmimo bausmės vykdymo atidėjimas, tačiau tai K. P. teigiamo poveikio nepadarė – jis toliau pažeidinėjo įstatymus ir darė naujas nusikalstamas veikas. Nusikalstamas veikas, už kurių padarymą buvo pripažintas kaltu Šiaulių apygardos teismo 2012-05-25 nuosprendžiu, padarė neišnykus teistumui. Be to, viena iš nusikalstamų veikų, už kurių padarymą K. P. buvo pripažintas kaltu Šiaulių apygardos teismo 2012-05-25 nuosprendžiu, yra susijusi su disponavimu narkotinėmis ir psichotropinėmis medžiagomis turint tikslą jas platinti bei sukelianti didelį pavojų visuomenės sveikatai. Taigi padaryto nusikaltimo pobūdis, jo pavojingumo laipsnis bei padarymo aplinkybės rodo didesnį nuteistojo K. P. pavojingumą visuomenei ir neabejotinai apibūdina jį kaip asmenį, sąmoningai ignoruojantį visuomenėje priimtas ir teisės aktais įtvirtintas bendrąsias elgesio taisykles. Šią išvadą sustiprina ir tai, kad, atlikdamas laisvės atėmimo bausmę, K. P. drausmine tvarka buvo baustas du kartus. Nuteistojo drausmės pažeidimai leidžia pagrįstai manyti, jog pastarojo elgesys bausmės atlikimo vietoje nebuvo pavyzdingas viso bausmės atlikimo metu bei nepasižymėjo tokiomis ypatingomis aplinkybėmis, kurioms esant, teismas galėtų vienareikšmiškai pozityviai vertinti K. P. elgesį laisvės atėmimo vietoje ir teismui nekiltų abejonių dėl jo perkėlimo iš pataisos namų į atvirą koloniją.

Teismas teigiamai vertina aplinkybes, kad K. P., atlikdamas bausmę pataisos namuose, įgijo vidurinį išsilavinimą, yra padavęs prašymą mokytis (duomenys neskelbtini) profesinio rengimo centre, (duomenys neskelbtini) skyriuje statybininko-apdailininko specialybės. Taip pat nuteistasis dalyvauja socialinės reabilitacijos programose, socialinių įgūdžių lavinimo programoje, yra charakterizuojamas teigiamai, laiškais, telefoninių pokalbių pagalba bei pasimatymų metu palaiko ryšius su artimaisiais. Jis buvo skatintas septynis kartus už gerą elgesį, stropų mokymąsi bei dalyvavimą sportinėse varžybose, socialinės reabilitacijos programose. Kaip nurodoma 2015-10-16 socialinio tyrimo išvadoje Nr. (duomenys neskelbtini), nuteistojo K. P. pakartotinio nusikalstamo elgesio rizika vertinama kaip žema. Tačiau, teismo nuomone, šios aplinkybės neatsveria nuteistojo kriminalinės praeities, daromų įkalinimo įstaigos vidaus tvarkos taisyklių pažeidimų bei to, kad toje pačioje socialinio tyrimo išvadoje nurodoma, jog K. P. kartais linkęs pasielgti impulsyviai, ignoruoja savo elgesio pasekmes platesne prasme, įvertindamas jas tik sau ir tam tikriems asmenims, teisina savo nusikaltimą, lygindamas su kitų žmonių nusikaltimais, supranta, kad buvimas visuomenės nariu reiškia teises ir atsakomybę, tačiau pastarosios linkęs vengti. Taip pat atkreiptinas dėmesys į tai, kad nors nuteistasis K. P. pataisos namuose dėl darbo trūkumo neįdarbintas, tačiau nuteistojo K. P. požiūris į darbą yra dvejopas – socialinio tyrimo išvadoje nurodoma, kad K. P. pataisos namuose dirbti neatsisakytų, tačiau dirbtų ne bet kokį darbą. Be to, socialinio tyrimo išvadoje nurodoma, kad nusikaltimų ir gyvenimo stiliuje nėra pastovių smurto panaudojimo pavyzdžių, tačiau nuteistasis K. P. turi vieną smurto panaudojimo atvejį, siekiant gauti kito žmogaus paklusimą, dėl to gali kilti neigiamos įtakos kitiems nuteistiesiems atviroje kolonijoje grėsmė.

Įvertinus visas aplinkybes, teismas daro išvadą, kad nors K. P. Kybartų pataisos namų teikime yra charakterizuojamas teigiamai, tačiau atsižvelgiantį į aptartų aplinkybių visumą, jis toliau turi atlikti bausmę pataisos namuose, nes kitaip, teismo nuomone, nebūtų pasiekti Lietuvos Respublikos BK 41 str. 1 d. numatyti bausmės tikslai, tarp jų – nubausti nusikalstamą veiką padariusį asmenį, užtikrinti teisingumo principo įgyvendinimą. Esant šioms aplinkybėms, Kybartų pataisos namų teikimas netenkintinas ir nuteistasis K. P. neperkeltinas į atvirą koloniją tęsti bausmės atlikimo.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos BVK 140 str. 4 d., Lietuvos Respublikos BPK 362 str.,

nutaria:

Kybartų pataisos namų teikimo netenkinti.

Nutartis per septynias dienas nuo nutarties gavimo dienos, o nuteistajam nuo nutarties nuorašo įteikimo dienos gali būti skundžiama Lietuvos apeliaciniam teismui per Šiaulių apygardos teismą.