Kauno apygardos teismo nutartis

Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Ramūno Antanavičiaus, Nerijaus Meilučio ir Algerdo Urbšio (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas),

apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo nuteistojo K. P. skundą dėl Vilkaviškio rajono apylinkės teismo 2016 m. lapkričio 8 d. nutarties, kuria atsisakyta patvirtinti Kybartų pataisos namų Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijos (toliau – komisija) 2016 m. spalio 11 d. nutarimą Nr. (duomenys neskelbtini) taikyti lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

K. P. bausmę atlieka pagal Šiaulių apygardos teismo 2012 m. gegužės 25 d. nuosprendį, kuriuo už nusikaltimus, numatytus Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 260 straipsnio 3 dalyje, 302 straipsnio 1 dalyje, nuteistas laisvės atėmimu 10 metų.Bausmės pradžia – 2011 m. kovo 28 d., bausmės pabaiga – 2021 m. kovo 28 d. Komisijos 2016 m. spalio 11 d. nutarimu Nr. (duomenys neskelbtini) nutarta taikyti nuteistajam K. P. lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos pagal Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso (toliau – BVK) 157 straipsnio 2 dalies 2 punktą. Vilkaviškio rajono apylinkės teismas 2016 m. lapkričio 8 d. nutartimi atsisakė tvirtinti komisijos nutarimą taikyti nuteistajam lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos konstatavęs, kad nuteistojo pažanga mažinant nusikalstamo elgesio riziką nėra akivaizdi ir įtikinanti, kad nuteistasis jau yra pasiruošęs gyvenimo tikslų siekti tik teisėtomis priemonėmis.Nuteistasis K. P. skunde prašo panaikinti Vilkaviškio rajono apylinkės teismo 2016 m. lapkričio 8 d. nutartį ir patvirtinti komisijos 2016 m. spalio 11 d. nutarimą taikyti lygtinį paleidimą. Skunde nuteistasis nurodo, kad apylinkės teismas pakartojo teiginius iš socialinio tyrimo išvados ir asmens bylos bei ėmėsi iš naujo nagrinėti komisijos jau išspręstą lygtinio paleidimo klausimą. Šiuo atveju nesant jokių prieštaravimų, nesant ginčo dėl lygtinio paleidimo taikymo, visiškai nesuprantamos priežastys, kodėl teismas priėmė nutartį netvirtinti komisijos nutarimo. Apylinkės teismas, tikrindamas komisijos nutarimą, turi išnagrinėti, ar komisijos nutarimas buvo priimtas su tokiais procedūriniais pažeidimais, kurie lemtų nutarimo galiojimą. Taip pat tai, ar tikrai apelianto lygtinis paleidimas aiškiai prieštarautų teisingumo principui. Nuteistasis pažymi, kad šiuo atveju jokių procedūrinių pažeidimų nebuvo padaryta. Be to, pats teismas konstatavo, kad sąlygos taikyti lygtinį paleidimą yra. Iš to galima spręsti, kad teismas turėjo savo asmeninę nuomonę, kurią priešpastatė prieš kolektyvinę komisijos narių nuomonę. Subjektyvi teismo pozicija ir asmeninė nuomonė yra nesuderinama su piliečio teise į nešališką teismą. Nutartyje nėra jokių argumentų, kodėl nuteistojo lygtinis paleidimas aiškiai prieštarautų teisingumo principui. Skunde atkreipiamas dėmesys, kad įstatymų leidėjas BVK 157 ir 158 straipsniuose aiškiai apibrėžė, kam gali būti taikomas lygtinis paleidimas, kokią dalį bausmės reikia atlikti iki lygtinio paleidimo taikymo bei kam lygtinis paleidimas yra netaikomas. Nuteistasis pabrėžia, kad jis nepriklauso kategorijai asmenų, kuriems lygtinis paleidimas negali būti taikomas. Teismas nutarties motyvuose nepagrįstai nurodė veikas, už kurias nuteistasis bausmę jau yra atlikęs, taip pat nepagrįstai nurodė drausmines nuobaudas, kurių nuteistasis jau nebeturi. Šios aplinkybės buvo įvertintos socialinio tyrimo išvadoje nustatant žemą nusikalstamo elgesio riziką, todėl apylinkės teismo neturėjo būti vertinamos dar kartą. Nutartyje pasigendama aiškių ir racionaliai argumentuotų įrodymų, kurie patvirtintų, kad nuteistasis neatitinka lygtinio paleidimo kriterijų. Nutartis yra nepagrįsta, ydinga, todėl turi būti panaikinta. Atsiliepime į nuteistojo K. P. skundą Kauno apygardos prokuratūros Marijampolės apylinkės prokuratūros prokuroras prašo K. P. skundą atmesti, kaip nepagrįstą ir palikti galioti Vilkaviškio rajono apylinkės teismo 2016 m. lapkričio 8 d. nutartį. Nuteistojo K. P. skundas atmetamas.

Kolegija, susipažinusi su bylos medžiaga, įvertinusi skundo argumentus ir nuteistojo nurodytas aplinkybes, konstatuoja, kad nagrinėjamu atveju apylinkės teismo priimta nutartis atsisakyti tvirtinti komisijos nutarimą taikyti nuteistajam lygtinį paleidimą, yra pagrįsta, motyvuota, išvados paremtos visapusišku aplinkybių, reikšmingų sprendžiant dėl galimybės taikyti lygtinį paleidimą, vertinimu. Nors nuteistasis K. P. tvirtina, kad jis atitinka visas lygtinio paleidimo sąlygas, nurodytas BVK 157 straipsnyje, su tokia nuteistojo K. P. pozicija nesutiktina. Iš teismui pateiktos bylos medžiagos matyti, kad K. P. yra atlikęs įstatyme numatytą bausmės dalį, kada gali būti sprendžiamas klausimas dėl nuteistojo lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos, vykdo individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytas priemones, jo nusikalstamo elgesio rizika pagal OASys žema – 29 balai. Tačiau, kaip teisingai konstatuota ir skundžiamoje apylinkės teismo nutartyje, vien tik šių aplinkybių nepakanka. BVK 157 straipsnio 1 dalyje numatyta, jog laisvės atėmimo bausmę pataisos įstaigose atliekantys nuteistieji, kurie vykdo individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytas priemones, yra pateikę komisijai prašymus lygtinai paleisti iš pataisos įstaigos ir kurių nusikalstamo elgesio rizika žema ir (ar) pažanga mažinant nusikalstamo elgesio riziką sudaro pagrindą manyti, kad jie laikysis įstatymų ir nenusikals, gali būti lygtinai paleisti iš pataisos įstaigų. Iš minėtos BVK normos konstrukcijos spręstina, kad būtent nuteistojo pažanga mažinant nusikalstamo elgesio riziką, ją vertinant atitinkamai pagal tai, ar nusikalstamo elgesio rizika yra žema, ar vidutinė arba aukšta, turi sudaryti pagrindą manyti, kad nuteistasis laikysis įstatymų ir nenusikals. Nuteistojo atitikimas formaliems reikalavimas (įstatyme numatytos bausmės dalies atlikimas, individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytų priemonių vykdymas) sudaro pagrindą svarstyti klausimą dėl galimybės nuteistąjį paleisti lygtinai, tačiau nelemia besąlyginio lygtinio paleidimo taikymo, kaip skunde nurodo nuteistasis. Nagrinėjamu atveju apylinkės teismas pagrįstai konstatavo, kad nuteistojo pažanga mažinant nusikalstamo elgesio riziką nėra pakankama, todėl šiuo metu dar nėra pagrindo tikėtis, kad savo tikslų nuteistasis laisvėje sieks tik teisėtais būdais, laikysis įstatymų ir daugiau nenusikals. Socialinio tyrimo išvadoje nurodyta nemažai teigiamai nuteistąjį charakterizuojančių aplinkybių (nuteistasis septynis kartus skatintas, mokėsi suaugusiųjų vidurinėje mokykloje ir įgijo vidurinį išsilavinimą, palaiko ryšius su artimaisiais, yra atlyginęs civilinį ieškinį), tačiau, teisėjų kolegijos nuomone, akivaizdžių jo pažangos veiksnių, lemiančių nusikalstamo elgesio rizikos mažėjimą, byloje nenustatyta. Nors nuteistojo nusikalstamo elgesio rizika pagal OASys sumažėjo nuo 39 balų iki 29 balų, nuteistojo elgesys viso bausmės atlikimo metu, jo požiūrio, mąstymo aspektai neduoda pagrindo išvadai, kad nustatytas pakartotinio nusikalstamo elgesio rizikos pokytis yra pakankamas. Nors nuteistasis bausmės atlikimo metu buvo skatintas už gerą elgesį ir stropų mokymąsi, dalyvavimą socialinės reabilitacijos programose, vis tik jo elgesys negali būti vertinamas, kaip nepriekaištingas. Nuteistasis drausmine tvarka buvo baustas du kartus ir ne tik bausmės atlikimo pradžioje. Praėjus metams nuo bausmės atlikimo pradžios, kai nuteistajam neabejotinai buvo žinoma pataisos įstaigoje nustatyta tvarka ir reikalavimai, jis baustas už disponavimą draudžiama programine įranga ar modemu. Nors paskirtos nuobaudos ir negalioja, tačiau jos apibūdina asmenį iš neigiamos pusės. Nuteistojo elgesys viso bausmės atlikimo metu yra vienas iš kriterijų, į kuriuos atsižvelgiama sprendžiant apie galimą nuteistojo elgesį laisvėje (nustatytų įpareigojimų, draudimų, suvaržymų laikymąsi). Ši aplinkybė sprendžiant dėl lygtinio paleidimo taikymo sėkmingumo yra svarbi, kadangi probacijos taikymas neišvengiamai siejamas su tam tikrų įpareigojimų ir draudimų, kurių lygtinai paleistas asmuo privalo laikytis, nustatymu. Pagrindo manyti, kad nuteistajam K. P. taikomas lygtinis paleidimas turės ilgalaikį poveikį, sulaikys jį nuo nusikalstamų veikų darymo ne tik lygtinio paleidimo metu, bet ir vėliau, neduoda ir paties nuteistojo požiūris į jo nusikalstamus veiksmus, požiūris į darbą, kitos aplinkybės. Socialinio tyrimo išvadoje nurodyta, kad nuteistasis K. P. pataisos namuose nedirba. Nors dirbti ir sutiktų, tačiau tik ne bet kokį darbą. Ši aplinkybė, sprendžiant apie sėkmingą nuteistojo integracijos į visuomenę procesą, gebėjimą savo tikslų siekti tik teisėtomis priemonėmis, yra svarbi, kadangi vienas iš socialinio tyrimo išvadoje nustatytų kriminogeninių veiksnių yra pastovaus pajamų šaltinio nebuvimas. Laisvėje nuteistasis ilgalaikės darbo patirties neturėjo, todėl, įvertinus jo požiūrį į darbą, pagrįstai spręstina, kad nuteistasis gali susidurti su finansinėmis problemomis, kurios gali sąlygoti jo pakartotinį nusikalstamą elgesį. Tokią išvadą patvirtina ir ta aplinkybė, kad nuteistasis bausmę atlieką už nusikaltimą, kurį padarė siekdamas neteisėtai pasipelnyti iš narkotinių medžiagų prekybos tuo metu, kai jo finansinė padėtis buvo sunki. Minėto kriminogeninio veiksnio įtaką pakartotiniam nusikalstamumui galėtų sumažinti specialybės įgijimas, įsidarbinimas pataisos namuose. Svarbi aplinkybė sprendžiant apie tai, ar nuteistasis jau yra pasitaisęs tiek, kad laisvėje savo tikslų sieks tik teisėtomis priemonėmis, yra ir nuteistojo požiūris į padarytą nusikaltimą. Nors K. P. savo kaltę pripažino, tačiau iš socialinio tyrimo išvados matyti, kad nuteistasis teisina savo nusižengimus, lygindamas su kitų žmonių nusižengimais ir ši aplinkybė nurodyta kaip kriminogeninis veiksnys, didinantis nuteistojo pakartotinio nusikaltimo tikimybę. Paminėtos aplinkybės, taip pat nuteistajam nustatyti kriminogeniniai veiksniai, kolegijos vertinimu, rodo, kad nuteistasis pilnai nesuvokia savo atliktų veiksmų nusikalstamo pobūdžio, jų neanalizuoja, negalvoja apie padarinius, nevisiškai supranta dėl ko yra nubaustas, nesvarsto jam paskirtos bausmės paskirties ir tikslų, nuteistojo teigiami elgesio pokyčiai yra sietini su nuteistojo noru save teigiamai pristatyti komisijai, o ne su siekiu savo elgesiu įrodyti, kad jis padarė išvadas dėl savo nusikalstamų veikų, savo elgesį vertina neigiamai, yra pasiryžęs keisti gyvenimo būdą, laikytis įstatymų ir daugiau nenusikalsti. Šiuo aspektu pažymima ir tai, kad nuteistojo elgesys viso bausmės atlikimo metu nors ir gali būti vertinamas, kaip labiau teigiamas, tačiau duomenų, iš kurių būtų galima spręsti, kad nuteistasis pataisos procese deda maksimalias pastangas tam, kad įrodyti, jog jo atžvilgiu lygtinis paleidimas yra galimas, byloje nėra. Nuteistasis vykdo individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytas priemones, stengiasi laikytis režimo reikalavimų, tačiau šios aplinkybės nėra pakankamos lygtinio paleidimo taikymui pagrįsti. Įstatymų leidėjas lygtinio paleidimo taikymą įtvirtino ne kaip imperatyvų įpareigojimą kiekvienam nuteistajam, vykdančiam individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytas priemones ir atlikusiam minimalią BVK 157 straipsnyje numatytą paskirtos laisvės atėmimo bausmės dalį, jį taikyti, o tik kaip galimybę nuteistajam būti paleistam lygtinai, jeigu jis atitinka įstatyme nurodytus reikalavimus ir yra pakankamas pagrindas manyti, jog jis laikysis įstatymų ir nenusikals. Todėl nuteistasis K. P. yra neteisus tvirtindamas, kad, įvertinus tai, jog jis nepatenka į kategoriją asmenų, kuriems lygtinis paleidimas iš viso negali būti taikomas, jis turėjo būti paleistas lygtinai, kaip atitinkantis visus formaliuosius kriterijus, nurodytus BVK 157 straipsnyje. Iš dalies galima sutikti su nuteistojo K. P. skundo argumentu, kad teismas nepagrįstai vertino likusios neatliktos bausmės dydį. BVK 157 straipsnio 1 dalyje likusi neatliktos bausmės dalis, kaip aplinkybė, vertintina sprendžiant dėl lygtinio paleidimo taikymo, nėra nurodyta, t. y. ji negali būti pagrindu atsisakyti taikyti lygtinį paleidimą, jei nuteistasis atitinka kitas įstatyme nurodytas sąlygas. Kaip matyti iš apylinkės teismo nutarties, likusi neatliktos bausmės dalis nurodyta tik kaip viena iš aplinkybių, į kurias buvo atsižvelgta sprendžiant dėl lygtinio paleidimo K. P. taikymo, tačiau ji nebuvo lemianti. Atsižvelgiant į tai, kolegija sprendžia, kad paminėtos aplinkybės nurodymas nutarties motyvuose šiuo atveju esminės įtakos nutarties teisėtumui ir pagrįstumui neturėjo, kadangi teismo padarytos išvados yra pagrįstos visuma kitų aplinkybių, kurios vertintinos sprendžiant apie tai, ar lygtinis paleidimas nuteistojo atžvilgiu yra galimas. Kolegija, įvertinusi nustatytas aplinkybes, konstatuoja, kad apylinkės teismas komisijos nutarimo taikyti nuteistajam K. P. lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos teisėtumą ir pagrįstumą patikrino tinkamai ir pagrįstai nustatė, kad nuteistasis neatitinka BVK nustatytos lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigų sąlygos – nenustatyta pakankama pažanga mažinant nusikalstamo elgesio riziką, kuri leistų tikėtis įstatymus atitinkančio nuteistojo elgesio laisvėje. Todėl Vilkaviškio rajono apylinkės teismo nutartis, kuria atsisakyta patvirtinti komisijos nutarimą dėl lygtinio paleidimo taikymo nuteistajam, paliekama galioti, kaip teisėta ir pagrįsta, o nuteistojo skundas atmetamas.

Rezoliucinė dalis

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 364 straipsnio 8 dalies 1 punktu, 9 dalimi,

nutaria:

nuteistojo K. P. apeliacinį skundą atmesti ir palikti galioti Vilkaviškio rajono apylinkės teismo 2016 m. lapkričio 8 d. nutartį.

Nutartis įsigalioja nuo jos priėmimo dienos ir yra neskundžiama.