Lietuvos apeliacinio teismo nutartis

viešame teismo posėdyje išnagrinėjo nuteistojo K. P. skundą dėl Šiaulių apygardos teismo 2015 m. lapkričio 4 d. nutarties, kuria netenkintas Kybartų pataisos namų administracijos teikimas dėl nuteistojo K. P. perkėlimo į atvirąją koloniją tęsti bausmės atlikimą.

Teisėjas, susipažinęs su gauta baudžiamosios bylos medžiaga ir išnagrinėjęs nuteistojo K. P. skundą,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Skunde nurodoma, kad skundžiamą nutartį priėmęs teismas rėmėsi kriterijais, kurie nėra numatyti baudžiamajame įstatyme. Teismas nepaneigė Kybartų pataisos namų administracijos teikime nurodytų teigiamai nuteistąjį charakterizuojančių aplinkybių bei tokio savo sprendimo nemotyvavo. Be to, nuteistojo vertinimu, Šiaulių apygardos teismas skundžiamojoje nutartyje vertino jo ankstesnius teistumus ir tokiu būdu pažeidė draudimą bausti asmenį du kartus.

Prokuroras prašo skundą atmesti.

Motyvuojamoji dalis

Nuteistojo K. P. skundas atmetamas.

Šiaulių apygardos teismo 2015 m. lapkričio 4 d. nutartis yra teisėta, pagrįsta ir motyvuota. Pirmosios instancijos teismas tinkamai taikė bei aiškino BVK 140 straipsnio 4 dalį, teisingai įvertino bylos faktus, reikšmingus sprendžiant klausimą dėl nuteistojo perkėlimo iš pataisos namų į atvirąją koloniją tęsti paskirtos bausmės atlikimą.

BVK 140 straipsnio 4 dalyje nustatyta, kad pataisos namuose lengvosios grupės sąlygomis laikomi nuteistieji, kuriems liko ne daugiau kaip vieneri metai iki galimo lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos, teismo nutartimi, priimta pagal pataisos namų administracijos teikimą, atsižvelgiant į nusikalstamo elgesio riziką, elgesį bausmės atlikimo metu ir kitas reikšmingas aplinkybes, gali būti perkelti į atvirą koloniją tęsti bausmės atlikimo. Iš teismui pateiktų duomenų matyti, kad K. P. atitinka numatytus formalius kriterijus, t. y. nuo 2015 m. gegužės 6 d. bausmę atlieka lengvosios grupės sąlygomis, lygtinis paleidimas gali būti taikomas nuo 2016 m. kovo 29 d. Nustatyta, kad pakartotinio nusikaltimo rizika yra žema.

Pažymėtina, kad nuteistųjų asmenų, atliekančių bausmę atvirojoje kolonijoje, teisės ir laisvės yra mažiau ribojamos, jiems suteikiamos galimybės ne tik nevaržomai bendrauti tarpusavyje, bet ir palaikyti glaudžius ryšius su išoriniu pasauliu. Asmenys, atliekantys bausmę atvirojoje kolonijoje, privalo būti padarę išvadas dėl įvykdytų nusikaltimų sukeltų pasekmių, būti motyvuoti pasitaisyti, socialiai orientuoti adaptuotis visuomenėje ir atlikus bausmę gyvenimo tikslų siekti teisėtais būdais bei priemonėmis. Jų nusikalstamumo rizika turėtų būti vertinama kaip žema, kad bausmę atliekantys asmenys ne tik nedarytų naujų nusikalstamų veikų, bet savo elgesiu nedarytų neigiamos įtakos ir kitiems nuteistiesiems.

Pirmosios instancijos teismas, vertindamas nuteistojo K. P. asmenybę, pagrįstai atsižvelgė į tai, kad K. P. praeityje buvo teistas keturis kartus, iš kurių vieną kartą už BK 150 straipsnio 3 dalyje numatytą nusikaltimą. Ši aplinkybė nuteistąjį charakterizuoja neigiamai ir rodo, kad jis linkęs nusikalsti, nepaisyti visuomenėje nustatytų elgesio bei moralės normų. Todėl skundo argumentas, kad teismas, vertindamas nuteistojo ankstesnį teistumą, pažeidė draudimą bausti asmenį du kartus, laikytinas nepagrįstu.

Pažymėtina, kad nusikalstamą veiką, už kurios padarymą K. P. šiuo metu atlieka laisvės atėmimo bausmę, padarė neišnykus teistumui. Be to, kaip teisingai nustatė Šiaulių apygardos teismas skundžiamoje nutartyje, nuteistajam ir anksčiau buvo taikyti jo teisinę padėtį lengvinantys institutai – amnestija, lygtinis paleidimas, bausmės vykdymo atidėjimas, tačiau tai nesustabdė nuo nusikalstamų veikų darymo. Atkreiptinas dėmesys ir į tai, kad laisvės atėmimo bausmės atlikimo metu, K. P. drausmine tvarka baustas du kartus. Be to, apygardos teismas pagrįstai įvertino ir psichologinės tarnybos išvadose konstatuotas aplinkybes, t. y. kad K. P. kartais linkęs pasielgti impulsyviai, ignoruoja savo elgesio pasekmes, teisina savo nusikaltimą, o jo požiūris į darbą dvejopas – pataisos namuose dirbtų ne bet kokį darbą. Nuteistasis yra naudojęs smurtą, siekdamas kito asmens paklusimo.

Apeliacinio teismo vertinimu, šios aptartos aplinkybės leidžia teigti, kad K. P. yra linkęs nusikalsti, smurtauti, o išvadų dėl savo elgesio nedaro. Tai, kad nuteistasis K. P. teigiamai charakterizuojamas dėl mokymosi pataisos namuose, dalyvauja įvairiose programose, skatintas, palaiko ryšius su artimaisiais ir kt., nesuteikia pakankamo pagrindo tenkinti pataisos namų administracijos teikimą ir nuteistąjį perkelti į atvirąją koloniją. Atkreipiamas dėmesys ir į tai, kad K. P. lengvajai grupei priskirtas tik 2015 m. gegužės 6 d., t. y. tik prieš mažiau nei pusę metų iki Kybartų pataisos namų administracijos teikimo pateikimo. Todėl darytina išvada, kad praėjo dar nepakankamas laiko tarpas, jog būtų galima įvertinti nuteistojo elgesį jam bausmę atliekant lengvosios grupės sąlygomis.

Esant nurodytoms aplinkybėms, apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad Šiaulių apygardos teismas pagrįstai netenkino Kybartų pataisos namų administracijos teikimo ir K. P. neperkėlė atlikti likusią bausmę į atvirąją koloniją. Aplinkybė, kad žemesnės instancijos teismas nevertino bylos duomenų taip, kaip būtų palankiau K. P., nesuponuoja išvados, jog teismas neteisingai išsprendė nuteistojo perkėlimo iš pataisos namų į atvirąją koloniją tęsti paskirtos bausmės atlikimą klausimą ir tai, nesuteikia pagrindo naikinti skundžiamą nutartį.

Rezoliucinė dalis

Teisėjas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 364 straipsnio 8 dalies 1 punktu,

nutaria:

Nuteistojo K. P. skundą atmesti ir Šiaulių apygardos teismo 2015 m. lapkričio 4 d. nutartį palikti galioti.

Nutartis galutinė ir neskundžiama.