- Teismas
- Klaipėdos apylinkės teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2019-11-20
- Bylos Nr.
- e2-3087-669/2019
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Ieškovas
- G. Č.
- Atsakovas
- J. J.
- Kategorijos
- 2.6.4.4.3pavadinimo nepavyko patikrinti
- 3.6.5.2.1pavadinimo nepavyko patikrinti
- 3.2.6.1Teismo sprendimas, jo priėmimas ir išdėstymas, reikalavimai, kurie keliami teismo sprendimui
viešame teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo G. Č. ieškinį atsakovei J. J. dėl išlaikymo nepilnamečiui vaikui priteisimo, vaiko gyvenamosios vietos nustatymo ir bendravimo su vaiku nustatymo. Byloje išvadą teikianti institucija Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnyba prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
Šalies argumentai
1. ieškovas kreipėsi į teismą ir prašė :
1.1. priteisti iš atsakovės J. J., a.k. (duomenys neskelbtini) nuo kreipimosi į teismą dienos nepilnamečio sūnaus D. Č., a.k. (duomenys neskelbtini) išlaikymui periodinėmis išmokomis kas mėnesį po 100 Eur iki sūnaus D. pilnametystės, išlaikymo sumą indeksuojant kasmet Vyriausybės nustatyta tvarka atsižvelgiant į infliaciją;
1.2. paskirti tėvą G. Č., a. k. (duomenys neskelbtini) nepilnamečio sūnaus D. Č., a. k. (duomenys neskelbtini) turto tvarkytoju;
1.3. šalių nepilnamečio sūnaus D. Č., a. k. (duomenys neskelbtini) gyvenamąją vietą nustatyti kartu su tėvu G. Č., a. k. (duomenys neskelbtini)
1.4. nustatyti tokią atsakovo J. J. bendravimo su sūnumi D. tvarką: motina su sūnumi D. gali bendrauti D.gyvenamojoje vietoje, apie pageidavimą pranešdama vaiko tėvui SMS žinute prieš 2 dienas.
2. Ieškinyje nurodė, kad ieškovas (duomenys neskelbtini) su atsakove, būdami nesusituokę, susilaukė sūnaus D. Č..
3. Nuo 2017-12-27 šalių sūnus gyvena su ieškovu, nes po to, kai Anglijos vaikų teisių apsaugos darbuotojai ieškovą informavo, kad jo sūnus D. yra paimtas iš mamos ir laikinai apgyvendintas kitoje šeimoje, jis nuvyko į Jungtinę karalystę ir sūnų parsivežė pas save. Vaiko motina visiškai nesidomi sūnumi, nerašo, neskambina ir kitaip nekontaktuoja.
4. Nurodo, kad kliūčių motinai bendrauti su sūnumi nedarys, tačiau bendravimo tvarką siekia įforminti teismo sprendimu.
5. Teismo posėdžio metu ieškovo atstovė prašė ieškinį tenkinti.
6. Atsakovei procesiniai dokumentai ir šaukimas į teismo posėdį buvo įteikti Civilinio proceso kodekso 130 straipsnyje numatytu būdu, atsakovė atsiliepimo į ieškinį nepateikė.
Motyvuojamoji dalis
Ieškinys tenkintinas.
Dėl šeimos aplinkos sąlygų, kaip vaiko gyvenamosios vietos su vienu iš skyrium gyvenančių tėvų nustatymo kriterijaus
7. CK 3.156 straipsnio 2 dalyje įtvirtinta, kad tėvai turi lygias teises ir pareigas savo vaikams, nesvarbu, gimė vaikas susituokusiems ar nesusituokusiems tėvams, jiems santuoką nutraukus, teismui pripažinus ją negaliojančia ar tėvams gyvenant skyrium. Tai reiškia, kad net ir nesusituokę ar negyvendami kartu, tėvai privalo susitarti dėl tėvų valdžios įgyvendinimo savo vaikams sąlygų ir yra vienodai atsakingi už vaiko auklėjimą ir tinkamų jo raidos sąlygų sudarymą. Visi su vaikų auklėjimu susiję klausimai sprendžiami bendru tėvų sutarimu. Tik tuo atveju, jeigu tėvai nesusitaria, ginčijamą klausimą sprendžia teismas (CK 3.165 straipsnio 3 dalis). Vienas iš tokių teismo kompetencijai priskirtinų spręsti klausimų – vaiko gyvenamosios vietos nustatymas, kai tėvai gyvena skyrium ir nesutaria, su kuriuo jų turėtų gyventi nepilnametis vaikas (CK 3.169 straipsnio 2 dalis). Teismas, spręsdamas vaiko gyvenamosios vietos nustatymo klausimą, turi vadovautis vaiko interesais ir atsižvelgti į jo norą (CK 3.174 straipsnio 2 dalis). Vaiko interesai – esminis kriterijus, lemiantis teismo išvadas dėl vaiko gyvenamosios vietos nustatymo. Jis grindžiamas nacionalinių ir tarptautinių teisės aktų garantuojamu prioritetinės vaiko teisių bei interesų apsaugos ir gynimo principu (Jungtinių Tautų vaiko teisių konvencijos 3 straipsnio 1 dalis, CK 3.3 straipsnio 1 dalis, Vaiko teisių apsaugos pagrindų įstatymo 4 straipsnio 1 punktas), kuris reiškia, kad, sprendžiant visus su vaikais susijusius klausimus, visų pirma turi būti atsižvelgiama į jų interesus (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2012 m. gruodžio 14 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje G. B. v. E. B. , bylos Nr. 3K-3-569/2012; 2013 m. balandžio 26 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje B. M. v. M. M. , bylos Nr. 3K-3-269/2013).
8. Byloje nustatyta, kad nesusituokę ieškovas G. Č. ir atsakovė J. J., (duomenys neskelbtini) susilaukė sūnaus D. Č..
9. Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos atstovai pateikė išvadą, kad atsakovė yra deklaravusi gyvenamąją vietą Jungtinėje Karalystėje. Šalių sūnus nuo 2018-01-08 mokosi (duomenys neskelbtini). Dėl turimų sveikatos problemų, jam paskirtas mokymasis namuose. Vaiku rūpinasi G. Č., jam padeda jo mama. Duomenų, kad vaiko motina domėtųsi, rūpintųsi savo sūnumi, tarnyba nenustatė. Pritaria ieškinio tenkinimui, nes keliami reikalavimai atitinka vaiko interesus.
10. Atsižvelgiant į byloje surinktų įrodymų visumą, teismas sprendžia, kad ieškinys dėl vaiko gyvenamosios vietos nustatymo įrodytas (CPK 178 str.). Pažymėtina, kad civiliniame procese galiojantis rungimosi principas (CPK 12 straipsnis) lemia tai, kad įrodinėjimo pareiga ir pagrindinis vaidmuo įrodinėjant tenka įrodinėjamų aplinkybių nustatymu suinteresuotoms šalims (CPK 178 straipsnis). Įrodinėjimo tikslas – teismo įsitikinimas, pagrįstas byloje esančių įrodymų tyrimu ir vertinimu, kad tam tikros aplinkybės, susijusios su ginčo dalyku, egzistuoja arba neegzistuoja (CPK 176 straipsnio 1 dalis). Faktą galima pripažinti įrodytu, jeigu byloje esančių įrodymų pagrindu susiformuoja teismo įsitikinimas to fakto buvimu. Įrodymų vertinimas pagal CPK 185 straipsnį reiškia, kad bet kokios ginčui išspręsti reikšmingos informacijos įrodomąją vertę nustato teismas pagal vidinį savo įsitikinimą. Kasacinis teismas ne kartą savo nutartyse yra pabrėžęs, kad teismai, vertindami šalių pateiktus įrodymus, remiasi įrodymų pakankamumo taisykle, o išvada dėl konkrečios faktinės aplinkybės egzistavimo daroma pagal vidinį teismo įsitikinimą, grindžiamą visapusišku ir objektyviu visų reikšmingų bylos aplinkybių išnagrinėjimu. Teismas turi įvertinti ne tik kiekvieno įrodymo įrodomąją reikšmę, bet ir įrodymų visetą, ir tik iš įrodymų visumos daryti išvadas apie tam tikrų įrodinėjimo dalyku konkrečioje byloje esančių faktų buvimą ar nebuvimą. Teismas, vertindamas įrodymus, turi vadovautis ne tik įrodinėjimo taisyklėmis, bet ir logikos dėsniais, pagal vidinį įsitikinimą padaryti nešališkas išvadas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2014 liepos 24 d. nutartis civilinėje byloje Nr.3K-3-372/2014; 2012 m. gegužės 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-222/2012).
Dėl išlaikymo
11. CK 3.192 straipsnyje imperatyviai nurodyta, kad tėvai privalo materialiai išlaikyti savo nepilnamečius vaikus. Išlaikymo tvarka ir forma nustatoma bendru tėvų susitarimu. Išlaikymo dydis turi būti proporcingas nepilnamečių vaikų poreikiams bei jų tėvų turtinei padėčiai ir užtikrinti būtinas vaikui vystytis sąlygas. Sprendžiant dėl priteistino išlaikymo dydžio turi būti vadovaujamasi CK 3.192 straipsnio 2 dalyje įtvirtintais kriterijais: išlaikymo dydis turi būti proporcingas vaiko poreikiams ir tėvų turtinei padėčiai bei užtikrinti būtinas vaikui vystytis sąlygas. Šie kriterijai nuosekliai išplėtoti kasacinio teismo praktikoje.
12. Išlaikymas savo prigimtimi skirtas vaiko kasdieniams poreikiams tenkinti (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. birželio 29 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-7-231-969/2016). Teismas, nustatydamas konkretaus vaiko poreikių turinį, turi įvertinti, ar išlaikymas bus pakankamas tenkinti būtinas vaiko vystymosi sąlygas, t. y. ar bus patenkinti vaiko poreikiai maistui, aprangai, būstui, sveikatai, mokslui, poilsiui, laisvalaikiui, kultūriniam ir kitokiam ugdymui (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. birželio 22 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-330-378/2016 ir joje nurodytą praktiką); protingi vaiko gabumų, jo polinkių nulemti poreikiai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. lapkričio 10 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-495/2009).
13. Kasacinio teismo praktikoje pažymėta, kad nustatant priteistino išlaikymo dydį vaiko kasdieniams poreikiams tenkinti būtinų išlaidų dydis ir tėvų turtinė padėtis vertinami teismo sprendimo priėmimo momentu. Tuo atveju, jei ateityje, t. y. po teismo sprendimo, pasikeičia vaiko poreikiai arba iš esmės pasikeičia tėvų turtinė padėtis, teismas gali pagal vaiko, tėvo (motinos), globėjo (rūpintojo) arba valstybinės vaiko teisių apsaugos institucijos ar prokuroro ieškinį sumažinti arba padidinti išlaikymo dydį (CK 3.201 straipsnio 1 dalis) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. birželio 29 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-231-969/2016).
14. Vertinant šalių turtinę padėtį nustatyta, kad ieškovas asmeninės nuosavybės teise registruoto kilnojamo/nekilnojamo turto neturi. Iš SODROS domenų bazės matyti, kad ieškovas nėra dirbantis. Tuo tarpu atsakovė jokių duomenų apie savo pajamas nepateikė, įrodymų, kad js negalėtų teikti prašomą išlaikymą, taip pat nepateikė.
15. Vertinant šalių turtinę padėtį, spręstina, kad atsakovė pajėgi teikti prašomą 100 Eur materialinį išlaikymą savo sūnui, mokamą kas mėnesį periodinėmis išmokomis iki jo pilnametystės. Manytina, kad toks išlaikymo dydis yra teisingas, atitiks atsakovės turtinę padėtį ir tenkins būtiniausius vaiko poreikius. Todėl ieškovo ieškinio reikalavimai šioje dalyje tenkintini ir išlaikymas priteistinas nuo kreipimosi į teismą dienos – t.y. 2019-07-25.
Dėl bendravimo su vaiku tvarkos nustatymo
16. Tėvas ar motina, negyvenantis kartu su vaiku, turi teisę ir pareigą bendrauti su vaiku ir dalyvauti jį auklėjant, o kai tėvai nesutaria dėl skyrium gyvenančio tėvo ar motinos dalyvavimo auklėjant vaiką ir bendravimo su juo, bendravimo su vaiku ir dalyvavimo jį auklėjant tvarką nustato teismas (CK 3.170 straipsnio 1, 4 dalys). Teismas nustato skyrium gyvenančio tėvo ar motinos bendravimo su vaiku tvarką atsižvelgdamas į vaiko interesus ir sudarydamas galimybę skyrium gyvenančiam tėvui ar motinai maksimaliai dalyvauti auklėjant vaiką; minimalus bendravimas gali būti nustatomas tik tuomet, jei nuolatinis maksimalus bendravimas kenkia vaiko interesams (CK 3.175 straipsnio 2 dalis). Santykiai dėl bendravimo su vaikais ir auklėjimo tvarkos yra tęstinio pobūdžio, todėl, pasikeitus faktinėms aplinkybėms, tėvo ar motinos bendravimo su vaikais ir dalyvavimo jų auklėjime būdui ar sąlygoms, kurie neatitiktų vaiko interesų ir pan., kiekvienas iš tėvų turi teisę kreiptis į teismą dėl nustatytos bendravimo su vaikais tvarkos pakeitimo, o teismas, nustatęs, kad tai atitiktų vaiko interesus, gali pakeisti nustatytą skyrium gyvenančio tėvo ar motinos bendravimo su vaiku tvarką.
17. Vertintina, kad ieškovo siūloma bendravimo tvarka nepažeidžia motinos teisės ir pareigos, o vaiko teisių dėl tarpusavio bendravimo, todėl ieškinys šioje dalyje taip pat tenkintinas.
Dėl bylinėjimosi išlaidų
18. Lietuvos Respublikos CPK 93 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies.
19. Iš atsakovo priteistinas žyminis mokestis, nuo kurio ieškovė buvo atleista bei išlaidos, susijusios su valstybės garantuojamos teisinės pagalbos skyrimu (LR CPK 83 str. 1 d. 2 p., 88str. 96 str. 1 d.).
Rezoliucinė dalis
nutaria:
ieškinį tenkinti.
Priteisti iš atsakovės J. J., a. k. (duomenys neskelbtini) nuo 2019m. liepos 25 dienos nepilnamečio sūnaus D. Č., a. k. (duomenys neskelbtini) išlaikymui periodinėmis išmokomis kas mėnesį po 100 Eur (vieną šimtą eurų) iki sūnaus D. pilnametystės, išlaikymo sumą indeksuojant kasmet Vyriausybės nustatyta tvarka atsižvelgiant į infliaciją.
Paskirti tėvą G. Č., a. k. (duomenys neskelbtini) nepilnamečio sūnaus D. Č., a. k. (duomenys neskelbtini) turto tvarkytoju.
Nepilnamečio D. Č., a. k. (duomenys neskelbtini) gyvenamąją vietą nustatyti kartu su tėvu G. Č., a. k. (duomenys neskelbtini) jo gyvenamojoje vietoje.
Nustatyti tokią atsakovo J. J. bendravimo su sūnumi D. tvarką: motina su sūnumi D. gali bendrauti D. gyvenamojoje vietoje, apie pageidavimą pranešdama vaiko tėvui SMS žinute prieš 2 dienas.
Priteisti iš atsakovės J. J., a. k. (duomenys neskelbtini) 36 Eur (trisdešimt šešis eurus) žyminio mokesčio valstybei, mokamo į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie LR FM sąskaitą (duomenys neskelbtini), įmokos kodas 5660 ir, 266 Eur 50 ct (du šimtus šešiasdešimt šešis eurus penkiasdešimt centų) bylinėjimosi išlaidų susijusių su antrinės teisinės pagalbos teikimu, mokamų į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie LR FM sąskaitą (duomenys neskelbtini), įmokos kodas 5630.
Sprendimas per 30 d. gali būti skundžiamas Klaipėdos apygardos teismui per Plungės apylinkės teismo Plungės rūmus.