Telšių apylinkės teismo sprendimas

teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo V. R. ieškinį atsakovei K. Č. dėl priteisto išlaikymo nepilnamečiui vaikui dydžio pakeitimo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Teismo posėdžio metu ieškovo atstovė palaikė ieškinio reikalavimus. Papildomai paaiškino, kad nuo 2008 m., kuomet teismo sprendimu buvo nustatyta šalių nepilnametės dukros A. R. nuolatinė gyvenamoji vieta su ieškovu šio gyvenamojoje vietoje, o iš atsakovės priteistas išlaikymas nepilnametei dukrai kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis po 72,41 Eur, atsakovė išlaikymo dukrai neteikė, ja nesirūpino, nebendravo, nelankė ir nesidomėjo. Iš pradžių ieškovas su dukra gyveno kartu su ieškovo tėvais, kurie jam padėjo auginti dukrą. Vėliau sukūręs šeimą, ieškovas išsikraustė gyventi į kitą gyvenamąją vietą, o dukra A. R. liko gyventi kartu su ieškovo tėvais. Ieškovui sukūrus šeimą bei gimus dviem vaikams, ieškovas visada palaikė ryšį su savo dukra A. R., likusia gyventi pas senelius, prisidėjo prie dukros išlaikymo, poreikių tenkinimo bei auklėjimo. Nors atsakovė prie dukros išlaikymo niekuo neprisidėjo, tačiau ieškovas dėl išlaikymo įsiskolinimo išieškojimo nesikreipė, nes dirbo užsienio valstybėje, jo finansinė padėtis buvo gera. Šiuo metu ieškovas gyvena Lietuvoje ir turi pastovų darbą, tačiau gaunamas atlyginimas nėra pakankamas dukros poreikiams patenkinti, nes mergaitei jau 17 metų ir poreikiai didėja. Papildomai atkreipė dėmesį, jog ieškovo santuoka iširo ir ieškovas išlaiko dar du nepilnamečius vaikus, kuriems teismo sprendimu teikia išlaikymą po 150 Eur kiekvienam vaikui kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis.

Atsakovė į teismo posėdį neatvyko, atsiliepimo į ieškinį nepateikė. Taip pat atsakovė nepateikė duomenų apie savo gaunamas pajamas bei turimą turtą. Procesiniai dokumentai ir teismo šaukimas atsakovei įteikti tinkamai – asmeniškai.

Motyvuojamoji dalis

Ieškinys tenkintinas iš dalies.

Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 3.201 straipsnis reglamentuoja išlaikymo dydžio ir formos pakeitimo klausimus. Teismas gali pagal vaiko, jo tėvo (motinos) arba valstybinės vaiko teisių apsaugos institucijos ar prokuroro ieškinį sumažinti arba padidinti priteisto išlaikymo dydį, jeigu po teismo sprendimo, kuriuo buvo priteistas išlaikymas, priėmimo iš esmės pasikeitė šalių turtinė padėtis (CK 3.201 straipsnio 1 dalis). Priteisto išlaikymo dydis gali būti padidintas atsiradus papildomoms vaiko priežiūros išlaidoms (vaiko liga, sužalojimas, slaugymas ar nuolatinė priežiūra) (CK 3.201 straipsnio 2 dalis).

Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad teismo procesiniu sprendimu priteisto išlaikymo dydis gali būti peržiūrėtas (pakeistas) dviem pagrindais: 1) įvykus esminiam tėvų turtinės padėties pasikeitimui; 2) pasikeitus nepilnamečio vaiko poreikiams. Priklausomai nuo pagrindo, kuriuo remiamasi reikalaujant peržiūrėti (pakeisti) teismo procesiniu sprendimu priteisto išlaikymo dydį, skiriasi faktinės aplinkybės, sudarančios bylos dėl išlaikymo dydžio pakeitimo nagrinėjimo dalyką. Asmuo gali remtis abiem pagrindais, reikalaudamas pakeisti teismo procesiniu sprendimu priteisto išlaikymo dydį (pvz., savo turtinės padėties esminiu pablogėjimu ir nepilnamečio vaiko poreikių sumažėjimu (reikalaujant sumažinti išlaikymo dydį); savo turtinės padėties esminiu pablogėjimu ir nepilnamečio vaiko poreikių padidėjimu (reikalaujant padidinti išlaikymo dydį). Bet kuriuo atveju, nepriklausomai nuo pagrindo, tas asmuo, kuris reikalauja pakeisti teismo procesiniu sprendimu priteisto išlaikymo dydį, turi pagrįsti, kad egzistuoja faktinės aplinkybės, sudarančios pagrindą tą padaryti (CPK 12 ir 178 straipsniai) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. spalio 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-395-313/2018).

Kasacinis teismas yra nurodęs, kad, atsižvelgiant į tai, kad išlaikymo dydžio pakeitimo sąlyga yra iš esmės pasikeitusi tėvų turtinė padėtis arba (ir) vaiko poreikiai, todėl teismas turi įsitikinti tokios sąlygos (sąlygų) buvimu ir tik tada, atsižvelgdamas į įstatymo nustatytus kriterijus ir suformuluotas tokios kategorijos bylose teismų praktikos nuostatas, spręsti, koks išlaikymo dydis turėtų būti priteisiamas, t. y. laikytinas pakankamu vaiko poreikiams patenkinti. CK 3.192 straipsnio 2 dalyje nustatytas proporcingumo kriterijus, kuriuo teismas privalo vadovautis, spręsdamas, kokio dydžio išlaikymas turėtų būti priteisiamas, t. y. išlaikymo dydis turi būti proporcingas nepilnamečių vaikų poreikiams bei jų tėvų turtinei padėčiai ir užtikrinti būtinas vaikui vystytis sąlygas. Proporcingumo kriterijus reiškia, kad vaikui teikiamo išlaikymo dydis tiesiogiai priklauso nuo jo tėvų turtinės padėties. Teismas negali priteisti vaikui išlaikyti daugiau, negu objektyviai leidžia tėvų turtinė padėtis, todėl kiekvienu konkrečiu atveju nagrinėdamas bylą dėl išlaikymo priteisimo ar jo dydžio pakeitimo privalo nustatyti tėvų turtinę padėtį, t. y. visas jų gaunamas pajamas, turtą, būtinas išlaidas ir vaiko poreikius (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. birželio 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-294/2010).

Sprendžiant išlaikymo dydžio pakeitimo klausimą, turi būti laikomasi vieno iš pagrindinių šeimos teisinių santykių reglamentavimo principų – prioritetinės vaikų teisių ir interesų apsaugos ir gynimo principo, įtvirtinto CK 3.3 straipsnio 1 dalyje (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. gegužės 26 d. nutartis Nr. 3K-3-303/2008; 2006 m. gegužės 17 d. nutartis Nr. 3K-3-341/2006). Taigi bylose dėl išlaikymo dydžio pakeitimo nagrinėjimo dalyką sudaro aplinkybės, ar po teismo sprendimo dėl išlaikymo dydžio ir formos nustatymo iš esmės pasikeitė tėvo (motinos) turtinė padėtis ir vaiko (vaikų) poreikiai.

Nagrinėjamu atveju nustatyta, kad šalys yra nepilnamečio vaiko A. R., (duomenys neskelbtini), tėvai. Telšių rajono apylinkės teismo 2008 m. birželio 30 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. 2-743-304/2008 nepilnamečio vaiko A. R. nuolatinė gyvenamoji vieta nustatyta su ieškovu jo gyvenamojoje vietoje bei iš atsakovės priteistas išlaikymas nepilnametei dukrai A. R. kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis po 250 Lt (72,41 Eur). Atsakovas paskirtas vaiko išlaikymui priteistų lėšų tvarkytoju.

Tėvų pareiga materialiai išlaikyti savo nepilnamečius vaikus įtvirtinta CK 3.192 straipsnyje. Tėvo ir motinos teisės ir pareigos savo vaikams yra lygios (CK 3.156 straipsnio 1 dalis). Tai reiškia, kad jie abu turi lygias pareigas išlaikyti savo nepilnamečius vaikus, nepriklausomai nuo to gyvena su jais kartu ar skyrium.

Vykdydami prievolę išlaikyti savo nepilnamečius vaikus, tėvai užtikrina savo nepilnamečių vaikų teisę į tinkamam vystymuisi būtinas gyvenimo sąlygas, kurias sudaro vaiko poreikių maistui, aprangai, būstui, sveikatai, mokslui, poilsiui, laisvalaikiui, kultūriniam ir kitokiam ugdymui patenkinimas. Išlaikymo dydis priklauso nuo vaiko poreikių ir tėvų galimybių šiuos poreikius patenkinti (CK 3.192 straipsnio 3 dalis). CK 3.192 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad išlaikymo dydis turi būti proporcingas nepilnamečių vaikų poreikiams bei jų tėvų turtinei padėčiai ir užtikrinti būtinas vaikui vystytis sąlygas. Taigi pagal šią įstatymo normą, kurioje nustatyta ir tėvų galimybių pusiausvyra, išlaikymo dydis yra nukreiptas į būtinų sąlygų vaikui sudarymą; mažesnis nei reikalingas būtiniems vaiko poreikiams patenkinti išlaikymas gali būti teikiamas tik išimtiniais atvejais, kai tėvai, nepaisant jų sąžiningų pastangų, neturi materialinių galimybių jį teikti didesnį, tačiau tais atvejais, kai tėvų turtinė padėtis leidžia priteisti didesnį išlaikymą, toks didesnis išlaikymas ir turi būti priteisiamas.

Kasacinio teismo praktikoje yra išaiškinta, kad orientaciniu kriterijumi, priteisiant vaikui išlaikymą būtiniesiems poreikiams patenkinti, pripažintinas MMA dydžio išlaikymas ir tokio dydžio išlaikymas paprastai gali tenkinti tik minimalius, būtinuosius vaiko poreikius, kurių bylose dėl vaiko išlaikymo nustatant vaiko poreikius tėvas (motina) neturėtų būti įpareigotas įrodinėti, teikdamas detalius įrodymus (pavyzdžiui, pirkinių čekius), pagrindžiančius ne didesnes nei minimalioji mėnesinė alga išlaidas vaikui. Tėvas (motina), įrodinėjantis didesnių ar mažesnių nei minimalioji mėnesinė alga išlaidų reikalaujančius vaiko poreikius, turi pareigą tai pagrįsti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. spalio 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-273-969/2020, 21–22 punktai).

Ieškovas ieškinyje nurodė, kad atsakovė išlaikymo dukrai niekada neteikė, ja nesirūpino, nebendravo, nelankė ir nesidomėjo. Šalių nepilnametė dukra nuo 2008 m. birželio 30 d. teismo sprendimo priėmimo gyveno kartu su ieškovu šio tėvų namuose. Ieškovo tėvai padėjo išlaikyti, auginti ir auklėti vaiką. Šiuo metu šalių nepilnametei dukrai yra 17 metų, nuo teismo sprendimo, kuriuo priteistas išlaikymas nepilnamečiam vaikui kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis po 72,41 Eur (250 Lt), praėjo daugiau kaip 13 metų laikotarpis, per kurį augo maisto, kitų daiktų bei paslaugų kainas, taip pat pasikeitė vaiko poreikiai. Tiek ieškinyje nurodė, tiek teismo posėdyje ieškovo atstovė paaiškino kaip pasikeitė, padidėjo šalių nepilnamečio vaiko poreikiai. Ieškovo atstovė pažymėjo ir į bylą pateikti duomenys liudija, jog šiuo metu ieškovas dirba UAB „Vičiūnai ir partneriai“, jo pajamas sudaro 905,62 Eur darbo užmokestis. Taip pat ieškovas kas mėnesį gauna 72 Eur vaiko išlaikymo išmoką, mokamą iš Valstybinio socialinio draudimo fondo lėšų.

Teismų informacinės sistemos Liteko duomenimis nustatyta, jog Telšių apylinkės teismo 2021 m. spalio 25 d. sprendimu, priimtu civilinėje byloje Nr. e2YT-4799-344/2021, patvirtinta sutartis dėl santuokos nutraukimo pasekmių. Šia sutartimi ieškovas įsipareigojo savo nepilnamečių vaikų V. R., gimusios (duomenys neskelbtini), ir D. R., gimusio (duomenys neskelbtini), išlaikymui mokėti po 150 Eur kiekvienam vaikui, kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis. Taigi ieškovas išlaiko dar du mažamečius vaikus, kuriems teikia išlaikymą.

Ieškinyje, taip pat teismo posėdyje, ieškovo atstovė paaiškino, kad ieškovui išlaikyti vaiką padeda jo tėvai, pas kuriuos vaikas gyveno, kai ieškovas buvo išvykęs dirbti į užsienį, ir tuo metu, kai gyveno sukūręs šeimą. Į bylą ieškovas pateikė paskaičiavimus, kad nepilnametės dukros poreikių tenkinimui išleidžiama apie 800 Eur. Ieškiniu prašoma pakeisti teismo sprendimu nepilnamečiui vaikui A. R. priteistą išlaikymo dydį ir nuo ieškinio teismui pateikimo dienos iš atsakovės K. Č. priteisti išlaikymą po 300 Eur kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis.

Teismas negali vienareikšmiškai spręsti ir objektyviai nustatyti atsakovės turtinės padėties, nes atsakovė šioje byloje yra pasyvi, duomenų apie turimą turtą ir gaunamas pajamas nepateikė. Taip pat teismas neturi duomenų apie kitus atsakovės išlaikomus asmenis. Teismas daro išvadą, kad subjektyvių ir objektyvių veiksnių visuma leidžia teigti, jog atsakovė, būdama pakankamai jauno ir darbingo amžiaus (byloje nesant priešingų duomenų), turi imtis visų įmanomų priemonių susirasti savo amžių bei profesines galimybes atitinkantį darbą, kad galėtų išlaikyti save bei teikti išlaikymą savo dukrai, juo labiau, kad tėvų pareiga teikti vaikui išlaikymą yra imperatyvi ir jos nevykdymas negali būti pateisinamas gaunamomis minimaliomis pajamomis ar išlaikymo teikėjo nerūpestingu, nesąžiningu elgesiu.

Iš bylos duomenų matyti, kad teismo sprendimas, kuriuo nustatytas šiuo metu galiojantis išlaikymo dydis, buvo priimta prieš daugiau nei 13 metų. Visuotinai žinoma, kad vaikams augant, jų poreikiai didėja. Kasacinio teismo praktikoje minimalios algos dydis laikytinas orientaciniu kriterijumi, priteisiant vaikui išlaikymą būtiniesiems poreikiams patenkinti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2016 m. balandžio 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-209-916/2016). Šiuo metu minimali mėnesinė alga yra 730 Eur (533,65 Eur atskaičius mokesčius), todėl spręstina, jog priteistas A. R. išlaikymo dydis – 72,41 Eur yra aiškiai neproporcingas ir negali patenkinti šiuo metu esančių vaiko poreikių. Kadangi asmuo, kuris reikalauja pakeisti teismo procesiniu sprendimu priteisto išlaikymo dydį, turi pagrįsti, kad egzistuoja faktinės aplinkybės, sudarančios pagrindą tą padaryti (CPK 12 ir 178 straipsniai) Ieškovas įrodymų, patvirtinančių savo padėties pablogėjimą ar atsakovės turtinės padėties pagerėjimą, nepateikė, tačiau akivaizdu, kad vaikui augant, jo poreikiai maistui, rūbams, laisvalaikiui, pomėgiams, lavinimuisi ir kt. didėja, todėl šalių vaikui A. R. priteisto išlaikymo dydį keistinas. Teismas, įvertinęs byloje nustatytas aplinkybes, taip pat nepilnamečio vaiko A. R. poreikius, kitų išlaikytinių skaičių, šalių turtinę padėtį, atsakovės darbingą amžių, sprendžia, jog šalių dukros išlaikymui kas mėnesį yra reikalinga minimalios mėnesinės algos dydžio suma.

Teismas, spręsdamas dėl iš tėvo (motinos) priteistino išlaikymo vaikui dydžio, nustatytą visą vaikui reikalingo išlaikymo dydį mažina pagal Išmokų vaikams įstatymą valstybės mokamomis vaikui išmokomis, tik po to nustatytinos tėvų teiktino išlaikymo dalys, atsižvelgiant į kiekvieno iš jų turtinę padėtį (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. balandžio 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-164-687/2020, 57 punktas).

Atsižvelgiant į minimalios mėnesinės algos dydį, įvertinus visas byloje nustatytas aplinkybes, keistinas Telšių rajono apylinkės teismo 2008 m. birželio 30 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. 2-743-304/2008 nepilnamečiui vaikui A. R. priteisto išlaikymo dydis ir nuo ieškinio teismui pateikimo dienos – 2022 m. vasario 15 d. iš atsakovės priteisti išlaikymas nepilnamečiui vaikui A. R. po 230 Eur kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis, priteistą sumą kasmet indeksuojant Vyriausybės nustatyta tvarka (CK 3.201, 3.208 straipsniai). Ieškovas skirtinas nepilnamečio vaiko A. R. išlaikymui skirtų lėšų tvarkytoju. Kitoje dalyje ieškinys atmestinas.

CPK 93 straipsnio 1, 2 dalyse nustatyta, kad šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą. Jeigu ieškinys patenkintas iš dalies, šios išlaidos priteisiamos ieškovui proporcingai teismo patenkintų reikalavimų daliai. Iš pateiktų dokumentų matyti, kad ieškovas už suteiktą teisinę pagalbą advokatei sumokėjo 700 Eur, todėl proporcingai patenkinto reikalavimo daliai, iš atsakovės priteistini ieškovui 484,70 Eur išlaidų advokato pagalbai apmokėti (CPK 88 straipsnio 1 dalies 6 punktas, 98 straipsnis).

CPK 96 straipsnio 1 dalyje numatyta, jog bylinėjimosi išlaidos, nuo kurių mokėjimo ieškovas atleistas, išieškomos iš atsakovo į valstybės biudžetą proporcingai patenkintai ieškinio reikalavimų daliai. Ieškovas yra atleistas nuo žyminio mokesčio šioje byloje mokėjimo, todėl proporcingai patenkintai ieškinio reikalavimo daliai iš atsakovės priteistini valstybei 43 Eur žyminio mokesčio (CPK 80 straipsnio 1 dalies 1 punktas, 7 dalis, 85 straipsnio 1 dalies 6 punktas).

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259-260, 263-268, 270 straipsniais,

nusprendžia:

Ieškinį tenkinti iš dalies.

Pakeisti Telšių rajono apylinkės teismo 2008 m. birželio 30 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. 2-743-304/2008 iš K. Č. nepilnamečiui vaikui A. R. priteisto išlaikymo dydį ir priteisti iš K. Č., asmens kodas (duomenys neskelbtini) nepilnamečio vaiko A. R., gimusios (duomenys neskelbtini), išlaikymui po 230 Eur (du šimtus trisdešimt eurų) kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis nuo 2022 m. vasario 15 d. iki A. R. pilnametystės, išlaikymo sumą indeksuojant kasmet Vyriausybės nustatyta tvarka atsižvelgiant į infliaciją.

Nustatyti, kad vaiko išlaikymui skirtų lėšų tvarkytojas yra V. R., asmens kodas (duomenys neskelbtini)

Kitą ieškinio dalį atmesti.

Iš K. Č., asmens kodas (duomenys neskelbtini) priteisti V. R., asmens kodas (duomenys neskelbtini) 484,70 Eur (keturis šimtus aštuoniasdešimt keturis eurus 70 ct) išlaidų advokato pagalbai apmokėti.

Iš K. Č., asmens kodas (duomenys neskelbtini) priteisti valstybei (įmokos kodas 5660) 43 Eur (keturiasdešimt tris eurus) žyminio mokesčio.

Sprendimas per 30 dienų nuo paskelbimo dienos apeliacine tvarka gali būti skundžiamas Šiaulių apygardos teismui per Telšių apylinkės teismą.