- Teismas
- Regionų apygardos administracinis teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2018-05-31
- Bylos Nr.
- I-2399-596/2018
- Teisminio proceso Nr.
- 3-61-3-01015-2018-1
- Bylos rūšis
- administracinė byla
- Teisėjas
- Jolita Rasiukevičienė
- Pareiškėjas
- R. J.
- Atsakovas
- Lietuvos valstybei, atstovaujamai Vilniaus pataisos namų
- Advokatai
- Andrejaus Tiščenkas
- Kategorijos
dalyvaujant pareiškėjo R. J. atstovui advokatui Andrejui Tiščenko, vaizdo konferencijos būdu dalyvaujant pareiškėjui R. J.,
viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo R. J. skundą atsakovei Lietuvos valstybei, atstovaujamai Vilniaus pataisos namų, dėl neturtinės žalos priteisimo.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
Šalies argumentai
Pareiškėjas R. J. kreipėsi į teismą su skundu, prašydamas priteisti iš Lietuvos valstybės, atstovaujamos Vilniaus pataisos namų (toliau – ir Vilniaus PN), 3 000 Eur neturtinės žalos ir bylinėjimosi išlaidas.
Nurodė, kad 2017 m. rugpjūčio 3 d. buvo perkeltas iš Sniego g. 2, Vilniuje, kur buvo kalinami buvę pareigūnai ir valstybės tarnautojai, į Rasų g. 8, Vilniuje, ir pastebėjo, jog pastarojoje įstaigoje sąlygos atlikti bausmę yra daug blogesnės, nes:
1. Sanitariniuose mazguose vietoj šiuolaikinių klozetų yra įrengtos tupyklos, kuriomis daugelis nuteistųjų dėl sveikatos būklės (sąnarių ligų) negali naudotis, be to, tai sukelia nepilnavertiškumo jausmą;
2. Pasivaikščiojimui skirta teritorija yra mažesnė, ji dubliuojasi su sporto užsiėmimų aikšte (Sniego g. 2 buvo atskiras stadionas sportuojantiems);
3. Virtuvėlėje, skirtoje papildomam individualaus maisto ruošimui, nėra tiekiamas karštas vanduo indams plauti;
4. II korpuse, kuriame pareiškėjas buvo apgyvendintas, įrengtame medicinos kabinete nebūna darbuotojų, todėl dėl medicininės priežiūros reikia eiti į bendrą lokalinę zoną su pareigūnų palyda, nes ten atliekantys bausmę nuteistieji gali sudaryti grėsmę pareiškėjo saugumui;
5. Dauguma nuteistųjų, perkeltų iš Sniego g., neteko galimybės dirbti, todėl ir atsiskaityti su antstoliais; be to, tai, kad nuteistieji nedirba, Vilniaus PN administracija, nagrinėdama nuteistųjų lygtinio paleidimo lengvatas, vertina kaip nuteistojo neigiamą faktorių, nors įdarbinimo galimybių nesiūlo ir nesuteikia;
6. Ilgalaikių pasimatymų dienas skiria Vilniaus PN administracija, neatsižvelgdama į tai, kad tam tikromis dienomis pareiškėjo artimieji negali atvykti į pasimatymą, tokiu būdu viršydama savo įgaliojimus bei nepagrįstai reguliuodama laisvėje esančių asmenų gyvenimą bei galimybes.
Taip pat nurodė, jog 2017 m. rugpjūčio mėn. atėjęs į ilgalaikį pasimatymą su sugyventine pastebėjo, kad ilgalaikių pasimatymų patalpose nėra įrengta virtuvė su sanitariniu mazgu, viryklė yra bendro naudojimo koridoriuje; darbo dienomis ir sekmadieniais į kambariuose įrengtas kriaukles nėra tiekiamas karštas vanduo; kambariuose įrengti radiatoriai nėra pakankami apšildyti kambarį; dušuose nešyla gyvatukai. Dėl šių trūkumų pareiškėjas su 2017 m. rugsėjo 11 d. prašymu kreipėsi į Vilniaus PN direktorių (atsakymo negavo), taip pat su žodiniu prašymu po kelių dienų kreipėsi į Apsaugos ir priežiūros skyriaus viršininką. 2017 m. spalio mėn. atėjęs į pasimatymą su sugyventine pamatė, kad situacija nepasikeitusi. Be to, kambaryje Nr. 3 langai buvo kiauri, pro juos pūtė vėjas ir, nors buvo įjungtas centrinis šildymas, buvo šalta. Kitą dieną, išeidamas iš pasimatymo, apie visus trūkumus informavo ilgalaikiuose pasimatymuose dirbantį nuteistąjį, kuris pažadėjo apie tai pranešti atsakingam asmeniui. 2017 m. lapkričio 2 d. atvykęs į ilgalaikį pasimatymą pareigūnei iš karto pasakė apie tai, kad patalpoje kiauri langai, nėra karšto vandens, duše šalta, kuri nurodė, jog apie tai praneš Ūkio skyriui. 2017 m. gruodžio mėn. dėl susiklosčiusios padėties ilgalaikių pasimatymų kambariuose kreipėsi į 8–9 būrio viršininką, kuris apie problemas pažadėjo informuoti Ūkio skyrių. 2017 m. gruodžio 30 d. atėjęs į ilgalaikį pasimatymą su sugyventine pamatė, kad situacija kambaryje nepasikeitusi, jame šalta, dėl ko, neišbuvusi viso skirto laiko, sugyventinė kitą dieną išėjo. Atsižvelgęs į tai, pareiškėjas su 2018 m. sausio 2 d. skundu kreipėsi į Vilniaus PN direktorių ir 2018 m. sausio 30 d. gavo atsakymą, kuriame pripažinta, kad ilgalaikių pasimatymų patalpose langai ir palangės yra netvarkingos, buvo matomi tinko ir langų rėmų sandarinimo medžiagų ardymai, dėl ko patalpoje gali būti žemesnė temperatūra, nei numatyta Lietuvos higienos normoje HN 134:2015 „Laisvės atėmimo vietų ir teritorinių policijos įstaigų areštinių sveikatos saugos reikalavimai“ (toliau – ir HN 134:2015). Pažymėjo, jog Vilniaus PN atsakė tik vieną iš pareiškėjo iškeltų klausimų. Dėl HN 134:2015 pažeidimų pareiškėjas 2018 m. vasario 2 d. išsiuntė skundus į Kalėjimų departamentą prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos (toliau – ir Kalėjimų departamentas) ir Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministeriją. Atsakydamas į Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministerijos persiųstą pareiškėjo skundą, Nacionalinio visuomenės sveikatos centro prie Sveikatos apsaugos ministerijos Vilniaus departamentas (toliau – ir NVSC) rašte nurodė, kad tai, jog į pasimatymų kambarius karštas vanduo tiekimas tik šeštadieniais, neatitinka HN 134:2015 18 punkto reikalavimo. Iš Kalėjimų departamento gautame atsakyme yra nurodyta, kad trūkumai yra pašalinti, patalpos papildomai aprūpintos elektriniais tepaliniais radiatoriais ir vidaus termometrais.
Teigė, jog Vilniaus PN neteisėti veiksmai (neveikimas) dėl anksčiau išdėstytų aplinkybių sukėlė pareiškėjui ir jo šeimos nariams emocinį-dvasinį pažeminimą, vystosi nepilnavertiškumo jausmas ir nepasitikėjimas teisine sistema. Manė, kad Vilniaus PN pažeidė Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos (toliau – ir Konvencija) 1, 3, 14 straipsnius. Dėl atsakovės atstovo neteisėtų veiksmų (neveikimo) pareiškėjas patyrė didelį psichologinį sukrėtimą, dvasinius išgyvenimus, nepatogumus, labai pablogėjo santykiai su sugyventine, dėl ko sutriko visavertis gyvenimas, sumažėjo pasitikėjimas savimi, tapo dirglus, nervingas, dėl ko sumažėjo bendravimo galimybės. Dvasinius išgyvenimus patyrė ir dėl to, kad Vilniaus PN administracija nenorėjo nagrinėti pareiškėjo rašytinių ir žodinių prašymų bei ignoravo juos (b. l. 1–8).
Teismo posėdyje pareiškėjas ir jo atstovas palaikė skundą ir prašė jį tenkinti. Pareiškėjo atstovas advokatas papildomai nurodė, jog perkėlus nuteistuosius iš sektoriaus Sniego g. į sektorių Rasų g., buvo pažeistas teisėtų lūkesčių principas, nes negalima dirbtinai bloginti nuteistųjų teisių. Pareiškėjas yra diskriminuojamas kitų nuteistųjų, atliekančių bausmę sektoriuje Sniego g., atžvilgiu. Manė, jog vien dėl pamatinių principų pažeidimo yra pagrindas tenkinti pareiškėjo skundą. Pareiškėjas pažymėjo, jog atsakovės atstovas tik po pareiškėjo skundų Kalėjimo departamentui pradėjo reaguoti į pareiškėjo nurodytus pažeidimus.
Atsiliepimas
Pateiktame atsiliepime atsakovės atstovas su pareiškėjo skundu nesutiko ir prašė jį atmesti kaip nepagrįstą.
Nurodė, jog Vilniaus PN II-o gyvenamojo korpuso bendrabučio tipo gyvenamųjų patalpų sanitariniuose mazguose įrengti ne sėdimi, o tupimi tualetai. Pabrėžė, jog Laisvės atėmimo vietų patalpų aprūpinimo baldais ir kitu inventoriumi normose reglamentuota, kad sanitariniuose mazguose gali būti įrengti tiek sėdimi, tiek tupimi klozetai. Teigė, jog sanitariniai mazgai yra tvarkingi, jie nuolatos tvarkomi kiekviename būryje dirbančių tvarkinių bei atitinka teisės aktų reikalavimus.
Pasivaikščiojimo kiemeliai įstaigoje įrengti, vadovaujantis Kalėjimų departamento direktoriaus 2011 m. kovo 3 d. įsakyme Nr. V-82 „Dėl pataisos įstaigų įrengimo ir eksploatavimo taisyklių patvirtinimo“ (toliau – ir Įrengimo taisyklės) įtvirtintais reikalavimais. Pasivaikščiojimo kiemelio minimalus plotas, kaip ir minimalus vienam asmeniui tenkantis plotas jame, bausmių vykdymą reglamentuojančiuose teisės aktuose nereglamentuotas. Teigė, jog Vilniaus PN niekuomet nesusidaro tokių situacijų, kai visi nuteistieji į kiemelį išeina pasivaikščioti vienu metu, todėl vietos yra pakankamai.
Dėl galimybės dirbti pataisos įstaigoje nurodė, kad Vilniaus PN darbo vietų skaičius yra ribotas ir pataisos namų administracija neturi objektyvių galimybių visų laisvės atėmimo bausmę atliekančių nuteistųjų aprūpinti darbo vieta bei įtraukti į darbą. Dėl ribotų darbo vietų ir didelio norinčiųjų dirbti skaičiaus kiekviena kandidatūra į laisvą darbo vietą yra apsvarstoma Vilniaus PN Drausmės komisijoje, kuri kiekvienu atveju atsižvelgia į nuteistojo prašymą, asmenines savybes, gebėjimus, turimą specialybę, elgesį bausmės atlikimo metu bei kitas reikšmingas aplinkybes ir paskiria darbo vietą tuo metu tinkamiausiam kandidatui.
Nurodė, kad Vilniaus PN nuteistieji – buvę ar esantys valstybės politikai, teisėsaugos, teismų, prokuratūros, kontrolės, valdžios ir valdymo institucijų valstybės tarnautojai, vadovaujantis Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso (toliau – ir Bausmių vykdymo kodeksas) 70 straipsnio nuostatomis, gyvena atskirai nuo kitų nuteistųjų atskirame gyvenamajame korpuse, kuris yra visiškai izoliuotas nuo kitų lokalinių sektorių, medicininis punktas yra trečiajame gyvenamajame korpuse, kuriame įrengta vaizdo stebėjimo sistema. Pažymėjo, kad asmens saugumas gali būti užtikrinamas ne tik fiziškai, bet ir techninėmis-inžinerinėmis priemonėmis, pvz., vaizdo stebėjimo sistema, kurios pagalba yra vykdoma nuolatinė nuteistųjų priežiūra įstaigos teritorijoje. Pabrėžė, kad ir pats pareiškėjas skunde nurodė, jog į medicinos punktą jį lydi apsaugos pareigūnas, o tai reiškia, kad pareiškėjas yra nuolat saugomas, todėl teiginys, jog pareiškėjo atžvilgiu nebuvo užtikrintas tinkamas saugumas, visiškai neatitinka realios situacijos.
Taip pat nurodė, kad HN 134:2015 nenumato virtuvių įrengimo gyvenamuosiuose korpusuose bei privalomo karšto vandens tiekimo į jas. Tą patvirtino ir NVSC atsakyme pareiškėjui.
Dėl ilgalaikių pasimatymų patalpų nurodė, jog šios patalpos įrengtos, vadovaujantis Įrengimo taisyklių 29, 31, 34, 35 punktais. Vilniaus PN ilgalaikių pasimatymų patalpose esantis inventorius atitinka Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004 m. birželio 9 d. įsakymu Nr. IR-139 patvirtintas materialinio buitinio aprūpinimo normas. Informavo, jog Vilniaus PN ilgalaikių pasimatymų biuro patalpose yra įrengti 5 ilgalaikių pasimatymų kambariai, taip pat įrengtas poilsio kambarys, kuriame yra didelis televizorius, maisto gamybai skirta technika. Ilgalaikių pasimatymų patalpos visiškai atitinka teisės aktų reikalavimus. Pažymėjo, kad NVSC rašte Nr. (10-124.80E) 2-7515 nurodyta, jog 2018 m. vasario 19 d. atlikus operatyviąją visuomenės sveikatos saugos kontrolę Vilniaus PN, ilgalaikių pasimatymų patalpų šiluminės aplinkos tyrimus, buvo išmatuota oro temperatūra ilgalaikių pasimatymų kambariuose, dušuose bei koridoriuje ir ji atitiko HN 134:2015 16 punkto reikalavimą. Patikrinimo metu buvo nustatyta, kad karštas vanduo nuolatos yra tiekiamas į dviejų dušų patalpas (įrengti vietiniai vandens šildymo įrenginiai), į trečiąją dušo patalpą ir ilgalaikių pasimatymų kambariuose esančias praustuves patikrinimo metu karštas vanduo buvo tiekiamas tik šeštadieniais. Teigė, kad Vilniaus PN nuo 2018 m. kovo mėn. pabaigos šį trūkumą pašalino ir karštas vanduo praustuvėse bei trečiojoje dušo patalpoje momentinių vandens šildytuvų pagalba yra tiekiamas nuolat.
Nurodė, jog reikalavimas dėl žalos (tiek turtinės, tiek neturtinės), kuri kildinama iš valdžios institucijų neteisėtų veiksmų, atlyginimo gali būti tenkinamas nustačius civilinės atsakomybės atsiradimo sąlygų: valstybės valdžios institucijų neteisėtus veiksmus (neveikimą), žalą ir priežastinį ryšį tarp valstybės valdžios institucijų neteisėtų veiksmų (neveikimo) ir žalos, visumą. Nesant bent vienos iš šių sąlygų, viešoji atsakomybė negalima. Sprendžiant dėl atitinkamos valstybės valdžios institucijos (jos pareigūnų) veikos neteisėtumo Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – ir CK) 6.271 straipsnio prasme, kiekvienu atveju yra būtina nustatyti, kokios konkrečios teisės normos, kurios reglamentuoja skundžiamos institucijos veiklą, buvo pažeistos, kaip būtent šie pažeidimai pasireiškė asmeniui, teigiančiam, kad jis dėl tokių veiksmų (neveikimo) patyrė žalą, taip pat tai, ar atitinkamos pasekmės (jei jos nustatomos) atsirado būtent dėl tų valstybės institucijų, pareigūnų neteisėtų veiksmų.
Teigė, jog nagrinėjamu atveju pareiškėjas savo reikalavimo dėl neturtinės žalos atlyginimo nepagrindė jokiais įrodymais. Pareiškėjas skunde visiškai nepagrindė ir neindividualizavo subjektyvių neigiamų pasekmių (išgyvenimų), taip pat ir priežastinio ryšio tarp šių jo nurodytų tariamų pažeidimų ir jam padarytos neturtinės žalos. Manė, kad anksčiau paminėtos aplinkybės ir nuolatinės pretenzijos bei skundų rašymas tuo pačiu pagrindu Vilniaus PN administracijai ir Kalėjimų departamentui tik įrodo, kad pareiškėjas į teismą kreipėsi, galimai siekdamas sau tik turtinės naudos, t. y. pasipelnyti iš valstybės (b. l. 20–24).
Žemesnės instancijos teismas
Teismo posėdyje atsakovės atstovo Vilniaus PN atstovas nedalyvavo, apie posėdį buvo pranešta tinkamai (b. l. 47).
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
Skundas tenkinamas iš dalies.
Ginčas byloje kilo dėl pareiškėjo prašymo priteisti neturtinę žalą, atsiradusią dėl tinkamų kalinimo sąlygų Vilniaus PN neužtikrinimo.
Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo 42 straipsnio 1 dalis nustato, kad turtinė ir neturtinė žala, atsiradusi dėl viešojo administravimo subjektų neteisėtų aktų, atlyginama CK ir kitų įstatymų nustatyta tvarka. CK 6.271 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad žalą, atsiradusią dėl valstybės valdžios institucijų neteisėtų aktų, privalo atlyginti valstybė iš valstybės biudžeto, nepaisydama konkretaus valstybės tarnautojo ar kito valstybės valdžios institucijos darbuotojo kaltės. Valstybės civilinė atsakomybė dėl valstybės valdžios institucijų neteisėtų aktų atsiranda, jeigu valdžios institucijų darbuotojai neveikė taip, kaip pagal įstatymus šios institucijos ar jų darbuotojai privalėjo veikti (CK 6.271 str. 4 d.). Valstybės civilinė atsakomybė pagal CK 6.271 straipsnio 1 dalį atsiranda esant trims būtinoms sąlygoms: 1) neteisėtiems veiksmams (CK 6.246 str.); 2) priežastiniam ryšiui tarp neteisėtų veiksmų ir atsiradusios žalos (CK 6.247 str.); 3) teisės pažeidimu padarytai žalai (CK 6.249 str.). Neteisėtumui CK 6.271 straipsnio prasme konstatuoti reikia nustatyti, kad valdžios institucijos darbuotojai neveikė taip, kaip pagal įstatymus privalėjo veikti, neįvykdė jiems teisės aktais priskirtų funkcijų arba nors ir vykdė šias funkcijas, tačiau veikė nepateisinamai aplaidžiai, pažeisdami bendro pobūdžio pareigą elgtis atidžiai ir rūpestingai. Sprendžiant dėl atitinkamos valstybės valdžios institucijos (jos pareigūnų) veikos neteisėtumo, kiekvienu atveju yra būtina nustatyti, kokios konkrečios teisės normos, kurios reglamentuoja skundžiamos institucijos veiklą, buvo pažeistos, kaip būtent šie pažeidimai pasireiškė asmens, teigiančio, kad jis dėl tokių veiksmų (neveikimo) patyrė žalą, atžvilgiu, taip pat tai, ar atitinkamos pasekmės (jei jos nustatomos) atsirado būtent dėl tų valstybės institucijų, pareigūnų neteisėtų veiksmų. CK 6.250 straipsnio 1 dalis nustato, kad neturtinė žala yra asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita, teismo įvertinti pinigais. Pažymėtina, kad Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas (toliau – ir LVAT) bylose dėl neturtinės žalos atlyginimo ne kartą yra nurodęs, jog pareiga įrodyti, kad tam tikra žala patirta, tenka pareiškėjui, kuris taip pat privalo pagrįsti ir įrodyti priežastinį ryšį tarp jo nurodomos žalos ir neteisėtų veiksmų (LVAT 2011 m. kovo 30 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A444-669/2011; LVAT 2017 m. gegužės 24 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A-727-552/2017; LVAT 2017 m. rugsėjo 20 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A-4543-520/2017; LVAT 2017 m. lapkričio 15 d. nutartis administracinėje byloje Nr. eA-2205-575/2017).
Pareiškėjas prašo priteisti jam 3 000 Eur dydžio neturtinę žalą, savo reikalavimą grįsdamas netinkamomis jo kalinimo Vilniaus PN sąlygomis, t. y. dėl netinkamai įrengtų sanitarinių mazgų, mažo pasivaikščiojimui skirtos teritorijos ploto, į virtuvėlę netiekiamo karšto vandens, tik bendrojoje zonoje veikiančio medicinos kabineto, nesuteikimo galimybės dirbti, ilgalaikių pasimatymų dienų parinkimo Vilniaus PN administracijos nuožiūra ir Lietuvos higienos normų reikalavimų neatitinkančių ilgalaikių pasimatymų patalpų įrengimo.
Byloje pateiktais rašytiniais įrodymais nustatyta, kad pareiškėjas Vilniaus PN direktoriaus nurodymu nuo 2017 m. rugpjūčio 3 d. perkeltas atlikti laisvės atėmimo bausmę iš Vilniaus PN sektoriaus Sniego g. į Vilniaus PN sektorių Rasų g. 8 (b. l. 35). Pareiškėjas buvo apgyvendintas Vilniaus PN II-o gyvenamojo korpuso 8-ojo būrio bendrabučio tipo gyvenamojoje patalpoje Nr. 306 (b. l. 36), 2017 m. spalio 11 d. perkeltas į II-o korpuso 9-ojo būrio bendrabučio tipo gyvenamąją patalpą Nr. 303 (b. l. 37).
Pareiškėjas reikalavimą priteisti neturtinę žalą kildina iš netinkamai įrengto sanitarinio mazgo, nes vietoj klozetų yra įrengtos tupyklos.
Europos komiteto prieš kankinimą ir kitokį žiaurų, nežmonišką ar žeminantį elgesį ir baudimą pateikiamuose standartuose nurodoma, kad kamerose turi būti atskira patalpa su sanitariniais įrengimais (ištrauka iš Antrosios bendros ataskaitos [CPT/Inf(92) 3], 49 punktas).
Nuo 2015 m. lapkričio 1 d. galiojančioje nagrinėjamam ginčui aktualioje HN 134:2015 reikalavimai laisvės atėmimo vietose įrengiamiems sanitariniams mazgams nėra nustatyti.
Pagal Kalėjimų departamento direktoriaus 2017 m. birželio 7 d. įsakymu Nr. V-245 „Dėl Laisvės atėmimo vietų patalpų aprūpinimo baldais ir kitu inventoriumi normų patvirtinimo“ patvirtintų Laisvės atėmimo vietų patalpų aprūpinimo baldais ir kitu inventoriumi normų 7.6 punktą, laisvės atėmimo vietų bendrabučio tipo gyvenamojoje patalpoje esančiame tualete turi būti įrengtas klozetas (gali būti ir tupimas) arba pisuaras (tik vyrams).
Taigi galiojantis teisinis reglamentavimas suponuoja išvadą, jog atsakovės atstovas, Vilniaus PN II-o gyvenamojo korpuso bendrabučio tipo gyvenamųjų patalpų sanitariniuose mazguose įrengdamas „tupimus“ tualetus, nepažeidė teisės aktų reikalavimų, todėl nėra pagrindo konstatuoti pareiškėjo teisių pažeidimo. Šiuo aspektu atkreiptinas dėmesys į NVSC 2018 m. vasario 26 d. raštą Nr. (10-12 4.80E) 2-7515, adresuotą pareiškėjui, kuriame padaryta išvada, kad laisvės atėmimo vietose gali būti įrengiami įvairių tipų unitazai, nes unitazų tipas nėra reglamentuotas teisės aktais (b. l. 11–12). Pareiškėjo teiginys, kad daugelis nuteistųjų dėl sveikatos būklės (sąnarių ligų) negali naudotis tupyklomis arba yra apsunkinamas naudojimasis jomis, yra bendro pobūdžio ir nesusijęs konkrečiai su pareiškėjo asmeniu, todėl negali būti vertinamas kaip pažeidžiantis jo teises.
Pareiškėjas skunde teismui nurodė, kad sektoriuje Rasų g. pasivaikščiojimui skirtos teritorijos plotas yra mažesnis, nei buvo sektoriuje Sniego g., tačiau nedetalizavo ir nepateikė jokių reikšmingų aplinkybių, kaip tai pažeidžia jo teises.
Pasivaikščiojimo kiemų įrengimui taikytini reikalavimai, nustatyti Įrengimo taisyklių III skyriuje. Pagal Įrengimo taisyklių 18 punktą tam, kad nuteistieji galėtų pasivaikščioti ir mankštintis gryname ore, pataisos įstaigų teritorijoje ant žemės arba ant nuteistųjų gyvenamųjų korpusų pastatų stogų įrengiami pasivaikščiojimo kiemai. Ant žemės įrengti pasivaikščiojimo kiemai gali būti sujungti su gyvenamaisiais pastatais antžeminėmis arba požeminėmis perėjomis nuteistiesiems lydėti. Pasivaikščiojimo kiemuose įrengiamos rakinamos kameros su atviru stogu, uždengtu metaliniu tinklu. Esant rizikai, kad nuteistieji gali pabėgti, gali būti įrengiamos grotos. Grotų akutė negali būti didesnė kaip 30 x 15 cm. Pasivaikščiojimo kiemų kamerų durys įrengiamos pagal šių taisyklių 14 punkte nustatytus reikalavimus. Išilgai pasivaikščiojimo kiemų kamerų sienų, viršuje, įrengiama prižiūrėtojo pakyla ir įrengiami 120 cm pločio stogeliai, kad nuteistieji galėtų pasislėpti nuo atmosferos kritulių. Pasivaikščiojimo kiemų kamerose turi būti atmosferos kritulių šalinimo sistema (19 p.). Įrengimo taisyklių 20 punkte nustatyta, kad pasivaikščiojimo kiemuose gali būti sumontuota sporto įranga ar sporto inventorius, skirtas nuteistiesiems mankštintis gryname ore. Pasivaikščiojimo kiemų sienos dengiamos lygia, patvaria ir drėgmei atsparia danga, grindys turi būti lygios ir neslidžios (21 p.).
Įvertinus išdėstytas nuostatas, kuriose nėra reglamentuotas pasivaikščiojimo kiemų plotas, darytina išvada, kad aplinkybė, jog sektoriuje Rasų g. pasivaikščiojimui skirtos teritorijos plotas yra mažesnis, nei buvo sektoriuje Sniego g., nėra pagrindas pripažinti neteisėtus Vilniaus PN veiksmus (neveikimą). Be to, iš atsakovės atstovo pateiktų duomenų matyti, kad Vilniaus PN direktorius tvirtina pasivaikščiojimo gryname ore grafiką, remiantis kuriuo yra nustatytos dienos ir valandos, skirtos pasivaikščiojimui atitinkamam gyvenamojo korpuso aukštui (b. l. 27), todėl nuteistųjų srautas yra paskirstomas ir vienu metu visi Vilniaus PN kalinami nuteistieji pasivaikščiojimo kiemelyje nebūna.
Dėl pareiškėjo motyvų, kad į virtuvės patalpas netiekiamas karštas vanduo, reikalingas indams plauti, nurodytina, jog HN 134:2015 18 punkte nustatyta, kad karštas vanduo turi būti tiekiamas į dušo, skalbyklos, kirpyklos, ilgalaikių pasimatymo kambarių patalpas. Taigi ginčui aktualiuose teisės aktuose nesant prievolės pataisos įstaigai užtikrinti karšto vandens tiekimą į įstaigoje esančias virtuves, nėra pagrindo konstatuoti, jog buvo pažeistos pareiškėjo teisės. Pastebėtina, jog vandenį indų plovimui pareiškėjas turi galimybę pasišildyti ant viryklės ar naudodamas elektrinį virdulį, todėl darytina išvada, jog pareiškėjui yra sudaryta galimybė plauti indus šiltu vandeniu.
Pareiškėjo nusiskundimai, kad dėl medicininės apžiūros Vilniaus PN kalinami buvę valstybės tarnautojai turi eiti į bendrojoje zonoje veikiantį medicinos kabinetą, kur jiems grėsmę gali kelti kiti nuteistieji, yra itin abstraktūs. Pareiškėjas neteigė, kad jam einant į bendrojoje zonoje veikiantį medicinos kabinetą, buvo kilęs pavojus jo sveikatai ar gyvybei, priešingai, nurodė, jog nuteistuosius į medicinos kabinetą lydi pareigūnai. Atsakovės atstovas atsiliepime teismui pažymėjo, kad nuteistųjų saugumas yra užtikrinamas ne tik fiziškai, bet ir techninėmis priemonėmis, pvz., vaizdo stebėjimo sistema. Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, nesant duomenų apie pareiškėjui kilusią grėsmę einant į bendrojoje zonoje veikiantį medicinos kabinetą, darytina išvada, jog pareiškėjas šioje skundo dalyje neįrodė kaltų atsakovės atstovo veiksmų ir neturtinės žalos egzistavimo fakto.
Pareiškėjas skunde teigė, kad 80 proc. nuteistųjų sektoriuje Sniego g. buvo sudaryta galimybė dirbti, o perkėlus į sektorių Rasų g., dauguma jų neteko tokios galimybės, o to pasekoje - ir atsiskaityti su antstoliais, be to, Vilniaus PN administracija, nagrinėdama nuteistųjų lygtinio paleidimo lengvatas, faktą, kad nuteistasis nedirba, vertina kaip nuteistojo neigiamą faktorių.
Laisvės atėmimo bausmę atliekančių nuteistųjų darbas yra reglamentuotas Bausmių vykdymo kodekso antrajame skirsnyje (125–135 str.). Šio kodekso 125 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad kiekvienas laisvės atėmimo bausmę atliekantis nuteistasis privalo dirbti, jeigu jam darbą siūlo pataisos įstaigos administracija. Pataisos įstaigos administracija privalo užtikrinti, kad nuteistieji būtų įtraukiami į darbą atsižvelgiant į jų darbingumą ir, kiek galima, į turimą specialybę. Pagal minėto straipsnio 3 dalį, nuteistiesiems darbą parenka pataisos įstaigos administracija, atsižvelgdama į laisvas pareigas ir darbo vietas. Taigi įstatymų leidėjas Bausmių vykdymo kodekse nuteistajam nustatė imperatyvią pareigą dirbti (galimybė reikalauti tam tikro aktyvaus elgesio iš kito asmens), o pataisos įstaigos administracijai nustatė teisę siūlyti darbą (galimybę turinčiam teisę asmeniui pasirinkti tam tikrą elgesio variantą). Pareigos kiekvieną nuteistąjį aprūpinti darbu pataisos įstaigoms teisės aktai nenustatė (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2017 m. gegužės 19 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-482-602/2017).
Atsakovės atstovas atsiliepime nurodė, kad darbo vietų skaičius Vilniaus PN yra ribotas ir pataisos namų administracija neturi objektyvių galimybių visų laisvės atėmimo bausmę atliekančių nuteistųjų aprūpinti darbo vieta bei įtraukti į darbą. Paaiškino, jog dėl ribotų darbo vietų ir didelio norinčiųjų dirbti skaičiaus kiekviena kandidatūra į laisvą darbo vietą yra apsvarstoma Vilniaus PN Drausmės komisijoje, kuri kiekvienu atveju atsižvelgia į nuteistojo prašymą, asmenines savybes, gebėjimus, turimą specialybę, elgesį bausmės atlikimo metu bei kitas reikšmingas aplinkybes ir paskiria darbo vietą tuo metu tinkamiausiam kandidatui. Byloje nėra duomenų, jog pareiškėjas su prašymu dėl įdarbinimo kreipėsi į pataisos namų administraciją, o Vilniaus PN nepagrįstai atsisakė tenkinti šį prašymą. Pareiškėjas nepateikė teisiškai pagrįstų argumentų, kurie sudarytų pagrindą spręsti, kad Vilniaus PN veiksmai (neveikimas) nagrinėjamu atveju neaprūpinant pareiškėjo darbu buvo neteisėti, skunde apsiribota deklaratyviais teiginiais apie galimybę nuteistiesiems dirbti. Todėl, teismo vertinimu, atsakovės atstovo veiksmai (neveikimas) dėl teisės siūlyti darbą nuteistajam negali būti laikomi neteisėtais ar nepagrįstais, o iš teisėtų veiksmų negali atsirasti neturtinė žala.
Pareiškėjas neturtinės žalos atlyginimą kildina ir iš neteisėtų Vilniaus PN veiksmų, ilgalaikių pasimatymų dienas parenkant Vilniaus PN administracijos nuožiūra.
Ilgalaikių pasimatymų suteikimo tvarką reglamentuoja Bausmių vykdymo kodekso 94 straipsnis, kuriame, inter alia, nustatyta, jog pasimatymų tvarką nustato Pataisos įstaigų vidaus tvarkos taisyklės (8 d.). Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2003 m. liepos 2 d. įsakymu Nr. 194 „Dėl Pataisos įstaigų vidaus tvarkos taisyklių patvirtinimo“ patvirtintų Pataisos įstaigų vidaus tvarkos taisyklių 102 punkte nustatyta, kad pasimatymo suteikimo procedūra pradedama gavus nuteistojo arba į pasimatymą su juo atvykusio asmens rašytinį prašymą, kuriame turi būti nurodytas prašančiojo suteikti pasimatymą vardas ir pavardė, asmens statusas nuteistojo atžvilgiu (sutuoktinis, sugyventinis, artimasis giminaitis, asmuo, turintis bendrą vaiką, ar kitas asmuo), nuteistojo, su kuriuo pageidaujama pasimatyti, vardas ir pavardė (kai prašymą pateikia į pasimatymą su nuteistuoju atvykstantis asmuo), pageidaujamo pasimatymo rūšis ir trukmė, motyvai dėl antro pasimatymo be pertraukos suteikimo. Leidimą suteikti pasimatymą ar kelis pasimatymus be pertraukos duoda pataisos įstaigos direktorius arba jį pavaduojantis pareigūnas, arba pataisos įstaigos direktoriaus pavaduotojas, o poilsio ir švenčių dienomis – ir pataisos įstaigos direktoriaus įgaliotas pareigūnas. Pareigūno sprendimas leisti pasimatyti įrašomas nuteistojo arba į pasimatymą su juo atvykusio asmens prašyme dėl pasimatymo suteikimo, kuriame taip pat nurodoma pasimatymo ar kelių pasimatymų trukmė. Atsisakius suteikti pasimatymą arba antrą pasimatymą iš eilės be pertraukos, nuteistojo arba į pasimatymą su juo atvykusio asmens prašyme įrašomi atsisakymo motyvai. Prašymo leisti ilgalaikius pasimatymus forma reglamentuota Kalėjimų departamento direktoriaus 2007 m. vasario 27 d. įsakymu Nr. V-56 patvirtinto Ilgalaikių pasimatymų su sugyventiniais suteikimo tvarkos aprašo 1 priede.
Remiantis rašytine bylos medžiaga, nustatyta, kad laikotarpiu nuo 2017 m. rugpjūčio 19 d. iki 2018 m. balandžio 11 d. pareiškėjui buvo suteikti 4 ilgalaikiai vienos paros trukmės pasimatymai su sugyventine: 2017 m. rugpjūčio 19 d., 2017 m. spalio 21 d., 2017 m. lapkričio 2 d. ir 2017 m. gruodžio 30 d. (b. l. 40). Byloje nėra duomenų, kad pareiškėjui nebuvo suteiktas ilgalaikis pasimatymas su sugyventine jų pageidaujamu pasimatyti laiku. Skunde pareiškėjas taip pat nepateikė konkrečių argumentų, kokiu Vilniaus PN administracijos nuožiūra parinktu ilgalaikio pasimatymo laiku pareiškėjo sugyventinė negalėjo atvykti, o Vilniaus PN neatsižvelgė į objektyvias negalėjimo atvykti aplinkybes. Nesant įrodymų apie anksčiau išdėstytų teisės aktų nuostatų pažeidimą, nėra pagrindo konstatuoti neteisėtų Vilniaus PN veiksmų dėl ilgalaikių pasimatymų suteikimo, todėl pareiškėjo argumentai nagrinėjamu aspektu atmetami kaip nepagrįsti.
Pareiškėjas skunde nurodė, kad ilgalaikių pasimatymų patalpos neatitinka Lietuvos higienos normų reikalavimų, t. y. jose nėra įrengta virtuvė su sanitariniu mazgu, viryklė yra bendro naudojimo koridoriuje, darbo dienomis ir sekmadieniais į kambariuose įrengtas kriaukles nėra tiekiamas karštas vanduo, kambariuose ir dušuose šalta.
Ilgalaikių pasimatymų patalpų įrengimas reglamentuotas Įrengimo taisyklių V skyriuje, kuriame nustatyta, kad ilgalaikių pasimatymų patalpose įrengiami ilgalaikių pasimatymų gyvenamieji kambariai, sanitariniai mazgai, virtuvės (29 p.). Įrengiant naujas arba rekonstruojant ar kapitaliai remontuojant esamas ilgalaikių pasimatymų patalpas, sanitarinis mazgas ir virtuvė įrengiama kiekvienam ilgalaikio pasimatymo gyvenamajam kambariui. Nesant techninių galimybių esamas ilgalaikių pasimatymų patalpas įrengti pagal šiame punkte nustatytą reikalavimą, sanitariniai mazgai ir virtuvės gali būti įrengiami bendram naudojimui (31 p.). Sanitariniame mazge įrengiama šalto ir karšto vandens tiekimo sistema su vandens apskaitos prietaisais. Sanitariniame mazge įrengiama vonia arba dušo kabina, klozetas, praustuvas, rankšluosčių džiovintuvas, veidrodis, tualeto reikmenų spintelė (32 p.). Virtuvėje įrengiama viryklė, praustuvė, spintelės indams ir įrankiams sudėti, atliekų surinktuvė (šiukšlių dėžė), pakankamas įrankių ir indų kiekis (33 p.).
HN 134:2015 16 punkte nustatyta, kad gyvenamųjų patalpų oro temperatūra turi būti ne žemesnė kaip 18 °C ir ne aukštesnė kaip 28 °C, santykinė oro drėgmė – nuo 35 proc. iki 65 proc., oro judėjimo greitis šiltuoju metų laikotarpiu – 0,15–0,25 m/s, šaltuoju metų laikotarpiu – 0,05–0,15 m/s; prausyklose, dušuose, persirengimo kambariuose prausimosi ir / ar persirengimo metu oro temperatūra turi būti ne žemesnė kaip 20°C. Pagal HN 134:2015 18 punktą, karštas vanduo turi būti tiekiamas į dušo, skalbyklos, kirpyklos, ilgalaikių pasimatymo kambarių patalpas.
Iš išdėstytų teisės normų matyti, jog jose nėra įtvirtintas privalomas virtuvės ir sanitarinio mazgo įrengimas ilgalaikių pasimatymų kambariuose. Pagal Įrengimo taisyklių 31 punktą, sanitarinis mazgas ir virtuvė įrengiama kiekvienam ilgalaikio pasimatymo gyvenamajam kambariui tik įrengiant naujas arba rekonstruojant ar kapitaliai remontuojant esamas ilgalaikių pasimatymų patalpas. Todėl darytina išvada, jog Vilniaus PN nepažeidė teisės aktų nuostatų, ilgalaikių pasimatymų patalpose neįrengdama virtuvės ir sanitarinio mazgo, taip pat viryklę įrengdama bendro naudojimo patalpoje.
Pasisakant dėl pareiškėjo skundo teiginio, kad ilgalaikių pasimatymų patalpose buvo šalta, nurodytina, jog NVSC, reaguodamas į pareiškėjo skundą, 2018 m. vasario 19 d. atliko operatyviąją visuomenės sveikatos saugos kontrolę Vilniaus PN. Patikrinimo metu išmatuota oro temperatūra ilgalaikių pasimatymų kambariuose buvo 21–22 °C, oro judėjimo greitis – 0,05–0,07 m/s, oro temperatūra dušuose ir koridoriuje – 22 °C, tai atitiko HN134:2015 16 punkto reikalavimą (2018 m. balandžio 20 d. raštas Nr. 9-1971 (03), b. l. 38–39). Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, konstatuotina kad oro temperatūra ilgalaikių pasimatymų patalpose ir dušuose atitiko HN 134:2015 16 punkto reikalavimą, todėl pareiškėjo argumentas, teigiantis priešingai, laikytinas nepagrįstu.
Teismui nustačius, jog darbo dienomis ir sekmadieniais į ilgalaikių pasimatymų kambariuose įrengtas kriaukles nėra tiekiamas karštas vanduo (šios aplinkybės neginčijo atsakovės atstovas, teigdamas, kad nuo 2018 m. kovo mėn. pabaigos karštas vanduo yra tiekiamas nuolat, ją, kaip neatitinkančią HN 134:2015 18 punkto reikalavimams, pripažino NVSC), darytina išvada, jog Vilniaus PN, neužtikrinęs karšto vandens tiekimo į ilgalaikių pasimatymų kambarių patalpas, pažeidė HN 134:2015 18 punktą.
Teismas, atsižvelgdamas į padarytą išvadą, nustatęs, kad ginčo laikotarpiu iš keturių pareiškėjo turėtų ilgalaikių vienos paros pasimatymų trys (2017 m. rugpjūčio 19 d., 2017 m. spalio 21 d. ir 2017 m. gruodžio 30 d.) prasidėjo šeštadienį ir vienas (2017 m. lapkričio 2 d.) – ketvirtadienį, sprendžia, kad nagrinėjamu atveju pareiškėjo teisė būti laikomam teisės aktų reikalavimus atitinkančiomis sąlygomis buvo pažeista, nes pareiškėjas 2,5 paros, t. y. pusę paros 2017 m. rugpjūčio 20 d., 2017 m. spalio 22 d. ir 2017 m. gruodžio 31 d. bei vieną parą, prasidėjusią 2017 m. lapkričio 2 d., buvo ilgalaikių pasimatymų kambariuose, neatitinkančiuose HN 135:2015 18 punkto reikalavimo.
LVAT praktikoje nuosekliai laikomasi pozicijos, jog asmuo, kuris yra kalinamas nepriimtinomis sąlygomis, patiria neturtinę žalą, kaip ji yra apibrėžta CK 6.250 straipsnio 1 dalyje (LVAT 2008 m. gruodžio 2 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A143-1966/2008; LVAT 2013 m. gruodžio 4 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A525-1946/2013; LVAT 2013 m. gruodžio 16 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A662-2009/2013). Tačiau atkreiptinas dėmesys, kad nagrinėjamu atveju pažeidimas buvo trumpalaikis ir nebuvo nepertraukiamas. Byloje nėra duomenų, kad dėl neigiamo poveikio masto, intensyvumo, pobūdžio ar laipsnio būtų sukėlęs žalos pareiškėjo fizinei sveikatai. Byloje taip pat nenustatyta, jog Vilniaus PN pareigūnai būtų sąmoningai siekę pažeminti pareiškėjo orumą ar nežmoniškai su juo elgtis. Pareiškėjo atstovo teismo posėdžio metu nurodytas argumentas, kad, perkėlus pareiškėją iš Vilniaus PN sektoriaus Sniego g. į sektorių Rasų g., dirbtinai buvo pablogintos pareiškėjo teises, yra niekuo nepagrįstas. Teismas nustatė, jog Vilniaus PN pareiškėjo teises pažeidė tik laikant jį 2,5 paros ilgalaikių pasimatymų kambariuose, neatitinkančiuose HN 135:2015 18 punkto reikalavimo, kitų pareiškėjo nurodytų pažeidimų teismas nenustatė. Todėl vien tai, kad kalinimo sąlygos sektoriuje Sniego g. skiriasi nuo kalinimo sąlygų sektoriuje Rasų g., tačiau jos atitinka teisės aktų reikalavimus, nėra pagrindas pripažinti pareiškėjo teisių pažeidimo.
Nors šioje byloje pareiškėjas pareiškė reikalavimą dėl neturtinės žalos atlyginimo pinigais, tačiau Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 88 straipsnio 1 dalies 4 punkte nustatyta, kad teismas gali patenkinti skundą ir išspręsti ginčą kitu įstatymu numatytu būdu. CK 1.138 straipsnyje kaip asmens teisių gynimo būdas nurodytas ne tik turtinės ar neturtinės žalos išieškojimas (6 p.), šio straipsnio 8 punkte numatyta, kad asmens teises teismas gina ir kitais įstatymų numatytais būdais. EŽTT, gindamas Konvencijoje įvirtintas pagrindines žmogaus teises ir laisves, neretai konstatuoja, kad teisės pažeidimo pripažinimas savaime yra pakankama ir teisinga satisfakcija už patirtą skriaudą ((EŽTT 2000 m. spalio 10 d. sprendimas byloje D. prieš Lietuvą (pareiškimo Nr. 42095/98); EŽTT 2006 m. spalio 10 d. sprendimas byloje L. L. prieš Prancūziją (pareiškimo Nr. 7508/02)). Taigi teisės pažeidimo pripažinimas bylose, susijusiose su neturtinės žalos atlyginimu, tam tikrais atvejais gali būti savarankiškas pažeistų asmens teisių gynimo būdas. Tai reiškia, kad ne visais atvejais tam, jog būtų apginta pažeista neturtinė teisė, priteisiamas neturtinės žalos atlyginimas pinigais. Neturtinės žalos atlyginimas pinigais priteisiamas, jeigu konkrečiu atveju nustatoma, kad teisės pažeidimo pripažinimo nepakanka pažeistai teisei apginti (EŽTT 2003 m. lapkričio 6 d. sprendimas byloje M. prieš Lietuvą (pareiškimo Nr. 53161/99)). Tokios pozicijos laikomasi ir Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje (Civilinių bylų skyriaus išplėstinės teisėjų kolegijos 2008 m. sausio 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-2/2008). Analogiška praktika nuosekliai formuojama ir LVAT nagrinėjamose bylose dėl neturtinės žalos atlyginimo (LVAT 2007 m. liepos 19 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A2-718/2007; LVAT 2008 m. balandžio 16 d. sprendimas administracinėje byloje Nr. A444-619/2008; LVAT 2010 m. spalio 15 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A146-1240/2011; LVAT 2012 m. sausio 26 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A756-143/2012; LVAT 2012 m. spalio 24 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A525–2542/2012; LVAT 2017 m. kovo 23 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A-511-662/2017 ir kt.).
Teismas, atsižvelgdamas į formuojamą EŽTT ir aktualią Lietuvos Respublikos teismų praktiką, įvertinęs byloje nustatytas aplinkybes, pažeidimo mastą, šio pažeidimo pobūdį, trukmę ir intensyvumą, konstatuoja, kad šioje byloje nustatytas pažeidimas nelaikytinas intensyviu ir neprilygo pagal Konvencijos 3 straipsnį draudžiamam elgesiui, todėl šiuo atveju nėra pagrindo priteisti pareiškėjui neturtinės žalos atlyginimą pinigais pagal CK 6.250 straipsnį ir pažeidimo pripažinimas laikytinas pakankama bei teisinga satisfakcija už pareiškėjo patirtą skriaudą, tai atitinka teisingumo, protingumo ir sąžiningumo kriterijus.
Atsižvelgiant į minėtas aplinkybes, pareiškėjo reikalavimas dėl žalos atlyginimo tenkinamas iš dalies, konstatuojant, kad buvo pažeista pareiškėjo teisė į teisės aktų reikalavimus atitinkančias kalinimo sąlygas ilgalaikių pasimatymų patalpose.
Pareiškėjas pateikė prašymą priteisti iš atsakovės atstovo bylinėjimosi išlaidas.
ABTĮ 40 straipsnio 1 dalis nustato, kad proceso šalis, kurios naudai priimtas sprendimas, turi teisę gauti iš kitos proceso šalies savo išlaidų atlyginimą. ABTĮ 41 straipsnio 1 dalis įtvirtina reikalavimą dėl išlaidų atlyginimo suinteresuotai proceso šaliai pateikti teismui prašymą raštu su išlaidų apskaičiavimu ir pagrindimu. Prašymai dėl išlaidų atlyginimo, nepaduoti teismui iki bylos nagrinėjimo iš esmės pabaigos, turi būti paduoti teismui ne vėliau kaip per keturiolika kalendorinių dienų nuo sprendimo įsiteisėjimo dienos. Pareiškėjas su prašymu atlyginti bylinėjimo išlaidas nepateikė teismui turėtų bylinėjimosi išlaidų apskaičiavimo ir pagrindimo, todėl šis pareiškėjo prašymas nenagrinėtinas.
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 84–87 straipsniais, 88 straipsnio 1, 4 punktais, 132 straipsnio 1 dalimi, 133 straipsniu,
nusprendžia:
Pareiškėjo R. J. skundą tenkinti iš dalies.
Pripažinti, kad Vilniaus pataisos namuose dvi su puse paros buvo pažeista pareiškėjo R. J. teisė į teisės aktų reikalavimus atitinkančias kalinimo sąlygas ilgalaikių pasimatymų patalpose.
Kitą skundo dalį atmesti kaip nepagrįstą.
Sprendimas per vieną mėnesį nuo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, skundą paduodant šiam teismui arba per Vilniaus apygardos administracinį teismą.