- Teismas
- Regionų apygardos administracinis teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2018-02-05
- Bylos Nr.
- I-636-422/2018
- Teisminio proceso Nr.
- 3-62-3-01523-2017-5
- Bylos rūšis
- administracinė byla
- Teisėjas
- Janina Vitunskienė
- Pareiškėjas
- R. S.
- Atsakovas
- Lietuvos valstybės, atstovaujamos Pravieniškių pataisos namų
- Kategorijos
nedalyvaujant pareiškėjui R. S., atsakovės Lietuvos valstybės, atstovaujamos Pravieniškių pataisos namų – atvirosios kolonijos, atstovui,
rašytinio proceso tvarka teismo posėdyje išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo R. S. skundą atsakovei Lietuvos valstybei, atstovaujamai Pravieniškių pataisos namų – atvirosios kolonijos, dėl neturtinės žalos atlyginimo priteisimo.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
Šalies argumentai
Pareiškėjas kreipėsi į teismą, prašydamas priteisti iš atsakovo Lietuvos valstybės, atstovaujamos Pravieniškių pataisos namų – atvirosios kolonijos (toliau – ir Pravieniškių PN-AK), 7000 Eur neturtinės žalos atlyginimo.
Pareiškėjas skunde (b.l. 4-6) ir teismo posėdžio metu nurodė, kad laikotarpiais nuo 2015 m. gegužės 8 d. iki 2015 m. gegužės 13 d. ir nuo 2016 m. liepos 5 d. iki 2017 m. gegužės 29 d. buvo kalinamas Pravieniškių PN-AK kratų, karantino ir kamerų tipo patalpose, pažeidžiant reglamentuotą 3,6 kv.m. gyvenamojo ploto normą. Tvirtino, kad ginčo patalpose nuteistiesiems skirtą gyvenamąjį plotą mažino jose buvusių baldų ir sanitarinio mazgo užimamas plotas. Kratų kambaryje nebuvo tualeto, ventiliacijos, radijo taško, naktinio apšvietimo, spintelių daiktams susidėti. Langai buvo sulūžę, neužsidarė. Nurodė, kad kamerų Nr. 10, 2, 4, 11 ir karantino patalpų Nr. 1 ir Nr. 2 lubų ir sienų dažai buvo atsilupę, nutrupėjęs tinkas, buvo netinkamas dirbtinis apšvietimas (11 kameroje jo nebuvo apie 3 savaites), netvarkinga elektros instaliacija, sanitariniuose mazguose nebuvo veidrodžių, lentynėlių higienos reikmenims susidėti, tualetai ir apšildantys patalpas vamzdžiai buvo surūdiję, praustuvės sulaužytos. Kamerų langai neužsidarė, langų rėmai sulūžę, todėl buvo šalta. Karantino patalpose langų stiklai buvo išdaužyti, lovos sulūžusios, sanitariniuose mazguose nebuvo ventiliacijos, dėl to tvyrojo smarvė bei girdėdavosi nemalonūs garsai. Karantino patalpose buvo tarakonų, blakių ir kitų buitinių parazitų. Viso ginčo laikotarpio metu pareiškėjas nebuvo aprūpintas būtiniausiomis valymo priemonėmis (skudurėliais sienoms bei grindims valyti, kempinėlėmis praustuvei valyti, šepečiu tualetui išvalyti, milteliais ir kt. priemonėmis, būtinomis nešvarumams šalinti). Kamerose Nr. 2, 4 ir 10 buvo keturios gyvenamosios vietos, tačiau jose- tik po 3 spinteles asmeniniams daiktams laikyti. Duše grindų plytelės buvo netvarkingos, atšokusios, suskilusios, labai slidžios. Nebuvo dušo ragelių laikiklių. Kamerų tipo patalpų pasivaikščiojimo kiemeliai labai maži, juose trūko vietos pajudėti, sienos aptrupėjusios, apaugusios grybeliu. Kamerų tipo patalpose pasiskambinti artimiesiems galėjo tik 2 kartus per mėnesį, kalint baudos izoliatoriuje skambinti ar rašyti laiškus nebuvo leista, tai suvaržė pareiškėjo bendravimo galimybes, dėl to šias sąlygas vertina kaip psichologinį žmogaus kankinimą. Tvirtino, kad kreipėsi į atsakovą dėl remonto atlikimo, taip pat - į Visuomenės sveikatos centrą dėl netinkamos apšvietos, langų, patalpų temperatūros. Dėl tokių kalinimo sąlygų stipriai pablogėjo emocinė būklė, fizinė sveikata, regėjimas, padažnėjo epilepsijos priepuoliai, atsirado miego sutrikimų, pasireiškė odos ligos, bėrimai, atsirado problemų su skandžiu, dažnai jautė kepenų ir kitų vidaus organų skausmus, skaudėjo galvą. Dėl ploto trūkumo buvo žeminamas pareiškėjo orumas, tai sukėlė jam ilgalaikę emocinę depresiją. Patirtus išgyvenimus pareiškėjas vertina 7000 Eur, šią sumą prašydamas priteisti iš atsakovo.
Atsiliepimas
Atsakovės Lietuvos valstybės atstovas Pravieniškių pataisos namai – atviroji kolonija su pareiškėjo skundu nesutiko, prašė atmesti jį kaip nepagrįstą. Atsiliepime į skundą (b. l. 9-14), papildomuose paaiškinimuose (b.l. 107-108) ir atsakovo atstovas teismo posėdyje nurodė, kad pareiškėjas ginčo laikotarpiu kratų kambaryje apgyvendintas nebuvo, pareiškėjas tam tikrais laikotarpiais gyveno karantino patalpose ir kamerose Nr. 2, 4, 10 ir 11, kuriose reglamentuota 3,6 kv.m. gyvenamojo ploto norma nebuvo pažeista. Tvirtino, kad kamerų ir karantino patalpų įrengimas atitiko galiojusių teisės aktų reikalavimus. Pažymėjo, jog nuteistieji nuolat daužo kamerų tipo patalpų sienas, išiminėja ir daužo langų stiklo paketus. Pravieniškių PN – AK remontas atliekamas pagal poreikį, atsižvelgiant į asignavimus, gavus informaciją apie išdaužtus stiklo paketus, jie keičiami naujais. Ginčo kamerų tipo patalpų sanitariniuose mazguose įrengti tupimi klozetai, metalinės praustuvės, veidrodis ir lentynėlės, kamerų centrinio šildymo vamzdžiai nesurūdiję. Ginčo patalpose įrengtos standartinės dviejų aukštų lovos, sulūžusios lovos nedelsiant remontuojamos arba keičiamos naujomis. Kamerų tipo patalpų dušo patalpa tvarkinga, joje įrengti dušo sietelių laikikliai. Nuteistieji dažnai laužo dušo sietelius ir jų laikiklius, tačiau jie nedelsiant keičiami naujais. Kamerų tipo patalpose įrengti trys pasivaikščiojimo kiemeliai, kurių dydis – 6,55 kv.m., 6,01 kv.m. ir 6, 10 kv.m. Ginčo patalpose įrengtas tinkamas dieninis ir naktinis apšvietimas. Gavus informaciją apie perdegusias lemputes ar sugadintus šviestuvus, jie nedelsiant keičiami naujais. Visi elektros instaliacijos gedimai šalinami nedelsiant, o nuteistųjų sugadinta elektros instaliacija keičiama nauja. Pareiškėjas su skundais dėl apšvietimo į Ūkio ir komunalinių paslaugų skyrių nesikreipė. Ginčo gyvenamosios patalpos, tualetai, prausyklos ir virtuvėlės vėdinamos per langus ir ventiliacines angas, patalpose įrengta ištraukiamoji ventiliacija, pareiškėjas su skundais dėl ventiliacijos gedimų nesikreipė. Pataisos namuose periodiškai buvo teikiamos kenkėjų kontrolės paslaugos pagal su UAB „Dezinfa“ ir UAB „Utenos deratizacija“ sudarytas sutartis, informacija apie atliktus darbus registruojama. Ginčo laikotarpiu graužikų ir nariuotakojų stebėjimo ir naikinimo darbai buvo atliekami. Pagal galiojančius teisės aktus, laisvės atėmimo vietose laikomi asmenys privalo nuolat rūpintis švaros ir tvarkos palaikymu gyvenamosiose ir bendrojo naudojimo patalpose, dėl to jie aprūpinami valymo priemonėmis, kurias iš sandėlio paima ir nuteistiesiems išduoda Apsaugos ir priežiūros skyriaus pareigūnai. Uždarosios zonos kamerų techninė apžiūra atliekama kasdien, užfiksuoti pažeidimai šalinami nedelsiant. Pareiškėjas į Pravieniškių PN-AK Psichologinės tarnybos specialistus kreipėsi 2017 m. gegužės 29 d. dėl patiriamo streso kalint kamerų tipo patalpose, į Sveikatos priežiūros tarnybą yra kreipęsis dėl pablogėjusio regėjimo, dažnų galvos skausmų, turėjęs galvos traumą, po kurios atsirado epilepsijos priepuoliai, buvo gydytas LAVL, pareiškėjui nustatyta alergija, kontaktinis dermatitas. Dėl sveikatos pablogėjimo, kurį galėjo įtakoti blogos kalinimo sąlygos, nesikreipė, todėl jo argumentai dėl pablogėjusios sveikatos, susijusios su netinkamomis kalinimo sąlygomis, yra nepagrįsti.
Atsakovo nuomone, pareiškėjas neįrodė neteisėtų Pravieniškių PN-AK pareigūnų veiksmų, jam padarytos neturtinės žalos, todėl nėra pagrindo neturtinės žalos atlyginimo priteisimui.
Motyvuojamoji dalis
Skundas tenkinamas iš dalies.
Pareiškėjas jam padarytą neturtinę žalą sieja su atsakovo veiksmais, kalinant jį Pravieniškių PN-AK laikotarpiais nuo 2015 m. gegužės 8 d. iki 2015 m. gegužės 13 d. ir nuo 2016 m. liepos 5 d. iki 2017 m. gegužės 29 d. perpildytose, netinkamos techninės būklės, sanitarinių higienos normų reikalavimų neatitinkančiose patalpose.
Civilinio kodekso (toliau – ir CK) 6.271 straipsnio 1 dalis nustato, kad žalą, atsiradusią dėl valstybės valdžios institucijų neteisėtų aktų, privalo atlyginti valstybė iš valstybės biudžeto nepaisydama konkretaus valstybės tarnautojo ar kito valstybės valdžios institucijos darbuotojo kaltės. Šioje įstatymo normoje numatytos civilinės atsakomybės subjektas yra specialusis - viešas asmuo (valstybė arba savivaldybė). Šis atsakomybės subjekto ypatumas (viešas asmuo) lemia šioje įstatymo normoje numatytos civilinės atsakomybės taikymo ypatumus, kadangi valstybės civilinė atsakomybė atsiranda esant trims sąlygoms (civilinė atsakomybė be kaltės): 1) valstybės valdžios institucijų neteisėtiems veiksmams (neveikimui), 2) žalai ir 3) priežastiniam ryšiui tarp valstybės valdžios institucijų neteisėtų veiksmų (neveikimo) ir žalos. Todėl reikalavimas dėl žalos (tiek turtinės, tiek neturtinės), kuri kildinama iš valdžios institucijų neteisėtų veiksmų, atlyginimo gali būti tenkinamas nustačius minėtų civilinės atsakomybės atsiradimo sąlygų visumą. Nesant bent vienos iš šių sąlygų viešoji atsakomybė negalima.
Pareiškėjas neturtinės žalos atsiradimą kildina dėl jo kalinimo perpildytose patalpose, kuriose plotas vienam nuteistajam neatitiko reglamentuotų reikalavimų.
Pataisos įstaigų vidaus tvarkos taisyklių, patvirtintų Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2003 m. liepos 2 d. įsakymu Nr. 194 (toliau – ir Pataisos įstaigų vidaus tvarkos taisyklės) 11¹.1. punktas nustato, kad pataisos įstaigų bendrabučių tipo patalpose gyvenamųjų patalpų plotas turi būti ne mažesnis kaip 3,1 kv.m. vienam žmogui, 11¹.2. punktas – kamerų tipo patalpose 3,6 kv.m. vienam žmogui.
Atsakovo atstovas atsiliepime į skundą (b.l. 9-10) ir papildomuose paaiškinimuose (b.l. 107-108) nurodė, kad pareiškėjas nuo 2015 m. gegužės 8 d. iki 2015 m. gegužės 12 d. ir 2016 m. liepos 8 d. kalėjo karantino patalpoje Nr. 2, kurios plotas 36,73 kv.m., joje įrengta 10 gyvenamųjų vietų, todėl vienam asmeniui šioje patalpoje teko 3,67 kv.m.
Nuo 2016 m. liepos 8 d. iki 2016 m. liepos 11 d. pareiškėjas kalėjo kameroje Nr. 10, kurios gyvenamasis plotas 15,66 kv.m., joje įrengtos 4 miegamosios vietos, todėl vienam asmeniui teko 3,92 kv.m.
Laikotarpiais nuo 2016 m. liepos 11 d. iki 2016 m. spalio 11 d., nuo 2016 m. spalio 16 d. iki 2016 m. spalio 19 d., nuo 2016 m. lapkričio 25 d. iki 2017 m. kovo 20 d., nuo 2017 m. kovo 28 d. iki 2017 m. balandžio 3 d. ir nuo 2017 m. gegužės 3 d. iki 2017 m. gegužės 29 d. pareiškėjas kalėjo kameroje Nr. 2, kurios gyvenamasis plotas 16,38 kv.m., joje įrengtos 2 gyvenamosios vietos, todėl asmeniui šioje kameroje teko 8,19 kv.m. gyvenamojo ploto.
Nuo 2016 m. spalio 11 d. iki 2016 m. spalio 16 d. pareiškėjas kalėjo kameroje Nr. 4, kurios gyvenamasis plotas 16,38 kv.m., šioje kameroje įrengtos 4 miegamosios vietos, todėl vienam asmeniui teko 4,1 kv.m. gyvenamojo ploto.
Nuo 2016 m. spalio 19 d. iki 2016 m. lapkričio 25 d. pareiškėjas kalėjo kameroje Nr. 11, kurios gyvenamasis plotas 7,61 kv.m., joje įrengta viena gyvenamoji vieta, todėl asmeniui teko 7,61 kv.m.
Taigi akivaizdu, jog pagal atsakovo atstovo pateiktus duomenis, pareiškėjo teisė į tinkamą gyvenamąjį plotą aukščiau nurodytose gyvenamosiose patalpose nebuvo pažeista.
Nors atsakovo atstovas atsiliepime į skundą vienam nuteistajam tekusią gyvenamojo ploto normą apskaičiavo ginčo gyvenamųjų patalpų plotą dalindamas iš kamerose įrengtų miegamųjų vietų skaičiaus, tačiau į bylą yra pateikta Pravieniškių PN-AK 1-ojo sektoriaus Apsaugos ir priežiūros skyriaus vyresniojo specialisto pažyma, kurioje nurodyta, kiek nuteistųjų gyveno ginčo laikotarpiais konkrečioje gyvenamojoje patalpoje (b.l. 19).
Šios pažymos duomenimis karantino patalpoje Nr. 2 įrengta 10 vietų, tačiau 2016 m. liepos 8 d. joje buvo 2 nuteistieji. Kameroje Nr. 10 laikotarpiu nuo 2016 m. liepos 8 d. iki 2016 m. liepos 11 d. buvo 3 nuteistieji. Kameroje Nr. 2 įrengtos 2 gyvenamosios vietos, nuo 2016 m. liepos 11 d. iki 2016 m. spalio 11 d., nuo 2016 m. lapkričio 25 d. iki 2017 m. kovo 20 d. ir nuo 2017 m. gegužės 3 d. iki 2017 m. gegužės 29 d. buvo 3 nuteistieji, laikotarpiu nuo 2016 m. spalio 16 d. iki 2016 m. spalio 19 d. – vienas nuteistasis, nuo 2017 m. kovo 28 d. iki 2017 m. balandžio 3 d. – 4 nuteistieji. Kameroje Nr. 4 įrengtos 4 gyvenamosios vietos, joje laikotarpiu nuo 2016 m. spalio 11 d. iki 2016 m. spalio 16 d. buvo 2 nuteistieji. Kamera Nr. 11 yra vienvietė, joje nuo 2016 m. spalio 19 d. iki 2016 m. lapkričio 25 d. pareiškėjas kalėjo vienas.
Atlikus aritmetinius skaičiavimus, t.y. patalpų, kuriose gyveno pareiškėjas, gyvenamąjį plotą padalinus iš minėtoje pažymoje (b.l. 19) nurodyto ginčo laikotarpiais kartu su pareiškėju kalėjusių asmenų skaičiaus, reglamentuotos vienam nuteistajam tekusios gyvenamojo ploto normos pažeidimų nenustatyta.
Pareiškėjas nesutinka su atsakovo atstovo pateiktais duomenimis, nurodydamas, kad laikotarpiu nuo 2015 m. gegužės 8 d. iki 2015 m. gegužės 11 d. buvo kalinamas kratų kambaryje, nuo 2015 m. gegužės 11 d. iki 2015 m. gegužės 13 d. buvo kalinamas karantino patalpoje Nr. 1, kurioje buvo ne 10, o 16 gyvenamųjų vietų.
Atsakovo atstovas papildomuose paaiškinimuose (b.l. 107-108) nurodė, kad laikotarpiu nuo 2015 m. gegužės 8 d. iki 2015 m. gegužės 12 d. pareiškėjas buvo patalpintas ne į kratų kambarį, o į karantino patalpas. Pravieniškių PN-AK 1- o sektoriaus uždarojoje zonoje yra dvi karantino patalpos, kuriose yra po 10 miegamųjų vietų. Tvirtino, kad abiejose karantino patalpose minėtu laikotarpiu buvo patalpinta iš viso 16 nuteistųjų. Nurodytas aplinkybes grindžia Pravieniškių PN-AK Apsaugos ir priežiūros skyriaus specialisto 2017 m. gruodžio 13 d. pažyma Nr. 41-18773 (b.l. 117), Pravieniškių PN-AK direktoriaus 2015 m. gegužės 12 d. įsakymu Nr. 2-510 (b.l. 109), iš kurio matyti, jog 2015 m. gegužės 12 d. šešiolika nuteistųjų buvo paskirti į gyvenamąsias vietas. Taip pat šias aplinkybes grindžia karantino patalpų Nr. 1 ir Nr. 2 fotonuotraukomis (b.l. 45-46).
Pareiškėjas nepateikė teismui duomenų, kurie leistų abejoti atsakovo atstovo pateiktais įrodymais apie pareiškėjo gyvenamąją vietą laikotarpiu nuo 2015 m. gegužės 8 d. iki 2015 m. gegužės 13 d., taip pat apie karantino patalpoje Nr. 2 buvusių gyvenamųjų vietų skaičių, t.y. pareiškėjas nenurodė kartu su juo gyvenusių asmenų vardų, pavardžių, nereiškė prašymo kviesti juos liudytojais, nepateikė jų rašytinių parodymų ar pan., todėl sprendžiant dėl pareiškėjo reikalavimo pagrįstumo vadovaujamasi atsakovo atstovo pateiktais duomenimis apie pareiškėjo gyvenamąsias vietas, laikotarpius ir jose buvusį nuteistųjų skaičių.
Pareiškėjas taip pat tvirtino, kad kamerų tipo patalpoje Nr. 2 buvo ne dvi, o keturios miegamosios vietos. Šį pareiškėjo teiginį pagrindžia į bylą pateikta aukščiau minėta Pravieniškių PN-AK 1-ojo sektoriaus Apsaugos ir priežiūros skyriaus vyresniojo specialisto pažyma (b.l. 19), kurioje nurodyta, kad tam tikrais laikotarpiais joje kalėjo trys ar keturi nuteistieji bei šios kameros fotonuotraukos (b.l. 47-48).Tačiau, sprendžiant dėl gyvenamojo ploto normos pažeidimo šioje kameroje, svarbu pažymėti, kad skaičiuojant vienam nuteistajam tekusią gyvenamojo ploto normą, šioje kameroje kalint keturiems asmenims, vienam nuteistajam joje teko 4,1 kv.m. gyvenamojo ploto, t.y. reglamentuota vienam nuteistajam tenkanti gyvenamojo ploto norma nebuvo pažeista.
Pažymėtina, kad Pataisos įstaigų vidaus tvarkos taisyklėse nenustatytas reikalavimas, skaičiuojant minimalų vienam nuteistajam tenkantį gyvenamąjį plotą, iš jo išskaičiuoti sanitarinio mazgo, baldais ir kitais įrenginiais užstatytą plotą, t.y. nėra nurodyta, jog į turimo ploto kameroje apskaičiavimą neturėtų būti įtrauktas plotas, kurį užima sanitarinis mazgas, baldai ir kiti įrenginiai. Šios nuostatos Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje paprastai aiškinamos kaip nereikalaujančios taikyti atskirą ploto apskaičiavimo metodologiją ir kiekvienu nagrinėjamu atveju iš bendro ploto išskaičiuoti sanitarinio mazgo, baldų ir kitų įrenginių užimamą plotą (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2017 m. liepos 14 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-741-415/2017, 2017 m. liepos 5 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-771-1062/2017, 2017 m. gegužės 31 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-650-552/2017, 2017 m. balandžio 27 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-626-662/2017, 2017 m. balandžio 3 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-1110-858/2017). Į sanitarinį mazgą, skaičiuojant plotą, tokiu atveju atsižvelgiama tik tomis dienomis, kai pripažįstamas pareiškėjo atžvilgiu 3 kv. m ploto pažeidimas Konvencijos 3 straipsnio kontekste (žr., pvz., 2017 m. liepos 3 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-1603-525/2017, 2017 m. birželio 14 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-1511-525/2017, 2017 m. balandžio 25 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-455-602/2017).
Taigi nagrinėjamu atveju nenustačius, jog pareiškėjui kalint ginčo patalpose buvo pažeista reglamentuota 3,6 kv.m. vienam nuteistajam tenkanti gyvenamojo ploto norma, jo argumentai dėl netinkamai skaičiuojamo gyvenamojo ploto, neatmetus sanitarinio mazgo, baldų ir kitų ginčo patalpose buvusių įrenginių užimamo ploto, atmestini kaip nepagrįsti.
Pareiškėjas kėlė pretenzijas dėl netinkamos karantino patalpų ir kamerų tipo patalpų dirbtinės apšvietos, netvarkingų sienų ir lubų, elektros instaliacijos, techniškai netvarkingų langų, sanitarinių įrenginių, vamzdynų, dušo patalpų. Taip pat neturtinę žalą siejo su veidrodžių, lentynėlių higienos reikmenims susidėti nebuvimu gyvenamųjų patalpų sanitariniuose mazguose, ventiliacijos sanitariniame mazge karantino patalpose nebuvimu.
Ginčo laikotarpiu galiojo Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2010 m. kovo 30 d. įsakymu Nr. V-241 patvirtinta Lietuvos higienos norma HN 76:2010 „Laisvės atėmimo vietos: bendrieji sveikatos saugos reikalavimai“ (galiojusi iki 2015 m. lapkričio 1 d., toliau- Higienos norma HN 76:2010) bei Lietuvos higienos norma HN 134:2015 „Laisvės atėmimo vietų ir teritorinių policijos įstaigų areštinių sveikatos saugos reikalavimai“, patvirtinta Sveikatos apsaugos ministro 2015 m. rugpjūčio 3 d. įsakymu Nr. V-908 (galiojanti nuo 2015 m. lapkričio 1 d., toliau – Higienos norma HN 134:2015).
Reikalavimai gyvenamųjų patalpų apšvietai įtvirtinti Higienos normos HN 76:2010 22 punkte, pagal kurį gyvenamosiose patalpose turi būti skaidraus stiklo langai. Mažiausia gyvenamųjų patalpų dirbtinė apšvieta turi būti 200 lx.
Higienos normos HN 134:2015 14 punkte nurodyta, kad gyvenamųjų patalpų bendra dirbtinė apšvieta turi būti ne mažesnė kaip 200 lx.
Fizikiniai gyvenamųjų patalpų oro temperatūros, santykinės oro drėgmės, oro judėjimo greičio parametrai, kuriuos turi atitikti gyvenamosios patalpos, nurodyti Higienos normos HN 76:2010 26 p., pagal kurį gyvenamųjų ir bendros paskirties patalpų oro temperatūra šiltuoju metų periodu turi būti 18-28°C, santykinė drėgmė 35-65, oro judėjimo greitis – 0,15-0,25 m/s, šaltuoju metų periodu turi būti 18-22°C, santykinė drėgmė 35-60, oro judėjimo greitis – 0,05-0,15 m/s. Iš esmės analogiški reikalavimai išdėstyti ir Higienos normos HN 134:2015 16 punkte.
Higienos normos HN 134:2015 12 punkte nurodyta, kad laisvės atėmimo vietos, policijos areštinės patalpos ir jose esantys įrenginiai (įranga) turi būti techniškai tvarkingi, įrengti ir prižiūrimi taip, kad juos naudojant būtų išvengta nelaimingų atsitikimų.
Žemesnės instancijos teismas
Teismas pažymi, jog pagal Europos žmogaus teisių teismo (toliau ir – EŽTT) ir Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktiką įrodinėjimo našta dėl kalinimo sąlygų atitikties teisės aktų reikalavimams (veiksmų teisėtumo) tenka institucijai, kurios veiksmų neteisėtumu skundžiamasi. Laisvės atėmimo įstaigai nesugebėjus paneigti pareiškėjo teiginių, susijusių su kalinimo ploto dydžiu ar kitais kalinimo sąlygų pažeidimais, jie laikomi nustatytais (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2017 m. birželio 12 d. nutartį administracinėje Nr. A-979-556/2017, 2016 m. rugsėjo 19 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-4146-442/2016,; taip pat žr., pvz., EŽTT 2010 m. liepos 1 d. sprendimą byloje Nedayborshch prieš Rusiją (pareiškimo Nr. 42255/04), 2009 m. balandžio 9 d. sprendimą byloje Grigoryevskikh prieš Rusiją (pareiškimo Nr. 22/03)).
Į bylą pateikti Nacionalinio visuomenės sveikatos centro prie Sveikatos apsaugos ministerijos patikrinimo aktai patvirtina, kad ginčo laikotarpiu ne kartą buvo tikrintos kameros Nr. 2,4,10, 11, karantino patalpa Nr. 2 ir dušo patalpos (b.l. 52-88). Nors šių patikrinimų metu buvo tikrintos visos ginčo kameros, tačiau pareiškėjas minėtų tikrinimų metu kalėjo kameroje Nr. 2, todėl byloje esantys patikrinimo aktai reikšmingi vertinant šios kameros ir dušo patalpų atitiktį aukščiau nurodytų Higienos normų reikalavimams. Minėtų patikrinimų metu ne kartą buvo nustatyta, kad kameros Nr. 2 dirbtinė apšvieta, oro temperatūra atitiko galiojantį teisinį reglamentavimą (b.l. 56-62, 71-78). Iš Nacionalinio visuomenės sveikatos centro 2017 m. sausio 23 d. patikrinimo akto Nr. PA.2-19 (17.338 2.22) matyti, kad atlikus patikrinimą Pravieniškių PN-AK 1 –ojo sektoriaus kamerų tipo patalpų dušinėse pažeidimų nebuvo nustatyta (b.l. 81-86). Tačiau, 2016 m. kovo 4 d. patikrinus kamerą Nr. 2 ir dušo patalpas, nustatyta, jog kameros Nr. 2 ir dušo patalpų sienos yra nelygios (b.l. 54-55), 2017 m. vasario 10 d. patikrinimo metu nustatyta, kad kameros Nr. 2 langas ir elektros instaliacija techniškai netvarkingi, dušo patalpose netvarkingi dušo ragelių laikikliai, dušo patalpų sienos nelygios (b.l. 71-78). Šie pažeidimai pašalinti 2017 m. kovo 28 d. (b.l.79-80), šį faktą patvirtina ir Nacionalinio visuomenės sveikatos centro 2017 m. birželio 1 d. patikrinimo aktas Nr. PA.2-689 (b.l. 56-62), kuriame nurodyta, jog atlikus ginčo patalpų patikrinimą nustatyta, kad kameroje Nr. 2 atliktas einamasis remontas, lubos, sienos, grindys lygios, elektros instaliacija techniškai tvarkinga. Taip pat nurodyta, kad dušo patalpų senos ir grindys lygios, dušo rageliai techniškai tvarkingi. Kameros Nr. 2 tinkamą techninę būklę patvirtina ir į bylą pateikta šios kameros nuotrauka (b.l. 47). Atsižvelgiant į tai, kad pareiškėjas nenurodė konkrečių laikotarpių, kuomet kameroje Nr. 2 buvo netinkama dirbtinė apšvieta bei oro temperatūra, esant pateiktiems įrodymams, pagrindžiantiems, kad patikrinimų metu kameros Nr. 2 dirbtinė apšvieta ir oro temperatūra atitiko galiojantį teisinį reglamentavimą, pažeidimų šiame kontekste nenustatyta.
Aukščiau nurodyti įrodymai patvirtina, kad kameroje Nr. 2 tam tikrais laikotarpiais iki 2017 m. kovo 28 d. buvo netvarkingos sienos, elektros instaliacija, langas. Taip pat nustatyta, kad tam tikrais periodais uždarosios zonos dušo patalpų bei įrenginių techninė būklė neatitiko teisės aktais nustatytų reikalavimų.
Atsakovo atstovas pateikė teismui kamerų Nr. 2,4,10, 11, karantino patalpos Nr. 2 ir šių patalpų sanitarinių mazgų nuotraukas, iš kurių matyti, kad karantino patalpos Nr. 2 ir kameros Nr. 4 sienos ir lubos yra tvarkingos (b.l. 46,48), tačiau kameros Nr. 10 ir 11 sienų ir lubų danga yra pažeista (b.l.49,50), ginčo patalpų šildymo vamzdžiai nudažyti, korozijos požymių nematyti, sanitariniai įrenginiai vizualiai nesulūžę, tačiau klozetai sanitariniuose mazguose surūdiję (b.l. 46,51,89-94). Šie duomenys, teismo vertinimu, patvirtina pareiškėjo teiginius dėl netvarkingų kamerų Nr. 10 ir 11 sienų ir lubų, visų ginčo patalpų surūdijusių klozetų.
Atsakovo atstovas nepateikė teismui jokių duomenų apie kamerų tipo patalpų Nr. 4,10,11 ir karantino patalpos Nr. 2 dirbtinę apšvietą, oro temperatūrą, langų ir elektros instaliacijos būklę pareiškėjo kalinimo jose metu, todėl, nesant tokių duomenų, pareiškėjo nurodytos aplinkybės dėl nurodytų gyvenamųjų patalpų netinkamos dirbtinės apšvietos, oro temperatūros, techniškai netvarkingų langų ir elektros instaliacijos, jo buvimo minėtose patalpose laikotarpiais lieka nepaneigtos.
Pareiškėjas jam padarytą neturtinę žalą siejo su veidrodžių ir lentynėlių higienos reikmenims laikyti nebuvimu ginčo kamerų sanitariniuose mazguose, taip pat su atskiros ventiliacijos nebuvimu karantino patalpoje Nr. 2.
Reikalavimai pataisos namų kameros sanitarinio mazgo įrengimui yra nurodyti Pataisos įstaigų įrengimo ir eksploatavimo taisyklių, patvirtintų Kalėjimų departamento prie LR TM direktoriaus 2011 m. kovo 3 d. įsakymu Nr. V-82, 16.5. punkte, pagal kurį įrengiant naujas arba rekonstruojant ar kapitališkai remontuojant esamas kameras, kamerose turi būti įrengiamos ne mažesnės kaip 100x142 cm ploto sanitarinio mazgo kabinos. Sanitarinio mazgo kabinoje įrengiamas metalinis praustuvas ir unitazas arba nerūdijančio plieno klozetas. Sienos dengiamos glazūruotomis plytelėmis, grindys dengiamos glazūruotomis arba akmens masės plytelėmis. Nesant techninių galimybių esamose kamerose įrengti sanitarinio mazgo kabinos, sanitarinio mazgo vieta turi būti atitverta nuo likusio kameros ploto ne žemesne kaip 1,5 metro aukščio pertvara ir padengta lengvai valoma, drėgmei ir dezinfekcijos medžiagoms atsparia danga.
Higienos normos HN 76:2010 21 punkte buvo nurodyta, kad pataisos namų kamerų tipo, karantino (izoliavimo) patalpų, baudos ir drausmės izoliatorių, kalėjimo, tardymo izoliatoriaus, areštinių kamerų, ilgalaikių ir trumpalaikių pasimatymų kambarių atskirose patalpose turi būti įrengtas sanitarinis mazgas. Sanitariniame mazge turi būti įrengta šalto vandens tiekimo sistema. Sanitariniame mazge turi būti unitazas, praustuvė, veidrodis, tualeto reikmenų spintelė (lentynėlė). Sanitarinis mazgas turi turėti atskirą nuo gyvenamųjų patalpų oro šalinimo sistemą.
Iš į bylą pateiktos karantino patalpos Nr. 2 nuotraukos negalima nustatyti, ar šios patalpos sanitariniame mazge įrengta atskira ventiliacijos sistema, šios aplinkybės neargumentavo ir atsakovo atstovas, tačiau, šiuo aspektu svarbu pažymėti, kad Higienos normos HN 76:2010 2 punktas apibrėžia jos taikymo ribas, t. y. nurodo, kad veikiančioms laisvės atėmimo vietoms taikomi tik tie šios higienos normos reikalavimai, kurie nesusiję su pastato ar patalpų rekonstrukcijos darbais. Pažymėtina, jog Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas (toliau –ir LAVT) šios kategorijos bylose yra nurodęs, jog atskiros ventiliacijos sistemos sanitariniame mazge įrengimas yra susijęs su patalpų rekonstrukcijos darbais, todėl nesant įrengtai atskirai ventiliacijos sistemai ginčo karantino patalpoje, su tuo susiję minėtos higienos normos reikalavimai tokiais atvejais nėra taikomi (žr., pvz., LAVT 2017 m. lapkričio 8 d. administracinėje byloje Nr. A-2005-556/2017).
Iš į bylą pateiktų nuotraukų matyti, kad ginčo kamerų tipo patalpų (išskyrus karantino patalpos Nr. 2) sanitariniuose mazguose įrengti veidrodžiai ir lentynėlės higienos reikmenims laikyti (b.l. 51, 89-91, 94), tai paneigia pareiškėjo teiginius dėl veidrodžių ir lentynėlių higienos reikmenims laikyti nebuvimo kamerose Nr. 2,4,10 ir 11 ir patvirtina nurodytą aplinkybę dėl šio inventoriaus nebuvimo karantino patalpoje Nr. 2.
Pareiškėjas tvirtino, kad karantino patalpoje jo kalinimo metu buvo buitinių parazitų.
Pagal Higienos normos HN 76:2010 60 punktą laisvės atėmimo vietose neturi būti graužikų ir buitinių parazitų. Esant reikalui laisvės atėmimo vietų administracija privalo organizuoti profilaktinį aplinkos kenksmingumo pašalinimą (dezinfekciją, dezinsekciją deratizaciją), kurį atlieka asmenys, turintys visuomenės sveikatos priežiūros veiklos licenciją verstis privalomojo profilaktinio aplinkos kenksmingumo pašalinimo veikla. Analogiškos nuostatos įtvirtintos Higienos normos HN 134:2015 20 punkte.
Byloje esantys duomenys patvirtina, kad Pravieniškių PN-AK ginčo laikotarpiu buvo sudariusi kenkėjų kontrolės paslaugų sutartį su UAB „Utenos deratizacija“, pagal kurios nuostatas kenkėjus naikinanti bendrovė įsipareigojo 2 kartus per mėnesį ir pagal poreikį atlikti kenkėjų monitoringo, kontrolės ir naikinimo darbus ( b.l. 25-28).
Į bylą atsakovo atstovas pateikė teismui Graužikų ir nariuotakojų stebėjimo ir naikinimo darbų atlikimo (registravimo) žurnalo kopijas ( b.l. 22,23), iš kurių matyti, jog buitinių parazitų monitoringas buvo atliktas Pravieniškių PN-AK 1-ojo sektoriaus karantino patalpose, tačiau buitinių parazitų nebuvo nustatyta, nariuotakojai nustatyti ir buvo naikinami šio sektoriaus 6 būryje, taip pat 2015 m. balandžio 13 d. atliktas graužikų monitoringas 1 - oje valdyboje būrio virtuvėlėje (b.l. 22-23). Jokių kitų duomenų apie ginčo patalpose atliktą kenkėjų monitoringą, jų naikinimą vertinamuoju laikotarpiu atsakovo atstovas nepateikė, todėl, nesant tokių duomenų, darytina išvada, jog atsakovo atstovas nesiėmė visų galimų priemonių, siekdamas užtikrinti, kad patalpose nebūtų buitinių parazitų (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2016 m. lapkričio 9 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-2515-662/2016).
Pareiškėjas nurodė, kad visą vertinamąjį laikotarpį nebuvo aprūpintas būtiniausiomis valymo priemonėmis (skudurėliais sienoms bei grindims valyti, kempinėlėmis praustuvei valyti, šepečio tualetui išvalyti, milteliais ir kt. priemonėmis, būtinomis nešvarumams pašalinti).
Atsakovo atstovas atsiliepime į skundą (b.l.11) nurodė, kad pataisos namuose laikomi asmenys privalo nuolat rūpintis švaros ir tvarkos palaikymu gyvenamosiose ir bendrojo naudojimo patalpose. Valymo komplektus ir valymo priemones iš sandėlio paima ir kamerų tipo patalpose laikomiems nuteistiesiems išduoda Apsaugos ir priežiūros skyriaus pareigūnai. Pagal byloje esančio Nuteistųjų areštu bei nuteistųjų, atliekančių nuobaudas uždarosios zonos kamerose skyrimo kameros budinčiaisiais tvarkos ir pareigų aprašo, patvirtinto Pravieniškių PN-AK direktoriaus 2015 m. lapkričio 19 d. įsakymu Nr. V-494, nuostatas, kameras tvarko budinčiais paskirti nuteistieji, atliekantys nuobaudas uždarosios zonos kamerose (b.l. 29-30).
Į bylą nepateikta jokių duomenų apie valymo priemonių bei inventoriaus išdavimą Apsaugos ir priežiūros skyriaus pareigūnams ginčui aktualiu metu, tokių priemonių perdavimą pareiškėjui (jam atliekant budėtojo pareigas), todėl šios aplinkybės vertinamos pareiškėjo naudai ir atitinkamai šiame kontekste gali būti konstatuoti atsakovo neteisėti veiksmai (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2017 m. liepos 14 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-728-415/2017, 2017 m. gegužės 3 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-1128-442/2017).
Kita vertus, pagal aukščiau nurodyta teismų praktiką, yra reikalaujama iš pareiškėjo pateikti teismui pagrįstai detalizuotą kalinimo sąlygų apibūdinimą, kuriame atsispindėtų konkretūs kalinimo elementai, o tam tikrais atvejais – pateikti ir galimus pateikti kai kuriuos įrodymus.
Šiuo atveju skunde pareiškėjas nedetalizavo bei nepagrindė savo teiginių dėl valymo inventoriaus ir priemonių jam neišdavimo, t.y. nenurodė kada ir kokioje konkrečioje kameroje jis buvo paskirtas budinčiuoju, kada ir kokios konkrečios valymo priemonės jam nebuvo išduotos, šių aplinkybių nepagrindė jokiais leistinais įrodymais, tai, teismo nuomone, šalina atsakovo atstovo atsakomybę dėl aukščiau pareiškėjo nurodytų abstrakčių pretenzijų, susijusių su valymo priemonių ir inventoriaus jam neišdavimu.
Pareiškėjas kėlė pretenzijas dėl spintelių asmeniniams daiktams laikyti trūkumo 2, 4 10 kamerose, nurodydamas, kad kamerose buvo 4 miegamosios vietos, o spintelių buvo tik trys.
Laisvės atėmimo vietų patalpų aprūpinimo baldais ir kietuoju inventoriumi normose (toliau – ir Aprūpinimo normos), patvirtintose 2004 m. birželio 9 d. Teisingumo ministro įsakymu Nr. 1R-139 (galiojusiose iki 2017 m. sausio 1 d.), buvo nurodyta, jog pataisos namų kamerų tipo patalpose turi būti sanitarinis mazgas (1 komplektas), stalas, vienam kalinamam asmeniui skirta metalinė lova, spintelė, taburetė kiekvienam asmeniui arba du stalo ilgio suoliukai, viena maisto produktų spintelė arba lentyna, viena sieninė viršutinių drabužių pakaba, viena šiukšlių dėžė, vienas elektrinis virulys ir valymo inventoriaus komplektas. Nuo 2017 m. sausio 1 d. įsigaliojusiose šio akto redakcijoje reikalavimo aprūpinti kiekvieną asmenį kamerų tipo patalpose spintelėmis nebuvo nustatyta.
Atsakovo atstovas nepateikė teismui įrodymų apie spintelių skaičių ginčo kamerose, todėl tikėtina pareiškėjo nurodyta aplinkybe dėl spintelių nurodytose kamerose trūkumo.
Pareiškėjas jam padarytą neturtinę žalą siejo su per mažais pasivaikščiojimo kiemais, taip pat aptrupėjusiomis, grybeliu apaugusiomis kiemelių sienomis.
Pataisos namų pasivaikščiojimo gryname ore kiemų įrengimo ir eksploatavimo reikalavimus nustato Pataisos įstaigų įrengimo ir eksploatavimo taisyklių, patvirtintų Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos direktoriaus 2011 m. kovo 6 d. įsakymu Nr. V-82 (toliau – ir Pataisos įstaigų įrengimo ir eksploatavimo taisyklės), 18-21 punktai. Teismas pažymi, kad šiame teisės akte reikalavimų pasivaikščiojimo kiemų plotui nėra reglamentuota, todėl pareiškėjo nurodyti argumentai dėl pasivaikščiojimo kiemų dydžio atmestini kaip nepagrįsti.
Atsakovo atstovas nepateikė teismui įrodymų, paneigiančių pareiškėjo tvirtinimą dėl netinkamos pasivaikščiojimo kiemelių sienų būklės, todėl šios aplinkybės lieka nepaneigtos.
Pareiškėjas skunde tvirtino, kad kalėdamas kamerų tipo patalpose paskambinti artimiesiems galėjo tik 2 karpus per mėnesį, o kalint baudos izoliatoriuje galimybė skambinti artimiesiems jam nebuvo suteikta.
Nuteistųjų teisę paskambinti telefonu reglamentuoja BVK 102 straipsnis, kurio 1 dalyje nurodyta, jog nuteistiesiems leidžiama paskambinti telefonu. Pagal BVK 75 straipsnio nuostatas drausmės grupei priskirtiems nuteistiesiems skambinti telefonu galima du kartus per mėnesį, todėl pareiškėjui kalint kamerų tipo patalpose suteikiant jam galimybę paskambinti telefonu artimiesiems du kartus per mėnesį, jo teisė į telefoninius pokalbius nebuvo pažeista. Šią aplinkybę patvirtina ir byloje esanti pareiškėjo telefoninių pokalbių apskaitos kortelė (b.l. 118-119).
Pareiškėjas nenurodė, kada jis kalėjo baudos izoliatoriaus kamerose, tokių duomenų nėra ir byloje, todėl abstrakčių aplinkybių pagrindu atsakovo atsakomybė šiame kontekste negalima.
Įvertinus aukščiau išdėstytų aplinkybių bei jas patvirtinančių įrodymų visumą, konstatuotina, jog pareiškėjas ginčo laikotarpiais (išskyrus laikotarpius nuo 2017 m. kovo 28 d., kai buvo kalinamas kameroje Nr. 2) buvo kalinamas Pravieniškių PN-AK gyvenamosiose patalpose, kurios neatitiko higienos reikalavimų (techniškai netvarkingos sienos ir lubos, sanitariniai įrenginiai, langai, elektros instaliacija, dušinės), kamerų tipo patalpose Nr. 4,10 ir 11 ir karantino patalpoje Nr. 2 pareiškėjui nebuvo užtikrinta tinkama oro temperatūra, dirbtinė apšvieta, karantino patalpose neužtikrinta švari nuo buitinių parazitų aplinka, kamerose 2,4 ir 10 trūko baldų ir pan.
Pareiškėjas neturtinės žalos atsiradimą dėl netinkamų bausmės atlikimo sąlygų grindžia pablogėjusia emocine būklė, fizine sveikata, tvirtindamas, kad pablogėjo regėjimas, padažnėjo epilepsijos priepuoliai, atsirado miego sutrikimų, pasireiškė odos ligos, atsirado problemų su skandžiu, dažnai jautė kepenų ir kitų vidaus organų skausmus, pradėjo dažnai skaudėt galvą ir pan.
Į bylą pateikti medicininiai dokumentai (b.l. 17, 121-158) patvirtina, kad ginčo laikotarpiu pareiškėjas lankėsi pas gydytojus dėl regėjimo sutrikimo, dažnų galvos skausmų, pareiškėjui ne kartą buvo pasireiškę epilepsijos priepuoliai, nustatytas kontaktinis dermatitas, alergija, virškinamojo trakto sutrikimai. Iš pateiktos Pravieniškių PN-AK Psichologinės tarnybos pažymos (b.l. 18) matyti, kad pareiškėjas yra kreipęsis į šios tarnybos specialistus dėl emocinės būklės, patiriamo nuolatinio streso, dvasinių išgyvenimų, emocinės depresijos, nemigos, orumo pažeminimo, baimės jausmo, atsiradusio dėl bausmės atlikimo kamerų tipo patalpose.
Nors į bylą nepateikta duomenų, kad pareiškėjo patirti fizinės sveikatos sutrikimai (miego sutrikimai, epilepsijos priepuoliai, regėjimo sutrikimas, galvos skausmai ir t.t.) buvo sąlygoti netinkamų kalinimo sąlygų ginčo patalpose, tačiau, esant aukščiau nurodytiems duomenims apie pareiškėjo kreipimąsi į Psichinės sveikatos priežiūros specialistus dėl kalinimo sąlygų ginčo patalpose, jų sukeltų emocinių sutrikimų, spręstina, kad byloje nustatyti pažeidimai nors ir netiesiogiai, tačiau galėjo turėti įtakos pareiškėjo nurodytiems sveikatos sutrikimams, todėl pripažintina, jog šie sutrikimai susiję priežastiniu ryšiu su nustatytais byloje pažeidimais.
Įvertinus nustatytų pažeidimų pobūdį, jų trukmę, nesant duomenų apie tai, kad pareiškėjas ginčui aktualiu laikotarpiu dėl netinkamų laikymo sąlygų skundais ar prašymais buvo kreipęsis į Pravieniškių PN -AK administraciją, ar kitas kompetentingas institucijas, atsižvelgiant į nustatytų pažeidimų sukeltas pasekmes pareiškėjo sveikatai, nenustačius, jog atsakovo atstovas būtų siekęs pažeminti pareiškėjo orumą, atsižvelgiant Lietuvoje pažeidimo metu buvusias valstybės ekonomines darbo užmokesčio ir gyvenimo lygio sąlygas (minimalios mėnesinės algos, pensijų ir kitų socialinių išmokų dydžius, valstybės skolinius įsipareigojimus ir pan.), vadovaujantis teisingumo, protingumo principais, teismas daro išvadą, kad nagrinėjamu atveju pareiškėjo patirta dvasinė skriauda nėra tokia didelė, kad ją būtų galima vertinti jo nurodyta suma. Teismo vertinimu, dėl nustatytų pažeidimų pareiškėjo patirtoms neigiamoms pasekmėms adekvati suma yra 200 Eur, kuri priteistina iš atsakovo pareiškėjui (CK 6.250 str. 1 d.), o kita skundo dalis netenkintina kaip nepagrįsta.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 84-87 straipsniais, 88 straipsnio 1 ir 5 punktu, teismas
nusprendžia:
Pareiškėjo skundą patenkinti iš dalies.
Priteisti pareiškėjui R. S. iš Lietuvos valstybės, atstovaujamos Pravieniškių pataisos namų - atvirosios kolonijos, 200 Eur (du šimtus eurų) neturtinei žalai atlyginti.
Sprendimas per vieną mėnesį nuo sprendimo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, apeliacinį skundą paduodant tiesiogiai apeliacinės instancijos teismui arba per Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmus.