Kauno apygardos teismo nutartis

Įžanginė dalis

Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininko teisėjo Evaldo Gražio, teisėjų Giedriaus Endriukaičio ir Algirdo Jaliniausko, rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo nuteistojo J. D. skundą dėl Kaišiadorių rajono apylinkės teismo 2015 m. gruodžio 16 d. nutarties, kuria atsisakyta patvirtinti Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijos Pravieniškių pataisos namų–atvirosios kolonijos 2-ame sektoriuje 2015-11-23 priimtą nutarimą taikyti nuteistajam lygtinį paleidimą, ir

Aprašomoji dalis

nustatė:

J. D. bausmę atlieka pagal Klaipėdos apygardos teismo 2014-04-28 nuosprendį, kuriuo pripažintas kaltu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 135 straipsnio 2 dalies 6 punktą ir nuteistas 4 metų laisvės atėmimo bausme (bausmės pabaiga 2018-04-28).

Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisija Pravieniškių pataisos namų–atvirosios kolonijos 2-ame sektoriuje (toliau – Komisija) 2015-11-23 priėmė nutarimą Nr. 93-957, kuriuo nutarė nuteistajam J. D. taikyti lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos pagal Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso (toliau – BVK) 157 straipsnio 3 dalį.

Kaišiadorių rajono apylinkės teismas 2015 m. gruodžio 16 d. nutartimi atsisakė patvirtinti šį Komisijos nutarimą dėl nuteistojo J. D. lygtinio paleidimo su intensyvia priežiūra, konstatavęs, kad išvadai, jog šiuo metu lygtinai paleistas iš pataisos įstaigos nuteistasis laikysis įstatymų ir nebenusikals, nėra pagrindo.

Nuteistasis J. D. skunde prašo panaikinti Kaišiadorių rajono apylinkės teismo 2015 m. gruodžio 16 d. nutartį ir jį lygtinai paleisti taikant intensyvią priežiūrą. Apeliantas nurodo, kad teismas, atsisakydamas tvirtinti Komisijos nutarimą, visiškai nevertino jo pastangų per visą bausmės atlikimo laiką integruotis į visuomenę ir tapti pilnaverčiu Lietuvos piliečiu. Skundžiamoje nutartyje neatsižvelgta, kad pagal „OASys“ metodiką jo pakartotinio nusikalstamo elgesio rizika įvertinta 17 balų ir tai reiškia, kad ši rizika yra žema. Atlikus vertinimą, naudojant HCR-20 smurto rizikos vertinimo schemą, taip pat nustatyta žema pakartotinio smurtinio nusikalstamo elgesio rizika. Skundo autorius nurodo, kad bausmę atlieka už pirmą kartą padarytą nusikaltimą, per pataisos įstaigoje praleistus 1 metus ir 7 mėnesis teigia supratęs padarytas klaidas, pradėjęs atsakingai žiūrėti į savo gyvenimą ir savo veiksmų pasekmes. Skunde nurodoma, kad per bausmės atlikimo laiką jis nepažeidė nustatytų tvarkos reikalavimų, už gerą elgesį buvo vieną kartą paskatintas, nuteistųjų kriminalinės subkultūros tradicijų nesilaiko. Teigia, kad nuo 2015 metų bausmę atlieka be sargybos, gyvena ir dirba už pataisos įstaigos teritorijos ribų. Lygtinio paleidimo atveju turės galimybę įsidarbinti UAB „Vilniaus būstai“. Nusikaltimu padarytą žalą yra atlyginęs. Palaiko artimus ryšius su šeimos nariais.

Atsiliepimų į nuteistojo skundą negauta.

Nuteistojo J. D. skundas tenkinamas.

BVK 157 straipsnio 1 dalyje (2015-06-23 įstatymo Nr. XII-1818 redakcija nuo 2015-09-01) numatyta, jog laisvės atėmimo bausmę pataisos įstaigose atliekantys nuteistieji, kurie vykdo individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytas priemones, yra pateikę Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijai prašymus lygtinai paleisti iš pataisos įstaigos ir kurių nusikalstamo elgesio rizika žema ir (ar) pažanga mažinant nusikalstamo elgesio riziką sudaro pagrindą manyti, kad jie laikysis įstatymų ir nenusikals, gali būti lygtinai paleisti iš pataisos įstaigų.

BVK 164 straipsnio 2 dalyje numatyta, kad lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisija apsvarsto nuteistojo prašymą ir socialinio tyrimo išvadą, nuteistajam taikytas socialinės reabilitacijos priemones ir jų įgyvendinimo rezultatus, nusikalstamo elgesio rizikos pokyčius, BVK 157 straipsnio 8 dalyje nurodytą nukentėjusiojo atsiliepimą, jeigu jis buvo gautas, ir priima motyvuotą nutarimą taikyti nuteistajam lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos arba jo netaikyti. Tuo tarpu klausimą dėl lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijos nutarimo taikyti nuteistajam lygtinį paleidimą patvirtinimo sprendžiantis teismas vertina, ar komisijos nutarime išdėstytos išvados atitinka faktines aplinkybes, ir ar tinkamai taikytos BVK nustatytos lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigų sąlygos (Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 360 straipsnio 2 dalis).

Aptarto teisinio reguliavimo kontekste įvertinus teismui pateiktą medžiagą, konstatuotina, kad priešingai nei nustatyta skundžiamoje apylinkės teismo nutartyje, Komisija tinkamai įvertino nuteistojo J. D. asmenybę, jo elgesio bausmės atlikimo metu korekciją, pažangą mažinant nustatytų kriminogeninių veiksnių įtaką pakartotinio nusikalstamo elgesio rizikos vertinimui ir pagrįstai sprendė, jog šiuo metu įmanoma nuteistąjį toliau taisyti neizoliuotą nuo visuomenės.

Šiuo atveju iš bylos medžiagos matyti, kad Komisija, išnagrinėjo visus duomenis, reikšmingus nuteistojo J. D. lygtiniam paleidimui. Nuteistasis Komisijos posėdžio dieną buvo atlikęs minimalią įstatymo nustatytą paskirtos laisvės atėmimo bausmės dalį, kad galėtų pateikti prašymą dėl lygtinio paleidimo, taikant jam intensyvią priežiūrą (BVK 157 straipsnio 3 dalis), o tai sudaro formalų pagrindą priimti sprendimą dėl nuteistojo lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos.

Spręsdama klausimą dėl nuteistojo lygtinio paleidimo materialaus pagrindo, Komisija nutarime, visų pirma, pagrįstai atsižvelgė, kad J. D. vykdo individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytas priemones ir, atlikus jo pakartotinio nusikalstamo elgesio rizikos vertinimą pagal „OASys“ metodiką, jam nustatyta žema (17 balų) pakartotinio nusikalstamumo rizika. Pažymėtina, kad nuteistajam atvykus į pataisos namus, jam buvo nustatyta 23 balai pagal minėtą metodiką, tačiau ši rizika sumažėjo, skundo autoriui vykdant individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytas priemones. Tinkamai įvertintos ir kitos nuteistojo pavojingumą charakterizuojančios aplinkybės – J. D. anksčiau vieną kartą teistas už nusikaltimą ekonomikai ir verslo tvarkai (BK 201 str.), teismo nuosprendžiu jam paskirtą baudą yra sumokėjęs. Kaip matyti, apelianto elgesyje nėra nuolatinių agresijos panaudojimo pavyzdžių, nustatytas tik vienas savikontrolės praradimo atvejis (nusikaltimo padarymas). Pataisos įstaigoje nuteistasis stengėsi sąmoningai ir kryptingai koreguoti savo elgesį pagal įstaigos vidaus tvarkos taisykles, bausmės atlikimo metu drausminėmis nuobaudomis baustas nebuvo, už gerą elgesį ir dalyvavimą visuomeninėje būrio veikloje buvo vieną kartą paskatintas. Pataisos namuose J. D. dalyvavo privalomose „Adaptacijos“, „Pataisos“, „Integracijos“ programose, taip pat lankė Teisinio švietimo užsiėmimus. Nors nusikalstama veika padaryta, nuteistajam apsvaigus nuo alkoholio, tačiau bausmės atlikimo metu piktnaudžiavimo psichiką veikiančiomis medžiagomis nenustatyta ir šiuo metu pastebimos kritiškos J. D. nuostatos į psichoaktyvių medžiagų vartojimą – jis supranta ir pripažįsta alkoholio poveikį, galimą žalą asmeniui ir aplinkai.

Sėkmingam nuteistojo resocializacijos procesui svarbu ir tai, kad J. D. bausmės atlikimo metu pasižymi teigiama darbine motyvacija ir nuo pat atvykimo į pataisos įstaigą dirba. Jis yra įgijęs vidurinį išsilavinimą ir statybininko specialybę. Iki nuteisimo turėjo pastovius ilgalaikius darbo santykius, yra dirbęs suvirintoju, statybininku, iki sulaikymo dirbo UAB „Vilniaus būstai“ sargu, kur turi galimybę įsidarbinti ir paleistas lygtinai. Būtent teigiamos nuteistojo nuostatos į darbą, galimybė įsidarbinti, taip pat visapusiška artimųjų parama yra įvardijami kaip nuteistojo pakartotinio nusikalstamumo riziką mažinantys veiksniai. Be to, nuteistasis turi geras gyvenimo sąlygas laisvėje – nuolatinę gyvenamąją vietą, kurioje yra galimybės taikyti jam intensyvios priežiūros priemones.

Socialinio tyrimo išvadoje taip pat pažymėta, kad apeliantas nesilaiko kriminalinės subkultūros tradicijų, jis atpažįsta socialinius veiksnius, kurie paskatino jo nusikalstamą veiklą, ir vengia situacijų, kurios gali suteikti galimybę nusikalsti. Dėl padaryto nusikaltimo kaltę pripažįsta, atsakomybę prisiima, nemažina savo vaidmens ir nesiteisina. Nusikaltimu padarytą žalą yra atlyginęs, kitų finansinių įsipareigojimų neturi. Kaip matyti iš minėtos išvados, J. D. apie savo tikslus kalba konkrečiai, turi realistinius ilgalaikius tikslus ir nemažai trumpalaikių tikslų minėtiems tikslams pasiekti. Nuteistasis yra nusiteikęs laikytis teismo skirtų įpareigojimų laisvėje, supranta jam skirtos laisvės atėmimo bausmės prasmę. Tai, kad nuteistojo J. D. socialinės reabilitacijos procesas buvo sėkmingas, patvirtina ir faktas, kad pataisos įstaigos administracija nuo 2015-10-22 suteikė jam teisę vykti be sargybos už pataisos teritorijos ribų.

Aukštesniojo teismo vertinimu, iš esmės teigiamas nuteistojo elgesys bausmės atlikimo metu, pastangos pasitaisyti ir jam nustatytų pakartotinio nusikalstamo elgesio riziką mažinančių veiksnių visuma sudaro pagrįstą pagrindą manyti, kad J. D. nustatytus kriminogeninius veiksnius, susijusius su jo elgesio ir mąstymo klaidomis, lygtinio paleidimo laikotarpiu jis sugebės valdyti.

Nesutiktina su skundžiamoje nutartyje pateiktais argumentais, jog J. D. neatlikta bausmės dalis yra neadekvati padarytos nusikalstamos veikos pavojingumui. Nusikaltimo pavojingumas jau buvo įvertintas nuteistajam skiriant bausmę už padarytą nusikalstamą veiką, be to, aplinkybė, kad likusi pernelyg didelė neatliktos bausmės dalis, iš esmės prieštarauja BVK 157 straipsnio 2 ir 3 dalies nuostatoms, kurios nustato, kokią teismo paskirtos bausmės dalį nuteistasis privalo atlikti, kad jam galėtų būti taikomas lygtinis paleidimas su intensyvia priežiūra. Kaip jau minėta, pagal naująjį teisinį reguliavimą, būtent nuteistojo pažanga mažinant nusikalstamo elgesio riziką (kuri ir taip įvertinta kaip žema) yra svarbiausias veiksnys, lemiantis sprendimą suteikti nuteistajam galimybę įrodyti, kad bausmės tikslai jo atžvilgiu gali būti pasiekti lygtinai jį paleidus iš pataisos įstaigos.

Aptartų aplinkybių pagrindu darytina išvada, kad Komisija nutarime taikyti nuteistajam J. D. lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos pagrįstai nustatė, kad nuteistojo žema nusikalstamo elgesio rizika ir pažanga ją mažinant sudaro pagrindą manyti, kad nuteistasis laikysis įstatymų ir nenusikals, todėl jis gali būti lygtinai paleistas iš pataisos įstaigos. Komisijos nutarime taikyti nuteistajam lygtinį paleidimą išdėstytos išvados atitinka faktines aplinkybes, BVK nustatytos lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigų sąlygos taikytos tinkamai, todėl Komisijos nutarimas laikytinas teisėtu ir pagrįstu.

Dėl išdėstytų aplinkybių skundžiama Kaišiadorių rajono apylinkės teismo 2015 m. gruodžio 16 d. nutartis naikinama ir dėl nuteistojo skundo priimamas naujas sprendimas.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso 364 straipsnio 8 dalies 2 punktu, 9 dalimi, teisėjų kolegija

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Kaišiadorių rajono apylinkės teismo 2015 m. gruodžio 16 d. nutartį panaikinti ir priimti dėl nuteistojo J. D. skundo naują sprendimą:

patvirtinti Lygtinio paleidimo iš pataisos įsitaigos komisijos Pravieniškių pataisos namų–atvirosios kolonijos 2-ame sektoriuje 2015-11-23 priimtą nutarimą Nr. 93-957 dėl nuteistojo J. D. lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos su intensyvia priežiūra.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 75 straipsnio 2, 3 dalimi, 67 straipsnio 1 dalimi, taip pat skirti šias pareigas ir baudžiamojo poveikio priemonę:

- per visą lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos laiką nevartoti psichiką veikiančių medžiagų;

- per visą lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos laiką nesilankyti vietose, kur vartojamas alkoholis;

- per vienus metus atlikti 100 (vieną šimtą) valandų nemokamų darbų sveikatos priežiūros, globos ir rūpybos ar kitose valstybinėse ar nevalstybinėse įstaigose bei organizacijose.

Nutartis įsigalioja nuo jos priėmimo dienos ir yra neskundžiama.