Lietuvos apeliacinio teismo nutartis

Lietuvos apeliacinio teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininko Viktoro Kažio,

teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo J. D. ir jo gynėjo advokato Jurijaus Stepanovo apeliacinį skundą dėl Klaipėdos apygardos teismo 2014 m. balandžio 28 d. nuosprendžio, kuriuo:

J. D. pripažintas kaltu padaręs nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos BK 135 straipsnio 2 dalies 6 punkte ir nuteistas laisvės atėmimu 4 (ketveriems) metams, bausmę atliekant pataisos namuose.

Nukentėjusiojo Š. S. civilinis ieškinys tenkintas iš dalies. Iš J. D. nuketėjusiajam Š. S. priteista 45 000 Lt neturtinei žalai atlyginti.

Aprašomoji dalis

nustatė:

J. D. nuteistas už tai, kad itin žiauriai sunkiai sužalojo žmogų, dėl to buvo nepataisomai subjaurotas nukentėjusio asmens kūnas, o būtent: J. D. naktį iš 2013 m. liepos 18 d. į 2013 m. liepos 19 d., apie vidurnaktį, (duomenys neskelbtini) g., (duomenys neskelbtini) mieste, prie garažo Nr. (duomenys neskelbtini), būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, kilusio tarpusavio konflikto metu su nukentėjusiuoju Š. S., puolė nukentėjusįjį, parvertė jį ant žemės, itin žiauriai, tyčia peiliu dūrė bei pjovė jam taikydamas į veidą ir tokiu būdu 6 kartus peiliu pataikė į veidą, ne mažiau kaip 3 kartus - į kaklą bei Š. S. ginantis rankomis - 4 kartus į plaštakas, bei padarė 9,5 cm ilgio randą kairėje veido pusėje, kuris nusitęsia iš kairės akies viršutinio voko per skruostą iki smilkinio, 6,8 cm ilgio randą kairiajame žande, 1 cm ilgio randą kairės ausies kaušelio kramslyje, 3,5 cm ilgio randą smakro vidurinėje dalyje, 2 cm ilgio randą požandikaulinio trikampio srityje, 2,5 cm ilgio randą kaklo priekinio paviršiaus kairėje pusėje, Adomo obuolio lygyje, 3,5 cm ilgio randą kaklo kairiajame šoniniame paviršiuje, 6,7 cm ilgio randą galvos sukamajame raumenyje, 3,5 cm ilgio skersinį įdubusį randą dešinės plaštakos delne, mažojo piršto pakylos srityje, 1,5 cm ilgio išilginį įdubusį randą dešinės plaštakos II tarpupirštyje, 10 cm ilgio linijinį odos randą kairės plaštakos nugariniame paviršiuje, kuris nusitęsia nuo II delninio piršto sąnario iki V delnakaulio, dėl to buvo nepataisomai subjaurotas Š. S. kūnas ir taip buvo sunkiai sutrikdyta jo sveikata.

Skunde ginčijamas ir Lietuvos Respublikos BK 135 straipsnio 2 dalies 6 punkte numatytas kvalifikuojantis požymis – sunkaus sveikatos sutrikdymo padarymas kankinant ar kitaip itin žiauriai. Apeliantai nesutina su teismo išvada, kad itin žiaurus sveikatos sutrikdymo būdas pasireiškė daugybiniais sužalojimais ir intensyviais J. D. veiksmais. Pasak apeliantų, tokia teismo išvada neatitinka sąvokų „itin žiauriai“, „žiauriu elgesiu“ aiškinimo teismų praktikoje. Teismų praktikoje, atskleidžiant kvalifikuojančio požymio „itin žiauriai“ turinį, nurodoma būtina sąlyga – didelio skausmo sukėlimas. Skunde teigiama, kad vien tik dauginiai sužalojimai nėra pakankama sąlyga išvadai, kad sveikatos sutrikdymas buvo padarytas itin žiauriai. Be to, skausmo dydis yra vertinamas vadovaujantis specialiomis medikų metodikomis, skausmą gali slopinti apsvaigimas nuo alkoholio, esant stipriam apsvaigimui nuo alkoholio, žmogus yra mažiau jautrus skausmui. Skunde nurodoma, kad nukentėjusiajam netrukus po sužalojimo buvo nustatytas vidutinis girtumo laipsnis, sužalojimai buvo padaryti dėl trylikos trauminių poveikių, žalojimas truko trumpą laiką, padaryti paviršiniai sužalojimai, dėl kurių nukentėjusysis net nebuvo stacionariai gydomas. Pasak apeliantų, nukentėjusysis, būdamas stipriai apsvaigęs nuo alkoholio, galimai nejautė jokio skausmo, todėl kvalifikuojantis požymis „itin žiauriai“ nustatytas nepagrįstai. Siekiant nustatyti nukentėjusiojo patirtą skausmo lygį, byloje būtina skirti teismo medicinos ekspertizę. Be to, sprendžiant dėl kvalifikuojančio požymio „itin žiauriai“ reikšmingas ir nusikaltimo subjektyviosios pusės įrodymų vertinimas. Pasak apeliantų, byloje nėra įrodymų, kurie patvirtintų, kad J. D. norėjo sužaloti nukentėjusįjį itin žiauriai, tarpusavio konfliktas kilo spontaniškai, galimai dėl provokuojančių nukentėjusiojo veiksmų.

Skunde teigiama, kad nusikalstamus J. D. veiksmus išprovokavo pats nukentėjusysis, kuris praeityje ne kartą teistas už vagystes, kadangi jis (Š. S.) žinojo, kas įvykdė vagystes J. D. saugomame objekte, tačiau atsisakė nurodyti nusikaltimą padariusius asmenis, be to pagrasino susidoroti su J. D.. J. D., žinodamas nukentėjusiojo praeitį, grasinimus suprato kaip realius ir apimtas fiziologinio emocinio streso atliko trauminio pobūdžio veiksmus prieš nukentėjusįjį. Nuteistojo veiksmai yra tiesiogiai susiję su provokuojančiu nukentėjusiojo elgesiu, todėl turi būti pripažįstami, kaip nuteistojo atsakomybę lengvinanti aplinkybė.

Be to, pasak apeliantų, bylos medžiaga patvirtina realias prielaidas Lietuvos Respublikos BK 62 straipsnio taikymui.

Skunde teigiama, kad nors J. D. paskirta bausmė formaliai atitinka įstatymo reikalavimus, tačiau dėl netinkamo nusikalstamos veikos kvalifikavimo paskirta bausmė yra neproporcingai didelė įvykdyto nusikaltimo atžvilgiu, o tai pažeidžia teisingumo principą.

Nesutikdami su pirmosios instancijos nuosprendžio dalimi dėl neturinės žalos atlyginimo apeliantai nurodo, kad vienas iš pagrindinių kriterijų neturtinės žalos dydžio nustatymui yra nukentėjusiojo patirta turtinė žala. Šioje byloje turtinės žalos atlyginimo klausimas nebuvo sprendžiamas, todėl, pasak apeliantų, priteista suma neturtinei žalai atlyginti neatitinka įstatymo reikalavimų bei bylos medžiagos. Apeliantų teigimu, pirmosios instancijos teismas neįvertino nukentėjusiojo asmenybės ir jo veiksmų, lėmusių žalos atsiradimą, nukentėjusysis girtavo, elgėsi provokuojančiai, grasino susidoroti, todėl nepagrįstai netaikė Lietuvos Respublikos CK 6.282 straipsnio nuostatų, numatančių žalos atlyginimo mažinimą ar jos neatlyginimą.

Apeliantų nuomone, atsižvelgiant į J. D. charakterizuojančius duomenis, į tai, kad jis turi nuolatinę gyvenamąją vietą ir darbą, kardomoji priemonė – suėmimas jam taikoma nepagrįstai, kas vertintina kaip žmogaus teisių pažeidimas.

Nagrinėjant bylą apeliacine tvarka, nuteistasis ir jo gynėjas prašė apeliacinį skundą tenkinti, prokuroras prašė nuteistojo ir jo gynėjo apeliacinį skundą atmesti.

Motyvuojamoji dalis

Nuteistojo J. D. ir jo gynėjo advokato Jurijaus Stepanovo apeliacinis skundas atmetamas.

Skundžiamu pirmosios instancijos teismo nuosprendžiu J. D. nuteistas pagal Lietuvos Respublikos BK 135 straipsnio 2 dalies 6 punktą už tai, kad itin žiauriai sunkiai sužalojo Š. S., dėl to buvo nepataisomai subjaurotas nukentėjusio asmens kūnas. J. D. nesutinka su nusikalstamos veikos kvalifikacija ir prašo nusikaltimą kvalifikuoti pagal Lietuvos Respublikos BK 138 straipsnį.

Pagal Lietuvos Respublikos BK 135 straipsnį atsako tas, kas sužalojo ar susargdino žmogų, jeigu dėl to nukentėjęs asmuo neteko regos, klausos, kalbos, vaisingumo, nėštumo ar kitaip buvo sunkiai suluošintas, susirgo sunkia nepagydoma ar ilgai trunkančia liga, realiai gresiančia gyvybei ar stipriai sutrikdančia žmogaus psichiką, arba prarado didelę dalį profesinio ar bendro darbingumo, arba buvo nepataisomai subjaurotas nukentėjusio asmens kūnas. Sveikatos sutrikdymas yra žmogaus sužalojimas arba susargdinimas pažeidžiant jo kūno audinių ar organų vientisumą arba sutrikdant jų funkcijas. Sužalojimas yra žmogaus kūno audinių ar organų anatominio vientisumo ar jų funkcijų pažeidimas mechaniniu, fiziniu ar cheminiu poveikiu. Sveikatos sutrikdymas yra sunkus, jeigu sužalojimas sukėlė bent vieną iš padarinių, numatytų Lietuvos Respublikos BK 135 straipsnio 1 dalyje. Šioje byloje nuteistojo J. D. nusikalstamos veikos kvalifikaciją kaip nukentėjusiojo sunkų sveikatos sutrikdymą nulėmė padariniai – nepataisomai subjaurotas nukentėjusiojo Š. S. kūnas. Kūnas pripažįstamas subjaurotu nepataisomai, kai tokių padarinių negalima pašalinti įprastiniu chirurginiu būdu (ne kosmetine operacija) ir daro jį nenormaliu – negražiu, atstumiančiu. Jeigu tokiems padariniams pašalinti reikalinga kosmetinė operacija, subjaurojimas pripažįstamas nepataisomu. J. D. padarė šiuos veiksmus, sukėlusius padarinius: tyčia peiliu dūrė, pjovė nukentėjusiajam Š. S. taikydamas į jo veidą ir tokiu būdu 6 kartus peiliu pataikė į veidą, ne mažiau kaip 3 kartus – į kaklą, o nukentėjusiajam ginantis rankomis – 4 kartus į plaštakas bei padarė 9,5 cm ilgio randą kairėje veido pusėje, kuris nusitęsia iš kairės akies viršutinio voko per skruostą iki smilkinio, 6,8 cm ilgio randą kairiajame žande, 1 cm ilgio randą kairės ausies kaušelio kramslyje, 3,5 cm ilgio randą smakro vidurinėje dalyje, 2 cm ilgio randą požandikaulinio trikampio srityje, 2,5 cm ilgio randą kaklo šoniniame paviršiuje, 6,7 cm ilgio randą galvos sukamajame raumenyje, 3,5 cm ilgio skersinį įdubusį randą dešinės plaštakos delne, mažojo piršto pakylos srityje, 1,5 cm ilgio išilginį įdubusį randą dešinės plaštakos II tarpupirštyje, 10 cm ilgio linijinį odos randą kairės plaštakos nugariniame paviršiuje, kuris nusitęsia nuo II delninio piršto sąnario iki V delnakaulio. Pirmosios instancijos teismas konstatavo, kad J. D. savo veiksmais nepataisomai subjaurojo Š. S. kūną ir taip sunkiai sutrikdė jo sveikatą. Teismo medicinos specialisto išvadoje Nr. pG 1727/13(03), surašyta remiantis teismo medicinos specialisto išvada Nr. 1627/13(03), Š. S. apžiūros duomenimis, bylos aplinkybėmis, nurodyta, kad užgijus padarytoms daugybinėms žaizdoms, Š. S. veido, kaklo ir plaštakų srityje susidarė ryškūs dideli randai, kurie savaime arba taikant kosmetines priemones išnykti negali, todėl sužalojimas vertinamas kaip nepataisomas (t. 1, b. l. 23). Būtent, J. D. padaryti sužalojimai subjaurojo nukentėjusiojo Š. S. kūną. Ar dėl J. D. padarytų sužalojimų Š. S. buvo nepataisomai sužalotas jo veidas sprendžia teismo medicinos ekspertai. Pirmiau minėtoje teismo medicinos specialisto išvadoje Nr. pG 1727/13(03) konstatuota, kad minėti sužalojimai yra nepataisomi be kosmetinės operacijos. Nepataisomi randai yra ne tik ant nukentėjusiojo kaklo, plaštakų, bet ir veido srityje. Būtent, didelės apimties ir ryškūs randai prie lūpų, akies, ausies iškraipo veido asimetriją ir daro jį atstumiančiu, negražiu, t.y. subjauroja. Šioje baudžiamojoje byloje nustatyta, kad nuteistojo J. D. padaryti sužalojimai Š. S. sukėlė vieną iš Lietuvos Respublikos 135 straipsnyje 1 dalyje numatytų padarinių – nepataisomą nukentėjusio asmens kūno (Š. S. veido) subjaurojimą – todėl pirmosios instancijos teismas teisingai J. D. nusikalstamą veiką kvalifikavo pagal Lietuvos Respublikos BK 135 straipsnį.

Skundžiamu nuosprendžiu J. D. nuteistas už tai, kad sunkų nusikaltimą padarė itin žiauriai. Apeliantai teigia, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai nustatė šį kvalifikuojantį požymį. Be to, nukentėjusysis, būdamas stipriai apsvaigęs nuo alkoholio, galimai nejautė jokio skausmo.

Sunkus sveikatos sutrikdymas pripažįstamas sunkesniu nusikaltimu esant bent vienam iš dvylikos požymių, numatytų Lietuvos Respublikos BK 135 straipsnio 2 dalyje, inter alia, - ir Lietuvos Respublikos BK 135 straipsnio 2 dalies 6 punkte. Byloje nustatyta, kad J. D. tyčia peiliu dūrė bei pjovė taikydamas Š. S. į veidą ir tokiu būdu nukentėjusiajam padarė daugybinius sužalojimus veido, kaklo, abiejų plaštakų srityse. Nuteistasis J. D., panaudodamas pavojingą įrankį – peilį, padarė daugybines pjautines, durtines – pjautines žaizdas nukentėjusiojo veido, kaklo, plaštakų srityse. Sužalojimo pasirinktas įrankis (peilis – pavojingas, žalojantis daiktas, turintis bendrą buitinę paskirtį, tačiau šioje konkrečioje situacijoje buvo pritaikytas Š. S. veido ir kitų kūno vietų sužalojimams daryti), mastas (9,5 cm ilgio randas kairėje veido pusėje, nusitęsiantis iš kairės akies viršutinio voko per skruostą iki smilkinio, 6,8 cm ilgio randas kairiajame žande, 1 cm ilgio randas kairės ausies kaušelio kramslyje, 3,5 cm ilgio randas smakro vidurinėje dalyje, 2 cm ilgio randas požandikaulinio trikampio srityje, 2,5 cm ilgio randas kaklo priekinio paviršiaus kairėje pusėje, Adomo obuolio lygyje, 3,5 cm ilgio randas kaklo kairiajame šoniniame paviršiuje, 6,7 cm ilgio randas galvos sukamajame raumenyje, 3,5 cm ilgio skersinis įdubęs randas dešinės plaštakos delne, mažojo piršto pakylos srityje, 1,5 cm ilgio išilginį įdubęs randas dešinės plaštakos II tarpupirštyje, 10 cm ilgio linijinis odos randas kairės plaštakos nugariniame paviršiuje, nusitęsiantis nuo II delninio piršto sąnario iki V delnakaulio), intensyvumas (6 kartus peiliu pataikė į veidą, ne mažiau kaip 3 kartus – į kaklą, 4 kartus – į plaštakas), lokalizacija (veidas, kaklas – jautrios, gyvybiškai pavojingos, matomos kūno sritys) parodo itin žiaurų sveikatos sužalojimo būdą, nepriklausomai nuo to, kokio stiprumo skausmą nukentėjusysis betarpiškai jautė (skausmo stiprumas yra subjektyvus, kiekvienam žmogui individualus pojūtis), nuteistasis objektyviai atliko visus veiksmus, kad nukentėjusiajam sukeltų kuo didesnį skausmą. Įvertinęs minėtas aplinkybes, kilusius padarinius pirmosios instancijos teismas J. D. nusikalstamą veiką teisingai kvalifikavo pagal Lietuvos Respublikos BK 135 straipsnio 2 dalies 6 punktą. Aplinkybė, kad nukentėjusysis smurto naudojimo metu buvo neblaivus, neturi lemiamos reikšmės vertinant, ar nusikalstama veika padaryta itin žiauriai. Itin žiaurų nusikalstamos veikos pobūdį apsprendžia ne nukentėjusiojo girtumas, o kaltininko veiksmų kryptingumas ir tyčia.

Įgyvendinant baudžiamojo įstatymo paskirtį (Lietuvos Respublikos BK 1 straipsnis) svarbu ne tik tinkamai kvalifikuoti nusikalstamas veikas, bet ir nusikalstamą veiką padariusiam asmeniui paskirti individualizuotas ir teisingas bausmes. Bausmės turi būti adekvačios nusikalstamoms veikoms, už kurias jos nustatytos, už nusikalstamas veikas negalima nustatyti tokių bausmių ir tokių jų dydžių, kurie būtų akivaizdžiai neadekvatūs nusikalstamai veikai ir bausmės paskirčiai. Bendrieji bausmės skyrimo pagrindai, kurie yra viena iš svarbiausių teisėto, pagrįsto ir teisingo nubaudimo garantijų, įtvirtinti Lietuvos Respublikos BK 54 straipsnyje. Lietuvos Respublikos BK 54 straipsnio 2 dalyje nurodyta, kad, skirdamas bausmę, teismas atsižvelgia į: padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį, kaltės formą ir rūšį, nusikalstamos veikos motyvus, tikslus, nusikalstamos veikos stadiją, kaltininko asmenybę, atsakomybę lengvinančias bei sunkinančias aplinkybes. Teismas bausmę paskiria tik tiems asmenims, kurie pripažinti kaltais dėl nusikalstamos veikos padarymo, ir tik tokią bausmę, kuri yra numatyta Baudžiamojo kodekso specialiosios dalies straipsnio, nustatančio atsakomybę už padarytą nusikalstamą veiką, sankcijoje. Bausmės skyrimas yra pirmosios instancijos teismo diskrecija, apeliacinės instancijos teismas bausmę sušvelninti ar pagriežtinti gali tik tada, kai paskirta aiškiai per griežta arba aiškiai per švelni bausmė.

Pirmosios instancijos teismas, skirdamas nuteistajam J. D. bausmę, nepažeidė minėto straipsnio reikalavimų, teisingumo ir proporcingumo principų, atsižvelgė į padarytos nusikalstamos veikos pobūdį, pavojingumo laipsnį (padarytas labai sunkus nusikaltimas, J. D. itin žiauriai sužalojo žmogų, dėl to buvo nepataisomai subjaurotas nukentėjusiojo asmens kūnas), į J. D. asmenybę charakterizuojančius požymius (iki sulaikymo dirbo, teisiamas pirmą kartą, turi gyvenamąją vietą). Kaltininko atsakomybę lengvinančia aplinkybe teismas pripažino tai, kad jis prisipažino padaręs nusikaltimą ir nuoširdžiai gailisi. Nėra pagrindo pripažinti J. D. atsakomybę lengvinančia aplinkybe provokuojantį nukentėjusiojo elgesį. Lietuvos Respublikos BK 59 straipsnio 1 dalies 6 punktas taikomas tuo atveju, kai nustatoma, kad provokuojantis nukentėjusio asmens elgesys turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui, t. y. kai veika yra atsakomoji reakcija į atitinkamo pobūdžio nukentėjusiojo veiksmus. Provokuojančiu elgesiu laikomas toks elgesys, kai nukentėjusysis sąmoningai skatina kaltininką pradėti nusikalstamą veiką prieš jį. Tokie nukentėjusiojo veiksmai gali būti smurtas ar kitokie tyčiniai veiksmai, nukreipti tiek į patį kaltininką, tiek į jam artimus asmenis. Š. S. elgesys iš esmės neprieštaravo moralės normoms, nebuvo įžeidžiantis kaltininką ar jo artimą giminaitį, nebuvo panaudoti smurtiniai ar kitokie pavojingi veiksmai, todėl jo veiksmus, grasinimus nėra pagrindo pripažinti provokuojančiais ir taikyti Lietuvos Respublikos BK 59 straipsnio 1 dalies 6 punktą. Nuteistasis J. D. persekiojo išeinantį iš nusikaltimo vietos nukentėjusįjį Š. S., jo klausinėjo apie pavogtus daiktus, todėl pastarasis dėl tokio nuteistojo elgesio, pagal J. D. parodymus, pasakė necenzūrinius žodžius. Po tokių išsakytų Š. S. žodžių nuteistasis J. D. išsitraukė peilį ir jį sužalojo. Toks Š. S. elgesys nelaikytinas provokuojančiu Lietuvos Respublikos BK 59 straipsnio 1 dalies 6 punkto prasme. J. D. atsakomybę sunkinančia aplinkybe teismas pripažino tai, kad nusikaltimą jis padarė būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, kas turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui. Taip pat pirmosios instancijos teismas atsižvelgė į tai, kad nuteistasis J. D. sumokėjo baudą, paskirtą baudžiamuoju įsakymu už ekonominio pobūdžio nusikalstamą veiką, ir atlygino žalą Valstybinei ligonių kasai dėl padarytų nukentėjusiojo gydymo išlaidų. Įvertinęs šių aplinkybių visumą, teismas nuteistajam J. D. paskyrė bausmę, artimą straipsnio, nustatančio atsakomybę už padarytą nusikalstamą veiką, sankcijoje nustatytos bausmės minimumui. Paskirta bausmė atitinka padarytos nusikalstamos veikos pavojingumą bei nuteistojo asmenybės pavojingumą, ji yra adekvati (proporcinga) padarytai nusikalstamai veikai.

Apeliantai nesutinka su J. D. paskirta bausme, prašo ją sušvelninti ir taikyti Lietuvos Respublikos BK 62 straipsnį. Kaip jau minėta, už nusikalstamos veikos padarymą gali būti skiriama tik tokios rūšies ir dydžio bausmė, kokia numatyta Lietuvos Respublikos BK straipsnio, pagal kurį asmuo nuteistas, sankcijoje. Lietuvos Respublikos BK 62 straipsnyje numatytos išimtys iš šios bendros taisyklės ir nurodyta sąlygų visuma, kuriai esant nusikalstamą veiką padariusiam asmeniui gali būti paskirta švelnesnė, negu įstatymo numatyta, bausmė. Pagal BK 62 straipsnio 1 dalį bausmė gali būti švelninama, jeigu yra visos sąlygos, kurios apibūdina kaltininko elgesį padarius nusikalstamą veiką: 1) nusikaltimą padaręs asmuo savo noru atvyko ar pranešė apie nusikalstamą veiką; 2) prisipažino ją padaręs ir nuoširdžiai gailisi ir (ar) padėjo ikiteisminiam tyrimui bei teismui išaiškinti nusikalstamą veiką; 3) visiškai ar iš dalies atlygino arba pašalino padarytą turtinę žalą. Nors nuteistasis J. D. prisipažino padaręs nusikalstamą veiką ir nuoširdžiai gailisi bei visiškai atlygino padarytą turtinę žalą, tačiau nagrinėjamu atveju nėra visų aukščiau paminėtoje baudžiamojo įstatymo nuostatoje nurodytų aplinkybių, kurios leistų nuteistajam paskirti švelnesnę negu įstatymo numatyta bausmę. Iš bylos medžiagos matyti, kad ikiteisminis tyrimas buvo pradėtas pagal nukentėjusiojo Š. S. pareiškimą dėl sveikatos sutrikdymo, o ne pats J. D. atvyko ir apie tai pranešė pareigūnams. Pagal Lietuvos Respublikos BK 62 straipsnio 2 dalį, teismas gali už nusikalstamą veiką nuteistajam paskirti švelnesnę, negu įstatymo numatyta bausmę, kai yra atsakomybę lengvinančių aplinkybių, bent iš dalies atlyginta ar pašalinta turtinė žala, jeigu ji buvo padaryta ir yra bent viena BK 62 straipsnio 2 dalies 1 – 6 punktuose numatyta aplinkybė. Šioje baudžiamojoje byloje nustatyta viena nuteistojo atsakomybę lengvinanti aplinkybė, numatyta BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punkte, ir, nors J. D. visiškai atlygino padarytą turtinę žalą, tačiau nagrinėjamu atveju nėra nė vienos Lietuvos Respublikos BK 62 straipsnio 2 dalies 1 – 6 punktuose numatytos aplinkybės. Nenustačius įstatymo reikalaujamų sąlygų visumos nėra pagrindo nuteistojo atžvilgiu taikyti BK 62 straipsnio 2 dalies nuostatas.

Pirmosios instancijos teismas priteisė iš J. D. nukentėjusiajam 45 000 Lt neturtinei žalai atlyginti. Pagal Lietuvos Respublikos CK 6.250 straipsnį neturtinė žala yra asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita, teismo įvertinti pinigais. Baudžiamoje byloje nustatyta, kad nukentėjusysis Š. S. dėl sunkaus sveikatos sutrikdymo patyrė didelius tiek fizinius, tiek dvasinius išgyvenimus, sukrėtimą, ilgalaikį emocinį stresą. Š. S. kūnas nepataisomai subjaurotas matomoje vietoje – veido, kaklo srityse. Ši aplinkybė nukentėjusįjį daro atstumiančiu, nes randų negalima paslėpti, be to, jie, kaip jau minėta, iškraipo veido asimetriją. Įvertinęs minėtas aplinkybes bei vadovaudamasis sąžiningumo, teisingumo ir protingumo principais, taip pat atsižvelgdamas į susiformavusią teismų praktiką, pirmosios instancijos teismas priėmė teisėtą ir pagrįstą sprendimą, todėl jį keisti nėra teisinio pagrindo. Esminių baudžiamojo proceso įstatymo pažeidimų nenustatyta, apeliacinio skundo ribose nuosprendis teisėtas ir pagrįstas.

Rezoliucinė dalis

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

nutaria:

nuteistojo J. D. ir jo gynėjo advokato Jurijaus Stepanovo apeliacinį skundą atmesti.