- Teismas
- Klaipėdos apygardos teismas
- Dokumentas
- Nuosprendis
- Data
- 2014-04-28
- Bylos Nr.
- 1-87-174/2014
- Teisminio proceso Nr.
- 1-60-1-00239-2013-8
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjas
- Violeta Miliuvienė
- Kaltinamasis
- J. D.
- Nukentėjusysis
- Š. S.
- Advokatai
- Alvydas Kvaščevičius
Klaipėdos apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėja Violeta Miliuvienė,
dalyvaujant prokurorui Aurelijui Stanislovaičiui,
kaltinamajam J. D.,
gynėjui advokatui Alvydui Kvaščevičiui,
nukentėjusiajam Š. S.,
teisiamajame posėdyje išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje J. D., a. k. (duomenys neskelbtini), gim. (duomenys neskelbtini), lietuvis, Lietuvos Respublikos pilietis, vidurinio išsilavinimo, išsituokęs, dirbantis UAB „(duomenys neskelbtini),“ sargu, gyvenantis (duomenys neskelbtini), teistas 2013-06-28 Palangos miesto apylinkės teismo baudžiamuoju įsakymu pagal BK 201 str. 2 d. – 10 MGL (1300 Lt) baudos bausme, nustatant 4 mėnesių bausmės sumokėjimo terminą, baudą sumokėjęs, kaltinamas pagal BK 135 str. 2 d. 6 p.
Aprašomoji dalis
nustatė:
kaltinamasis J. D. itin žiauriai sunkiai sužalojo žmogų, dėl to buvo nepataisomai subjaurotas nukentėjusio asmens kūnas, o būtent:
kaltinamasis J. D. naktį iš 2013 m. liepos 18 d. į 2013 m. liepos 19 d., apie vidurnaktį, (duomenys neskelbtini), prie garažo Nr. 5A, būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, kilusio tarpusavio konflikto metu su nukentėjusiuoju Š. S., puolė nukentėjusįjį, parvertė jį ant žemės, itin žiauriai, tyčia peiliu dūrė bei pjovė jam taikydamas į veidą ir tokiu būdu 6 kartus peiliu pataikė į veidą, ne mažiau kaip 3 kartus – į kaklą bei Š. S. ginantis rankomis – 4 kartus į plaštakas, bei padarė 9,5 cm ilgio randą kairėje veido pusėje, kuris nusitęsia iš kairės akies viršutinio voko per skruostą iki smilkinio, 6,8 cm ilgio randą kairiajame žande, 1 cm ilgio randą kairės ausies kaušelio kramslyje, 3,5 cm ilgio randą smakro vidurinėje dalyje, 2 cm ilgio randą požandikaulinio trikampio srityje, 2,5 cm ilgio randą kaklo priekinio paviršiaus kairėje pusėje, Adomo obuolio lygyje, 3,5 cm ilgio randą kaklo kairiajame šoniniame paviršiuje, 6,7 cm ilgio randą galvos sukamajame raumenyje, 3,5 cm ilgio skersinį įdubusį randą dešinės plaštakos delne, mažojo piršto pakylos srityje, 1,5 cm ilgio išilginį įdubusį randą dešinės plaštakos II tarpupirštyje, 10 cm ilgio linijinį odos randą kairės plaštakos nugariniame paviršiuje, kuris nusitęsia nuo II delninio piršto sąnario iki V delnakaulio, dėl to buvo nepataisomai subjaurotas Š. S. kūnas ir taip buvo sunkiai sutrikdyta jo sveikata.
Kaltinamasis dėl jam pareikšto kaltinimo kaltu prisipažino visiškai ir parodė, kad jis dirbo sargu toje pačioje įmonėje, kurioje anksčiau dirbo ir kaltinamasis. Įvykio metu jis jau ten nebedirbo. Kaltinamajam dar dirbant, iš patalpų buvo pagrobtas televizorius ir treniruoklis. O kadangi jis, kaip sargas, ir dar keli darbuotojai turėjo atlyginti įmonei padarytą žalą, jis domėjosi, kas tai galėjo padaryti. Sužinojo, kad kaltinamasis buvo sakęs, jog žino, kas tai padarė, bet nenorėjo pasakyti, todėl jis pasikvietė jį į darbą. Jis darbe sėdėdavo autobusiuke, o E. G., kuris dirbo saugos tarnyboje, sėdėdavo automobilyje. Atėjus Š. S. jis su juo sėdėjo pas jį autobusiuke ir gėrė alkoholinius gėrimus. Iki jam ateinant jis buvo išgėręs bokalą alaus. Pradėjus kalbėti apie pagrobtus daiktus nukentėjusysis pasakė, kad žino, kur tie daiktai yra, tačiau to nepasakys, nes negali išduoti savo draugų, nes jam gali būti blogai. Jiems sėdint ir kalbantis buvo priėjęs G., kuris išsitempė nukentėjusįjį iš autobusiuko. Jis pats tuo metu kalbėjo telefonu ir nematė, kas ten vyksta. Po to nukentėjusysis sugrįžo į autobusiuką, dar truputį pabuvo ir tada ėjo namo. Tvirtina ikiteisminio tyrimo metu duotus parodymus apie tai, kad G., suėmęs Š. S. už drabužių, išsitempė jį iš autobusiuko. Jis taip pat išlipo. E. Š. S. sudavė kelis smūgius rankomis, spyrė kojomis, abu jie klausinėjo Š. S., kur yra vogti daiktai. Kai pamatė, kad Š. S. nieko nesako, E. nuėjo. Kai nukentėjusysis susiruošė eiti namo, jis jį palydėjo. Šis jam sakė, kad daugiau jiems nieko nesakys, kad jam dabar bus blogai dėl to, kas čia nutiko, kad gyvenimo dabar jam nebus. Tada jis labai supyko, smogė nukentėjusiajam kumščiu į pilvą, dėl to šis pritūpė ir pusiau atsisėdo. Išsitraukė iš kišenės atlenkiamą peiliuką, kurį visą laiką turėdavo kišenėje, nes jo galėjo prireikti darbe, jį atlenkė ir dešinėje rankoje laikydamas peilį, smogė juo nukentėjusiajam į veidą, o paskui peiliu žalojo jam veidą ir rankas, kuriomis jis bandė prisidengti veidą ir todėl parvirto ant žemės. Kiek kartų taip žalojo peiliu, nežino, nes buvo labai susinervinęs, darė tai iš inercijos. Dabar viską blogai prisimena. Girtumas bei pyktis padarė įtakos tokiems jo veiksmams. Kai jis atsitraukė nuo S. suvokęs, kad elgiasi negerai, šis atsistojo ir pabėgo. Tada jis numetė peiliuką prie garažų. Tačiau vėliau jis jo niekur nerado, kai ieškojo su tyrėja. Šio įvykio niekas nematė. Ikiteisminio tyrimo metu sakė tiesą.
Apklausiamas ikiteisminio tyrimo metu, J. D. parodė, kad 2013-07-18, apie 21 val., statybų teritorijoje, adresu (duomenys neskelbtini), sėdėjo sargui skirtame autobusiuke. Telefonu paskambino Š. S. ir pasikvietė jį išgerti. Š. S. atėjo apie 22 val. Jis jau buvo susitaręs su „Argus“ apsaugos darbuotoju, kad atėjus Š. S. bandys išsiaiškinti vagystės aplinkybes apie birželio mėnesį per Jonines iš jo saugomo statybų objekto pavogtus daiktus. Po kurio laiko prie jų atėjo apsaugos darbuotojas E. G., kuris pasisveikino su Š. S. ir nuėjo. Kiek vėliau jis grįžo prie jų, atidarė automobilio dureles, kur sėdėjo Š. S., suėmęs Š. S. už drabužių išsitempė jį iš autobusiuko. Jis taip pat išlipo. E. Š. S. sudavė keletą smūgių su rankomis, spardė kojomis, abu klausinėjo, kur yra vogti daiktai. Kai pamatė, kad Š. S. nieko nesako, E. nuėjo. Tada Š. S. jam pasakė, kad dabar nieko nesakys, pasiėmė savo daiktus ir išeidamas iš statybų teritorijos, nuėjo link Pirties gatvės. Tuo metu jau galėjo būti po vidurnakčio. Jis ėjo šalia Š. S. ir klausinėjo, kur yra vogti daiktai, kas juos pavogė. Kai prie kažkurio garažo Š. S. pasakė, kad susidoros su juo ir apsaugos darbuotoju kažką pasamdęs, jis supykęs išsitraukė iš kišenės atlenkiamą peilį, šį atlenkė ir dešinėje rankoje laikydamas peilį, smogė šiam kažkur į veidą ir bandė įdurti ar įpjauti, tačiau nepataikė, nes šis dengėsi rankomis ir tuo metu parvirto ant žemės. Tada Š. S. gulint ant žemės ant nugaros, jis peiliu dūrė į veidą, kaklą, taip pat dūrė ir į rankas, kuriomis šis stengėsi dengtis veidą. Kiek kartų dūrė, nežino, bet tikrai daug kartų, todėl galėjo būti ir apie 14 dūrių. Kadangi buvo neblaivus ir supykęs, nesusivaldė ir net negalvodamas apie pasekmes, iš inercijos Š. S. peiliu žalojo veidą, kaklą, rankas. Peilį numetė prie garažų netoli tos vietos, kur žalojo Š. S., į šiukšlių krūvą, tačiau kai dieną su tyrėja bandė surasti, jo ten jau nebuvo. Dėl šio nusikaltimo jis labai gailisi (b. l. 58–59, 53–54).
Žemesnės instancijos teismas
Teismas tiki kaltinamojo parodymais, kuriuos jis davė tiek teisme, tiek ikiteisminio tyrimo metu, nes jie iš esmės buvo nuoseklūs ir jo nurodyti padaryti veiksmai atitinka faktines bylos aplinkybes.
Nukentėjusysis Š. S. parodė, kad pažįsta kaltinamąjį, nes dirbo vienoje įmonėje. Tą vakarą jam paskambino kaltinamasis ir pasikvietė po darbo, kai bus mažiau žmonių, ateiti pasikalbėti bei išgerti. Jis nuėjo apie 19 valandą, pasisveikino su J., autobusiuke pasidėjo savo daiktus ir nuėjo pasikalbėti su K.. Šis jam pasakė, kad jeigu jis žino, ar įmanoma būtų pagrobtus daiktus išsipirkti, kad pasakytų. Atsakė, kad pamėgins sužinoti tam tikras detales, kur jie yra. Kaltinamasis pasikvietė jį į autobusiuką ir jie ten gėrė alkoholinius gėrimus. Po kurio laiko pradėjo kalbėtis apie pavogtus iš įmonės daiktus ir šis paklausė, ar jis ką nors apie juos žino. Atsakė, kad gal ir žino. Kai jie kalbėjosi autobusiuke, buvo priėjęs pasisveikinti G., o paskui nuėjo. Po tam tikro laiko tarpo G. priėjo antrą kartą, išmetė jį iš autobusiuko, pargriovė, sudavė kelis smūgius kojomis, smaugė, smūgiavo rankomis, o D. nors ir buvo išlipęs iš autobusiuko, jo nemušė, tik ant jo šaukė. G. nuėjo prie savo tarnybinio automobilio ir su juo šiek tiek pavažiavo, o jis susirinko savo daiktus ir išėjo namo, kadangi matė, jog jį kaltina, ant jo šaukia bei jį muša. Ėjo prie vartų pro garažą Nr. 5, link gatvės, ir tuo metu prie jo priėjo kaltinamasis. Jis jo nelydėjo, nes buvo nutolęs apie 10–15 metrų ir tiesiog paspartinęs žingsnį pasivijo. Pradėjo vėl jo klausinėti apie pavogtus daiktus, bet jis atsakė, kad jam nieko nepadės, nes jis panaudojo smurtą ir liepė jam aiškintis viską pačiam. Pasakė kaltinamajam necenzūrinius žodžius. Tada kaltinamasis išsitraukė peilį ir porą kartą bandė jam įdurti į pilvą. Jis dengėsi savo turėtais daiktais ir rankomis, o šis pradėjo jam pjaustyti veidą peilio mostais. Tuo metu jis gulėjo ir bandė slinktis link sienos kampo. Vėliau, kai kaltinamasis galbūt tiesiog pavargo ar užduso ir nustojo pjaustyti veidą, jis pabėgo. Tuo metu buvo šoko būsenos, todėl nubėgo, o pašaliniai žmonės iškvietė pagalbą.
Kai jie buvo prie automobilio ir G. nustojo jį mušti, jiems pasakė: „esate drąsūs dviese, bet palaukit, kol eisime gatve ir aš būsiu ne vienas, o jūs būsite po vieną“. Tokio pobūdžio buvo jo paties grasinimai. Kai kaltinamasis pasivijęs paklausė, ar jis pasakys, kas pavogė daiktus, jis tik atsakė, kad nieko nesiaiškins, kad tai jo problemos, ir tada buvo užpultas su peiliu.
Dabar norint išsilyginti randus, reikėtų daryti plastines operacijas. Buvo konsultacijoje pas plastikos chirurgą ir šis pasakė, kad padėtų tik plastinės operacijos. Jos kainuotų priklausomai nuo rando. Vieno rando prie akies panaikinimas kainuotų apie 22300 litų. Jis buvo šoko būsenos, kai jį taip supjaustė. Ir dabar yra nemalonus jausmas, kai eina gatve, o visi žiūri į randus ant veido, kurių yra daug. Prašo priteisti 75 000 Lt jam padarytos moralinės žalos.
Liudytojas E. G. parodė, kad kaltinamąjį ir nukentėjusįjį pažįsta. 2013 m. liepos 18 d. dirbo ekipaže „Argus“ saugos tarnyboje. Jų buvimo vieta yra (duomenys neskelbtini), kur jie stovi su automobiliais ir iš ten vyksta į iškvietimus. Tą dieną nukentėjusysis su kaltinamuoju gėrė degtinę. Iš poilsio zonos buvo dingę daiktai, tai yra televizorius ir treniruoklis. Nukentėjusysis daug kam kalbėjo, jog žino, kas tuos daiktus pavogė, todėl kaltinamasis pasakė, kad reikėtų su juo pasikalbėti. Matė, kad kaltinamasis parėjo kartu su nukentėjusiuoju, parsinešė alaus ir nuo kokios 18 valandos ten buvo. Prie jų buvo priėjęs vieną kartą, jie kalbėjosi kažką apie naminę degtinę, apie J., o kai priėjo antrą kartą, jie jau buvo stipriai išgėrę, todėl jis nusprendė išvaryti nukentėjusįjį ir pasakė, kad eitų namo. Paėmė jį už sprando ištempė iš autobusiuko, bet jo nemušė ir nespardė, tik šiurkščiai pastūmė ir liepė eiti namo. Šis pasakė, kad eis namo, tik pasiims alaus, bet kaltinamasis pasakė, kad jie dar turi degtinės, todėl jie dar pasiliko, o jis nuėjo. Jis jo nemušė. Ikiteisminio tyrimo metu sakė tiesą. Tada viską prisiminė geriau. Vėliau matė, kad jie abu ėjo, nuėjo nelabai draugiškai kalbėdami. Dar po kurio laiko pamatė, kad S. pro jo mašiną prabėgo visas kruvinas link (duomenys neskelbtini) gatvės. Jis pašaukė, klausė, kas nutiko, bet šis nesustojo ir nubėgo.
Ikiteisminio tyrimo metu, apklausiamas kaip liudytojas, E. G. parodė, kad dirba apsaugos darbuotoju R. J. IĮ „Argus“. Jo darbas buvo saugoti objektus Palangos mieste. Statybų teritorijoje (duomenys neskelbtini), sargu dirba J. D., kuris yra jo pažįstamas. Iš jo sužinojo, kad 2013 m. per Jonines iš statybų objekto buvo pavogtas televizorius, treniruoklis – dviratis ir jog J. D. iš atlyginimo buvo išskaičiuota tam tikra pinigų suma už jo darbo metu pavogtus daiktus. Taip pat iš J. D. sužinojo, kad Š. S. žino, kur gali būti tie daiktai, galbūt žino, kas juos pavogė. 2013-07-18 saugojo įmonei „Argus“ priklausančius objektus Palangos mieste, naktį iš 2013-07-18 į 2013-07-19 statybų objekte, (duomenys neskelbtini), dirbo ir J. D.. Šis pasakė, kad prieš vidurnaktį ateis Š. S. ir kad jie gers. Jam buvo smalsu, ką Š. S. žino apie pavogtus daiktus. Kadangi Š. S. pažinojo kaip nerimtą asmenį, su kuriuo yra tekę susidurti dirbant apsaugininku kavinėje „Luiza“ ir kitais klausimais, buvo smalsu, ką jis žino apie vogtus daiktus, apie asmenis, kurie Palangos mieste vykdo vagystes. 2013-07-18, apie 23.30 val., jis nuėjo į statybų teritoriją, kur sargavo J. D. ir su juo bei Š. S. pasisveikino. Šie tuo metu girtavo. Pasisveikinęs ir trumpai pasiklausęs, apie ką kalba, išėjo, nes gavo signalą, jog saugomame objekte suveikė signalizacija ir turėjo išvažiuoti. Kai galbūt po 20 minučių sugrįžo, nuėjo pasižiūrėti pas J. D. ir Š. S.. Per atidarytą mašinos langą išgirdo Š. S. kalbant apie asmenį, pas kurį yra vogti daiktai – treniruoklis ir televizorius. Jis susinervinęs, kad šis maivosi ir vaidina, kad žino, nors nieko konkrečiai nepasako, atidarė automobilio dureles ir pagriebęs jam už peties ištempė iš mašinos. Š. S. parkritus ant žemės, jis kelis kartus spyrė šiam į šonus, pakėlęs nuo žemės kelis kartus sudavė rankomis į šonus, suėmė už kaklo. Suduodamas smūgius klausė Š. S., iš kur žino, kur tie daiktai. Š. S. pasakė, kad iš tikrųjų jis nieko nežino. J. D. tuo metu, kai jis mušė Š. S., šio klausinėjo, kur yra televizorius, treniruoklis, kažką klausinėjo apie naminę degtinę. Pamatęs, kad Š. S. nieko nežino, tik apsimeta, jis šį paleido ir nuėjo. Dar Š. S. trumpam pasiliko su J. D., o maždaug po 15 min. sėdėdamas apsaugos įmonės automobilyje prie šios statybų teritorijos, pamatė, kad pro vartus išėjo Š. S. su J. D. ir nuėjo pro garažus link Pirties gatvės tarpusavyje ginčydamiesi. Kažkur po 10–15 min. Š. S. parbėgo nuo Pirties gatvės, prabėgo pro jo automobilį, pro statybų teritoriją, nubėgo link Malūno g. Matė, kad jo veidas ir drabužiai buvo kruvini. Jis išlipęs iš automobilio bandė jį kviesti, bet šis neatsisukęs nubėgo (b. l. 33–34).
Žemesnės instancijos teismas
Teismas tiki šio liudytojo parodymais, duotais ikiteisminio tyrimo metu, nes liudytojas pripažino, kad jį apklausiant ikiteisminio tyrimo metu, įvykį prisiminė geriau, šiuos jo parodymus patvirtina ir nukentėjusysis, ir kaltinamasis.
Liudytojas V. K. parodė, kad kaltinamąjį ir nukentėjusįjį pažįsta. Dirba „(duomenys neskelbtini)“. Abu šie asmenys dirbo šioje įmonėje. Apie įvykį sužinojo jau po įvykio ir detalių tikrai nežino. Žino, kad vyko kažkoks konfliktas, jog Š. nukentėjo, nes jį supjaustė, bet tai žino tik iš aplinkinių kalbų. Kai viskas įvyko, jis buvo diskotekoje „Šachmatinėje“. Ten išėjo apie 21–22 valandą. Matė kaltinamąjį ir nukentėjusįjį teritorijoje prie statybinio sandėlio, ten buvo daug žmonių. Negali tiksliai pasakyti, ar jie buvo dviese, nes jie su P. išėję daug nesižvalgė. Tą vakarą su nukentėjusiuoju kalbėjosi apie tai, ar jis žino apie vagystes iš patalpų. Jo paklausė, ar šis žino, kur tie daiktai, bet pastarasis atsakė, kad nežino. Jis visų klausinėjo, ar kas nors nežino, kur tas pagrobtas turtas. Už jį jie visi sumokėjo pinigus, kartu ir jis.
Liudytojas P. K. parodė, kad kaltinamąjį ir nukentėjusįjį pažįsta. 2013 m. liepos 18 d. jis buvo laisvalaikio patalpose, leido ten laiką ir nusprendė, kad reikia eiti į klubą, todėl reikėjo užrakinti laisvalaikio patalpas. Jis nuėjo paimti raktų iš sargo J., kad galėtų užrakinti duris. Kai nuėjo, pamatė stovinčius Š., J. ir „Argus“ darbuotoją, kurie ginčijosi. Pasakė, kad jam reikia raktų, nes reikia užrakinti patalpas. Pasiėmęs raktus užrakino patalpas ir sugrįžęs atidavė raktus J.. Kai gražino raktus, nematė, kad nukentėjusįjį kas nors būtų mušęs. Jie tik ginčijosi ir keikėsi. Dėl ko vyksta ginčas, nesigilino. Tuo metu nukentėjusysis nebuvo kruvinas.
Iš Š. S. teismo medicininio tyrimo specialisto išvadų Nr. G 1627/13(03) ir Nr. pG 1727/13(03) nustatyta, kad Š. S. padarytos dauginės pjautinės bei durtinės – pjautinės žaizdos kairėje veido ir kaklo pusėje bei abiejose plaštakose. Veido žaizdos atsirado nuo šešių, kaklo žaizdos nuo trijų ar keturių, plaštakų žaizdos nuo keturių pjūvių bei dūrių. Š. S. padarytos dauginės veido, kaklo ir plaštakų žaizdos pagal sveikatos sutrikdymo trukmės kriterijų vertinamos kaip sužalojimai, sukėlę nežymų sveikatos sutrikdymą. Užgijus padarytoms dauginėms žaizdoms, ant Š. S. veido, kaklo ir plaštakų susidarė ryškūs dideli randai, kurie savaime arba taikant kosmetines priemones išnykti negali, todėl sužalojimas vertinamas kaip nepataisomas. Jeigu teisėsaugos institucija prieis prie išvados, kad Š. S. padarytas nepataisomas kūno subjaurojimas, sužalojimo pasekmės – sunkaus sveikatos sutrikdymo masto (b. l. 19–20, 22–23). Pridėtos nuotraukos su Š. S. sužalojimais (b. l. 24–26).
Iš įvykio vietos apžiūros protokolo nustatyta, kad 2013-07-19, nuo 4.20 val., apžiūrint vietovę (duomenys neskelbtini), prie garažo Nr. 5A, ant žolės užfiksuota galbūt kraujo dėmė. Paimtas medžiagos mėginys. Apžiūrėjus aplinką, peilis nerastas (b. l. 4–7).
Kratos metu J. D. gyvenamojoje vietoje ir garaže nusikaltimo įrankis nerastas (b. l. 45–47).
Iš asmens blaivumo testo šaknelės nustatyta, kad 2013-07-19 4.26 val. Š. S. užfiksuotas 1,69 promolių girtumas (b. l. 10).
Motyvuojamoji dalis
Byloje surinktų ir ištirtų įrodymų visetas neabejotinai įrodo kaltinamojo kaltę.
Be paties kaltinamojo prisipažinimo, jo kaltė įrodyta nukentėjusiojo, liudytojų parodymais bei kitais byloje surinktais ir ištirtais įrodymais.
Kaltinamasis prisipažino, kad kaltinime nurodytu laiku bei nurodytoje vietoje, prieš tai pavartojęs alkoholio ir jo veikiamas, spręsdamas konfliktą su nukentėjusiuoju, pasikarščiavo ir išsitraukęs peilį, juo žalojo nukentėjusįjį intensyviai smūgiuodamas į veidą. Pats suvokęs, kad elgiasi negerai, nutraukė smurtinius veiksmus ir nukentėjusysis iš įvykio vietos pabėgo. Kaltinamasis šias aplinkybes nurodė jau pirmosios apklausos metu. Kaltinamojo parodymus apie faktines nusikalstamos veikos aplinkybes patvirtino ir nukentėjusiojo parodymai, kuriuos jis davė tiek teisme, tiek ikiteisminio tyrimo metu. Esminių skirtumų tarp šių parodymų nėra. Konflikto motyvai bei priežastys nustatyti ne tik kaltinamojo ir nukentėjusiojo parodymais, bet ir liudytojų E. G., V. K., P. K. parodymais. Konfliktas kilo dėl iš saugomos teritorijos, kurioje sargavo kaltinamasis, turto pagrobimo ir jo buvimo vietos nustatymo. Tačiau patys veiksmai, kuriais kaltinamasis sužalojo nukentėjusįjį, tai yra peilio išsitraukimas ir smūgiai peiliu buvo padaryti ne dėl šių aplinkybių, o dėl to, kaip paaiškino pats nukentėjusysis, kad jam jau einant iš nusikaltimo vietos, jis pasakė kaltinamajam necenzūrinius žodžius neapsikentęs jo persekiojimo ir būtent tai kaltinamajam buvo lemiamas veiksnys išsitraukti peilį ir juo žaloti nukentėjusįjį. Tai, kad kaltinamasis peiliu smūgiuodamas ir pjaudamas gulinčiam ant žemės ir negalinčiam apsiginti nukentėjusiajam daugybinius smūgius padarė sužalojimus, yra nustatyta specialisto išvadoje. Smūgiai buvo sukoncentruoti į veidinę dalį, nuo jų nukentėjusysis gynėsi ir todėl akivaizdu, kad kaltinamasis suvokė, kad kelia pavojų nukentėjusiojo sveikatai, numatė, kad tokiu įrankiu kaip peilis sužalos jo sveikatą, ir to siekė. Kokio sunkumo sveikatos sutrikdymą jis norėjo padaryti, jam akivaizdžiai nebuvo svarbu, todėl jis veikė tiesiogine neapibrėžta, nekonkretizuota tyčia. Todėl jo veiksmai kvalifikuotini pagal kilusias pasekmes.
Vertinant kiekvieną sužalojimą atskirai pagal sveikatos sutrikdymo masto taisykles matyti, kad iš esmės sveikata buvo sutrikdyta nežymiai. Tačiau specialisto išvadoje nustatyta, kad teismo medicinos specialistas atlikęs nukentėjusiojo medicininį tyrimą, nustatė, kad buvo padaryta 13 sužalojimų, tai yra pas nukentėjusįjį yra 13 randų. Randai yra ryškūs, savo apimtimi yra dideli, tai yra veide iki 9,5 centimetro pjautinės žaizdos, kakle iki 6,7 centimetro, o plaštakoje iki 10 centimetrų. Teismo medicinos specialistas savo išvadoje nurodė, kad šie sužalojimai yra nepataisomi. Tai reiškia, kad sužalojimai nesugis savaime ar kosmetinio gydymo metu. Tai objektyviai matoma ir šiuo metu po nusikaltimo praėjus daugiau nei pusei metų. Sužalojimai, kurie buvo padaryti nukentėjusiajam, neišnyko, veide jie matomi labai ryškiai ir akivaizdžiai, todėl yra nustatytas ne tik medicininis nepataisomas veido subjaurojimas, bet ir teisinis kriterijus, o būtent, kad tie sužalojimai subjaurojo nukentėjusiojo kūną. Sužalojimai yra daugybiniai, didžioji dalis išsidėstę veide, o ne plaukuotoje kūno dalyje, todėl akivaizdu, kad nukentėjusiajam kūnas yra subjaurotas nepataisomai. Tai įrodo, kad kaltinamasis padarė Baudžiamojo kodekso 135 str. numatytą nusikaltimą, tai yra sunkiai sutrikdė nukentėjusiojo sveikatą.
Sveikatos sutrikdymas padarytas itin žiauriai. Pats žalojimo būdas, tai yra peiliu, jo geležte suduodant daugybinius smūgiai į veidą ir kaklą, yra žiaurus sveikatos žalojimo būdas. Tai akivaizdžiai suvokė ir pats kaltinamasis, nes pats nurodė, jog nukentėjusiajam gulint ant nugaros, jis peiliu žalojo jo veidą, tai yra pasirinko būtent tokį sveikatos žalojimo būdą. Tai reiškia, kad išsitraukęs peilį, jo geležte tyčia intensyviai atliko daugybinius pjaunamojo pobūdžio veiksmus ir jo veiksmai buvo nukreipti būtent žaloti veidą, o ne kažkurią kitą kūno vietą. Tai yra, tokį sveikatos sutrikdymo būdą kaltinamasis pasirinko ir būtent tokiu būdu norėjo sužaloti nukentėjusįjį. Taigi itin žiaurus padaryto sveikatos sutrikdymo būdas yra pagrįstas objektyviais įrodymais ir kaltinamojo veiksmai kvalifikuotini pagal Baudžiamojo kodekso 135 straipsnio 2 d. 6 p.
Kaltinamojo atsakomybę lengvinanti aplinkybė yra tai, kad jis prisipažino padaręs nusikaltimą ir nuoširdžiai gailisi, jo atsakomybę sunkinanti aplinkybė yra tai, kad nusikaltimą padarė būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, o tai neabejotinai turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui.
Nukentėjusysis pareiškė 75 000 Lt civilinį ieškinį dėl neturtinės žalos atlyginimo.
Nukentėjusiosios dėl sunkaus sveikatos sutrikdymo patyrė didelius dvasinius išgyvenimus ir sukrėtimą, ilgalaikį emocinį stresą. Iš nusikaltimo sukeltų neigiamų padarinių kylanti neturtinė žala nukentėjusiajam padaryta tyčiniais kaltinamojo veiksmais, kuriais buvo sunkiai sutrikdyta jo sveikata. Esant šioms aplinkybėms nukentėjusysis pagrįstai reikalauja neturtinės žalos atlyginimo.
Neturtinės žalos atlyginimo dydžio nustatymo kriterijai numatyti CK 6.250 straipsnio 2 dalyje. Tai konkrečiais ir vertinamaisiais požymiais apibrėžiami kriterijai. Spręsdamas nusikalstama veika padarytos neturtinės žalos atlyginimo dydžio klausimą, teismas turi atsižvelgti į: 1) neturtinės žalos pasekmes; 2) žalą padariusio asmens kaltę; 3) žalą padariusio asmens turtinę padėtį; 4) jei padaryta turtinė žala, į padarytos turtinės žalos dydį; 5) kitas turinčias reikšmės bylai aplinkybes; 6) sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus.
Neturtinė žala yra materialinis atlygis, kurį nukentėjusysis teisėtai tikisi gauti. Priteisus sumą, kuri dėl objektyvių priežasčių negalės būti išieškota, bus diskredituojamas paties neturtinės žalos atlyginimo institutas, toks sprendimas nepateisins pagrįstų nukentėjusiojo lūkesčių. Atsižvelgęs į išdėstytas aplinkybes, teismas daro išvadą, kad ieškovo pareikšto ieškinio dėl neturtinės žalos atlyginimo turinys neatitinka CK 6.250 straipsnio 2 d. įtvirtintų sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijų. Kaltinamasis neturi didesnių pajamų, neturi realios galimybės atlyginti prašomą priteisti neturtinę žalą. Atsižvelgiama ir į tai, kad nukentėjusysis kalbėdamas apie patirtą moralinę žalą labiausiai akcentavo, jog bus reikalingos didelės piniginės išlaidos plastinėms operacijoms, kurias jis ketina daryti siekiant pašalinti veide esančius randus. Todėl jis turės galimybę kreiptis į teismą civilinio proceso tvarka prašydamas priteisti jam padarytą turtinę žalą. O ši žala galbūt bus labai didelė. Įvertinus minėtas aplinkybes ir vadovaujantis išdėstytais kriterijais, besiformuojančia teismų praktika, nukentėjusiojo civilinis ieškinys dėl neturtinės žalos atlyginimo tenkintinas iš dalies, priteisiant iš kaltinamojo nukentėjusiajam 45 000 litų neturtinės žalos atlyginimo.
Paskiriant bausmę kaltinamajam atsižvelgiama į padarytos nusikalstamos veikos pobūdį, jo pavojingumo visuomenei laipsnį, kaltinamojo asmenybę. Padarytas tyčinis labai sunkus nusikaltimas. Tačiau kaltinamasis anksčiau neteistas. Nusikalstamos veikos padarymo ir šiuo metu dirba, turi gyvenamąją vietą, nėra duomenų, kad vestų asocialų gyvenimo būdą. Baudžiamuoju įsakymu pripažintas kaltu už tyčinę nusikalstamą veiką, tačiau tai ekonominio pobūdžio nusikalstama veika, skirtingo pobūdžio ir pavojingumo, nesusijusi su smurto pavartojimu. Paskirtą baudą sumokėjęs. Atlygino žalą Valstybinei ligonių kasai dėl padarytų nukentėjusiojo gydymo išlaidų. Todėl jam skirtina laisvės atėmimo bausmė švelnesnė nei BK 135 str. 2 d. 6 p. numatytas sankcijos vidurkis.
Rezoliucinė dalis
nusprendžia:
J. D. pripažinti kaltu padarius nusikaltimą, numatytą BK 135 str. 2 d. 6 p., ir nuteisti 4 m. laisvės atėmimo bausme, paskiriant ją atlikti pataisos namuose.
Bausmės pradžią nustatyti nuo nuosprendžio paskelbimo dienos.
Kardomąją priemonę pakeisti į suėmimą, suimant teismo posėdžių salėje.
Nukentėjusiojo Š. S. civilinį ieškinį tenkinti iš dalies.
Iš J. D. Š. S. priteisti 45 000 Lt moralinės žalos atlyginimo.
Nuosprendžiui įsiteisėjus, daiktinius įrodymus sunaikinti.
Nuosprendis per 20 d. nuo jo paskelbimo dienos, o suimtam nuteistajam nuo kopijos įteikimo dienos, gali būti skundžiamas Lietuvos apeliaciniam teismui per nuosprendį priėmusį teismą.