Kauno apygardos teismo nutartis

1. Ieškovas E. T. kreipėsi į teismą su patikslintu ieškiniu, prašydamas:

1.1. Be atsakovės L. T. sutikimo iš bendrosios dalinės nuosavybės atidalinti žemės sklypą, unikalus (duomenys neskelbtini), natūra, suformuojant du žemės sklypus pagal 2021 m. birželio 29 d. Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Šakių skyriaus vedėjo Sprendimą Nr. 18SK-504-(14.18.110) „Dėl žemės sklypo, kadastro Nr. (duomenys neskelbtini) ir unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini) pertvarkymo (padalijimo) būdu ir nustatytų kadastro duomenų patvirtinimo“, ir pagal UAB „Geotakas“ matininko E. M. parengtus žemės sklypų planus, projektinis Nr. (duomenys neskelbtini) (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)) ir projektinis Nr. (duomenys neskelbtini) (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), bei leisti ieškovui įregistruoti juos nekilnojamojo turto registre:

1.1.1. ieškovui E. T. atitenka žemės sklypas projektinis Nr. (duomenys neskelbtini) (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), 1400 m² ploto, pagal UAB „Geotakas“ 2021 m. gegužės 18 d. parengtą žemės sklypo planą.

1.1.2. Atsakovei L. T. atitenka žemės sklypas projektinis Nr. (duomenys neskelbtini) (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), 1 684 m² ploto, pagal UAB „Geotakas“ 2021 m. gegužės 18 d. parengtą žemės sklypo planą.

1.2. Pripažinti ieškovo asmenine nuosavybe:

1.2.1. stoginę – suteiktas unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), statinių išdėstymo plane pažymėta numeriu (St1); užstatytas plotas – 32 kv. m.; bendro ploto – 32 kv. m.; atkuriamoji vertė 1 600,00 Eur, 2019 m. baigta statyti;

1.2.2. stoginę – suteiktas unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), statinių išdėstymo plane pažymėta numeriu (St2); užstatytas plotas – 49 kv. m.; bendro ploto – 49 kv. m.; atkuriamoji vertė 2 460,00 Eur, 2019 m. baigta statyti;

1.2.3. stoginę – suteiktas unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), statinių išdėstymo plane pažymėta numeriu (St3); užstatytas plotas – 37,76 kv. m.;

1.2.4. pastatą 9 I1/ž (H-3.90), esantį (duomenys neskelbtini)

Šalies argumentai

2. Atsakovė L. T. kreipėsi į teismą su priešieškiniu, prašydama:

2.1. iš bendrosios dalinės nuosavybės atidalinti žemės sklypą (registro Nr. (duomenys neskelbtini)), kadastro Nr. Nr. (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantį (duomenys neskelbtini) žemės sklypo plotas: 0,3084 ha, natūra suformuojant du žemės sklypus, pagal Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Šakių skyriaus vedėjo 2021 m. birželio 29 d. Sprendimą Nr. 18SK‑504‑(14.18.110) „Dėl žemės sklypo, kadastro Nr. Nr.(duomenys neskelbtini) ir unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini) pertvarkymo padalijimo būdu ir nustatytų kadastro duomenų patvirtinimo“, ir pagal UAB „Geotakas“ matininko E. M. parengtus žemės sklypų planus, projektinis Nr. (duomenys neskelbtini) ir (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), projektinis Nr. (duomenys neskelbtini) (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), bei leisti juos įregistruoti Nekilnojamojo turto registre:

2.1.1. E. T. atitenka žemės sklypas, projektinis Nr. (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), 1 400 kv. m. ploto, pagal UAB „Geotakas“ matininko E. M. parengtą žemės sklypo planą;

2.1.2. L. T. atitenka žemės sklypas, projektinis Nr. (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), 1 684 kv. m. ploto, pagal UAB „Geotakas“ matininko E. M. parengtą žemės sklypo planą;

2.2. Bendrosios dalinės nuosavybės teise L. T. ir E. T. priklausančius naujai pastatytus statinius ant L. T. asmeninės nuosavybės teise priklausančio žemės sklypo (registro Nr.(duomenys neskelbtini), kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini) pagal 2001 m. rugpjūčio 24 d. išduotą leidimą, projektą ir žemės sklypo planą M 1:500 L. J. vardu, pagal VĮ Registrų centro matininkės E. G. 2020 m. sausio 7 d. parengtus kadastrinius matavimus, bei gavus Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos statybos užbaigimo aktą leisti šiuos statinius įregistruoti Nekilnojamojo turto registre VĮ Registrų centro Marijampolės filiale:

2.2.1. ūkinis pastatas – suteiktas unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), statinių išdėstymo plane pažymėtas numeriu – 8I1/ž; užstatytas plotas – 163 kv. m.; bendro ploto – 153 kv. m.; su 9,90 kv. m. stogine, plane (St4);

2.2.2. stoginė – suteiktas unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), statinių išdėstymo plane pažymėtas numeriu – (St1); užstatytas plotas – 32 kv. m.; bendro ploto – 32 kv. m.;

2.2.3. stoginė – suteiktas unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), statinių išdėstymo plane pažymėta numeriu – (St2); užstatytas plotas – 49 kv. m.; bendro ploto – 49 kv. m.;

2.2.4. stoginė – suteiktas unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)/, statinių išdėstymo plane pažymėta numeriu – (St3); užstatytas plotas – 37,76 kv. m.; bendro ploto – 37,76 kv. m.;

2.3. priteisti asmeninėn nuosavybėn E. T.: patalpos – ūkinis pastatas su stogine (plane (St4) unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) ir kiemo statiniai: trys stoginės (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini); unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) ir unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), viso ½ turto dalis), ūkinis pastatas – suteiktas unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), statinių išdėstymo plane pažymėtas numeriu – 8I1/ž; užstatytas plotas – 163 kv. m.; bendro ploto – 153 kv. m.; su 9,90 kv. m. stogine, plane (St4).

2.4. priteisti L. T. išmokėti piniginę kompensaciją 18 245,00 Eur, už E. T. tekusią ½ nekilnojamojo turto dalį, kurią privalo išmokėti per vienerius metus po įsiteisėjusio teismo sprendimo dienos.

2.5. Įpareigoti E. T. sudaryti su UAB „Ignitis“ elektros energijos pirkimo–pardavimo ir paslaugų teikimo sutartį ir registruotis atskiru vartotoju (objektas – ūkinis pastatas).

2.6. Įpareigoti E. T. sudaryti su UAB Šakių vandenys“ pirkimo–pardavimo ir paslaugų teikimo sutartį bei registruotis atskiru vartotoju (objektas – ūkinis pastatas).

2.7. Priteisti iš ieškovo E. T. bylinėjimosi išlaidas.

5. Atskiruoju skundu atsakovė L. T. prašo Marijampolės apylinkės teismo 2022 m. rugsėjo 5 d. nutartį panaikinti ir bylą perduoti pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš esmės. Atskirasis skundas grindžiamas šiais argumentais:

5.1. Pirmosios instancijos teismas privalėjo patikrinti tikruosius šalių ketinimus dėl taikos sutarties sudarymo, taip pat, ar šalių pateikta taikos sutartis sudaryta laisva valia, ar jos sąlygos neprieštarauja imperatyviosioms įstatymo nuostatoms, ar nepažeidžia viešojo intereso, tačiau teismas to nepadarė. Byloje nėra jokių įrodymų, kad teismas prieš tvirtindamas šalių sudarytą taikos sutartį, būtų išaiškinęs šalims šių procesinių veiksmų padarinius. Pačioje taikos sutartyje šalys įrašė, kad joms žinomos taikos sutarties patvirtinimo pasekmės, tačiau kokios jos – konkrečiai nenurodė. Teismas tik apskųstojoje nutartyje, kuria rašytinio proceso tvarka vykusiame teismo posėdyje patvirtino taikos sutartį, išaiškino šalims, kad bylą nutraukus, vėl kreiptis į teismą dėl ginčo tarp tų pačių šalių, dėl to paties dalyko ir tuo pačiu pagrindu neleidžiama, o nevykdant teismo patvirtintos taikos sutarties, suinteresuota šalis gali kreiptis į teismą dėl vykdomojo rašto išdavimo. Taigi teismas pažeidė Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 140 straipsnio 3 dalies reikalavimą prieš tvirtinant šalių taikos sutartį išaiškinti šalims šių procesinių veiksmų padarinius.

5.2. Atsakovė tik po skundžiamos nutarties, suprato, kad jos atžvilgiu jos buvusi atstovė advokatė J. B., teismas, ieškovas ir jo atstovė, teismo posėdyje bei derinant taikos sutarties sąlygas, darė jai didelį psichologinį spaudimą, ji derybose pasijuto viena, nes ją atstovaujanti advokatė faktiškai negynė, pritarė pateiktai taikos sutarčiai ir liepė atsakovei ją pasirašyti. Visi skubėjo patvirtinti šią ydingą taikos sutartį, kuria ieškovas nesąžiningai, tyčia, siekia sau turtinės naudos. Šios aplinkybės sudaro pagrindą abejoti, ar atsakovės pasirašyta ir pateikta teismui tvirtinti taikos sutartis, kurioje jokių nuolaidų nedaro ieškovas, tikrai atitiko jos valią. Faktas, kad dar net skundžiamai nutarčiai neįsiteisėjus atsakovė jau kvestionuoja savo laisvą valią ir teigia, jog atsakovės sutikimas su taikos sutartimi aiškiai buvo klaidingas. Akivaizdu, kad šalių sudaryta taikos sutartis neatitiko atsakovės valios, o teismas patvirtindamas taikos sutartį neturėjo galimybės patikrinti tikrųjų šalių ketinimų dėl taikos sutarties sudarymo. Atsakovė netinkamai pasinaudojo jai įstatymo suteikta procesine teise sudarydama ginčo taikos sutartį, nors atsakovė buvo atstovaujama advokatės J. B., tačiau ji atstovavo priešingą šalį (tiksliau neprieštaravo kolegei) ir dėl atliekamų teisinių veiksmų atsakovės visiškai nekonsultavo.

5.3. Teismui pateiktos taikos sutarties turinys bei jos sudarymo aplinkybės suponuoja išvadas, kad ją sudariusių asmenų valia buvo išreikšta ydingai, kadangi sudarant taikos sutartį visiškai buvo ignoruojamos atsakovės teisės ir teisėti interesai. Taikos sutartyje yra nurodoma, jog E. T. asmeninės nuosavybės teise atitenka visi statiniai, tačiau neįvardinama, kad tai yra bendrosios dalinės nuosavybės teise įgytas turtas ir bendraturčiams priklauso po ½ turto dalį. Vadinasi ieškovas turėtų įsipareigoti per tam tikrą laiką nuo priimto teismo sprendimo įsigaliojimo dienos išmokėti atsakovei atitinkamą sutartą piniginę kompensaciją už jam tenkančią ½ dalį iš bendrosios dalinės nuosavybės teise valdomo turto. Šiuo atveju tarp šalių derybų, o ne ginčo objektas turėtų būti – piniginės kompensacijos išmokėjimas ir ši piniginė kompensacija atitiktų atidalijamos dalies vertę, kad atsakovei būtų išmokėta kompensacija teisinga, t. y. kad kompensacija atitiktų daikto dalies rinkos vertę. Deja nei teismas, nei šalių atstovai šio klausimo iš vis nesprendė ir neaptarė, tuo pažeidžiant atsakovės teises ir teisėtus interesus, o pasisakyti atsakovei šiuo klausimu teismas neleido.

5.4. Bene svarbiausias ieškovo atstovės G. G. noras iš atsakovės (valstybės remiamo asmens) dar pasipelnyti ir prisiteisti 1 500,00 Eur bylinėjimosi išlaidų, kur ją įpareigojo per 30 dienų, nuo šios sutarties pasirašymo dienos sumokėti, tačiau jei atsakovė nesumoka, tuomet ieškovui moka 500,00 Eur baudą, esą, ji pati patvirtino, kad 500,00 Eur bauda yra protingo dydžio bauda, kadangi ieškovas vardan taikaus susitarimo atsisakė 2 100,99 Eur bylinėjimosi išlaidų.

5.5. Taikos sutartį labai skubėdama parengė ieškovo atstovė advokatė G. G., tiksliau nukopijavo nuo ankstesnės 2022 m. vasario 17 d. taikos sutarties, kurią buvo parengusi atsakovės atstovė advokatė B. J.. Tačiau buvo „perkelti“ taikos sutarties punktai tik naudingi ieškovui. Be to, teismo posėdyje, kurio metu ir buvo pateikta tvirtinti ginčo taikos sutartis, niekas neaptarė ir nederino jokių kitų sutarties sąlygų, tačiau viso teismo posėdžio metu buvo nagrinėjama „pagrindinė“ sutarties sąlyga, apie kurią vyko diskusija – bylinėjimosi išlaidų dydis ir apmokėjimas, jas priteisiant iš atsakovės ieškovo naudai.

5.6. Vykusio teismo posėdžio metu tiek ieškovo atstovė, tiek atsakovės atstovė dėl taikos sutarties pareiškė vieningą nuomonę, esą susitaria dėl visų punktų, nesusitaria dėl bylinėjimosi išlaidų. Bylą nagrinėjęs teisėjęs pagrindinį dėmesį skyrė taip pat taikos sutarties sudarymui ir bylinėjimosi išlaidoms ir viso posėdžio metu aktyviai liepė gerai pagalvoti apie bylinėjimosi išlaidas, nurodydamas, kad kiekvienas posėdis didina teismo išlaidas. Bet keisčiausias dalykas yra tai, kad teisėjas teismo posėdžio metu, kategoriškai neleido pasisakyti pačiai atsakovei.

5.7. Pirmosios instancijos teismas tinkamai – prieš šalims sudarant taikos sutartį, neišaiškino šalims apie taikos sutarties sudarymo ir patvirtinimo, taip pat bylos nutraukimo procesinių veiksmų padarinius, tai padarė jau tvirtindamas taikos sutartį, taip pat neturėjo galimybės patikrinti tikrųjų šalių ketinimų dėl taikos sutarties sudarymo, t. y. dėl procesinių normų netinkamo taikymo buvo nepagrįstai patvirtinta šalių pateikta taikos sutartis ir nutraukta byla.

6. Ieškovas E. T. prašo atsisakyti priimti atskirąjį skundą ir grąžinti jį padavusiam asmeniui bei priteisti bylinėjimosi išlaidas, jei teismas netenkintų šio reikalavimo, prašo atskirąjį skundą atmesti ir Marijampolės apylinkės teismo 2022 m. rugsėjo 5 d. nutartį palikti nepakeistą bei priteisti bylinėjimosi išlaidas, nustačius, kad atsakovė piktnaudžiauja savo procesinėmis teisėmis – skirti jai 2 000,00 Eur baudą, 30 procentų šios baudos paskiriant ieškovui. Atsiliepime nurodomi šie argumentai:

6.1. Atsakovės atskirasis skundas yra paduotas praleidus nustatytą apskundimo terminą, todėl turi būti atsisakoma jį priimti bei grąžinti jį padavusiam asmeniui.

6.2. Vienas teismo posėdis buvo atidėtas abiejų šalių atstovų prašymu tikslu pabaigti derinti taikos sutarties sąlygas. Taigi, atsakovė iki 2022 m. rugsėjo 5 d. teismo posėdžio laisvai galėjo apsispręsti dėl taikos sutarties sąlygų. Teismo posėdžio metu buvo padaryta pakankamai ilga pertrauka, kad šalys derybų keliu galėtų išspręsti vienintelį neišspręstą klausimą dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo. Dėl visų sutarties sąlygų buvo susitarta jau iki 2022 m. rugsėjo 5 d. – ieškovės atstovė teigė, jog šalys nesusitarė tik dėl bylinėjimosi išlaidų.

6.3. Byloje atsakovę atstovavo Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos Kauno skyriaus 2022 m. birželio 17 d. sprendimu Nr. (8.2Mr)TP-22-P- 1471-5767 paskirta advokatė J. B., kuri aktyviai atstovavo atsakovę (reiškė savo nuomonę, derėjosi dėl bylinėjimosi išlaidų dydžio ir kt.) ir užtikrino, kad atsakovės teisės nebūtų pažeidžiamos šiame procese. Atsakovė pati nurodo, kad ankstesnę 2022 m. vasario 17 d. taikos sutartį buvo parengusi atsakovės atstovė advokatė B. J.. Taigi, sutarties projektas dar tuo metu buvo parengtas atsakovės atstovės, todėl atsakovė turėjo pakankamai laiko savo valiai išreikšti, taikos sutarties tekstas jai buvo žinomas jau 2022 m. vasario 17 d., o šio teksto korekcijos padarytos 2022 m. rugsėjo 5 d. atsakovę atstovaujant advokatei. Atsakovės atžvilgiu procese ir tarp procesų nebuvo vartojamas nei psichologinis, nei fizinis smurtas, todėl darytina išvada, kad atsakovė taikos sutartį pasirašė laisva valia.

6.4. Priešingai nei teigia atsakovė, pirmosios instancijos teismas, parengdamas skundžiamą nutartį, įsitikimo, kad taikos sutarties sąlygos neprieštarauja imperatyvioms įstatymo nuostatoms ir viešajam interesui. Atskirajame skunde tik deklaratyviai teigiama, kad teismas neįsitikino, jog taikos sutarties sąlygos neprieštarauja imperatyvioms įstatymo nuostatoms ir viešajam interesui, tačiau visiškai nenurodoma, kokioms imperatyvioms įstatymo normoms prieštarauja taikos sutarties sąlygos, ar kokį viešąjį interesą pažeidžia. Tai ir suprantama, kad tokių prieštaravimų ir pažeidimų nurodyti neįmanoma, nes jie tiesiog neegzistuoja. Šalys taikos sutartyje nenustatė jokių sąlygų, akivaizdžiai (ar neakivaizdžiai) prieštaraujančių viešajai tvarkai ir imperatyvioms įstatymo normoms, taikos sutarties tekstas yra lakoniškas ir aiškus, šalys nesusitarė dėl sudėtingų teisinių mechanizmų, kurių galėjo nesuprasti atsakovės atstovė.

6.5. Taikos sutartimi šalys nepažeidė jokių imperatyviųjų teisės normų ar viešosios tvarkos, o teismui, tvirtinusiam tokią taikos sutartį, jokių abejonių dėl taikos sutarties teisėtumo negalėjo kilti. Abiejų šalių valia taikos sutartį patvirtinti teisme buvo aiškiai išreikšta pačioje taikos sutartyje. Taikos sutartį sudarė privatūs asmenys, neturintys jokio specifinio statuso (pavyzdžiui, šalys nėra bankrutuojančios, restruktūrizuojamos), jos turinį sudaro nesudėtingos, aiškios sąlygos, taikos sutartis sudaryta ne dėl asmenų teisinio statuso ar veiksnumo, klausimų, kuriuos reglamentuoja imperatyviosios teisės normos, taip pat klausimų, susijusių su viešąją tvarka, šeimos ar darbo teisiniais santykiais, kurie sieja socialiai labiau pažeidžiamus asmenis ir pan. Taikos sutartis buvo pasirašyta abiejų šalių, jos sąlygos yra aiškios ir nedviprasmiškos, todėl teismui nereikėjo jokių papildomų šalių valią sudaryti tokią sutartį patvirtinančių įrodymų.

6.6. Taikos sutartimi šalys nepažeidė jokių imperatyviųjų teisės normų ar viešosios tvarkos, o teismui, tvirtinusiam tokią taikos sutartį, jokių abejonių dėl taikos sutarties teisėtumo negalėjo kilti. Abiejų šalių valia taikos sutartį patvirtinti teisme buvo aiškiai išreikšta pačioje taikos sutartyje. Taikos sutartį sudarė privatūs asmenys, neturintys jokio specifinio statuso (pavyzdžiui, šalys nėra bankrutuojančios, restruktūrizuojamos), jos turinį sudaro nesudėtingos, aiškios sąlygos, taikos sutartis sudaryta ne dėl asmenų teisinio statuso ar veiksnumo, klausimų, kuriuos reglamentuoja imperatyviosios teisės normos, taip pat klausimų, susijusių su viešąją tvarka, šeimos ar darbo teisiniais santykiais, kurie sieja socialiai labiau pažeidžiamus asmenis ir pan. Taikos sutartis buvo pasirašyta abiejų šalių, jos sąlygos yra aiškios ir nedviprasmiškos, todėl teismui nereikėjo jokių papildomų šalių valią sudaryti tokią sutartį patvirtinančių įrodymų.

6.7. Taikos sutartyje yra nurodyta, kad šalys pareiškia ir patvirtina, kad joms yra žinomos taikos sutarties sudarymo ir bylos nutraukimo, procesinės teisinės pasekmės, nustatytos CPK 42 straipsnyje, 137 straipsnio 2 dalies 4 punkte, 140 straipsnio 3 dalyje, 293 straipsnio 1 dalies 5 punkte, 294 straipsnio 2 dalyje, 584 straipsnio 1 dalies 4 punkte, t. y. kad bylą nutraukus, vėl kreiptis į teismą dėl ginčo tarp tų pačių šalių, dėl to paties dalyko ir tuo pačiu pagrindu neleidžiama. Taigi atskirojo skundo argumentai, kad teismas, prieš tvirtindamas šalių sudarytą taikos sutartį, neišaiškino joms šių procesinių veiksmų padarinių yra tik deklaratyvūs, nekeičiantys esmės, kadangi šios pasekmės šalims buvo žinomos.

6.8. Nenuoseklūs atsakovės veiksmai sudaro pagrindą abejoti jos sąžiningumu, kadangi apie neva pažeistas jos teises ji pareiškė tik gavusi teismo nutartį dėl taikos sutarties patvirtinimo, nors materialiąsias teises ir pareigas jam sukūrė ne teismo nutartis, o pasirašyta taikos sutartis. Atsakovė jau ne pirmoje byloje keičia savo poziciją bei aiškina teismui, kad tam tikros dalies procesinių dokumentų ji nesuprato. Atsakovė piktnaudžiauja savo procesinėmis teisėmis ir tai daro jau ne vienoje byloje, atsakovės piktnaudžiavimą buvo konstatavęs ir Kauno apygardos teismas. Tokie nenuoseklūs atsakovės veiksmai sudaro pagrindą abejoti jos sąžiningumu, nes apie pažeistas teises ji pareiškė tik gavusi teismo nutartį dėl taikos sutarties patvirtinimo, nors materialiąsias teises ir pareigas jai sukūrė ne teismo nutartis, o pasirašyta taikos sutartis. Visos aplinkybės jai buvo žinomos jau taikos sutarties pasirašymo metu. Byloje nėra duomenų, kad atsakovė būtų pareiškusi kokias nors pretenzijas buvusiai savo atstovei.

6.9. Priešingai nei teigia atsakovė, ieškovas, sudarydamas taikos sutartį, darė nuolaidas, t. y. atsisakė daugelio reikalavimų (didžiosios dalies bylinėjimosi išlaidų, reikalavimų pripažinti turtą asmenine nuosavybe (taikos sutartimis dalis turto atiteko atsakovei) ir kt. Tuo tarpu atsakovė nepateikė į bylą įrodymų, kad sudarydama taikos sutartį, ji buvo tokios būklės, kad negalėjo suprasti savo veiksmų prasmės ar jų valdyti, ar kad suklydo ir šis suklydimas buvo esminis. Abi šalys siekė taikaus ginčo sprendimo, abipusių nuolaidų būdu suderino taikos sutarties sąlygas, kurios yra sąžiningos, atitinka šalių valią ir tenkina visų proceso šalių interesus, pirmosios instancijos teismui nebuvo pagrindo atsisakyti tvirtinti šalių pateiktos taikos sutarties. Teismas taip pat nenaudojo atsakovės atžvilgiu jokio spaudimo, o bylą nagrinėjęs teisėjas tinkamai taikė procesinės teisės normas. Teisėjo pastaba dėl didėsiančių bylinėjimosi išlaidų šalims nesudarius taikos sutarties buvo labai savalaikė ir korektiška, padėjusi ieškovui apsispręsti ir atsisakyti dalies bylinėjimosi išlaidų vardan to, kad byla būtų pabaigta taikos sutartimi. Atsakovės veiksmais tęsiant teismo procesus, ieškovas negali įgyvendinti savo, kaip savininko teisių į nekilnojamąjį turtą, patiria bylinėjimosi išlaidų naštą, nors ieškovo materialinė padėtis yra sudėtinga.