Klaipėdos apylinkės teismo nutartis

Klaipėdos miesto apylinkės teismo teisėja Viktorija Čiapaitė, rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi pareiškėjo S. B. skundą dėl antstolio veiksmų suinteresuotiems asmenims antstoliui Aleksandrui Selezniovui, VMI prie LR Finansų ministerijos,

Aprašomoji dalis

nustatė:

2017 m. sausio 13 d. pareiškėjo skundas kartu su antstolio patvarkymu, kuriuo skundą atsisakyta tenkinti, gautas Klaipėdos miesto apylinkės teisme.

Motyvuojamoji dalis

Skundas tenkintinas.

Vykdant teismo sprendimus, privalu griežtai laikytis įstatymo nustatytos priverstinės teismo sprendimų vykdymo tvarkos, kad nebūtų pažeidžiamos išieškotojo, skolininko bei trečiųjų asmenų teisės ir teisėti interesai. Atsižvelgiant į tai, pareiškėjo skundas dėl antstolio veiksmų nagrinėjamas konkretaus antstolio veiksmo teisėtumo požiūriu. Vienas iš pagrindinių vykdymo proceso principų yra tas, kad antstolis, vykdydamas vykdomuosius dokumentus, privalo imtis visų teisėtų priemonių tinkamai apginti išieškotojo interesus, nepažeisdamas kitų vykdymo proceso dalyvių teisių bei teisėtų interesų, t. y. kartu jis turi nepažeisti ir skolininko teisių bei teisėtų interesų (Antstolių įstatymo 3 str. 1 d.).

Iš vykdomosiose bylose esančių duomenų nustatyta, kad antstolio Aleksandro Selezniovo žinioje yra vykdomoji byla Nr. 0010/07/02467, kuri pradėta vykdyti pagal 2007-03-06 Klaipėdos miesto VPK 3 PK priimtą nutarimą Nr. 1159P, dėl 115,85 Eur baudos išieškojimo iš skolininko S. B.(o), išieškotojos valstybės naudai. Taip pat vykdoma vykdomoji byla Nr. 0010/08/04871 pradėta vykdyti pagal 2008-09-05 VŠĮ „Klaipėdos keleivinis transportas“ nutarimą Nr. 40635 dėl 2,90 Eur baudos išieškojimo iš skolininko S. B.(o) išieškotojos valstybės, atstovaujamos VMI, naudai. Antstolis taip pat atlieka išieškojimo veiksmus vykdomojoje byloje Nr. 0010/09/03782, pradėtoje 2009-03-25 VŠĮ „Klaipėdos keleivinis transportas“ išduoto nutarimo Nr. 45473 pagrindu dėl 5,79 Eur baudos išieškojimo, bei 2010-02-25 išduoto nutarimo Nr. 53555 pagrindu vykdomas 17,38 Eur baudos išieškojimas vykdomojoje byloje Nr. 0010/10/02493.

Pareiškėjas nurodo, kad vykdymo procesas tęsiasi nepagrįstai ilgai, todėl turi būti nutrauktas, prašo vadovautis CK 1.125 straipsnyje numatytais ieškinio senaties terminais.

Atkreiptinas pareiškėjo dėmesys, kad CK 1.125 str. numatytas ieškinio senaties terminas – ieškinio senatis yra įstatymų nustatytas laiko tarpas, per kurį asmuo gali apginti savo pažeistas teises pareikšdamas ieškinį teisme. Šis terminas numato laikotarpį per kurį, asmuo, manantis, kad jo teisės buvo pažeistos, turi kreiptis į teismą, ir tokiu būdu jas apginti, tačiau nėra susijęs su senaties terminų taikymu vykdymo procese. Vykdymo procesą reglamentuoja CPK VI dalis ir joje numatyta dokumento pateikimo vykdymui terminas (CPK 606 str.). Nagrinėjamu atveju antstolis, nenustatęs jokių akivaizdžių kliūčių vykdomiesiems dokumentams priimti, priėmė juos vykdyti. Matyti, kad vykdomieji raštai administracinėse bylose buvo pateikti antstoliui vykdyti nepraleidus, vykdomųjų dokumentų pateikimo vykdymui metu galiojusio ATPK 308 str. 1 d. numatyto trijų mėnesių dokumento pateikimo vykdymui.

Civilinio proceso kodekso 629 straipsnio 1 dalies 4 punktas numato, kad vykdomoji byla nutraukiama, jeigu šiam išieškojimui pasibaigė įstatymų nustatytas išieškojimo senaties terminas.

Vykdymo procesui galioja teisėtumo principas, reiškiantis, kad antstolis privalo veikti teisėtai, neviršyti jam teisės aktų suteiktų įgaliojimų (CPK583 straipsnio 3 dalis). Antstolis taip pat privalo atliekant vykdymo veiksmus griežtai laikytis teisės aktų nustatytos priverstinės vykdomųjų dokumentų vykdymo tvarkos. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas ne kartą konstatavo, kad teismų sprendimų vykdymo proceso taisyklės reikalauja iš antstolio, kaip viešosios teisės subjekto, veikti tik pagal jam suteiktus įgaliojimus (kompetenciją), o bet koks ultra vires veikimas vertintinas kaip antstolio veiklos teisėtumo principo pažeidimas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2007-09-14 nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-341/2007; 2008-06-11 nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-7-277/2008; 2010-02-08 nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-40/2010).

Pagal Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 584 straipsnio 2 dalį, institucijų ir pareigūnų nutarimai administracinių teisės pažeidimų bylose tiek, kiek jie susiję su turtinio pobūdžio išieškojimais, vykdomi pagal Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso VI dalyje įtvirtintas taisykles. Nutarimą skirti baudą vykdo antstolis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso ir kitų įstatymų nustatyta tvarka. Nutarimą skirti baudą vykdo Valstybinė mokesčių inspekcija, antstolis Lietuvos Respublikos administracinių teisės nusižengimų kodekso ir kitų įstatymų nustatyta tvarka (ANK 675 straipsnis). Šiuo metu galiojančios Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso redakcijos 672 straipsnio 3 dalyje įtvirtinta, kad nutarimo skirti baudą priverstinio vykdymo senaties terminas – penkeri metai nuo Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 675 straipsnio 3 dalyje nustatyto termino jį geruoju įvykdyti pabaigos. Pažymėtina, kad Administracinių nusižengimų kodeksas įsigaliojo 2017-01-01 (Kodekso įsigaliojimas pakeistas 2016-03-25 įstatymu Nr. XII-2275), juo pakeistas nuo 2015-07-01 galiojęs įstatymas Nr. XII-601, tačiau vadovaujantis 2013-11-19 įstatymu Nr. XII-601 (Žin., 2013, Nr. 124-6280) nustatyta, kad iki įstatymo Nr. XII-601 įsigaliojimo (2015-07-01) paskirtų baudų už administracinius teisės pažeidimus išieškojimas vykdomas iki įstatymo XII-601 įsigaliojimo galiojusia tvarka. Taigi nagrinėjamu atveju pasikeitęs teisinis reguliavimas neaktualus. Vykdomosios bylos duomenimis nustatyta, kad baudos pareiškėjui buvo paskirtos 2007-03-06, 2008-09-05, 2009-03-25, 2010-02-25 nutarimais. Baudų paskyrimo metu galiojusiame Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 308 straipsnyje nebuvo numatytas baudos priverstinio vykdymo senaties terminas.

Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra pažymėjęs, kad dėl administracinės nuobaudos – baudos – vykdymo senaties terminų taikymo būtina vadovautis Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktika, kadangi šis teismas pagal Administracinių bylų teisenos įstatymo 13 straipsnio 1 dalį formuoja vienodą administracinių teismų praktiką aiškinant ir taikant įstatymus bei kitus teisės aktus. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas yra nurodęs, kad administracinėn atsakomybėn patraukto asmens teisinė padėtis negali būti blogesnė už padėtį asmens, dėl kurio buvo priimtas apkaltinamasis nuosprendis baudžiamojoje byloje. Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 96 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad apkaltinamasis nuosprendis nevykdomas, jei jis nebuvo įvykdytas per dvejus metus, kai paskirta bausmė už baudžiamąjį nusižengimą. Analogiškų taisyklių turi būti laikomasi ir vykdant nutarimą dėl administracinės nuobaudos paskyrimo (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2004-10-12 nutartis, priimta administracinėje byloje Nr. N3-904-04; 2009-09-18 nutartis, priimta administracinėje byloje Nr. N-261-7199/2009).

Sprendžiant, ar nėra pasibaigęs nutarimo skirti administracinę nuobaudą – baudą – vykdymo senaties terminas, turi būti nustatyta, ar nepraleistas trijų mėnesių vykdomojo dokumento perdavimo terminas tarp vykdančių nuobaudą arba kitų valdžios institucijų, esant įstatymo numatytiems pagrindams (Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 672 straipsnio 1 dalis, ankstesnė įstatymo redakcija (Nr. XII-601 įsigaliojusi (2015-07-01) Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimo kodekso 308 straipsnio 1 dalis), bei ar vykdymo laikotarpiu nėra dvejų metų laikotarpio, kai valdžios institucijos dėl aplaidumo ar kitų priežasčių nieko neatliko dėl nuobaudos vykdymo (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2007-11-15 nutartis administracinėje byloje Nr. N3-1859/2007, 2009-12-22 nutartis administracinėje byloje Nr. N575-4150/2009, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010-04-22 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-182/2010). Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 672 straipsnio 1 dalis įtvirtina, kad negali būti vykdomas nutarimas skirti administracinę nuobaudą, jeigu jis nebuvo perduotas vykdyti per tris mėnesius nuo priėmimo dienos. Tačiau teisminėje praktikoje pripažįstama, jog nutarimo skirti administracinę nuobaudą – baudą – vykdymo senaties terminas laikomas nepraleistu ne tik tada, kai nepraleistas minėtas trijų mėnesių vykdomojo dokumento perdavimo terminas tarp vykdančių nuobaudą arba kitų valdžios institucijų, esant įstatymo numatytiems terminams, tačiau ir kai vykdymo laikotarpyje nėra dvejų metų laikotarpio, kai valdžios institucijos dėl aplaidumo ar kitų priežasčių nieko neatliko dėl nuobaudos įvykdymo (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2007-05-18 nutartis administracinėje byloje N3-1012-07, Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2013-12-16 nutartis administracinėje byloje Nr. N575-132/2013).

Pareiškėjas nurodo, jog pajamų negauna, šiuo metu atlieka laisvės atėmimo bausmę, taip pat keli vykdomieji dokumentai vykdomi atitinkamai dešimt metų, todėl išieškojimas jo atžvilgiu nutrauktinas. Nagrinėjamu atveju reikalinga nustatyti ar antstolis Aleksandras Selezniovas nuo vykdymo laikotarpio pradžios per 2 metus neatliko jokių veiksmų dėl nuobaudų įvykdymo.

Nagrinėjamu atveju nustatyta, kad pareiškėjui baudos Klaipėdos m. VPK 3PK 2007-03-06 nutarimu Nr. 1159P, VŠĮ „Klaipėdos keleivinis transportas“ 2008-09-05 nutarimu Nr. 40635, 2009-03-25 nutarimu Nr. 45473 ir 2010-02-25 nutarimu Nr. 53555 paskirtos daugiau nei prieš 10 metų. Pažymėtina, kad vykdomosiose bylose nėra duomenų, kad pareiškėjui siųsti procesiniai dokumentai buvo įteikiami. Vykdomųjų bylų medžiaga nustatyta, kad antstolis, siekdamas išieškoti baudas, per visą vykdymo laikotarpį užklausė duomenų VĮ „Registrų centras“, kredito įstaigų, atliko keletą kitų vykdymo veiksmų, nepaisant to, baudų išieškoti nepavyko.

Vykdomųjų bylų Nr. 0010/07/02467, Nr. 0010/08/04871, Nr. 0010/09/03782 ir Nr. 0010/10/02493 duomenimis nustatytas 2 metų laikotarpis, kada antstolis neatliko jokių vykdymo veiksmų, t.y. nebuvo tikrinami viešieji registrai, netikrinama skolininko gyvenamoji vieta, neteikiamos užklausos Valstybiniam socialiniam draudimui ir kt. aktyvūs vykdymo veiksmai siekiant surasti skolininko turtą ar galimas pajamas išieškojimui įvykdyti. Atlikdamas savo tiesiogines funkcijas, antstolis turi teisę neatlygintinai gauti iš Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, Valstybinio socialinio draudimo fondo administravimo įstaigų, kadastrų ir registrų bei kitų fizinių ir juridinių asmenų, tarp jų iš bankų ir kitų kredito bei finansų įstaigų, reikalingus duomenis, nepaisant jų pateikimo formos ir būdo, dokumentų nuorašus, kompiuterinių laikmenų duomenis ar jų kopijas apie skolininko turtą, lėšas, pajamas, išlaidas ir veiklą bei kitus duomenis, reikalingus antstolio funkcijoms atlikti (Lietuvos Respublikos antstolių įstatymo 22 straipsnis). Byloje nėra įrodymų, kad laikotarpiu nuo 2010 metų iki 2016-09-30, siekdamas greitesnio ir realaus baudų išieškojimo, būtų ėmęsis pakartotinų veiksmų patikrinti viešųjų registrų duomenis apie pareiškėjo turimą nekilnojamąjį ir kilnojamąjį turtą, darbovietę, faktinę buvimo vietą.

Teismas daro išvadą, jog tokiu būdu antstolis netinkamai įgyvendino CPK 634 straipsnio 2 dalies nuostatą, kurioje yra nustatyta antstolio pareiga savo iniciatyva imtis visų teisėtų priemonių, kad sprendimas būtų kuo greičiau ir realiai įvykdytas, ir aktyviai padėti šalims ginti jų teises bei įstatymų saugomus interesus.

Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes, vadovaujantis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso redakcijos 672 straipsnio 3 dalimi, kasacinio teismo suformuota praktika, nurodančia, kad jeigu per dvejus metus nuo nutarimo dėl baudos paskyrimo administracinio teisės pažeidimo byloje priėmimo bauda nėra išieškoma ir jei negali būti konstatuota, kad administracinėn atsakomybėn patrauktas asmuo ėmėsi kokių nors veiksmų, siekdamas išvengti baudos mokėjimo, vykdymo procesas administracinio teisės pažeidimo byloje turi būti nutrauktas dėl senaties termino suėjimo. Nustačius, jog vykdomosiose bylose Nr. 0010/07/02467, Nr. 0010/08/04871, Nr. 0010/09/03782 ir Nr. 0010/10/02493 baudos iš skolininko S. B. nebuvo išieškotos, nesant duomenų (įrodymų), jog pareiškėjas būtų trukdęs išieškoti baudą ar kitaip siekęs išvengti vykdymo šiose bylose, taip pat įvertinus tai, kad baudos paskirtos daugiau nei prieš penkerius metus, vadovaujantis protingumo ir sąžiningumo principais, darytina išvada, jog yra pagrindas patenkinti pareiškėjo skundą bei taikyti baudų vykdymo senatį ir vykdomąsias bylas nutraukti Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 629 straipsnio 1 dalies 4 punkto pagrindu.

Esant šioms aplinkybėms, pareiškėjo S. B. skundas dėl antstolio veiksmų tenkintinas – vykdomosios bylos Nr. 0010/07/02467, Nr. 0010/08/04871, Nr. 0010/09/03782 ir Nr. 0010/10/02493 nutrauktinos, o jose taikytos vykdymo priemonės panaikintinos.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 290, 291, 513 straipsniais, teismas

Rezoliucinė dalis

nutarė:

pareiškėjo S. B. skundą dėl antstolio Aleksandro Selezniovo veiksmų patenkinti.

Nutraukti antstolio Aleksandro Selezniovo vykdomas vykdomąsias bylas Nr. 0010/07/02467, Nr. 0010/08/04871, Nr. 0010/09/03782 ir Nr. 0010/10/02493 ir panaikinti jose taikytas vykdymo priemones.

Nutartis per septynias dienas nuo nuorašo gavimo dienos gali būti skundžiama atskiruoju skundu Klaipėdos apygardos teismui per Klaipėdos miesto apylinkės teismą.