Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo sprendimas, eA-674-1047/2026

Teismas: Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas
Dokumentas: Sprendimas
Data: 2026-03-10
Bylos Nr.: eA-674-1047/2026
Teisminio proceso Nr.: 3-61-3-07403-2023-4
Bylos rūšis: administracinė byla

Teisėjai: Rytis Krasauskas (pirm.), Beata Martišienė (pran.), Egidijus Šileikis
Atsakovas: Nacionalinės mokėjimo agentūros prie Žemės ūkio ministerijos
Pareiškėjas: R. P.
Trečiasis asmuo: uždaroji akcinė bendrovė „Autrega“

Kategorijos

29.1.3Išmokų, išmokėtų ir (arba) panaudotų pažeidžiant teisės aktus, grąžinimas ir išieškojimas

Administracinė byla Nr. eA-674-1047/2026Teisminio proceso Nr. 3-61-3-07403-2023-4Procesinio sprendimo kategorija 29.1.3 (S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMASSPRENDIMASLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2026 m. kovo 10 d.Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Ryčio Krasausko (kolegijos pirmininkas), Beatos Martišienės (pranešėja) ir Egidijaus Šileikio,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal atsakovo Nacionalinės mokėjimo agentūros prie Žemės ūkio ministerijos apeliacinį skundą dėl Regionų administracinio teismo 2025 m. vasario 24 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjos R. P. skundą atsakovui Nacionalinei mokėjimo agentūrai prie Žemės ūkio ministerijos (trečiasis suinteresuotas asmuo – uždaroji akcinė bendrovė „Autrega“) dėl sprendimo panaikinimo.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

I.

1. Pareiškėja R. P. kreipėsi į teismą su skundu, prašydama panaikinti Nacionalinės mokėjimo agentūros prie Žemės ūkio ministerijos (toliau – ir NMA, ir Agentūra) 2023 m. gegužės 18 d. sprendimą Nr. SKP-196 „Dėl susidariusios skolos grąžinimo“ (skunde nurodoma 2023 m. gegužės 19 d. sprendimo priėmimo data, tačiau pagal bylos duomenis sprendimo priėmimo data laikytina – 2023 m. gegužės 18 d.) (toliau – ir Sprendimas, ir NMA sprendimas). Pareiškėja taip pat prašė priteisti patirtas bylinėjimosi išlaidas.

2. Pareiškėja skunde nurodė, kad:

2.1. Ji 2018 m. gruodžio 20 d. NMA pateikė paraišką Nr. 19VP-KP-18-1-05925-PR001 (toliau – ir Paraiška) gauti paramą pagal Lietuvos kaimo plėtros 2014–2020 metų programos priemonės „Ūkio ir verslo plėtra“ veiklos srities „Parama ekonominės veiklos pradžiai kaimo vietovėse“ įgyvendinimo nuo 2018 m. taisykles, kai verslo planui įgyvendinti yra mokama išmoka, patvirtintas Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministro 2018 m. spalio 25 d. įsakymu „Dėl Lietuvos kaimo plėtros 2014–2020 metų programos priemonės „Ūkio ir verslo plėtra“ veiklos srities „Parama ekonominės veiklos pradžiai kaimo vietovėse“ įgyvendinimo nuo 2018 m. taisyklių, kai verslo planui įgyvendinti yra mokama išmoka, patvirtinimo“ Nr. 3D-773 (toliau – ir Įgyvendinimo taisyklės), projektui „R. S. transporto paslaugos“ (toliau – ir Projektas) įgyvendinti. Pareiškėjai buvo skirta 16 000 Eur dydžio parama. Parama buvo skirta šioms išlaidoms: naudotam 56 vietų autobusui (1 vnt.), Paraiškai ir verslo planui parengti. NMA sprendimu nusprendė pareiškėjai už nustatytus pažeidimus skirti pačią griežčiausią sankciją ir susigrąžinti visą pareiškėjai suteiktą paramą.

2.2. Pirmuoju pažeidimu NMA konstatavo, kad šiuo atveju pareiškėja įgyvendindama Projektą sukūrė neteisėtas sąlygas gauti paramą, todėl jai taikoma paramos sumažinimo ir (arba) paramos susigrąžinimo 100 proc. nuo paramos sumos sankcija. NMA išvadą, kad paramą realiai gavo ne pareiškėja, o uždaroji akcinė bendrovė (toliau – ir UAB) „Autrega“, iš esmės padarė dėl to, kad, kaip nurodė NMA, pareiškėja daugiausiai pajamų (apie 89,35 proc.) gavo tik iš vieno kliento, t. y. UAB „Autrega“.

2.3. Pareiškėja teikdama paaiškinimus atsakovui nurodė, kad Projektas turėjo būti vykdomas karantino laikotarpiu, kai dėl COVID-19 sukeltos epidemiologinės padėties Lietuvos Respublikoje didelę laiko dalį pareiškėja apskritai negalėjo teikti paslaugų, o, kai jas galėjo teikti, jos nebuvo itin reikalingos ir paklausios. Aplinkybę, kad pareiškėjos veikla buvo paveikta karantino ribojimų, patvirtina ir Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos (toliau – ir VMI) raštas, todėl tokios aplinkybės, jog pareiškėja turėjo vykdyti Projektą apsunkintomis ir nenormaliomis sąlygomis, yra visiškai akivaizdžios, kurių atsakovas, taikydamas sankciją, negalėjo nežinoti. Pareiškėja paraišką paramai gauti teikė dar iki COVID-19 pandemijos pradžios, todėl pareiškėja negalėjo numatyti, kad ji vykdys Projektą itin apsunkintomis sąlygomis, kai galiojo įvairūs įvesto karantino ribojimai.

2.4. Aplinkybes, kad transportavimo ir pavėžėjimo paslaugų rinka buvo itin neigiamai paveikta karantino ribojimų, patvirtina ir viešojoje erdvėje paskelbtos publikacijos. Pavyzdžiui, įmonė UAB „Kautra“ nurodė, kad jos pajamos krito net 95 proc. Šios įmonės veikla yra nepalyginamai didesnės apimties nei pareiškėjos, todėl akivaizdu, kad jeigu tokio dydžio įmonės patiria didelius finansinius praradimus dėl veiklos apribojimo, pareiškėjos padėtis karantino ribojimų metu buvo dar sunkesnė nei tokių įmonių.

2.5. Pareiškėja neginčija aplinkybės, kad didelė dalis pajamų buvo gauta iš UAB „Autrega“. Tačiau tai nebuvo vienintelis pareiškėjos klientas, ir ši aplinkybė buvo žinoma NMA priimant Sprendimą. Kaip matoma iš PVM sąskaitų faktūrų Nr. RPIV031; RPIV027; RPIV025; RPIV023; RPIV021; RPIV020; RPIV019; RPIV018, transporto paslaugos taip pat buvo teikiamos Lietuvos agentūros „SOS vaikai“ Panevėžio skyriui ir UAB „Važiuojam su Bronium“. Visiems pareiškėjos klientams paslaugos buvo teikiamos rinkos kainomis, UAB „Autrega“ nebuvo taikomos kokios nors ypatingos, reikšmingai viršijančios esančias tokio pobūdžio veiklai paslaugų rinkoje, nuolaidos. Dėl šių priežasčių pareiškėja nesutinka, kad paramą realiai gavo ir naudojo UAB „Autrega“, o pareiškėja sudarė šiai įmonei dirbtinas sąlygas paramai gauti. Pareiškėja įsigyto autobuso šiai įmonei nėra perleidusi jokiu tiesiniu pagrindu. Kaip matoma iš PVM sąskaitų faktūrų, ši įmonė, kaip ir kiti pareiškėjos klientai, perka transportavimo paslaugas.

2.6. NMA sprendimas neatitinka Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo (toliau – ir VAĮ) 10 straipsnio 5 dalies 5 ir 6 punktų reikalavimų. Skundžiamame administraciniame akte nėra nurodoma, kodėl nėra atsižvelgiama nei į dėl COVID-19 įvestų karantino apribojimų vykdyti pareiškėjos veiklą bei dėl to objektyviai pasikeitusių Projekto įgyvendinimo aplinkybių, nei kodėl NMA nevertino pareiškėjos teiktų paslaugų kitiems klientams.

2.7. NMA neįvertino aplinkybės, kad didžiąją dalį autobuso kainos sumokėjo pati pareiškėja. Autobusas kainavo 53 240 Eur. Šio autobuso pareiškėja neperleido ir nesiruošia perleisti jokiems tretiesiems asmenims. Jeigu, NMA vertinimu, didžioji dalis paslaugų buvo teikiama vienam pareiškėjos klientui, skundžiamo Sprendimo nepagrįstumą pareiškėja sieja su NMA neatsižvelgimu į ypatingas susiklosčiusias aplinkybes paslaugų teikimo metu.

2.8. Antruoju pažeidimu NMA konstatavo, kad pareiškėja paramą naudojo ne tik Lietuvos Respublikos teritorijoje vykdomiems projektams. Tokia NMA išvada yra nepagrįsta, kadangi vadovaujantis Lietuvos Respublikos pridėtinės vertės mokesčio įstatymo (toliau – ir PVMĮ) 45 straipsnio 6 dalimi tarptautiniu maršrutu laikomas vežimas, kuris prasideda šalies teritorijoje ir baigiasi už jos ribų, vežimas, kuris prasideda už šalies teritorijos ribų ir baigiasi šalies teritorijoje, taip pat vežimas, kuris prasideda ir baigiasi už šalies teritorijos ribų. Vadovaujantis nurodytu įstatymu pareiškėja neatliko jokio vežimo, kuris galėtų būtų laikomas vežimu tarptautiniu maršrutu.

2.9. Pareiškėja turėjo vykdyti veiklą karantino sąlygomis, todėl pareiškėja siekdama kiek įmanoma sumažinti jos veiklos nuostolius privalėjo imtis bet kokių priemonių, kad jos veikla nebūtų nutraukta. NMA nepakankamai įvertino aplinkybes, kodėl pareiškėja turėjo ir galėjo imtis tokių priemonių bei nepagrįstai neatsižvelgė į tai, kad dėl esamų ribojimų ir tuometinės epidemiologinės situacijos jos teikiamos paslaugos ir taip nebuvo paklausios. Tuo atveju, jeigu pareiškėja butų galėjusi veikti normaliomis sąlygomis, ji butų teikusi transportavimo paslaugas tik Lietuvos Respublikoje, tačiau dėl susidariusių nenormalių verslo sąlygų, kurios niekaip nepriklausė nuo pareiškėjos valios, pareiškėja privalėjo imtis papildomų priemonių siekiant užtikrinti tolimesnę jos veiklą, kad Projektas butų įgyvendintas.

2.10. Dėl pareiškėjai skirtos pačios griežčiausios sankcijos pareiškėja remiasi Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo (toliau – ir LVAT) praktika (2014 m. rugpjūčio 12 d. nutartimi administracinėje byloje Nr. A756-916/2014, 2014 m. balandžio 22 d. nutartimi administracinėje byloje Nr. A602-439/2014, 2017 m. sausio 19 d. nutartimi administracinėje byloje Nr. eA-1050-756/2017). Sankcijos taikymas turi būti motyvuotas ir proporcingas, o patys sankcijos rūšies, dydžio parinkimo ir jos proporcingumo aspektai turi būti pagrįsti būtent sprendime, kuriuo tokios sankcijos taikomos (2017 m. kovo 2 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A-89-438/2017, 2017 m. birželio 26 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A-1282-442/2017, 2017 m. balandžio 18 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A-1126-502/2017). Agentūra, taikydama išmokėtos paramos sumos susigrąžinimo ir paramos neskyrimo sankcijas, jos dydį turi individualizuoti pagal bendrąsias prievartos priemonių taikymo asmeniui taisykles, t. y. atsižvelgiant į padaryto pažeidimo pobūdį, jo sunkumą, sukeltas neigiamas pasekmes, asmens atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes ir pan. (2018 m. liepos 4 d. nutartis administracinėje byloje Nr. eA-683-662/2018).

2.11. 2011 m. sausio 27 d. Komisijos reglamento (ES) Nr. 65/2011, kuriuo nustatomos išsamios Tarybos reglamento (EB) Nr. 1698/2005 kontrolės procedūrų įgyvendinimo ir kompleksinio paramos susiejimo įgyvendinimo taisyklės, susijusios su paramos kaimo plėtrai priemonėmis 18 straipsnio 2 dalyje, be kita ko, nustatyta, kad valstybė narė susigrąžina ir (arba) atsisako skirti paramą arba nustato sumažintiną paramos sumą, visų pirma atsižvelgdama į nustatyto pažeidimo rimtumą, mastą ir nuolatinį pobūdį; reikalavimų pažeidimo rimtumas visų pirma priklauso nuo reikalavimų pažeidimo pasekmių svarbos atsižvelgiant į nesilaikytų kriterijų tikslus; reikalavimų pažeidimo mastas visų pirma priklauso nuo reikalavimų pažeidimo poveikio visai operacijai; ar reikalavimų pažeidimas yra nuolatinio pobūdžio, visų pirma priklauso nuo to, kiek trunka jo poveikis arba kiek laiko gali prireikti tam poveikiui nutraukti taikant tinkamas priemones. Taikant sankciją (paramos ar jos dalies susigrąžinimą) būtina atsižvelgti į pažeidimo rimtumą, mastą, trukmę ir pasekmes (LVAT 2017 m. sausio 31 d. sprendimas administracinėje byloje Nr. eA-1124- 575/2017).

2.12. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministro 2014 m. rugpjūčio 26 d. įsakymu Nr. 3D-507 patvirtintomis Lietuvos kaimo plėtros 2014–2020 metų programos administravimo taisyklėmis (toliau – ir Administravimo taisyklės) 188 punktu netinkamai įgyvendinančiam (įgyvendinusiam) projektą paramos gavėjui, pareiškėjui, jų partneriui (-iams) (kai partneriai galimi pagal Programos priemonės įgyvendinimo taisykles) gali būti taikomos Europos Sąjungos (toliau – ir ES) ir Lietuvos Respublikos teisės aktuose numatytos sankcijos. Pagal programos priemones gali būti taikomos tokios sankcijos: paramos dydžio sumažinimas, paramos neskyrimas, reikalavimas grąžinti visą ar dalį išmokėtos paramos, kitos poveikio priemonės dėl su gauta arba prašoma parama susijusių įsipareigojimų nevykdymo ir (arba) nustatytų reikalavimų nesilaikymo.

2.13. Pareiškėja pateikdama Paraišką paramai gauti prisiėmė daug įsipareigojimų. Šiuo atveju NMA konstatavo vos du pažeidimus, tačiau nepaisant to, kad ir pačios NMA vertinimu visi kiti įsipareigojimai buvo vykdomi tinkamai, NMA vis tiek skyrė pačią griežčiausią sankciją pareiškėjai. Pareiškėja niekada neatsisakė bendradarbiauti su NMA, ji visada savalaikiai ir visapusiškai pateikdavo visą informaciją NMA informuodama apie Projekto vykdymo eigą. NMA skirta sankcija yra neproporcinga nustatytiems pažeidimams. Atsakovo nurodytais pažeidimais jokia žala nebuvo padaryta, iš paramos gautos lėšos buvo panaudotos tinkamai, veikla pagal tuo metu esančią situaciją buvo vykdoma ir yra vykdoma, ji nėra nutraukta ir šiuo metu. Pareiškėja ir šiuo metu vysto transporto paslaugų teikimo veiklą, ji įsigijo dar vieną mikroautobusą. NMA visiškai neatsižvelgė į Projekto vykdymo metu buvusią epidemiologinę situaciją, veiklos ribojimus, dėl ko atsakovo priimtas Sprendimas yra formalus, neindividualizuotas bei priimtas neįvertinus visų pareiškėjos paslaugų teikimui turėjusių aplinkybių visumos.

2.14. Pareiškėjai dėl karantino metu įvestų apribojimų buvo apribotos galimybės turėti daug, paraiškos metu planuotų, klientų, todėl susidarė tokia objektyvi situacija, kai didžioji dalis pajamų buvo gauta iš vienos įmonės, kas taip pat savaime neparodo jokių neteisėtų pareiškėjos veiksmų. Vis dėl to kaip matoma iš pateikiamų įrodymų, pareiškėja tokias pačias paslaugas, tokiomis pačiomis rinkos kainomis, teikė ir kitiems asmenims. Tokiu būdu pareiškėja niekada nebuvo atsisakiusi teikti transportavimo paslaugas ir kitiems asmenims. Dėl karantino ribojimų ir epidemiologinės situacijos pareiškėja pasirinko leisti naudoti autobusą ir išvykoms į užsienį. Kitu atveju pareiškėja tiesiog nebūtų gavusi jokių pajamų, dėl ko ji būtų priversta veiklą tiesiog visiškai nutraukti, o Projektas liktų visiškai neįgyvendintas. Atsakovas nei karto iki griežčiausios sankcijos paskyrimo dienos neįpareigojo pareiškėjos pašalinti nustatytus vykdomos veiklos trūkumus. Atsakovas iki sankcijos paskyrimo nei karto nėra paskyręs pareiškėjui švelnesnių poveikio priemonių. Atsakovas iš karto skyrė pačią griežčiausią sankciją net nesvarstydamas apie galimybes skirti švelnesnes sankcijas. Visa tai taip pat parodo, kad NMA šiuo atveju net nebandė individualizuoti situacijos ir tiesiog formaliai nusprendė skirti pačią griežčiausią sankciją.

2.15. LVAT praktikoje tokio pobūdžio ginčuose yra naikinami NMA sprendimai, kai paskirtos sankcijos nėra tinkamai individualizuotos (2018 m. gegužės 21 d. nutartis administracinėje byloje Nr. eA-970-502/2018).

Atsiliepimas

3. Atsakovas NMA atsiliepime į pareiškėjos skundą prašė jį atmesti. Atsakovas nurodė, kad:

3.1. NMA, įtarusi pareiškėjos Projekto pažeidimų, atliko įtariamo pažeidimo tyrimą. Įvertinus atliekant pažeidimą surinktas aplinkybes, nustatyta, kad pareiškėja dirbtinai sukūrė sąlygas gauti paramą (1 pažeidimas) bei su už paramos lėšas įsigyta investicija projektą vykdė ne Lietuvos Respublikos teritorijoje (2 pažeidimas).

3.2. Pažeidimo tyrimas buvo atliekamas dėl susietumo su UAB „Autrega“, kuri nėra paramos gavėja. Dirbtinai sukurtų sąlygų gauti paramą nustatymo metodikoje, patvirtintoje Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministro 2014 m. lapkričio 27 d. įsakymu Nr. 3D-889 (toliau – ir Metodika), numatytas nurodytą rizikos kriterijų „Projekto įgyvendinimo vieta“ (geografinis ryšys) detalizuojantis požymis – kelių juridinių ir (arba) fizinių asmenų projekto (-ų) registracijos vieta ta pati. Rizikos kriterijaus „Projekto (projektų) įgyvendinimo vieta (geografinis ryšys)“ pareiškėja ir UAB „Autrega“ neatitinka, tačiau nustatytos aplinkybės svarbios jas vertinant visumoje. LVAT yra suformavęs praktiką, jog vertinant pažeidimus yra remiamasi surinktų aplinkybių visuma (2020 m. gruodžio 9 d. nutartis administracinėje byloje Nr. eA-4159-968/2020).

3.3. Rizikos kriterijų „Projekte (projektuose) numatyta vykdyti arba vykdoma veikla“ pareiškėja ir UAB „Autrega“ atitinka. Metodikoje nurodyta, kad šis kriterijus nustatomas, kai skirtinguose projektuose ar versluose numatyta vykdyti ir (arba) vykdoma tokia pat ar ją papildanti veikla (vykdoma veikla arba dalis veiklos toje pat atitinkamoje rinkoje arba gretimose rinkose).

3.4. Pareiškėja Paraiškos teikimo ir vertinimo metu buvo UAB „Autrega“ komercijos direktorė. UAB „Autrega“ vienintelė akcininkė bei vadovė yra R. S., pareiškėjos motina. Rizikos kriterijų „Susiję asmenys, susiję projektai, partnerinės įmonės“ (teisinis ir (arba) asmeninis ryšys) pareiškėja ir UAB „Autrega“ atitinka.

3.5. Metodikoje įtvirtinta sąvoka: „Funkcinis nesavarankiškumas – požymis, kai funkciniu požiūriu gamybos ir techniniai procesai sąmoningai išskiriami į skirtingus projektus arba kai nustatoma, kad naudojamasi bendra pagal KPP ar SP finansuojama infrastruktūra, siekiant įgyti paramos tikslams prieštaraujantį pranašumą.“ Buvo atliktos keturios pareiškėjos Projekto patikros vietoje. NMA Prevencijos ir saugos departamento Korupcijos prevencijos ir kokybės skyriaus 2022 m. birželio 8–15 d. atlikta patikra vietoje buvo nepozityvi (patikrinimo ataskaita Nr. V-K1-1443687) (toliau – ir 2022 m. birželio 15 d. patikra vietoje). Įgyvendinimo taisyklių 20.12.2 papunktyje nurodyta, kad mobilių paslaugų veikla gali būti vykdoma visoje Lietuvos Respublikoje, o veiklos nevykdymo laikotarpiu turtas turi būti saugojamas nekilnojamame turte, kurio registracijos vieta turi būti kaimo vietovėje (šiuo konkrečiu atveju turtas turi būti saugomas adresu: (duomenys neskelbtini)). Išanalizavus patikrinimo metu pateiktus dokumentus (autobuso kelionės lapus, PVM sąskaitas faktūras) nustatyta, kad keleivių pavežimo veikla autobusu buvo vykdyta ne tik Lietuvos Respublikos teritorijoje, bet užsienio šalyse, pvz.: Lenkijoje, Latvijoje. Taip pat nustatyta, kad pareiškėjos įgyvendinant Projektą įsigytas autobusas „Neoplan“ yra galbūt perduotas naudotis UAB „Autrega“ (jį pamatyti galima šios įmonės interneto svetainėje (UAB „Autrega“)), nes šios įmonės vadovę (R. S.) bei pareiškėją sieja giminystės ryšys (motina ir dukra), Paraiškoje ir kituose dokumentuose nurodytas pareiškėjos kontaktinis telefonas yra toks pats kaip įmonės interneto svetainėje nurodytas kontaktinis telefonas, didžioji dalis pervežimo paslaugų suteikta būtent UAB „Autrega“. Remiantis pateikta licencija, leidžiančia tarptautinį keleivių vežimą samdos pagrindais arba už atlygį tolimojo susisiekimo ir miesto autobusais, o taip pat UAB „Autrega“ interneto puslapyje pateiktu aprašymu, kad autobusų nuomos paslauga teikiama Panevėžyje, visoje Lietuvoje ir užsienyje, galima daryti prielaidą, jog už paramos lėšas įsigytas autobusas naudojamas užsienyje.

3.6. UAB „Autrega“ internetiniame puslapyje yra ir pareiškėjos autobusas „Neoplan“ (su viešinimo lipduku). Nuotraukos darytos ne Projekto įgyvendinimo vietoje ir UAB „Autrega“ internetinėje svetainėje nenurodyta informacija, jog autobusas Neoplan (valst. Nr. (duomenys neskelbtini) priklauso pareiškėjai, nors pareiškėja savo paaiškinime teigia, kad ji tik reklamavo savo teikiamas paslaugas per įmonę UAB „Autrega“. Pareiškėjos kontaktinis telefono numeris bei investicijos nuotraukos iki šios dienos yra nurodomas UAB „Autrega“ internetiniame puslapyje. Pagal pateiktus tyrimui buhalterinius dokumentus (PVM sąskaitas faktūras) nustatyta, jog nuo 2020 m. vasario 13 d. iki 2023 m. kovo 31 d. pareiškėja suteikė paslaugų UAB „Autrega“ iš viso už 102 326,36 Eur (be PVM), 112 214,50 Eur (su PVM). O kitiems klientams suteikta paslaugų nuo 2020 m. rugsėjo 6 d. iki 2021 m. gruodžio 31 d. iš viso už 9 878,40 Eur (be PVM) ir 11 952,87 Eur (su PVM). Akivaizdžiai matyti, jog 2022 m. ir 2023 m. paslaugos teiktos tik UAB „Autrega“. Pagal pateiktą pardavimo operacijų žurnalą nustatyta, kad nuo 2020 m. vasario 1 d. iki 2023 m. kovo 31 d. išrašytos 62 sąskaitos už suteiktas paslaugas, iš jų 50 sąskaitų arba 89,35 proc. išrašyta UAB „Autrega“.

3.7. Autobusą „Neoplan“ vairuoja pareiškėjos vyras V. P. Rizikos kriterijų „Projektų funkcinis nesavarankiškumas“ pareiškėja taip pat atitinka, nes apie 89,35 proc. komercinių santykių pagrindinė klientė yra UAB „Autrega“. Taigi, pareiškėjos Projektas atitinka tris pagrindinius rizikos kriterijus, nurodytus Metodikos priede. Pagal Metodikos 7 punktą nustatydama, ar sąlygos gauti paramą buvo dirbtinai sukurtos, NMA gali remtis ne vien kriterijais, nusakančiais geografinius, ekonominius, funkcinius ir teisinius ir (arba) asmeninius ryšius, bet ir kitais požymiais, rodančiais, kad būta sąmoningo asmenų veikimo ar veiksmų derinimo. Nustačius sąmoningo asmenų veikimo ar veiksmų derinimo požymių, nepriklausomai nuo rizikos kriterijų skaičiaus, atliekamas išsamus vertinimas, kaip nurodyta Metodikos 8 punkte. Metodikos 6 punkte nurodyta: „Jei projektas pagal Metodikos priede detalizuotus rizikos kriterijus galimai atitinka dirbtinai sukurtas sąlygas paramai gauti (tiek paraiškos vertinimo, tiek projekto administravimo ar priežiūros metu), būtina papildomai įvertinti (atsižvelgiant į Europos Sąjungos Teisingumo Teismo sprendimus bylose Nr. C-434/12 ir Nr. C-110/13 bei Europos Sąjungos Teisingumo Teismo rekomendacijas dėl šių bylų): 6.1. objektyvius elementus, kuriais remiantis daroma išvada, kad nebus galima pasiekti paramos tikslų; 6.2. subjektyvius elementus, kuriais remiantis daroma išvada, kad dirbtinai sukūrus sąlygas paramai gauti, buvo išimtinai siekiama įgyti paramos skyrimo tikslams prieštaraujantį pranašumą.“

3.8. UAB „Autrega“ įsteigta 1996 m. spalio 22 d. (nuo 1996 m. spalio 22 d. iki 2014 m. gruodžio 12 d. buvo R. S. įmonė, o nuo 2014 m. gruodžio 12 d. UAB „Autrega“). Taip pat pagal viešai prieinamą informaciją www.rekvizitai.lt nustatyta, jog UAB „Autrega“ dirba 20 darbuotojų, tad ji neatitinka labai mažos įmonės aprašymo (labai maža įmonė – įmonė, kurioje dirba mažiau kaip 10 darbuotojų). Iš viso pareiškėja gavo 50 atrankos balų, iš jų 10 balų dėl amžiaus. UAB „Autrega“ vienintelė akcininkė ir vadovė R. S. šių balų būtų negavusi. Be to, UAB „Autrega“ nebūtų atitikusi Įgyvendinimo taisyklių 13.2, 20.11 papunkčių ir 14 punkto nuostatų, nes įmonė yra veikianti nuo 2015 m. gegužės 22 d. ir jos buveinė registruota ne kaimo vietovėje, o mieste adresu: (duomenys neskelbtini). Taigi objektyvųjį elementą atitinka.

3.9. Atsižvelgiant į Europos Sąjungos Teisingumo Teismo (toliau – ir ESTT) bylos C-434/12 41 pastraipą, subjektyvus elementas gali būti nustatytas visų pirma įrodžius įvairių paraiškas dėl paramos pagal EŽŪFKP paramos schemą pateikusių investuotojų susitarimą, galintį pasireikšti sąmoningo veiksmų derinimo forma, ypač kai investiciniai projektai yra tapatūs ir kai šiuos projektus sieja geografinis, ekonominis, funkcinis, teisinis ir (arba) asmeninis ryšiai. Remiantis tais pačiais išdėstytais argumentais atsakovas nustatė ir subjektyvųjį elementą.

3.10. Atsižvelgiant į tai, kad pareiškėjos projektą su UAB „Autrega“ sieja bendra vykdoma veikla, asmeninis ryšys, ji yra funkciškai nesavarankiška bei atitinka ir objektyvųjį ir subjektyvųjį elementus, vadovaujantis Sankcijų už teisės aktų nuostatų pažeidimus įgyvendinant Lietuvos kaimo plėtros 2014–2020 metų programos priemones taikymo metodika, patvirtinta Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministro 2014 m. gruodžio 4 d. įsakymu Nr. 3D-929 (toliau – ir Sankcijų metodika), išnagrinėjus Projektą, pareiškėjos pateiktą informaciją bei sąsajas, pakanka įrodymų teigti, kad pareiškėjos Projektu buvo dirbtinai sukurtos sąlygos gauti paramą, o pagrindinis naudos gavėjas yra UAB „Autrega“. Sukūrus dirbtines sąlygas iš esmės nepasiekti ir projekto bei programos priemonės tikslai.

3.11. NMA nustatytas pareiškėjos pažeidimas yra dirbtinių sąlygų sukūrimas, kuris negali būti pateisinamas karantino ribojimais, todėl tokiu atveju, vadovaujantis teisiniu reguliavimu, pareiškėjai negali būti taikomos jokios lengvatos, priešingai, NMA turi užtikrinti tinkamą ir teisėtą ES lėšų panaudojimą. 1995 m. gruodžio 18 d. Tarybos reglamento (EB, Euratomas) Nr. 2988/95 dėl Europos Bendrijų finansinių interesų apsaugos (toliau – ir Reglamentas Nr. 2988/95) 4 straipsnio 3 dalyje numatyta, jog „jeigu nustatoma, kad veiksmais buvo siekiama gauti naudos, kuri neatitinka konkrečiu atveju taikomų Bendrijos teisės tikslų, dirbtinai sukuriant sąlygas, būtinas tokiai naudai gauti, toji nauda, atsižvelgiant į kiekvieną konkretų atvejį, panaikinama arba sutrukdoma ją gauti“. 2013 m. gruodžio 17 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (ES) Nr. 1306/2013 dėl bendros žemės ūkio politikos finansavimo, valdymo ir stebėsenos, kuriuo panaikinami Tarybos reglamentai (EEB) Nr. 352/78, (EB) Nr. 165/94, (EB) Nr. 2799/98, (EB) Nr. 814/2000, (EB) Nr. 1290/2005 ir (EB) Nr. 485/2008 su paskutiniais pakeitimais, padarytais 2017 m. gruodžio 13 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentu (ES) Nr. 2017/2393 (toliau – ir Reglamentas Nr. 1306/2013), 58 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad įgyvendindamos bendrą žemės ūkio politiką (BŽŪP) valstybės narės priima visas būtinas teisines, reguliavimo ir administracines nuostatas ir imasi visų kitų priemonių, būtinų veiksmingai Sąjungos finansinių interesų apsaugai užtikrinti (a–e punktai). Įgyvendinimo taisyklių 23.14 papunktyje nurodyta, jog paramos gavėjas įsipareigoja nuo paramos paraiškos pateikimo dienos iki projekto kontrolės laikotarpio pabaigos užtikrinti, kad nebus sukurta neteisėtų sąlygų gauti paramą, kaip nurodyta Metodikoje.

3.12. Įgyvendinimo taisyklių 51 punkte nurodyta, kad netinkamai įgyvendinančiam (įgyvendinusiam) projektą paramos gavėjui taikomos ES ir Lietuvos Respublikos teisės aktuose numatytos sankcijos. Atsakovas taip pat vadovavosi Administravimo taisyklių 188, 189 punktais, Metodikos 17 punktu, Sankcijų metodikos 1 priedo lentelės 20 punktu.

3.13. Pareiškėja įsipareigojimų turi laikytis nuo veiklos vykdymo pradžios iki projekto kontrolės laikotarpio pabaigos, t. y. nuo 2019 m. spalio 30 d. iki 2024 m. balandžio 8 d. Taigi karantino ribojimams pasibaigus pareiškėja galėjo ieškoti ir kitų klientų, tačiau to nepadarė. Tai patvirtina ir pačios pareiškėjos į bylą pateiktos sąskaitos faktūros. Tokie pareiškėjos veiksmai prieštarauja ir protingumo principui, kadangi pareiškėja šioje situacijoje nesielgė atidžiai, rūpestingai ir sąžiningai.

3.14. Vertinant pareiškėjos skundo argumentą, jog „<...> NMA neįvertino aplinkybės, kad didžiąją dalį autobuso kainos sumokėjo pati pareiškėja“, neaišku kodėl NMA turėjo vertinti ar atsižvelgti į šią aplinkybę, kadangi pati pareiškėja verslo plano 1 punkte „Bendra informacija apie verslo idėją“ buvo nurodžiusi, kad „Planuojama projekto vertė 25 505 Eur, prašoma paramos suma 16 000 Eur. Projektas bus įgyvendinamas, pasinaudojus pirmąja įmoka (8 000 Eur) bei nuosavomis lėšomis“. Taigi aplinkybė, kad dalį Projekto investicijų pareiškėja apmokės savo nuosavomis lėšomis, nebuvo ir nėra ginčijama.

3.15. Įgyvendinimo taisyklių 20.12.2 papunktyje numatyta, kad jeigu paramos lėšomis finansuojama mobilioji paslaugų teikimo ekonominė veikla, ji gali būti vykdoma visoje Lietuvos Respublikos teritorijoje, o ekonominės veiklos nevykdymo laikotarpiu iš paramos lėšų įgytas turtas turi būti saugomas nekilnojamajame turte, kurio registracijos vieta turi būti kaimo vietovėje. Projekto įgyvendinimo vieta laikoma pareiškėjo – fizinio asmens – gyvenamosios vietos deklaravimo vieta arba pareiškėjo – juridinio asmens – buveinės registravimo vieta, kuri turi būti kaimo vietovėje. Įgyvendinimo taisyklių 21.6 papunktyje nurodyta, kad parama neteikiama ne Lietuvos Respublikos teritorijoje vykdomiems projektams. Pagal 2022 m. birželio 15 d. patikros vietoje duomenis, t. y. autobuso kelionės lapus, PVM sąskaitas faktūras nustatyta, kad už paramos lėšas įsigytu autobusu „Neoplan“ veikla buvo vykdoma ne tik Lietuvos Respublikos teritorijoje, bet ir užsienio šalyse, pvz., Lenkijoje, Latvijoje. Vadovaujantis Sankcijų metodikos 1 priedo lentelės 9 punktu, už paramos lėšas įsigytas autobusas „Neoplan“ turi būti naudojamas tik išimtinai projekto veiklos vykdymui ir tik Lietuvos Respublikos teritorijoje, tačiau pagal kelionės lapus matyti, kad pirmas išvykimas iš Lietuvos Respublikos teritorijos buvo fiksuotas 2020 m. kovo mėn. kelionės lape į Jūrmalą (toliau išvykimai kartojosi), paskutinis 2022 m. liepos mėn. (sankcija apskaičiuota nuo 2020 m. kovo 1 d. iki 2022 m. liepos 31 d.), t. y. už 883 kalendorines dienas. Todėl kaip nepagrįstas atmestinas pareiškėjos skundo teiginys, kad ji neatliko jokio vežimo, kuris galėtų būti laikomas vežimu tarptautiniu maršrutu.

3.16. Pareiškėjai licencija Nr. LIC-007522-EBKL, leidžianti tarptautinį keleivių vežimą samdos pagrindais arba už atlygį tolimojo susisiekimo ir miesto autobusais, išduota nuo 2020 m. sausio 7 d. Karantinas Lietuvos Respublikos teritorijoje įvestas 2020 m. kovo 16 d. Pareiškėja galėjo išsiimti leidimą vykdyti veiklą tik Lietuvos Respublikos teritorijoje, t. y. ji tokią galimybę turėjo, tačiau pati, savo iniciatyva, dar nepaskelbus karantino, išsiėmė leidimą vykdyti veiklą ne tik Lietuvos Respublikos teritorijoje, bet ir užsienyje.

3.17. Pareiškėja turėjo laikytis įsipareigojimų nuo veiklos vykdymo pradžios iki Projekto kontrolės laikotarpio pabaigos, t. y. nuo 2019 m. spalio 30 d. iki 2024 m. balandžio 8 d., o tai 1 621 kalendorinė diena (61 d. (2019 m.) + 366 k. d. (2020 m.) + 3 654 k. d. (2021 m.) + 365 k. d. (2022 m.) + 365 k. d. (2023 m.) + 99 k. d. (2024 m.). Pareiškėjai taikytina paramos 8 715,60 Eur dalies susigrąžinimo sankcija (16 000 Eur x 883 k. d. / 1 621 k. d.= 8 715,60 Eur). Vadovaujantis Administravimo taisyklių 188, 189 punktais, Metodikos 1 priedo 20 punktu, Reglamento Nr. 2988/95 4 str. 3 dalimi, Reglamento Nr. 1306/2013 60 straipsniu, pareiškėjos Projektui pritaikyta išmokėtos 16 000 Eur paramos sumos susigrąžinimo sankcija.

3.18. NMA suteikta diskrecijos teisė nėra absoliuti, o viešojo administravimo institucijos, įgyvendindamos diskrecines galias, be kita ko, turi nepiktnaudžiauti joms suteiktais įgaliojimais, laikytis objektyvumo ir nešališkumo, lygybės prieš įstatymą ir proporcingumo principų. Sprendime yra nurodyti argumentai dėl pareiškėjos pažeistų teisės aktų nuostatų, pagrindimas faktinėmis aplinkybėmis, kodėl nagrinėjamu atveju buvo pagrindas susigrąžinti visą pareiškėjai išmokėtos paramos sumą, taip pat Sprendimas yra tinkamai motyvuotas. NMA, nustačiusi, kad pareiškėjos Projektą su UAB „Autrega“ sieja bendra vykdoma veikla, asmeninis ryšys, ji yra funkciškai nesavarankiška bei atitinka ir objektyvųjį bei subjektyvųjį elementus, pagrįstai nusprendė, jog pareiškėja sukūrė neteisėtas sąlygas gauti paramą, todėl Sprendimu pareiškėjai pritaikyta teisinga ir proporcinga sankcija, numatyta Sankcijų metodikos 1 priedo lentelės 20 punkte – paramos susigrąžinimo 100 proc. nuo paramos sumos sankcija. Pareiškėjai pritaikyta ne pati griežčiausia sankcija, kadangi pagal aptariamą teisinį reguliavimą gali būti taikoma ir papildoma sankcija – paramos gavėjui ir (arba) partneriui neskiriama parama pagal tą priemonę arba už atitinkamo tipo veiksmus ištisus kalendorinius metus, kuriais nustatyta, kad nesilaikoma reikalavimų, ir kitus kalendorinius metus.

4. Trečiasis suinteresuotas asmuo UAB „Autrega“ atsiliepime į pareiškėjos skundą prašė jį tenkinti.

5. Trečiasis suinteresuotas asmuo atsiliepime nurodė, kad UAB „Autrega“ užsiima kelionių organizavimu, autobusų ir mikroautobusų nuoma, keleivių vežimu Lietuvoje ir užsienyje. UAB „Autrega“ aktyviai ir sėkmingai dirba keleivių vežimo srityje nuo 1996 metų. UAB „Autrega“ nėra susijusi su pareiškėja, ji savo veiklą vykdo visiškai atskirai nuo pareiškėjos. UAB „Autrega“ nebuvo žinomos aplinkybės kokiomis sąlygomis pareiškėja įsigijo autobusą dėl kurio kilo ginčas šioje byloje. UAB „Autrega“ pareiškėjos paslaugomis naudodavosi pagal poreikį, taip, kaip naudojosi ir naudojasi kitų transporto priemonių savininkų ar naudotojų nuoma. UAB „Autrega“ nebūdavo taikomos kokios nors išskirtinės nuolaidos ar sudaromos kokios nors išskirtinės sąlygos, pareiškėjos teikiamų paslaugų kaina atitiko rinkos kainas. Šiuo metu UAB „Autrega“ priklauso keturiolika mikroautobusų ir devyni autobusai, todėl neturi planų įsigyti autobuso iš pareiškėjos. Dauguma UAB „Autrega“ autobusų yra žymiai naujesni, nei pareiškėjos. Tai svarbu, nes šiuo metu pagal aplinkosauginius reikalavimus daugumoje viešųjų pirkimų reikalaujama euro 5 / euro 6 standarto. Taip pat į daugelį Europos šalių miesto centrų galima įvažiuoti ne žemesniu nei euro 5 / euro 6 standartu, todėl UAB „Autrega“ tikrai nėra suinteresuota iš pareiškėjos kažkaip perimti ar įsigyti euro 4 standarto autobusą. UAB „Autrega“ pritarė pareiškėjos pozicijai, kad COVID-19 pandemijos metu kelionių organizavimo veikla tapo sudėtinga, reikėjo veikti ypač neįprastomis, niekada transporto paslaugų verslui ankščiau nebūdingomis, sąlygomis.

II.

6. Regionų administracinis teismas 2025 m. vasario 24 d. sprendimu pareiškėjos skundą patenkino, panaikino NMA 2023 m. gegužės 18 d. sprendimą Nr. SKP-196 „Dėl susidariusios skolos grąžinimo“ (teismo nurodyta NMA sprendimo priėmimo data – 2023 m. gegužės 19 d. – laikytina rašymo apsirikimo klaida). Teismas priteisė pareiškėjai 1 921,50 Eur bylinėjimosi išlaidas iš atsakovo NMA.

7. Teismas pažymėjo, kad ginčas kilo dėl NMA Sprendimo teisėtumo ir pagrįstumo.

8. Teismas nustatė, kad:

8.1. Pareiškėja 2018 m. gruodžio 20 d. NMA pateikė Paraišką.

8.2. Pareiškėja 2019 m. kovo 7 d. pateikė raštą NMA, kuriuo pateikė papildomą ir patikslintą informaciją paramai gauti. 2019 m. kovo 25 d. NMA išsiuntė raštą Nr. BRK-1519 dėl paramos skyrimo. Pareiškėjai buvo skirta 16 000 Eur dydžio parama. Parama buvo skirta šioms išlaidoms: naudotam 56 vietų autobusui (1 vnt.), Paraiškai ir verslo planui parengti.

8.3. Vadovaujantis NMA sprendimu, kurio pagrindu pareiškėjai buvo skirta parama, pareiškėja įsipareigojo: pradėti įgyvendinti verslo planą ne vėliau kaip per 9 mėnesius nuo sprendimo skirti paramą priėmimo dienos, t. y. nuo 2019 m. kovo 25 d., ir raštu apie tai informuoti NMA; iki 2019 m. gruodžio 31 d. verslo planą įgyvendinti tinkamai per jame numatytą laikotarpį, kuris ne ilgesnis kaip 3 metai nuo rašytinio pranešimo NMA apie verslo plano įgyvendinimo pradžią. Laikoma, kad verslo planas įgyvendintas tinkamai, kai pasiekti projekto rezultatai, t. y. atliktos visos verslo plane numatytos investicijos, pasiektas priežiūros rodiklis – sukurta (-os) darbo vieta (-os) ir vykdoma pelninga ekonominė veikla, taip pat NMA pateiktas paskutinis mokėjimo prašymas ir galutinė projekto įgyvendinimo ataskaita; iki verslo plano įgyvendinimo pabaigos sukurti ne mažiau kaip 1 (vieną) darbo vietą (etatą), susijusią su ekonomine veikla, kuriai prašoma paramos, ir išlaikyti ją (-as) iki projekto kontrolės laikotarpio pabaigos. Iki verslo plano įgyvendinimo pabaigos įsigyti verslo liudijimą arba individualios veiklos pažymą; nuo paramos paraiškos pateikimo dienos iki projekto kontrolės laikotarpio pabaigos tvarkyti buhalterinę apskaitą (sudaryti balansą, pelno (nuostolių) ataskaitas); nuo paramos paraiškos pateikimo dienos iki projekto kontrolės laikotarpio pabaigos užtikrinti, kad su projektu susijusių buhalterinių operacijų įrašai būtų atskiriami nuo kitų, įprastinių paramos gavėjo operacijų; viešinti paramą pagal Suteiktos paramos pagal Lietuvos kaimo plėtros 2014–2020 metų programą viešinimo taisykles, patvirtintas Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministro 2014 m. gruodžio 3 d. įsakymu Nr. 3D-925; ne vėliau kaip per 10 darbo dienų raštu pranešti NMA apie bet kurių duomenų, nurodytų pateiktoje ir užregistruotoje paramos paraiškoje, pasikeitimus; sudaryti sąlygas institucijų, atliekančių paramos paraiškų vertinimą, atranką ir projektų įgyvendinimo priežiūrą, programos įgyvendinimo priežiūrą, atstovams ar jų įgaliotiems asmenims patikrinti paramos paraiškoje ir prie jos pridedamuose dokumentuose pateiktus duomenis ir atlikti patikrą projekto įgyvendinimo vietoje, gauti papildomos informacijos apie projektą nuo paramos paraiškos pateikimo dienos, taip pat audituoti, kontroliuoti, tikrinti, kaip yra laikomasi tinkamumo gauti paramą sąlygų ir reikalavimų, kaip yra vykdomas projektas ir ekonominė veikla, kuriai buvo skirta parama, po sprendimo skirti paramą priėmimo dienos iki projekto kontrolės laikotarpio pabaigos; teikti NMA visą informaciją ir duomenis, reikalingus statistikos tikslams, programos įgyvendinimo stebėsenai, viešinimui bei reikalingiems vertinimams atlikti; pasikeitus Smulkiojo ir vidutinio verslo subjekto statuso deklaracijoje (toliau – ir Deklaracija) pateiktiems duomenims, pateikti NMA atnaujintą Deklaraciją per 10 darbo dienų nuo duomenų pasikeitimo fakto; Projekto įgyvendinimo metu ir projekto kontrolės laikotarpiu užtikrinti atitiktį tinkamumo sąlygoms; jei Projekte vykdoma ar numatyta vykdyti ekonominė veikla, kuriai vykdyti turi būti gauta licencija, kaip nurodyta Licencijavimo pagrindų apraše, patvirtintame Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2012 m. liepos 18 d. nutarimu Nr. 937 (toliau – ir Licencijavimo aprašas), pateikti NMA licenciją arba kitą Licencijavimo apraše nurodytą dokumentą su paskutiniu mokėjimo prašymu; Projekto įgyvendinimo metu ir projekto kontrolės laikotarpiu užtikrinti atitiktį atrankos kriterijui – sukurti ir projekto kontrolės laikotarpiu išlaikyti ne mažiau kaip vieną nesezoninę darbo vietą; Projekto įgyvendinimo metu ir projekto kontrolės laikotarpiu užtikrinti atitiktį atrankos kriterijui – pareiškėjas turi būti kaimo vietovėje veikiantis ūkio subjektas, kuris iki Paraiškos pateikimo dienos yra kaimo gyventojas, ne trumpiau kaip 1 metus deklaravęs gyvenamąją vietą kaimo vietovėje; Projekto įgyvendinimo metu ir projekto kontrolės laikotarpiu užtikrinti atitiktį atrankos kriterijui – pareiškėja (fizinis asmuo) turi būti moteris; nuo Paraiškos pateikimo dienos iki projekto kontrolės laikotarpio pabaigos užtikrinti, kad nebus sukurta neteisėtų sąlygų gauti paramą, kaip nurodyta Metodikoje; iki verslo plano įgyvendinimo pabaigos sukurti naują (-as) darbo vietą (-as) ir pradėti pelningai veikti, o iki projekto kontrolės laikotarpio pabaigos – išlaikyti naują (-as) darbo vietą (-as); paskutiniais verslo plano įgyvendinimo metais gauti ne mažiau kaip 50 proc. pajamų iš paslaugų teikimo, kai jų teikimas susijęs su produkto, patenkančio į Sutarties I priedą, apdorojimu, perdirbimu, gaminimu; įsigyti visas verslo plane numatytas investicijas iki verslo plano įgyvendinimo pabaigos ir saugoti patirtų išlaidų ir jų apmokėjimo įrodymo dokumentus (paramos gavėjas neteikia patirtų išlaidų ir jų apmokėjimo įrodymo dokumentų, jeigu to nepaprašo NMA); NMA paprašius, pateikti visus būtinus dokumentus; Projekto įgyvendinimo ir kontrolės laikotarpiais neteikti melagingos informacijos; įvykus įvykiui, kurio metu sunaikinamas projekto lėšomis įsigytas ar sukurtas turtas, atkurti turtą ne mažesne negu atkuriamąja turto verte ir ne blogesnių techninių parametrų, ir apie tai raštu pranešti NMA ne vėliau kaip per 10 darbo dienų nuo tokios informacijos sužinojimo; atsiskaityti su tiekėjais tik per finansų įstaigas; paskutinį mokėjimo prašymą pateikti ne vėliau kaip pirmaisiais metais po verslo plano įgyvendinimo metų, t. y. 2020 m. vasario 28 d.

8.4. 2019 m. balandžio 1 d. pareiškėjai buvo išmokėtas 8 000 Eur avansas, o 2021 m. balandžio 8 d. buvo išmokėta likusi 8 000 Eur paramos dalis. 2019 m. rugsėjo 26 d. pareiškėja pateikė prašymą NMA leisti atidėti Projekto įgyvendinimo terminus: pradžia – 2019 m. lapkričio 1 d., pabaiga – 2021 m. vasario 28 d.

Šalies argumentai

8.5. 2019 m. spalio 15 d. pareiškėja pateikė prašymą NMA, kuriuo prašė pratęsti verslo plano įgyvendinimo terminą iki 2020 m. gruodžio 31 d., o mokėjimo prašymo terminą iki 2022 m. vasario 28 d. 2019 m. spalio 16 d. pareiškėja gavo NMA pranešimą, kad pareiškėjos prašymai dėl terminų atidėjimo ir pratęsimo yra tenkinami.

8.6. 2020 m. sausio 15 d. pareiškėja iš UAB „Meteorit turas“ įsigijo autobusą „Neoplan“ Projekto veiklai vykdyti.

8.7. 2020 m. gruodžio 16 d. pareiškėja pateikė informaciją NMA dėl Projekto vykdymo eigos nurodydama, kad paskelbus karantiną jos veikla iš esmės buvo sustabdyta ir ji turėjo imtis bet kokios galimybės išsaugoti ką tik sukurtą verslą bei iš jo išgyventi. Dėl to pareiškėja prašė atsižvelgti NMA į nurodytas aplinkybes vertinant pasiektus Projekto rodiklius. 2022 m. gruodžio 19 d. NMA elektroniniu paštu pateikė klausimus pareiškėjai dėl Projekto įgyvendinimo. NMA prašė pareiškėjos pateikti atnaujintą individualios veiklos pažymėjimą, dokumentus, kurie pagrįstų, kad buvo sukurta viena darbo vieta, paaiškinti kodėl veikla buvo vykdyta ne Lietuvos Respublikos teritorijoje, paaiškinti pareiškėjos susietumą su įmone UAB „Autrega“ ir dėl galbūt šiai įmonei perduoto naudotis už paramos lėšas įsigyto autobuso. 2022 m. gruodžio 20 d. pareiškėja pateikė atsakymą NMA.

8.8. NMA 2023 m. balandžio 17 d. pradėjo tyrimą dėl Projekto įgyvendinimo pažeidimų.

8.9. NMA Sprendimu pritaikė išmokėtos 16 000 Eur paramos sumos susigrąžinimo sankciją. Sankcija taikyta nustačius, kad paramos gavėja dirbtinai sukūrė sąlygas gauti paramą (1 pažeidimas) bei su už paramos lėšas įsigyta investicija projektą vykdė ne Lietuvos Respublikos teritorijoje (2 pažeidimas).

Žemesnės instancijos teismas

9. Teismas pažymėjo, kad, sprendžiant pareiškėjos reikalavimų pagrįstumą, būtina įvertinti ir skundžiamo Sprendimo, kuris laikytinas administraciniu sprendimu, atitiktį VAĮ 10 straipsnio 5 dalies 5–6 punktų nuostatoms, nurodytiems teisėtumo ir pagrįstumo kriterijams.

10. Teismas, spręsdamas ginčą, vadovavosi Administravimo taisyklių 242, 188, 189 punktais, Sankcijų metodikos 1 priedo 20 punktu, Teisės aktų nuostatų pažeidimų, susijusių su Europos žemės ūkio garantijų fondo, Europos žemės ūkio fondo kaimo plėtrai ir Europos žuvininkystės fondo priemonių įgyvendinimu, administravimo taisyklėmis, patvirtintomis Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministro 2010 m. vasario 5 d. įsakymu Nr. 3D-80 (toliau – ir Pažeidimų administravimo taisyklės), Metodikos 5.1, 5.2, 6, 6.1, 6.2, 7, 8, 13, 13.1–13.4, 14, 15, 16 punktais.

11. Teismas nurodė, kad nagrinėjamu atveju NMA nustatė tris rizikos kriterijus – „Projektuose numatyta vykdyti arba vykdoma veikla (ekonominis ryšys)“, „susiję asmenys, susiję projektai, partnerinės įmonės (teisinis ir (arba) asmeninis ryšys)“ ir „Projekto funkcinis nesavarankiškumas (funkcinis ryšys)“. Rizikos kriterijus „Projektų įgyvendinimo vieta (geografinis ryšys)“ nebuvo nustatytas.

12. Dėl rizikos kriterijaus „Projektuose numatyta vykdyti arba vykdoma veikla (ekonominis ryšys)“ teismas pažymėjo, kad pagal Metodikos Priedo 2 punktą, pavyzdiniai šio rizikos kriterijaus požymiai – skirtinguose projektuose ar versluose numatyta vykdyti ir (arba) vykdoma tokia pat ar ją papildanti veikla (vykdoma veikla arba dalis veiklos toje pat atitinkamoje rinkoje arba gretimose rinkose). Taigi, rizikos kriterijus nustatomas ne tik vykdant visiškai tokią pačią veiklą, bet ir viena kitą papildančias veiklas, t. y. dalį veiklos, vykdomos pagal kitą projektą, bet toje pat rinkoje ar gretimose rinkose. Nagrinėjamu atveju nustatyta ir pareiškėja šios aplinkybės bylos nagrinėjimo metu neginčijo, kad tiek pareiškėja, tiek UAB „Autrega“ vykdo iš esmės vienodą veiklą pagal tą pačią Ekonominės veiklos rūšių klasifikatoriaus, patvirtinto Statistikos departamento prie Lietuvos Respublikos Vyriausybės generalinio direktoriaus 2007 m. spalio 31 d. įsakymu Nr. DĮ-226 (toliau – ir EVRK), klasę – 49.39 „kitas, niekur nepriskirtas, keleivinis sausumos transportas“. Ši aplinkybė atitinka Metodikos Priedo 2 punkte nurodytus šio rizikos kriterijaus požymius ir tai leido atsakovui pagrįstai konstatuoti formalų pareiškėjos Projekto atitikimą šiam rizikos kriterijui.

13. Nagrinėjamu atveju teismas, atsižvelgęs į tai, kad paramos gavėja yra ir UAB „Autrega“ komercijos direktorė (teismo posėdyje patvirtino, jog ir toliau eina šiais pareigas, tik šiuo metu yra vaiko priežiūros atostogose), o UAB „Autrega“ vienintelė akcininkė bei vadovė yra pareiškėjos mama, nusprendė, kad yra pagrindas konstatuoti rizikos kriterijų „Susiję asmenys, susiję projektai, partnerinės įmonės (teisinis ir (arba) asmeninis ryšys)“. Teismas, pasisakydamas dėl šio rizikos kriterijaus, vadovavosi Metodikos 5.4 punktu ir Priedo 3 punkto 3 papunkčiu, Lietuvos Respublikos smulkaus ir vidutinio verslo plėtros įstatymo (toliau – ir SVVPĮ) 3 straipsnio 16 dalies 1, 2 ir 3 punktais, ESTT byla Nr. C-110/13.

14. Teismas, pasisakydamas dėl Sprendime nurodyto rizikos kriterijaus „Projekto nesavarankiškumas (funkcinis ryšys)“, vadovavosi Metodikos Priedo 4 dalimi (eilės Nr. 4), Metodikos Priedo 4.1 punktu. Nagrinėjamu atveju pagal Paraišką matyti, kad pareiškėjos planuojamos verslo rūšis pagal veiklos formą – paslaugų teikimas. Kaip nustatė Agentūra, 89,35 proc. komercinių santykių pagrindinė klientė buvo UAB „Autrega“. Tačiau taip pat nustatyta ir ginčo dėl šios aplinkybės nėra, kad UAB „Autrega“ nebuvo vienintelis pareiškėjos klientas. Pareiškėja paslaugas teikė ir Lietuvos agentūros „SOS vaikai“ Panevėžio skyriui, UAB „Važiuojam su Bronium“. Taigi, tam, kad pareiškėja galėtų iš esmės vykdyti numatytą veiklą – teikti keleivinio sausumos transporto paslaugas – jai nei UAB „Autrega“ veiklos, nei investicijų nereikia. Be to, pareiškėja paslaugas UAB „Autrega“ teikė rinkos kainomis. Teigti, kad pareiškėja gali vykdyti Paraiškoje numatytą veiklą tik UAB „Autrega“ veiklos ar jos investicijų pagalba, nėra pagrindo. Teismo vertinimu, nagrinėjamu atveju šio požymio pareiškėja neatitinka. Pagal Metodikos Priedo 4.4 punktą funkcinio nesavarankiškumo požymiu laikoma tai, kad keli subjektai keičiasi ar naudojasi tais pačiais įrengimais, įranga, darbuotojų darbu ar kitais ištekliais. Nagrinėjamu atveju iš Sprendimo nėra aišku, Agentūra nenustatė, kokiais tais pačiais įrengimais, įranga, darbuotojų darbu ar kokiais kitais ištekliais naudojasi pareiškėja ir UAB „Autrega“. Pagal Paraišką pareiškėjos planuojama veikla – keleivinis sausumos transportas. Iš Sprendimo dalies „Projektų funkcinis nesavarankiškumas“ matyti, kad Agentūra nustatė, jog paramos gavėja suteikė paslaugų UAB „Autrega“ už 102 326,36 Eur (be PVM) atitinkamai už 112 214,50 Eur (su PVM). Taigi atsakovas pripažįsta, kad pareiškėja vykdė Paraiškoje numatytą veiklą teikti paslaugas. Sprendime duomenų, kad pareiškėjos už Paraiškos lėšas įsigytas autobusas būtų perleistas UAB „Autrega“ naudotis neatlygintinai, nėra. Tokių duomenų atsakovas nenurodė ir bylos nagrinėjimo metu. Teismo vertinimu, pareiškėja šio funkcinio nesavarankiškumo požymio neatitinka.

15. Teismas nurodė, kad iš Sprendimo turinio negalima suprasti, kaip pasireiškia atsakovo įžvelgiamas pareiškėjos ir UAB „Autrega“ teikiamų paslaugų funkcinis nesavarankiškumas. Ginčo byloje nėra, kad pareiškėja ir UAB „Autrega“ bendradarbiauja, kadangi pareiškėja teikia paslaugas ir gauna pajamas už teikiamas paslaugas iš šios įmonės. Sprendime nėra aišku, kodėl galutiniam vykdomos veiklos rezultatui gauti reikia abiejų subjektų vykdomos veiklos ir investicijų. Teismo vertinimu, vien tik šių aplinkybių – Paraiškoje ir kituose dokumentuose nurodytas paramos gavėjos kontaktinis telefonas yra toks pats kaip ir įmonės interneto svetainėje nurodytas kontaktinis telefonas; pareiškėja yra UAB „Autrega“ komercijos direktorė; pareiškėja savo autobuso nuotrauką leido naudoti UAB „Autrega“ tinklalapyje dėl dvipusės reklamos, išvardinimas Sprendime nepagrindžia ir nepatvirtina, kad pareiškėja komercinę naudą gauna ne vien iš savo teikiamų paslaugų, bet ir iš UAB „Autrega“ teikiamų paslaugų. Formaliai funkcinį nesavarankiškumą galėtų pagrįsti Sprendime nurodoma aplinkybė, kad Paraiškoje ir kituose dokumentuose nurodytas paramos gavėjos kontaktinis telefonas yra toks pats kaip ir įmonės interneto svetainėje nurodytas kontaktinis telefonas. Vien tai, kad šis vienas požymis formaliai atitinka vieną iš Metodikos Priedo 4 punkte numatytų 14 požymių, kai abiejų įmonių veikla paneigia absoliučią daugumą kitų šioje teisės normoje numatytų požymių, savaime nėra pakankamas pagrindas konstatuoti funkcinį nesavarankiškumą. Ši aplinkybė nepatvirtina, kad abi įmonės faktiškai yra vienas ūkio subjektas, jeigu to nepatvirtina jokie objektyvūs veiklos rodikliai, nesavarankiškas veiklos pobūdis ar gaunama bendra nauda iš įmonių veiklų, veikiant kaip vienam subjektui. Nėra nustatyta, kad pareiškėja ir UAB „Autrega“ naudojasi ta pačia infrastruktūra, tomis pačiomis investicijomis, tais pačiais resursais, jog būtų sudariusios kokių nors nesąžiningų susitarimų, kurie rodytų, jog jos veikia kaip vienas ūkio subjektas ir suteikia viena kitai konkurencinį pranašumą prieš kitus rinkoje veikiančius subjektus, taip pat nėra duomenų, kad įmonės subsidijuoja viena kitos veiklą. Todėl Sprendimo išvada, jog pareiškėja atitinka rizikos kriterijų „Projektų funkcinis nesavarankiškumas“, nes 89,35 proc. komercinių santykių pagrindinė klientė yra UAB „Autrega“, yra nepagrįsta.

16. Teismas priėjo prie išvados, kad Sprendime nepagrįstai buvo nustatytas šis rizikos kriterijus – „Projekto funkcinis nesavarankiškumas (funkcinis ryšys)“, ir tai turėjo įtakos nepagrįstam vertinimui, jog pareiškėja (paramos gavėja) dirbtinai sukūrė sąlygas gauti paramą.

17. Teismas, pasisakydamas dėl netinkamo Sprendimo motyvavimo vertinant objektyvius ir subjektyvius elementus, pažymėjo, kad pagal ESTT praktiką ir pagal Metodiką (6 p.), kurioje įgyvendinti ESTT sprendimų išaiškinimai, nepakanka nustatyti tik tam tikrą skaičių rizikos kriterijų dėl galimai dirbtinai sukurtų sąlygų gauti paramą, bet būtina dar ir įvertinti objektyvius ir subjektyvius elementus, kuriais remiantis daroma išvada, kad nebus galima pasiekti paramos tikslų ir kad dirbtinai sukūrus sąlygas paramai gauti buvo išimtinai siekiama įgyti paramos skyrimo tikslams prieštaraujantį pranašumą, bet ne pasiekti paramos tikslus. ESTT sprendime byloje Nr. C-434/12 išaiškinta, kad draudžiama atmesti prašymą dėl paramos mokėjimo vien todėl, kad investicinis projektas, kuriam prašoma skirti paramą, funkciniu požiūriu yra nesavarankiškas arba kad paraiškas dėl tokios paramos pateikusius asmenis sieja teisinis ryšys, neatsižvelgus į kitus objektyvius konkrečios bylos elementus. Taigi, ESTT pabrėžia, kad vien tam tikrų rizikos kriterijų nustatymas pats savaime nėra sąlyga taikyti sankcijas, nes atsakovas turi nustatyti ne tik tai, jog pareiškėja ir UAB „Autrega“ iš esmės yra vienas ūkio subjektas, kuris dirbtinai sukūrė sąlygas paramai gauti, bet ir tai, kad tai prieštarauja paramos tikslams. Metodikos 16 punkte taip pat nurodoma, kad tais atvejais, kai projektas atitinka 3 ir daugiau rizikos kriterijus, ir (arba) nustačius sąmoningo asmenų veikimo arba veiksmų derinimo požymių, tačiau pritrūksta įrodymų konstatuoti, kad sąlygos paramai gauti buvo dirbtinai sukurtos, projekto administravimas ar priežiūra tęsiami įprasta tvarka. Vadinasi, atsakovas, taikydamas sankciją, turi remtis neabejotinais įrodymais, kurie patvirtintų net tik tam tikrus rizikos kriterijus, bet ir tai, kad paramos gavėjai tyčia sąmoningai piktnaudžiavo teikiama parama, siekdami ne įgyvendinti Projekte numatytus tikslus, o tik neteisėtai įgyti paramos lėšas.

18. Teismas nurodė, kad nagrinėjamu atveju Sprendime nėra nurodyti įrodymai, o atsakovas iš esmės ir neanalizavo, jog pareiškėja, gavusi paramą, nesiekė įgyvendinti Projekte numatytų paramos tikslų, kuriems parama buvo suteikta. Todėl teismas konstatavo, kad Sprendimas neatitinka VAĮ 10 straipsnio 5 dalies 5–6 punktų reikalavimų, įpareigojančių motyvuoti administracinį sprendimą toje dalyje, kurioje atsakovas turėtų susieti nustatytus rizikos kriterijus su objektyviais ir subjektyviais elementais ir pagrįsti, jog visuma aplinkybių leidžia daryti išvadą, kad pareiškėja nesiekia įgyvendinti Projekte numatytų tikslų, o Paraišką teikė tik siekdama neteisėtai įgyti paramos lėšas.

19. Teismas pažymėjo, kad Sprendimo dalyje „Dėl objektyvių elementų“ iš esmė cituojami tik tam tikri Metodikos ir Įgyvendinimo taisyklių punktai, išvardijamos tam tikros nustatytos faktinės aplinkybės, tačiau nėra pateikiami jokie argumentai apie parama siekiamo tikslo galimą neįgyvendinimą. Vertinant objektyvius elementus Sprendime tik nurodoma, kad paramos gavėja gavo 10 atrankos balų dėl amžiaus, o UAB „Autrega“ akcininkė ir vadovė šių balų nebūtų gavusi, UAB „Autrega“ neatitinka labai mažos įmonės aprašymo, UAB „Autrega“ nebūtų atitikusi Įgyvendinimo taisyklių 13.2, 20.11 papunkčių ir 14 punkto nuostatų, nes įmonė yra veikianti nuo 2015 m. gegužės 22 d. ir jos buveinė registruota ne kaimo vietovėje, o mieste, ir daroma išvada, kad atitinka objektyvųjį kriterijų. Sprendime atsakovas nevertino fakto ir nepateikė jokių motyvų, kad jos nustatytos faktinės aplinkybės leidžia daryti įtikinamą išvadą, jog pareiškėja nesiekia, neketina pasiekti ir nepasieks Paraiškoje numatytų tikslų. Tai reiškia, kad iš esmės atsakovas netinkamai įvertino visų faktinių aplinkybių visumą, nes nustatinėjo tik galimai dirbtinai sukurtų sąlygų gauti paramą rizikos kriterijus ir kitas aplinkybes, tačiau pagal Metodikos 6.1 punktą ir ESTT išaiškinimus Sprendime nevertinta, ar objektyvūs elementai leidžia daryti išvadą, jog nebus galima pasiekti pareiškėjai suteiktos paramos tikslų, kadangi jokių motyvų dėl to Sprendime iš viso nėra. Sprendime nėra nustatyta, kad gautą paramą pareiškėja nesiekė panaudoti ir nepanaudojo jos išimtinai paramos skyrimo tikslams įgyvendinti ir šių tikslų neįgyvendino, todėl sprendžiant iš Sprendimo turinio neaišku, kodėl pareiškėjos veiksmuose įžvelgiami neteisėti veiksmai, neva paneigiantys paramos skyrimo tikslus ir reikalaujantys sankcijos taikymo. Tai reiškia, kad Sprendime vertinant objektyvius elementus Sprendimas nėra motyvuotas pagal VAĮ 10 straipsnio 5 dalies 5–6 punktų reikalavimus.

20. Teismas padarė išvadą, kad analogiškai Sprendimas nėra motyvuotas ir vertinant subjektyvius elementus pagal Metodikos 6.3 punktą, ESTT išaiškinimus ir VAĮ 10 straipsnio 5 dalies 5–6 punktų reikalavimus. Teismas pažymėjo, kad pagal ESTT pateiktus išaiškinimus, atsakovas turėjo nustatyti tokias faktines aplinkybes, kurios pagrindžia buvus sąmoningą susitarimą tarp paramos gavėjos ir UAB „Autrega“ vien tik gauti paramą, pažeidžiant paramos tikslus, t. y. neketinant jų pasiekti. Tačiau Sprendime, kaip ir dalyje dėl objektyvių elementų vertinimo, atsakovas tik išvardina nustatytas faktines aplinkybės, kurios buvo nurodomos visose Sprendimo dalyse, bet visiškai nepateikia motyvų, kaip jos patvirtina, kad buvo pareiškėjos ir UAB „Autrega“ susitarimas, veiksmų derinimas ir kad vienintelis šių veiksmų tikslas pareiškėjai buvo gauti paramą, o ne įgyvendinti tikslus, kuriems pasiekti parama skirta. Dėl subjektyvių elementų, kaip ir visose kitose Sprendime dalyse, nurodoma, kad pareiškėja iš UAB „Autrega“ gavo 89,35 proc. visų pajamų. Tačiau vien tokios aplinkybės nurodymas niekaip nepaaiškina kuo tai susiję su subjektyviu elementu – sąmoningu veiksmų derinimu vien tik paramai gauti. Draudimo pareiškėjai teikti paslaugas su pareiškėja susijusiems subjektams teisės aktai nenumato. Prie subjektyvių elementų nurodyta aplinkybė, kad paslaugos buvo teikiamos ne Lietuvos teritorijoje, teismo vertinimu, niekaip nepatvirtina, jog pareiškėja sąmoningai derino sąlygas su UAB „Autrega“ paramai gauti, neketino įgyvendinti projekto tikslų, t. y. dirbtinai sukūrė sąlygas gauti paramą.

21. Teismas konstatavo, kad byloje trūksta įrodymų konstatuoti, jog sąlygos paramai gauti buvo dirbtinai sukurtos, todėl vadovaujantis Metodikos 16 punktu Projekto administravimas ar priežiūra turi būti tęsiami įprasta tvarka, o taikyti sankcijas pareiškėjai pagal esamus duomenis nėra pakankamo pagrindo. Atsižvelgdamas į nurodytus Sprendimo trūkumus, teismas panaikino šią Sprendimo dalį kaip savo turiniu prieštaraujančius aukštesnės galios teisės aktams, kadangi atsakovas neįrodė pagrindo taikyti sankciją dėl dirbtinai sukurtų sąlygų paramai gauti

22. Teismas, pasisakydamas dėl ne Lietuvos teritorijoje vykdomos veiklos, vadovavosi Įgyvendinimo taisyklių 20.12.2, 21.6 punktais, Sankcijų metodikos 1 priedo lentelės 9 punktu. Teismas sutiko su atsakovo išvada, kad už paramos lėšas įsigytas autobusas „Neoplan“ turi būti naudojamas tik išimtinai Projekto veiklos vykdymo ir tik Lietuvos Respublikos teritorijoje.

Atsiliepimas

23. Teismas nesutiko su atsakovo išvada, kad pareiškėja savo veiklą perkėlė už Lietuvos kaimo plėtros 2014–2020 metų programos įgyvendinimo ribų. Byloje su atsiliepimu pateiktos PVM sąskaitos faktūros patvirtina, kad pareiškėja keleivių vežimo paslaugas teikė UAB „Autrega“ ne tik veždama keleivius užsienyje, bet ginčo laikotarpiu, t. y. nuo 2020 m. kovo 1 d. iki 2022 m. liepos mėn., pareiškėja paslaugas teikė ir Lietuvos teritorijoje. Sprendime nėra nurodyta motyvų, byloje nepateikta įrodymų, kurių pagrindu atsakovas padarė išvadą, jog pareiškėja laikotarpiu nuo 2020 m. kovo 1 d. iki 2022 m. liepos mėn. veiklą, kuriai įgyvendinti buvo skirta parama, vykdė ne Lietuvos Respublikos teritorijoje, t. y. kad jos paramos projekte numatyta visa veikla, kuriai įgyvendinti buvo skirta 16 000 Eur parama, buvo perkelta už Lietuvos kaimo plėtros 2014–2020 metų programos įgyvendinimo teritorijos ribų. Nesant byloje tokių įrodymų, teismas vertino, kad atsakovas nepagrįstai konstatavo, kad 883 dienas (t. y. nuo 2020 m. kovo 1 d. iki 2022 m. liepos 31 d.) pareiškėja veiklą vykdė ne Lietuvos Respublikos teritorijos ribose. Teismas, vadovaudamasis Sankcijų metodikos 1 priedo 9 punktu, nurodė, kad nagrinėjamu atveju atsakovas nemotyvavo, kodėl pareiškėjai skaičiavo 100 proc. paramos susigrąžinimą proporcingai laikotarpiui nuo 2020 m. kovo 1 d. iki 2022 m. liepos mėn., kai byloje esantys įrodymai patvirtina, jog šiuo laikotarpiu pareiškėja veiklą vykdė ir Lietuvos Respublikos teritorijoje.

Žemesnės instancijos teismas

24. Atsižvelgęs į tai, kas išdėstyta, teismas konstatavo, kad nagrinėjamu atveju Sprendimo dalies, kuria pareiškėjai pritaikyta paramos 8 715,60 Eur dalies susigrąžinimo sankcija, faktinio pagrindimo ir motyvų pateikimo trūkumai yra esminiai, todėl, vadovaujantis VAĮ 10 straipsnio 5 dalimi, yra pagrindas pripažinti ir šią Sprendimo dalį nepagrįsta bei ją panaikinti.

25. Teismas, spręsdamas klausimą dėl bylinėjimosi išlaidų, vadovavosi Rekomendacijomis dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą, patvirtintomis Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. 1R-85 (nuo 2015 m. kovo 20 d. galiojanti redakcija, toliau – ir Rekomendacijos), ir priteisė pareiškėjai iš atsakovo 1 898,50 Eur išlaidų už advokato teisines paslaugas (1 475 Eur už susipažinimą su dokumentais ir skundo parengimą (Rekomendacijų 8.2 p.), 423,5 Eur už pasirengimą ir atstovavimą teismo posėdyje (Rekomendacijų 8.19 p.). Pareiškėjos skundą patenkinus, jai iš atsakovo taip pat priteistas sumokėtas žyminis mokestis – 23 Eur.

III.

26. Atsakovas NMA apeliaciniame skunde prašo panaikinti Regionų administracinio teismo 2025 m. vasario 24 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą – pareiškėjos skundą atmesti. Apeliacinis skundas grindžiamas šiais argumentais:

26.1. Teismas netinkamai išnagrinėjo bylą, ignoravo byloje esančių įrodymų visumą, netinkamai interpretavo NMA nustatytas faktines aplinkybes, netinkamai aiškino ir taikė materialiosios teisės normas, nesivadovavo suformuota teismų praktika panašaus pobūdžio bylose.

26.2. Iš teismo argumentų dėstymo nėra suprantama, ar visgi NMA Sprendime nurodyti Metodikos priedo požymiai, kuriais NMA rėmėsi vertindama rizikos kriterijų „Projekto nesavarankiškumas (funkcinis ryšys)“, nurodyti ar nenurodyti. NMA Sprendime aiškiai nurodyti (išskirti) Metodikos priedo 1, 4 ir 9 punktai, kuriais NMA rėmėsi vertindama šį rizikos kriterijų, bei šie punktai pagrįsti NMA nustatytomis faktinėmis aplinkybėmis.

26.3. Pagal pateiktus tyrimui buhalterinius dokumentus (PVM sąskaitas faktūras) nustatyta, jog nuo 2020 m. vasario 13 d. iki 2023 m. kovo 31 d. pareiškėja suteikė paslaugų UAB „Autrega“ iš viso už 102 326,36 Eur (be PVM), 112 214,50 Eur (su PVM). Kitiems klientams paslaugų suteikta nuo 2020 m. rugsėjo 6 d. iki 2021 m. gruodžio 31 d. iš viso už 9 878,40 Eur (be PVM) ir 11 952,87 Eur (su PVM). Pagal pateiktą pardavimo operacijų žurnalą nustatyta, kad nuo 2020 m. vasario 1 d. iki 2023 m. kovo 31 d. išrašytos 62 sąskaitos už suteiktas paslaugas, iš jų 50 sąskaitų arba 89,35 proc. išrašyta UAB „Autrega“. Tai, kad paslaugos buvo teikiamos Lietuvos agentūros „SOS vaikai“ Panevėžio skyriui, UAB „Važiuojam su Bronium“, sudaro tik mažą dalį pareiškėjos klientų, t. y. vos 10,65 proc. išrašytų sąskaitų, kai UAB „Autrega“ išrašytos sąskaitos sudaro net 89,35 proc.

26.4. Pareiškėja įsipareigojimų turėjo laikytis nuo veiklos vykdymo pradžios iki projekto kontrolės laikotarpio pabaigos, t. y. nuo 2019 m. spalio 30 d. iki 2024 m. balandžio 8 d., tačiau, net ir karantino ribojimams pasibaigus, 2022 m. ir 2023 m. paslaugos buvo teiktos išimtinai tik UAB „Autrega“. 2024 m. sausio 27 d. teismo posėdžio metu pareiškėja paaiškino, kad, siekdama išsaugoti verslą, kreipėsi į savo mamą, kuri yra UAB „Autrega“ direktorė, jog „padėtų ir duotų darbo“ (teismo posėdžio garso įrašas nuo 15:05 min.), tačiau faktiniai bylos duomenys patvirtina, kad ir vėliau UAB „Autrega“ išliko pagrindiniu pareiškėjos klientu. Taip pat 2024 m. sausio 27 d. teismo posėdžio metu pareiškėjos paklausus, kodėl pasibaigus COVID-19 pandemijai, karantino ribojimams, nebuvo ieškoma kitų klientų (teismo posėdžio garso įrašas nuo 31:20 min.), pareiškėja atsakė, jog „Aš iš tikrųjų mėginau ir su kitais kažkiek, mėginau ieškoti tų kitų, bet kaip aš ir nesu žinoma <...>, kitas dalykas man tiesiog buvo nepelninga, aš žiūrėjau kas man buvo pelninga, man UAB „Autrega“ siūlė daug darbo <...> aš žiūrėjau jau savęs, <...> o ne kažkokie vienkartiniai ten. Aš net nebūčiau išsilaikius su tais vienkartiniais realiai, Panevėžy apskritai yra labai didelė konkurencija <...> aš tiesiog ėjau lengviausiu keliu, kuris man buvo tinkamas, pasirašant ilgalaikes sutartis <...>.“. Dėl išsilaikymo rinkoje ir didelės konkurencijos nebuvimo – pati pareiškėja pateikdama Paraišką pasirinko veiklos vykdymo sritį (keleivių pervežimas autobusu), todėl turėjo ir galėjo įvertinti savo galimybes tinkamai vykdyti veiklą. NMA jokia forma nenurodė, kokia veikla turi užsiimti pareiškėja, todėl ji turėjo numatyti visas galimas rizikas ir naudas vykdant pasirinktą veiklą. Taigi, tokie pareiškėjos pasisakymai tik įrodo, kad ji nesiekė įgyvendinti Projekto, o pasirinko jai patogų ir pelningą variantą dirbti su asmeniniais ryšiais susijusia įmone UAB „Autrega“. Teismas šių pareiškėjos pasisakymų visiškai nevertino ir padarė neteisingas išvadas dėl funkcinio ryšio nebuvimo.

26.5. Tai, ar paslaugas pareiškėja UAB „Autrega“ teikė rinkos kainomis, ar ne, visiškai nekeičia situacijos vertinimo. Neaišku kuo apskritai remiantis teismas padarė išvadą dėl rinkos kainų, nes jokių paskaičiavimų dėl rinkos kainų į bylą pateikta nebuvo. NMA nustatytos aplinkybės (buhalteriniai dokumentai, įrodantys, kad didžioji dalis pervežimo paslaugų suteikta būtent UAB „Autrega“, už paramos lėšas įgyto autobuso patalpinimas internetiniame UAB „Autrega“, kuri asmeniniais ryšiais susijusi su pareiškėja, puslapyje UAB „Autrega“ – kelionių organizatorius, autobusų, mikroautobusų nuoma, darbuotojų vežimas į darbą iš darbo / autobusų nuoma, nurodant, jog šį autobusą nuomoja būtent UAB „Autrega“, o ne pareiškėja, ir kt.) įrodo, kad su už paramos lėšas įgytu autobusu keleivių pervežimo veiklą faktiškai vykdė ne pareiškėja, o UAB „Autrega“, kuri ir buvo naudos gavėja, gavusi finansinę naudą iš užsakovų. Taigi ne pati pareiškėja vykdė Projekte numatytą veiklą, kuriai buvo skirta parama, o tik pernuomojo už paramos lėšas įgytą autobusą UAB „Autrega“, kuri gavo finansinę naudą faktiškai vykdydama keleivių pervežimo veiklą.

26.6. LVAT 2023 m. birželio 12 d. nutartimi administracinėje byloje Ne. eA-850-575/2023 paliko nepakeistą Vilniaus apygardos administracinio teismo sprendimą, kuriame konstatuota, kad vertinant funkcinį ryšį vertinama, ar skirtingi asmenys, veikdami kaip grupė, faktiškai naudojo viena kitos produktus ir paslaugai savo projektuose numatytų produktų gamybai ir paslaugų teikimui. NMA sprendime konstatuota, jog UAB „Autrega“ naudojosi už paramos lėšas įgytu autobusu savo veiklai vykdyti.

26.7. 2024 m. sausio 27 d. teismo posėdžio metu pareiškėjos paklausus, kodėl jos telefono numeris vis dar nurodytas UAB „Autrega“ internetiniame puslapyje, nors dar 2022 m. gruodžio 20 d. atsakymu, reg. Nr. GDK-3402, buvo NMA informavusi, kad prašys šią informaciją pakeisti (teismo posėdžio garso įrašas nuo 27:50 min.), pareiškėja atsakė, jog tas numeris priklauso UAB „Autrega“, bet ne pareiškėjai, nors Paraiškoje tas numeris nurodytas kaip kontaktinis pareiškėjos numeris, kas tik patvirtina pareiškėjos funkcinį nesavarankiškumą.

26.8. Teismas nepagrįstai susiaurino funkcinio nesavarankiškumo sąvoką, apsiribodamas tik Metodikos priedo požymiais. LVAT praktikoje yra pasisakęs, kad Metodikos 5.1 punkte įtvirtinta funkcinio nesavarankiškumo sąvoka – tai požymis, kai funkciniu požiūriu gamybos ir techniniai procesai sąmoningai išskiriami į skirtingus projektus arba kai nustatoma, kad naudojamasi bendra pagal Lietuvos kaimo plėtros 2014–2020 metų programos finansuojama infrastruktūra, siekiant įgyti programos tikslams prieštaraujantį pranašumą. Todėl pareiškėjo apeliacinio skundo argumentai interpretuojant funkcinio nesavarankiškumo sąvoką kaip situaciją, kai funkciškai nesavarankiška įmonė gali būti laikoma tik tokia, kuri be kitos įmonės negali funkcionuoti savarankiškai bei akcentuojant to paties buhalterio vaidmenį, nepagrįsti (LVAT 2023 m. gruodžio 6 d. nutartis administracinėje byloje Nr. eA-1428-662/2023).

26.9. Pagal Metodiką NMA, nustatydama galimai neteisėtas sąlygas paramai gauti, privalo įvertinti ne tik pagrindinius rizikos kriterijus (geografiniai, ekonominiai, funkciniai ir teisiniai ir (arba) asmeniniai su panašiais projektais susijusių asmenų ryšiai), bet gali remtis ir kitais požymiais, kuriais įrodoma, kad būta sąmoningo asmenų veiksmų derinimo (LVAT 2023 m. lapkričio 15 d. nutartis Nr. eA-2077-575/2023).

26.10. Sprendime aiškiai nurodyta, kad „Taip pat nustatyta, kad pareiškėjos įgyvendinant projektą įsigytas autobusas „Neoplan“ yra galimai perduotas naudotis UAB „Autrega“ (jį pamatyti galima šios įmonės interneto svetainėje (UAB „Autrega“)), nes šios įmonės vadovę (R. S.) bei pareiškėją sieja giminystės ryšys (motina ir dukra), Paraiškoje ir kituose dokumentuose nurodytas pareiškėjos kontaktinis telefonas yra toks pats kaip įmonės interneto svetainėje nurodytas kontaktinis telefonas, didžioji dalis pervežimo paslaugų suteikta būtent UAB „Autrega“.“ Taip pat Sprendime netgi pateikta ir pareiškėjos autobuso „Neoplan“ UAB „Autrega“ internetiniame puslapyje patalpinta nuotrauka. UAB „Autrega“ internetinėje svetainėje nenurodyta informacija, jog su autobusu Neoplan, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) keleivių pervežimo paslaugas teikia pareiškėja.

26.11. Teismo nurodomi NMA Sprendimo trūkumai, su kuriais NMA nesutinka, negali būti laikomi esminiais, kadangi jie pareiškėjai nekliudo suprasti teisinių santykių esmės, identifikuoti jos teisių, pareigų bei teisėtų interesų pasikeitimo, šio pasikeitimo pagrindų ir apimties, tinkamai įgyvendinti Sprendimu suteiktas teises ar (ir) įvykdyti nustatytas pareigas bei įstatymų nustatyta tvarka efektyviai realizuoti teisę į (galbūt) pažeistų teisių ir teisėtų interesų gynybą. Sprendimas atitinka VAĮ jam keliamus reikalavimus, jame išdėstyti Sprendimo priėmimo motyvai, nurodytos teisės aktų nuostatos. Sprendime išdėstyti motyvai yra adekvatūs, aiškūs ir pakankami, iš kurių pareiškėja, kaip matyti iš skundo argumentacijos, iš esmės suprato priimto Sprendimo faktinius ir teisinius pagrindus, jo priėmimo motyvus. O tai, kad pareiškėja nesutinka su NMA Sprendimu ar kitaip vertina NMA nustatytas aplinkybes, nereiškia, jog Sprendimas yra neteisėtas ir negaliojantis.

26.12. NMA Sprendimas priimtas dėl to, kad pareiškėja sukūrė dirbtines sąlygas. Pareiškėja kartu su UAB „Autrega“ savo veiksmais siekė gauti naudos, kuri konkrečiu atveju neatitinka paramos tikslų ir prioritetų.

26.13. UAB „Autrega“ nebūtų laikoma tinkama pareiškėja gauti paramą pagal Įgyvendinimo taisyklių reikalavimus. Iš NMA nustatytų ir Sprendime nurodytų objektyvių faktinių aplinkybių darytina išvada, kad UAB „Autrega“ per savo darbuotoją, t. y. pareiškėją, už paramos lėšas įsigijo dar vieną autobusą, kurį naudojo savo keleivių vežimo veikoje, nes pati neatitiko keliamų reikalavimų paramai gauti. Už paramos lėšas įgytu autobusu Projekte numatytą keleivių pervežimo veiklą faktiškai vykdė ne pareiškėja, o pagrindinė naudos gavėja UAB „Autrega“. Pareiškėja faktiškai pernuomojo už paramos lėšas įgytą autobusą asmeniniais ryšiais susijusiai UAB „Autrega“, nors įsipareigojimų, tarp jų ir savarankiškumo bei nekurti dirbtinių sąlygų, pareiškėja turėjo laikytis visą Projekto vykdymo ir kontrolės laikotarpį (nuo 2019 m. spalio 30 d. iki 2024 m. balandžio 8 d.). Pareiškėja ir UAB „Autrega“ veikė kaip vienas subjektas, t. y. reali rinkos konkurencija tarp pareiškėjos bei UAB „Autrega“ nevyko. Tokiu būdu nebuvo skatinimas nei konkurencingumas, nei ekonominė plėtra kaimo vietovėje.

26.14. Įrodymų, jog pareiškėja siekė įgyvendinti Projektą, t. y. siekė paramos tikslų, kad būtų aktyviai (nuo 2022 m.) ieškojusi kitų klientų, į bylą nėra pateikta, priešingai, pareiškėja patvirtino, jog gauti pavienius / vienkartinius užsakymus jai buvo nepelninga, todėl pasirinko sau patogų ir pelningą variantą dirbti su asmeniniais ryšiais susijusia įmone UAB „Autrega“. Šios aplinkybės tik patvirtina, kad pareiškėja nesiekė savarankiškai įgyvendinti Projekto bei siekti tikrųjų paramos tikslų. Paramos tikslas nėra tik bet kokiomis sąlygomis vykdyti veiklą, gauti pajamas, tikrasis paramos tikslas yra ir skatinti konkurencingumą bei ekonominę plėtrą kaimo vietovėje.

26.15. LVAT suformuotoje teismų praktikoje yra akcentuota, kad nustačius dirbtines sąlygas paramos susigrąžinimas taikytinas net ir tuomet, kai projektas buvo įgyvendintas (LVAT 2020 m. birželio 10 d. nutartis administracinėje byloje Nr. eA-4094-968/2020). LVAT praktikoje konstatuota, kad vertinant pažeidimus yra remiamasi surinktų aplinkybių visuma (2020 m. gruodžio 9 d. nutartis administracinėje byloje Nr. eA-4159-968/2020).

26.16. Aiškindamas „dirbtinai sukurtų sąlygų“ sąvoką, Teisingumo Teismas yra konstatavęs, jog siekiant įrodyti potencialaus pagalbos gavėjo piktnaudžiavimą, būtina objektyvių aplinkybių, iš kurių matyti, kad, nors taikytinuose teisės aktuose numatytos sąlygos formaliai įvykdytos, juose numatytas tikslas nepasiektas, visuma ir subjektyvus elementas, kurį sudaro siekis gauti naudos pagal Sąjungos teisės aktus, dirbtinai sukuriant jame numatytas sąlygas šiai naudai gauti. Šių dviejų elementų buvimą turi nustatyti nacionalinis teismas ir jų įrodymai turi būti pateikti pagal nacionalinę teisę, jeigu tai nekenkia Sąjungos teisės veiksmingumui (2013 m. rugsėjo 12 d. sprendimas byloje Slancheva sila C-434/12; 2016 m. balandžio 14 d. sprendimas byloje Cervati ir Malvi C-131/14).

26.17. Investicijų įsigijimas ir veiklos vykdymas turi būti atlikti taip, kad būtų pasiekti Programos priemonės veiklos srities prioritetai ir tikslinės sritys, o šiuo atveju sąmoningai buvo apeiti teisės aktų reikalavimai ir siekta naudos, kuri neatitinka paramos tikslų.

26.18. NMA 2023 m. liepos 20 d. raštu „Dėl informacijos pateikimo“ (Reg. Nr. BR6-4770) į bylą pateikė patikros ataskaitą Nr. V-K1-1443687 su priedais bei 2023 m. liepos 20 d. raštu „Dėl informacijos pateikimo“ (Reg. Nr. BR6-4771) į bylą pateikė patikros ataskaitą Nr. V-VP-1517491 su priedais. Vieni iš NMA pateiktų ataskaitų priedų ir buvo PVM sąskaitas faktūros bei už paramos lėšas įgyto autobuso Neoplan, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) keleivių vežimo lapai, kurie patvirtina, jog pareiškėja veiklą vykdė ir ne Lietuvos Respublikos teritorijoje. Šie dokumentai paneigia teismo išvadą, kad byloje nepateikta įrodymų, jog pareiškėja veiklą vykdė ne Lietuvos Respublikos teritorijoje. Be to, ir pati pareiškėja tiek skunde, tiek 2024 m. sausio 27 d. teismo posėdžio metu, neneigė, jog vyko į užsienio šalis. Pareiškėja dėl vykdomos veiklos ne Lietuvoje 2022 m. gruodžio 20 d. atsakyme NMA (reg. Nr. GDK-3402) pateikė paaiškinimą.

26.19. Pareiškėja Paraiškoje planavo keleivių pervežimo paslaugas siūlyti pirmiausia Panevėžio apskrities savivaldybėse veikiantiems juridiniams bei fiziniams asmenims, vėliau savo veiklą plėsti. Taigi už paramos lėšas įsigytas autobusas „Neoplan“ turi būti naudojamas tik išimtinai Projekto veiklos vykdymui ir tik Lietuvos Respublikos teritorijoje.

26.20. Teismo vertinimas prieštarauja ir Įgyvendinimo taisyklių nuostatoms, jog paramos gavėjų veikla gali būti vykdoma tik Lietuvos Respublikos teritorijoje, o parama ne Lietuvos Respublikos teritorijoje vykdomiems projektams neteikiama.

26.21. NMA pareiškėjai netaiko 100 proc. sankcijos už neva visą perkeltą veiklą už Lietuvos Respublikos teritorijos ribų, o ją skaičiuoja proporcingai nesilaikytų įsipareigojimų laikotarpiui, t. y. laikotarpiui, kurio metu fiksuoti išvykimai į užsienį. NMA negali netaikyti sankcijų už nustatytus pažeidimus ir laikyti, kad neva pareiškėja veiklą vykdė ir Lietuvos Respublikos teritorijoje, tai sankcijos už veiklos perkėlimą už Lietuvos Respublikos teritorijos ribų nebus taikomos.

26.22. Pareiškėja turėjo laikytis įsipareigojimų nuo veiklos vykdymo pradžios iki Projekto kontrolės laikotarpio pabaigos, t. y. nuo 2019 m. spalio 30 d. iki 2024 m. balandžio 8 d., o tai 1 621 kalendorinė diena. Pareiškėja veiklą turėjo vykdyti tik Lietuvos Respublikos teritorijoje, tačiau pagal kelionės lapus matyti, kad pirmas išvykimas iš Lietuvos Respublikos teritorijos buvo fiksuotas 2020 m. kovo mėn. kelionės lape į Jūrmalą (toliau išvykimai kartojosi), paskutinis 2022 m. liepos mėn. (sankcija apskaičiuota nuo 2020 m. kovo 1 d. iki 2022 m. liepos 31 d.), t. y. už 883 kalendorines dienas. Pareiškėjai Sprendimu pritaikyta paramos 8 715,60 Eur dalies susigrąžinimo sankcija, t. y. sankcija proporcinga nesilaikytų įsipareigojimų laikotarpiui.

26.23. Nors jei ir būtų įvertinta, kad visgi NMA neteisingai traktavo pareiškėjos pažeidimą dėl ne Lietuvos Respublikos teritorijoje vykdomos veiklos, su kuo NMA nesutinka, tai nepaneigia kito pareiškėjos padaryto pažeidimo dėl dirbtinių sąlygų gauti paramą sukūrimo, už kurį pareiškėjai taikoma visos paramos susigrąžinimo sankcija.

26.24. Teismas iš esmės neišsprendė bylos, nepasisakė dėl svarbių aplinkybių ginčo kontekste ir netinkamai aiškino esmines NMA nustatytas aplinkybes. Teismo sprendimas neatitinka Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 86 straipsnio reikalavimų. Teismo sprendime nebuvo remtasi NMA nustatytų faktinių aplinkybių visuma, todėl teismo sprendimas negali būti vertinamas kaip teisėtas ir pagrįstas.

Atsiliepimas

27. Pareiškėja atsiliepime į apeliacinį skundą prašo jį atmesti, o Regionų administracinio teismo 2025 m. vasario 24 d. sprendimą palikti nepakeistą; priteisti patirtas bylinėjimosi išlaidas. Pareiškėja atsiliepime nurodo šiuos pagrindinius nesutikimo su apeliaciniu skundu argumentus:

27.1. NMA nurodomos LVAT administracinės bylos Nr. eA-850-575/2023 aplinkybės iš esmės skiriasi nuo šios bylos aplinkybių, todėl nėra jokio pagrindo teigti, kad teismas priimdamas sprendimą šioje byloje kokiu nors būdu nukrypo nuo LVAT praktikos. Šiuo atveju buvo vykdomas tik vienas Projektas. UAB „Autrega“ Projekte nedalyvavo ir, kaip pabrėžia NMA, tokiame Projekte net nebūtų galėjusi dalyvauti, kadangi ši įmonė neatitinka Projekto kriterijų. Šioje byloje net nebuvo keliamas klausimas dėl, ar UAB „Autrega“ dalyvavimas Projekte sąlygotų didesnės paramos sumos išmokėjimą, todėl NMA nurodyta byla neturi jokio ryšio su šia nagrinėjama byla.

27.2. Kaip teisingai konstatavo teismas, pareiškėja dar pateikdama Paraišką paramai gauti nurodė, kad ji yra įmonės UAB „Autrega“ komercijos direktorė, todėl tokia rizika jau buvo įvertinta dar prieš skiriant paramą pareiškėjai. Be to, tokia aplinkybė paaiškina tai, kodėl jos naudojamas telefono numeris buvo nurodytas šios įmonės interneto portale. Tokiu būdu teismas visiškai pagrįstai konstatavo, jog vien tik formalus Metodikoje nurodyto kriterijaus nustatymas nėra pakankamas konstatuojant, kad tarp pareiškėjos ir UAB „Autrega“ egzistuoja funkcinis ryšys.

27.3. Teismas visiškai pagrįstai nurodė, kad NMA nepagrįstai konstatavo, kad pareiškėja veikia nesavarankiškai ir siekė sukurti dirbtines sąlygas paramai gauti, jog paramos turtu naudotųsi tik UAB „Autrega“. Atsakovas apeliaciniame skunde niekaip nepaneigia šių teismo išvadų.

27.4. Būtent atsakovas, o ne teismas, konstatuodamas, kad pareiškėja neveikė savarankiškai, ir siekdamas įrodyti, jog pareiškėja siekė sudaryti dirbtinas sąlygas paramai gauti, turėjo įrodyti, kad UAB „Autrega“ buvo sudarytos kokios nors išskirtinės sąlygos. Tačiau NMA tokių aplinkybių nenustatė, nors tai galėjo padaryti pagal į bylą pateiktas PVM sąskaitas faktūras ir palyginant atsakovo klientams teikiamų paslaugų kainas.

27.5. Pareiškėja pradėdama veiklą negali numatyti, kad jos planuojama vykdyti gali nutrūkti dėl pasaulinės pandemijos ir į tokias aplinkybes NMA priimdama Sprendimą privalėjo atsižvelgti. NMA niekaip nepagrindžia, kad pareiškėja siekė įgyti paramą būtent UAB „Autrega“ naudai. Tokiu būdu teismas visiškai pagrįstai konstatavo, jog NMA sprendime nevertino fakto ir nepateikė jokių motyvų, kad jos nustatytos faktinės aplinkybės leidžia daryti įtikinamą išvadą, jog pareiškėja nesiekia, neketina pasiekti ir nepasieks Paraiškoje numatytų tikslų. NMA neatsikerta į teismo nustatytas aplinkybes, o tik deklaratyviai nurodo, kad NMA sprendimas atitinka VAĮ reikalavimus.

27.6. Šiuo atveju NMA tiesiog nustatė pirmą ir paskutinę dienas, kada buvo teikiamos paslaugos ne Lietuvos Respublikos teritorijoje, ir pasirinko skirti 100 proc. dydžio sankciją pareiškėjai už šį laikotarpį.

27.7. NMA, taikydama pareiškėjos atžvilgiu išmokėtos paramos sumos susigrąžinimo ir paramos neskyrimo sankcijas, jos dydį turėjo individualizuoti pagal bendrąsias prievartos priemonių taikymo asmeniui taisykles, t. y. atsižvelgiant į padaryto pažeidimo pobūdį, jo sunkumą, sukeltas neigiamas pasekmes, asmens atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes ir pan.

27.8. Atsakovas, pritaikydamas pačią griežčiausią sankciją už Sprendime nurodytus pažeidimus, pažeidė proporcingumo principą, kadangi atsakovo nurodytais pažeidimais jokia žala nebuvo padaryta, iš paramos gautos lėšos buvo panaudotos tinkamai, veikla pagal tuo metu esančią situaciją buvo vykdoma ir yra vykdoma, ji nėra nutraukta ir šiuo metu.

27.9. Paramos teikimo tikslų pasiekimą įrodo ir dabartinė pareiškėjos veikla, susijusi su jos įmonės papildomais transporto priemonių įsigijimais, bei teikiamomis paslaugomis, pagal sudarytas sutartis su didelėmis Lietuvos įmonėmis.

Motyvuojamoji dalis

Teisėjų kolegija konstatuoja:

IV.

28. Nagrinėjamoje byloje ginčas kilo dėl NMA 2023 m. gegužės 18 d. sprendimo Nr. SKP-196 „Dėl susidariusios skolos grąžinimo“ teisėtumo ir pagrįstumo.

Žemesnės instancijos teismas

29. Pirmosios instancijos teismas pareiškėjos skundą tenkino, panaikino skundžiamą Agentūros Sprendimą, nes, teismo vertinimu, neįrodytas ir netinkamai motyvuotas pirmasis pažeidimas (Sprendime nepagrįstai buvo nustatytas rizikos kriterijus „Projekto funkcinis nesavarankiškumas (funkcinis ryšys)“, nėra argumentų ir motyvų, pagrindžiančių, kad pareiškėja neketino pasiekti ir nesiekia bei nepasieks paramos tikslų) ir antrasis pažeidimas (Agentūra nepagrįstai konstatavo, kad 883 dienas (t. y. nuo 2020 m. kovo 1 d. iki 2022 m. liepos 31 d.) pareiškėja veiklą vykdė ne Lietuvos Respublikos teritorijos ribose).

30. Atsakovas apeliaciniame skunde su tokiu pirmosios instancijos teismo sprendimu nesutinka, prašo jį panaikinti ir priimti naują sprendimą – pareiškėjos skundą atmesti. Agentūra nurodo, kad pirmosios instancijos teismas netinkamai vertino įrodymus byloje, neatsižvelgė į teisės aktuose nurodytus paramos tikslus, nesivadovavo Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktika.

31. Pagal ABTĮ 140 straipsnio 1 dalį, teismas, apeliacine tvarka nagrinėdamas bylą, patikrina pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumą ir teisėtumą neperžengdamas apeliacinio skundo ribų. Remiantis šio straipsnio 2 dalimi, teismas peržengia apeliacinio skundo ribas, kai to reikalauja viešasis interesas arba kai neperžengus apeliacinio skundo ribų būtų reikšmingai pažeistos valstybės, savivaldybės ir asmenų teisės bei įstatymų saugomi interesai. Teismas taip pat patikrina, ar nėra šio įstatymo 146 straipsnio 2 dalyje nurodytų sprendimo negaliojimo pagrindų.

32. Nagrinėjamoje byloje Agentūra ginčijamu Sprendimu, vadovaudamasi Reglamentu Nr. 2988/95, Reglamentu Nr. 1306/2013, Įgyvendinimo taisyklėmis, Administravimo taisyklėmis, Metodika, Sankcijų metodika, Grąžintinų lėšų, susidariusių įgyvendinant Europos Sąjungos žemės ūkio fondų priemones, administravimo taisyklėmis, patvirtintomis Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2008 m. vasario 13 d. nutarimu Nr. 137 „Dėl Grąžintinų lėšų, susidariusių įgyvendinant Europos Sąjungos žemės ūkio fondų priemones, administravimo taisyklių patvirtinimo“ (toliau – ir Grąžintinų lėšų taisyklės), nustatė, kad pareiškėja dirbtinai sukūrė sąlygas gauti paramą (1 pažeidimas) bei su už paramos lėšas įsigyta investicija projektą vykdė ne Lietuvos Respublikos teritorijoje (2 pažeidimas), taikė išmokėtos 16 000 Eur paramos sumos susigrąžinimo sankciją.

33. Reglamento Nr. 2988/95 4 straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad jeigu nustatoma, kad veiksmais buvo siekiama gauti naudos, kuri neatitinka konkrečiu atveju taikomų Bendrijos teisės tikslų, dirbtinai sukuriant sąlygas, būtinas tokiai naudai gauti, toji nauda, atsižvelgiant į kiekvieną konkretų atvejį, panaikinama arba sutrukdoma ją gauti.

34. Reglamento Nr. 1306/2013 60 straipsnis nustato, kad nedarant poveikio jokioms specialiosioms nuostatoms, žemės ūkio sektorių teisės aktais numatytos lengvatos negali būti taikomos fiziniams arba juridiniams asmenims, jei nustatoma, kad jie, prieštaraudami šio reglamento tikslams, dirbtinai sukūrė tokių lengvatų gavimo sąlygas.

35. Įgyvendinimo taisyklių 21.2 punktas nustato, kad parama neteikiama pareiškėjui, jei remiantis Metodika nustatoma, kad pareiškėjas sukūrė galimai neteisėtas sąlygas gauti paramą. Įgyvendinimo taisyklių 23.14 punkte nustatyta, kad pareiškėjas ir paramos gavėjas įsipareigoja nuo paramos paraiškos pateikimo dienos iki projekto kontrolės laikotarpio pabaigos užtikrinti, kad nebus sukurta neteisėtų sąlygų gauti paramą, kaip nurodyta Metodikoje. Įgyvendinimo taisyklių 51 punkte nurodyta, kad netinkamai įgyvendinančiam (įgyvendinusiam) projektą paramos gavėjui taikomos ES ir Lietuvos Respublikos teisės aktuose numatytos sankcijos. Gali būti taikomos tokios sankcijos: paramos sumos sumažinimas, paramos neskyrimas, reikalavimas grąžinti visą ar dalį išmokėtos paramos sumos, kitos poveikio priemonės dėl su gauta arba su mokėjimo prašyme prašoma išmokėti parama susijusių įsipareigojimų nevykdymo ir (arba) nustatytų reikalavimų nesilaikymo. Sankcijos taikomos Sankcijų metodikos nustatyta tvarka.

36. Įgyvendinimo taisyklių 20.12.2 punkte nustatyta, kad tinkamumo gauti paramą sąlygos ir reikalavimai taikomi visiems pareiškėjams, nurodytiems Taisyklių 13 punkte: <...> tinkama projekto įgyvendinimo vieta: <...> jeigu paramos lėšomis finansuojama mobilioji paslaugų teikimo ekonominė veikla, ji gali būti vykdoma visoje Lietuvos Respublikos teritorijoje, o ekonominės veiklos nevykdymo laikotarpiu iš paramos lėšų įgytas turtas turi būti saugomas nekilnojamajame turte, kurio registracijos vieta turi būti kaimo vietovėje. Projekto įgyvendinimo vieta laikoma pareiškėjo – fizinio asmens – gyvenamosios vietos deklaravimo vieta arba pareiškėjo – juridinio asmens – buveinės registravimo vieta, kuri turi būti kaimo vietovėje. Įgyvendinimo taisyklių 21.6 punkte nustatyta, kad parama neteikiama ne Lietuvos Respublikos teritorijoje vykdomiems projektams.

37. Administravimo taisyklių 188 punkte nustatyta, kad netinkamai įgyvendinančiam (įgyvendinusiam) projektą paramos gavėjui, pareiškėjui, jų partneriui (-iams) (kai partneriai galimi pagal Priemonės įgyvendinimo taisykles) gali būti taikomos ES ir Lietuvos Respublikos teisės aktuose numatytos sankcijos. Pagal Programos priemones gali būti taikomos tokios sankcijos: paramos dydžio sumažinimas, paramos neskyrimas, reikalavimas grąžinti visą ar dalį išmokėtos paramos, kitos poveikio priemonės dėl su gauta arba prašoma parama susijusių įsipareigojimų nevykdymo ir (arba) nustatytų reikalavimų nesilaikymo.

38. Administravimo taisyklių 246 punkte nustatyta, kad jeigu nustatytas pažeidimas yra susijęs su paramos gavėjui išmokėtomis paramos lėšomis ir Mokėjimo agentūra priima sprendimą susigrąžinti išmokėtas paramos lėšas, grąžintinos lėšos, susidariusios įgyvendinant Programos priemones, administruojamos vadovaujantis Grąžintinų lėšų taisyklėmis.

39. Sankcijų metodikos 1 priedo lentelės 20 punkte nustatyta, kad Paramos gavėjui, įgyvendinant projektą arba verslo planą, dirbtinai sukūrus sąlygas gauti paramą, taikoma paramos sumažinimo ir (arba) paramos susigrąžinimo 100 proc. nuo paramos sumos sankcija. Taikant sankciją turi būti atsižvelgiama į paramos gavimo sąlygų nesilaikymo atvejų reikšmingumą, mastą, trukmę ir pasikartojimą, todėl, remiantis Reglamento Nr. 640/2014 35 straipsnio 5 dalimi, gali būti taikoma papildoma sankcija – paramos gavėjui ir (arba) partneriui neskiriama parama pagal tą priemonę arba už atitinkamo tipo veiksmus ištisus kalendorinius metus, kuriais nustatyta, kad nesilaikoma reikalavimų, ir kitus kalendorinius metus.

40. Sankcijų metodikos 1 priedo lentelės 9 punkte nustatyta, kad projekto arba verslo plano įgyvendinimo ir (arba) kontrolės laikotarpiu pakeitus remiamos veiklos pobūdį, tikslus ar įgyvendinimo sąlygas, kai tokie veiksmai pakenkia pradiniams projekto tikslams; nutraukus projekte numatytą veiklą ar ją perkėlus už Lietuvos kaimo plėtros 2014–2020 metų programos (toliau – Programa) įgyvendinimo teritorijos ribų; pardavus ar kitaip perleidus, perdavus (nuoma, panauda ir kt.) turtą, įsigytą iš paramos lėšų, taikoma paramos sumažinimo ir (arba) paramos susigrąžinimo 100 proc. nuo paramos sumos / proporcingai laikotarpiui, kuriuo reikalavimai nebuvo įvykdyti, skirtos paramos už parduotą ar kitaip perleistą paramos lėšomis įsigytą turtą dalies susigrąžinimas/proporcingai laikotarpiui, kuriuo reikalavimai nebuvo įvykdyti, išmokėtos paramos sumos susigrąžinimo sankcija. Jei paramos gavėjas ir (arba) partneris pakeičia remiamos veiklos pobūdį, tikslus ar įgyvendinimo sąlygas, kai tokie veiksmai pakenkia pradiniams projekto tikslams; nutraukia projekte numatytą veiklą ar perkelia veiklą už Programos įgyvendinimo teritorijos ribų; parduoda ar kitaip perleidžia, perduoda (nuoma, panauda ir kt.) visą turtą, įsigytą iš paramos lėšų: 1) projekto arba verslo plano įgyvendinimo laikotarpiu – taikomas paramos sumažinimas ir (arba) paramos susigrąžinimas 100 proc. nuo paramos sumos; 2) projekto arba verslo plano kontrolės laikotarpiu, taikomas proporcingai laikotarpiui, kuriuo reikalavimai nebuvo įvykdyti, išmokėtos paramos sumos susigrąžinimas (sankcija skaičiuojama pagal tai, kiek per visą kontrolės laikotarpį nebuvo vykdomi įsipareigojimai kalendorinėmis dienomis). Jei projekto arba verslo plano kontrolės laikotarpiu gamybinė veikla (prekių ar paslaugų kūrimas) nutraukiama dėl netyčinio bankroto, sankcija netaikoma. Jei paramos gavėjas nepriskiriamas prie smulkiojo ar vidutinio verslo subjektų arba jei Žemės ūkio fondo kaimo plėtrai įnašas mokamas kaip valstybės pagalba, sankcija už gamybinės veiklos (prekių ar paslaugų kūrimas) perkėlimą už ES ribų taikoma 10 metų nuo galutinio mokėjimo. Jei paramos gavėjas ir (arba) partneris parduoda ar kitaip perleidžia, perduoda (nuoma, panauda ir kt.) dalį turto, įsigyto iš paramos lėšų: 1) projekto arba verslo plano įgyvendinimo laikotarpiu – taikomas skirtos paramos už parduotą ar kitaip perleistą turtą dalies susigrąžinimas, jei paramos gavėjas ir (arba) partneris įrodo, kad su likusiu turtu bus pasiekti numatyti projekto tikslai arba kad projekto tikslai yra jau pasiekti. Jei paramos gavėjas ir (arba) partneris neįrodo, kad su likusiu turtu bus pasiekti numatyti projekto tikslai arba kad projekto tikslai yra jau pasiekti, taikomas paramos sumažinimas ir (arba) paramos susigrąžinimas 100 proc. nuo paramos sumos; 2) projekto arba verslo plano kontrolės laikotarpiu – taikomas proporcingai laikotarpiui, kuriuo reikalavimai nebuvo įvykdyti, skirtos paramos už parduotą ar kitaip perleistą turtą dalies susigrąžinimas (sankcija skaičiuojama pagal tai, kiek per visą kontrolės laikotarpį nebuvo vykdomi įsipareigojimai kalendorinėmis dienomis), jei paramos gavėjas ir (arba) partneris įrodo, kad su likusiu turtu bus pasiekti numatyti projekto tikslai arba kad projekto tikslai yra jau pasiekti. Jei paramos gavėjas ir (arba) partneris neįrodo, kad su likusiu turtu bus pasiekti numatyti projekto tikslai arba kad projekto tikslai yra jau pasiekti, taikomas proporcingai laikotarpiui, kuriuo reikalavimai nebuvo įvykdyti, išmokėtos paramos sumos susigrąžinimas.

41. Sankcijų metodikos 6 punktas nustato, kad jeigu nustatomas daugiau nei vienas Metodikos 1 priede nurodytas pažeidimas, sankcijos turi būti sumuojamos, sudedant už kiekvieną pažeidimą apskaičiuotas sankcijas. Sankcija negali būti didesnė už skirtą paramos sumą. Kai nustatoma, kad vienas pareiškėjo, paramos gavėjo ar partnerio padarytas pažeidimas turėjo tiesioginės įtakos kito pažeidimo padarymui, tų pažeidimų sankcijos nesumuojamos, o taikoma sankcija tik už tą pažeidimą, už kurį sankcija yra didžiausia. Jeigu nustatomas daugiau nei vienas Metodikos 2 ir 3 prieduose pirkimų vykdymo tvarkos pažeidimas, taikoma didžiausia iš galimų taikyti sankcija ir sankcijos dydis skaičiuojamas nuo paramos sumos konkrečiai investicijai.

42. Metodika nustato, kad dirbtinai sukurtos sąlygos gauti paramą – vieno ar kelių fizinių ir (arba) juridinių asmenų sukurtos, taip pat ir kuriamos sąlygos apeiti teisės aktų reikalavimus ir (arba) įgyti paramos tikslams prieštaraujantį pranašumą paramai gauti (Metodikos 5.1 p.). Dirbtinai sukurtų sąlygų gauti paramą rizikos kriterijus (toliau – rizikos kriterijus) – dirbtinai sukurtų sąlygų gauti paramą vertinimo pagrindas, matas (Metodikos 5.2 p.). Funkcinis nesavarankiškumas – požymis, kai funkciniu požiūriu gamybos ir techniniai procesai sąmoningai išskiriami į skirtingus projektus arba kai nustatoma, kad naudojamasi bendra pagal KPP ar SP finansuojama infrastruktūra, siekiant įgyti paramos tikslams prieštaraujantį pranašumą (Metodikos 5.3 p.). Susiję asmenys – fiziniai ar juridiniai asmenys, kaip apibrėžta SVVĮ ir (arba) kaip nurodyta EK rekomendacijose ir ETT rekomendacijose dėl sprendimo Nr. C-110/13 (Metodikos 5.4 p.). Jei projektas pagal Metodikos priede detalizuotus rizikos kriterijus galimai atitinka dirbtinai sukurtas sąlygas paramai gauti (tiek paraiškos vertinimo, tiek projekto administravimo ar priežiūros metu), būtina papildomai įvertinti (atsižvelgiant į ETT sprendimus bylose Nr. C-434/12 ir Nr. C-110/13 bei ETT rekomendacijas dėl šių bylų): 1) objektyvius elementus, kuriais remiantis daroma išvada, kad nebus galima pasiekti paramos tikslų; 2) subjektyvius elementus, kuriais remiantis daroma išvada, kad dirbtinai sukūrus sąlygas paramai gauti, buvo išimtinai siekiama įgyti paramos skyrimo tikslams prieštaraujantį pranašumą (Metodikos 6.1 ir 6.2 p.). Nustatydama, ar sąlygos paramai gauti buvo dirbtinai sukurtos, Agentūra gali remtis ne vien kriterijais, nusakančiais geografinius, ekonominius, funkcinius ir teisinius ir (arba) asmeninius ryšius, bet ir kitais požymiais, rodančiais, kad būta sąmoningo asmenų veikimo ar veiksmų derinimo. Nustačius sąmoningo asmenų veikimo ar veiksmų derinimo požymių, nepriklausomai nuo rizikos kriterijų skaičiaus, atliekamas išsamus vertinimas kaip nurodyta Metodikos 8 punkte (Metodikos 7 p.). Agentūra, konstatuodama, kad sąlygos paramai gauti buvo dirbtinai sukurtos, turi įvertinti rizikos kriterijų ir juos papildančių aplinkybių visumą sudarančius objektyvius ir subjektyvius elementus, nurodytus Metodikos 6 punkte (Metodikos 8 p.).

43. Metodikos 17 punktas nustato, kad paramos gavėjams, dėl kurių projektų jų įgyvendinimo ar priežiūros metu konstatuotos dirbtinai sukurtos sąlygos, taikomos atitinkamos sankcijos, kaip numatyta KPP ir SP paramos priemonių įgyvendinimą reglamentuojančiose taisyklėse bei atitinkamai Sankcijų už teisės aktų nuostatų pažeidimus įgyvendinant Lietuvos kaimo plėtros 2014–2020 metų programos priemones taikymo metodikoje, patvirtintoje Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministro 2014 m. gruodžio 4 d. įsakymu Nr. 3D-929 „Dėl Sankcijų už teisės aktų nuostatų pažeidimus įgyvendinant Lietuvos kaimo plėtros 2014–2020 metų programos priemones taikymo metodikos patvirtinimo“, ar žemės ūkio ministro tvirtinamoje sankcijų už teisės aktų nuostatų pažeidimus įgyvendinant SP intervencines priemones taikymo metodikoje. Agentūra apie tokius paramos gavėjus ir projektus informuoja teisėsaugos institucijas.

44. Kiekvieno individualaus ginčo atveju turi būti nustatytos tam ginčui išspręsti reikšmingos aplinkybės, kurias teismas, laikydamasis įrodymų vertinimo taisyklių (ABTĮ 56 str. 7 d.), turi įvertinti pagal atitinkamus teisinius santykius reglamentuojančias teisės normas. ABTĮ 56 straipsnio 7 dalyje įtvirtinta įrodymų vertinimo taisyklė, kurioje nustatyta, kad jokie įrodymai teismui neturi iš anksto nustatytos galios; teismas įvertina įrodymus pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku, išsamiu ir objektyviu bylos aplinkybių viseto išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymu, taip pat teisingumo ir protingumo kriterijais. Įstatymo nustatytas įrodymų vertinimas, kaip objektyvios tiesos nustatymo procesas, grindžiamas teismo vidiniu įsitikinimu, kurį lemia visapusiškas, išsamus ir objektyvus bylos aplinkybių viseto išnagrinėjimas, ginčui spręsti taikytinos įstatymų normos, taip pat teisingumo ir protingumo kriterijai. Įstatymas reikalauja, kad teismas, įvertinęs ištirtus teismo posėdyje įrodymus, sprendime konstatuotų, kurios aplinkybės, turinčios bylai esminės reikšmės, yra nustatytos ir kurios nenustatytos, kuris įstatymas turi būti taikomas šioje byloje ir ar skundas (prašymas, pareiškimas) yra tenkintinas (ABTĮ 86 str. 2 d.). Įstatymas taip pat reikalauja, kad teismas sprendimo motyvuojamojoje dalyje pagrįstų savo vidinį įsitikinimą dėl įrodymų vertinimo, atlikto pagal ABTĮ 56 straipsnio 7 dalyje įtvirtintą įrodymų vertinimo taisyklę (ABTĮ 87 str. 4 d. 2–4 p.).

45. Teisėjų kolegija, įvertinusi pirmosios instancijos teismo sprendimo turinį, bylos medžiagą, konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas teisingai nustatė faktines bylos aplinkybes, tačiau netinkamai jas įvertino, konstatuodamas teisės aktų pažeidimus, laikydamas juos esminiais ir dėl to panaikinęs skundžiamą Sprendimą.

46. Nagrinėjamoje byloje nustatyta, kad 2018 m. gruodžio 20 d. pareiškėja pateikė Paraišką ir 2019 m. kovo 25 d. NMA informavo pareiškėją, jog jai skirta 16 000 Eur dydžio parama. 2019 m. balandžio 1 d. išmokėtas 8 000 Eur avansas, 2021 m. balandžio 8 d. išmokėta likusi 8 000 Eur paramos dalis. Pareiškėjos Projektui buvo atliktos patikros vietoje. 2022 m. gruodžio 19 d. el. laišku pareiškėja buvo informuota, kad Agentūros Kaimo plėtros ir paramos regionams departamento Kauno paramos administravimo skyriuje yra atliekamas jos 2022 m. gegužės 12 d. pateiktos Projekto metinės ataskaitos Nr. 19VP-KP-18-1-05925-PI002 pagal Lietuvos kaimo plėtros 2014–2020 metų programos priemonės „Ūkio ir verslo plėtra“ veiklos sritį „Parama ekonominės veiklos pradžiai kaimo vietovėse“ vertinimas, paprašyta pateikti duomenis ir paaiškinimus. 2022 m. gruodžio 20 d. pareiškėja pateikė paaiškinimus. 2023 m. balandžio 17 d. pradėtas pažeidimo tyrimas Projektui. Agentūra priėmė skundžiamą Sprendimą, kuriame nurodyta, kad Projektu buvo dirbtinai sukurtos sąlygos gauti paramą (i) rizikos kriterijus „Projekto (projektų) įgyvendinimo vieta (geografinis ryšys)“ neatitinka; ii) rizikos kriterijus „Projektuose numatyta vykdyti arba vykdoma veikla (ekonominis ryšys)“ atitinka; iii) rizikos kriterijus „Susiję asmenys, susiję projektai, partnerinės įmonės (teisinis ir (arba) asmeninis ryšys)“ atitinka; iv) rizikos kriterijus „Projektų funkcinis nesavarankiškumas“ atitinka; v) nustatyti objektyvusis ir subjektyvusis elementai ir už paramos lėšas įsigytu autobusu „Neoplan“ veikla buvo vykdoma ne tik Lietuvos Respublikos teritorijoje, bet ir užsienio šalyse.

47. Dėl pirmojo ir antrojo pažeidimų teisėjų kolegija, įvertinusi byloje surinktus įrodymus, konstatuoja, kad skundžiamame Sprendime pagrįstai ir motyvuotai padaryta išvada, kad pareiškėja dirbtinai sukūrė sąlygas gauti paramą ir už paramos lėšas įsigyta investicija projektą vykdė ne Lietuvos Respublikos teritorijoje. Šią išvadą teisėjų kolegija daro įvertinusi ne pavienius faktus ar įrodymus, o byloje esančią jų visumą:

47.1. Pareiškėjos 2018 m. gruodžio 20 d. paramos paraiškoje nurodyta, kad kaimo vietovėje bus pradėtas naujas verslas su perspektyva ateityje plėstis. Bus sukurtos 1,5 naujos darbo vietos, teikiamos paslaugos padidins kaimo gyventojų mobilumą ir socialinį aktyvumą (pareiškėjos paramos paraiškos 5.1 p.). Padidės veiklų kaimo vietovėse įvairovė, atsiras naujas verslas, bus sukurta 1,5 darbo vietų (pareiškėjos paramos paraiškos 5.2 p.).

47.2. Pareiškėjos 2018 m. gruodžio 20 d. verslo plane nurodyta, kad pareiškėja kurti nuosavą verslą apsisprendė, įgijusi patirties ir žinių samdomame darbe UAB „Autrega“, užsiimančios autobusų, mikroautobusų nuoma ir keleivių vežimu, susipažinusi su šia besiplečiančia rinka ir įvertinusi savo galimybes joje veikti savarankiškai (Verslo plano 1 p.). Verslo planas bus įgyvendinamas adresu (duomenys neskelbtini), žemės sklypas bei pastatai nuosavybės teise priklauso pareiškėjos močiutei, pareiškėja jį valdo panaudos teise (Verslo plano 2.1 p., 2018 m. gruodžio 14 d. panaudos sutartis). UAB „Autrega“ registruota adresu (duomenys neskelbtini), bute, kuris asmeninės nuosavybės teise priklauso pareiškėjos tėvui.

47.3. VĮ „Registrų centras“ 2018 m. gruodžio 17 d. Gyventojų registro pažymoje apie asmens duomenis Nr. GR.1A-9172 nurodyta, kad Lietuvos Respublikos gyventojų registro duomenimis pareiškėja gyvenamąją vietą deklaravo 2017 m. birželio 28 d. adresu (duomenys neskelbtini).

47.4. Byloje nėra ginčo dėl Sprendime nurodytos informacijos, kad pareiškėja gavo 50 atrankos balų, iš jų 10 balų dėl amžiaus (UAB „Autrega“ vienintelė akcininkė ir vadovė R. S. šių balų būtų negavusi, UAB „Autrega“ neatitinka Įgyvendinimo taisyklių 13.2, 20.11 ir 14 punktų nuostatų, nes UAB „Autrega“ yra veikianti nuo 2015 m. gegužės 22 d. ir jos buveinė registruota ne kaimo vietovėje, o mieste).

47.5. Pareiškėjos Projekto veikla pagal Ekonominės veiklos rūšių klasifikatorių, patvirtintą Statistikos departamento prie Lietuvos Respublikos Vyriausybės generalinio direktoriaus 2007 m. spalio 31 d. įsakymu Nr. DĮ-226 „Ekonominės veiklos rūšių klasifikatoriaus patvirtinimo“ – „Kitas, niekur kitur nepriskirtas, keleivinis sausumos transportas“. UAB „Autrega“ – „Kitas, niekur kitur nepriskirtas, keleivinis sausumos transportas“.

47.6. Pareiškėja yra UAB „Autrega“ komercijos direktorė, UAB „Autrega“ vienintelė akcininkė bei vadovė yra pareiškėjos motina R. S.

47.7. Įgyvendinant Projektą įsigyto autobuso kelionės lapuose nurodyta, kad keleivių pavežimo veikla autobusu buvo vykdyta ne tik Lietuvos Respublikos teritorijoje, bet užsienio šalyse. Pavyzdžiui, 2022 m. liepos mėnesio autobuso kelionės lape nurodyta, kad maršrutai yra į Pasvalį (2 k.), Jūrmalą (2 k.), Varšuvą, 2022 m. rugpjūčio mėnesio autobuso kelionės lape nurodyta, kad maršrutai yra Krokuva-Zakopanė, Jūrmala, neįskaitomas maršrutas, Jūrmala, Liepoja, Karklė, Torūnė, 2022 m. rugsėjo mėnesio autobuso kelionės lape nurodyta, kad maršrutai yra Augustavas, Ryga, Krokuva-Zakopanė, Pasvalys, Šiluva, Vilnius, Augustavas, Ryga. 2022 m. balandžio 22 d. tarptautinės vienkartinės paslaugos ir vienkartinės kabotažo operacijos kelionės lape Nr. 0021 nurodyta, kad pareiškėjos autobusas 2022 m. balandžio 22–24 d. vyko maršrutu Rokiškis-neįskaitoma-Talinas-Rokiškis, už vienkartinės paslaugos teikimą atsakinga organizacija arba asmuo – UAB „Autrega“ (analogiškas atsakingas asmuo nurodytas tarptautinės vienkartinės paslaugos ir vienkartinės kabotažo operacijos kelionės lapuose Nr. 0022, 0023, 0024). 2022 m. balandžio 22 d. tarptautinės vienkartinės paslaugos ir vienkartinės kabotažo operacijos kelionės lape Nr. 0002 nurodyta, kad pareiškėjos autobusas 2022 m. birželio 11–12 d. vyko maršrutu Panevėžys-Balstogė-Panevėžys, už vienkartinės paslaugos teikimą atsakinga organizacija arba asmuo – R. P. (analogiškas atsakingas asmuo nurodytas tarptautinės vienkartinės paslaugos ir vienkartinės kabotažo operacijos kelionės lapuose Nr. 0025, 0001, 0002).

47.8. Įgyvendinant Projektą įsigyto autobuso nuotrauka buvo UAB „Autrega“ interneto svetainėje: nuotraukoje matomas pareiškėjos autobusas Neoplan Starliner N5217 ir nurodoma, kad jį galima užsakyti. Byloje prie atsakovo atsiliepimo pridėtame priede „UAB „Autrega“ internetinė svetainė“ yra ekrano nuotraukų, kuriose matoma dešimt aikštelėje išrikiuotų autobusų ir mikroautobusų, nurodyta, kad pareiškėjos autobusas šeštas iš dešinės.

47.9. Paraiškoje ir kituose dokumentuose nurodytas pareiškėjos nurodytas kontaktinis telefonas yra toks pats kaip UAB „Autrega“ interneto svetainėje nurodytas kontaktinis telefonas.

47.10. PVM sąskaitas faktūros patvirtina, kad nuo 2020 m. vasario 13 d. iki 2023 m. kovo 31 d. pareiškėja suteikė paslaugų UAB „Autrega“ iš viso už 102 326,36 Eur (be PVM), o kitiems klientams suteikta paslaugų nuo 2020 m. rugsėjo 6 d. iki 2021 m. gruodžio 31 d. iš viso už 9 878,40 Eur (be PVM). 2022 m. ir 2023 m. paslaugos teiktos tik UAB „Autrega“. Pardavimo operacijų žurnalas patvirtina, kad nuo 2020 m. vasario 1 d. iki 2023 m. kovo 31 d. išrašytos 62 sąskaitos už suteiktas paslaugas, iš jų 50 sąskaitų arba 89,35 proc. išrašyta UAB „Autrega“.

47.11. Byloje nėra ginčo dėl Sprendime nurodytos informacijos, kad įgyvendinant Projektą įsigytą autobusą vairavo pareiškėjos vyras V. P.

47.12. 2022 m. gruodžio 20 d. paaiškinimuose pareiškėja nurodė, kad UAB „Autrega“ leido naudotis savo autobuso nuotrauka dėl abipusės reklamos, informacija apie galimybę išsinuomoti autobusą yra klaidinga, todėl prašys UAB „Autrega“ ją pakeisti. Vežė tik Lietuvos Respublikos subjektus, grupes nuveždavo į užsienį ir grąžindavo, tarpinių sustojimų kitų šalių teritorijoje nebuvo. Jos telefono numeris UAB „Autrega“ tinklalapyje likęs galbūt nuo tada, kai šioje įmonėje dirbo.

48. 2025 m. sausio 27 d. teismo posėdyje pareiškėja į klausimus atsakė, kad: i) pareiškėjos telefono numeris vis dar skelbiamas UAB „Autrega“ puslapyje, jis ir priklauso UAB „Autrega“, o ne pareiškėjai; ii) interneto puslapyje vis dar viešai skelbiama, kad UAB „Autrega“ nuomoja pareiškėjos autobusą, kai kreipiamasi dėl jo nuomos, nukreipiama į pareiškėją, tačiau kitais atvejais nenurodoma, kad ji teiks paslaugą, taip pat viešai neskelbiama; iii) tarptautinę licenciją įsigijo, nes ji galioja 10 metų, vietinę licenciją gauna tik tie, kurie vežioja po miestą; iv) kitų klientų po Covid-19 pandemijos pabaigos bandė ieškoti, mėgino, bet ji nėra žinoma, todėl sunku reklamuotis individualiai veiklai, nėra patikimumo, skelbiant tik „Autobusų nuoma“, be to, pareiškėjai tai nebuvo pelninga, UAB „Autrega“ siūlė jai daug darbo, nes jie buvo jau išsiplėtę, vienkartiniai užsakymai nebūtų buvę leidę pareiškėjai išsilaikyti, Panevėžyje konkurencija labai didelė, kainos „mušamos“, kuras brangsta, pareiškėja ėjo lengviausiu keliu, pasirašydama ilgalaikio bendradarbiavimo sutartis su kelionių organizatoriais, kurie nuolat turi darbo.

49. Teisėjų kolegija atmeta pareiškėjos skundo argumentus ir pirmosios instancijos teismo išvadas, kad nagrinėjamu atveju nenustatytas funkcinis ryšys tarp pareiškėjos Projekto veiklos ir UAB „Autrega“ vykdomos veiklos. Funkciniu požiūriu pareiškėja autobuso įsigijimo procesą sąmoningai išskyrė į paramai gauti atitinkantį projektą, sukūrė galimybes naudotis finansuota infrastruktūra, kas sudaro sąlygas įgyti paramos tikslams prieštaraujantį pranašumą. Pažymėtina, kad Programos priemonės veiklos srities prioritetas – skatinti socialinę įtrauktį, skurdo mažinimą ir ekonominę plėtrą kaimo vietovėse (Įgyvendinimo taisyklių 6 p.). Priemonės veiklos srities tikslinė sritis – veiklos įvairinimo, mažųjų įmonių kūrimo ir plėtojimo, taip pat darbo vietų kūrimo lengvinimas (Įgyvendinimo taisyklių 7 p.).

50. Dėl pirmojo pažeidimo, teisėjų kolegijos vertinimu, nagrinėjamoje byloje nustatytų aplinkybių visuma sudaro pagrindą spręsti, kad pareiškėja, įgyvendindama Projektą, buvo ekonominiais, teisiniais ir (arba) asmeniniais bei funkciniais ryšiais susijusi su UAB „Autrega“. Kiti požymiai, rodantys, kad būta sąmoningo asmenų veikimo ar veiksmų derinimo, taip pat Sprendime nustatyti pagrįstai. Skundžiamame Sprendime aiškiai įvardinta ir nagrinėjamoje byloje įrodymais pagrįsta objektyvių aplinkybių, iš kurių matyti, kad, nors taikytinuose teisės aktuose numatytos sąlygos formaliai įvykdytos, juose numatytas tikslas nepasiektas, visuma ir subjektyvus elementas, kurį sudaro siekis gauti naudos pagal Europos Sąjungos teisės aktus, dirbtinai sukuriant jame numatytas sąlygas šiai naudai gauti. Nors byloje nustatytos aplinkybės, vertinant jas atskirai, savaime nėra neteisėtos, ir, pavyzdžiui, vien aplinkybė, jog pareiškėja asmeniniu ryšiu susijusi su UAB „Autrega“ vienintele akcininke ir vadove (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2021 m. balandžio 22 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-1321-520/2021), nėra lemiama, tačiau, kaip minėta, išvadas, kad tarp pareiškėjos ir UAB „Autrega“ veiklos egzistuoja ekonominiai, teisiniai ir (arba) asmeniniai bei funkciniai ryšiai ir kad buvo sąmoningai derinami veiksmai tarp susijusių asmenų, patvirtina visuma byloje nustatytų aplinkybių, kurios turi būti vertinamos kartu, t. y neatsiejamai viena nuo kitos. Analogiškos pozicijos nuosekliai laikomasi Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje (žr., pvz., 2020 m. birželio 10 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-4094-968/2020). Pažymėtina, kad ir Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2021 m. balandžio 22 d. nutartyje administracinėje byloje Nr. eA-1321-520/2021 buvo įvertinta įrodymų visuma (įskaitant bet neapsiribojant tai, kad neįrodyta, kad po paramos suteikimo D. A. vykdė (vykdo) tokią pat veiklą kaip E. V.) ir padaryta išvada, kad pažeidimas neįrodytas, suteiktos paramos tikslas yra pasiektas. Pareiškėja skunde teismui ir atsiliepime į apeliacinį skundą subjektyviai kitaip vertina byloje surinktus įrodymus, akcentuoja pavienes faktines aplinkybes, tačiau teisėjų kolegija šiuos argumentus atmeta ir daro išvadą, kad pirmosios instancijos teismas neteisingai vertino byloje nustatytas faktines aplinkybes ir neatsižvelgė į jų visumą.

51. Dėl antrojo pažeidimo, teisėjų kolegijos vertinimu, nagrinėjamoje byloje nustatytų aplinkybių visuma sudaro pagrindą spręsti, kad pareiškėja, įgyvendindama Projektą, dalį veiklos vykdė ne Lietuvos Respublikos teritorijos ribose, pareiškėja tai suprato, veiklą vykdė pagal licenciją, leidžiančią tarptautinį keleivių vežimą samdos pagrindais arba už atlygį tolimojo susisiekimo ir miesto autobusais, pildė tarptautinės vienkartinės paslaugos ir vienkartinės kabotažo operacijos kelionės lapus. Sutiktina su pirmosios instancijos teismo išvadomis dėl Sprendime nustatytų netikslumų (trukmės ir apimties – pirmosios instancijos teismas pagrįstai sprendė, kad negalima teigti, kad 883 dienas pareiškėja veiklą vykdė ne Lietuvoje, būtina atsižvelgti į tikrąją kelionių trukmę ir autobuso buvimo ne Lietuvoje trukmę), tačiau šie netikslumai turėtų būti taisomi ne naikinant padaryto pažeidimo konstatavimą, o koreguojant sankciją. Nagrinėjamu atveju dėl sankcijos koregavimo teisėjų kolegija nepasisako, nes už pirmąjį pažeidimą skirta visos paramos susigrąžinimo sankcija.

52. Teisėjų kolegija atmeta pareiškėjos argumentus, kad Covid-19 pandemija yra pateisinama priežastis susiklosčiusiam faktiniam pareiškėjos elgesiui. Bendri teiginiai apie pandemijos visuotinai žinomą situaciją ir poveikį nagrinėjamu atveju turi būti individualizuoti ir įrodyti. Teisėjų kolegija daro išvadą, kad byloje esantys įrodymai šiuo konkrečiu atveju nepatvirtina pareiškėjos abstrakčių argumentų ir subjektyvios pozicijos.

53. Pareiškėjos argumentai dėl jos situacijos neindividualizavimo ir sankcijos neproporcingumo atmetami. Teisėjų kolegijos vertinimu, pareiškėjai taikytos sankcijos pagrįstos teisės aktų nuostatoms, Sprendime pagrįstai atsižvelgta į nustatyto pirmojo pažeidimo reikšmingumą, mastą, trukmę, pareiškėjos procesiniuose dokumentuose nėra argumentų, paneigiančių pritaikytos sankcijos teisėtumą. Teisėjų kolegija vertina, kad nepasiektas Projekto tikslas, nesilaikyta esminių paramos taisyklių. Teisėjų kolegija dėl sankcijos už antrąjį pažeidimą koregavimo nepasisako, nes tai neturi reikšmės teisingam bylos išsprendimui.

54. Teisėjų kolegija pažymi, kad pirmosios instancijos teismas teisingai nustatė ginčui teisingai išspręsti reikšmingas faktines aplinkybes, tačiau nepagrįstai jų visumą vertino kaip nepakankamą skundžiamo Sprendimo motyvaciją VAĮ prasme.

55. Nagrinėjamos bylos kontekste pažymėtina, jog bendrieji reikalavimai individualiam administraciniam aktui įtvirtinti Viešojo administravimo įstatymo 10 straipsnio 5 dalies 1–8 punktuose. Šio straipsnio 5 dalies 5–6 punktuose, be kita ko, numatyta, kad administraciniame sprendime turi būti nurodyta: administracinio sprendimo teisinis ir faktinis pagrindas ar kitos administraciniam sprendimui įtakos turėjusios aplinkybės (VAĮ 10 str. 5 d. 5 p.) ir administracinio sprendimo motyvai (VAĮ 10 str. 5 d. 6 p.).

56. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje yra konstatuota, kad kiekvienu konkrečiu atveju, vertinant individualaus administracinio akto teisėtumą VAĮ 10 straipsnio taikymo aspektu, turi būti atsižvelgiama į tuos teisės aktus, kurie reguliuoja konkretų teisinį santykį, t. y. turi būti įvertinama, kokie ir kokia apimtimi yra teisiškai reikšmingi faktai bei kokios konkrečios materialiosios teisės normos asmeniui gali sudaryti atitinkamas prielaidas bei sąlygas, kad būtų sukurtos, panaikintos ar pakeistos asmens subjektinės teisės tam tikruose teisiniuose santykiuose. VAĮ 10 straipsnio 5 dalimi iš esmės yra siekiama užtikrinti, kad asmeniui, dėl kurio yra priimtas individualus administracinis aktas, būtų žinomi šio akto priėmimo teisinis bei faktinis pagrindai, taip pat motyvai, todėl kai nėra pagrindo individualų administracinį aktą pripažinti visiškai nemotyvuotu, kiekvienu konkrečiu atveju, spręsdamas dėl tokio akto atitikties pastarosios įstatymo nuostatos reikalavimams, teismas privalo ad hoc (esant konkrečiai situacijai) įvertinti, ar nustatyti turinio (teisinio ir faktinio pagrindimo, motyvacijos) trūkumai yra esminiai, sukliudę šio individualaus administracinio akto adresatams suprasti visuomeninių santykių esmę ir turinį, identifikuoti jų teisių, pareigų bei teisėtų interesų pasikeitimą, šio pasikeitimo pagrindus ir apimtį, tinkamai įgyvendinti šiuo aktu suteiktas teises ar (ir) įvykdyti nustatytas pareigas bei įstatymų nustatyta tvarka efektyviai realizuoti teisę į (galbūt) pažeistų teisių ir teisėtų interesų gynybą. Šis vertinimas turi būti atliekamas individualaus administracinio akto adresato požiūriu, t. y. būtent to, kuris turi teisę žinoti ir suprasti, dėl kokios priežasties ir kuo remiantis priimtas konkretus sprendimas, be kita ko, atsižvelgiant ir į pastarajam asmeniui žinomas aplinkybes, lėmusias minėtą sprendimą (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo išplėstinės teisėjų kolegijos 2017 m. rugsėjo 14 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-709-415/2017, 2021 m. rugsėjo 1 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-2457-575/2021).

57. Įvertinusi byloje nustatytų faktinių aplinkybių visumą, skundžiamo Sprendimo turinį, teisėjų kolegija daro išvadą, kad atsakovas išsamiai ištyrė Projekto vykdymo aplinkybes, laikėsi teisės aktuose nustatytos procedūros ir priėmė aiškų Sprendimą, nurodė Sprendimo teisinius ir faktinius motyvus. Teisėjų kolegija, įvertinusi skundžiamo atsakovo priimto Sprendimo turinį aptarto teisinio reguliavimo ir Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikos kontekste, daro išvadą, kad ginčijamas Sprendimas atitinka VAĮ 10 straipsnyje administraciniam aktui keliamus reikalavimus. Sprendimas yra tinkamai motyvuotas, nurodytas teisinis ir faktinis pagrindai, kitos administraciniam sprendimui įtakos turėjusios aplinkybės. Nagrinėjamu atveju nekyla abejonių, kad pareiškėjai buvo aiškus priimto Sprendimo teisinis bei faktinis pagrindai bei motyvai. Sprendime įvertinta pareiškėjos situacijos individualios aplinkybės, taigi, priešingai nei nurodė pirmosios instancijos teismas, Sprendimas atitinka VAĮ 10 straipsnyje individualiam administraciniam aktui keliamus reikalavimus, jame pateikti motyvai yra aiškūs bei pakankami.

58. Kiti proceso dalyvių argumentai neturi reikšmės teisingam bylos išsprendimui, todėl dėl jų atskirai teisėjų kolegija nepasisako.

59. Apibendrinant darytina išvada, kad atsakovo apeliacinis skundas yra pagrįstas ir tenkintinas. Pirmosios instancijos teismas nustatė visas bylai reikšmingas aplinkybes, tačiau jas netinkamai įvertino, todėl jo sprendimas panaikinamas ir priimamas naujas sprendimas (ABTĮ 144 str. 1 d. 2 p.). Teisėjų kolegija, atsižvelgusi į išdėstytas aplinkybes, ginčo klausimą reglamentuojančius teisės aktus, daro išvadą, kad Sprendimas yra teisėtas ir pagrįstas, taikytos sankcijos yra teisingos ir proporcingos, todėl priimamas naujas sprendimas – pareiškėjos skundą atmesti.

60. Kadangi sprendimas šioje byloje priimamas ne pareiškėjos naudai, jos prašymas dėl bylinėjimosi išlaidų atlyginimo netenkinamas (ABTĮ 40 str. 1 d.).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 144 straipsnio 1 dalies 2 punktu, teisėjų kolegija

nusprendžia:

Atsakovo Nacionalinės mokėjimo agentūros prie Žemės ūkio ministerijos apeliacinį skundą tenkinti.

Regionų administracinio teismo 2025 m. vasario 24 d. sprendimą panaikinti ir priimti naują sprendimą.

Pareiškėjos R. P. skundą atmesti.

Sprendimas neskundžiamas.

Teisėjai Rytis KrasauskasBeata MartišienėEgidijus Šileikis