Šiaulių apygardos teismo nutartis

Šiaulių apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos teisėjų Linos Muchtarovienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), Egidijaus Mockevičiaus, Birutės Simonaitienės,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal atsakovės G. B. apeliacinį skundą dėl Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų 2023 m. spalio 27 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovo T. B. ieškinį atsakovei G. B. dėl turto pripažinimo bendrąja daline nuosavybe.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

I. Ginčo esmė

1. Ieškovas T. B. ieškiniu prašė pripažinti, kad atsakovės G. B. vardu įregistruotas nekilnojamasis turtas – pastatas gyvenamasis namas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) (nebaigtas statyti; baigtumas – 48 proc.), esantis (duomenys neskelbtini). (toliau – ir Gyvenamasis namas), priklauso T. B. ir G. B. bendrosios dalinės nuosavybės teise po 1/2 dalį kiekvienam ir priteisti iš atsakovės visas bylinėjimosi išlaidas.

II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimų į apeliacinį skundą esmė

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuo ja:

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

18. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindai, taip pat absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismas tikrina apskųsto teismo sprendimo teisėtumą ir pagrįstumą, analizuodamas skunde išdėstytus argumentus, išskyrus įstatyme nurodytas išimtis (CPK 320 straipsnio 2 dalis). Apeliacinio skundo ribos gali būti peržengtos tada, kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai. Apeliacinės instancijos teismas, išnagrinėjęs apeliacinį skundą, absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų, nurodytų CPK 329 straipsnio 2 dalies 1–7 punktuose, nenustatė, taip pat nenustatė ir pagrindų peržengti apeliacinio skundo ribas.

19. Byloje sprendžiama dėl santuokos nutraukimo byloje nepadalyto buvusių sutuoktinių turto padalijimo, kai santuokos nutraukimo metu šis turtas nebuvo teisės aktuose nustatyta tvarka suformuotas kaip nekilnojamojo turto objektas ir įregistruotas viešame registre.

Dėl naujų įrodymų

20. Apeliantė su apeliaciniu skundu pateikė naujus įrodymus – pranešimą apie ketinimą kirsti mišką, LKU išrašus. Nurodo, kad poreikis teikti šiuos įrodymus atsirado ginčą sprendžiant apeliacine tvarka. CPK 314 straipsnyje nurodyta, kad apeliacinės instancijos teismas atsisako priimti naujus įrodymus, kurie galėjo būti pateikti pirmosios instancijos teisme, išskyrus atvejus, kai pirmosios instancijos teismas nepagrįstai juos atsisakė priimti ar kai šių įrodymų pateikimo būtinybė iškilo vėliau, o pagal CPK 306 straipsnio 3 dalį kartu su apeliaciniu skundu turi būti pateikti motyvai, kodėl įrodymai nebuvo pateikti anksčiau.

21. Apeliacinio proceso paskirtis – patikrinti neįsiteisėjusio pirmosios instancijos teismo sprendimo teisėtumą ir pagrįstumą (CPK 301 straipsnis). CPK įtvirtinta ribota apeliacija, kuriai būdinga tai, kad pirmosios instancijos teismo sprendimas tikrinamas pagal byloje jau esančius ir pirmosios instancijos teismo ištirtus ir įvertintus duomenis, tikrinama, ar pirmosios instancijos teismas turėjo pakankamai įrodymų teismo padarytoms išvadoms pagrįsti, ar teismas juos tinkamai ištyrė ir įvertino, ar nepažeidė kitų įrodinėjimo taisyklių (pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2007 m. lapkričio 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-507/2007; 2008 m. gegužės 12 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-237/2008). Taigi, apie priimto teismo sprendimo teisėtumą ir pagrįstumą paprastai sprendžiama turint omenyje tik tuos duomenis, kuriuos turėjo pirmosios instancijos teismas, priimdamas ginčijamą sprendimą.

22. Apeliacinės instancijos teismas taip pat pažymi, kad draudimas priimti naujus įrodymus apeliacinės instancijos teisme nėra absoliutus. Pagal kasacinio teismo praktiką apeliacinės instancijos teismas, spręsdamas dėl kiekvieno naujo pateikto įrodymo, turi patikrinti ir įvertinti: 1) ar buvo objektyvi galimybė pateikti įrodymus bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme, 2) ar vėlesnis įrodymų pateikimas neužvilkins bylos nagrinėjimo, 3) ar prašomi priimti nauji įrodymai turės įtakos sprendžiant šalių ginčą; ar šalis nepiktnaudžiauja įrodymų vėlesnio pateikimo teise (pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. birželio 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-237-684/2019).

23. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, apeliantė nepagrindė savo nurodomų aplinkybių, kad apie šių dokumentų egzistavimą apeliantė sužinojo tik po priimto teismo sprendimo. Pažymėtina, kad dokumentai yra 2015-2017 m. Taip pat nėra pagrindo vertinti, kad prašomi priimti nauji įrodymai turės įtakos sprendžiant šalių ginčą, todėl esant šioms aplinkybėms, teisėjų kolegija nevertina apeliantės pateiktų naujų įrodymų.

Faktinės bylos aplinkybės

24. Bylos duomenimis nustatyta, kad Šiaulių rajono savivaldybės administracija 2014 m. liepos 22 d. išdavė T. B. leidimą Nr. (duomenys neskelbtini) statyti vieno buto gyvenamąjį namą žemės sklype, esančiame (duomenys neskelbtini), pagal projektuotojo V. P. Š. parengtą statinio projektą. Iš pastato statinio eksplikacijos matyti, kad Gyvenamojo namo projekto užsakovai T. B. ir G. B.. 2013 m. sausio 28 d. vartojimo kredito (paskolos) sutartimi Nr. (duomenys neskelbtini) kredito unija „Žemdirbio gerovė“ suteikė T. B. 49 000,00 litų paskolą statybinių medžiagų pirkimui, sutartį pasirašė paskolos gavėjas T. B., jo sutuoktinė G. B..

25. Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų 2019 m. sausio 23 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. (duomenys neskelbtini) nutraukta pareiškėjų G. B. ir T. B. santuoka, įregistruota 2012 m. birželio 9 d. Šiaulių miesto savivaldybės administracijos Civilinės metrikacijos skyriuje, abiejų sutuoktinių bendru sutikimu ir patvirtinta 2019 m. sausio 3 d. patikslinta sutartis dėl santuokos nutraukimo pasekmių, kurioje šalys pasidalino santuokoje įgytą nekilnojamąjį, kilnojamąjį registruotiną turtą, įskaitant ir žemės sklypą, susitarė dėl prievolių kreditoriams vykdymo po santuokos nutraukimo, nurodė turtą, kuris yra asmeninė kiekvieno sutuoktinio nuosavybė.

26. Iš Nekilnojamojo turto registro duomenų bazės 2020 m. lapkričio 14 d. išrašo matyti, kad žemės sklypas asmeninės nuosavybės teise po ½ dalį įregistruotas G. B. ir T. B. vardu, įregistravimo pagrindas: 2019 m. sausio 23 d. teismo sprendimas civilinėje byloje Nr. e2YT-510-641/2019; nebaigtas statyti Gyvenamasis namas (pradėtas statyti 2014 metais, baigtumas – 48 proc.), nuosavybės teise įregistruotas G. B. vardu, įregistravimo pagrindas: 2020 m. spalio 5 d. pažyma apie statinio statybą be esminių nukrypimų nuo projekto Nr. ACUB-20-201005-03340.

27. Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų 2021 m. spalio 11 d. nutartimi, kurią Šiaulių apygardos teismas 2021 m. gruodžio 1 d. nutartimi paliko nepakeistą, teismas neatnaujino pareiškėjui T. B. praleisto termino prašymui dėl proceso atnaujinimo paduoti ir netenkino jo prašymo suinteresuotam asmeniui G. B. dėl proceso atnaujinimo civilinėje byloje Nr. (duomenys neskelbtini) pagal pareiškėjų T. B. ir G. B. prašymą dėl santuokos nutraukimo abiejų sutuoktinių bendru sutikimu ir sutarties dėl santuokos nutraukimo pasekmių patvirtinimo. Ieškovas T. B., vadovaujantis bendrosios dalinės nuosavybės nuostatomis, nesant objektyvios galimybės atnaujinti proceso santuokos nutraukimo byloje, su ieškiniu kreipėsi į teismą dėl turto pripažinimo bendrąją daline nuosavybe.

Dėl santuokos nutraukimo byloje nepadalyto buvusių sutuoktinių nekilnojamojo turto padalijimo atskiroje byloje

29. Kasacinio teismo praktikoje yra išaiškinta, jog, aplinkybė, kad santuokos nutraukimo byloje nebuvo išspręstas klausimas dėl tam tikro santuokoje įgyto turto padalijimo, nepaneigia vieno iš sutuoktinių nuosavybės teisės į santuokos metu įgytą šio turto dalį ir, priešingai, nesukuria kitam sutuoktiniui teisės į visą nepadalytą turtą. Tais atvejais, kai sutuoktiniams bendrosios jungtinės nuosavybės teise priklausantis turtas nepadalijamas santuokos nutraukimo byloje, nutraukus santuoką, jis valdomas bendrosios dalinės nuosavybės teise, o buvę sutuoktiniai yra laikomi bendrosios dalinės nuosavybės dalyviais (CK 4.72, 4.73 straipsniai) ir bendrosios dalinės nuosavybės teisės objektą valdo, juo naudojasi ir disponuoja bendru sutarimu (CK 4.75 straipsnio 1 dalis). Taigi, nors, nutraukus santuoką, bendroji jungtinė nuosavybė pasibaigia, bet, turto nepadalijus, buvę sutuoktiniai nenustoja būti jo bendraturčiais, kurių bendrosios dalinės nuosavybės dalys nėra nustatytos; o jų turtiniams teisiniams santykiams taikytinos ne šeimos, bet daiktinės teisės normos (CK 4.72–4.92 straipsniai) (pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. gegužės 13 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-280-916/2015; 2015 m. gruodžio 23 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-695-219/2015).

30. Šiuo atveju pritartina atsakovo atsiliepimo į apeliacinį skundą argumentams, kad nutarties 28 punkte nurodyti apeliacinio skundo argumentai prieštarauja šioje byloje priimtai Lietuvos Aukščiausiojo teismo 2023 m. balandžio 27 d. nutarčiai civilinėje byloje Nr. e3K-3-142-943/2023. Pažymėtina, kad kasacinis teismas konstatavo, jog nagrinėjamoje byloje nustatytos aplinkybės, teisėjų kolegijos vertinimu, atitinka anksčiau nutartyje aptartas sąlygas, sudarančias pagrindą išspręsti klausimą dėl buvusių sutuoktinių santuokoje įgyto turto padalijimo atskiroje byloje. Kasacinis teismas pasisakė: „Viena vertus, nagrinėjamoje byloje nustatyta, kad ginčo namas nebuvo padalytas santuokos nutraukimo byloje ne dėl to, kad šalys siekė nuslėpti aplinkybes, jog laikotarpiu, kai jos buvo sudariusios santuoką, buvo pastatytas šis namas, kuris santuokos nutraukimo metu nebuvo įregistruotas viešame registre. Šis turtas nebuvo įtrauktas į teismo patvirtintą sutartį dėl santuokos nutraukimo teisinių pasekmių teismui nurodžius, kad teisės aktuose nustatyta tvarka neįteisintas namas negali būti dalijamas kaip nekilnojamojo turto objektas. Byloje nėra nustatyta, kad šalys, neįtraukdamos namo į dalytino turto sąrašą, siekė piktnaudžiauti procesinėmis teisėmis ir sąmoningai vengė išspręsti šį klausimą. Kita vertus, byloje nustatyta, kad bendri abiejų šalių veiksmai santuokos nutraukimo byloje (sutarties dėl santuokos nutraukimo pasekmių, kurioje nėra nurodytas namas, pateikimas teismui) sukūrė šalims iš esmės skirtingas teisines pasekmes. Šalims neišsprendus klausimo dėl nebaigto statyti ir neįregistruoto namo padalijimo santuokos nutraukimo byloje, šis santuokoje įgytas turtas atsakovės buvo įregistruotas jos vardu ir yra pripažįstamas jos asmenine nuosavybe. Taip atsakovei buvo sukurta galimybė kaip asmeninės nuosavybės teisės objektą įgyti visą namą, o ieškovo nuosavybės teisė į jam tenkančią šio turto dalį buvo paneigta“. Teismas pasisakė, kad situacija, kai vienas iš buvusių sutuoktinių įgyja asmeninės nuosavybės teise santuokos nutraukimo byloje nepadalytą bendrosios jungtinės nuosavybės teisės objektą vien dėl to, kad jis anksčiau, nei kitas bendraturtis, ėmėsi iniciatyvos dėl šio turto įregistravimo viešame registre ir, nepaisydamas kito bendraturčio interesų, įregistruoja jį savo vardu, negali būti vertinama kaip sąžininga ir objektyviai pateisinama. Vieno iš bendraturčių vienašališkai atlikti turto registracijos veiksmai patys savaime negali paneigti kito bendraturčio nuosavybės teisės į šį turtą. Kasacinis teismas pripažino, kad nagrinėjamu atveju yra sąlygos, sudarančios pagrindą išspręsti klausimą dėl buvusių sutuoktinių santuokoje įgyto turto padalijimo atskiroje byloje. Taigi, ieškovas turi teisę santuokoje įgyto turto padalijimo klausimą spręsti atskiroje byloje, taip pat pagrįstai pirmosios instancijos teismas sprendė, kad šiuo atveju taikytinos ne šeimos, o daiktinės teisės normos, reglamentuojančios bendrąją dalinę nuosavybę.

Dėl turto pripažinimo bendrąja daline nuosavybe

31. Kaip jau šios nutarties 29 punkte nurodyta, nutraukus šalių santuoką, jų bendrosios nuosavybės teisė į santuokoje įgytą turtą pasibaigia (CK 3.100 str. 4 p.) ir turtas valdomas bendrosios dalinės nuosavybės teise. Remiantis CK 4.73 straipsnio 3 dalimi, jeigu bendrosios dalinės nuosavybės teisės konkretus kiekvieno bendraturčio dalių dydis nenustatytas, tai preziumuojama, kad jų dalys yra lygios.

32. Apeliantė nesutinka su pirmosios instancijos teismo padarytomis išvadomis dėl gyvenamojo namo projekto rengimo, statybos darbų apmokėjimo. Nurodo, kad nesutinka su teismo išvada ir ieškovo argumentu, kad jis 2013-01-28 vartojimo kredito (paskolos) sutartimi Nr. (duomenys neskelbtini) iš kredito unijos „Žemdirbio gerovė“ skolinosi 49 000,00 Lt statybinėms medžiagoms pirkti, kadangi ieškovas nepateikė duomenų ir įrodymų, kad būtų gautas lėšas panaudojęs namo statybai. Priešingai, apie savarankiškų lėšų gavimą ir naudojimą namui statyti patvirtina jos tėvų pavedimai - 2014-02-10 mokėjimo pavedimas, kuriuo A. D. pervedė ieškovui 38 000,00 Lt, šios lėšos nebuvo grąžintos šiai dienai nei apeliantės, nei ieškovo. Nepagrįsta teismo išvada, kad, namo statybas pradėjus 2014 metais, nebuvo jokio poreikio medžiagų pirkti 1-2 m. iki Gyvenamojo namo statybos. Priešingai, gyvenimiška praktika byloja, kad daugeliu atveju planuojant statybas ir didesnes išlaidas, medžiagos perkamos iš anksto ir 1-2 metų terminas yra natūralus, įvertinus rangovų galimybes, formalumų tvarkymo klausimus ir visus parengiamuosius darbus. Nemotyvuotos teismo išvados dėl statybinių medžiagų pirkimo kitiems pastatams – pirčiai, ūkiniam pastatui. Teismas nevertino, kad toks apeliantės veikimas nebūtų racionalus - ją remiant tėvams, kad tuo pačiu ji jiems pirktų statybines medžiagas. Teismas nevertino, kad pirkta skarda ir silikatiniai blokeliai buvo panaudoti namui. Apeliantė akcentuoja, jog iš blokelių buvo mūrytas kaminas, o skarda naudota stogui ir kaminams apskardinti.

33. Apeliantė byloje įrodinėjo, jog ji mokėjo už Gyvenamojo namo blokelius ir pateikė į bylą 2012-11-02 mokėjimo nurodymą (gavėjas UAB „Alnida“, suma – 1835,30 Lt) bei 2014-08-20 mokėjimo nurodymą (gavėjas UAB „Alnida“, suma – 3561,10 Lt). Ieškovas nurodė, kad atsakovės pateikti mokėjimo nurodymai UAB „Alnida“ patvirtina statybinių medžiagų kitiems statiniams įsigijimą, o būtent 3561,10 Lt suma sumokėta už statybines medžiagas pirčiai, 1835,30 Lt suma sumokėta už statybines medžiagas ūkiniam pastatui. Šioms aplinkybėms pagrįsti atsakovas pateikė 2014-07-04 PVM sąskaitą faktūrą serija (duomenys neskelbtini), iš kurios matyti, kad pirkta 70 lapų šiferio (iš viso 98,875 kv. m plotui dengti), 500 vnt. pilnavidurių keramikinių plytų, vata bei plėvelė. Pritartina pirmosios instancijos teismo pastabai, kad Gyvenamojo namo plotas daug didesnis, nei pirktos medžiagos. Teisingai pirmosios instancijos teismas pažymėjo, kad Gyvenamasis namas pastatytas iš silikatinių rausvų blokelių, šalia namo yra seni armatūros stulpai. Iš UAB „Mikera“ parengtos nekilnojamojo daikto kadastrinių matavimų bylos matyti, kad Gyvenamojo namo stogas – beasbestis cementas, o sienos – blokeliai, stogas yra rusvos spalvos, blokeliai – rausvos spalvos. Iš ieškovo pateiktų nuotraukų matyti, kad be silikatinių rausvos spalvos blokelių Gyvenamajam namui statyti panaudotos dar baltos plytos. Teisėjų kolegijos vertinimu, apeliantės pateikti įrodymai apie pirktas statybines medžiagas pagal statybinių medžiagų specifiškumą negalėjo būti panaudotos ginčo namo statybai. Atsižvelgusi į pirktų medžiagų specifiškumą, kiekius, teisėjų kolegija sutinka su pirmosios instancijos teismo išvada, kad atsakovės nurodytais mokėjimo nurodymais buvo pirktos statybinės medžiagos kitiems statiniams statyti (pirčiai, angarui, ūkiniam pastatui).

34. Apeliantė įrodinėja, kad Gyvenamasis namas buvo pastatytas iš jos tėvų piniginių lėšų, pateikė į bylą 2014-02-10 mokėjimo nurodymą, kuriuo A. D. pervedė ieškovui 38 000,00 Lt. Šią aplinkybę atsakovė įrodinėjo ir liudytojų A. D. ir A. D. parodymais. Teisėjų kolegijos vertinimu, pagrįstai pirmosios instancijos teismas nevertino šių liudytojų parodymų patikimais, nes atsakovę ir liudytojus sieja artimi giminystės ryšiai (dukra ir tėvai). Iš atsakovo pateiktų rašytinių įrodymų matyti, kad atsakovė ir UAB „Specagra“ sudarė 2013-12-31 pirkimo-pardavimo sutartį Nr. (duomenys neskelbtini), pagal kurią atsakovei buvo parduotas ratinis traktorius Z. F. 135, kurio kaina su PVM – 187 550,00 Lt. Atsakovė įsipareigojo per 7 dienas nuo sutarties pasirašymo sumokėti 30 000,00 Lt avansą. Ieškovui 2014-01-22 UAB „Specagra“ pervedė 30 000,00 Lt, atsakovas 2014-01-23 atsakovei pervedė 30 000,00 Lt, 2014-02-11 A. D. pervedė ieškovui 38 000,00 Lt, o ieškovas tą pačią dieną pervedė UAB „Specagra“ 30 000,00 Lt paskolą ir 131,50 Lt palūkanas. Atsižvelgiant į esamus įrodymus, sutiktina su pirmosios instancijos teismu, kad ieškovės tėvo pervesta pinigų suma (30 000,00 Lt jos dalis) labiau tikėtina, jog buvo panaudota grąžinti UAB „Specagra“ 2014-01-22 suteiktą 30 000,00 Lt paskolą, kurią ieškovas 2014-02-05 pervedė atsakovei, ir labiau tikėtina, kad ši suma buvo panaudota bent iš dalies sumokėti už traktorių.

35. Taip pat apeliantė teigia, kad jos asmeninės lėšos (iki santuokos sudarymo) buvo panaudotos Gyvenamojo namo statybai. Į bylą atsakovė pateikė mokėjimo nurodymus: kad ieškovui nuo 2011-01-18 iki 2012-06-09 (iki santuokos sudarymo) pervesta iš viso 42 000,00 Lt (2011-01-18 pervesta 30 000,00 Lt, 2011-09-27 – 1 000,00 Lt, 2011-09-28 – 500,00 Lt, 2011-10-14 – 3 000,00 Lt, 2011-11-03 – 2 500,00 Lt, 2011-11-16 – 1 000,00 Lt, 2011-12-11 – 4 000,00 Lt), mokėjimo paskirtyse nurodyta „sąskaitos papildymas“ arba „papildymas“. Teisėjų kolegijos vertinimu, iš minėtų įrodymų negalima daryti išvados, kad būtent šie pinigai buvo panaudoti Gyvenamoji namo statybai. Atsakovė teigė, kad po santuokos sudarymo ji pervedė atsakovui dar 12 000,00 Lt asmeninių lėšų Gyvenamojo namo statybai, tačiau jokių įrodymų, patvirtinančių jos nurodomas aplinkybes, nepateikė. Teisėjų kolegijos vertinimu, apeliantė neįrodė, kad jos iki santuokos sudarymo ieškovui pervestos piniginės lėšos buvo panaudotos Gyvenamojo namo statybai.

36. Apeliantė teigia, kad teismas neįvertino, jog statinio teisinė registracija apie jo statybos pabaigą, atlikta 2020 m. metais spalio mėnesį, tuo tarpu šalių santuoka nutraukta 2019 m. sausio mėnesį, todėl ieškovas niekaip logiškai nepagrindė ir nepaaiškino, kodėl per visą laikotarpį nekėlė ginčo dėl namo dalies priklausomybės jam kaip bendro santuokinio turto. Teismas neanalizavo ir nevertino, kodėl savo galimai pažeistų teisių ieškovas negynė tokį ilgą laikotarpį.

37. Teisėjų kolegija nesutinka su šiais apeliantės argumentais. 2020-10-07 nekilnojamojo turto registre įregistruotas pastatas – gyvenamasis namas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) (nebaigtas statyti; baigtumas – 48 proc.) atsakovės G. B. vardu. Bylos ir teismų informacinės sistemos LITEKO duomenimis nustatyta, kad ieškovas T. B. 2020-11-23 kreipėsi į Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmus su ieškiniu atsakovei G. B. dėl turto pripažinimo bendrąja daline nuosavybe, kuriuo prašė pripažinti, kad atsakovės G. B. vardu įregistruotas nekilnojamasis turtas – pastatas – gyvenamasis namas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) (nebaigtas statyti; baigtumas – 48 proc.), esantis (duomenys neskelbtini). priklauso T. B. ir G. B. bendrosios dalinės nuosavybės teise po 1/2 dalį kiekvienam. Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų 2020 m. lapkričio 26 d. nutartimi atsisakyta priimti ieškovo T. B. ieškinį atsakovei G. B. dėl turto pripažinimo bendrąja daline nuosavybe. Apeliacinės instancijos teismas nutartį panaikino ir ieškinio priėmimo klausimą perdavė pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo. Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų 2021 m. sausio 8 d. nutartimi T. B. buvo įpareigotas pašalinti ieškinio trūkumus. Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų 2021 m. sausio 26 d. nutartimi T. B. ieškinys atsakovei G. B. laikytas nepaduotu. Vėliau ieškovas kreipėsi į Valstybinę teritorijų planavimo ir statybos inspekciją prie Aplinkos ministerijos, gavo atsakymą, kad 2020-10-05 pažyma apie statinio statybą be nukrypimų nuo esminių statinio projekto sprendinių Nr. (duomenys neskelbtini) išduota G. B. neteisėtai, t. y. be žemės sklypo bendrasavininko T. B. sutikimo. Ieškovas kreipėsi ir į kitas institucijas dėl ginčo turto. 2021-09-03 ieškovas kreipėsi dėl proceso atnaujinimo civilinėje byloje Nr. (duomenys neskelbtini) pagal pareiškėjų T. B. ir G. B. prašymą dėl santuokos nutraukimo abiejų sutuoktinių bendru sutikimu ir sutarties dėl santuokos nutraukimo pasekmių patvirtinimo. Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmai 2021 m. spalio 11 d. nutartimi neatnaujino T. B. praleisto termino prašymui dėl proceso atnaujinimo paduoti ir netenkino jo prašymo suinteresuotam asmeniui G. B. dėl proceso atnaujinimo civilinėje byloje Nr. (duomenys neskelbtini). Šiaulių apygardos teismas 2021 m. gruodžio 1 d. nutartimi Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų 2021 m. spalio 11 d. nutartį paliko nepakeistą. Taigi, dėl nurodytų aplinkybių negalima sutikti su apeliante, kad ieškovas anksčiau nekėlė ginčo dėl namo dalies priklausomybės jam kaip bendro turto.

38. Apeliantė taip pat nepagrįstai teigia, kad teismas nevertino šalių paaiškinimų, jog sklypas ant kurio pastatytas ginčo namas buvo įgytas ne santuokos metu, taigi nebuvo ieškovo iniciatyvos jam įgyti ar pradėti namo statybas. Be to, pusė jo dovanojo jam apeliantė, kadangi ieškovas to prašė, nes jam buvo aktualus plotas žemės ūkio technikai laikyti bei turint lūkestį savo vardu kurti ūkį, kas neįmanoma neturint savo vardu registruotos žemės. Pažymėtina, kad kasacinis teismas nagrinėjamoje byloje dėl to pasisakė ir konstatavo, jog „nors nutraukdamos santuoką šalys nepadalijo ginčo namo, tačiau jos išsprendė klausimą dėl žemės sklypo, kuriame yra šis namas, padalijimo, nustatydamos, kad kiekvienai iš jų priklauso po 1/2 dalį šio turto. CK 4.40 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta, kad žemės sklypo savininkui nuosavybės teise priklauso viršutinis žemės sklypo sluoksnis, ant žemės sklypo esantys statiniai bei jų priklausiniai, kiti nekilnojamieji daiktai, jeigu įstatyme ar sutartyje nenustatyta kitaip. Nagrinėjamu atveju byloje nėra nustatyta, kad ieškovas ir atsakovė būtų susitarę dėl kitokios, nei nustatyta CK 4.40 straipsnio 1 dalyje, jiems bendrosios dalinės nuosavybės teise priklausančiame žemės sklype esančių nekilnojamųjų daiktų įgijimo nuosavybėn tvarkos. Todėl šalys, santuokos nutraukimo byloje lygiomis dalimis padalijusios žemės sklypą, sudarė papildomas prielaidas vertinti, kad jame esantis namas priklauso joms bendrosios dalinės nuosavybės teise.“

39. Apeliantė teigia, jog teismo išvados, kad ieškovas naudojosi turtu po santuokos nutraukimo kaip savu ir tai įrodo susitarimas su elektros tiekėju, yra nepagrįstos, kadangi šiuo aspektu ieškovas veikė savavališkai, tai įrodo galiojanti ir įvykdyta teismo nutartis dėl asmens priverstinio iškeldinimo. Teisėjų kolegija pažymi, jog šioje nutartyje ieškovo elgesys buvo vertinamas kaip jo požiūris kaip bendrasavininko į ginčo turtą, o apeliantės nurodomoje civilinėje byloje buvo priimtas sprendimas iškeldinti T. B. iš negyvenamųjų ir kitų patalpų, kurios tuo metu priklausė ieškovei G. B. asmeninės nuosavybės teise. Apie kokį nors ieškovo savavališką veikimą nagrinėjamoje byloje nėra pagrindo spręsti.

40. Apeliantė teigia, kad teismas nevertino poreikio dėl A. D. ir A. D. galimo procesinio statuso – trečiųjų asmenų įtraukimo procese, atsižvelgiant į jų procesinę poziciją ginčo byloje ir galimus reikšti turtinius reikalavimus abiem ginčo šalims, o tai taip pat lemia sprendimo negaliojimo pagrindus.

41. CPK 46 straipsnio 1 dalis numato, kad tretieji asmenys, pareiškiantys savarankiškus reikalavimus dėl ginčo dalyko, gali įstoti į bylą iki baigiamųjų kalbų pradžios. CPK 47 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad tretieji asmenys, nepareiškiantys savarankiškų reikalavimų dėl ginčo dalyko, gali įstoti į bylą ieškovo arba atsakovo pusėje iki baigiamųjų kalbų pradžios, jeigu bylos išsprendimas gali turėti įtakos jų teisėms arba pareigoms. Kiekvienu atveju klausimas dėl įtraukimo į bylą konkretaus trečiojo asmens, nepareiškiančio savarankiškų reikalavimų, teismo turi būti sprendžiamas priklausomai nuo konkrečių bylos aplinkybių, be kita ko, įvertinant to konkretaus asmens teisinio suinteresuotumo bylos baigtimi (ne)buvimą, teismo sprendimo galimą įtaką to asmens teisėms ir pareigoms ateityje, jo santykių su kiekviena iš ginčo šalių arba ginčo objektu pobūdį, faktinį ieškinio pagrindą (pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. balandžio 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-111/2018). Taigi, nagrinėjamu atveju dėl A. D. ir A. D. galimo įtraukimo į bylą trečiaisiais asmenimis galėjo reikšti prašymus tiek šalys, tiek patys suinteresuoti asmenys. Ginčas tarp šalių vyksta daugiau nei trejus metus, A. D. ir A. D. apie šį teisminį procesą žinojo, byloje buvo apklausti liudytojais, todėl tiek A. D., tiek A. D. turėjo visas galimybes ir patys reikšti savarankiškus reikalavimus. Atsižvelgiant į išdėstytas aplinkybes, nėra pagrindo dėl to, kad į bylą nebuvo įtraukti A. D. ir A. D., konstatuoti kaip savarankišką pagrindą naikinti skundžiamą sprendimą.

42. Apeliacinės instancijos teismo anksčiau nurodytais motyvais atsakyta į esminius apeliacinio skundo argumentus. Kiti apeliacinio skundo argumentai neturi teisinės reikšmės nagrinėjamo klausimo teisingam išsprendimui, todėl apeliacinės instancijos teismas dėl jų nepasisako. Pažymėtina, jog teismo pareiga pagrįsti priimtą procesinį sprendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą (pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. spalio 5 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-382/2010).

Dėl procesinės bylos baigties

43. Remiantis išdėstytais argumentais, apeliacinės instancijos teismas daro išvadą, jog pakeisti pirmosios instancijos teismo sprendimą apeliacinio skundo argumentų pagrindu nėra pagrindo, todėl apeliacinis skundas netenkinamas, teismo sprendimas paliekamas nepakeistu (CPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktas)

Dėl bylinėjimosi išlaidų apeliacinėje instancijoje

44. Bylinėjimosi išlaidos, atmetus atsakovės apeliacinį skundą, atsakovei neatlyginamos ir nepriteisiamos (CPK 93 straipsnis). Ieškovas prašo priteisti iš atsakovės G. B. ieškovo T. B. patirtas bylinėjimosi išlaidas apeliacinės instancijos teisme. Pateikė įrodymus, kad apeliacinės instancijos teisme ieškovas patyrė 847,00 Eur bylinėjimosi išlaidas už atsiliepimo į apeliacinį skundą parengimą ir pateikimą teismui.

45. Teisėjų kolegija, įvertinusi bylos apimtį, advokato darbo laiko sąnaudas, paruošto dokumento turinį ir apimtį, Teisingumo ministro įsakymu patvirtintų „Rekomendacijų dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato arba advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) maksimalaus dydžio patvirtinimo“ nustatytus dydžius, sprendžia, kad ieškovo patirtos bylinėjimosi išlaidos yra pagrįstos ir ne per didelės. Atsižvelgus į tai, iš atsakovės G. B. priteistina ieškovui T. B. 847,00 Eur bylinėjimosi išlaidų, patirtų apeliacinėje instancijoje.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 93 straipsniu, 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teisėjų kolegija

nutaria:

Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų 2023 m. spalio 27 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Priteisti iš atsakovės G. B. ieškovui T. B. 847,00 Eur (aštuonis šimtus keturiasdešimt septynis eurus) bylinėjimosi išlaidų, patirtų apeliacinėje instancijoje.

Nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.