- Teismas
- Regionų apygardos administracinio teismo Klaipėdos rūmai
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2021-03-25
- Bylos Nr.
- eI-2139-609/2021
- Teisminio proceso Nr.
- 3-63-3-02347-2020-5
- Bylos rūšis
- administracinė byla
- Instancija
- I-a instancija
- Rezultatas
- Skundas (prašymas) patenkintas visiškai.
- Teisėjas
- Eglė Kiaurakytė (pirm.)
- Atsakovas
- P. L.
- Pareiškėjas
- VŠĮ "Gargždų švara"
- Kategorijos
- 12.18.1pavadinimo nepavyko patikrinti
- 55.1.3pavadinimo nepavyko patikrinti
teismo posėdyje žodinio proceso tvarka vaizdo konferencijos būdu išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjos viešosios įstaigos „Gargždų švara“ prašymą atsakovei P. L. dėl nesumokėtos vietinės rinkliavos priteisimo.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
Šalies argumentai
Pareiškėja VšĮ „Gargždų švara“ (toliau – ir pareiškėja) kreipėsi į teismą, prašydama iš atsakovės P. L. (toliau – ir atsakovė) jai priteisti 130,80 Eur nesumokėtos vietinės rinkliavos už komunalinių atliekų surinkimą iš atliekų turėtojų ir atliekų tvarkymą (toliau – ir vietinė rinkliava) už laikotarpį nuo 2018 m. sausio 1 d. iki 2020 m. gruodžio 31 d. (toliau – ir ginčo laikotarpis).
Prašyme nurodo, kad Klaipėdos rajono savivaldybės tarybos 2011 m. spalio 27 d. sprendimu Nr. T11-673 jai pavesta administruoti vietinę rinkliavą už komunalinių atliekų tvarkymą Klaipėdos rajono savivaldybės teritorijoje. Prašymas grindžiamas tuo, kad atsakovė, būdama nekilnojamojo turto objekto, esančio adresu (duomenys neskelbtini), savininke, už ginčo laikotarpį yra nesumokėjusi 130,80 Eur vietinės rinkliavos. Pabrėžia, jog už laikotarpį nuo 2013 m. sausio 1 d. iki 2017 m. gruodžio 31 d. atsakovei priskaičiuota vietinė rinkliava priteista įsiteisėjusiu teismo sprendimu. Pabrėžia, kad įsipareigojimus pagal Klaipėdos rajono savivaldybės tarybos 2011 m. spalio 27 d. sprendimą Nr. T11-673 vykdė laiku ir tinkamai.
Žemesnės instancijos teismas
Teismo posėdžio metu pareiškėjos atstovė prašo prašymą tenkinti visiškai prašyme ir teismo posėdžio metu išdėstytų argumentų pagrindu.
Atsiliepimas
Atsakovė atsiliepime į prašymą nurodo, jog su pareiškėjos prašymu nesutinka. Teigia, kad ji yra gyvenamojo namo, esančio adresu (duomenys neskelbtini), savininkė. Pažymi, kad su pareiškėja jokių sutarčių dėl komunalinių atliekų surinkimo ir tvarkymo nesudarė. Teigia, jog dalį atliekų sunaudoja ir faktiškai jokių atliekų nesukūrė.
Žemesnės instancijos teismas
Teismo posėdžio metu atsakovė prie vaizdo konferencijos neprisijungė, apie bylos nagrinėjimo būdą, vietą ir laiką pranešta tinkamai (Administracinių bylų teisenos įstatymo 72 straipsnio 3 dalis, 74 straipsnio 5, 7 dalys). Administracinių bylų teisenos įstatymo 77 straipsnio 3 dalyje numatyta, kad bylos šalių ar jų atstovų neatvykimas į teismo posėdį, jeigu jiems apie posėdį buvo tinkamai pranešta, nėra kliūtis bylai nagrinėti ir sprendimui priimti, todėl byla nagrinėtina ir sprendimas priimtinas atsakovei nedalyvaujant.
Motyvuojamoji dalis
Prašymas tenkintinas.
Žemesnės instancijos teismas
Pagal Lietuvos Respublikos vietos savivaldos įstatymo 6 straipsnio 31 punktą ir Lietuvos Respublikos atliekų tvarkymo įstatymo 25 straipsnį, komunalinių atliekų tvarkymas, antrinių žaliavų surinkimas, perdirbimo organizavimas teisės aktais yra priskirtas savivaldybių funkcijoms. Lietuvos Respublikos Konstitucijos 121 straipsnio 2 dalis nustato, jog savivaldybių tarybos turi teisę įstatymo numatytose ribose ir tvarka nustatyti vietines rinkliavas, savo biudžeto sąskaita savivaldybių tarybos gali nustatyti mokesčių bei rinkliavų lengvatas.
Rinkliavų nustatymą, rinkimą ir kontrolę reglamentuoja Lietuvos Respublikos rinkliavų įstatymas, kurio 2 straipsnio 3 dalis vietinę rinkliavą apibrėžia kaip savivaldybės tarybos sprendimu nustatytą privalomą įmoką, galiojančią tos savivaldybės teritorijoje. Šio įstatymo 12 straipsnio 1, 2 punktai nustato, kad savivaldybės taryba savo sprendimu tvirtina vietinės rinkliavos nuostatus, nustato vietinės rinkliavos dydį ir vietinės rinkliavos mokėjimo tvarką.
Klaipėdos rajono savivaldybės taryba 2017 m. gruodžio 21 d. sprendimu Nr. T11-402 patvirtino Klaipėdos rajono savivaldybės vietinės rinkliavos už komunalinių atliekų surinkimą iš atliekų turėtojų ir atliekų tvarkymą nuostatus, kurie buvo pakeisti nuo 2019 m. liepos 4 d. įsigaliojusia Klaipėdos rajono savivaldybės tarybos 2019 m. birželio 27 d. sprendimu Nr. T11-216 patvirtinta nauja šio teisės akto redakcija (toliau – ir Nuostatai). Pagal Nuostatų 2 punktą, vietinė rinkliava už komunalinių atliekų tvarkymą nustatoma visiems Klaipėdos rajono savivaldybės atliekų turėtojams, kuriuos atstovauja jų naudojamo nekilnojamojo turto objekto savininkas arba nekilnojamojo turto objekto savininko atstovas, arba nekilnojamojo turto objekto savininko įgaliotas asmuo, arba daugiabučio namo savininkų bendrija, individualių gyvenamųjų namų savininkų bendrija, garažų savininkų bendrija, sodininkų bendrija ar kita bendrija, arba bendrojo naudojimo objektų administratorius, arba asmenys, sudarę jungtinės veiklos sutartis bendrosios dalinės nuosavybės teisei įgyvendinti (toliau – Įgaliotas asmuo). Klaipėdos rajono savivaldybės teritorijoje esantiems nekilnojamojo turto objektų savininkams arba Įgaliotiems asmenims nustatoma vietinė rinkliava, susidedanti iš dviejų dedamųjų – pastoviosios ir kintamosios. Vietinės rinkliavos dydžiai (kintamoji ir pastovioji dedamosios) nustatomi nekilnojamojo turto objektams pagal tikslinę objektų naudojimo paskirtį, nustatytas komunalinių atliekų susikaupimo normas, apmokestinamuosius parametrus bei priskirtas kintamas ir pastovias būtinąsias sąnaudas (Nuostatų 13, 14 punktai; atitinkamai Nuostatų, redakcijos, galiojančios nuo 2019 m. liepos 4 d., 12, 13 punktai). Pastoviąją vietinės rinkliavos dalį moka visi nekilnojamojo turto objektų savininkai ar jų Įgalioti asmenys. Kintamąją rinkliavos dedamąją moka nekilnojamojo turto objektų savininkai arba Įgalioti asmenys, kurie naudojasi Savivaldybės komunalinių atliekų tvarkymo sistema. (Nuostatų 16, 17 punktai; atitinkamai Nuostatų, redakcijos, galiojančios nuo 2019 m. liepos 4 d., 15, 16 punktai). Nuostatų, redakcijos, galiojančios nuo 2019 m. liepos 4 d., 15 nustatyta, jog pastoviosios įmokos dalies nemoka negyvenamų statinių, registruotų Nekilnojamojo turto registre, savininkai ar jų įgalioti asmenys, kurių statinyje yra įvykusi ir (ar) nepašalinta statinio avarija arba statinių naudojimą sustabdė statinio naudojimo priežiūrą atliekantis viešojo administravimo subjektas vadovaudamasis Statybos įstatymo nuostatomis. Kintamosios įmokos dedamosios nemoka nekilnojamojo turto objektų savininkai ar jų Įgalioti asmenys, Savivaldybės nustatyta tvarka deklaravę, kad tam tikrą laikotarpį (ne trumpesnį kaip metus) nebus naudojamasi nekilnojamojo turto (išskyrus sodo ir garažo paskirties) objektu ir iš šio objekto tuo laikotarpiu komunalinės atliekos nebus surenkamos (Nuostatų 22 punktas; atitinkamai Nuostatų, redakcijos, galiojančios nuo 2019 m. liepos 4 d., 21 punktas). Vietinę rinkliavą privalo mokėti visi Savivaldybės teritorijoje esančio nekilnojamojo turto objektų savininkai arba Įgalioti asmenys (Nuostatų 39 punktas; atitinkamai Nuostatų, redakcijos, galiojančios nuo 2019 m. liepos 4 d., 38 punktas).
Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo (toliau – ir LVAT) praktikoje išaiškinta, kad vietinė rinkliava už komunalinių atliekų surinkimą ir tvarkymą yra įstatymo pagrindu ir savivaldybės tarybos sprendimu nustatyta privaloma įmoka į savivaldybės biudžetą. Faktinė aplinkybė, jog atitinkamas asmuo yra laikytinas vietinės rinkliavos mokėtoju pagal savivaldybės tarybos sprendimą, kuriuo nustatyta rinkliava, ir (ar) rinkliavos nuostatus, suponuoja šio asmens pareigą nustatyta tvarka ir terminais mokėti atitinkamo dydžio vietinę rinkliavą (žr., pvz., LVAT 2014 m. sausio 28 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A556-334/2014; 2020 m. rugsėjo 9 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-1390-438/2020). Vietinės rinkliavos mokėtojas neturi diskrecijos pasirinkti, ar vykdyti šią pareigą, ar ne, nuo pareigos mokėti vietinę rinkliavą vykdymo jis gali būti atleistas tik atitinkamų norminių teisės aktų nustatytais pagrindais ir tvarka (žr., pvz., LVAT 2014 m. sausio 28 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A556-334/2014; 2019 m. kovo 13 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-1856-629/2019; 2020 m. balandžio 1 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-331-525/2020 kt.). Antra vertus, jei objektyvūs duomenys neabejotinai patvirtina, kad fizinio ar juridinio asmens veikloje (plačiąja prasme – pavyzdžiui, valdant, naudojant ar disponuojant nekilnojamuoju turtu ar pan.) jokios (komunalinės) atliekos nesusidaro, akivaizdu, jog toks asmuo negali būti pripažintas „atliekų turėtoju“, nes jis neturi ir (ar) nedaro (negamina) atliekų, kaip tai apibrėžiama Atliekų tvarkymo įstatymo nuostatose (2 str. 17 d.) (žr., pvz., LVAT 2014 m. sausio 28 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A556-334/2014; 2018 m. kovo 8 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-200-662/2018; 2018 m. spalio 17 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-2491-442/2018). Tai yra vietinės rinkliavos objekto nėra, kiek tai susiję su komunalinių atliekų surinkimu ir, atitinkamai, šių surinktų atliekų tvarkymu. Įrodinėjimo našta, kad atliekos nebuvo sukauptos (susidariusios), tenka atsakovui (žr., pvz., LVAT 2016 m. kovo 31 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-2486-602/2016; 2020 m. balandžio 1 d. nutartis administracinėje byloje Nr. eA-331-525/2020). Tik atsakovui įrodžius, kad atliekos nebuvo sukauptos (nesusidarė), atsiranda pagrindas vertinti, ar nėra vietinės rinkliavos nuostatuose rinkliavos mokėtoju įvardinto asmens pareigos mokėti atitinkamą vietinę rinkliavą ar jos dalį.
Atsižvelgiant į aptartą reguliavimą, spręstina, kad vietinę rinkliavą turi mokėti asmenys, turintys nekilnojamojo turto Klaipėdos rajono savivaldybės teritorijoje, t. y. pagal bendrą taisyklę atliekų turėtojų pareiga mokėti ginčo vietinę rinkliavą siejama su savivaldybės teritorijoje esančio atitinkamo nekilnojamojo turto valdymu, naudojimu, disponavimu.
Nekilnojamojo turto registro duomenų bazės išrašas patvirtina, jog atsakovė yra nekilnojamojo turto objektų – gyvenamojo namo, esančio adresu (duomenys neskelbtini), savininkė, todėl pagal Nuostatus ji yra vietinės rinkliavos mokėtoja.
Atsakovė su vietinės rinkliavos įsiskolinimu nesutinka nurodydama, jog su pareiškėja jokių sutarčių nesudarė, pareiškėja savo įsipareigojimų nevykdė ir kad faktiškai jokių atliekų tvarkyti nepriduodavo.
Šiuo aspektu pažymėtina, jog pagal LVAT išaiškinimą, vietinės rinkliavos privalomasis pobūdis (Rinkliavų įstatymo 2 straipsnio 3 dalis) ir paskirtis lemia, jog rinkliava nėra sutartinio pobūdžio mokėjimas, ir ji reglamentuojama viešosios, o ne privatinės teisės normomis. Todėl aptariamos vietinės rinkliavos objektas negali būti laikomas komunaline paslauga (šiukšlių išvežimu) Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 6.584 straipsnio 1 dalies požiūriu. Toks vietinės rinkliavos aiškinimas iš esmės atitinka ir formuojamą praktiką kitose LVAT bylose (žr., pvz., 2011 m. birželio 13 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A442-2210/2011, 2011 m. balandžio 14 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A442-1035/2011 ir kt.). Atsižvelgiant į aptartą LVAT vietinės rinkliavos aiškinimą, atsakovės argumentas, jos ji su pareiškėja nesudarė jokių sutarčių, laikytinas nepagrįstu, todėl atmestinas.
Naujausioje LVAT praktikoje išplėstinė teisėjų kolegija 2020 m. gruodžio 16 d. nutartyje administracinėje byloje Nr. eA-1070-602/2020 konstatavo, kad pastovioji vietinės rinkliavos dalis, kaip viena iš priemonių išlaikyti komunalinių atliekų tvarkymo ir šalinimo paslaugų sistemą, yra siejama išimtinai su ta aplinkybe, kad asmuo yra savivaldybėje esančio nekilnojamojo turto objekto savininkas (ar įgaliotas asmuo) ir nei jos apskaičiavimas, nei pati paskirtis nėra susijusi su faktiniu atliekų susidarymu. LVAT konstatuota, jog naudodamasis konkrečiu objektu, nepriklausomai nuo jo valdymo teisinio pagrindo, asmuo sukuria komunalines atliekas, už kurių surinkimą jis privalo atsiskaityti (LVAT 2015 m. balandžio 20 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A-888-556/2015).
Teisę – mokėti minimalią rinkliavą ar būti atleistam nuo jos mokėjimo – asmuo gali įgyti tik tais atvejais, kai jis kompetentingos institucijos yra atleidžiamas nuo rinkliavos ar dalies rinkliavos mokėjimo (pvz., LVAT 2019 m. kovo 13 d. nutartis administracinėje byloje Nr. eA-1856-629/2019).
Nuostatuose nustatyta bendra pareiga mokėti ginčo rinkliavą siejama su aplinkybe (prielaida), jog paprastai atitinkamo nekilnojamojo turto naudojimas (pvz., gyventi ar kitais tikslais) suponuoja komunalinių atliekų susidarymą (atsiradimą, pagaminimą), kurios turi būti tvarkomos Atliekų tvarkymo įstatymo ir jį įgyvendinančių norminių teisės aktų nustatyta tvarka, inter alia (liet. tarp kitko, be kita ko) savivaldybių organizuotose komunalinių atliekų tvarkymo sistemose. Tokiu nekilnojamuoju turtu disponuojantys, jį valdantys ar (ir) naudojantys asmenys paprastai atitinka „atliekų turėtojo” sąvoką minėtų Atliekų tvarkymo įstatymo normų ir, atitinkamai, Nuostatų prasme.
Nors atsakovė teigia, jog ginčo laikotarpiu ji ginčo nekilnojamojo turto objektu faktiškai nesinaudojo, byloje nėra duomenų, kad dėl šios aplinkybės ji kreipėsi dėl vietinės rinkliavos lengvatų. Kadangi ginčo laikotarpiu atsakovė buvo ginčo nekilnojamojo turto objekto savininkė, darytina išvada, jog vietinė rinkliava jai paskaičiuota pagrįstai.
Iš pažymos apie vietinės rinkliavos už komunalinių atliekų surinkimą ir tvarkymą skolą ir mokėjimo pranešimų matyti, kad atsakovei už ginčo laikotarpį 130,80 Eur vietinės rinkliava paskaičiuota, taikant Nuostatuose nustatytus dydžius (už individualų namą kaime). Vertintina, jog vietinė rinkliava paskaičiuota tinkamai.
Minėta, kad pagal Lietuvos Respublikos rinkliavų įstatymo 2 straipsnio 3 dalį, vietinė rinkliava yra savivaldybės tarybos sprendimu nustatyta privaloma įmoka, galiojanti tos savivaldybės teritorijoje, todėl atsakovei vietinės rinkliavos mokėjimas yra piniginė prievolė ir ją vienašališkai atsisakyti įvykdyti draudžiama (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 6.59 str.).
Kadangi nustatyta, jog už ginčo laikotarpį atsakovė prievolės mokėti vietinę rinkliavą nėra įvykdžiusi, 130,80 Eur vietinės rinkliavos įsiskolinimo suma pareiškėjai priteistina.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 86 – 87 straipsniais, 88 straipsnio 4 punktu, teismas
nusprendžia:
Pareiškėjos viešosios įstaigos „Gargždų švara“ prašymą patenkinti visiškai.
Priteisti iš atsakovės P. L. 130,80 Eur (vieną šimtą trisdešimt eurų ir 80 euro centų) vietinės rinkliavos už komunalinių atliekų surinkimą iš atliekų turėtojų ir atliekų tvarkymą pareiškėjai viešajai įstaigai „Gargždų švara“.
Sprendimas per trisdešimt kalendorinių dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, paduodant apeliacinį skundą per Regionų apygardos administracinio teismo Klaipėdos rūmus.