Vilniaus miesto apylinkės teismo sprendimas

2020-02-24 · Civilinė byla Nr. e2-4760-294/2020

Originalas LITEKO ↗
Teismas
Vilniaus miesto apylinkės teismas
Dokumentas
Sprendimas
Data
2020-02-24
Bylos Nr.
e2-4760-294/2020
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjas
Gintaras Seikalis
Ieškovas
Šeimos
Atsakovas
D. K.
VILNIAUS MIESTO APYLINKĖS TEISMASSPRENDIMAS U Ž AKIŲLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU(S)2020 m. vasario 24 d.Vilnius

Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėjas Gintaras Seikalis, rašytinio proceso tvarka išnagrinėjęs civilinę bylą pagal ieškovo Šeimos kredito unija ieškinį atsakovui D. K. dėl skolos priteisimo,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Šalies argumentai

ieškovas prašo priteisti iš atsakovo 1767,49 Eur negrąžintą kreditą, 195,78 Eur palūkanų, 20,5 proc. dydžio metines palūkanas už 1767,49 Eur negrąžintą kreditą nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki visiško kredito grąžinimo, 18,86 Eur delspinigių, 5 proc. dydžio procesines palūkas nuo 214,64 Eur priteistos sumos dalies. Nurodo, kad ieškovas suteikė atsakovui kreditą, tačiau atsakovas nevykdė sutarties, dėl to ieškovas ją nutraukė.

Ieškinio pareiškimas bei teismo pranešimas dėl atsiliepimo pateikimo įteiktas atsakovui tinkamai, pagal Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 123 straipsnį. Kadangi atsakovas nepateikė atsiliepimo į pareikštą ieškinį, o ieškovas ieškinyje pareiškė prašymą priimti sprendimą už akių, yra visi CPK 142 straipsnio 4 dalyje, 285 straipsnyje numatyti pagrindai priimti sprendimą už akių.

Motyvuojamoji dalis

Ieškinys tenkintinas iš dalies.

Pagal CPK 285 straipsnio 2 dalį nuostatas, teismas, priimdamas sprendimą už akių, atlieka formalų byloje pateiktų įrodymų vertinimą, t. y. įsitikina, kad pasitvirtinus šių įrodymų turiniui būtų pagrindas priimti tokį sprendimą.

Iš byloje esančių rašytinių įrodymų matyti, kad šalys 2018-07-31 ir 2018-08-17 sudarė vartojimo kredito sutartis, pagal kurių 2.5 p. ieškovas suteikė atsakovui 2000 Eur kreditą, o atsakovas įsipareigojo kreditą grąžinti. Pagal sutarčių 2.8 p. šalys susitarė dėl 20,5 proc. dydžio metinės palūkanų normos. Pagal sutarčių 2.3. p. šalys susitarė dėl 0,05 proc. dydžio delspinigių normos. Byloje nėra duomenų, kad atsakovas būtų pilnai atsiskaitęs su ieškovu (CPK 178 str.).

Lietuvos Respublikos Civilinio kodekso (toliau – CK) 6.17 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad kiekvienas asmuo privalo tinkamai ir laiku vykdyti savo sutartines prievoles. Prievolės turi būti vykdomos tinkamai bei nustatytais terminais, pagal įstatymų arba sutarties nurodymus, o kai tokių nurodymų nėra – vadovaujantis protingumo kriterijais (CK 6.38 straipsnis). Sutarties neįvykdymu laikomas bet kokios iš sutarties atsiradusios prievolės neįvykdymas, įskaitant netinkamą įvykdymą ir įvykdymo termino praleidimą (CK 6.205 straipsnis). Remiantis CK 6.881 straipsnio 1 dalimi, kreditavimo sutartimi bankas ar kita kredito įstaiga (kreditorius) įsipareigoja suteikti kredito gavėjui sutartyje nustatyto dydžio ir nustatytomis sąlygomis pinigines lėšas (kreditą), o kredito gavėjas įsipareigoja gautą sumą grąžinti kreditoriui ir mokėti palūkanas. Kredito gavėjas privalo grąžinti gautą kreditą sutartyje nustatytu laiku ir tvarka (CK 6.873 straipsnio 1 dalis). Pagal CK 6.258 str. 1 d. sutartis gali nustatyti, kad už prievolės neįvykdymą ar netinkamą įvykdymą kaltoji šalis privalo sumokėti netesybas (baudą, delspinigius).

Kadangi atsakovas su ieškovu neatsiskaitė, todėl 1767,49 Eur negrąžintas kreditas, 195,78 Eur palūkanos, 20,5 proc. dydžio metinės palūkanos už 1767,49 Eur negrąžintą kreditą nuo 2020-01-07 iki visiško kredito grąžinimo, 18,86 Eur delspinigių (CK 6.38 straipsnis).

Ieškovui iš atsakovo priteistinos 5 procento dydžio procesinės palūkanos už priteistas 214,64 Eur palūkanas su delspinigiais nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo (CK 6.37 straipsnio 2 dalis).

Dėl bylinėjimosi išlaidų.

Ieškovas prašo iš atsakovo priteisti 1210 Eur išlaidų advokato pagalbai apmokėti ir 45 Eur žyminį mokestį.

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje išaiškinta, kad teismas, taikydamas CPK 98 straipsnį, pagal realumo, būtinumo ir pagrįstumo kriterijus pripažinęs, kad šalis turėjo bylinėjimosi išlaidų ir kad jos turi būti apmokamos, sprendžia, ar visos advokatui už teisinę pagalbą civilinėje byloje asmens sumokėtos sumos turi būti atlyginamos. Ne visos faktiškai šalių sumokėtos sumos advokato pagalbai teismo gali būti pripažįstamos pagrįstomis, nes teismas neturi toleruoti pernelyg didelio ir nepagrįsto šalies išlaidavimo. Jeigu realiai išmokėtos sumos neatitinka pagrįstumo kriterijaus, tai teismas nustato jų pagrįstą dydį, o kitos dalies išlaidų nepriteisia. Tai reiškia, jog teismui yra suteikta teisė, vadovaujantis sąžiningumo, teisingumo principais bei realumo, būtinumo ir pagrįstumo kriterijais, įvertinti šalių patirtas išlaidas advokato pagalbai apmokėti ir nustatyti jų dydį, kad nebūtų pažeistas šalių lygiateisiškumo principas. Spręsdamas dėl advokato pagalbai apmokėti išleistos išlaidų dalies dydžio, teismas turi vadovautis CPK 98 straipsnio 2 dalimi ir atsižvelgti į tokias aplinkybes: 1) Lietuvos Respublikos teisingumo ministro įsakymu patvirtintų rekomendacijų nurodytus maksimalius dydžius bei šiame teisės akte nurodytus kriterijus; 2) bylos sudėtingumą; 3) advokato darbo ir laiko sąnaudas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008-10-28 nutartis, priimta civilinėje byloje 3K-3-533/2008).

Remiantis teismų praktika, tokio pobūdžio bylos, kuriose kreditorius reiškia vartotojui piniginį reikalavimą pagal standartinę vartojimo kredito sutartį vartotojui praleidus piniginės prievolės įvykdymo terminą, laikytos nesudėtingomis. Byloje, dėl solidarios atsakomybės juridiniam asmeniui ir jo vadovui pagal verslo kredito ir laidavimo sutartis, kurioje reikalavimo suma 2700 Eur, bylinėjimosi išlaidos už ieškinio parengimą buvo laikytinos pagrįstos 150 Eur dalyje (Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus 2019 m. gruodžio 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2A-1694-855/2019). Analogiškose bylose dėl 3300 Eur sumos – bylinėjimosi išlaidos už ieškinio parengimą buvo laikytinos pagrįstos 182 Eur dalyje (Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus 2018 m. gruodžio 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2A-1737-619/2018) dėl 4700 Eur sumos – bylinėjimosi išlaidos už ieškinio parengimą buvo laikytinos pagrįstos 182 Eur dalyje (Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus 2018 m. gruodžio 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2A-1752-614/2018). Remiantis teismų praktika, sudėtingesnėse bylose dėl solidarios atsakomybės juridiniam asmeniui ir jo vadovui pagal verslo kredito sutartį, kuriose reiškiama daugiau su kredito sutartimi susijusių reikalavimų, priteisiamos ženkliai mažesnės bylinėjimosi išlaidos advokato pagalbai apmokėti už ieškinio parengimą negu šioje byloje prašo ieškovas.

Teismo vertinimu, ši byla nėra sudėtinga, nereikalauja specialių žinių, didelio išankstinio pasirengimo, ginčas kilo dėl praleisto piniginės prievolės įvykdymo termino, kilusio iš standartinės vartojimo sutarties, procesinių dokumentų parengimas tokio pobūdžio bylose užima nedaug laiko, dėl to ieškovui iš atsakovo priteistinos 121 Eur bylinėjimosi išlaidų atlyginimas advokato pagalbai apmokėti ir 45 Eur žyminis mokestis.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis CPK 268, 285-286 straipsniais teismas

nusprendžia:

Ieškinį tenkinti iš dalies.

Priteisti ieškovui Šeimos kredito unija, juridinio asmens kodas 302826202, iš atsakovo D. K., asmens kodas (duomenys neskelbtini) 1767,49 Eur negrąžintą kreditą, 20,5 proc. dydžio metines palūkanas nuo priteisto 1767,49 Eur negrąžinto kredito nuo 2020-01-07 iki visiško kredito grąžinimo, 195,78 Eur palūkanas, 18,86 Eur delspinigius, 5 proc. dydžio metines procesines palūkas nuo priteistos 214,64 Eur palūkanų ir delspinigių sumos nuo 2020-01-07 iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, 121 Eur bylinėjimosi išlaidų atlyginimo advokato pagalbai apmokėti ir 45 Eur žyminio mokesčio. Ieškinį kitoje dalyje dėl 1089 Eur bylinėjimosi išlaidų atlyginimo advokato pagalbai apmokėti atmesti.

Atsakovas, dėl kurio yra priimtas sprendimas už akių, negali šio sprendimo skųsti nei apeliacine, nei kasacine tvarka, tačiau per 20 dienų nuo sprendimo už akių priėmimo dienos turi teisę pateikti Vilniaus miesto apylinkės teismui prašymą, atitinkantį LR CPK 287 str. 2-3 d. reikalavimus, dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo. Pareiškime dėl sprendimo peržiūrėjimo turi būti nurodoma: teismo, priėmusio sprendimą už akių, pavadinimas; šalies, paduodančios pareiškimą, pavadinimas; aplinkybės, liudijančios neatvykimo į teismo posėdį ir teismo neinformavimo iki teismo posėdžio priežasčių svarbumą (jeigu byloje buvo paskirtas teismo posėdis), taip pat įrodymai, patvirtinantys šias aplinkybes; aplinkybės, galinčios turėti įtakos sprendimo teisėtumui ir pagrįstumui, bei įrodymai, patvirtinantys šias aplinkybes; pareiškimą paduodančios šalies prašymas; prie pareiškimo pridedamos šalies medžiagos sąrašas; pareiškimą paduodančios šalies parašas ir pareiškimo surašymo data bei žyminio mokesčio kvitas.

Ieškovas turi teisę per 20 dienų apskųsti sprendimą Vilniaus apygardos teismui, skundą paduodant per Vilniaus miesto apylinkės teismą.

Teisėjas Gintaras Seikalis