- Teismas
- Klaipėdos apygardos teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2025-02-03
- Bylos Nr.
- e2-209-730/2025
- Teisminio proceso Nr.
- 2-57-3-00167-2024-9
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Erinija Kazlauskienė
- Ieškovas
- uždarosios akcinės bendrovės „Rivona“
- Atsakovas
- Klaipėdos miesto savivaldybės administracijos
- Kategorijos
atsakovės Klaipėdos miesto savivaldybės administracijos atstovei V. Z., atstovui advokatui E. K., atstovei advokato padėjėjai S. M. – G.,
viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Rivona“ ieškinį atsakovei Klaipėdos miesto savivaldybės administracijai dėl infrastruktūros plėtros sutarties pakeitimo ir kompensacijos už įrengtą infrastruktūrą išmokėjimo.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
Šalies argumentai
1. Ieškovė kreipėsi į teismą su ieškiniu prašydama pakeisti 2021 m. birželio 16 d. Klaipėdos miesto savivaldybės infrastruktūros plėtros sutarties Nr. (duomenys neskelbtini) 24 punktą ir jį išdėstyti taip: „Kompensacija yra 5’618’723,56 Eur.“; įpareigoti atsakovę išmokėti ieškovei 2021 m. birželio 16 d. Klaipėdos miesto savivaldybės infrastruktūros plėtros sutarties Nr. (duomenys neskelbtini) 24 punkte numatytą kompensaciją iš Klaipėdos miesto savivaldybės biudžeto ir (ar) kituose įstatymuose nustatytais atvejais – iš Klaipėdos miesto savivaldybės infrastruktūros valdytojo biudžeto, taip pat iš Klaipėdos miesto savivaldybės infrastruktūros plėtros rėmimo programos lėšų, sukauptų iš prioritetinės savivaldybės infrastruktūros įmokų (Lietuvos Respublikos savivaldybių infrastruktūros plėtros įstatymo (toliau – SIPĮ) 13 straipsnio 4 dalis) per vieną kartą, arba mokėti dalimis kiekvienais metais ne ilgiau kaip 5 metus nuo savivaldybės infrastruktūros perdavimo valdytojui dienos (SIPĮ 13 straipsnio 2 dalis), priteisti ieškovei iš atsakovės patirtas bylinėjimosi išlaidas. Ieškinio pagrindas:
1.1. Dėl faktinių aplinkybių nurodo, kad ieškovė ir atsakovė, vadovaujantis SIPĮ 8 straipsniu 2021 m. birželio 16 d. sudarė Klaipėdos miesto savivaldybės infrastruktūros plėtros sutartį, pagal kurią ieškovė įsipareigojo suprojektuoti ir atlikti (duomenys neskelbtini) prospekto, (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini) gatvių sankryžos, (duomenys neskelbtini) mieste, kapitalinį remontą įrengiant eismo saugą gerinančias priemones. Šalys taip pat susitarė, jog ieškovei atlikus darbus ir juos neatlygintinai perdavus atsakovei, ieškovei išmokama 2 152 343,95 Eur kompensacija. Ši kompensacija buvo detalizuota 2021 m. kovo 1 d. parengtoje sąmatoje. Atliekant darbus kilo būtinybė atlikti papildomus darbus, tarp kurių sutarties priede Nr. 1, 6 punktuose nurodyti inžinerinių tinklų rekonstrukcijos darbai, kurių neatlikus, tolimesnis darbų vykdymas negalėjo būti tęsiamas. Ieškovė šiuos darbus atliko, kurie nebuvo įtraukti į kompensuojamą sumą. Teigia, kad kreipėsi į atsakovę dėl kompensacijos dydžio pakeitimo ją papildant ieškovės atliktais papildomais darbais, tačiau atsakovė informavo, jog neketina keisti kompensacijos dydžio ir nepagrįstai atsisakė pakeisti jos dydį sutarties 24 punkto pagrindu.
1.2. Dėl sutarties 24 punkto pakeitimo nurodo, kad atsakovei netenkinus ieškovės prašymo, sutarties vykdymas ir jos rezultatas ieškovei tapo neracionalus, kadangi skirtumas tarp sutartimi numatytos kompensacijos ir ieškovės faktiškai patirtų išlaidų yra 3 514 302,44 Eur, vietoje planuotų 47‘922,83 Eur. Teigia, kad šiuo atveju buvo sukurta didelė gaunamos naudos disproporcija, todėl siekiant užtikrinti šalių teisių ir pareigų pusiausvyrą yra pagrindas pakeisti sutarties 24 punkte numatytą kompensacijos sumą Civilinio kodekso (toliau – CK) 6.228 straipsnyje įtvirtintu sutarties pakeitimo pagrindu, tai yra numatančiu teismo teisę pašalinti esminę šalių nelygybę, kai vienai šaliai nepagrįstai suteiktas perdėtas pranašumas. Mano, kad šiuo atveju vertinant faktines aplinkybes, atsižvelgiant į atliktų darbų kaštus ir atsakovės mokėtiną sumą susidaro 3 514 302,44 Eur skirtumas, kuris yra net 73 kartus didesnis nei tai numatyta SIPĮ 15 straipsnio 3 dalyje. Mano, kad atsakovė šiuo atveju nesąžiningai naudojasi savo padėtimi, nes turi galimybę spręsti dėl pastato statybos teisėtumo, tolimesnio sutarties vykdymo ir sutarties atžvilgiu buvo stipresnioji šalis. Atsižvelgiant į tai, mano, kad šiuo atveju egzistuoja tiek objektyvūs tiek ir subjektyvūs šalių nelygybės kriterijai.
1.3. Dėl mokėtinos kompensacijos nurodo, kad ginčo teritorija tiek faktinė situacija, tiek atsakovės priimti sprendimai nustatė, kad ginčo teritorija buvo laikoma prioritetine. Teigia, kad 2021 m. birželio 18 d., praėjus septynioms dienoms po sutarties pasirašymo, buvo baigta Klaipėdos miesto bendrojo plano keitimo baigiamojo etapo sprendinių derinimo idėja, po kurios prie Bendrojo plano pridėtame priede Nr. 5 dar kartą konstatuota, jog teritorija priklauso prioritetinei savivaldybės infrastruktūrai, todėl kompensacija ieškovei turėtų būti išmokama už prioritetinės savivaldybės infrastruktūros plėtrą. Pažymi, kad atsakovė yra priėmusi sprendimus, kuriais ginčo teritorija buvo pripažinta prioritetine infrastruktūra. Taigi, teritorijos laikymą prioritetine reikėtų sieti su iki sutarties sudarymo momentu priimtais atsakovės sprendimais. Teigia, kad 2020 m. gruodžio 2 d. Klaipėdos miesto savivaldybės tarybos sprendimu dėl Klaipėdos miesto savivaldybės infrastruktūros pripažinimo prioritetine kriterijų patvirtinimo Nr. (duomenys neskelbtini) („Sprendimas dėl kriterijų”) nustatyta, jog bendrasis planas yra tik formalus ir penktas iš šešių infrastruktūros pripažinimo prioritetine kriterijų. Tuo tarpu didžiausias dėmesys yra skiriamas teritorijų faktinei būklei. Sprendimo dėl kriterijų aiškinamajame rašte yra išaiškinta, jog bendrasis planas yra tik papildomas kriterijus vertinti teritorijų įgyvendinimo prioritetiškumą. Tuo tarpu atsakovė, teigdama, jog bendrasis planas yra esminis ir vienintelis kriterijus teritoriją pripažinti prioritetine, prieštarauja savo pačios priimtiems sprendimams. Pažymi, jog sutartyje nebuvo jokių nuostatų dėl teritorijos laikymo (ne)prioritetine, todėl nėra pagrindo jos sieti su sutarties sudarymo momentu.
Atsiliepimas
2. Atsakovė pateikė atsiliepimą į ieškinį, kuriuo prašo ieškovės ieškinį atmesti ir priteisti bylinėjimosi išlaidas. Pagrindiniai atsiliepimo argumentai:
2.1. Dėl faktinių aplinkybių nurodo, kad 2006 m. birželio 29 d. buvo patvirtintas sklypo (duomenys neskelbtini), detalusis planas, kuriuo, be sprendinių ieškovės valdomame sklype, taip pat buvo suplanuota inžinerinė savivaldybės infrastruktūra – (duomenys neskelbtini) prospekto ir (duomenys neskelbtini) gatvės sankryžos rekonstravimo darbai. Vėliau, tai yra 2021 m. sausio 1 d. įsigaliojo SIPĮ. Praėjus penkiolikai metų po detaliojo plano patvirtinimo, ieškovės atstovė 2021 m. balandžio 27 d. inicijavo sutarties sudarymą. Šios sutarties sudarymas buvo būtinas ne tik pagal detaliojo plano sprendinius, SIPĮ imperatyvų reguliavimą, bet ir būtinas ieškovės ketinamo statytinio statinio eksploatavimui. Nesant jos statinio, atitinkama infrastruktūra nebūtų buvusi reikalinga. Teigia, jog ieškovė savo rizika įvertinusi darbų apimtis siuntė elektroninius laiškus (sąmatą), nurodė, kad pagal poreikį bus rekonstruojami ir esami inžinieriniai tinklai. Ieškovei galutinai pateikus pasiūlymą buvo apskaičiuota kompensacija, šalys 2021 m. birželio 16 d. sudarė sutartį, iki Klaipėdos miesto savivaldybės tarnybos 2021 m. rugsėjo 30 d. sprendimo priėmimo dėl bendrojo plano, prioritetinių ir neprioritetinių zonų. Iki šio sprendimo, prioritetine infrastruktūra galėjo būti pripažinta atskirais sprendimais, vadovaujantis SIPĮ 2 straipsnio 2 dalimi. Šiuo atveju sutarties sudarymo metu, ginčo teritorija, nebuvo pripažinta prioritetine infrastruktūra.
2.2. Dėl savivaldybės infrastruktūros plėtros iniciatoriaus prisiimtos rizikos dėl galimo kainų padidėjimo ir negalėjimo taikyti CK nuostatas dėl esminės šalių nelygybės nurodo, kad SIPĮ yra specialusis įstatymas tiek CK, tiek kitų teisės aktų atžvilgiu. Ieškovė, remiasi CK 6.228 straipsnyje įtvirtintu sutarčių pakeitimo dėl esminės šalių nelygybės pagrindu, ignoruodama tai, kad savivaldybės infrastruktūros plėtros kainų pokyčio rizika yra sureguliuota SIPĮ 13 straipsnio 3 dalyje Tai yra ieškovė ignoruoja imperatyvias įstatymo nuostatas, kurios atkartojamos sudaromose savivaldybių infrastruktūros plėtros sutartyse. Pagal minėtą nuostatą savivaldybės infrastruktūros plėtros kainų pokyčio rizika prisiima savivaldybės infrastruktūros iniciatorius. Be to, tvarkos aprašo 12 punkte imperatyviai nurodyta, kad kai sutartyje nustatytas kompensacijos dydis lygus arba mažesnis už iniciatoriaus patirtas išlaidas, sutartyje nustatytas kompensacijos dydis nekeičiamas. Taigi vertina, jog ieškovė pati prisiėmė riziką atlikti darbus už sutartą kompensacijos dydį.
2.3. Dėl papildomų darbų atlikimo nurodo, kad ieškovė 2023 m. kovo 1 d. kreipėsi į atsakovę nurodydama jog yra poreikis atlikti papildomus darbus nurodė, kad atsakovės išduotose prisijungimo sąlygose nėra nurodyto elektros tinklų iškėlimo darbų poreikio, tačiau ieškovė klaidindama nepamini, kad atsakovė neišduoda elektros tinklų sąlygų. Todėl, ieškovei žinant iš detaliojo plano kildinamas elektros tinklų ir telekomunikacijų tinklų rekonstravimo ir iškėlimo darbų apimtis, dar kartą nepagrįstai siekiama sudaryti įspūdį, kad neva egzistuoja esminė šalių nelygybė. Tai, kad ieškovė elgiasi ne tik nerūpestingai, bet ir nesąžiningai atsakovės atžvilgiu, įrodo aplinkybės, kad ieškovė net ir 2021 m. rugsėjo 30 d. įsigaliojus bendrajam planui bei gavusi elektros tinklų prisijungimo sąlygas į atsakovę dėl sutarties pakeitimo kreipėsi tik 2023 m. kovo 1 d. kai buvo pabaigusi beveik visus sutartimi prisiimtus darbus. Mano, kad ieškovė nepagrindė sutarties pagrindu įrengtos infrastruktūros pripažinimo prioritetine fakto.
Šalies argumentai
3. Ieškovė pateikė dubliką, prašo ieškinį tenkinti visiškai. Pagrindiniai dubliko argumentai:
3.1. Dėl sutarties 24 punkto taikymo nurodo, kad atsakovės argumentai nėra pakankami teigti, jog sutarties 24 punkto nuostatos negalėtų būti keičiamos ar iš esmės ieškiniu keliamas reikalavimas prieštarauja imperatyviems teisės aktams ir negalėtų būti tenkinamas. Nurodo, kad ieškovė reikšdama reikalavimą vadovaujasi SIPĮ 13 straipsnio 3 dalies nuostatomis, nurodant, jog ieškovės papildomai atlikti inžinerinių tinklų rekonstrukcijos darbai, kurių vertė 861 007 20 Eur, ir kurių rezultatas buvo perduotas atsakovei, negali apimti SIPĮ 13 straipsnio 3 dalies nuostatų ir būti laikomas kaip kainos pokytis. Minėti darbai nebuvo įtraukti į kompensuojamos sumos sąmatą, tad akivaizdu, jog tokių darbų išlaidos negali būti laikomos kaip numatytos darbų kainos padidėjimas. Kitas pagrindas, tai kainos skirtumas, kuris yra neproporcingai didelis tarp siekiamų kompensuoti išlaidų ir patirtų sąnaudų ir tai negali būti laikoma racionalia rizika dėl galimo darbų kainos padidėjimo. Mano, kad priešingai nei teigia atsakovė, sąlyga dėl kompensacijos dydžio keitimo yra galima. Priešingai nei atsakovė teigia, SIPĮ nuostatose yra numatyta aiški infrastruktūros plėtros sutarčių keitimo tvarka, numatanti galimybę šalims derybų būdu keisti sutartyje numatytos kompensacijos sumą ar kitas nuostatas.
3.2. Dėl šalių nelygybės nurodo, kad atsakovė nepagrįstai teigia, jog ieškovė sugretindama infrastruktūros plėtros įmokos sumą su patirtomis ir atsakovės nekompensuojamomis išlaidomis, apsimestinai siekia sudaryti įspūdį dėl šalių nelygybės. Kasacinio teismo nagrinėtose bylose pabrėžiama, kad taikant CK 6.228 straipsnį pagrindas konstatuoti perdėtą vienos sutarties šalies pranašumą yra tada, kai sutarties sąlyga nulemia didelę šalių prievolių neatitiktį, kai viena šalis kitos sąskaita įgyja neproporcingai didelę, palyginti su jos prievolėmis, naudą, o kita šalis negauna nieko arba jos nauda yra neproporcingai maža, palyginus su kitos šalies prievole. Mano, kad atsakovės atsisakymas keisti sutarties sąlygą dėl kompensacijos už atliktą infrastruktūros plėtrą dydį, neatitinka sąžiningumo reikalavimų bei teisėtumo principų, kurių laikymasis lemia teisinį tikrumą ir saugumą, užtikrina konstitucinio teisinės valstybės principo įgyvendinimą. Papildomai pažymi, kad darbų atlikimas buvo būtinas, siekiant tinkamai įvykdyti infrastruktūros plėtrą, užtikrinti sutartimi numatytų darbų perdavimo rezultatą.
3.3. Dėl teritorijos zonos priskirtinumo prioritetinei nurodo, kad ginčo teritorija iki sutarties sudarymo buvo priskirta prioritetinei SIPĮ 2 straipsnio 4 dalies pagrindais, be to, iki sutarties sudarymo buvo priimtas Klaipėdos miesto savivaldybės tarybos sprendimas dėl Teritorijos priskyrimo prioritetinei. Pažymi, jog teritorinėje schemoje ginčo teritorija yra įtraukta į prioritetinę infrastruktūros plėtrą. Atsižvelgiant į tai, nekyla abejonių, kad jau iki sutarties sudarymo buvo priimtas Klaipėdos miesto savivaldybės tarybos sprendimas pripažinti Teritoriją prioritetine infrastruktūros plėtra vadovaujantis SIPĮ. Pažymi, jog pati atsakovė patvirtina, kad jeigu iki sutarties sudarymo būtų egzistavęs Klaipėdos savivaldybės tarybos sprendimas, tai teritorija būtų laikoma prioritetine. Vertinant tai atsakovė netiesiogiai patvirtino, jog šioje dalyje ieškovės pateiktas 2021 m. vasario 25 d. Sprendimas ir jo priedai yra būtent tas sprendimas, kuris vienareikšmiškai patvirtina teritorijos pripažinimą prioritetinei dar iki Sutarties sudarymo. Nurodo, kad nors bendrasis planas sutarties sudarymo metu ir nebuvo įsigaliojęs, jo sudėtinės dalys, pagal kurias teritorija buvo priskirta prioritetinei, buvo patvirtintos sutarties sudarymo metu ir vėliau keičiamos nebuvo. Mano, jog nagrinėjamu atveju sutarties šalims neaptarus esminės sąlygos (kuriuo momentu vertinti teritorijos prioritetiškumą) turi būti vadovaujamasi CK 6.193 straipsnio 4 dalyje įtvirtintu contra proferentem principu, kurio taikymui egzistuoja visos sąlygos.
Atsiliepimas
4. Atsakovė pateikė tripliką į ieškovės dubliką, kuriuo prašo ieškovės ieškinį atmesti ir priteisti bylinėjimosi išlaidas. Pagrindiniai tripliko argumentai:
4.1. Dėl papildomai atliktų darbų nurodo, kad ieškovė tiek ieškinyje, tiek dublike pažymi, kad inžinerinių tinklų rekonstravimo darbai laikytini papildomais darbais, nes sutarties sudarymo metu Ieškovė negalėjo nustatyti šių darbų apimties ir kainos. Su ieškovės argumentu nesutinka, nes ieškovė turėdama suinteresuotumą įsivertinti ir pateikti kuo tikslesnes teritorijos infrastruktūros įrengimo darbų sąmatas, kurių pagrindu apskaičiuojama kompensacijos suma, ieškovė to neatlikusi siekia savo neatsakingo elgesio padarinius perkelti atsakovei. Teigia, jog ieškovė įsivertinusi detaliajame plane nurodytą uždavinį atlikti elektros tinklų rekonstravimo darbus, vadovaudamasi SIPĮ 7 straipsnio 3 dalimi, pateikė atsakovei pasiūlymą dėl Sutarties sudarymo, kuriame, be kita ko, pati nurodė, kad atliks projektavimo ir statybos darbus. Šiame kontekste aktualu tai, kad ieškovė yra verslo subjektas, veikiantis nekilnojamojo turto srityje, o šio projekto įgyvendinimui dar papildomai pasitelkė ir kitus šios srities profesionalus. Ieškovė, turėdama didelę patirtį statybų sektoriuje ir žinodama apie inžinerinių tinklų rekonstravimo poreikį, galėjo įvertinti šių darbų apimtį ir kainą prieš sudarant sutartį. Neatlikusi veiksmų, kurie priskirtini pagal teisės aktų reikalavimus ir kurių atlikimu ji pati yra suinteresuota, Ieškinyje pareikštas ieškovės reikalavimas padidinti kompensaciją yra nepagrįstas bandymas savo neapdairumo padarinius perkelti atsakovei.
4.2. Dėl SIPĮ nuostatų taikymo nurodo, kad ieškovė nepaiso imperatyvių SIPĮ 13 straipsnio 3 dalies ir Tvarkos aprašo 12 ir 15 punktų nuostatų, reglamentuojančių kompensacijos dydžio apskaičiavimo tvarką ir tokios kompensacijos nekeičiamumą po infrastruktūros plėtros sutarties sudarymo. Ieškovė klaidingai interpretuoja kasacinio teismo praktiką ir teigia, kad nagrinėjamu atveju šalys gali nepaisyti imperatyvių įstatymo normų ir susitarti dėl Kompensacijos pakeitimo, vadovaujantis SIPĮ 8 straipsnio 7 dalimi. Mano, kad pagal SIPĮ nuostatas infrastruktūros plėtros sutarties sąlygose turi būti nurodoma kompensavimo už savivaldybės infrastruktūros įrengimą tvarka, kuri yra aiškiai reglamentuojama ir nekeičiama. Ieškovės siekis pakeisti kompensacijos dydį prieštarautų ne tik SIPĮ ir Tvarkos aprašo nuostatoms, bet ir ieškovės pagal sutartį prisiimtai rizikai.
4.3. Dėl esminės šalių nelygybės instituto netaikymo, faktiškai Ieškovės patirtų išlaidų ir infrastruktūros plėtros įmokos sumų skirtumo nurodo, kad ieškovė dubliko 32 punkte klaidingai tapatina faktiškai patirtų išlaidų sumą su infrastruktūros plėtros įmoka. Tokį sutapatinimą ieškovė atliko atsakovei atsisakius pakeisti Sutarties 24 punkte numatytą kompensacijos sumą. Neva susidaro faktinė situacija, kada Ieškovė vietoje infrastruktūros plėtros įmokos dydžio išlaidų, sudarančių 47 922,83 Eur sumą, patiria 3 514 302,44 Eur dydžio išlaidas, įgyvendindama Teritorijos infrastruktūros plėtrą. Šią poziciją ieškovė grindžia teiginiu, kad plėtros įmokos sumokėjimu prisidedama prie savivaldos infrastruktūros gerinimo. Pažymi, kad SIPĮ 13 straipsnio 3 dalyje numatant, kad savivaldybės infrastruktūros plėtros kainų pokyčių riziką prisiima savivaldybės infrastruktūros iniciatorius, CK 6.228 straipsnis negali būti taikomas. Nurodo, kad ieškovės konkrečiam projektui niekada nebuvo numatyta kompensacija iš biudžeto lėšų. Kompensavimas sutartyje numatytos sumos apimtyje galėtų būti vykdomas tik ta apimtimi, kiek bus surinkta įmokų iš kitų plėtros projekt ų.
5. Nagrinėjant bylą teisme, ieškovė savo suformuluotus reikalavimus palaikė, atsakovė ieškovės reikalavimų nepripažino, prašė juos atmesti. Šalys iš esmės paaiškino procesiniuose dokumentuose nurodytas aplinkybes.
Dėl ieškovės reikalavimo pakeisti šalių sudarytos 2021 m. birželio 16 d. Klaipėdos miesto savivaldybės infrastruktūros plėtros sutarties sąlygas.
6. Byloje nustatytos teisiškai reikšmingos faktinės aplinkybės, dėl kurių ginčo tarp šalių nėra. Ieškovė ir atsakovė, vadovaujantis Lietuvos Respublikos savivaldybių infrastruktūros plėtros įstatymo nuostatomis, 2021 m. birželio 16 d. sudarė Klaipėdos miesto savivaldybės infrastruktūros plėtros sutartį (toliau – Infrastruktūros sutartis). Infrastruktūros sutartimi ieškovė įsipareigojo suprojektuoti ir atlikti (duomenys neskelbtini) prospekto, (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini) gatvių sankryžos, (duomenys neskelbtini) mieste, kapitalinį remontą įrengiant eismo saugą gerinančias priemones.
7. Infrastruktūros sutartyje numatytus infrastruktūros darbus, ieškovė turėjo atlikti, kad turėtų galimybę pastatyti jos verslui reikalingą prekybos centro paskirties pastatą, (duomenys neskelbtini).
Šalies argumentai
8. Viešai skelbiamais duomenimis, šiame prekybos centre veikia „Hyper“ formato „Norfos“ prekybos centras, kurio prekybos salės plotas – 3350 kv. m, kurio statybos kaštų vertė 7 mln. EUR. Kaip ieškinyje nurodė ieškovė, bendras prekybos centro pastato plotas 4324,1 kv. m.,
9. Infrastruktūros sutarties priede Nr. 1 numatytos infrastruktūros įrengimo darbų apimtys, dėl kurių atlikimo šalys susitarė, tai yra, gatvių kapitalinis remontas įrengiant šviesoforinę sankryžą, visose įvažose/išvažose numatant pėsčiųjų perėjas ir dviračių pervažas (nustatyti atitinkami gatvių, dviračių takų pločiai ir eismo organizavimo principai); naujų lietaus nuotekų trasų suprojektavimas ir pajungimas; pagal poreikį esamų inžinerinių tinklų rekonstravimas.
10. Infrastruktūros sutarties 24 punkte šalys susitarė, jog ieškovei atlikus Infrastruktūros sutartyje numatytus darbus ir juos neatlygintinai perdavus atsakovei, ieškovei išmokama 2 152 343,95 EUR kompensacija.
Šalies argumentai
11. Ieškovės nurodyta bendra Infrastruktūros darbų kaina su papildomais darbais sudaro 5 666 646,39 EUR su PVM, iš kurių papildomi darbai sudaro 861 007,20 EUR su PVM.
12. Kaip papildomus darbus ieškovė nurodė, jog tai yra, 10kV elektros kabelių rekonstravimo darbai, kurie apėmė esamų kabelių, kurie atsidurtų po išplečiama kelio danga, iškėlimą į naujas vietas. Tai sudarė darbai, kurių kaina: elektros kabelių linijos rekonstravimo darbų kaina – 438 168,60 EUR su PVM, įrengimo metu papildomai patirtų kaštų suma – 206 119,27 EUR su PVM, telekomunikacijų tinklų rekonstravimo darbų kaina – 113 252,54 EUR su PVM, apželdinimo darbai – 103 466,79 EUR su PVM.
13. 2023 m. lapkričio 23 d. tarp ieškovės ir atsakovės buvo sudarytas užbaigtų statybos darbų perdavimo statytojui aktas Nr. 1, pagal kurį ieškovė perdavė atsakovei atliktus darbus ir reikalingą dokumentaciją, nurodyta darbų pradžia – 2022 m. rugsėjo mėnuo, darbų pabaiga – 2023 m. gegužės mėnuo, darbų kaina – 4 276 122,82 EUR su PVM.
14. Kaip matyti iš nurodytų byloje nustatytų aplinkybių šalių sudarytos sutarties objektas, dėl kurio tarp šalių yra ir iškilęs ginčas šioje byloje, yra savivaldybei priklausantis turtas, tai yra, viešosios nuosavybės objektas, kuris įstatymų leidėjo valia valdomas, naudojamas ir juo disponuojama visų pirma viešosios teisės aktuose nustatyta tvarka. Konkrečiu tokiam turtui skirtu reglamentavimu siekiama, kad savivaldybės turtu būtų disponuojama tik taip, kaip nustatyta teisės aktuose – visos institucijos, turinčios įgaliojimus priimti sprendimus dėl savivaldybei nuosavybės teise priklausančio turto valdymo, naudojimo ir disponavimo juo, privalo laikytis šio turto valdymo nuostatų.
15. Valstybės ir savivaldybių turto valdymo, naudojimo ir disponavimo juo įstatymu be valstybės ir savivaldybės turto tokio kaip ilgalaikio materialiojo, nematerialiojo, trumpalaikio materialiojo turto (4 straipsnis), nustatyta ir finansinio turto, kuris yra objektu šioje byloje, valdymo, naudojimo ir disponavimo tvarka. Šio įstatymo 9 straipsnyje nustatyti principai, kuriais vadovaujantis valdomas naudojamas ir disponuojamas valstybės ir savivaldybės turtas. Minimo straipsnio 2 punkte nustatytas efektyvumo principas reiškia, kad sprendimais, susijusiais su valstybės ir savivaldybės turto valdymu, naudojimo ir disponavimu juo, turi būti siekiama maksimalios naudos visuomenei, 3 punkte nustatytas racionalumo principas – kad valstybės ir savivaldybės turtas turi būti tausojamas, nešvaistomas ir racionaliai tvarkomas, 4 punkte nustatytas viešosios teisės principas – kad sandoriai dėl valstybės ir savivaldybių turto turi būti sudaromi tik teisės aktų, reglamentuojančių disponavimą valstybės ir ar savivaldybės turtu, nustatytais atvejais ir būdais.
Žemesnės instancijos teismas
22. Nei Lietuvos Respublikos savivaldybių infrastruktūros plėtros įstatymo nei Tvarkos aprašo nuostatose nenustatyta galimybės keisti šalių Infrastruktūros sutartyje nustatytą kompensacijos dydį. Teismo vertinimu, keičiant Infrastruktūros sutarties sąlygas ieškovės prašomu būdu, būtų pažeistas viešosios teisės aktų imperatyvas ir būtų patenkintas išimtinai tik iniciatoriaus, šiuo atveju ieškovės, interesas.
Motyvuojamoji dalis
Žemesnės instancijos teismas
23. Priešingai, Lietuvos Respublikos savivaldybių infrastruktūros plėtros įstatymo 13 straipsnio 3 dalyje numatyta, kad savivaldybės infrastruktūros plėtros kainų pokyčio riziką prisiima savivaldybės infrastruktūros iniciatorius. O Tvarkos aprašo 12 punkte nurodyta, kad kai sutartyje nustatytas kompensacijos dydis lygus arba mažesnis už iniciatoriaus patirtas išlaidas, sutartyje nustatytas kompensacijos dydis nekeičiamas. Draudimas tiek šalims tarpusavio susitarimu, tiek teismui pakeisti kompensacijos dydį grindžiamas siekiu kuo racionaliau ir efektyviau valdyti savivaldybei nuosavybės teise priklausantį turtą ir juo disponuoti. Atsižvelgiant į viešosios teisės principą, kad galima tik tai, kas leidžiama, teismas daro išvadą, jog teismui nesuteikta galimybės CK 6.204 straipsnio pagrindu pakeisti šalių sudarytos sutarties sąlygas dėl kompensacijos dydžio.
24. Į sutartį įtrauktos papildomos įstatymų ir kitų teisės aktų reikalavimams neprieštaraujančios sąlygos šalims tampa privalomos ir šalims turi įstatymo galią (CK 6.189 straipsnio 1 dalis).
25. Atsižvelgdamas į šias nustatytas aplinkybes, teismas sprendžia, jog ieškovė pati prisiėmė galimą riziką dėl investuotų papildomų lėšų virtimo nuostoliais, veikė savo rizika ir sąskaita, todėl neturi teisės į jų atlyginimą. Nesant teisės reikalauti didesnės kompensacijos nei numatyta šalių sutartyje bei, jog atsakovė šioje dalyje, ginčo nekelia, klausimas dėl šių išlaidų dydžio skaičiavimo ir įrodinėjimo netenka teisinės reikšmės, todėl teismas dėl šių aplinkybių nepasisako.
26. Įrodinėjimas civiliniame procese vyksta ir įrodymai vertinami CPK nustatyta tvarka. CPK 176 straipsnio 1 dalis nustato, kad įrodinėjimo tikslas – teismo įsitikinimas, pagrįstas byloje esančių įrodymų tyrimu ir vertinimu, kad tam tikros aplinkybės, susijusios su ginčo dalyku, egzistuoja arba neegzistuoja. Aktualioje kasacinio teismo praktikoje ne kartą konstatuota, kad Lietuvos civiliniame procese yra taikomas pagrįsto įsitikinimo standartas, kuris reikalauja, kad teisėjas būtų pagrįstai ir asmeniškai įsitikinęs dėl bylos faktinių aplinkybių. Pagrįstas įsitikinimas formuoja teisėjo vidinį tikrumą dėl bylos faktų. Šis standartas nereikalauja pašalinti visas abejones dėl bylos faktinių aplinkybių – teisėjas privalo turėti tokio laipsnio tikrumą, kuris tik pašalina esmines abejones, abejonių visiškai nepanaikindamas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2024 m. vasario 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-9-1075/2024).
27. Be to, teismo vertinimu, ieškovė ir neįrodė CK 6.228 straipsnio taikymo sąlygų. Šią išvadą teismas daro, įvertinęs ieškovės ir atsakovės argumentus, bei remdamasis toliau nurodomu teisiniu reglamentavimu, formuojama teismų praktika ir nustatytomis faktinėmis aplinkybėmis.
28. CK 6.228 straipsnyje įtvirtintos nuostatos dėl esminės nelygybės suteikia teisę sutarties šaliai atsisakyti sutarties ar atskiros jos sąlygos, jeigu sutarties sudarymo metu sutartis ar atskira jos sąlyga nepagrįstai suteikė kitai šaliai perdėtą pranašumą. Be kitų aplinkybių, šiais atvejais turi būti atsižvelgiama ir į tai, jog viena šalis nesąžiningai pasinaudojo tuo, kad kita šalis nuo jos priklauso, turi ekonominių sunkumų, neatidėliotinų poreikių, yra ekonomiškai silpna, neinformuota, nepatyrusi, veikia neapdairiai, neturi derybų patirties, taip pat atsižvelgiant į sutarties prigimtį ir tikslą (CK 6.228 straipsnio 1 dalis).
29. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje CK 6.228 straipsnio nuostatos aiškinamos pabrėžiant išimtinį šio instituto pobūdį bei būtinybę jį taikant derinti sutarties laisvės ir sutarties privalomumo principus su bendraisiais teisingumo, sąžiningumo ir protingumo principais.
30. Kasacinio teismo praktikoje pažymima, kad teisėtai sudaryta ir galiojanti sutartis jos šalims turi įstatymo galią (CK 6.189 straipsnio 1 dalis), o vėlesnis sutarties pakeitimas reiškia įsikišimą į jau tarp šalių egzistuojančią teisių ir pareigų pusiausvyrą, todėl šalių lygiateisiškumo principas (CK 1.2 straipsnis) reikalauja, kad sutartis būtų keičiama šalių susitarimu (CK 6.223 straipsnio 1 dalis). Kartu pripažįstama, kad tam tikrais atvejais besąlygiškas reikalavimas vykdyti šalių susitarimą gali būti nepateisinamas kaip neatitinkantis bendrųjų teisingumo, sąžiningumo ir protingumo principų. Dėl to teisinis reglamentavimas nustato sutarties privalomumo ir vykdymo principo išlygas. Siekiant užtikrinti sutarties šalių teisių ir pareigų pusiausvyrą sutarties pakeitimas teismo sprendimu yra pateisinamas tik įstatyme ar sutartyje nurodytais atvejais, kaip išimtinė priemonė (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. birželio 18 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-274/2009).
31. Kasacinio teismo nagrinėtose bylose pabrėžiama, kad taikant CK 6.228 straipsnį, pagrindas konstatuoti perdėtą vienos sutarties šalies pranašumą yra tada, kai sutarties sąlyga nulemia didelę šalių prievolių neatitiktį, kai viena šalis kitos sąskaita įgyja neproporcingai didelę, palyginti su jos prievolėmis, naudą, o kita šalis negauna nieko arba jos nauda yra neproporcingai maža, palyginus su kitos šalies prievole. Tokia nelygybė dėl tarpusavio prievolių neatitikties turi būti jau sudarant sutartį (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. kovo 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-106/2010; 2014 m. balandžio 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-206/2014).
32. Ieškovė neįrodinėjo, jog Infrastruktūros sutarties šalių esminė nelygybė dėl tarpusavio prievolių neatitikties buvo jau šalims sudarant Infrastruktūros sutartį.
33. Šalių infrastruktūros sutartis sudaryta 2021 m. birželio 16 d. Kaip nustatyta byloje, ieškovė į atsakovę dėl Infrastruktūros sutarties 24 punkto pakeitimo kreipėsi 2023 m, kovo 1 d., prašydama papildyti ją ieškovės papildomai atliktų darbų kaštais ir kaštais, kuriuos ieškovė faktiškai patyrė vykdydama likusius darbus. Ieškovė atsakovei nurodė, kad darbų vykdymo metu atlikti Sutarties priede Nr. 1, 6 p. nurodyti, tačiau į Sutarties 24 p. numatytą kompensuojamą sumą neįtraukti inžinerinių tinklų rekonstrukcijos darbai: 10kV elektros kabelių rekonstravimo darbai ir elektroninių ryšių (telekomunikacijų) tinklų pertvarkymas; elektroninių ryšių (telekomunikacijų) tinklų rekonstravimas; apželdinimo darbai. Priežastis nurodė, kad nuo Sutarties pasirašymo iki darbų vykdymo pradžios (2022-09 mėn.), dėl makroekonominių ir geopolitinių priežasčių įvyko ženklus statybos medžiagų ir statybos darbų pabrangimas, todėl Sutarties 24 p. numatytas kompensacijos dydis – 2 152 343,95 EUR tampa nebeadekvatus ir tų statybos darbų apimtyje, kurių kaštai buvo įvertinti 2021 m. kovo 1 d. sąmatoje (2020-10 mėn. kainomis). Ieškovė nurodė, jog pagal vykdomų darbų kainas, darbų kaina gali siekti – 4 212 654,32 EUR su PVM. Papildomai nurodė, jog nesutinkant su minėtais pasiūlymais, ieškovė prašo taikyti Sutartyje numatytai kompensacijai indeksavimą, vadovaujantis Lietuvos statistikos departamento skelbiamais statybos sąnaudų indekso pokyčiais, tai yra, nuo 2020-10 mėn., kurio kainomis buvo apskaičiuoti kaštai, iki 2022-09 mėn. visų statybos sąnaudų indeksas padidėjo nuo 114 iki 148.
34. 2023 m. kovo 29 d. atsakovė raštu informavo ieškovę, jog Infrastruktūros sutarties pasirašymo metu, Darbų teritorija buvo laikoma neprioritetine, todėl ieškovei bus atlyginama tik tuo atveju jeigu prie ieškovės įrengtos infrastruktūros prisijungs nauji statytojai (vystytojai). Taip pat, atsakovė nurodė, jog neketina keisti Infrastruktūros sutarties 24 punkto nurodytos kompensacijos dydžio.
35. Kaip matyti iš nurodytų aplinkybių (33 punktas) ieškovė atsakovei nurodė ir šioje byloje įrodinėja, kad Infrastruktūros sutarties 24 punkto pakeitimą sąlygojo po 2022 m. vasario 28 d. Rusijos federacijos invazijos į Ukrainą pasikeitusi geopolitinė situacija, kuri įtakojo tiek statybos sektoriaus medžiagų, tiek statybos darbų kainas, bei bendrą šalies ekonominę situaciją, kainų padidėjimą. Vien nuo 2020 spalio mėn. kurio kainomis buvo apskaičiuoti statybos darbų kaštai, iki 2022 m. rugsėjo mėnesio (statybos Darbų pradžios) visų statybos sąnaudų indeksas padidėjo nuo 114 iki 148, tai yra, 20 procentų. Taip pat Infrastruktūros sutarties 24 punkto pakeitimą sąlygojo būtinumas atlikti ieškovės nurodytus papildomus darbus, kurių ieškovės nurodoma vertė yra 861 007,20 EUR.
36. Esant nurodytoms aplinkybėms (32-35 punktai), atsižvelgiant į nurodytą kasacinio teismo praktiką (31 punktas), CK 6.228 straipsnio nuostatos netaikytinos vien tuo pagrindu, jog byloje nebuvo įrodinėjama ir byloje tokios aplinkybės nenustatytos, jog ieškovės nurodyta šalių nelygybė dėl tarpusavio prievolių neatitikties jau buvo sudarant Infrastruktūros sutartį.
37. Ieškovė, nurodydama, kad tarp šalių susiklostė esminė šalių nelygybė, įrodinėjo, jog atsakovė atsisakydama pakeisti Infrastruktūros sutarties 24 punktą, nesąžiningai kaip stipresnioji sutarties šalis pasinaudojo savo padėtimi, taip sukūrė didelę disproporciją tarp šalių gaunamos naudos.
38. Pirma, tai įrodinėdama (37 punktas) ieškovė nurodė, kad skirtumas tarp atsakovės siekiamos išmokėti kompensacijos, ieškovės atliktų infrastruktūros darbų kainos – daugybę kartų viršija infrastruktūros plėtros įmokos sumą, kurią ieškovė būtų turėjusi sumokėti, gaunant statybos leidimą prekybos centrui. Ieškovė nurodo, kad teismui nepakeitus Infrastruktūros sutarties 24 punkto numatytos kompensacijos sumos, ieškovė vietoje turėtų patirti 47 922,83 EUR išlaidų (infrastruktūros plėtros įmokos), patirs 3 514 302,44 EUR nuostolį, kadangi atsižvelgiant į Klaipėdos miesto savivaldybės tarybos nustatytus įkainius, infrastruktūros plėtros įmoka ieškovei sudaro 47 922,83 EUR, o atsakovė įgis turtą keliskart didesnį, nei Infrastruktūros sutarties 24 punkte numatyta kompensacija - 2 152 343,95 EUR.
39. Pažymėtina, kad pagal esamą teisinį reglamentavimą, savivaldybės nustatyta infrastruktūros įmoka ir infrastruktūros įrengimas pagal Infrastruktūros plėtros sutartį yra du skirtingi institutai, sukuriantys skirtingą rezultatą.
40. Lietuvos Respublikos savivaldybių infrastruktūros plėtros įstatymo 2 straipsnio 2 dalyje numatyta, kad savivaldybės infrastruktūros plėtros įmoka – vienkartinė savivaldybės tarybos sprendimu nustatyto dydžio įmoka, kurią savivaldybei moka Lietuvos Respublikos ar užsienio valstybės fizinis ar juridinis asmuo, kita organizacija ar jų padalinys, pateikę prašymą gauti statybą leidžiantį dokumentą statiniui statyti ar rekonstruoti teritorijoje, kurioje pagal galiojančius teritorijų planavimo dokumentus numatoma savivaldybės infrastruktūros plėtra, ir (ar) planuojantys toje teritorijoje statyti ar rekonstruoti inžinerinį statinį, kuriam reikalinga savivaldybės infrastruktūra, tačiau statybą leidžiančio dokumento nereikia. Esant tokiam teisiniam reglamentavimui, reiškia, kad infrastruktūros plėtros įmoka yra skirta visos savivaldybės, į kurios biudžetą ji yra sumokama, infrastruktūros planavimui ir finansavimui, o ne konkrečios teritorijos infrastruktūrai, kai tuo tarpu, infrastruktūros plėtros sutartis yra sudaroma, dėl konkrečios teritorijos, kurioje yra pageidaujama statyti ar rekonstruoti pastatus, kitus įrenginius, kai savivaldybė tose teritorijose įrengti infrastruktūros neplanuoja, infrastruktūros planavimo ir įrengimo.
41. O Savivaldybės infrastruktūros plėtros iniciatorius (iniciatoriai), siekdamas (siekdami) suprojektuoti, įrengti ir (ar) pastatyti kompleksinio ir (ar) specialiojo teritorijų planavimo dokumentuose suplanuotą savivaldybės infrastruktūrą ar atskirus šios infrastruktūros elementus, inicijuoja savivaldybės infrastruktūros plėtros sutarties sudarymą, pateikdamas (pateikdami) raštu pasiūlymą savivaldybės infrastruktūros plėtros organizatoriui (Lietuvos Respublikos savivaldybių infrastruktūros plėtros įstatymo 7 straipsnio 3 dalis).
42. Lietuvos Respublikos savivaldybių infrastruktūros plėtros įstatymo 8 straipsnio 3 dalis, nustato, kad savivaldybės infrastruktūros plėtros sutartis sudaroma, kai planuojama statyti naują ir (ar) rekonstruoti esamą pastatą, inžinerinį statinį, kuris nepriklauso savivaldybės infrastruktūrai, ir (ar) esamą inžinerinį statinį rekonstruoti į pastatą, kuriems naudoti reikalinga savivaldybės infrastruktūros plėtra. Savivaldybės infrastruktūros plėtros sutartis turi apimti savivaldybės infrastruktūros, reikalingos planuojamam statyti naujam ir (ar) rekonstruoti esamam pastatui, inžineriniam statiniui, kuris nepriklauso savivaldybės infrastruktūrai, ir (ar) esamam inžineriniam statiniui rekonstruoti į pastatą, kuriems naudoti reikalinga savivaldybės infrastruktūros plėtra, projektavimą, įrengimą ir (ar) statybą.
45. Infrastruktūros sutartis taip pat aiškintina pagal bendrąsias sutarčių aiškinimo taisykles, įtvirtintas CK 6.193–6.195 straipsniuose. Kasacinis teismas išaiškinęs, kad kai kyla šalių ginčas dėl konkrečios sutarties turinio, jos sąlygų, sutartis turi būti aiškinama, nustatant tikruosius sutarties dalyvių ketinimus, atsižvelgiant į sutarties sąlygų tarpusavio ryšį, sutarties esmę, tikslą, jos sudarymo aplinkybes, į šalių derybas dėl sutarties sudarymo, šalių elgesį po sutarties sudarymo ir kitas konkrečiu atveju reikšmingas aplinkybes (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2021 m. gegužės 26 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-137-403/2021).
Žemesnės instancijos teismas
46. Teismo vertinimu, sprendžiant dėl ieškovės nurodomos didelės disproporcijos tarp šalių gaunamos naudos (38 punktas), aiškinant Infrastruktūros sutarties sąlygas, esant ieškovės nurodytoms aplinkybėms, jog ieškovės nurodoma bendra Infrastruktūros darbų kaina su papildomais darbais sudaro 5 666 646,39 EUR su PVM, tai yra 73 kartus didesnė, nei infrastruktūros plėtros įmokos suma, o Infrastruktūros sutarties 24 punktu numatyta kompensacija yra tik 2 152 343,95 EUR ir atsakovė įgis turtą keliskart didesnį, nei Infrastruktūros sutarties 24 punkte numatyta kompensacija, sprendžiant, teismas atsižvelgia į tikruosius sutarties dalyvių ketinimus, sutarties esmę, tikslą, jos sudarymo aplinkybes, į šalių derybas dėl sutarties sudarymo, šalių elgesį po sutarties sudarymo.
47. Teismo vertinimu, ieškovė įrodinėdama atsakovės perdėtą pranašumą, lyginant infrastruktūros plėtros įmoką, su jos nurodomomis patirtomis išlaidomis, atsakovės įgyjamu turtu (38 punktas), Infrastruktūros sąlygas aiškino itin siaurai, atsietai nuo tikrųjų Infrastruktūros sutarties šalių ketinimų, sutarties tikslo, sutarties sudarymo aplinkybių, derybų dėl sutarties sudarymo ir šalių elgesio po sutarties sudarymo.
48. Ginčo dėl šios aplinkybės, jog Infrastruktūros sutartyje numatytus infrastruktūros darbus, ieškovė turėjo atlikti, kad turėtų galimybę pastatyti jos verslui reikalingą prekybos centro paskirties pastatą, (duomenys neskelbtini), kuriais taip pat naudosis ir ieškovė vykdant verslą jai priklausančiame prekybos tinkle, tai yra, ši infrastruktūra buvo reikalinga šio konkretaus ieškovės valdomo prekybos centro statybai ir verslo vykdymui jame. Tai numatyta ir pačioje Infrastruktūros sutartyje nurodant, kad šalys sutartį sudaro, atsižvelgdamos į tai, kad iniciatorius (šiuo atveju ieškovė) siekia statyti Prekybos paskirties pastatą (duomenys neskelbtini), kurio aptarnavimui yra reikalinga įrengti savivaldybės infrastruktūrą.
49. Kaip matyti iš 2021 m. kovo 1 d. Infrastruktūros sutarties sąmatos, buvo atliekami tokie darbai kaip gatvės dangos rekonstrukcijos darbai, pėsčiųjų tako dangos įrengimo darbai, dviračių tako įrengimo darbai ir kita. Kaip nurodyta, viešai skelbiamais duomenimis, prekybos centre veikia „Hyper“ formato „Norfos“ prekybos centras, kurio bendras plotas 4330 kv. m., o prekybos salės plotas – 3350 kv. m. Akivaizdu, kad geras tokio didelio prekybos centro pasiekiamumas tiek transportu, tiek pėsčiųjų, dviračių takais, užtikrina didesnę prekybos centro paklausą, kas sąlygoja didesnį pelną. Šiuo atveju ieškovė buvo infrastruktūros įrengimo organizatorė, kai tuo tarpu atsakovė šioje teritorijoje, kurioje ieškovė siekė statyti prekybos centrą ir vystyti savo verslą, nesiekė vystyti socialinės ir (ar) inžinerinės infrastruktūros, tai yra, ši teritorija nepateko į prioritetinės plėtros teritorijas. Dėl šios aplinkybės bus pasisakoma toliau. Akivaizdu, kad prekybos centras, kurio statybai reikalinga infrastruktūra buvo įrengta, sudarant ir vykdant šalių Infrastruktūros sutartį, turi ilgalaikio verslo perspektyvas ir ilgalaikius pajamų, pelno gavimo šaltinius.
50. Vertinimas nurodytų aplinkybių (48-49 punktai) apie tikruosius sutarties dalyvių ketinimus, sutarties esmę, tikslą, leidžia daryti išvadą, jog Infrastruktūros sutartis iš esmės buvo sudaryta išskirtinai ieškovės interesams užtikrinti ir priešingai, nei įrodinėjo ieškovė, teismo vertinimu, sukūrė perdėtą pranašumą ne atsakovei, o ieškovei.
51. Antra, Ieškovė įrodinėdama esminę šalių nelygybę (37 punktas), įrodinėjo ir tai, jog atsakovė nesąžiningai naudojosi savo padėtimi. Tokį nesąžiningumą ieškovė grindė sekančiomis aplinkybėmis, tai yra, negalėjimo numatyti būsimo statybos rangos darbų kainų pakilimo, tačiau tiek Infrastruktūros sutartyje, tiek ir įstatyme esant numatytai Infrastruktūros sutarties keitimo galimybei, atsakovė privalėjo atsižvelgti į pasikeitusias geopolitines ir ekonomines aplinkybes ir atitinkamai koreguoti Infrastruktūros sutarties 24 punkte numatytą kompensacijos sumą, darbų kainų skirtumas (3 514 302,44 EUR) yra neracionaliai didelis ir neatitinka elementarių protingumo, sąžiningumo ir teisėtumo principų, jog tokį skirtumą, tai yra, 73 kartų didesnes išlaidas nei nustatyta Infrastruktūros įstatymo 15 straipsnio 3 dalyje (infrastruktūros plėtros įmoka), būtų galima vertinti kaip natūraliai prisiimtą riziką dėl kainų padidėjimo, ieškovei pasirinkus nutraukti Infrastruktūros sutartį, visi atlikti darbai būtų laikomi atsakovės nuosavybe (Infrastruktūros sutarties 41 punktas), ir tokiu būdu toliau būtų keliamas klausimas dėl vykdomo prekybos paskirties pastato ((duomenys neskelbtini)) statybos darbų, tai yra, procesinė šalių padėtis nėra vienoda, atsakovė užima „jėgos poziciją “, kadangi tik nuo atsakovės valios priklausė tolimesnis prekybos paskirties pastato ((duomenys neskelbtini)) statybos procesas.
Žemesnės instancijos teismas
52. Teismas nesutinka, jog byloje esantys įrodymai, pagrindžia ieškovės įrodinėjamas aplinkybes dėl atsakovės nurodyto nesąžiningumo, atsižvelgdamas į nustatytas aplinkybes, nurodomą teisinį reglamentavimą ir formuojamą teismų praktiką.
53. Sudarytos sutarties pagrindu atsirandantys šalių prievoliniai teisiniai santykiai yra dinamiški – jie atsiranda, keičiasi ir baigiasi. Šalys privalo elgtis sąžiningai, protingai ir teisingai bet kurioje iš nurodytų sutartinių santykių stadijoje – tiek prievolės atsiradimo ir egzistavimo, tiek ir jos vykdymo ar pasibaigimo metu (CK 6.4 straipsnis).
54. Teismas nesutinka su ieškovės nurodytomis aplinkybėmis, jog atsakovė privalėjo atsižvelgti į pasikeitusias geopolitines ir ekonomines aplinkybes ir todėl atitinkamai koreguoti Infrastruktūros sutarties 24 punkte numatytą kompensacijos sumą, kadangi kaip nurodyta aukščiau (23 punktas), nei Lietuvos Respublikos savivaldybių infrastruktūros plėtros įstatymo nei Tvarkos aprašo nuostatose nenustatyta galimybės keisti šalių Infrastruktūros sutartyje nustatytą kompensacijos dydį. Teismo vertinimu, keičiant Infrastruktūros sutarties sąlygas ieškovės prašomu būdu pažeistas viešosios teisės aktų imperatyvas ir būtų patenkintas išimtinai tik iniciatoriaus, šiuo atveju ieškovės, interesas. Tai, kad tiek Infrastruktūros sutartyje, tiek ir įstatyme buvo numatyta Infrastruktūros sutarties keitimo galimybė, nereiškia, kad tokia galimybė yra keisti visas be išimties Infrastruktūros sutarties sąlygas. Kaip nurodyta (22 punktas), Infrastruktūros sutarties sąlygos pirmiausia gali būti keičiamos, atsižvelgiant į Lietuvos Respublikos savivaldybių infrastruktūros plėtros įstatymo nuostatos, o visos kitos teisės normos taikytinos tik tiek, kiek tai neprieštarauja Lietuvos Respublikos savivaldybių infrastruktūros plėtros įstatymo nuostatoms ir jį lydintiems viešosios teisės aktams.
55. Teismas tai pat įvertino ieškovės argumentus dėl galimų išlaidų infrastruktūros plėtros įmokai ir išlaidų, susijusių su Infrastruktūros sutarties sudarymu ir vykdymu, jog objektyviai tai yra nesusiję institutai, nesudarius Infrastruktūros plėtros sutarties abi šalys, tiek ieškovė, tiek atsakovė nebūtų gavusios jokios naudos, o tai tuo pačiu negali pagrįsti atsakovės nesąžiningumo, nes ieškovė inicijavo infrastruktūros plėtros sutarties sudarymą, nes jai buvo reikalinga infrastruktūra prie prekybos centro, o jei būtų sumokėjusi tik savivaldybės plėtros įmoką, ieškovei nebūtų galimybės sukurti jai reikalingą infrastruktūrą prie jos verslui reikalingo statomo prekybos centro (39-50 punktai).
56. Byloje nėra ginčo dėl aplinkybių, jog 2006 m. birželio 29 d. buvo patvirtintas Žemes sklypo (duomenys neskelbtini), detalusis planas (TPD Nr. (duomenys neskelbtini)). Detaliuoju planu, be sprendinių ieškovės valdomame sklype, taip pat buvo suplanuota inžinerinė savivaldybės infrastruktūra – (duomenys neskelbtini) prospekto ir (duomenys neskelbtini) gatvės sankryžos rekonstravimo darbai.
57. Ieškovė, kaip buvo nustatyta, kadangi infrastruktūra buvo reikalinga ieškovės prekybos centro statybai ir verslo vykdymui jame 2021 m. balandžio 27 d. inicijavo Infrastruktūros sutarties sudarymą. Taip pat ieškovė 2021 m. gegužės 4 d. pateikė planą ir darbų sąmatą, kurią patikslino 2021 m. gegužės 13 d., 2021 m. gegužės 17 d. pateikė būsimos Infrastruktūros sutarties darbų apimtis. 2021 m. kovo 1 d. ieškovės parengtuose suvestiniame kainos apskaičiavime ir parengtoje sąmatoje nurodyta infrastruktūros darbų kaina 2155604, 81 EUR.
58. Ieškovei galutinai pateikus pasiūlymą, kompensacijos suma, numatyta Infrastruktūros sutarties 24 punkte, buvo apskaičiuota vadovaujantis Tvarkos aprašo II skyriaus 3 straipsniu (redakcija galiojusi sutarties sudarymo metu) sudarė 2 152 343,95 EUR. Pagal minimą straipsnį, organizatorius Kompensacijos dydį apskaičiuoja, atsižvelgdamas į iniciatoriaus pasiūlymą, dokumentus ir kitą informaciją, pateiktus įgyvendinant organizatoriaus nurodytas sutarties sudarymo sąlygas.
59. Kaip matyti iš ieškovės pateiktų, darbų išlaidas patvirtinančių įrodymų, (ieškinio priedai, e. b. l. 1), ieškovė infrastruktūros darbus atliko 2021 – 2023 metais, nurodo, kad kainų pakilimą sąlygojo dėl 2022 m. vasario 28 d. Rusijos federacijos pasikeitusi geopolitinė situacija, tačiau į atsakovę dėl Infrastruktūros sutarties pakeitimo kreipėsi tik 2023 m. kovo 1 d., beveik jau užbaigusi infrastruktūros statybos darbus. Byloje nėra jokių įrodymų, jog iki 2023 m. kovo 1 d. atsakovė kokiu tai būdu būtų informuota apie esamą situaciją.
Žemesnės instancijos teismas
60. Byloje nėra jokių įrodymų, kad ieškovė būtų vedusi derybas dėl atsakovės paskaičiuotos kompensacijos dydžio, kaip profesionali statybos rinkos ir verslo dalyvė, akivaizdu, žinodama, kad yra galimi kainų svyravimai rinkoje, ieškovė sutiko su kompensacijos dydžiu ir pasirašė Infrastruktūros sutartį. Teismo vertinimu, ieškovė, turėdama praktikos statybų versle tikisi savo tikruosius lūkesčius bei ketinimus sutartiniuose santykiuose realizuoti teismine tvarka, nors sutarties pasirašymo metu dėl minėtų sutarties nuostatų jokių prieštaravimų neturėjo ir laisva valia sudarė ginčo sutartį. Tik po to, kai sutartis buvo sudaryta, praėjus pakankamai ilgam laikui po jos nurodomų aplinkybių (Rusijos federacijos invazijos į Ukrainą) ieškovė, turinti derybinės patirties, pradėjo reikšti prieštaravimus dėl sutarties sąlygų, kas, teismo vertinimu, neatitinka pamatinių sutarties vykdymo principų - sutarties sudarymo laisvės ir vykdymo privalomumo principų. Toks ieškovės elgesys nesudaro pagrindo spręsti, jog esminė sutarties nelygybė egzistavo jau sutarties sudarymo momentu bei kad šiuo atveju susiklosčiusi situacija gali būti vertinama kaip išimtinė ir pateisintų priverstinę intervenciją į šalių sutartinius santykius. Tai, kad ieškovė kaip verslininkė, pasirašė Infrastruktūros sutartį, numatant Infrastruktūros sutartyje, kad prisiima kainų kilimo riziką, rodo, kad suprato tokios rizikos galimą atsiradimą ir buvo prisiėmusi tokių aplinkybių atsiradimo riziką.
61. Teismo vertinimu, ieškovės nurodomos neigiamos pasekmės karo veiksmų Ukrainoje, tai yra, infliacijos augimo negali būti perkeliamos atsakovei. Būtent ieškovė, kaip profesionali statybos rinkos ir verslo dalyvė, turi prisiimti riziką dėl atsiradusių neigiamų pasekmių. Teismo vertinimu, atsakovė, kaip savivaldos institucija, atliekanti administravimo funkcijas, neturi prisiimti atsakomybės dėl statybos vystymo procese kylančios rizikos, tai negali būti laikoma sąžiningu elgesiu savivaldos institucijų atžvilgiu. Kaip matyti iš viešų duomenų, ieškovė nurodo, kad statybos kaštų vertė 7 mln. EUR, o šioje byloje siekia, pakeisti Infrastruktūros sutarties sąlygas, kad būtų išmokėta kompensacija 5 618 723, 56 EUR. Priešingu atveju susidarytų situacija, kad savivaldybėms, vykdančios administravimo funkcijas, būtų perkeliamos visos statybos, susijusios su verslu, eigoje kylančios rizikos, apie kurias nebuvo sulygta Infrastruktūros sutartyje. Priešingai, Infrastruktūros sutartyje 13 straipsnio 3 dalyje numatyta, kad savivaldybės infrastruktūros plėtros kainų pokyčio riziką prisiima savivaldybės infrastruktūros iniciatorius.
62. Ieškovė nurodė ir įrodinėjo, kad darbų kaina padidėjo ir dėl papildomų darbų, kuriuos vertino 861 007,20 EUR su PVM ir juos sudarė 10kV elektros kabelių rekonstravimo darbai, kurie apėmė esamų kabelių, kurie atsidurtų po išplečiama kelio danga, iškėlimą į naujas vietas. Tai sudarė darbai, kurių kaina: elektros kabelių linijos rekonstravimo darbų kaina – 438 168,60 EUR su PVM, įrengimo metu papildomai patirtų kaštų suma – 206 119,27 EUR su PVM, telekomunikacijų tinklų rekonstravimo darbų kaina – 113 252,54 EUR su PVM, apželdinimo darbai – 103 466,79 EUR su PVM.
63. Lietuvos Respublikos savivaldybių infrastruktūros plėtros įstatymo 1 straipsnio 1 dalis numato, kad šis įstatymas reglamentuoja savivaldybės infrastruktūros plėtrą ir jos planavimą, įgyvendinimą, finansavimą ir nustato savivaldybės infrastruktūros plėtroje dalyvaujančių asmenų teises ir pareigas.
64. Lietuvos Respublikos savivaldybių infrastruktūros plėtros įstatymo 2 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad inžinerinė savivaldybės infrastruktūra – šilumos perdavimo tinklai, geriamojo vandens tiekimo ir nuotekų, įskaitant paviršines nuotekas, tvarkymo inžineriniai statiniai, vietinės reikšmės keliai (taip pat kelio elementai ir kiti inžineriniai statiniai, numatyti inžinerinės savivaldybės infrastruktūros statinio projekte ir esantys žemės juostoje, skirtoje gatvės ir jos elementų įrengimui, kai vietinės reikšmės kelias yra mieste, miestelyje ar kaimo gyvenamojoje vietovėje), kiti transporto statiniai, už kurių statybą, įrengimą ir (ar) eksploatavimą savivaldybės teritorijoje atsakingas savivaldybės infrastruktūros plėtros organizatorius ir (ar) savivaldybės infrastruktūros valdytojas.
65. Infrastruktūros sutarties 2 punkte numatyta, kad savivaldybės infrastruktūros darbų apimtis yra numatyta šios Sutarties priede Nr. 1, detalizuojančiame kiekvieno savivaldybės infrastruktūros objekto techninius parametrus ir duomenis, likusios infrastruktūros, pagal išduodamas Prisijungimo sąlygas, klausimas nėra sprendžiamas šia Sutartimi.
66. Infrastruktūros sutarties b) ir c) punktuose nustatyta, kad iki šios Sutarties sudarymo Iniciatoriui buvo išduotos šios prisijungimo sąlygos (toliau –Prisijungimo sąlygos): 2020-10-16 Prisijungimo sąlygos Nr. (duomenys neskelbtini) “ (duomenys neskelbtini)prospekto, (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini) gatvių sankryžos, (duomenys neskelbtini) mieste, kapitalinio remonto projektas įrengiant eismo saugą gerinančias priemones“; iniciatorius, atsižvelgdamas į išduotas Prisijungimo sąlygas, parengė Iniciatoriaus statinių projektinius pasiūlymus (Priedas Nr. 3), kuriems pritarė Organizatorius.
67. Iš ieškovės pateiktame (ieškinio priedai, e. b. l. 1) 10kV elektros kabelių rekonstravimo darbų (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) mieste techniniame projekte esančių prisijungimo sąlygų Nr. (duomenys neskelbtini) (projekto 5.2. priedas), matyti, kad prisijungimo sąlygas ieškovės atliktiems nurodytiems papildomiems darbams – su 10kV elektros kabelių rekonstravimu susijusiems darbams išdavė ne atsakovė, o akcinė bendrovė „Energijos skirstymo operatorius“. Šiose prisijungimo sąlygose nurodoma, kad šios elektros tinklų ir įrenginių (rekonstravimo) sąlygos išduotos, atsakant į kliento pateiktą paraišką Nr. (duomenys neskelbtini) „Dėl AB „Elektros skirstymo operatoriaus“ (toliau – Bendrovė) elektros tinklų ir įrenginių perkėlimo/rekonstravimo.
68. Šios aplinkybės (67 punktas) leidžia padaryti išvadą, kad papildomi darbai, kuriuos ieškovė vertino 861 007,20 EUR su PVM, tai yra, 10kV elektros kabelių rekonstravimo darbai, tai buvo akcinei bendrovei „Energijos skirstymo operatorius“ priklausančių elektros tinklų rekonstravimas.
69. Infrastruktūros sutarties 4 punkte numatyta, kad Sutarties priede Nr. 1 nurodyta savivaldybės infrastruktūra projektuojama, statoma ir (ar) remontuojama, ir (ar) įrengiama Klaipėdos miesto savivaldybės vardu.
70. Infrastruktūros sutarties 4 punkte taip pat numatyta, kad iniciatorius įsipareigoja pats arba pasitelkdamas trečiuosius asmenis savo jėgomis, lėšomis, medžiagomis, rizika ir atsakomybe atlikti Sutartyje numatytus Darbus ir sukurtą Darbų rezultatą perduoti Sutartyje nustatyta tvarka Organizatoriui neatlygintinai.
71. 2023 m. lapkričio 23 d. tarp ieškovės ir atsakovės sudarytame užbaigtų statybos darbų perdavimo statytojui akte Nr. 1 nėra duomenų, jog ieškovė, vadovaudamasi Infrastruktūros sutarties 4 punktu, perdavė atsakovei atsakovės vardu rekonstruotus ar įrengtus 10kV elektros kabelius.
72. Ieškovės atstovas 2024 m. lapkričio 5 d. teismo posėdyje negalėjo paaiškinti aplinkybių, susijusių su 10kV elektros kabelių perdavimu (2024 m. lapkričio 5 d. teismo posėdžio garso įrašas), prašymų dėl papildomų įrodymų pateikimo neteikė.
73. Vertinant, esamą teisinį reglamentavimą (63-64 punktai) bei, jog elektros tinklai nepriklauso savivaldybės infrastruktūrai, Infrastruktūros sutarties sąlygas, jog sutartis buvo sudaryta ir vykdoma dėl infrastruktūros darbų, kuriems prisijungimo sąlygas atsakovė išdavė iki sutarties sudarymo (66 punktas), jog 10kV elektros kabeliai priklauso akcinei bendrovei „Energijos skirstymo operatorius“, kuri ir išdavė prisijungimo sąlygas nurodytiems darbams atlikti, jog ieškovė neįrengė atsakovės vardu ir neperdavė atsakovei 10kV elektros kabelių, darytina išvada, jog šiuos ieškovės nurodomus papildomus darbus, susijusius su 10kV elektros kabelių rekonstravimu 861 007,20 EUR su PVM nėra pagrindo sieti su pagal Infrastruktūros sutartį atliktų darbų ieškovės nurodomu kainų padidėjimu. Todėl šios ieškovės nurodomos aplinkybės niekaip nepagrindžia atsakovės nesąžiningumo.
74. Visų nurodytų aplinkybių kontekste, teismas sprendžia, kad nėra pagrindo pripažinti, kad Infrastruktūros sutarties sąlygos objektyviai rodytų disproporciją tarp Infrastruktūros sutarties šalių gaunamos naudos, tai yra, esminę šalių nelygybę ir būtų pagrindas taikyti CK 6.288 straipsnio nuostatas, jog situacija yra išimtinė ir pateisintų priverstinę intervenciją į šalių sutartinius santykius. Teismo vertinimu, priešingas Infrastruktūros sutarties aiškinimas, atsižvelgiant į nurodytus sutarties dalyvių ketinimus, sutarties esmę, tikslą, sutarties sudarymo aplinkybes, šalių derybas, šalių elgesį po Infrastruktūros sutarties sudarymo, reikštų nesąžiningą Infrastruktūros sutarties aiškinimą (CK 6.193 straipsnio 1 dalis).
Dėl ieškovės reikalavimo įpareigoti atsakovę išmokėti kompensaciją kaip už prioritetinės infrastruktūros įrengimą.
75. Ieškovės nuomone, priešingai nei atsakovės, kadangi Infrastruktūros sutartyje nebuvo jokių nuostatų dėl teritorijos buvimo prioritetine ar neprioritetine, nėra pagrindo sieti šio fakto su Infrastruktūros sutarties sudarymo momentu. Ieškovės nuomone, kompensacija turi būti išmokama pagal darbų užbaigimo ir perdavimo momentą, vertinant ar tuo momentu teritorija buvo prioritetine ar ne, o ne pagal Infrastruktūros sutarties sudarymo momentą. Atsakovės nuomone, faktas dėl infrastruktūros nustatymo prioritetine ar neprioritetine turi būti siejamas su Infrastruktūros sutarties sudarymo momentu. Šią aplinkybę atsakovė nurodė ieškovei ir atsisakydama išmokėti kompensaciją kaip už prioritetinę teritoriją, tai yra, 2023 m. kovo 29 d. atsakovė raštu informavo ieškovę, jog Infrastruktūros sutarties pasirašymo metu, Darbų teritorija buvo laikoma neprioritetine, todėl kompensacija nebus mokama.
76. Ieškovė įrodinėjo ir tai, kad dar iki Infrastruktūros sutarties pasirašymo metu iki Bendrojo plano įsigaliojimo (duomenys neskelbtini) prospekto, (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini) gatvių sankryžos (duomenys neskelbtini) mieste infrastruktūra buvo laikoma prioritetine, todėl kompensacija Ieškovei turi būti išmokama už prioritetinės infrastruktūros vystymą.
77. Teismas sutinka su atsakovės argumentais, kad Bendrasis Planas ginčo Infrastruktūros sutarties atžvilgiu negali būti taikomas, nes Bendrasis Planas įsigaliojo vėliau nei sudaryta Infrastruktūros sutartis. Sutartis sudaryta 2021 m. birželio 16 d., Bendrasis Planas įsigaliojo 2021 m. spalio 6 d.
Žemesnės instancijos teismas
78. Šalys dėl kompensacijos mokėjimo tvarkos susitarė Infrastruktūros sutartimi, numatydamos sekančias sąlygas. Infrastruktūros sutarties 25 punktu numatė, kad Kompensacija už Iniciatoriaus lėšomis suprojektuotą, pastatytą ir (ar) remontuotą, ir (ar) įrengtą savivaldybės infrastruktūrą mokama Savivaldybės infrastruktūros plėtros iniciatoriams už jų patirtas išlaidas apskaičiavimo ir išmokėjimo tvarkos aprašo ir Lietuvos Respublikos savivaldybių infrastruktūros plėtros įstatymo 13 straipsnio nustatytomis sąlygomis ir tvarka.
79. Infrastruktūros sutarties 26 punktu šalys numatė, kad Kompensacija Iniciatoriui yra mokama tik po to, kai užbaigiami visi savivaldybės infrastruktūros plėtros Darbai pagal Sutartį ir savivaldybės infrastruktūra yra neatlygintinai perduodama Organizatoriui ir pateikti visi Kompensavimo tvarkos apraše nurodyti dokumentai. Infrastruktūros sutarties 27 punktu šalys numatė, kad terminai, kuriais yra išmokama kompensacija (vienkartinė išmoka ar dalimis), nustatomi Organizatoriaus sprendimu, apie kurį Iniciatorius yra informuojamas ne vėliau kaip per 10 (dešimt) darbo dienų nuo atitinkamo sprendimo priėmimo dienos.
80. Sutarties laisvės principas suteikia šalims galimybę laisva valia susitarti dėl sutarties turinio, sutartimi prisiimamų įsipareigojimų, jų vykdymo tvarkos ir kt. (CK 6.156 straipsnis). Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad tuo atveju, kai sutarties sąlygos neprieštarauja imperatyvioms įstatymo normoms, viešajai tvarkai ar gerai moralei, sutarties šalys yra saistomos sutartinių įsipareigojimų vykdymo tokiu būdu, kokiu jos pačios susitarė (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. lapkričio 11 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-295-219/2020, 35 punktas).
81. Taigi ginčo šalis siejant sutartiniams teisiniams santykiams dėl šalių teisių ir pareigų apimties pirmiausia ginčas turi būti sprendžiamas pagal jų sudarytos sutarties nuostatas.
82. Tarp šalių yra iškilęs ginčas dėl kompensacijos mokėjimo tvarkos ir sąlygų. Kaip matyti iš šalių sudarytos sutarties nuostatų (78-79 punktai), šalys nenumatė konkrečios kompensacijos mokėjimo tvarkos ir sąlygų, susitardamos, kad Kompensacija už Iniciatoriaus lėšomis suprojektuotą, pastatytą ir (ar) remontuotą, ir (ar) įrengtą savivaldybės infrastruktūrą mokama Savivaldybės infrastruktūros plėtros iniciatoriams už jų patirtas išlaidas apskaičiavimo ir išmokėjimo tvarkos aprašo ir Lietuvos Respublikos savivaldybių infrastruktūros plėtros įstatymo 13 straipsnio nustatytomis sąlygomis ir tvarka.
83. Nagrinėjant bylą teisme, tarp šalių kilo ginčas dėl tikrosios sutarties teksto prasmės ir šalys skirtingai interpretavo sutarties tekstą. Ieškovės atstovas teismo posėdžio metu paaiškino, kad kategoriškai neigia, kad žinojo, jog teritorija, kurioje įrengė infrastruktūrą, buvo neprioritetinė, diskusijos metu šalys suprato, kad teritorija buvo prioritetinė, todėl kompensacija turi būti išmokama kaip už prioritetinę teritoriją, Sutartimi buvo susitarta, kad kompensacija bus apskaičiuota ir mokama pagal esamą teisinį reglamentavimą (2025 m. sausio 14 d. teismo posėdžio garso įrašas).
84. Atsakovės atstovai laikėsi pozicijos, kad sutartis buvo standartinė, bet ieškovei buvo gerai žinoma kad teritorija buvo neprioritetinė ir kaip už tokią teritoriją bus mokama kompensacija (2024 m. lapkričio 26 d. teismo posėdžio garso įrašas).
85. Taikant įstatyme (CK 6.193–6.195 straipsniuose) įtvirtintas ir teismų praktikoje pripažintas sutarčių aiškinimo taisykles, turi būti kiek įmanoma tiksliau išsiaiškinta šalių valia, išreikšta joms sudarant sutartis ir prisiimant iš tokių sutarčių kylančius įsipareigojimus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2022 m. kovo 23 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e3K-3-37-387/2022 38 punktą).
86. Kaip matyti iš šalių paaiškinimų (83-84 punktai), tarp šalių yra ginčas dėl tikrųjų šalių ketinimų, tikrosios sutarties teksto prasmės ir šalys skirtingai interpretuoja sutarties nuostatas dėl kompensacijos mokėjimo tvarkos ir sąlygų, vertinant ar ieškovė įrengė prioritetinę ar neprioritetinę infrastruktūrą (83-84 punktai).
45. Pagal nuoseklią kasacinio teismo praktiką, kai kyla šalių ginčas dėl konkrečios sutarties turinio, jos sąlygų, sutartis turi būti aiškinama nustatant tikruosius sutarties dalyvių ketinimus, atsižvelgiant į sutarties sąlygų tarpusavio ryšį, sutarties esmę, tikslą, jos sudarymo aplinkybes, į šalių derybas dėl sutarties sudarymo, šalių elgesį po sutarties sudarymo ir kitas konkrečiu atveju reikšmingas aplinkybes. Sutarties sąlygos turi būti aiškinamos taip, kad aiškinimo rezultatas nereikštų nesąžiningumo vienos iš šalių atžvilgiu. Aiškinant sutartį, būtina vadovautis ir CK 1.5 straipsnyje įtvirtintais bendraisiais teisės principais. Tačiau toks sutarties aiškinimo būdas ne visada leidžia tiksliai įvertinti sutarties turinį ir nustatyti bendrą subjektyvią kontrahentų valią sukurti atitinkamus įsipareigojimus. Sutarties šalių ketinimus lemia kiekvienos iš šalių individualios savybės ir poreikiai, taigi šalių ketinimai gali nesutapti. Be to, kilus sutarties šalių ginčui, teisme gali nepavykti nustatyti tikrųjų šalių ketinimų, ypač jei sandorio šalys laikosi priešingų pozicijų, skirtingai interpretuoja sudarant sutartį buvusią jų valią ar ją iškreipia, nesutaria dėl sutarties tikslų ar turinio. Todėl tais atvejais, kai šalys skirtingai aiškina savo ketinimus pagal sutartį ir kai neįmanoma jų nustatyti taikant subjektyvų (šalių tikrųjų ketinimų) sutarties aiškinimo būdą, prioritetas teiktinas pažodiniam sutarties teksto aiškinimui (lingvistiniam aiškinimui), kaip objektyviausiai atspindinčiam tikrąją šalių valią dėl prisiimtų įsipareigojimų turinio. Subjektyvusis sutarties aiškinimo metodas ir teksto lingvistinis aiškinimas sudaro darnią sutarčių aiškinimo metodų sistemą, kuria remiantis nustatomas šalių valios turinys (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. kovo 30 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e3K-3-130-695/2018 23 punktą; 2019 m. balandžio 3 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e3K-3-109-611/2019 30, 31 punktus ir juose nurodytą kasacinio teismo praktiką; 2020 m. balandžio 16 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e3K-3-100-823/2020 29 punktą ir jame nurodytą kasacinio teismo praktiką)
46. Kadangi tarp šalių yra ginčas dėl tikrųjų šalių ketinimų, tikrosios sutarties teksto prasmės ir šalys skirtingai interpretuoja nurodytas sutarties nuostatas (78-79 punktai) dėl kompensacijos mokėjimo tvarkos ir sąlygų, teismas sprendžia ginčą, atsižvelgdamas į nurodytą (45 punktas) formuojamą kasacinio teismo teismų praktiką dėl sutarčių aiškinimo, tai yra, prioritetą teikiant pažodiniam sutarties teksto, tai yra, Infrastruktūros sutarties 25 punkto, aiškinimui, atsižvelgiant į byloje nustatytas faktines aplinkybes ir esamą teisinį reglamentavimą.
47. Kaip nurodyta, šalys Infrastruktūros sutarties 25 punktu, susitarė, kad Kompensacija už Iniciatoriaus lėšomis suprojektuotą, pastatytą ir (ar) remontuotą, ir (ar) įrengtą savivaldybės infrastruktūrą mokama Savivaldybės infrastruktūros plėtros iniciatoriams už jų patirtas išlaidas apskaičiavimo ir išmokėjimo tvarkos aprašo ir Lietuvos Respublikos savivaldybių infrastruktūros plėtros įstatymo 13 straipsnio nustatytomis sąlygomis ir tvarka.
45. Lietuvos Respublikos savivaldybių infrastruktūros plėtros įstatymo 13 straipsnis nustato kompensavimo už savivaldybės infrastruktūrą tvarkos teisinį reglamentavimą. Lietuvos Respublikos savivaldybių infrastruktūros plėtros įstatymo 13 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad Kompensacijos infrastruktūros plėtros iniciatoriams už patirtas infrastruktūros plėtros sutartyje nustatytas savivaldybės infrastruktūros plėtros išlaidas apskaičiuojamos ir išmokamos Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka, vadovaujantis šio straipsnio 2, 3 ir 4 dalimis.
46. Lietuvos Respublikos savivaldybių infrastruktūros plėtros įstatymo 13 straipsnio 2 dalyje numatyta, kad kompensacijos už neprioritetinės savivaldybės infrastruktūros plėtrą išmokamos vieną kartą arba mokamos dalimis kiekvienais metais ne ilgiau kaip 10 metų nuo šios savivaldybės infrastruktūros perdavimo savivaldybės infrastruktūros valdytojui (valdytojams) dienos. Kompensacijas už prioritetinės savivaldybės infrastruktūros plėtros išlaidas savivaldybė privalo išmokėti vieną kartą arba mokėti dalimis kiekvienais metais ne ilgiau kaip 5 metus nuo šios savivaldybės infrastruktūros perdavimo valdytojui (valdytojams) dienos.
47. Lietuvos Respublikos savivaldybių infrastruktūros plėtros įstatymo 13 straipsnio 4 dalyje numatyta, kad Kompensacijos už prioritetinės savivaldybės infrastruktūros plėtrą pagal teritorijų planavimo dokumentuose nustatytus vystymo etapus, savivaldybės infrastruktūros plėtros sutartyse nustatytas kompensavimo sąlygas, savivaldybės infrastruktūros perdavimo savivaldybės infrastruktūros valdytojui (valdytojams) terminą mokamos iš savivaldybės biudžeto ir (ar) kituose įstatymuose nustatytais atvejais – iš savivaldybės infrastruktūros valdytojo biudžeto, taip pat iš Programos lėšų, sukauptų iš prioritetinės savivaldybės infrastruktūros įmokų. Savivaldybė ir (ar) savivaldybės infrastruktūros valdytojas privalo kompensuoti savivaldybės infrastruktūros plėtros sutartyje numatytas savivaldybės infrastruktūros plėtros iniciatoriaus išlaidas, patirtas įgyvendinant savivaldybės infrastruktūros plėtros sutartyje numatytos prioritetinės savivaldybės infrastruktūros plėtrą. Kompensacijos už neprioritetinės savivaldybės infrastruktūros plėtrą mokamos iš savivaldybės infrastruktūros plėtros įmokų, kurios surenkamos iš statytojų (vystytojų), prisijungiančių prie savivaldybės infrastruktūros plėtros iniciatoriaus pastatytos ar įrengtos savivaldybės infrastruktūros. Kompensacijos už neprioritetinės infrastruktūros plėtrą nemokamos, kai prie savivaldybės infrastruktūros plėtros iniciatoriaus pastatytos ar įrengtos savivaldybės infrastruktūros nauji statytojai (vystytojai) neprisijungia.
51. Infrastruktūros sutartį, iš kurios tarp šalių yra kilęs sprendžiamas ginčas, šalys sudarė 2021 m. birželio 16 d.
52. Lietuvos Respublikos savivaldybių infrastruktūros plėtros įstatymas priimtas 2020 m. gegužės 7 d. Šis įstatymas, išskyrus 16 straipsnio, 2 ir 5 dalis, įsigaliojo 2021 m. sausio 1 d. (Lietuvos Respublikos savivaldybių infrastruktūros plėtros įstatymo 16 straipsnio 1 dalis). Vyriausybė ar jos įgaliotos institucijos iki 2020 m. gruodžio 31 d. turėjo priimti šio įstatymo įgyvendinamuosius teisės aktus (Lietuvos Respublikos savivaldybių infrastruktūros plėtros įstatymo 16 straipsnio 2 dalis).
45. Toks teisinis reglamentavimas (52-53 punktai) sudaro pagrindą išvadai padaryti, kad įgyvendinant Lietuvos Respublikos savivaldybių infrastruktūros plėtros įstatymo nuostatas, savivaldybės įpareigotos iki 2023 m. sausio 1 d. teritorijų planavimo ir/ar kituose savo dokumentuose nustatyti prioritetinę infrastruktūrą, jos vystymo etapus ir įvertinti jos vystymo kaštus. Pažymėtina, kad jau nuo 2014 m. sausio 1 d. įsigaliojusioje naujoje Lietuvos Respublikos teritorijų planavimo įstatymo redakcijoje įtvirtinta sąvoka „prioritetinės plėtros teritorijos”, ir vienas teritorijų planavimo tikslų – nustatyti inžinerinės ir socialinės infrastruktūros plėtrai reikalingas teritorijas. Pagal šio įstatymo 15 straipsnio 1 dalies 6 ir 8 punktus, savivaldybės lygmens ir vietovės lygmens bendruosiuose planuose nustatomi inžinerinės ir socialinės infrastruktūros vystymo principai (jos išdėstymo reikalavimai), inžinerinių komunikacijų koridoriai ir prioritetinės plėtros teritorijos.
46. Teismo vertinimu, atsižvelgiant į tai, jog Infrastruktūros sutartis tarp šalių buvo sudaryta, vadovaujantis Lietuvos Respublikos savivaldybių infrastruktūros plėtros įstatymo nuostatomis, jog šalys susitarė, kad Kompensacija už Iniciatoriaus lėšomis suprojektuotą, pastatytą ir (ar) remontuotą, ir (ar) įrengtą savivaldybės infrastruktūrą mokama Savivaldybės infrastruktūros plėtros iniciatoriams už jų patirtas išlaidas apskaičiavimo ir išmokėjimo tvarkos aprašo ir Lietuvos Respublikos savivaldybių infrastruktūros plėtros įstatymo 13 straipsnio nustatytomis sąlygomis ir tvarka bei, jog įgyvendinant Lietuvos Respublikos savivaldybių infrastruktūros plėtros įstatymo nuostatas, savivaldybės įpareigotos iki 2023 m. sausio 1 d. teritorijų planavimo ir/ar kituose savo dokumentuose nustatyti prioritetinę infrastruktūrą, jos vystymo etapus ir įvertinti šio vystymo kaštus, teismas nesutinka su atsakovės nuomone, jog faktas dėl infrastruktūros vertinimo prioritetine ar neprioritetine turi būti siejamas išimtinai tik su Sutarties sudarymo momentu.
47. Nagrinėjant bylą teisme atsakovės atstovai paaiškino (2024 m. lapkričio 26 d. teismo posėdžio garso įrašas), kad atsakovė, įgyvendindama Lietuvos Respublikos savivaldybių infrastruktūros plėtros įstatymo nuostatas dėl infrastruktūros nustatymo priėmė du administracinius aktus, tai yra, 1) 2020 m. gruodžio 22 d. Klaipėdos miesto savivaldybės tarybos sprendimas dėl Klaipėdos miesto savivaldybės infrastruktūros pripažinimo prioritetine kriterijų patvirtinimo Nr. (duomenys neskelbtini) ir 2021 m. vasario 25 d. Klaipėdos miesto savivaldybės tarybos sprendimas Nr. (duomenys neskelbtini) „Dėl pavedimo Klaipėdos miesto savivaldybės administracijai vykdyti savivaldybės infrastruktūros plėtros organizatoriaus funkcijas ir Lietuvos Respublikos savivaldybių infrastruktūros įstatymą įgyvendinančių dokumentų patvirtinimo”.
48. Kaip matyti iš nurodytų administracinių aktų (47 punktas) pavadinimo, preambulės, aktai priimami, vadovaujantis Lietuvos Respublikos savivaldybių infrastruktūros plėtros įstatymo nuostatomis dėl infrastruktūros nustatymo prioritetine infrastruktūra, tai yra, atsakovė atsižvelgiant į Lietuvos Respublikos savivaldybių infrastruktūros plėtros įstatymo 2 straipsnio 4 dalies nuostatas, pagal tarybos patvirtintus kriterijus priėmė sprendimus nusistatyti prioritetinę savivaldybės infrastruktūrą, kadangi ji nebuvo nustatyta savivaldybės ir (ar) vietovės lygmens bendruosiuose planuose. Klaipėdos miesto bendrasis planas buvo patvirtintas tik Klaipėdos miesto savivaldybės tarybos 2021 m. rugsėjo 30 d. sprendimu Nr. T2-191 ir įsigaliojo 2021 m. spalio 6 d.
49. Vertinant nurodytas aplinkybes, jog nurodyti administraciniai aktai (47 punktas), kaip paaiškino ir atsakovės atstovai, buvo priimti, vadovaujantis Lietuvos Respublikos savivaldybių infrastruktūros plėtros įstatymo nuostatomis dėl infrastruktūros nustatymo prioritetine, taip pat vertinant toliau analizuojamas šių aktų nuostatas, aplinkybes, jog ieškovė nepateikė, tai yra, neįrodė, jog yra daugiau atsakovės priimtų administracinių aktų dėl nustatymo infrastruktūros prioritetine, teismas dėl šalių objektu esančios infrastruktūros nustatymo prioritetine, kas sąlygoja kompensacijos išmokėjimo sąlygas ir tvarką, sprendžia, vadovaudamasis nurodytais atsakovės administraciniais aktais, Lietuvos Respublikos savivaldybių infrastruktūros plėtros įstatymo nuostatomis, nustatytomis faktinėmis aplinkybėmis, atsižvelgiant, jog šalys Infrastruktūros sutarties 25 punktu susitarė, kad kompensacija bus mokama pagal šiuos teisės aktus.
45. Klaipėdos savivaldybės taryba 2020 m. gruodžio 22 d. sprendimu Nr. (duomenys neskelbtini) nutarė patvirtinti Klaipėdos miesto savivaldybės infrastruktūros pripažinimo prioritetine kriterijus, nustatant, kad šis sprendimas įsigalioja nuo 2021 m. sausio 1 d.
46. Vadovaujantis vietos savivaldos įstatymo 16 straipsnio 2 dalies 30 punktu, Lietuvos Respublikos savivaldybių infrastruktūros plėtros įstatymo 2 straipsnio 4 dalimi ir 4 straipsnio 2 dalies 5 punktu, Klaipėdos savivaldybės taryba 2021 m. vasario 25 d. Nr. (duomenys neskelbtini) sprendimo 4 punktu nutarė - pripažinti, kad prioritetine savivaldybės infrastruktūra yra laikomi savivaldybės infrastruktūros plėtros projektai, įtraukti į Klaipėdos miesto savivaldybės infrastruktūros plėtros priemonių 2021–2023 metų planą, ir Klaipėdos miesto prioritetinės savivaldybės infrastruktūros 2021–2023 metų teritorinėje schemoje pažymėtose prioritetinės savivaldybės infrastruktūros zonose esanti savivaldybės infrastruktūra.
47. Kaip nurodyta, Lietuvos Respublikos savivaldybių infrastruktūros plėtros įstatymo 2 straipsnio 4 dalis numato, prioritetinė savivaldybės infrastruktūra – savivaldybės tarybos sprendimu pagal savivaldybės tarybos patvirtintus kriterijus pripažinta prioritetine ir (ar), atsižvelgiant į strateginio planavimo dokumentus, savivaldybės ir (ar) vietovės lygmens bendruosiuose planuose nustatytoms prioritetinės plėtros teritorijoms ir jų vystymui skirta savivaldybės infrastruktūra.
48. Lietuvos Respublikos savivaldybių infrastruktūros plėtros įstatymo 4 straipsnio 2 dalies 5 punktu nustatyta, kad savivaldybės taryba tvirtina savivaldybės strateginį veiklos planą, jo prieduose išdėstytą savivaldybės infrastruktūros plėtros priemonių sąrašą, šių priemonių įgyvendinimo terminus, vykdytojus, lėšų šaltinius, kitą su savivaldybės infrastruktūros plėtra susijusią informaciją (toliau – priemonių planas), savivaldybės infrastruktūros plėtros rėmimo programos (toliau – Programa) lėšų panaudojimo ateinančiais kalendoriniais metais planą.
1. Kaip matyti, Pagal Klaipėdos savivaldybės tarybos 2021 m. vasario 25 d. Nr. (duomenys neskelbtini) sprendimo 4 punktą, Klaipėdos miesto savivaldybės infrastruktūra pripažįstama prioritetine, jeigu atitinka sąlygų visumą:
1.1. Savivaldybės infrastruktūros plėtros projektas yra įtrauktas į Klaipėdos miesto savivaldybės infrastruktūros plėtros priemonių 2021–2023 metų planą (toliau - Priemonių Planas);
53. Ieškovės nurodomos eksplikacijos pozicijos: Eil. Nr. 20.2, 20.8, 20.9, 20.10, 20.29, 20.7 – 20.10, 20.30 apima Daugiabučių namų kiemų infrastruktūros gerinimo priemonių plano įgyvendinimą. Eksplikacijos pozicija: Eil. Nr. 25.15 apima (duomenys neskelbtini) miesto gatvių pėsčiųjų perėjų kryptinį apšvietimą, šiuo konkrečiu atveju (duomenys neskelbtini). Tačiau ieškovė darbų daugiabučių namų kiemuose, apšvietimo perėjose neatliko, ieškovė atliko (duomenys neskelbtini) prospekto, (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini) gatvių sankryžos, (duomenys neskelbtini) mieste, kapitalinį remontą.
54. Teismas sutinka su atsakovės nuomone, jog vien tik (duomenys neskelbtini) prospekto ir (duomenys neskelbtini) gatvės atvaizdavimas Teritorinėje Schemoje nereiškia, jog Infrastruktūra patenka į prioritetinės savivaldybės infrastruktūros zonas. Vertinant Klaipėdos savivaldybės tarybos 2021 m. vasario 25 d. Nr. (duomenys neskelbtini) sprendimo nuostatas dėl infrastruktūros nustatymo prioritetine, turi būti analizuojama ir vertinama visuma šiame akte ir jo prieduose esančių sprendinių, atsižvelgiant į juose teikiamus paaiškinimus.
55. Kadangi, teismo vertinimu, esant nurodytoms aplinkybėms (48-54 punktai), ginčo infrastruktūra - (duomenys neskelbtini) prospekto, (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini) gatvių sankryžos, (duomenys neskelbtini) mieste, kapitalinis remontas neatitinka visumos sąlygų, numatytų Klaipėdos savivaldybės tarybos 2021 m. vasario 25 d. Nr. (duomenys neskelbtini) sprendimo 4 punkte, todėl šios infrastruktūros nėra pagrindo pripažinti prioritetine.
56. Todėl ieškovės reikalavimas - įpareigoti atsakovę išmokėti ieškovei 2021 m. birželio 16 d. Klaipėdos miesto savivaldybės infrastruktūros plėtros sutarties Nr. (duomenys neskelbtini) 24 punkte numatytą kompensaciją iš Klaipėdos miesto savivaldybės biudžeto ir (ar) kituose įstatymuose nustatytais atvejais – iš Klaipėdos miesto savivaldybės infrastruktūros valdytojo biudžeto, taip pat iš Klaipėdos miesto savivaldybės infrastruktūros plėtros rėmimo programos lėšų, sukauptų iš prioritetinės savivaldybės infrastruktūros įmokų (Lietuvos Respublikos savivaldybių infrastruktūros plėtros įstatymo 13 straipsnio 4 dalis) per vieną kartą, arba mokėti dalimis kiekvienais metais ne ilgiau kaip 5 metus nuo savivaldybės infrastruktūros perdavimo valdytojui dienos (SIPĮ 13 straipsnio 2 dalis) yra nepagrįstas.
Dėl bylos procesinės baigties.
57. Proceso dalyviai procesiniuose dokumentuose išdėstė daugiau argumentų, tačiau, teismo vertinimu, jie nėra esminiai sprendžiant šią civilinę bylą ir niekaip nekeičia šiame sprendime padarytų išvadų, todėl juos atmeta. Šiame kontekste paminėtina, kad Europos Žmogaus Teisių Teismo (toliau – EŽTT) ne kartą pažymėta, jog teismo pareiga pagrįsti priimtą spendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą (EŽTT 1994 m. balandžio 19 d. sprendimas V. d. H. prieš Olandiją; 1997 m. gruodžio 19 d. sprendimas H. prieš Suomiją;).
58. Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, jog, teismo vertinimu, ieškovė turėdama procesinę pareigą, neįrodė jos ieškinio pagrindu nurodytų aplinkybių, teismas pripažįsta ieškovės reikalavimus nepagrįstais ir juos atmeta.
Dėl bylinėjimosi išlaidų paskirstymo.
59. Šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą (CPK 93 straipsnio 1 dalis). Šalies išlaidos, susijusios su advokato ar advokato padėjėjo pagalba, atsižvelgiant į konkrečios bylos sudėtingumą ir advokato ar advokato padėjėjo darbo ir laiko sąnaudas, yra priteisiamos ne didesnės, kaip yra nustatyta teisingumo ministro kartu su Lietuvos advokatų tarybos pirmininku patvirtintose Rekomendacijose dėl užmokesčio dydžio (CPK 98 straipsnio 2 dalis). Vertinant patirtų bylinėjimosi išlaidų pagrįstumą pagal prašymus, vadovaujamasi ir Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. ir 2015 m. kovo 19 d. įsakymu Nr. 1R-77 patvirtintais Rekomendacijų dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) maksimalaus dydžio nustatytais advokatų paslaugų įkainiais.
60. Byloje šalys patyrė šias išlaidas: ieškovė uždaroji akcinė bendrovė „Rivona“ – 16 436 Eur žyminis mokestis (Nr. (duomenys neskelbtini) 18 150 Eur advokato pagalbos išlaidų (Nr. (duomenys neskelbtini)). Iš viso – 34 586 Eur. Atsakovė patyrė 14 629,51 Eur advokato pagalbos išlaidų (Nr. (duomenys neskelbtini)) Atsižvelgiant į tai, jog ieškovės ieškinio reikalavimai netenkinami, atsakovei iš ieškovės priteistinos jos patirtos 14 629,51 Eur bylinėjimosi išlaidos. (CPK 93-98 straipsniai). Pažymėtina, kad atsakovės patirtos bylinėjimosi išlaidos neviršija maksimalių rekomendacinių dydžių ir atitinka bylos sudėtingumą.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 260 ir 270 straipsniu, teismas
nusprendžia:
ieškinį atmesti.
Priteisti atsakovei Klaipėdos miesto savivaldybės administracijai 14 629,51 Eur bylinėjimosi išlaidas iš ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Rivona“.
Sprendimas per 30 dienų nuo jo priėmimo dienos apeliaciniu skundu gali būti skundžiamas Lietuvos apeliaciniam teismui per Klaipėdos apygardos teismą.