Vilniaus apygardos teismo nutartis

Įžanginė dalis

Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėja Jurgita Kolyčienė, teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Vilniaus miesto vaiko teisių apsaugos skyriaus (toliau – ir Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnyba, Tarnyba) bei V. L. atstovės advokatės Evos Jankovskos apeliacinius skundus dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2025 m. balandžio 17 d. nutarimo, panaikinimo.

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Priimtų sprendimų esmė

1. Vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos vyriausiosios specialistės D. Š. 2025 m. sausio 27 d. nutarimu Nr. VVTAIT-ANR_N-126-2025 (ROIK: 25264213726), kai protokolas nesurašomas, R. L. buvo nubausta už Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ir ANK) 73 straipsnio 1 dalyje numatyto administracinio nusižengimo padarymą dėl to, kad ji, būdama mažametės Š. L., gim. (duomenys neskelbtini), motina, netinkamai panaudojo savo valdžią, numatytą Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 3.161 straipsnio 3 dalyje ir veikė priešingai vaiko interesais, o būtent – 2024 m. gegužės 12 d., vaiko su tėvu vaizdinio skambučio metu, mažamečio vaiko akivaizdoje vulgariai ir nepagarbiai vadino mažametės tėvą V. L., vadindama „žvėrimi, sakydama „kas tu do žvėris“, smurtautoju, kaltino, kad jis vaiką laiko įkaitu. Girdint mažametei ji kaltino, kad vaikui dėl tėvo veiksmų sutriko sveikata, atsirado psichologinės problemos, ji šlapinasi į lovą, taip privesdama mergaitę jaustis nejaukiai ir verkti. Tokiais savo veiksmais R. L. vaikui formavo negatyvias nuostatas tėvo atžvilgiu, skatino tėvo atstūmimą ir pažeidė Lietuvos Respublikos vaiko teisių apsaugos pagrindų įstatymo (toliau – VTAPĮ) 6 straipsnio, 13 straipsnio nuostatas. R. L. paskirta administracinė nuobauda – įspėjimas.

2. Nesutikdama su minėtu Institucijos nutarimu, R. L. pateikė skundą Vilniaus miesto apylinkės teismui, kuriuo prašė administracinio nusižengimo teiseną jos atžvilgiu nutraukti.

3. Skundžiamu Vilniaus miesto apylinkės teismo 2025 m. balandžio 17 d. nutarimu R. L. skundas tenkintas. Vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos vyriausiosios specialistės D. Š. 2025 m. sausio 27 d. priimtas nutarimas panaikintas ir vadovaujantis ANK 565¹ straipsnio 1 punktu administracinio nusižengimo bylos teiseną nutraukta. Prašymas dėl suteiktų teisinių paslaugų išlaidų netenkintas. Minėtame nutarime pažymėta, kad teismas, atsižvelgęs į susiklosčiusius konfliktiškus tėvų santykius, sveikatos problemas po „(duomenys neskelbtini)“, vaiko jautrią emocinę būseną susitikimo metu, nenustatė pagrindo vertinti R. L. išsakytus teiginius kaip motinos valdžios panaudojimą priešingai vaiko interesams, t. y. kaip užtraukiančius R. L. administracinę atsakomybę pagal ANK 73 straipsnio 1 dalį. Be to, pirmosios instancijos teismo vertinimu, V. L. taip pat negeba savo paties veiksmų vertinti kritiškai ir dėl visų bendravimo su savo dukra sunkumų išimtinai kaltina tik savo buvusią sutuoktinę.

II. Skundo ir atsiliepimo į jį teisiniai argumentai ir prašymai

4. Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos apeliaciniu skundu prašoma panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2025 m. balandžio 17 d. nutarimą kaip nepagrįstą ir neteisėtą bei palikti galioti Tarnybos 2025 m. sausio 27 d. nutarimą.

4.1. Skunde pacituotos ANK 2 straipsnio 4 dalies, 5 straipsnio 1 dalies nuostatos bei nurodoma, kad Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnyba nesutinka su skundžiamame nutarime išdėstytais argumentais. Teigiama, kad Tarnybos nutarime nurodyti visi ANK 618 straipsnio 2 dalyje nustatyti reikalavi­mai, o nusižengimo padarymo aplinkybės atitinka bylos nagrinėjimo metu nustatytas faktines apli­nkybes ir jų visumą. Nutarime nurodyta ne tik pati blanketinė teisės norma, bet ir konkrečios teisės normos, kurias asmuo kaltinamas pažeidęs. Šioje byloje administracinio nusižengimo teisena pradėta nepažeidžiant ANK 590 straips­nio nuostatų, o nutarimas priimtas kompetentingo pareigūno ir atitinka ANK 618 straipsnio, 608 straips­nio 5 dalies nuostatas.

4.2. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra pažymėjęs, kad tėvų valdžia apima ne tik su vaikais susi­jusias tėvų teises, todėl yra privaloma ir nė vienas iš tėvų neturi teisės atsisakyti pareigos įgyven­dinti tėvų valdžią. Tiek nacionaliniuose, tiek tarptautiniuose teisės aktuose įtvirtintas ypatingos vai­ko apsaugos principas – visur ir visada turi būti atsižvelgiama į teisėtus vaiko interesus. Tinkamas tėvų valdžios panaudojimas vaiko atžvilgiu siejamas su tuo, kad vaikui būtų užtikrinta teisė į visa­pusišką ir harmoningą vystymąsi fiziškai ir protiškai, siekiama vaiką apsaugoti nuo jo vystymuisi ža­lingo socialinės aplinkos poveikio. Draudžiamos bet koks tėvų valdžios panaudojimas priešingai vai­ko interesams.

4.3. Vilniaus miesto apylinkės teismo 2023 m. rugsėjo 19 d. sprendimu nustatyta tėvo bendravimo su duk­ra tvarka (sprendimas įsiteisėjo Vilniaus apygardos teismui išnagrinėjus bylą apeliacine tvarka ir priėmus 2024 m. sausio 5 d. nutartį). Šios teisinės priemonės nepadėjo išspręsti situacijos ir užtikrinti ne­pilnametės Š. teisę bendrauti su tėvu. Tarnyba 2024 m. vasario 8 d. atliko Š. vaiko situacijos vertinimą Nr. (duomenys neskelbtini), nagrinėdama eilę tėvų pranešimų dėl besitęsiančių nesutarimų dėl tėvo bendravimo su dukra tvarkos; motina kreipdamasi į Tarnybą ilgą laiką kaltino tėvą smurtu prieš vaiką, akcentavo, jog vaikas tėvo bijo ir su juo bendrauti nenori bei reiškė reika­lavimus imtis priemonių vaikui nuo tėvo keliamos grėsmės apsaugoti. Tėvas kreipėsi į specialistus pagalbos užtikrinant jo ir vaiko teisę bendrauti, palaikyti šeiminius ryšius, nurodyda­mas, jog motina manipuliuoja vaiku, nuteikinėja jį prieš tėvą, nesilaiko teismo nustatytos bendravi­mo su vaiku tvarkos, įtraukia vaiką į suaugusiųjų konfliktus. Vaiko situacijos vertinimo metu Tarny­ba užtikrino Š. galimybę būti išklausytai, taip pat surinko išsamius duomenis apie vaiko si­tuaciją šeimoje, emocinę/psichologinę būseną iš vaiko ugdymo bei sveikatos priežiūros įstaigų, kreipėsi į teisėsaugos institucijas su tikslu gauti objektyvius duomenis dėl galimo tėvo smurto vaiko atžvilgiu, išklausė abiejų tėvų nuomones ir paaiškinimus, ir nors R. L. nebuvo linkusi bendra­darbiauti ar konstruktyviai kalbėtis su specialistais, jai buvo sudaryta galimybė savo poziciją pateik­ti raštu. Nustatyta, kad dėl motinos objektyviai nepagrįstų įsitikinimų tėvo atžvilgiu (kaltinimo smurtu jos ir vaiko atžvilgiu), itin priešiškų motinos nuostatų tėvo atžvilgiu, visiškai nevyksta ir esamomis aplinkybėmis nėra įmanomas tėvų tarpusavio bendradarbiavimas, dėl ko nėra užtikrina­ma vaiko teisė palaikyti, kurti ir puoselėti šeimyninius ryšius su tėvu, be to, motina nuolat, sis­temingai remdamasi vien asmeniniais įsitikinimais ir nuostatomis, nesant objektyvios grėsmės vai­kui iš tėvo, nevykdo teismo sprendimo, daro vykdymą neįmanomu. Motina koneveikia, menkina tėvą vaikui girdint, tokiu būdu darydama žalą ne tik vaiko ir tėvo tarpusavio santykiams, bet ir vai­ko darniai raidai, saugumo jausmui, emocinei ir psichologinei gerovei. Vaikas, pagal savo amžių ir brandą, įvardija, jog jis dėl tėvų konfliktų išgyvena neigiamus jausmus ir emocijas, jaučia nerimą, baimes, liūdesį, norą, kad tėvai daugiau nesipyktų. Aptarta situacija tęsiasi ilgą laiką (daugiau nei metus), teisinės priemonės (teismo nustatyta bendravimo su vaiku tvarka) nepadėjo situacijos stabilizuoti ir vaiko padėčiai gerėti, konfliktas gilėja, siūlomos pagalbos motina nepriima, kategoriš­kai nebendradarbiauja nei su vaiko teisių, nei su atvejo vadybos specialistais, todėl nėra galimybės užtikrinti būtinų vaiko gerovei pokyčių teikiant tėvams ir vaikui socialines paslaugas. Esant nurody­toms aplinkybėms, vertinant vaiko situaciją, buvo konstatuota, kad esminis rizikos veiksnys vaiko aplinkoje yra motinos kategoriškas, itin priešiškas, neadekvatus (objektyviai nepagrįstas) nusistaty­mas tėvo atžvilgiu ir juo paremtas siekis atriboti vaiką nuo tėvo, be to, motina nesupranta savo ne­tinkamo elgesio, jo įtakos ir pasekmių vaikui (tiek trumpuoju periodu, tiek ir ilgalaikėje perspekty­voje), dėl ko nesutinka priimti pagalbą, nebendradarbiauja su specialistais, o esant tokioms apli­nkybėms neįmanoma organizuoti veiksmingą pagalbą vaikui, įvertinti, kokie objektyviai (neveikiant nuolatinei neigiamai motinos įtakai) yra vaiko ir tėvo ryšiai, kokia pagalba yra/nėra reikalinga stip­rinant ir kuriant saugų vaiko ir tėvo ryšį. Todėl nustačiusi vaiko apsaugos poreikį, Tarnyba priėmė pagrįstą ir motyvuotą sprendimą organizuoti Š. vaiko laikinąją priežiūrą, apgyvendinus ją kar­tu su tėvu socialinę priežiūrą teikiančioje socialinių paslaugų įstaigoje. Pritaikius vaiko laikinosios priežiūros priemones buvo nedelsiant inicijuota atvejo vadyba, o taip pat sudaryta Tarnybos mobi­lioji komanda intensyviai pagalbai šeimai teikti. Tarnybai suprantant ir gerbiant vaiko poreikį arti­mai bendrauti su abiem tėvais bei siekiant užtikrinti, kad nei nuo vieno iš tėvų Š. nebūtų at­skirta ilgiau nei tai neišvengiamai būtina vaiko interesams apsaugoti, taip pat siekdama skatinti tėvų bendradarbiavimą rūpinantis vaiku, pasiūlė taikomą vaiko laikinosios priežiūros priemonę ko­reguoti ir dar 40 dienų ją taikyti tėvams su vaiku socialinių paslaugų įstaigoje gyvenant pakaitomis; Tarnyba siūlė rotaciją vykdyti kas savaitę, tačiau atsižvelgus į pačių tėvų išsakytą pageidavimą, nu­spręsta rotaciją vykdyti kas 10 dienų. Įvertinus specialistų pastebėjimus, ypatingai atsižvelgdama į mobiliosios komandos vertinimus, kad R. L. nėra linkusi įsisąmoninti specialistų įžvalgų ir re­komendacijų, stebimas moters nuožmumas siekiant įrodyti netinkamą tėvo elgesį su vaiku, išlieka fokusuota į tai, kad būsimų konfliktų su vaiko tėvu ateityje nepavyks išvengti, motina lankosi spe­cialistų konsultacijose, organizuoja jas vaikui, tačiau į specialistų nurodymus atsižvelgia selektyviai, tiek, kiek tai tenkina jos asmeninius lūkesčius, nepilnai įsisąmonina asmeniniu elgesiu daromą neigiamą įtaką dukters gerovei, mobiliosios komandos darbui artėjant į pabaigą stebima moters elge­sio regresija – motina modeliuoja situacijas, dėl kurių tėvas ateityje negalės bendrauti su dukra.

4.4. Vaiko laikinosios priežiūros metu Tarnyboje buvo gauti motinos prašymai, susiję su vaiko laikinosios priežiūros vykdymu, kuriais R. L. iš esmės nuolat siekė išvengti vaikui apsaugoti skir­tos laikinosios priežiūros priemonės vykdymo. Pažymėta, kad po vaiko laikinosios priežiūros nutraukimo Tarnyboje buvo gaunami nauji pranešimai dėl galimų Š. teisių šeimoje pažeidimų. Visų minėtų pranešimų nagrinėjimo ir vaiko situacijos vertinimų metu, kaip ir ankstesnių, nustatyta, jog Š. ir toliau nėra užtikrinama teisė bendrauti su tėvu, mergaitė nėra apsaugota nuo tėvų tarpusavio konflikto. Be Tarnybos taikytų vaiko apsaugos priemonių bei ne kartą inicijuo­tos ir periodiškai R. L. teikiamos įvairių pagalbos šeimai specialistų pagalbos bei paslaugų, mo­tinai taip pat taikytos civilinės poveikio priemonės (Vilniaus miesto apylinkės teismo 2024 m. rugsėjo 6 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. (duomenys neskelbtini) R. L. skirta bauda už teismo sprendimo dėl tėvo bendravimo su Š. tvarkos nevykdymą).

4.5. Šioje administracinio nusižengimo byloje mažametės interesai nebuvo ap­ginti, nors yra administracinio nusižengimo sudėtis dėl vaiko interesų pažeidimo, R. L. veika buvo nukreipta į vaiko teisių ir teisėtų interesų pažeidimą, kas neatitinka tinkamam tėvų val­džios realizavimui. Taip pat R. L. galėjo ir privalėjo numatyti, kad to­kiu savo elgesiu, nepagarbiai ir vulgariai kalbėdama apie mažametės tėvą V. L., esant ša­lia mažamečiui vaikui sukels vaikui neigiamas emocijas, skatins tėvo atstūmimą. Šiuo atveju nėra užtikrinama vaiko teisė palaikyti ir puoselėti šeimyninius ryšius su tėvu ir augti emociškai ir psicho­logiškai saugioje bei palankioje aplinkoje, būti apsaugotai nuo neigiamų motinos nuostatų tėvo at­žvilgiu. Pirmosios instancijos teismas, priimdamas nutarimą, itin formaliai vertino bylos aplinkybes, šiurkščiai pažeidė mažamečio vaiko interesus, jų neapgynė, nes šiuo atveju pagrįstai manytina, kad administracinio nusižengimo tyrimo metu surinkti duomenys patvirtina, kad administracinio nusižengimo tyrimas buvo atliekamas kryptingai ir pagrįstai laikantis ANK reikalavimų. Buvo nustatytos visos objektyvios aplinkybės, turinčios reikšmės nutarimo priėmimui. Nutarimas dėl ad­ministracinio nusižengimo, kai protokolas nesurašomas yra teisėtas ir pagrįstas visapusišku byloje surinktų įrodymų vertinimu, o administracinio nusižengimo byloje priimtas pirmosios instancijos teismo nutarimas yra nepagrįstas, todėl naikintinas.

5. V. L. atstovės advokatės E. Jankovskos apeliaciniu skundu prašoma panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2025 m. balandžio 17 d. nutarimą bei R. L. skundą atmesti arba grąžinti administracinę nusižengimo bylą nagrinėti iš naujo. Priteisti iš R. L. bylinėjimosi išlaidas. Taip pat prašoma teismo priimti VSV 2024 m. balandžio 19 d. anketą, kurioje aprašyta vaiko sveikatos būklė jam būnant „(duomenys neskelbtini)“ bei prijungti psichologės, mediatorės J. S. psichologijos specialisto 2024 m. kovo 29 d. išvadą, kurioje užfiksuota vaiko psichinė būklė jam būnant „(duomenys neskelbtini)“ ir vaiko nuomonė apie tėvą.

5.1. Skunde nurodoma, kad apylinkės teismas, priimdamas skundžiamą nutarimą, neteisingai nustatė faktines bylos aplinkybes (nutarimo motyvai paneigti dokumentais), nebuvo aktyvus, rėmėsi vien tik pažeidėjos paaiškinimais, visiškai neįvertino V. L. pateiktų su pažeidimu susijusių dokumentų, atmesdamas Tarnybos poziciją neužklausė dokumentų visumos, remiantis kuriais buvo priimtas ginčijamas nutarimas. Teismas vadovaudamasis vien pareiškėjos parodymais faktiškai reabilitavo ir paliko nenubaustą vaiko motiną, kuri 2024 m. gegužės 12 d. padarė administracinį teisės pažeidimą, dėl kurio nukentėjo mažametis vaikas, ir kuri nuo 2024 m. balandžio 15 d. tęstiniu būdu pažeidinėja vaiko teises ir interesus. Teismas neapgynė vaiko interesų, leido motinystės teisėmis piktnaudžiaujančiai motinai tęsti vaiko teisių interesų pažeidimą.

5.2. Pažymėta, kad Tarnyba atliko išsamų, objektyvų administracinio nusižengimo tyrimą, visapusiškai, objektyviai, išsamiai ištyrė visas veikos aplinkybes ir remiantis išsamaus tyrimo metu surinktų duomenų visuma, padarė atitinkamas išvadas dėl administracinio nusižengimo bei dėl R. L. atsakomybės pagal ANK 73 straipsnio 1 dalį. Nusižengimo sudėtis įrodyta garso įrašu ir susijusių su šeima dokumentų visuma. Skunde atkreiptas dėmesys į Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktiką dėl teisėtų vaiko interesų, pakartoti skundžiamame nutarime išdėstyti motyvai. Teigiama, kad apylinkės teismas priėjo aiškiai neteisingos ir nepagrįstos išvados, kad dėl dukros paėmimo į „(duomenys neskelbtini)“ kaltas V. L. Skunde pakartotos anksčiau Tarnybos 2024 m. vasario 8 d. anketoje padarytos išvados dėl R. L. Nurodoma, kad vaikui buvo taikoma laikinosios priežiūros priemonė socialinę priežiūrą teikiančioje socialinių paslaugų įstaigoje „(duomenys neskelbtini)“ dėl vaiko motinos kaltų veiksmų, pasireiškiančių teismo sprendimo nevykdymu, nebendradarbiavimu, vaiko interesų pažeidimu, vaiko skatinimu bijoti tėvo, vaiko motinos emocijų nevaldymo. Priemonė apgyvendinti vaiką su tėvu „(duomenys neskelbtini)“ buvo taikoma Tarnybos iniciatyva kaip vienintelė galima konkrečioje situacijoje vaiko apsaugos poreikio priemonė. Dėl šios priežasties pirmosios instancijos išvada, kad „ankstesni V. L. poelgiai, veiksmai (dukros paėmimas į „(duomenys neskelbtini)“) ir dukros jaučiama baimė tėvui po „(duomenys neskelbtini)“ taip pat galėjo lemti dukros nenorą bendrauti su jo“ yra aiškiai neteisinga, prieštaraujanti esantiems byloje įrodymams.

5.3. Pirmosios instancijos teismas Tarnybos 2024 m. vasario 8 d. anketoje, kurioje atsispindi visa situacija dėl vaiko paėmimo į „(duomenys neskelbtini)“ net neįvertino, nutarime dėl jos nepasisakė. Teismas neįvertino ir mobiliosios komandos 2024 m. kovo 7 d. rekomendacijų atvejo vadybininkui dėl tolesnio darbo su šeima organizavimo Nr. (duomenys neskelbtini), kuriose pabrėžta, kad R. L. nelinkusi įsisąmoninti specialistų įžvalgų ir rekomendacijų siekiant išvengti tarpusavio nesutarimų su dukros tėvu, nerimą kelia jos emocinė/psichinė būklė – klientė įvardina patirianti stiprų nerimą ir bejėgiškumą, stebimas nuožmumas siekiant įrodyti tėvo netinkamą elgesį, vadovautasi išankstinėmis nuostatomis ir neigiama praeities patirtimi vertinant ateities perspektyvas santykyje su dukros tėvu. Administracinės bylos nagrinėjimo metu, teismo posėdyje R. L. nepageidavo atsakyti į advokatės klausimus, o advokatės baigiamosios kalbos metu pareiškė, kad „negali šito klausyti“ ir išėjo iš teismo posėdžių salės, vėliau sugrįžo ir dalyvavo teismo posėdyje. Išties kilo klausimų dėl pareiškėjos emocinės ir psichinės būklės. T. y. Tarnyba taikė laikinąją vaiko priežiūros priemonę dėl R. L. vaiko teises pažeidžiančių veiksmų, kuriais siekiama nutraukti vaiko ir tėvo ryšį.

5.4. Pirmosios instancijos teismas priėjo aiškiai nepagrįstos ir neteisingos išvados, kad sunki vaiko emocinė būklė, kuri pasireiškė psichosomatiniais simptomais (šlapinimusi į lovą, refliuksu, pilvo skausmais) susidarė dėl vaiko buvimo „(duomenys neskelbtini)“. Teismas prie tokios išvados priėjo remiantis vien pareiškėjos parodymais, kuri suinteresuota apkaltinti vaiko tėvą ir Tarnybą (paaiškino, kad administraciniame teisme nagrinėjama byla dėl tariamai Tarnybos veiksmais žalos atlyginimo) bei išvengti administracinės atsakomybės už neteisėtus veiksmus. Jokio priežastinio ryšio tarp vaiko buvimo „(duomenys neskelbtini)“ ir vaiko sveikatos pablogėjimo nėra. Vaikas būdamas „(duomenys neskelbtini)“ jautėsi gerai. R. L. negalėjo įtakoti vaiko „(duomenys neskelbtini)“, todėl vaikas su tėvu bendravo labai šiltai ir gerai, rodė savo prisirišimą prie tėvo. Teismui buvo pateiktos tėvo ir vaiko nuotraukos (kurių teismas neįvertino), darytos „(duomenys neskelbtini)“, kurios paneigia pareiškėjos teiginius apie vaiko dvasinius išgyvenimus, neva patiriamus dėl išsiskyrimo su motina ir buvimo centre. Vaikas su tėvu „(duomenys neskelbtini)“ sutarė labai gerai, nebuvo jokių vaiko nerimo požymių, dėl kurių galima būtų teigti dėl emocinės būklės pablogėjimo. Prie skundo pridėta VSV 2024 m. balandžio 19 d. anketa, surašyta vaikui išėjus iš „(duomenys neskelbtini)“, kurioje jokių duomenų apie vaiko stiprius išgyvenimus „(duomenys neskelbtini)“, dėl kurių vaikas patyrė konstatuotą stiprų emocinės būklės pablogėjimą nėra. Be to, teismo išvadą paneigia ir 2024 m. kovo 29 d. psichologės J. S. išvada, kurios V. L. neturėjo galimybės pateikti pirmosios instancijos teismui, nes ši jam buvo išsiųsta tik 2025 m. balandžio 25 d. Psichologijos specialisto išvada buvo parengta vaiko motinos prašymu ir jai pateikta, tačiau kadangi išvada pilnai paneigė vaiko motinos sukurtą istoriją apie vaiko sveikatos pablogėjimą dėl jo buvimo „(duomenys neskelbtini)“, vaiko motina šios išvados nepateikė.

5.5. Minėtoje išvadoje nurodoma, kad „konsultacijos pradžioje mergaitė kalba, kad ji nenori būti (duomenys neskelbtini), o konsultacijos pabaigoje, kad apskritai ji (duomenys neskelbtini) jaučiasi gerai, tik kartais būna, kad nori pas mamą, nori namo. Kadangi į konsultaciją mergaitę atvedė mama, su kuria mergaitės ryšis yra emociškai artimas, tikėtina, kad konsultacijos pradžioje mergaitė galėjo labiau išreikšti motinos nuostatas, nes vaikai natūraliai perima žmonių su kuriais emociškai artimas ryšis, nuomones. Konsultacijos pabaigoje išreikšta Š. nuomonė, jog (duomenys neskelbtini) ji jaučiasi gerai, tik kartais būna, kad nori pas mamą, nori namo, tikėtina labiau atsispindi Š. savarankišką nuomonę. Kitą vertus, reiktų atkreipti dėmesį, kad mergaitė yra pasiilgusi savo įprastinės gyvenamosios aplinkos, šuniuko, prie kurio yra stipriai prisirišusi ir dėl kurio nerimauja. Mokslinėje literatūroje yra nurodoma, kad vaikams nuo 6 iki 11 būdingas prisirišimas prie vietos, kuri siejasi su reikšmingais emociniais išgyvenimais. Mergaitė savo šeimą suvokia kaip save, mamą, tėtį ir šuniuką. Tiek su mama, tiek su tėčiu ryšys yra emociškai reikšmingas, tačiau su mama susijusių ryškesnių teigiamų emocinių prisiminimų mergaitė gali įvardinti daugiau. Š. patiria stresą dėl tėvų nesutarimų, yra girdėjusi daug tėvų barnių. Mokslinė literatūra nurodo, kad vaikas, kuris atsiduria tarp dviejų konfliktuojančių tėvų, patiria didelį stresą ir reaguoja vienu iš trijų galimų būdų: 1) išlaiko teigiamą ryšį su abiem tėvais, 2) formuoja sąjungą su vienu tėvu prieš kitą tėvą, 3) atsisako abiejų tėvų. Nepaisant konfliktiškų tėvų santykių, mergaitei šiuo metu pavyksta išlaikyti teigiamą ryšį su abiem tėvais. Taigi, vaikui išėjus iš „(duomenys neskelbtini)“, jo emocinė būklė buvo gera ir santykiais su abiem tėvais buvo geri. Santykis su tėvu yra mergaitei reikšmingas. Emocinė ir psichologinė būklė, kuri ankščiau buvo užfiksuota kaip nestabili, galimai dėl būvimo „(duomenys neskelbtini)“ pablogėjo pas R. L.

5.6. Nurodoma, kad prie skundo medžiagos pridėtos pareiškėjos žinutės pilnos įžeidžiančio turinio, keiksmažodžių patvirtina R. L. emocinę būklę, nuomonę apie vaiko tėvą bei jo dalyvavimą vaiko gyvenime. Teismo posėdžio metu R. L. buvo labai susijaudinusi, kėlė balsą, kaltino tėvą tikslu pagrobti vaiką, atskirti nuo motinos, aiškino apie vaiko pagrobimo modelį, apie institucijų veikimą prieš ją. Į advokatės klausimus atsakyti nepageidavo, o ginčų metu tiesiog išėjo iš teismo salės. Teismui nekilo jokių abejonių dėl pareiškėjos sveikatos būklės, maža to, teismas ginčijame nutarime citavo vadybininkės D. M. išsireiškimą, kad „tai galima sakyti, kad ji savo balsu bendravo, ji taip bendrauja“. Apylinkės teismas neįrašė D. M. sekančio teiginio, kad jeigu ji būtų susipažinusi su 2024 m. gegužės 12 d. garso įrašu, jį būtų išsiuntusi įrašą vertinti dėl vaiko teisių pažeidimo Tarnybai.

5.7. Teismas nepasisakė ir dėl vaiko tėvo pateiktų įrodymų apie tai, kad išėjusi iš „(duomenys neskelbtini)“ dukra bendravo su juo, rašė žinutes, siuntė širdeles, pokalbio su tėvu metu vaikas nei vieno karto neužsiminė, kad išgyvena neigiamas emocijas dėl buvimo „(duomenys neskelbtini)“. Negalėdama susitaikyti su vaiko buvimu „(duomenys neskelbtini)“, kaltindama dėl vaiko buvimo „(duomenys neskelbtini)“ tėvą, R. L. vaikui išėjus iš „(duomenys neskelbtini)“ žalodama vaiko psichinę ir emocinę sveikatą nuteikinėjo vaiką prieš tėvą, kaltino tėvą, aiškino, kad tėvas vaiką pagrobs ir išveš į Lenkiją. Nėra aišku, kokių dar veiksmų ir priemonių ėmėsi vaiko motina, tačiau teismui pateikti įrodymai apie vaiko sveikatos pablogėjimą pilnai įrodo, kad galimai prieš vaiką yra smurtaujama. Priežastinis ryšis tarp vaiko sveikatos pablogėjimo ir motinos veiksmų yra akivaizdus. Išėjus iš „(duomenys neskelbtini)“ vaikas buvo sveikas, gerai nusiteikęs, tėvą įvardijo kaip šeimos narį.

5.8. Tiriamas 2024 m. gegužės 12 d. garso įrašas, yra tik vienu iš daugelio R. L. vaiko teisių pažeidimu. Jame aiškiai girdėti, kad vaikas su tėvu bendravo normaliai, juokavo, tarėsi, ir tik po to, kai į pokalbį įsiterpė vaiko motina ir itin agresyviai bendravo su vaiko tėvu, vaikas susinervino ir pradėjo verkti. Kelis kartus vaikui susitarus su tėvu dėl skambučio kitą dieną, itin agresyviai sureaguodavo motina, šaukė, vadino vaiko tėvą smurtautoju ir žvėrimi. Vaikas apsiverkė būtent dėl motinos agresyvaus elgesio vaiko akivaizdoje ir jos santykio su tėvu. Beveik kiekvienos nuomonės išklausymo metu Tarnybos darbuotojoms vaikas pabrėždavo, kad jis labai išgyvena tėvų konfliktus ir barnius. Todėl apylinkės teismo išvada, kad tai vaiko tėvas yra kaltas dėl vaiko išgyvenimų, nes matydamas, kad dukra susitikti nenori ir bendrauti, o su pareiškėja bręsta konfliktas, pastarasis taip pat privalėjo reaguoti ir atliepti vaiko, o ne savo interesus, privalėjo nutraukti pokalbį, laiku pasišalinti iš konflikto, kad jis nebūtų tęsiamas vaiko akivaizdoje, o pokalbis užtruko gana ilgai, yra aiškiai neteisinga. Vaiko tėvas ramiai kalbėjosi su vaiku, o kai dėl motinos komentarų ir agresyvaus bendravimo su tėvu vaikas susinervino, vaiko tėvas bandė vaiką nuraminti, paaiškinti, kad tėvas yra geras ir nenori nieko grobti, prašė R. L. pasitraukti iš pokalbio, bandė susitarti dėl sekančio skambučio. Pabrėžta, kad vaiko tėvas tarėsi su vaiku dėl teismo sprendimu patvirtintos bendravimo tvarkos vykdymo, norėjo vaiką paruošti bendravimui, į ką vaiko motina sureagavo itin agresyviai. Vaiko emocinė ir psichinė sveikata pašlijo ne dėl buvimo „(duomenys neskelbtini)“, o dėl R. L. veiksmų, kas pilnai patvirtina 2024 m. kovo 29 d. psichologijos specialisto išvada. Teismas privalėjo įvertinti aplinkybę, kad vaikas su tėvu nuo 2024 m. balandžio 15 d. iki šiol nebendravo. Vaikas buvo R. L. žinioje.

5.9. Nesutinkama su teismo išvada, kad galimai netinkamai pasirinktas ryšio su vaiku atstatymo būdas, spaudimas primigtinai bendrauti su tėvu, neatsižvelgiant į vaiko norus, galėjo lemti dukros nenorą bendrauti su tėvu. Teismui buvo žinoma aplinkybė, kad 2024 m. gegužės 12 d. telefoninis pokalbis tarp dukros ir tėvo vyko praėjus mėnesiui nuo išėjimo iš „(duomenys neskelbtini)“. Taip pat teismui turėjo būti žinoma, dėl kokios priežasties mergaitei buvo taikoma laikinosios priežiūros paslauga, ir dėl kokios priežasties šios paslaugos teikimas buvo nutrauktas. Tarnybos sprendimas nutraukti paslaugos teikimą susijęs su įsitikinimu, kad paslaugos teikimo priežastys išnyko, vaiko motina netrukdys vaiko tėvui bendrauti su vaiku, vaiko tėvas galės be jokių kliūčių vykdyti teismo sprendimą ir bendrauti su dukra. Tėvo ir dukros ryšys buvo labai geras, priešingai – šeima liktų (duomenys neskelbtini). Vykdydamas Vilniaus miesto apylinkės teismo 2023 m. rugsėjo 19 d. sprendimą vaiko tėvas paskambino dukrai ir tarėsi su ja dėl jos paėmimo iš mokyklos. Vaiko tėvas elgėsi tinkamai, teisėtai, su dukra kalbėjo šiltai ir ramiai.

5.10. Teismui buvo pateikti duomenys apie tai, kad 2024 m. gegužės 12 d. pokalbio metu jau buvo pradėta civilinė byla pagal antstolio pareiškimą dėl baudos vaiko motinai skyrimo už teismo sprendimo nevykdymą, t. y. vaiko motina jau buvo antstolio įspėta, kad bus taikoma civilinė atsakomybė už trukdymą tėvui bendrauti su vaiku, bet vis tiek ėmėsi aktyvių veiksmų tikslu trukdyti galiojančio sprendimo vykdymą, tėvo ir dukros bendravimą nutraukti, veiksmų, dėl kurių vaikas girdėdamas motinos agresyvių pokalbį su tėvu, įžeidinėjimus, patyrė išgyvenimus ir apsiverkė. Vaiko tėvas, R. L. įsiterpus į jo pokalbį su dukra, elgėsi tinkamai, nes bandė nuraminti dukrą, ramiai paneigti motinos teiginius apie pagrobimą ir išvežimą į „(duomenys neskelbtini)“. Vaiko tėvas kelis kartus bandė su dukra susitarti, kad susiskambins su ja kitą dieną, tačiau R. L. išgirdusi teigiamą vaiko balso intonaciją specialiai didino emocinę įtampą, reaguodama agresyviai, siekė didinti konfliktą, kaltinti vaiko akivaizdoje tėvą, įžeidžiant jį, vaikas pokalbio metu kelis kartus surikdavo „mama“, „ša“, tačiau R. L. visiškai į vaiko prašymus nereagavo. Skunde paminėtas ir VSV 2024 m. vasario 8 d. anketoje aprašytas 2024 m. sausio 23 d. incidentas mokykloje, įvykęs dėl R. L. trukdymo vaiko tėvui paimti mergaitę iš mokyklos. Teigiama, kad vaiko motina naudoja savo kaip motinos valdžią priešingai dukros interesams. R. L. ne kartą buvo aiškinama, kad ji privalo vykdyti teismo 2023 m. rugsėjo 19 d. sprendimą. Todėl ši 2024 m. gegužės 12 d. tėvo su vaiku pokalbio metu privalėjo skatinti vaiką bendravimui su tėvu, kooperuotis su tėvu bendravimo klausimais arba bent jau netrukdyti tėvui susitarti su dukra. Garso įrašas patvirtina, kad vaiko motina visiškai nesuvokė savo motinystės pareigų, neatliepė vaiko emocinės būsenos, nepaisė jai taikomos atsakomybės už teismo sprendimo nevykdymą. Dėl šios priežasties Tarnyba pagrįstai nustatė veikos pavojingumą ir patraukė R. L. administracinėn atsakomybėn.

5.11. Skunde teigiama, kad Š. L. dvejus metus lankėsi pas psichologę B. K. Viso „(duomenys neskelbtini)“ buvimo laikotarpį vaikas kas savaitę turėjo susitikimus su šia psichologe. Psichologė rekomendavo, kad dukra nebūtų įtraukiama į tėvų konfliktus, manipuliacijas ar lojalumo konfliktus, kad būtų puoselėjami santykiai su tėvu, laikomasi bendravimo taisyklių, skiriamas didelis dėmesys jos tapatumo jausmui ir emociniam saugumui. Paskutinį susitikimą su šia psichologe Š. turėjo 2024 m. gegužės 11 d. (dieną prieš įvykį). Nors psichologė rekomendavo tęsti konsultacijas, R. L. konsultacijas nutraukė, nors mergaitė buvo prisirišusi prie psichologės, pasitikėjo ja. R. L. nutraukė vaiko psichologės konsultacijas, kurių metu iš tikrųjų buvo siekiama vaikui suteikti psichologinę pagalbą, ir tikslu „sukurti įrodymą“ nuvedė vaiką pas psichologą A. S., kuris 2024 m. lapkričio 30 d. išvadoje tik patvirtino, kad vaikas nuteiktas prieš tėvą ir prieš Tarnybos darbuotojus ir psichologus („šūdinos tetos nusprendė“). Teismui pridėta Vilniaus miesto apylinkės teismo 2024 m. rugsėjo 6 d. nutartis, kurios pagrindu R. L. patraukta atsakomybėn už tėvo su vaiku bendravimo tvarkos nevykdymą.

5.12. Išėjus iš „(duomenys neskelbtini)“ R. L. nuo 2024 m. balandžio 15 d. iki administracinės bylos nagrinėjimo, siekiant nutraukti tėvo su vaikų ryšį, nuteikinėjo vaiką prieš tėvą, šmeižė jį ir žemino, kaltino tėvą dėl vaiko buvimo „(duomenys neskelbtini)“, aiškino vaikui „kad tėvas ją pagrobs ir išveš pas bobą Lenkijoje“, leido vaikui išgyventi lojalumo konfliktą. Pabrėžta, kad R. L. neatsižvelgdama į vis blogėjančią mergaitės emocinę būseną fiksavo šią būseną garso įrašais ir siuntė tėvui siekdama įrodyti vaiko nenorą bendrauti su tėvu. Esant nenuginčijamiems įrodymais, kad vaikas išėjo iš „(duomenys neskelbtini)“ sveikas, turintis gerą ir šiltą ryšį su tėvu, laikydamas tėvą savo šeimos nariu, ir esant faktiškai po mėnesio nustatytiems mergaitei psichosomatinėms požymiams ir suprastėjusiai emocinei būklei, kuri tęsiasi iki šiol, priežastinis ryšis tarp stipriai suprastėjusios vaiko sveikatos ir motinos veiksmų yra akivaizdus.

5.13. Vaikas 2024 m. gegužės 12 d. pokalbio metu sakė, kad „kartais bijau tėtės“, R. L., vietoj to, kad vaiką nuraminti ir paaiškinti, kad priežasčių bijoti tėvo nėra, elgėsi priešingai, didino vaiko išgyvenimus, nerimą, stiprino emocinę įtampą, žemino tėvą prie vaiko sakydama „Tu žvėris“, „Tu smurtautojas“, sakydama „Jis nenori būti su tavimi“, „Jis nenori tavęs matyti“, „Jis nenori su tavimi būti“. Pareiškėja aiškino teismui apie vaiko tvirtą suformuotą nuomonę apie tėvą ir bendravimą su juo, tačiau iš atsakymų matyti, kad vaikas yra neapsisprendęs, bando tartis su tėvu, nėra kategoriškas, vaiko žodžiai „bijau kartais“ sugeneruoja nesuformuotą, paveiktą vaiko nuomonę, vaiko baimę neįtikti motinai. R. L. trukdydama vaiko ir tėvo pokalbiui, ėmėsi jai uždraustų manipuliacijų, provokacijų, piktų emocijų reiškimų. Būtent dėl šios priežastis nustatytinas R. L. veiksmuose pavojingumas, įžūlumas, atsakomybės nepaisymas, vaiko sveikatos ignoravimas, nevaldomas pykčio ir agresijos reiškimas. Tarnyba, disponuodama visais dokumentais ir turima medžiaga apie R. L. ir V. L. šeimos situaciją pagrįstai patraukė R. L. administracinėn atsakomybėn, tikslu užkirsti kelią tolimesnėms vaiko teisių pažeidimams. T. y. nutarimas buvo priimtas ne tik V. L. atstovės pateiktais garso įrašais, bet ir Tarnybos papildomų surinktų dokumentų pagrindu.

5.14. R. L. kaltė padarius administracinį nusižengimą pagal ANK 73 straipsnio 1 dalį pilnai įrodyta administracinio nusižengimo byloje esančia surinkta medžiaga, t. y. prašymu, paaiškinimais, pateiktais garso įrašais, kita rašytine medžiaga. Tai, kad pareiškėja nesutinka su nustatytomis faktinėmis bylos aplinkybėmis ar išvadomis dėl įrodymų vertinimo, savaime nereiškia, kad buvo padaryti esminiai proceso pažeidimai ar netinkamai pritaikytas įstatymas. R. L. veiksmai įvykio metu yra ypač pavojingi, nes žinodama, kad vaikui stiprius neigiamus išgyvenimus sukelia tėvų barniai, visiškai ignoruojant vaiko psichinę sveikatą, ji elgėsi vaiko akivaizdoje agresyviai, trukdė vaikui su tėvu susitarti. R. L. veiksmuose ne tik kad nėra bendradarbiavimo ir vaiko paruošimo bendravimui su tėvu požymių, ji aiškiai trukdė ir neleido vykdyti galiojantį teismo sprendimą, už kurio nevykdymą numatoma civilinė, administracinė ir net baudžiamoji atsakomybė.

5.15. Teismas privalėjo įvertinti konflikto tarp V. L. ir R. L. priežastis, vaiko tėvo pokalbio su vaiku tikslą, pažeidėjos veiksmų kryptingumą vaiko atžvilgiu. Teismas, pasisakydamas dėl svarbių aplinkybių, tokių kaip vaiko buvimo „(duomenys neskelbtini)“ priežastis, vaiko būklės išėjus iš „(duomenys neskelbtini)“, vaiko sveikatos, vaiko nuomonės apie tėvą, vadovavosi vien tik pažeidėjos paaiškinimais. Nėra aišku, dėl kokios priežasties teismas visiškai neįvertino V. L. pridėtų įrodymų, paneigė Tarnybos nuomonę apie R. L. veikos pavojingumą ir piktnaudžiavimą motinystės teisėmis. Skunde akcentuotos ABTI 86 straipsnio 1-3 dalies nuostatos. Nurodoma, kad apylinkės teismas pažeidė įrodymų vertinimo taisykles, nes vaiko atstovo pridėtų anksčiau paminėtų įrodymų, neįvertino. Teisėtas, pagrįstas, kartu ir teisingas sprendimas administracinio nusižengimo byloje gali būti priimtas tik tuo atveju, jei išsamiai atskleidžiamos aplinkybės, turinčios reikšmės bylai teisingai. Šiuo atveju teismas pažeidė ATPK 256, 257 straipsnių nuostatas, nes neištyrė esančių administracinėje byloje dokumentų. Teismo nutarimo motyvai prieštarauja esantiems byloje ir pridėtiems dokumentams.

6. Atsiliepime R. L. nurodo, kad nesutinka su Tarnybos bei V. L. atstovės advokatės apeliaciniais skundais ir prašo jų netenkinti. Teigia, kad administracinio nusižengimo sudėties nebuvo, o Institucijos surašytas nutarimas nepagrįstas, nes neįvertinta aplinkybių visuma, ką teisingai, ištyrus visus duomenis konstatavo ir pirmosios instancijos teismas. Be to, atsiliepime nurodoma, kad tyrimo metu buvo pažeisti procesiniai reikalavimai. Pažymėta, kad Tarnyba pripažįsta, jog tarp tėvų vyksta ilgalaikis konfliktas, kuris objektyviai įtakoja situaciją, tačiau vienpusiškai atsakomybę visiškai nepagrįstai perkelia R. L., vaiką auginančiai vienišai mamai. Atsiliepime sutinkama su skundžiamame nutarime padarytomis išvadomis bei pabrėžta, kad Tarnyba net nenagrinėjo ar teisėtomis priemonėmis buvo daromi garso įrašai.

III. Aukštesniojo teismo išvados ir teisiniai argumentai

Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos ir V. L. atstovės advokatės E. Jankovskos apeliaciniai skundai netenkinami.

7. Pagal ANK 652 straipsnio 1 dalį, apygardos teismas patikrina priimto nutarimo (nutarties) administracinio nusižengimo byloje teisėtumą ir pagrįstumą. Vertinant pirmosios instancijos teismo priimtos nutarimo pagrįstumą, visų pirma pažymėtina, kad remiantis ANK 569 straipsnio 4 dalimi, teismas ir administracinių nusižengimų bylas ne teismo tvarka nagrinėjanti institucija (pareigūnas) įrodymus įvertina pagal savo vidinį įsitikinimą, pagrįstą išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu, vadovaudamiesi įstatymu. Konstatuoti tam tikro fakto buvimą ar nebuvimą galima tik remiantis byloje surinktų įrodymų visuma, o ne atskirais įrodymais. Nustatant teisiškai reikšmingas aplinkybes, turi būti įvertintas surinktų įrodymų pakankamumas, jų nuoseklumas, galimi jų prieštaravimai, logiškumas, atitinkamų duomenų nurodymo aplinkybės, įrodymų šaltinių patikimumas. Įrodymų vertinimas, kaip objektyvios tiesos nustatymo procesas, grindžiamas subjektyviu faktoriumi – vidiniu įsitikinimu, paremtu įrodymais pagrįsta išvada, kuri prieinama, kai išnagrinėjus reikšmingus faktus, iškeliamos ir ištiriamos galimos versijos, įvertinami kiekvienas įrodymas atskirai ir jų visuma.

8. Apeliacinės instancijos teismas, įvertinęs bylos duomenis įrodymų vertinimo aspektu, sutikdamas su pirmosios instancijos teismo atliktu įrodymų vertinimu ir pritardamas skundžiamo nutarimo motyvams, konstatuoja, kad priešingai nei teigiama Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos bei V. L. atstovės advokatės E. Jankovskos apeliaciniuose skunduose, pirmosios instancijos teismas visapusiškai ir objektyviai ištyrė bylos įrodymus ir priėmė pagrįstą bei teisėtą procesinį sprendimą. Byloje esantys ir pirmosios instancijos teismo posėdžio metu ištirti duomenys nepatvirtina R. L. kaltės padarius ANK 73 straipsnio 1 dalyje numatytą administracinį nusižengimą, todėl administracinė teisena jos atžvilgiu nutraukta pagrįstai, o skundžiamas pirmosios instancijos teismo nutarimas yra teisėtas ir pagrįstas. Pažymėtina, kad apygardos teismas su pirmosios instancijos teismo išdėstytais motyvais iš esmės sutinka ir jų detaliai nekartoja, tik atsako į esminius apeliacinio skundo argumentus.

9. Vadovaujantis ANK 5 straipsnio 1 dalimi, administracinis nusižengimas yra šiame kodekse uždrausta kaltininko padaryta pavojinga veika (veikimas arba neveikimas), atitinkanti administracinio nusižengimo, už kurį numatyta administracinė nuobauda, požymius. Asmens padaryta veika pripažįstama administraciniu nusižengimu, kai įrodoma, kad asmens veiksmuose yra administracinio nusižengimo, numatyto ANK ypatingoje dalyje, sudėtis. Kad asmuo būtų pripažintas kaltu padaręs administracinį nusižengimą, turi būti surinkta pakankamai įrodymų, pagrindžiančių jo kaltę. Kiekvienu konkrečiu atveju, sprendžiant administracinės atsakomybės klausimą, turi būti nustatyta administracinio nusižengimo sudėties visuma (objektas, objektyvioji pusė, subjektas ir subjektyvioji pusė). Nusižengimo sudėčiai reikalingi visi šie elementai. Jeigu bent vieno elemento nėra, nėra ir nusižengimo sudėties kaip visumos, t. y. nėra faktinio atsakomybės pagrindo, todėl sprendžiant dėl asmens patraukimo administracinėn atsakomybėn, būtina objektyviai ir išsamiai ištirti visus duomenis.

10. ANK 73 straipsnio 1 dalis įtvirtina administracinę atsakomybę už tėvų valdžios nepanaudojimą arba panaudojimą priešingai vaiko interesams. Tėvų valdžios turinys detalizuotas CK 3.155 straipsnio 2 dalyje, joje nurodyta, kad tėvai turi teisę ir pareigą dorai auklėti ir prižiūrėti savo vaikus, rūpintis jų sveikata, išlaikyti juos, atsižvelgdami į jų fizinę ir protinę būklę sudaryti palankias sąlygas visapusiškai ir harmoningai vystytis, kad vaikas būtų parengtas savarankiškam gyvenimui visuomenėje. CK 3.161 straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad vaikas turi teisę, be kita ko, bendrauti su tėvais, nesvarbu, ar tėvai gyvena kartu, ar skyrium, jei tai nekenkia vaiko interesams. Tais atvejais, kai vaikas gyvena su vienu iš tėvų, kito, skyrium gyvenančio, tėvo ar motinos teisė dalyvauti vaiką auklėjant ir ugdant įgyvendinama per nuolatinį ir tiesioginį bendravimą su vaiku (CK 3.170 straipsnis). Tėvų teises ir pareigas įtvirtina ir kiti CK straipsniai bei kiti įstatymai, pavyzdžiui, VTAPĮ 12 straipsnio 1 dalis.

11. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje taip pat išaiškinta, kad tėvų, negyvenančių kartu su vaiku, teisė bendrauti su vaiku ir dalyvauti jį auklėjant yra asmeninio pobūdžio tėvų teisė, kurią įgyvendinti galima, kai kitas iš tėvų nekliudo šiam bendravimui, o pats bendravimas yra tiesioginis ir pastovus. Šios teisės įgyvendinimas reiškia ir įstatymu nustatytos tėvų pareigos bendrauti su vaiku bei dalyvauti jį auklėjant įvykdymą. Ši tėvų asmeninė teisė ir pareiga turi būti vykdoma tik vaiko interesais (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys civilinėse bylose Nr. 3K-3-454/2014, 3K-3-412-916/2020). Tėvų pareiga bendrauti su vaiku reiškia tinkamą vaiko teisės bendrauti su tėvu ar motina įgyvendinimą. Tinkamas vaiko teisės bendrauti su tėvu ar motina įgyvendinimas reiškia, kad bendraujama bus tokiais būdais, forma ir laiku, kuris labiausiai atitiks vaiko poreikius, atsižvelgiant į jo amžių, gyvenimo būdą, įpročius ir pan., ir norus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-16-706/2016).

12. Kaip matyti iš bylos medžiagos, Institucijos 2025 m. sausio 27 d. nutarimu R. L. nubausta pagal ANK 73 straipsnio 1 dalį įspėjimu už tai, kad būdama mažametės Š. L. motina, netinkamai panaudojo savo valdžią, numatytą CK 3.161 straipsnio 3 dalyje ir veikė priešingai vaiko interesais, o būtent: 2024 m. gegužės 12 d., vaiko su tėvu vaizdinio skambučio metu, mažamečio vaiko akivaizdoje vulgariai ir nepagarbiai vadino mažametės tėvą V. L., vadindama „žvėrimi, sakydama „kas tu do žvėris“, smurtautoju, kaltino, kad jis vaiką laiko įkaitu. Girdint mažametei jį kaltino, kad vaikui dėl tėvo veiksmų sutriko sveikata, atsirado psichologinės problemos, Š. L. šlapinasi į lovą, taip privesdama mergaitę jaustis nejaukiai ir verkti. Tokiais savo veiksmais R. L. vaikui formavo negatyvias nuostatas tėvo atžvilgiu, skatino tėvo atstūmimą.

13. Šiame kontekste apygardos teismas pastebi, kad nagrinėjamu atveju R. L. Institucijos nutarimu buvo patraukta administracinėn atsakomybėn pagal ANK 73 straipsnio 1 dalį dėl 2024 m. gegužės 12 d. įvykio, todėl apeliaciniuose skunduose nurodomų Vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos ir V. L. atstovės advokatės argumentų, kad pirmosios instancijos teismas, priimdamas skundžiamą nutarimą, nepagrįstai nesirėmė Tarnybos 2024 m. vasario 8 d. pateiktu situacijos vertinimu, VSV 2024 m. balandžio 19 d. anketa, kurioje aprašyta vaiko sveikatos būklė jam būnant „(duomenys neskelbtini)“, nėra pagrindo pripažinti pagrįstais. Be to, kaip matyti iš skundžiamo nutarimo, pirmosios instancijos teismas vertino visą byloje surinktą medžiagą, o tai, kad nesirėmė išskirtinai V. L. atstovės prašomais dokumentais, kuriuose fiksuota mažametės būsena kitu laikotarpiu, o ne 2024 m. gegužės 12 d., nėra pagrindo skundžiamo nutarimo pripažinti neteisėtu. Pažymėtina, kad iš bylos medžiagos matyti, jog tarp mažametės vaiko motinos R. L. bei vaiko tėvo V. L. jau pakankamai ilgą laiko tarpą susiklostę konfliktiniai santykiai, tačiau šiuo atveju svarbu nustatyti ar R. L. netinkamai panaudojo savo valdžią ir veikė priešingai vaiko interesais būtent 2024 m. gegužės 12 d.

14. Iš Teismų informacinės sistemos LITEKO duomenų matyti, kad Vilniaus miesto apylinkės teismui buvo pateiktas 2024 m. gegužės 12 d. įvykio garso įrašas. Apygardos teismas, išanalizavęs minėtą garso įrašą, pažymi, kad pradžioje vyksta pokalbis tarp V. L. ir mažametės, kurio metu ši nenoriai atsako į tėvo užduodamus klausimus. Prasidėjus pokalbiui apie V. L. atvažiavimą pas dukrą į mokyklą, ši pradeda sakyti, kad nenori, jog tėtis atvažiuotų. Po to V. L. pradeda dukrą įkalbinėti, sako, kad atvažiuos pasiimti iš mokyklos, nuvažiuos į treniruotę ir parveš namo. Mažametė sako, kad nenori, rytoj nori susiskambinti. Tuomet į pokalbį jau įsijungia R. L., kuri pokalbio pradžioje bando paaiškinti V. L. dukros poziciją, prašo laiko tam, kad mergaitė nurimtų po praeityje įvykusių įvykių. V. L. lieka prie savo pozicijos, primena apie teismo sprendimą bei nustatytą bendravimo tvarką su vaiku. Išsiskyrus abiejų vaiko tėvų pozicijai tarp jų kyla žodinis konfliktas, kurį girdi vaikas, vis bando pasakyti, jog nenori susitikti su tėvu, nes dar neilgai pabuvo su mama. Taigi, nors apeliaciniame skunde ir teigiama, kad V. L. įvykio metu prašė R. L. nurimti, nešaukti, nekonfliktuoti vaiko akivaizdoje, tačiau kaip teisingai nurodoma ir skundžiamame nutarime, asmuo nenorėjo įsiklausyti į savo dukros prašymą nesusitikti trečiadienį, kurį taip pat bandė apginti vaiko mama, V. L. vis kartojo, jog atvažiuos, nes yra tėčio laikas, tokiu būdu iškeldamas savo paties, kaip tėvo, interesus, bet neatsižvelgdamas į savo dukros psichologinę būseną. Kita vertus, apygardos teismas pastebi ir tai, kad V. L., iš tiesų ramiai dėsto mintis pokalbio metu, žinodamas, jog šį pokalbį įrašinėja, matydamas, jog pokalbis krypsta konfliktinės situacijos link, turėjo galimybę pasakyti R. L., kad pokalbis įrašomas, tačiau tokios informacijos, jai nepasako. Suprasdamas, kad šį pokalbį, kuris yra emociškai sunkus, girdi jo mažametė dukra, kuri tuo metu keletą kartų pakartojo, kad nenori su tėčiu susitikti, o nori susiskambinti kitą dieną, toliau tęsė bendravimą, kuris truko beveik pusvalandį, vietoje to, nenorėdamas, kad dukra jaustųsi blogai, pats galėjo šį pokalbį pabaigti, pasakydamas, jog perskambins kitą dieną, tam, kad dar labiau neeskaluoti konflikto, tačiau to nepadarė.

15. Apygardos teismas pastebi, jog, šiuo atveju, priešingai nei nurodoma apeliaciniuose skunduose, R. L. palaikė mažametės išreikštą norą nesusitikti su tėvu, kas nesudaro pagrindo konstatuoti, jog ši veikė priešingai vaiko interesams. Tai, jog mažametė neišreiškia noro susitikti su tėvu, nesudaro pagrindo išvadai, kad šiuo konkrečiu atveju R. L. nuteikinėjo dukrą Š. L. prieš tėvą bei tik dėl vaiko motinos galimai netinkamų veiksmų mažametė nenori bendrauti su V. L. Sutiktina, kad išsakyti neigiami tėvo apibūdinimai vaiko akivaizdoje negali būti pripažintini priimtinais, tačiau skundus nagrinėjančio teismo vertinimu, net ir patvirtinus aplinkybes, jog R. L. trukdo V. L. bendrauti su vaiku, nevykdo teismo sprendimo, jokiu būdu neleistų daryti išvados, jog 2024 m. gegužės 12 d. ši veikė priešingai vaiko interesams, o jos veiksmai buvo nukreipti į žalos darymą vaikui. Kaip jau paminėta aukščiau, pokalbio pradžioje R. L. bandė ramiai pasakyti V. L., kad dukra Š. L. keletą kartų pakartojo, kad nenori susitikti su tėvu nustatytu laiku, kad tartųsi dėl susitikimo vėliau, tačiau V. L., nepaisydamas šio pasakymo, toliau tęsė pokalbį bandydamas įtikinti, jog trečiadienis yra tėčio diena, jog „mamytė privalo pasakyti, kad tėtis nėra blogas, tėtis yra geras“, į ką, esant konfliktiškiems santykiams, R. L. sureagavo, jog ji nieko neprivalo. Akivaizdu, kad esant tokiai itin ilgai besitęsiančiai konfliktinei situacijai tarp buvusių sutuoktinių, pasakymai, apie kito pareigas, kas ką turi sakyti ir ko neturi sakyti, veikia provokuojančiai ir nepadeda taikiai baigti pokalbio, o visa tai girdėdamas vaikas iš tiesų gali patirti neigiamus išgyvenimus, dėl ko išimtinai kaltinti tik vieną iš tėvų būtų neteisinga.

16. R. L. atsiliepime teigia, kad byloje esantis garso įrašas yra sukarpytas, gautas neteisėtu būdu, tačiau apygardos teismas neturi pagrindo sutikti su tokiais argumentais. Šiuo požiūriu aktuali Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje suformuluota taisyklė, kad, skirtingai nei valstybės pareigūnų veiksmams renkant įrodymus, kur taikomas principas „galima tai, kas leidžiama įstatymo“, privatiems asmenims taikomas principas „galima tai, kas neuždrausta įstatymo“ (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-284/2012). Bylose, kuriose nukentėjusysis pateikia savo darytus garso ir (ar) vaizdo įrašus, kasacinis teismas nuosekliai laikosi pozicijos, kad: privačių asmenų pateikti duomenys įrodymais nepripažįstami tik tais atvejais, kai jie gauti įstatyme tiesiogiai draudžiamu būdu, be to, įstatymai nedraudžia asmeniui slaptai įrašinėti savo pokalbių su kitais asmenimis. Toks privačiai padarytas garso įrašas, patvirtinantis ar paneigiantis reikšmingas bylos sprendimo aplinkybes, patikrinus jo atsiradimo aplinkybes ir įsitikinus jo patikimumu, gali būti pripažintas įrodymu (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-143/2011, 2K-562/2011, 2K-193/2014, 2K-274-788/2019).

17. Pažymėtina ir tai, kad priešingai nei nurodoma V. L. atstovės advokatės skunde apylinkės teismas, nutraukdamas administracinio nusižengimo teiseną R. L. atžvilgiu, buvo aktyvus ir ėmėsi visų būtinų priemonių įvykio aplinkybėms išsiaiškinti, o būtent teismo posėdžių metu išklausė pareiškėją, nukentėjusiosios atstovą, jo gynėją, Tarnybos atstovę bei liudytojus, ištyrė ir įvertino rašytinius įrodymus, byloje pateiktus garso įrašus. Taigi, atsižvelgdamas į nustatytas ir aptartas aplinkybes, apeliacinės instancijos teismas neturi pagrindo nesutikti su skundžiamame nutarime padaryta išvada, kad R. L. veiksmuose nenustatyta visuma požymių, būtinų konstatuoti administracinio nusižengimo, numatyto ANK 73 straipsnio 1 dalyje, padarymo faktą, todėl administracinio nusižengimo teisena nutraukta pagrįstai. Naikinti skundžiamą nutarimą apeliaciniuose skunduose išdėstytais motyvais nėra pagrindo.

Dėl proceso išlaidų.

18. Apeliaciniu skundu V. L. atstovė advokatė taip pat prašo priteisti iš R. L. 700 Eur bylinėjimosi išlaidų bei pateikia išlaidas už advokatės suteiktas teisines paslaugas patvirtinančius dokumentus (SEB banko patvirtinimas bei sąskaita už teisines paslaugas Nr. 505/2025).

19. Pažymėtina, kad ANK 666 straipsnio 1 dalis numato, kad administracinių nusižengimų bylų nagrinėjimo teisme išlaidoms atlyginti mutatis mutandis taikomos Baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) nuostatos. Pagal Lietuvos Aukščiausiojo Teismo formuojamą praktiką, sprendžiant dėl išlaidų, turėtų advokato paslaugoms apmokėti, turi būti atsižvelgiama ir į tai, pagal kieno skundus byla buvo nagrinėjama ir koks yra skundo nagrinėjimo rezultatas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-322/2014, 2K-218-1073/2020, 2K-41-697/2021). Procesas apylinkės teisme vyko pagal administracinėn atsakomybėn patraukto asmens skundą, o apeliacinės instancijos teisme – pagal Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos bei V. L. atstovės advokatės skundus. Kadangi Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos bei V. L. atstovės advokatės skundai netenkinami, o skundžiamas nutarimas pripažįstamas teisėtu ir pagrįstu, todėl šiuo atveju nėra pagrindo tenkinti V. L. atstovės advokatės prašymo dėl bylinėjimosi išlaidų atlyginimo.

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 653 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 654 straipsniu,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

palikti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2025 m. balandžio 17 d. nutarimą nepakeistą ir Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Vilniaus miesto vaiko teisių apsaugos skyriaus bei V. L. atstovės advokatės Evos Jankovskos skundus netenkinti.

Iš R. L. 700 (septynis šimtus) Eur V. L. naudai jo turėtų išlaidų advokato paslaugoms apeliacinės instancijos teisme apmokėti nepriteisti.

Nutartis įsiteisėja jos paskelbimo dieną.