Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartis

Įžanginė dalis

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Ramūno Gadliausko, Ričardo Piličiausko (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas) ir Arūno Sutkevičiaus,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo A. P. apeliacinį skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2020 m. gegužės 12 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjo A. P. skundą atsakovui Lietuvos Respublikos vyriausiajai tarnybinės etikos komisijai dėl sprendimo panaikinimo.

Aprašomoji dalis

nustatė:

I.

1. Pareiškėjas A. P. 2020 m. vasario 17 d. kreipėsi į teismą ir prašė panaikinti Lietuvos Respublikos vyriausiosios tarnybinės etikos komisijos (toliau – ir VTEK) 2020 m. sausio 15 d. sprendimą Nr. KS-12 „Dėl A. P.“ (toliau – ir Sprendimas).

2. Pareiškėjas manė, kad Sprendimas priimtas pažeidžiant pagrindines procedūras, turinčias užtikrinti objektyvų aplinkybių nustatymą ir ištyrimą. Be to, jame nepagrįstai konstatuota, jog pareiškėjas laikotarpiu, kai ėjo VšĮ Respublikinės Vilniaus universitetinės ligoninės (toliau – ir RVUL, ligoninė) (duomenys neskelbtini) pareigas, pasirašydamas 2019 m. kovo 7 d. teisinių paslaugų teikimo sutartį Nr. 2019/03/07/01/22B-11 su advokate L. A., atstovavusia jam kaip privačiam asmeniui civilinėse ir administracinėse bylose, bei 2018 m. spalio 11 d. sąskaitą-faktūrą Nr. 253 ir 2019 m. gegužės 31 d. sąskaitą-faktūrą Nr. 305, pažeidė Lietuvos Respublikos viešųjų ir privačių interesų derinimo valstybinėje tarnyboje įstatymo (toliau – ir VIPIDVTĮ, Įstatymas) 3 straipsnio 1 dalies 2 punkto bei 11 straipsnio 1 ir 2 dalių nuostatas.

3. Pareiškėjas reiškė abejones dėl VTEK narių nešališkumo. Teigė, kad jo ir VTEK narių V. K., S. K. ir D. P., kurie priėmė sprendimą pradėti tyrimą dėl pareiškėjo elgesio ir / arba Sprendimą, interesai yra priešingi, tai gali turėti (ir galbūt turėjo) įtakos šių VTEK narių sprendimams, kadangi minėti asmenys dalyvavo ir Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2017 m. rugpjūčio 4 d. įsakymo Nr. K-552 „Dėl A. P. Lietuvos Respublikos viešųjų ir privačių interesų derinimo valstybinėje tarnyboje įstatymo nuostatų pažeidimo“, dėl kurio teisėtumo ir pagrįstumo vyksta teisminis ginčas (administracinė byla Nr. eA-1983-1062/2020), priėmimo procese. Skundą, kurį išnagrinėjus priimtas Sprendimas, padavė RVUL, atstovaujama direktorės J. K., kuri nuo 2010 metų dirba Mykolo Romerio universitete, todėl ji ir VTEK nariai E. S., V. K. ir S. K. yra buvę / esami kolegos, minėti VTEK nariai gali siekti priimti J. K. palankius sprendimus. E. S. ir V. K. dalyvavo ne tik priimant sprendimą dėl tyrimo pradėjimo, bet ir priimant Sprendimą. Pareiškėjas 2019 m. spalio 18 d. raštu pareiškė nušalinimą VTEK pirmininkui E. S. ir jos nariams V. K., S. K. ir D. P., tačiau VTEK 2020 m. sausio 3 d. rašte Nr. S-26-(1.2) ir vėliau Sprendime minėtas pareiškėjo abejones dėl komisijos narių nešališkumo laikė nepagrįstomis. Pareiškėjui nebuvo nurodyta, kada ir kokie VTEK nariai sprendė nurodytų asmenų nušalinimo klausimą, ar buvo užtikrinta, kad nušalinimo klausimą išspręstų VTEK nariai, kuriems nušalinimas nėra pareikštas ir kurie patys nepareiškė apie nusišalinimą (Vyriausiosios tarnybinės etikos komisijos darbo reglamento (toliau – ir Darbo reglamentas), patvirtinto VTEK 2009 m. balandžio 23 d. sprendimu Nr. KS-31, 74 p.). Pastebėta, kad 2020 m. sausio 3 d. raštą Nr. S-26-(1.2) pasirašė VTEK pirmininkas E. S., kuriam taip pat buvo pareikštas nušalinimas. Be to, minėtame rašte nebuvo paneigtos pareiškėjo nurodytos aplinkybės apie VTEK narių tikėtiną šališkumą, klausimas dėl šališkumo pareiškimo buvo išspręstas ne vadovaujantis Lietuvos Respublikos vyriausiosios tarnybinės etikos komisijos įstatymo (redakcija, galiojusi iki 2019 m. gruodžio 31 d.; toliau – ir VTEKĮ) 3 straipsnio 2 punkto ir 9 straipsnio 2 dalies bei Darbo reglamento 74 punkto nuostatomis.

4. Pareiškėjas teigė, kad tyrimo atlikimo terminas pratęstas nepagrįstai. RVUL 2019 m. rugsėjo 18 d. pranešimas turėjo būti ištirtas ir sprendimas priimtas per 3 mėnesius – iki 2019 m. gruodžio 18 d. (VTEKĮ 17 str. 2 d. ir 26 str. 1 d.), tačiau Sprendimas priimtas 2020 m. sausio 15 d. VTEK 2019 m. gruodžio 11 d. posėdyje tyrimo atlikimo terminą pratęsė iki 2020 m. sausio 17 d. Pareiškėjui pagal prašymą nepateiktas posėdžio protokolo išrašas, kuriame būtų tokio sprendimo pagrindai, tai laikytina nesąžiningais ir neteisėtais veiksmais. Be to, pareiškėjas nesutiko su VTEK pirmininko 2020 m. vasario 11 d. rašte nurodytomis termino pratęsimo priežastimis, kadangi tyrimui aktuali informacija nebuvo gausi (tirti trys paprasti veiksmai – teisinių paslaugų sutarties ir dviejų sąskaitų-faktūrų pasirašymas; advokatės atstovavimo pareiškėjui asmeninėse bylose, kuris pripažintas asmeninio pobūdžio ryšiu, faktas buvo žinomas jau pradedant tyrimą, kitos aplinkybės nebuvo nustatytos; VTEK nepateikė įrodymų apie papildomos informacijos prašymą), tiriamos aplinkybės nebuvo sudėtingos, galbūt neteisėti veiksmai neužsitęsė.

5. Pareiškėjo įsitikinimu, atsakovas netinkamai taikė VIPIDVTĮ 3 straipsnio 1 dalies 2 punkto bei 11 straipsnio 1 ir 2 dalių nuostatas. Sprendime, pasisakydama dėl savo narių, kurių nešališkumu abejotina, teisės priimti sprendimą, VTEK tinkamai aiškina teismų praktiką dėl minėtų įstatymo nuostatų taikymo, bet pareiškėjo atžvilgiu taiko kitokius standartus (dvigubi standartai). Pareiškėjas tvirtino, kad valstybės tarnyboje dirbantis asmuo turi pareigą nusišalinti, kai yra interesų konfliktas su jo privačiais interesais, nurodytais privačių interesų deklaracijoje. Pareiškėjo privačių interesų deklaracijoje advokatė nenurodyta. VTEK nekonstatavo, kad pareiškėjas, į savo deklaraciją neįtraukdamas advokatės, pažeidė privačių interesų deklaravimo reikalavimus. Iš Sprendimo turinio susidaro įspūdis, kad atsakovas interesų konfliktą įžvelgia bet kokiuose pareiškėjo veiksmuose, susijusiuose su kitais asmenimis. Pareiškėjas pažymėjo, kad asmens suinteresuotumas negali būti grindžiamas prielaidomis, nerealiomis ir mažai tikėtinomis, hipotetinėmis išvadomis. Interesų konfliktas turi būti tiesioginis ir akivaizdus. Be to, pareiškėjas pabrėžė, kad VIPIDVTĮ pažeidimas buvo nustatytas dėl ginčo dokumentų pasirašymo, o ne dėl dalyvavimo rengiant, svarstant ar priimant sprendimus arba kitaip paveikiant atitinkamų sprendimų priėmimą. VTEK netyrė, kas ir kokiomis aplinkybėmis RVUL priėmė sprendimą dėl teisinių paslaugų teikimo sutarties sudarymo, šios sutarties esminių sąlygų. Asmuo, pasirašydamas sutartį, tik įvykdo įstatyme nustatytą prievolę pasirašyti sandorį, o ne priima sprendimą dėl sandorio sudarymo (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 6.162 str. 2 d.). Pareiškėjo, kaip RVUL direktoriaus, parašai ant ginčo sąskaitų-faktūrų taip pat nelaikytini sprendimais; minėti dokumentai buvo vizuoti atsakingų ligoninės darbuotojų ir pareiškėjas negalėjo jų nepasirašyti (neturėjo sprendimo laisvės). Pareiškėjas akcentavo, jog jis, kaip institucijos vadovas, vadovaujantis VIPIDVTĮ 11 straipsnio 2 dalimi, neturėjo kam pareikšti nusišalinimą nuo sprendimų, kurie sukelia interesų konfliktą, priėmimo, jis privalėjo vykdyti vadovo pareigas (žr. sveikatos apsaugos ministro 2017 m. rugsėjo 8 d. rašte Nr. (1.1.2a142)10-7288 išdėstytą poziciją).

6. Atsakovas Lietuvos Respublikos vyriausioji tarnybinės etikos komisija atsiliepime į skundą prašė atmesti pareiškėjo skundą.

7. Atsakovas įvertino, kad VTEK nariai nebuvo šališki. Pareiškėjas nepateikė argumentų, kad VTEK nariai turėjo asmeninį išankstinį nusistatymą jo atžvilgiu, siekė tendencingai pripažinti jį pažeidusiu įstatymo nuostatas ar pan. Pareiškėjo teiginiai apie VTEK narių ir J. K. darbą toje pačioje įstaigoje tėra subjektyvūs pamąstymai, jis nepateikė jokių objektyvių šališkumo (pvz., asmeninio pobūdžio, tiesioginių ryšių) įrodymų. Pastebėta, kad pareiškėjas nekėlė šališkumo klausimo, kai buvo atsisakyta pagal jo prašymą pradėti tyrimą dėl J. K. veiksmų (2019 m. spalio 28 d. raštas Nr. S-3820-(2.5)). Atsakovas teigė, kad pareiškėjo akcentuoti VTEK nariai nėra teisiniuose santykiuose su pareiškėju ar teisminiame ginče (be kita ko, administracinėje byloje Nr. eA-1983-1062/2020). Pareiškėją ir VTEK sieja santykiai, kylantys iš tarnybinės veiklos, bet tarnybinės funkcijos / veikla nėra pagrindas jos nariams nusišalinti. Ginčijamas Sprendimas yra visiškai naujas, nesusijęs su ankstesniais sprendimais. Pažymėta, kad VTEK, pradėjusi tyrimą ir po to gavusi pareiškėjo paaiškinimą (kuriame abejojama jos narių šališkumu), apie šališkumo aplinkybes pasisako priimdama sprendimą. VTEK nariai, prieš priimant Sprendimą, nusišalino formaliai, t. y. dėl to, kad pareiškėjas kėlė abejones dėl komisijos, sprendusius dėl tyrimo pradėjimo, sudėties bei šališkumo, o ne dėl to, kad asmeniškai jautėsi šališki ir negalintys dalyvauti priimant Sprendimą. Nusišalinimo faktas įtvirtintas 2020 m. sausio 15 d. posėdžio protokole.

8. Atsakovas tvirtino, jog tyrimas buvo užbaigtas nepažeidžiant VTEKĮ įtvirtinto 6 mėnesių termino. VTEK klausimą dėl tyrimo pratęsimo nagrinėjo 2019 m. gruodžio 9 d. parengiamajame posėdyje ir gruodžio 11 d. posėdyje. Atliekant tyrimą, atsakovui reikėjo nustatyti pareiškėjo ir advokatės ryšio pobūdį, šio ryšio sąsajas su jo pareigomis RVUL, ryšio pradžią ir tęstinumą (t. y. vienkartiniai ar nuolatiniai ryšiai), išanalizuoti gausius teismo sprendimus (kada buvo konkrečioje byloje paduotas skundas, ar priimtas sprendimas apskųstas aukštesniajai instancijai) bei įvertinti šiuose teismų dokumentuose spręstų klausimų sąsajas su pareiškėjo asmeniniais interesais. Po tyrimo pratęsimo buvo nuspręsta kreiptis į RVUL dėl pakartotinės informacijos (VTEK 2020 m. gruodžio 13 d. raštas Nr. S-4443-(1.2)), reikšmingos vertinant pareiškėjo elgesio atitiktį įstatymų nuostatoms. Be to, VTEK pareiškėją apie numatomą posėdį buvo informavusi prieš dvi savaites, paraginusi pateikti paaiškinimus (2020 m. sausio 3 d. raštas Nr. S-26-(1.2)).

9. Atsakovo nuomone, vien tai, jog jis nevertino ir nekonstatavo, kad pareiškėjas pažeidė privačių interesų deklaravimo reikalavimus, nes deklaracijoje nenurodė advokatės, nėra pagrindas laikyti, kad VTEK neturėjo teisės vertinti, ar pareiškėjas, eidamas pareigas RVUL ir spręsdamas klausimus, susijusius su advokate, nepateko į interesų konflikto situaciją. Pabrėžta, kad advokatė, teikdama teisines paslaugas pareiškėjui, atstovavo jį kaip privatų asmenį. Atsižvelgiant į tai, pripažintina, kad advokatė yra susijusi su pareiškėjo privačiais interesais, todėl jis privalėjo nusišalinti nuo ginčo dokumentų pasirašymo. Pareiškėjo ryšys su advokate jo asmeninėse bylose yra tęstinis, nuolatinis ir nevienkartinio, seniai vykusio pobūdžio, kas patvirtina, kad pareiškėjui yra svarbios ir reikšmingos jam suteikiamos advokatės teisinės paslaugos, jų kokybė ir kt. Atsakovas tvirtino, jog kiekvienoje situacijoje nusišalinimas yra teikiamas individualiai. Taigi aplinkybė, kad pareiškėjas, vieną kartą kreipęsis į sveikatos apsaugos ministrą dėl savo nusišalinimo ir gavęs atsakymą, kad Sveikatos apsaugos ministerijai nesuteikti įgaliojimai atlikti ligoninės vadovo funkcijas, nereiškia, jog, esant kitam intereso konflikto atvejui, nebereikia nusišalinti.

II.

10. Vilniaus apygardos administracinis teismas 2020 m. gegužės 12 d. sprendimu atmetė pareiškėjo A. P. skundą.

11. Teismas nustatė, kad pareiškėjas į VšĮ Respublikinės Vilniaus universitetinės ligoninės (duomenys neskelbtini) pareigas buvo priimtas (duomenys neskelbtini), penkeriems metams. 2018 m. liepos 9 d. su pareiškėju sudaryta darbo sutartis Nr. DS-83, kuria jis laikinai paskirtas eiti ligoninės (duomenys neskelbtini) pareigas iki kol viešo konkurso būdu bus priimtas ligoninės (duomenys neskelbtini). Pareiškėjas iš ligoninės (duomenys neskelbtini) pareigų atleistas (duomenys neskelbtini).

12. Eidamas RVUL (duomenys neskelbtini) pareigas, pareiškėjas pasirašė dokumentus, susijusius su advokate L. A.: 2018 m. spalio 11 d. sąskaitą-faktūrą LA Nr. 253 bei priėmė rezoliuciją „Apmokėti“ (2018 m. spalio 29 d.); sąskaitą-faktūrą, išrašytą už teisines paslaugas pagal 2018 m. rugpjūčio 22 d. teisinių paslaugų sutartį ir 2018 m. spalio 11 d. ataskaitą apie suteiktas teisines paslaugas; 2019 m. kovo 7 d. teisinių paslaugų teikimo sutartį Nr. 2019/03/07/01/22B-11, kuria advokatė įsipareigojo teikti ligoninei teisines paslaugas civilinėje byloje Nr. E2-2788-430/2019; 2019 m. gegužės 31 d. sąskaitą-faktūrą LA Nr. 305 bei priėmė rezoliuciją „Apmokėti“ (2019 m. birželio 7 d.).

13. L. A. pareiškėjo atstove nurodyta sprendimuose, kuriuose buvo sprendžiami pareiškėjo asmeniniai klausimai: Vilniaus miesto apylinkės teismo 2018 m. birželio 12 d. sprendime civilinėje byloje Nr. e2-10278-727/2018, 2018 m. kovo 26 d. sprendime civilinėje byloje Nr. e2-7033-996/2018, 2018 m. lapkričio 26 d. sprendime civilinėje byloje Nr. e2-32237-996/2018, 2019 m. balandžio 18 d. sprendime civilinėje byloje Nr. eI-105-208/2019 ir 2019 m. lapkričio 28 d. sprendime civilinėje byloje Nr. e2-29335-996/2019. Be to, advokatė pareiškėjo atstove buvo nurodyta daugelio kitų civilinių ir administracinių bylų procesiniuose dokumentuose. Advokatė su pareiškėju, kaip privačiu asmeniu, sudarė dvi teisinių paslaugų teikimo / atstovavimo sutartis, išrašė sąskaitas-faktūras bei pinigų priėmimo kvitus.

14. RVUL skundo priėmimo klausimą svarstė ir sprendimą pradėti tyrimą dėl pareiškėjo elgesio atitikties VIPIDVTĮ nuostatoms 2019 m. spalio 2 d. posėdyje priėmė tokios sudėties VTEK: pirmininkas E. S., nariai V. K., S. K., D. P. ir A. Š.

15. 2017 m. birželio 18 d. posėdyje VTEK, susidedanti iš pirmininko V. K., narių S. K. ir D. P., vienbalsiai pritarė sveikatos apsaugos ministro 2017 m. balandžio 14 d. įsakymu Nr. V-437 sudarytos komisijos 2017 m. birželio 9 d. patikslintai tyrimo išvadai Nr. BR-1748, kurioje konstatuota, kad pareiškėjas 2014 m. kovo 23 d. – 2017 m. kovo 23 d. sprendė klausimus, susijusius su savo, kaip traumatologo ortopedo, darbo santykiais ir laikotarpiu, kai jo sutuoktinė dirbo UAB „Nemuno vaistinė“, sprendė klausimus, susijusius su šia įmone, tuo pažeisdamas VIPIDVTĮ 3 straipsnio 1 dalies 2 punkto bei 11 straipsnio 1 ir 2 dalių nuostatas. VTEK pripažino, kad patikslintoje išvadoje veikos įvertinimas atitinka VIPIDVTĮ nuostatas. Sveikatos apsaugos ministras 2017 m. birželio 18 d. patvirtintos patikslintos išvados pagrindu priėmė įsakymą Nr. K-552 „Dėl A. P. Lietuvos Respublikos viešųjų ir privačių interesų derinimo valstybinėje tarnyboje įstatymo nuostatų pažeidimo“, kurį pareiškėjas apskundė. Vilniaus apygardos administracinis teismas 2019 m. balandžio 18 d. sprendimu administracinėje byloje Nr. eI-105-208/2019 atmetė pareiškėjo skundą, dėl minėto teismo sprendimo pareiškėjas padavė apeliacinį skundą (administracinė byla Nr. eA-1983-1062/2020).

16. Teismas, spręsdamas dėl pareiškėjo abejonių dėl VTEK narių nešališkumo pagrįstumo, pritarė atsakovo pozicijai, kad pareiškėjas nepateikė objektyvių duomenų, VIPIDVTĮ prasme patvirtinančių tiesioginį ir akivaizdų VTEK narių privatų interesą pareiškėjo atžvilgiu. Teismas nenustatė, kad tarp pareiškėjo ir VTEK (ar jos narių) vyksta teisminis ginčas. Minėtas 2019 m. balandžio 18 d. teismo sprendimas nėra įsiteisėjęs, be to, minėtoje byloje VTEK (ar jos nariai) nėra proceso šalis. Minėtas teisminis ginčas nėra susijęs su VTEK narių privačiais interesais, todėl nesudarė pagrindo jiems nusišalinti. Atsakovą ir pareiškėją sieja santykiai, kylantys tik iš tarnybinės veiklos, todėl tarnybinės funkcijos / veikla nėra pagrindas VTEK nariams nusišalinti. VTEK sprendimas, kuriuo buvo pritarta ministerijos išvadai, susijęs ne su VTEK narių asmeniniais / privačiais interesais, o su jų tarnybinių funkcijų atlikimu. Vien ta aplinkybė, kad VTEK nariai, kuriems įstatymu pavesta nagrinėti viešųjų ir privačių interesų derinimo klausimus, jau yra sprendę su pareiškėjo interesais susijusį ginčą, nėra pakankama konstatuoti jų šališkumą. VTEK, spręsdama klausimą dėl tyrimo pareiškėjo atžvilgiu pradėjimo bei priimdama Sprendimą, nevertino savo ankstesnių sprendimų / veiksmų, priimtų vykdant tarnybines pareigas. Be to, teismui nepateikti duomenys, patvirtinantys, kad skundą atsakovui padavusi RVUL direktorė J. K. yra susijusi su VTEK narių privačiais interesais. Taigi, pareiškėjo spėliojimai ir prielaidos negalėjo būti objektyviu pagrindu VTEK nariams nusišalinti.

17. Teismas dėl Sprendime konstatuotų pažeidimų, apžvelgęs teismų praktiką dėl VIPIDVTĮ 11 straipsnio taikymo, pažymėjo, kad advokatė L. A. nuo 2017 metų pareiškėjui, kaip privačiam asmeniui, teikė teisines paslaugas, atstovavo jį civilinėse ir administracinėse bylose. Pareiškėjas, 2018–2019 metais turėdamas sutartinių (atstovavimo) privataus pobūdžio teisinių santykių su advokate ir eidamas pareigas RVUL, pasirašė dokumentus (2018 m. spalio 11 d. sąskaitą-faktūrą Nr. 253, 2019 m. gegužės 31 d. sąskaitą-faktūrą Nr. 305, 2019 m. kovo 7 d. teisinių paslaugų teikimo sutartį Nr. 2019/03/07/01/22B-11), tiesiogiai susijusius su advokate, kuri susijusi su jo privačiais interesais. Teismas atmetė pareiškėjo argumentus, jog pasirašymas anksčiau minėtuose dokumentuose laikytinas vien formaliu veiksmu. Pareiškėjo parašai ant sutarties ir sąskaitų-faktūrų laikytini veiksmais, kuriais asmuo išreiškė savo valią ir dalyvavo priimant sprendimą, susijusį su jo privačiais interesais, ir tokie veiksmai visa apimtimi patenka į VIPIDVTĮ nuostatų taikymo dispoziciją, todėl pareiškėjui kelia interesų konfliktą. Atsakovas pagrįstai pripažino, kad pareiškėjas, būdamas sutartiniuose / atstovavimo santykiuose asmeniniais klausimais su advokate ir eidamas RVUL (duomenys neskelbtini) pareigas, pasirašydamas tiesiogiai su advokate susijusius dokumentus, turėjo nusišalinti, bet to nepadarė. Pareiškėjas, siekdamas išvengti viešųjų ir privačių interesų konflikto, galėjo sprendimo dėl tikslingumo priėmimą / atstovavimo sutarties tarp RVUL ir advokatės bei finansinių dokumentų pasirašymą deleguoti savo pavaduotojui ar kitam ligoninės administracijos subjektui, kuris nebūtų susaistytas asmeniniais ryšiais su advokate. Teismas akcentavo, jog byloje nėra įrodymų, kad pareiškėjas apie ketinimus priimti anksčiau nurodytus sprendimus, t. y. pasirašyti finansinius dokumentus ir teisinių paslaugų teikimo sutartį, pagal pavaldumą informavo sveikatos apsaugos ministrą. Ankstesniu klausimu iš Sveikatos apsaugos ministerijos gautas atsakymas apie ministerijai suteiktus įgaliojimus nereiškia, kad, esant kitam intereso konfliktu atvejui, nebereikia nusišalinti. Remiantis teismų praktika, vien aplinkybė, kad pareiškėjas turėjo vykdyti jam teisės aktų numatytas funkcijas, savaime nereiškia, kad pareiškėjo veiksmai buvo formalaus pobūdžio ar neišvengiami, priešingai, pareiškėjas turėjo VIPIDVTĮ numatytą pareigą imtis aktyvių veiksmų, tačiau jų neatliko ir neišvengė interesų konflikto situacijos.

18. Teismas, vertindamas, ar atsakovas nepažeidė terminų, atsižvelgė į atsakovo paaiškinimus, kad klausimas dėl tyrimo pareiškėjo atžvilgiu pratęsimo buvo nagrinėjamas 2019 m. gruodžio 9 d. parengiamajame posėdyje ir gruodžio 11 d. posėdyje. VTEK tyrimo terminą pratęsė 2019 m. gruodžio 11 d. posėdyje. Tyrimas neužtruko maksimalaus – 6 mėnesių – termino, t. y. tyrimas užbaigtas nepažeidžiant VTEKĮ nuostatų (17 ir 18 str., 26 str. 2 d.). Teismas sutiko su atsakovo pozicija, kad atliekamas tyrimas nebuvo elementarus / nesudėtingas ir formalus privačių interesų deklaravimo pažeidimas, nes interesų konflikto situacija nebuvo grindžiama per akivaizdžius ryšius, kurie numatyti VIPIDVTĮ 6 straipsnio 1 dalies 1–6 punktuose. Taigi, atsakovas, pratęsdamas tyrimo terminą, nepadarė pažeidimų.

19. Teismas, atsižvelgęs į VIPIDVTĮ 6 straipsnio 1 dalies 7 punkto nuostatas, akcentavo, jog vien tai, kad atsakovas nevertino ir nekonstatavo, jog pareiškėjas pažeidė privačių interesų deklaravimo reikalavimus, nes deklaracijoje nenurodė minėtos advokatės, nėra pagrindas konstatuoti, kad atsakovas neturėjo teisės vertinti, ar pareiškėjas, eidamas pareigas RVUL ir spręsdamas klausimus, susijusius su advokate, nepateko į interesų konflikto situaciją. Tai, kad šie (kiti) duomenys ar aplinkybės nėra deklaruoti privačių interesų deklaracijoje, nereiškia, jog asmuo gali dalyvauti priimant sprendimą jų atžvilgiu.

20. Teismas priėjo prie išvados, kad nėra pagrindo tenkinti skundą. Kadangi pareiškėjo skundas atmestinas, jis neįgijo teisės į bylinėjimosi išlaidų atlyginimą.

III.

21. Pareiškėjas A. P. apeliaciniame skunde prašo panaikinti Vilniaus apygardos administracinio teismo 2020 m. gegužės 12 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą – tenkinti jo skundą.

22. Pareiškėjas mano, kad teismas netinkamai aiškino ir taikė materialiosios teisės normas, pažeidė proceso teisės normas, todėl neteisingai išsprendė bylą. Pažymi, kad teismas, konstatuodamas, jog pareiškėjas turėjo nusišalinti nuo su advokate susijusių dokumentų pasirašymo, sprendime nenurodė konkretaus pagal VIPIDVTĮ deklaruotino pareiškėjo intereso. Nei Sprendime, nei teismo sprendime nenurodytas ginčui aktualus pareiškėjo privatus interesas, todėl nepagrįsta teigti, jog advokatė yra susijusi su jo privačiais interesais. Pareiškėjas pakartoja, jog aplinkybė, kad jis savo privačių interesų deklaracijoje nepateikė duomenų apie advokatę L. A., nebuvo pripažinta įstatymo pažeidimu. Pareiškėjas neturi jokio suinteresuotumo jį atstovavusios advokatės atžvilgiu, jis neturėjo pareigos deklaruoti su advokate susiklosčiusių teisinių santykių, todėl teismo išvados dėl Sprendimo pagrįstumo neatitinka VIPIDVTĮ 3 straipsnio 1 dalies 2 punkto, 11 straipsnio 1 ir 2 dalių, 2 straipsnio 2 ir 4 dalių ir 4 straipsnio 1 dalies nuostatų bei teismų praktikos (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2013 m. spalio 21 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A756-1601/2013). Pareiškėjas tvirtina, kad teismo sprendime pacituota Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktika dėl VIPIDVTĮ 11 straipsnio aiškinimo ir taikymo jau pakeista (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2020 m. birželio 3 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-1983-1062/2020). Nepaisydamas dabartinės teismų praktikos, teismas skundžiamoje nutartyje nepagrįstai nevertino kiekvieno konkretaus pareiškėjo veiksmo ir sprendimo, nenustatinėjo, ar jo veiksmai sukelia interesų konfliktą pagal VIPIDVTĮ. Pastarųjų aplinkybių Sprendime netyrė ir atsakovas. Pareiškėjas taip pat pakartoja savo argumentus, jog jis nepriėmė jokių sprendimų dėl minėtos advokatės, o tik pasirašė jam pateiktus dokumentus ir neturėjo galimybės nusišalinti nuo tokių veiksmų atlikimo (žr. sveikatos apsaugos ministro 2017 m. rugsėjo 8 d. rašte Nr. (1.1.2a142)10-7288 išdėstytą poziciją). Teismas, nurodydamas, kad pareiškėjas ginčo veiksmų atlikimą galėjo pavesti kitiems ligoninės darbuotojams, iš esmės pasiūlė pareiškėjui pažeisti VIPIDVTĮ reikalavimus (13 str. 1 d.).

23. Pareiškėjas pakartoja, kad Sprendimas priimtas pažeidžiant terminą, kadangi tyrimo atlikimo terminas suėjo 2019 m. gruodžio 18 d. Atsakovo paaiškinimai, jog termino pratęsimo klausimas buvo svarstomas posėdžiuose, nepagrįsti įrodymais, byloje nepateiktas pranešimas apie tokio klausimo svarstymą (Darbo reglamento 76 p.), pareiškėjui nesudaryta galimybė dalyvauti posėdyje (VTEKĮ 16¹ str. 5 d.). Pareiškėjas apie termino pratęsimą sužinojo 2020 m. sausio 22 d., gavęs Sprendimą. Be to, nebuvo pagrindo pratęsti terminą, nes tyrimo informacija negausi, nebuvo poreikio aiškintis papildomas aplinkybes, tyrimas nesudėtingas pvz., VTEK reikėjo tik nustatyti, kokiose bylose advokatė atstovavo pareiškėjui ir kada, nebuvo būtina tirti visų bylų procesinių ir teismo dokumentų). Atsakovas nuo 2019 m. spalio 4 d. iki 2019 m. gruodžio 2 d. neatliko jokių veiksmų ir tik vėliau kreipėsi į RVUL dėl papildomų dokumentų pateikimo. Institucijos neveikimas negali būti pateisinama priežastis terminui pratęsti.

24. Pareiškėjas pakartoja abejones dėl VTEK narių nešališkumo. Teigia, kad komisijos narių nešališkumo reikalavimas (VTEKĮ 9 str. 2 d.) yra daug platesnės apimties nei interesų konflikto sąvoka. Teismas neįvardijo, kurios iš skunde nurodytų aplinkybių nelaikytinos kitomis priežastimis, galinčiomis turėti įtakos klausimo nagrinėjimo nešališkumui. Pareiškėjas pakartoja, kad, priimant Sprendimą, byla dėl sveikatos apsaugos ministro 2017 m. birželio 18 d. įsakymo Nr. K-552, kurio priėmimo procedūroje dalyvavo tie patys VTEK nariai, buvo nagrinėjama teisme. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas 2020 m. birželio 3 d. nutartimi iš esmės pripažino, kad VTEK patvirtino neteisėtą ir nepagrįstą išvadą pareiškėjo atžvilgiu. Teisinis santykis tarp pareiškėjo ir VTEK narių tęsiasi, nes dalis minėtos administracinės bylos grąžinta nagrinėti pirmosios instancijos teismui. Pareiškėjas tvirtina, kad teismas nepaneigė ir aplinkybių dėl skundą padavusios RVUL direktorės J. K. ir kai kurių VTEK narių darbo toje pačioje įstaigoje – Mykolo Romerio universitete, tarp jų susiklosčiusių kolegiškų santykių. Teismas nepasisakė dėl pareiškėjo argumentų, susijusių su pažeista nu(si)šalinimo klausimų sprendimo tvarka. Vėlesniu savo nusišalinimu VTEK nariai patvirtino, jog jie negali dalyvauti priimant Sprendimą. Darbo reglamente nenumatyta galimybė kitiems VTEK nariams nepriimti narių nusišalinimo, todėl sprendimas nepriimti nusišalinimo neteisėtas. Nenušalinus pareiškėjo nurodytų VTEK narių, nebuvo užtikrintas objektyvus ginčo aplinkybių įvertinimas.

25. Atsakovas Lietuvos Respublikos vyriausioji tarnybinės etikos komisija atsiliepime į apeliacinį skundą prašo atmesti pareiškėjo apeliacinį skundą.

26. Atsakovo įsitikinimu, tiek Sprendime, tiek teismo sprendime aiškiai įvardijama aplinkybė, kuri tiesiogiai ir akivaizdžiai susijusi su pareiškėjo privačiais interesais ir dėl kurios jis, eidamas pareigas RVUL, privalėjo nusišalinti nuo teisinių paslaugų teikimo sutarties bei sąskaitų-faktūrų pasirašymo. Pareiškėją ir advokatę siejantys asmeninio pobūdžio sutartiniai / atstovavimo santykiai pagrindžia jo suinteresuotumą bei šališkumą sprendžiant RVUL tarnybinio pobūdžio klausimus, minėtos aplinkybės eiliniam piliečiui galėtų sukelti klausimų. Pažymėta, kad valstybinėje tarnyboje dirbančiam asmeniui interesų konfliktas gali kilti ir dėl kitų duomenų, kurių VIPIDVTĮ aiškiai neįvardija (VIPIDVTĮ 6 str. 1 d. 7 p.). Atsakovas šiuo atveju ne šabloniškai identifikavo interesų konfliktą keliančias aplinkybes, bet įvertino pareiškėjo ir advokatės tarpusavio ryšį, paaiškino, kodėl šis ryšys laikytinas privačiu, minėti veiksmai pareikalavimo papildomų laiko resursų, teisinio reguliavimo analizės bei jos taikymo. VIPIDVTĮ įtvirtinti deklaravimo ir interesų konflikto pažeidimai yra savarankiški, todėl siekiant konstatuoti, jog asmuo patekto į interesų konflikto situaciją, nebūtina konstatuoti ir deklaravimo reikalavimų pažeidimą. Atsakovas, vadovaudamasis VIPIDVTĮ 11 straipsnio 1 dalimi bei teismų praktika, tvirtina, kad pareiškėjo parašai ant dokumentų, kurie yra tiesiogiai susiję su jam privačiame gyvenime atstovaujančia advokate, laikytini veiksmais, kuriais jis išreiškė savo valią ir dalyvavo priimant sprendimą. Pareiškėjas turėjo nusišalinti nuo tokių veiksmų atlikimo ir bet kokia forma vengti juos atlikti. Nu(si)šalinimo klausimus turi spręsti subjektai, kurie priima / atleidžia valstybinėje tarnyboje dirbantį asmenį į pareigas, sprendžia jo drausminės atsakomybės klausimus ir pan. Nėra pagrindo pripažinti, jog Sveikatos apsaugos ministerijos 2017 m. rugsėjo 8 d. raštas buvo skirtas ne vienam atvejui. Atsakovo nuomone, teismų praktika dėl VIPIDVTĮ 11 straipsnio nuostatų taikymo nėra pasikeitusi, kadangi ir šiuo metu pažeidimo konstatavimui užtenka formalaus fakto, kad valstybinėje tarnyboje dirbantis asmuo dalyvavo priimant jam interesų konfliktą keliantį sprendimą, t. y. nebūtina konstatuoti, jog asmuo turėjo / gavo ar planavo gauti asmeninės materialinio ar kitokio pobūdžio naudos.

27. Atsakovas dėl termino pratęsimo pakartotinai paaiškina, kad visi klausimai, dėl kurių jis ketina priimti sprendimus, visada aptariami parengiamuosiuose posėdžiuose, kurie nėra protokoluojami / fiksuojami. Ginčui aktualiu atveju sprendimas dėl termino pratęsimo buvo išnagrinėtas parengiamajame posėdyje, pristatytas ir priimtas 2019 m. gruodžio 11 d. posėdyje. 2019 m. gruodžio 11 d. posėdyje nebuvo sprendžiamas klausimas iš esmės dėl pareiškėjo elgesio atitikties teisės aktų reikalavimams, todėl pareiškėjas nebuvo kviečiamas į posėdį. Sprendimo pratęsti terminą priėmimą lėmė tai, kad pareiškėjo atvejis nebuvo paprastas / elementarus. Pareiškėjo nurodyta aplinkybė, jog tam tikrą laiką nebuvo atliekami jokie veiksmai, nepatvirtina, jog tyrimas nevyko arba vyko pažeidžiant teisės normas. Atsakovas pabrėžia, kad tyrimo laikas taip pat buvo skirtas faktinių aplinkybių nustatymui, teisės aktų analizei, teismų praktikos paieškai bei vertinimui, VTEK narių susipažinimui su medžiaga ir pan. Pareiškėjo veiksmų tyrimas nebuvo tik vienareikšmiškai aiškus vienos aplinkybės vertinimas. Pareiškėjo abejonės dėl tyrimo eigos ir bylos paprastumo paremtos tik jo subjektyviu vertinimu. Dėl termino pratęsimo pareiškėjo statusas nepablogėjo, nebuvo apribota jo teisė į gynybą ar pan.

28. Atsakovas pakartoja, kad pareiškėjo pretenzijos dėl VTEK narių nešališkumo nepagrįstos. VTEK yra specialus subjektas, todėl tas pats asmuo jai gali būti skundžiamas kelis kartus, tų pačių narių dalyvavimas tyrime nepaneigia jų nešališkumo. Faktas, kad J. K. ir kai kurie VTEK nariai dirba / dirbo toje pačioje įstaigoje, savaime nepatvirtina jų asmeninių ryšių. 2020 m. sausio 15 d. posėdyje VTEK nariai, prieš priimant Sprendimą, nusišalino tik dėl pareiškėjo pateikto nušalinimo, o ne dėl to, kad jautėsi asmeniškai suinteresuoti ar šališki. Klausimas dėl konkretaus nario nusišalinimo buvo sprendžiamas šiam nariui išėjus iš posėdžių salės. Nusišalinę asmenys tvirtino, jog jie asmeniškai nepažįsta nei pareiškėjo, nei J. K. Nusišalinimo klausimas buvo išspręstas teisės aktų nustatyta tvarka, todėl pripažintina, kad Sprendimą priėmė nešališka, objektyvi ir asmeniškai nesuinteresuota VTEK.

Motyvuojamoji dalis

konstatuoja:

IV.

29. Nagrinėjamoje byloje ginčas kilo dėl VTEK sprendimo, kuriuo pripažinta, kad asmuo, eidamas ligoninės (duomenys neskelbtini) pareigas ir pasirašęs teisinių paslaugų sutartį bei sąskaitas faktūras su advokate, atstovavusia jam kaip privačiam asmeniui civilinėse ir administracinėse bylose, pažeidė Įstatymo 3 straipsnio 1 dalies 2 punkto bei 11 straipsnio 1 ir 2 dalių nuostatas, teisėtumo ir pagrįstumo.

30. Pagal Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 140 straipsnio 1 dalį teismas, apeliacine tvarka nagrinėdamas bylą, patikrina pirmosios instancijos teismo sprendimo teisėtumą ir pagrįstumą, neperžengdamas apeliacinio skundo ribų. Byloje nenustatytos aplinkybės, dėl kurių turėtų būti peržengtos apeliacinio skundo ribos, bei nenustatyti sprendimo negaliojimo pagrindai, nurodyti ABTĮ 146 straipsnio 2 dalyje (ABTĮ 140 str. 2 d.), todėl apeliacinės instancijos teismas šią bylą apeliacine tvarka nagrinėja ir patikrina pirmosios instancijos teismo sprendimo teisėtumą ir pagrįstumą, neperžengdamas apeliacinio skundo ribų.

31. Iš Sprendimo matyti, kad pareiškėjas yra kaltinamas pažeidęs Lietuvos Respublikos viešųjų ir privačių interesų derinimo valstybinėje tarnyboje įstatymo 11 straipsnio 1 dalį ir 2 dalį. Paminėtos teisės normos, galiojusias ginčo teisinių santykių susiklostymo metu (2018 m. spalio 11 d. – 2019 m. gegužės 31 d.) nustatė, kad asmeniui, dirbančiam valstybinėje tarnyboje, draudžiama dalyvauti rengiant, svarstant ar priimant sprendimus arba kitaip paveikti sprendimus, kurie sukelia interesų konfliktą; prieš pradedant tokio sprendimo rengimo, svarstymo ar priėmimo procedūrą arba pačios procedūros metu asmuo, dirbantis valstybinėje tarnyboje, privalo informuoti savo institucijos vadovą ar institucijos vadovo įgaliotą atstovą arba kolegialią valstybės ar savivaldybės instituciją, kurios nariu jis yra, ir asmenis, kurie kartu dalyvauja rengiant, svarstant ar priimant sprendimą, apie esamą interesų konfliktą, pareikšti apie nusišalinimą ir jokia forma nedalyvauti toliau rengiant, svarstant ar priimant sprendimą. Šiose teisės normose panaudota speciali sąvoka „interesų konfliktas“ yra išaiškinta Įstatymo 2 straipsnio 2 ir 4 dalyje: interesų konfliktas – situacija, kai valstybinėje tarnyboje dirbantis asmuo, atlikdamas pareigas ar vykdydamas pavedimą, privalo priimti sprendimą ar dalyvauti jį priimant, ar įvykdyti pavedimą, kurie susiję ir su jo privačiais interesais; privatūs interesai – asmens, dirbančio valstybinėje tarnyboje, (ar jam artimo asmens) asmeninis turtinis ar neturtinis suinteresuotumas, galintis turėti įtakos sprendimams atliekant tarnybines pareigas.

32. Iš skundžiamo Sprendimo matyti, kad jame yra atskleisti pareiškėjo asmeniniai privatūs konkretūs ryšiai su advokate L. A., aprašytas akivaizdus interesų konfliktas, kai pareiškėjas turėdamas asmeninių privataus pobūdžio sutartinių ryšių su advokate, kuri nuo 2017 metų iki šiol kaip privačiam asmeniui jo asmeniniais klausimais atstovauja civilinėse ir administracinėse bylose bendros kompetencijos ir administraciniuose teismuose, ir, eidamas tarnybines pareigas RVUL, pasirašė dokumentus (sąskaitas-faktūras, teisinių paslaugų teikimo sutartį), tiesiogiai susijusius su paminėta advokate. Teismas išnagrinėjęs bylos medžiagą vertina, kad skundžiamame Sprendime yra tinkamai atskleisti pareiškėjo privatūs interesai, jo asmeninis suinteresuotumas ir interesų konfliktas ir priešingus apeliacinio skundo argumentus atmeta.

33. Apeliantas teigia, kad atsakovas ir pirmosios instancijos teismas, aprašydamas asmens privačius interesus, privalėjo įvardinti konkretų Įstatyme nustatytą deklaruotiną A. P. privatų interesą. Dėl šių apelianto argumentų teismas pažymi, kad Įstatymo 6 straipsnio 1 dalyje yra nurodyta, kokius duomenis deklaracijoje privalo nurodyti deklaruojantis asmuo, kur, be kita ko, 7 punkte nurodyta, kad būtina nurodyti „duomenis, dėl kurių gali kilti interesų konfliktas“. Taip pat 7 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad jeigu atsirado naujų šio įstatymo 6 straipsnio 1 dalyje išvardytų duomenų ar pasikeitė pateiktoje deklaracijoje nurodyti duomenys, deklaruojantis asmuo privalo deklaraciją patikslinti per 30 kalendorinių dienų nuo duomenų pasikeitimo ar naujų duomenų atsiradimo dienos. Sistemiškai aiškinant Įstatymo 6, 7, 2 straipsnio 2 ir 4 dalyse išdėstytas teisės normas yra akivaizdu, kad įstatymo leidėjas nenustatė aplinkybių, keliančių interesų konfliktą, baigtinio ir galutinio sąrašo. Pagal paminėtas teisės normas interesų konfliktas gali kilti dėl įvairių, tiesiogiai Įstatyme neįvardintų, aplinkybių. Šios aplinkybės nustatytinos ir analizuotinos kiekvieno konkretaus atvejo metu.

34. Be to, Įstatymas nenustato, kad siekiant konstatuoti, jog asmuo pateko į intereso konflikto situaciją, būtina tuo pačiu (arba prieš tai) konstatuoti ir interesų deklaravimo reikalavimų pažeidimą. Apelianto teiginiai, kad tam, kad būtų konstatuotas Įstatymo 3 straipsnio 1 dalies 2 punkto bei 11 straipsnio 1 ir 2 dalies nuostatų pažeidimas būtina nustatyti, jog asmuo aplinkybes keliančias interesų konfliktą būtų deklaravęs privačių interesų deklaracijoje akivaizdžiai prieštarauja aukščiau nurodytoms teisės normoms ir Įstatymo 1 straipsnyje įtvirtintiems tikslams bei uždaviniams: suderinti valstybinėje tarnyboje dirbančių asmenų privačius ir visuomenės viešuosius interesus, užtikrinti, kad priimant sprendimus pirmenybė būtų teikiama viešiesiems interesams, įtvirtinti priimamų sprendimų nešališkumą ir užkirsti kelią atsirasti bei plisti korupcijai valstybinėje tarnyboje.

35. Apeliantas teigia, kad jis sprendimų advokatės L. A. atžvilgiu nepriiminėjo. Dėl šių apelianto argumentų teismas primena, kad Įstatymo 11 straipsnio 1 dalis nustato, kad asmeniui, dirbančiam valstybinėje tarnyboje, draudžiama dalyvauti rengiant, svarstant ar priimant sprendimus arba kitaip paveikti sprendimus, kurie sukelia interesų konfliktą. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas yra pažymėjęs, kad Įstatymo 11 straipsnyje nustatyta asmens, dirbančio valstybinėje tarnyboje, pareiga nusišalinti nuo dalyvavimo rengiant, svarstant ar priimant sprendimus arba kitaip paveikti sprendimus, kurie sukelia interesų konfliktą, neturėtų būti suprantama pernelyg siaurai, o sprendimo priėmimas neturėtų būti suprantamas tik kaip galutinio sprendimo priėmimas remiantis konkrečią sritį reguliuojančiu detaliu reglamentavimu (žr., pvz., 2018 m. balandžio 12 d. administracinę byla Nr. eA-554-602/2018). Akivaizdu, kad bet koks veiksmas (derinimas, vizavimas, pasirašymas, balsavimas, dalyvavimas nagrinėjant ir pan.), kuriose sprendžiamas klausimas, susijęs su asmens privačiais interesais yra traktuojamas kaip elgesys, kuris kelia asmeniui interesų konfliktą, todėl jis turi nusišalinti ir bet kokia forma vengti atlikti paminėtus veiksmus. Teismas pažymi, kad tiek teisinių paslaugų teikimo sutartimi, tiek buhalteriniuose dokumentuose išreiškiama įstaigos vadovo valia, jais sukeliamos pasekmės institucijai, todėl teismo nuomone, vadovas pasirašydamas atitinkamus buhalterinius dokumentus, tiek teisinių paslaugų teikimo sutartį atliko veiksmus, kuriais išreiškė savo valią ir dalyvavo priimant sprendimą, susijusį su jo privačiais interesais.

36. Įstatymo 11 straipsnio 1 dalyje ir 2 dalyje užfiksuotas imperatyvas jokia forma nedalyvauti rengiant, svarstant ar priimant sprendimą, kurie sukelia interesų konfliktą, yra privalomas pareiškėjui nepaisant to, kad jis buvo ligoninės vadovas. Apeliacinio skundo argumentai nepagrindžia, kad ši pareiga jam nebuvo privaloma dėl to, kad jis buvo institucijos vadovas. Pareiškėjas, būdamas ligoninės vadovu, turėjo realius administracinius įgalinimus išvengti šio konflikto, informuojant asmenį paskyrusį jį į pareigas ir nusišalinant ar pavedant atitinkamus klausimus spręsti kitiems asmenims ar kitu teisėtu būdu (žr. taip pat Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2016 m. gruodžio 8 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-1688-438/2016).

37. Iš apeliacinio skundo seka, kad apelianto nuomone tyrimą dėl A. P. veiksmų atitikties Įstatymo reikalavimams priėmė šališki VTEK nariai ir pirmininkas. Apeliacinės instancijos teismas, įvertinęs apeliacinio skundo argumentus, daro išvadą, kad šie apelianto argumentai neįrodyti. Pirmosios instancijos teismas teisingai nurodė, kad A. P. nepateikė objektyvių duomenų, Įstatymo prasme patvirtinančių tiesioginį ir akivaizdų VTEK narių privatų interesą pareiškėjo atžvilgiu. Šioje byloje nagrinėjamo ginčo atžvilgiu esminės bylos aplinkybės yra tos, kad tarp komisijos narių ir pareiškėjo nėra teisminių ginčių, VTEK sprendimai pareiškėjo atžvilgiu yra susiję ne su VTEK narių privačiais interesais, o tik tarnybinių funkcijų atlikimu. Komisijos nariams nekyla jokios teisinės pasekmės dėl teismo sprendimo byloje, susijusioje su Sveikatos apsaugos ministro įsakymo Nr. K-552 panaikinimu. Pareiškėjas neįrodė, kad skundžiami VTEK nariai ir J. K. yra asmeniškai pažįstami ar juos sieja civilinio ar kito pobūdžio asmeniniai santykiai. Vien tik faktas, kai kurie VTEK nariai ankščiau dirbo, ar tebedirba universitete, kuriame taip pat dirba ir ligoninės direktorė, nesudaro pagrindo nusišalinti VTEK nariams.

38. Byloje įrodyta, kad Komisija tyrimo terminą pratęsė 2019 m. gruodžio 11 d. posėdyje. Taigi, tyrimas neužtruko maksimaliai teisės akte leistino 6 mėnesių termino, t. y. tyrimas užbaigtas nepažeidžiant Įstatymo nustatyto tyrimo ištyrimo termino. Teismas nenustatė, kad VTEK tyrimą vilkino. Apeliacinio skundo argumentai, kad terminas pratęstas neteisėtai, nėra pagrįsti įstatymu ir yra subjektyvus pareiškėjo vertinimas. Kada apeliantas sužinojo apie termino pratęsimą nėra esminė aplinkybė šioje byloje.

39. Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija, apibendrindama šioje nutartyje aptartas bylos faktines ir teisines aplinkybes, konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai įvertino byloje surinktus įrodymus ir nustatė teisiškai reikšmingas aplinkybes bylai išspręsti, teisingai pritaikė ginčo santykius reglamentuojančias teisės normas, nenukrypo nuo Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikos. Pareiškėjo apeliacinio skundo argumentai nepaneigia pirmosios instancijos teismo sprendimo išvadų pagrįstumo ir teisėtumo, pirmosios instancijos teismo sprendimas yra pagrįstas bylos faktais ir teisės aktų normomis, todėl jis paliekamas nepakeistas, o apeliacinis skundas atmetamas.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 144 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teisėjų kolegija

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Pareiškėjo A. P. apeliacinį skundą atmesti.

Vilniaus apygardos administracinio teismo 2020 m. gegužės 12 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Nutartis neskundžiama.