Vilniaus miesto apylinkės teismo sprendimas

Atsakovė VšĮ Respublikinė Vilniaus universitetinė ligoninė atsiliepimo į ieškinį nepateikė, jos atstovai į teismo posėdį taip pat neatvyko.

Šios civilinės bylos duomenimis nustatyta, kad ieškovas yra VšĮ Respublikinės Vilniaus universitetinės ligoninės direktorius, taip pat papildomai dirba šios ligoninės gydytoju ortopedu traumatologu Traumatologijos skyriuje ir Planinės pagalbos skyriuje (el. b. t. 1 psl. 6-9, 11-22). LR Sveikatos apsaugos ministras 2017 m. birželio 7 d. priėmė įsakymą Nr. V-669 „Dėl lėšų skyrimo iš privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžeto rezervo 2017 metais“, kuriuo sveikatos priežiūros įstaigoms skyrė lėšas iš privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžeto rezervo rizikos valdymo dalies (Įsakymo 1 punktas) ir rekomendavo sveikatos priežiūros įstaigoms dalį šių lėšų naudoti sveikatos priežiūros įstaigose dirbančių gydytojų ir slaugytojų darbo pagrindinio darbo užmokesčio pastoviajai daliai didinti (Įsakymo 2 punktas) (el. b. t. 1 psl. 10 ). Atsižvelgdamas į šią rekomendaciją, ieškovas, kaip Ligoninės direktorius, 2017 m. liepos 28 d. įsakymu Nr. V-198, 2017 m. spalio 4 d. įsakymu Nr.V-259 ir 2017 m. spalio 23 d. įsakymu Nr. V-274 visiems Ligoninės gydytojams ir slaugytojams be išimties skyrė 6 proc. dydžio priedą prie pareiginės algos laikotarpyje nuo 2017 m. liepos 1 d. iki 2017 m. gruodžio 31 d., papildomai nurodydamas, kad „Gydytojui ortopedui traumatologui dr. A. P. išmokėti tik gavus ligoninės steigėjo, LR sveikatos apsaugos ministerijos, pritarimą.“ (el. b. t. 1 psl. 11-22). 2017 m. liepos 28 d. ieškovas kreipėsi į LR sveikatos apsaugos ministrą, prašydamas priimti sprendimą dėl darbo užmokesčio jam, kaip gydytojui ortopedui traumatologui, padidinimo (el. b. t. 1 psl. 194). 2017 m. spalio 31 d. rašte Nr. (1.1.21-60)10-8790 LR Sveikatos apsaugos ministerija atsakė, kad „... atsižvelgdami į tai, kad kitiems ligoninės darbuotojams skiriami priedai prie darbo užmokesčio terminuotai, todėl priedas dalyje dėl papildomo darbo gydytoju Jums neskiriamas.“ (el. b. t. 1 psl. 23).

Šioje byloje atsakovas yra juridinis asmuo, kurio teisinė forma yra viešoji įstaiga. Juridinių asmenų, kurių teisinė forma yra viešoji įstaiga, steigimą, valdymą, veiklą, pertvarkymą ir likvidavimą reglamentuoja Viešųjų įstaigų įstatymas. Viešoji įstaiga savo veikloje vadovaujasi savo įstatais, Lietuvos Respublikos civiliniu kodeksu, Viešųjų įstaigų įstatymu ir kitais įstatymais bei kitais teisės aktais (Viešųjų įstaigų įstatymo 2 straipsnio 4 dalis). Viešųjų įstaigų įstatymo 9 straipsnio 4 dalyje nustatyta, kad viešosios įstaigos vadovas organizuoja viešosios įstaigos veiklą ir veikia viešosios įstaigos vardu santykiuose su kitais asmenimis, sudaro ir nutraukia darbo sutartis su viešosios įstaigos darbuotojais. VšĮ Respublikinės Vilniaus universitetinės ligoninės įstatų (toliau – Įstatai) administracijos vadovo - direktoriaus, teises ir pareigas nustato 55 punktas. Direktoriaus pareigoms priskiriama sudaryti su darbuotojais darbo sutartis bei jas nutraukti (Įstatų 55.5 punktas), suderinus su stebėtojų taryba, tvirtinti Įstaigos darbuotojų darbo apmokėjimo tvarką, neviršijant Savininko patvirtinto darbo užmokesčio fondo (Įstatų 55.8 punktas) (el. b. t. 1 psl. 24-33). Nurodytos Įstatų nuostatos yra pakartotos ir Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2013-03-21 įsakymu Nr. N-291 patvirtintos direktoriaus pareiginės instrukcijos 5.3, 5.12 punktuose (el. b. t. 7 psl. 36-37). VšĮ Respublikinės Vilniaus universitetinės ligoninės darbuotojų darbo užmokesčio sandarą, jo nustatymo principus ir mokėjimo tvarką nustato 2014-05-30 VšĮ Respublikinės Vilniaus universitetinės ligoninės direktoriaus įsakymu Nr. V1-17 patvirtintas VšĮ Respublikinės Vilniaus universitetinės ligoninės darbuotojų darbo apmokėjimo tvarkos aprašas (toliau – Aprašas, Tvarkos aprašas) (el. b. t. 1 psl. 38-54). Aprašo 8.2 punkte nustatyta, kad darbo užmokestis - tai visos darbuotojo pajamos, gaunamos už darbą, atliekamą pagal darbo sutartį su Ligonine, t.y. pareiginė alga, priedai, priemokos, premijos; pareiginė alga – fiksuotas pinigų kiekis per mėnesį, numatytas darbo sutartyje už darbą, einant konkrečias pareigas (darbo vietoje), kai yra saugios ir sveikos sąlygos (Aprašo 8.3. punktas); priedas – darbo užmokesčio sudedamoji dalis, numatyta teisės aktų ir šiame Tvarkos apraše (Aprašo8.5. punktas); priemoka – darbo užmokesčio sudedamoji dalis, tiesiogiai susijusi su darbo sąlygomis ir papildomų funkcijų (darbų, pareigų) atlikimu (Aprašo 8.6. punktas). Materialinė paskata, nustatyta šiame Apraše, vadinama premija (Aprašo 8.9. punktas). Aprašo 10 punkte nustatyta, kad priedai, priemokos darbuotojams gali būti nustatomi ir skiriami konkrečiam laikotarpiui, bet ne ilgesniam kaip iki kalendorinių metų pabaigos.

Atsisakymą skirti ieškovui priedą atsakovė Sveikatos apsaugos ministerija aiškina tuo, jog, kaip patvirtina bylos duomenys, 2017-08-04 įsakymu Nr. K-552 „Dėl A. P. Lietuvos Respublikos viešųjų ir privačiųjų interesų derinimo valstybinėje tarnyboje įstatymo nuostatų pažeidimo“ A. P., kaip Ligoninės direktorius, buvo pripažintas pažeidusiu šio įstatymo nuostatas (el. b. t. 1 psl. 190), be to, atsakovė, teigia, tokį sprendimą priėmusi atsižvelgdama į Vyriausiosios tarnybinės etikos komisijos 2017 m. rugpjūčio 17d. rašte Nr. S-1845 išdėstytą nuomonę dėl priedo ieškovui skyrimo, dėl kurios atsakovė kreipėsi į VTEK 2017 m. rugpjūčio 4 d. raštu Nr. (3.26-16)10-6471 (el. b. t. 1 psl. 192, 199).

Bylos duomenys patvirtina, kad 2017-04-10 Sveikatos apsaugos ministerijoje buvo gautas 2017-04-06 VTEK raštas „Dėl pavedimo atlikti tyrimą“, kuriuo Ministerijai buvo pavesta atlikti tyrimą dėl Ligoninės direktoriaus A. P. veiksmų atitikties Įstatymo 3 str. 1 d. 2 ir 3 punktų bei 11 str. 1 ir 2 dalių nuostatoms. Vykdant šį VTEK pavedimą, buvo atliktas A. P. veiklos tyrimas, parengta tyrimo išvada bei patikslinta tyrimo išvada (el. b. t. 1 psl. 174-187). Susipažinusi su tyrimo išvadomis, VTEK 2017-06-15 raštu informavo Ministeriją, jog, vadovaudamasi Įstatymo 22 str. 3 dalimi bei Vyriausiosios tarnybinės etikos komisijos įstatymo 29 str. 6 d. 1 punktu VTEK pripažino, kad Ministerijos pateiktoje patikslintoje išvadoje A. P. veiklos vertinimas atitinka Įstatymo nuostatas, taigi, iš esmės, pripažino, kad A. P. pažeidė viešuosius ir privačius interesus (el. b. t. 1 psl. 188). Kaip minėta, 2017 m. rugpjūčio 4 d. įsakymu Nr. K-552 „Dėl A. P. Lietuvos Respublikos viešųjų ir privačiųjų interesų derinimo valstybinėje tarnyboje įstatymo nuostatų pažeidimo“ A. P., kaip Ligoninės direktorius, buvo pripažintas pažeidusiu šio įstatymo nuostatas (el. b. t. 1 psl. 190).

Natūralu, jog esant situacijai, kai tas pats asmuo A. P., kuris pripažintas pažeidusiu Viešųjų ir privačiųjų interesų derinimo valstybinėje tarnyboje įstatymo nuostatas, kelios dienos prieš nurodyto įsakymo priėmimą kreipėsi į Ministeriją, prašydamas spręsti priedo jam, kaip gydytojui, skyrimo klausimą (el. b. t. 1 psl. 194), siekiant išvengti bet kokio interesų konflikto šešėlio, Ministerija kreipėsi į VTEK dėl nuomonės šiuo klausimu pateikimo (el. b. t. 1 psl. 192). Atsakydama į 2017 m. rugpjūčio 4 d. raštą, kuriame buvo klausiama, ar galima Respublikinės Vilniaus universitetinės ligoninės direktoriui A. P., šioje ligoninėje papildomai dirbančiam gydytojo ortopedo pareigose, skirti priedą prie darbo užmokesčio, nors jis buvo pripažintas pažeidusiu Viešųjų ir privačių interesų derinimo valstybinėje tarnyboje įstatymo nuostatas, VTEK nurodė, kad Viešųjų ir privačių interesų derinimo valstybinėje tarnyboje įstatymo 15 straipsnyje nustatyta, kad „...valstybinėje tarnyboje dirbantys asmenys, teisės aktų nustatyta tvarka pripažinti pažeidusiais kitus (t. y. I, III-V skirsnių) šio įstatymo reikalavimus, vienerius metus <...> nuo pažeidimo paaiškėjimo dienos negali būti skatinami, priimami, skiriami ar renkami į aukštesnes pareigas. Komisijos nuomone, A. P., pripažintam pažeidusiu Įstatymo reikalavimus, priedas, kaip skatinimo priemonė, neturėtų būti skirtas, išskyrus išimtinius atvejus, kai priedas išmokamas kaip kompensacija už viršytų darbo krūvį (tai turėtų būti objektyviai pagrįsta) arba jau atliktus papildomus darbus“ (el. b. t. 1 psl. 199).

Šio ginčo kontekste svarbi aplinkybė yra ta, kad pagal Viešųjų ir privačių interesų derinimo valstybinėje tarnyboje įstatymo 15 straipsnio nuostatas bei, atitinkamai, pagal VTEK išaiškinimą, pripažintam pažeidusiu šio įstatymo reikalavimus ieškovui, neturėtų būti skirtas priedas, kaip skatinimo priemonė. Tačiau šiuo atveju kalbama apie 6 procentų priedą prie pareiginės algos, kuris yra darbo užmokesčio sudedamoji dalis ir nėra skatinimo priemonė, be to, jis nėra personalizuotas, o paskirtas visiems įstaigos gydytojam ir slaugytojams be išimčių, kaip atitinkantis Apraše nurodytą atvejį, kuomet „Atsiradus nenumatytoms šiame Apraše aplinkybėms, priedas gali būti skiriamas ir atskiru direktoriaus įsakymu, nurodant priedo skyrimo pagrindą ir priedų dydžius“ (Aprašo 19.3. punktas) (el. b. t. 1 psl. 51). Tokia „nenumatyta aplinkybe“ šiuo atveju laikytinas LR Sveikatos apsaugos ministro 2017 m. birželio 7 d. priimtas įsakymas Nr. V-669 „Dėl lėšų skyrimo iš privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžeto rezervo 2017 metais“ ir jo pagrindu gautas papildomas Ligoninės finansavimas.