Vilniaus miesto apylinkės teismo sprendimas

2018-06-12 · Civilinė byla Nr. e2-10278-727/2018

Originalas LITEKO ↗
Teismas
Vilniaus miesto apylinkės teismas
Dokumentas
Sprendimas
Data
2018-06-12
Bylos Nr.
e2-10278-727/2018
Teisminio proceso Nr.
2-68-3-04899-2018-0
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjas
Natalija Daškovienė
Ieškovas
A. P.
Kategorijos
Civilinė byla Nr. e2-10278-727/2018Teisminio proceso Nr. 2-68-3-04899-2018-0Procesinio sprendimo kategorijos: 1.3.5.; 1.3.5.10.; 3.2.6.1 (S)
VILNIAUS MIESTO APYLINKĖS TEISMASS P R E N D I M A SLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2018 m. birželio 12 d.Vilnius
Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėja Natalija Daškovienė,sekretoriaujant Rasai Varaneckienei,dalyvaujant ieškovo atstovei advokatei Linai Andriuškevičienei,

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo A. P. ieškinį atsakovėms viešajai įstaigai (toliau – VšĮ) Respublikinė Vilniaus universitetinė ligoninė ir Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministerijai dėl darbdavio sprendimo neskirti priedo panaikinimo, įpareigojimo skirti priedą prie pareiginės algos.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Šalies argumentai

ieškovas kreipėsi į teismą su ieškiniu, prašydamas panaikinti LR Sveikatos apsaugos ministerijos sprendimą neskirti priedo gydytojui traumatologui ortopedui dr. A. P., nurodytą 2017 m. spalio 31 d. rašte Nr. (1.1.21-60)10-8790, įpareigoti atsakovę VšĮ Respublikinę Vilniaus universitetinę ligoninę (toliau – ir Ligoninė) skirti ir išmokėti ieškovui - gydytojui traumatologui ortopedui dr. A. P., 6 proc. dydžio priedą prie pareiginės algos nuo 2017 m. liepos 1 d. iki 2017 m. gruodžio 31 d., priteisti turėtas bylinėjimosi išlaidas. Ieškovas nurodo, kad jis yra VšĮ Respublikinė Vilniaus universitetinė ligoninė direktorius, taip pat šioje ligoninėje dirba gydytoju ortopedu traumatologu Traumatologijos skyriuje ir Planinės pagalbos skyriuje. LR Sveikatos apsaugos ministerija (toliau – ir Ministerija) 2017 m. birželio 7 d. įsakymu Nr. V-669 „Dėl lėšų skyrimo iš privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžeto rezervo 2017 metais“ sveikatos priežiūros įstaigoms skyrė lėšas ir rekomendavo šias lėšas naudoti sveikatos priežiūros įstaigose dirbančių gydytojų ir slaugytojų darbo užmokesčiui didinti. Vykdydamas šį įsakymą, ieškovas, kaip ligoninės direktorius, 2017 m. liepos 28 d. įsakymu Nr. V-198, 2017 m. spalio 4 d. įsakymu Nr. V-259 ir 2017 m. spalio 23 d. įsakymu Nr. V-274 visiems Ligoninės gydytojams ir slaugytojams skyrė 6 proc. dydžio priedą prie pareiginės algos laikotarpyje nuo 2017 m. liepos 1 d. iki 2017 m. gruodžio 31 d., išskyrus patį save, įsakyme nurodydamas, kad „...gydytojui ortopedui traumatologui dr. A. P. išmokėti tik gavus ligoninės steigėjo, LR sveikatos apsaugos ministerijos, pritarimą.“ LR Sveikatos apsaugos ministerija, kuri įgyvendina Ligoninės (darbdavio) savininko teises ir pareigas, priėmė sprendimą ieškovui neskirti priedo prie pareiginės algos, apie tokį sprendimą nurodė 2017 m. spalio 31 d. rašte Nr. (1.1.21-60)10-8790. Ieškovas mano, jog jam, kaip ligoninės gydytojui ortopedui traumatologui, neteisėtai ir nepagrįstai nėra skirtas priedas prie pareiginės algos. Ieškovo teigimu, jis yra vienintelis Ligoninės gydytojas, kuris nuo 2017 m. liepos 1 d. negavo ir negauna 6 proc. dydžio priedo prie pareiginės algos. Šis priedas yra skiriamas visiems gydytojams ir slaugytojams be išimties, jo skyrimas ar neskyrimas ar priedo dydis nėra diferencijuojamas nei pagal gydytojų specializacijas, nei pagal jų kvalifikaciją, darbo rezultatus, patirtį ar dar kokį kitą objektyvų ir dalykinį kriterijų, kas ir buvo padaryta Ligoninės direktoriaus įsakymais. Tačiau šiuo atveju vienam Ligoninės gydytojui – ortopedui traumatologui A. P., Ligoninės savininko sprendimu priedas prie pareiginės algos tiesiog nebuvo skirtas. Toks ieškovo išskyrimas iš visų Ligoninės gydytojų nėra pagrįstas jokiomis jo dalykinėmis ar kitomis savybėmis (tokio pagrindimo nėra nurodyta 2017 m. spalio 31 d. rašte), todėl ieškovas laiko, jog yra diskriminuojamas. Be to, ieškovo manymu, ginčo rašte nurodyta aplinkybė, kad priedas skiriamas terminuotai, niekaip nelemia ir negali lemti priedo neskyrimo vienam iš gydytojų, o kitų priežasčių rašte nenurodyta. Šios aplinkybės, pasak ieškovo, reiškia, kad šis Ligoninės steigėjo sprendimas yra ne tik neteisėtas, diskriminuojantis, bet ir nepagrįstas. Ieškovas pažymėjo, kad 2017 m. spalio 31 d. sprendimą neskirti priedo Ligoninės gydytojui ortopedui traumatologui dr. A. P. LR Sveikatos apsaugos ministerija priėmė pažeisdama Viešųjų įstaigų įstatymo 9 straipsnio 4 dalies ir 10 straipsnio 1 dalies, Ligoninės įstatų 55 ir 42 punktų, direktoriaus pareiginės instrukcijos 5 punkto ir Darbuotojų darbo apmokėjimo tvarkos aprašo 10 punkto nuostatas. Nei įstatymai, nei Ligoninės steigimo dokumentai ar kt. Ligoninės vidaus teisės aktai nenumato LR Sveikatos apsaugos ministerijai teisės ar pareigos nustatyti Ligoninės darbuotojų atlyginimus ir spręsti dėl priedų jiems skyrimo, todėl ne LR Sveikatos apsaugos ministerijos kompetencija yra spręsti dėl priedų prie atlyginimo skyrimo Ligoninės darbuotojams. Nesutikdamas su minėtu sprendimu, ieškovas kreipėsi su skundu į Darbo ginčų komisiją, tačiau ši 2018 m. sausio 16 d. sprendimu Nr. DGKS-317 ieškovo prašymą išnagrinėti darbo ginčą dėl teisės atsisakė nagrinėti kaip nepriskirtina darbo ginčų komisijos kompetencijai (el. b. t. 1 psl. 1-5).

Atsakovė VšĮ Respublikinė Vilniaus universitetinė ligoninė atsiliepimo į ieškinį nepateikė, jos atstovai į teismo posėdį taip pat neatvyko.

Šalies argumentai

Atsakovė Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministerija su ieškiniu nesutiko, prašė jį atmesti. Nurodė, kad 2017-04-10 Sveikatos apsaugos ministerijoje buvo gautas 2017-04-06 Vyriausiosios tarnybinės etikos komisijos (toliau - VTEK) raštas „Dėl pavedimo atlikti tyrimą, kuriuo Ministerijai buvo pavesta atlikti tyrimą dėl Ligoninės direktoriaus A. P. veiksmų atitikties Lietuvos Respublikos viešųjų ir privačių interesų derinimo valstybinėje tarnyboje įstatymo (toliau - Įstatymas) 3 str. 1 d. 2 ir 3 punktų bei 11 str. 1 ir 2 dalių nuostatoms. Sveikatos apsaugos ministras, vykdydamas minėtą VTEK pavedimą, 2017-04-14 įsakymu Nr. V-437 „Dėl Vyriausiosios tarnybinės etikos komisijos 2017-04-06 raštu Nr. S-690-(1.5) pateikto pavedimo vykdymo sudarė komisiją (toliau - Ministerijos komisija), kuriai buvo pavesta įvertinti ir pateikti išvadas, ar Ligoninės direktorius A. P. laikotarpiu nuo 2014-03-23 iki 2017-03-23 sprendė klausimus, susijusius su savo paties, kaip Ligoninės gydytojo, darbo užmokesčiu ir ar sprendė klausimus dėl sutartinių santykių su įmonėmis, kuriose dirbo arba dirba (arba turi šių įmonių akcijų) jo sutuoktinė. Atsakovė pažymėjo, kad VTEK pavedimo pagrindu Ministerijos komisija, atlikusi tyrimą, nepraleidžiant teisės aktuose nustatyto termino 2017-05-05 parengė išvadą, kuri buvo pateikta VTEK. Vyriausiosios tarnybinės etikos komisijos įstatymo 26 str. 5 dalyje nustatyta: „Jeigu VTEK pripažįsta, kad pateiktoje valstybės ar savivaldybės institucijos ar įstaigos arba kolegialios valstybės ar savivaldybės institucijos atlikto tyrimo išvadoje asmens veikos įvertinimas neatitinka Viešųjų ir privačių interesų derinimo valstybinėje tarnyboje įstatymo nuostatų, ji turi teisę pavesti atlikti tyrimą pakartotinai, patikslinti tyrimo išvadą arba pati atlikti tyrimą ir priimti sprendimą“. VTEK 2017-05-17 raštu „Dėl VšĮ Respublikinės Vilniaus universitetinės ligoninės direktoriaus A. P. elgesio vertinimo“ pavedė Ministerijai patikslinti pateiktą tyrimo išvadą. Ministerijos komisija išvadą patikslino 2017-06-09 ir pateikė VTEK pakartotinai. Atsižvelgiant į tai, kad VTEK 2017-06-15 raštu informavo Ministeriją, jog, vadovaudamasi Įstatymo 22 str. 3 dalimi bei Vyriausiosios tarnybinės etikos komisijos įstatymo 29 str. 6 d. 1 punktu VTEK pripažino, kad Ministerijos pateiktoje patikslintoje išvadoje A. P. veiklos vertinimas atitinka Įstatymo nuostatas, teisinga daryti išvada, kad VTEK pripažino, jog A. P. pažeidė viešuosius ir privačius interesus. Sveikatos apsaugos ministras 2017-08-04 įsakymu Nr. K-552 „Dėl A. P. Lietuvos Respublikos viešųjų ir privačiųjų interesų derinimo valstybinėje tarnyboje įstatymo nuostatų pažeidimo“ pripažino, kad A. P. pažeidė Įstatymo nuostatas. Pagal Įstatymo 15 str. 1 d. valstybinėje tarnyboje dirbantys asmenys, teisės aktų nustatyta tvarka pripažinti pažeidusiais šio įstatymo antrojo skirsnio reikalavimus, vienerius metus nuo pažeidimo paaiškėjimo dienos negali būti skatinami. Valstybinėje tarnyboje dirbantys asmenys, teisės aktų nustatyta tvarka pripažinti pažeidusiais kitus šio įstatymo reikalavimus, vienerius metus, o asmenys, pripažinti šiurkščiai pažeidę šio įstatymo reikalavimus, trejus metus nuo pažeidimo paaiškėjimo dienos negali būti skatinami, priimami, skiriami ar renkami į aukštesnes pareigas. Kadangi, kaip minėta, Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2017-08-04 įsakymu Nr. K-552 yra pripažinta, kad A. P. pažeidė Lietuvos Respublikos viešųjų ir privačių interesų derinimo valstybinėje tarnyboje įstatymo nuostatas, tai jam priedas nebuvo paskirtas. Sveikatos apsaugos ministerija taip pat pažymėjo, kad susipažinusi su A. P. prašymu priimti sprendimą dėl darbo užmokesčio jam, kaip gydytojui ortopedui traumatologui, padidinimo bei atsižvelgdama į tai, kad, kaip minėta, yra pripažinta, jog A. P. pažeidė Įstatymo nuostatas, ji kreipėsi į VTEK su prašymu pateikti nuomonę, ar sveikatos apsaugos ministrui paskyrus priedą prie pareiginės algos A. P. būtų pažeista Įstatymo 15 straipsnio 1 dalies nuostata. 2017-08-17 VTEK rašte nurodyta, kad A. P., pripažintam pažeidusiu Įstatymo reikalavimus, priedas, kaip skatinimo priemonė, neturėtų būti skirtas. Todėl Sveikatos apsaugos ministerija neturi ir neturėjo pagrindo tenkinti ieškovo prašymą bei priimti sprendimą skirti jam priedą (el. b. t.1 psl. 169-172).

Motyvuojamoji dalis

Ieškinys tenkintinas.

Šios civilinės bylos duomenimis nustatyta, kad ieškovas yra VšĮ Respublikinės Vilniaus universitetinės ligoninės direktorius, taip pat papildomai dirba šios ligoninės gydytoju ortopedu traumatologu Traumatologijos skyriuje ir Planinės pagalbos skyriuje (el. b. t. 1 psl. 6-9, 11-22). LR Sveikatos apsaugos ministras 2017 m. birželio 7 d. priėmė įsakymą Nr. V-669 „Dėl lėšų skyrimo iš privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžeto rezervo 2017 metais“, kuriuo sveikatos priežiūros įstaigoms skyrė lėšas iš privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžeto rezervo rizikos valdymo dalies (Įsakymo 1 punktas) ir rekomendavo sveikatos priežiūros įstaigoms dalį šių lėšų naudoti sveikatos priežiūros įstaigose dirbančių gydytojų ir slaugytojų darbo pagrindinio darbo užmokesčio pastoviajai daliai didinti (Įsakymo 2 punktas) (el. b. t. 1 psl. 10 ). Atsižvelgdamas į šią rekomendaciją, ieškovas, kaip Ligoninės direktorius, 2017 m. liepos 28 d. įsakymu Nr. V-198, 2017 m. spalio 4 d. įsakymu Nr.V-259 ir 2017 m. spalio 23 d. įsakymu Nr. V-274 visiems Ligoninės gydytojams ir slaugytojams be išimties skyrė 6 proc. dydžio priedą prie pareiginės algos laikotarpyje nuo 2017 m. liepos 1 d. iki 2017 m. gruodžio 31 d., papildomai nurodydamas, kad „Gydytojui ortopedui traumatologui dr. A. P. išmokėti tik gavus ligoninės steigėjo, LR sveikatos apsaugos ministerijos, pritarimą.“ (el. b. t. 1 psl. 11-22). 2017 m. liepos 28 d. ieškovas kreipėsi į LR sveikatos apsaugos ministrą, prašydamas priimti sprendimą dėl darbo užmokesčio jam, kaip gydytojui ortopedui traumatologui, padidinimo (el. b. t. 1 psl. 194). 2017 m. spalio 31 d. rašte Nr. (1.1.21-60)10-8790 LR Sveikatos apsaugos ministerija atsakė, kad „... atsižvelgdami į tai, kad kitiems ligoninės darbuotojams skiriami priedai prie darbo užmokesčio terminuotai, todėl priedas dalyje dėl papildomo darbo gydytoju Jums neskiriamas.“ (el. b. t. 1 psl. 23).

Ieškovas laiko, kad jam, kaip ligoninės gydytojui ortopedui traumatologui, neteisėtai ir nepagrįstai atsisakyta skirti priedą prie pareiginės algos.

Šioje byloje atsakovas yra juridinis asmuo, kurio teisinė forma yra viešoji įstaiga. Juridinių asmenų, kurių teisinė forma yra viešoji įstaiga, steigimą, valdymą, veiklą, pertvarkymą ir likvidavimą reglamentuoja Viešųjų įstaigų įstatymas. Viešoji įstaiga savo veikloje vadovaujasi savo įstatais, Lietuvos Respublikos civiliniu kodeksu, Viešųjų įstaigų įstatymu ir kitais įstatymais bei kitais teisės aktais (Viešųjų įstaigų įstatymo 2 straipsnio 4 dalis). Viešųjų įstaigų įstatymo 9 straipsnio 4 dalyje nustatyta, kad viešosios įstaigos vadovas organizuoja viešosios įstaigos veiklą ir veikia viešosios įstaigos vardu santykiuose su kitais asmenimis, sudaro ir nutraukia darbo sutartis su viešosios įstaigos darbuotojais. VšĮ Respublikinės Vilniaus universitetinės ligoninės įstatų (toliau – Įstatai) administracijos vadovo - direktoriaus, teises ir pareigas nustato 55 punktas. Direktoriaus pareigoms priskiriama sudaryti su darbuotojais darbo sutartis bei jas nutraukti (Įstatų 55.5 punktas), suderinus su stebėtojų taryba, tvirtinti Įstaigos darbuotojų darbo apmokėjimo tvarką, neviršijant Savininko patvirtinto darbo užmokesčio fondo (Įstatų 55.8 punktas) (el. b. t. 1 psl. 24-33). Nurodytos Įstatų nuostatos yra pakartotos ir Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2013-03-21 įsakymu Nr. N-291 patvirtintos direktoriaus pareiginės instrukcijos 5.3, 5.12 punktuose (el. b. t. 7 psl. 36-37). VšĮ Respublikinės Vilniaus universitetinės ligoninės darbuotojų darbo užmokesčio sandarą, jo nustatymo principus ir mokėjimo tvarką nustato 2014-05-30 VšĮ Respublikinės Vilniaus universitetinės ligoninės direktoriaus įsakymu Nr. V1-17 patvirtintas VšĮ Respublikinės Vilniaus universitetinės ligoninės darbuotojų darbo apmokėjimo tvarkos aprašas (toliau – Aprašas, Tvarkos aprašas) (el. b. t. 1 psl. 38-54). Aprašo 8.2 punkte nustatyta, kad darbo užmokestis - tai visos darbuotojo pajamos, gaunamos už darbą, atliekamą pagal darbo sutartį su Ligonine, t.y. pareiginė alga, priedai, priemokos, premijos; pareiginė alga – fiksuotas pinigų kiekis per mėnesį, numatytas darbo sutartyje už darbą, einant konkrečias pareigas (darbo vietoje), kai yra saugios ir sveikos sąlygos (Aprašo 8.3. punktas); priedas – darbo užmokesčio sudedamoji dalis, numatyta teisės aktų ir šiame Tvarkos apraše (Aprašo8.5. punktas); priemoka – darbo užmokesčio sudedamoji dalis, tiesiogiai susijusi su darbo sąlygomis ir papildomų funkcijų (darbų, pareigų) atlikimu (Aprašo 8.6. punktas). Materialinė paskata, nustatyta šiame Apraše, vadinama premija (Aprašo 8.9. punktas). Aprašo 10 punkte nustatyta, kad priedai, priemokos darbuotojams gali būti nustatomi ir skiriami konkrečiam laikotarpiui, bet ne ilgesniam kaip iki kalendorinių metų pabaigos.

Atsisakymą skirti ieškovui priedą atsakovė Sveikatos apsaugos ministerija aiškina tuo, jog, kaip patvirtina bylos duomenys, 2017-08-04 įsakymu Nr. K-552 „Dėl A. P. Lietuvos Respublikos viešųjų ir privačiųjų interesų derinimo valstybinėje tarnyboje įstatymo nuostatų pažeidimo“ A. P., kaip Ligoninės direktorius, buvo pripažintas pažeidusiu šio įstatymo nuostatas (el. b. t. 1 psl. 190), be to, atsakovė, teigia, tokį sprendimą priėmusi atsižvelgdama į Vyriausiosios tarnybinės etikos komisijos 2017 m. rugpjūčio 17d. rašte Nr. S-1845 išdėstytą nuomonę dėl priedo ieškovui skyrimo, dėl kurios atsakovė kreipėsi į VTEK 2017 m. rugpjūčio 4 d. raštu Nr. (3.26-16)10-6471 (el. b. t. 1 psl. 192, 199).

Bylos duomenys patvirtina, kad 2017-04-10 Sveikatos apsaugos ministerijoje buvo gautas 2017-04-06 VTEK raštas „Dėl pavedimo atlikti tyrimą“, kuriuo Ministerijai buvo pavesta atlikti tyrimą dėl Ligoninės direktoriaus A. P. veiksmų atitikties Įstatymo 3 str. 1 d. 2 ir 3 punktų bei 11 str. 1 ir 2 dalių nuostatoms. Vykdant šį VTEK pavedimą, buvo atliktas A. P. veiklos tyrimas, parengta tyrimo išvada bei patikslinta tyrimo išvada (el. b. t. 1 psl. 174-187). Susipažinusi su tyrimo išvadomis, VTEK 2017-06-15 raštu informavo Ministeriją, jog, vadovaudamasi Įstatymo 22 str. 3 dalimi bei Vyriausiosios tarnybinės etikos komisijos įstatymo 29 str. 6 d. 1 punktu VTEK pripažino, kad Ministerijos pateiktoje patikslintoje išvadoje A. P. veiklos vertinimas atitinka Įstatymo nuostatas, taigi, iš esmės, pripažino, kad A. P. pažeidė viešuosius ir privačius interesus (el. b. t. 1 psl. 188). Kaip minėta, 2017 m. rugpjūčio 4 d. įsakymu Nr. K-552 „Dėl A. P. Lietuvos Respublikos viešųjų ir privačiųjų interesų derinimo valstybinėje tarnyboje įstatymo nuostatų pažeidimo“ A. P., kaip Ligoninės direktorius, buvo pripažintas pažeidusiu šio įstatymo nuostatas (el. b. t. 1 psl. 190).

Natūralu, jog esant situacijai, kai tas pats asmuo A. P., kuris pripažintas pažeidusiu Viešųjų ir privačiųjų interesų derinimo valstybinėje tarnyboje įstatymo nuostatas, kelios dienos prieš nurodyto įsakymo priėmimą kreipėsi į Ministeriją, prašydamas spręsti priedo jam, kaip gydytojui, skyrimo klausimą (el. b. t. 1 psl. 194), siekiant išvengti bet kokio interesų konflikto šešėlio, Ministerija kreipėsi į VTEK dėl nuomonės šiuo klausimu pateikimo (el. b. t. 1 psl. 192). Atsakydama į 2017 m. rugpjūčio 4 d. raštą, kuriame buvo klausiama, ar galima Respublikinės Vilniaus universitetinės ligoninės direktoriui A. P., šioje ligoninėje papildomai dirbančiam gydytojo ortopedo pareigose, skirti priedą prie darbo užmokesčio, nors jis buvo pripažintas pažeidusiu Viešųjų ir privačių interesų derinimo valstybinėje tarnyboje įstatymo nuostatas, VTEK nurodė, kad Viešųjų ir privačių interesų derinimo valstybinėje tarnyboje įstatymo 15 straipsnyje nustatyta, kad „...valstybinėje tarnyboje dirbantys asmenys, teisės aktų nustatyta tvarka pripažinti pažeidusiais kitus (t. y. I, III-V skirsnių) šio įstatymo reikalavimus, vienerius metus <...> nuo pažeidimo paaiškėjimo dienos negali būti skatinami, priimami, skiriami ar renkami į aukštesnes pareigas. Komisijos nuomone, A. P., pripažintam pažeidusiu Įstatymo reikalavimus, priedas, kaip skatinimo priemonė, neturėtų būti skirtas, išskyrus išimtinius atvejus, kai priedas išmokamas kaip kompensacija už viršytų darbo krūvį (tai turėtų būti objektyviai pagrįsta) arba jau atliktus papildomus darbus“ (el. b. t. 1 psl. 199).

Šio ginčo kontekste svarbi aplinkybė yra ta, kad pagal Viešųjų ir privačių interesų derinimo valstybinėje tarnyboje įstatymo 15 straipsnio nuostatas bei, atitinkamai, pagal VTEK išaiškinimą, pripažintam pažeidusiu šio įstatymo reikalavimus ieškovui, neturėtų būti skirtas priedas, kaip skatinimo priemonė. Tačiau šiuo atveju kalbama apie 6 procentų priedą prie pareiginės algos, kuris yra darbo užmokesčio sudedamoji dalis ir nėra skatinimo priemonė, be to, jis nėra personalizuotas, o paskirtas visiems įstaigos gydytojam ir slaugytojams be išimčių, kaip atitinkantis Apraše nurodytą atvejį, kuomet „Atsiradus nenumatytoms šiame Apraše aplinkybėms, priedas gali būti skiriamas ir atskiru direktoriaus įsakymu, nurodant priedo skyrimo pagrindą ir priedų dydžius“ (Aprašo 19.3. punktas) (el. b. t. 1 psl. 51). Tokia „nenumatyta aplinkybe“ šiuo atveju laikytinas LR Sveikatos apsaugos ministro 2017 m. birželio 7 d. priimtas įsakymas Nr. V-669 „Dėl lėšų skyrimo iš privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžeto rezervo 2017 metais“ ir jo pagrindu gautas papildomas Ligoninės finansavimas.

Pagal Aprašo 19.3. punktą, priedas skiriamas direktoriaus įsakymu, nurodant terminą, bet ne ilgesnį kaip iki kalendorinių metų pabaigos. Šiuo atveju priedas prie pareiginės algos paskirtas laikotarpyje nuo 2017 m. liepos 1 d. iki 2017 m. gruodžio 31 d., kas atitinka minėtą Aprašo nuostatą. Manytina, jog ta aplinkybė, jog šis priedas yra paskirtas darbuotojams laikotarpiu, kai nėra praėjęs vienerių metų terminas nuo ieškovo padaryto Viešųjų ir privačių interesų derinimo valstybinėje tarnyboje įstatymo pažeidimo paaiškėjimo dienos, neturėjo turėti esminės reikšmės sprendimui dėl jo skyrimo ieškovui, kadangi, jau minėta, toks priedas nėra skatinimo priemonė, o yra darbo užmokesčio sudedamoji dalis. Be to, kalba eina ne apie ieškovą, kaip vadovą, kurio veiklos tam tikri pažeidimai buvo konstatuoti, o apie ieškovą, kaip gydytoją traumatologą ortopedą.

Atsižvelgiant į nurodytą, teismas mano, jog Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministerijos sprendimas neskirti priedo gydytojui traumatologui ortopedui A. P., išdėstytas 2017 m. spalio 31 d. rašte Nr. (1.1.21- 60) 10-8790, yra neteisėtas ir nepagrįstas, todėl naikintinas. Atsakovė VšĮ Respublikinė Vilniaus universitetinė ligoninė įpareigojama skirti ir išmokėti ieškovui – gydytojui traumatologui ortopedui A. P., 6 proc. dydžio priedą prie pareiginės algos nuo 2017 m. liepos 1 d. iki 2017 m. gruodžio 31 d.

Bylos duomenimis nustatyta, kad ieškovas kreipėsi į darbo ginčų komisiją su prašymu įpareigoti atsakovę VšĮ Respublikinę Vilniaus universitetinę ligoninę skirti ir išmokėti ieškovui 6 proc. dydžio priedą prie pareiginės algos nuo 2017 m. liepos 1 d. iki 2017 m. gruodžio 31 d. (el. b. t. 2 psl. 44-47). 2018-01-16 sprendimu darbo ginčų komisija atsisakė nagrinėti šį ieškovo prašymą, kaip nepriskirtiną darbo ginčų komisijos kompetencijai (el. b. t. 1 psl. 162-163). Pagal nuo 2017-07-01 galiojančio DK nuostatas, darbo ginčų komisijos sprendimas nėra apeliacijos ar sprendimo peržiūros dalykas (DK 231 straipsnio 4 dalis), o teismo sprendimui darbo ginčo byloje įsiteisėjus, darbo ginčų komisijos sprendimas netenka galios (DK 231 straipsnio 7 dalis). Taigi, atsižvelgiant į nurodytą teisinį reglamentavimą, teismas dėl darbo ginčų komisijos sprendimo ir jame išdėstytų argumentų nepasisako, o darbo ginčų komisijos sprendimas netenka galios, kai tik įsiteisėja teismo sprendimas dėl ginčo dalyko, nepaisant to, sutampa ar nesutampa darbo ginčų komisijos ir teismo padarytos išvados.

Patenkinęs ieškinį, teismas dėl kitų šalių teiginių ir procesiniuose dokumentuose išdėstytų argumentų nepasisako, nes neturi pagrindo manyti, jog ginčo sprendimui jie nėra teisiškai svarbūs ir reikšmingi.

Dėl bylinėjimosi išlaidų.

CPK 93 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą. Ieškovo patirtos išlaidos už advokatės teisines paslaugas sudaro 1400 Eur (el. b. t. 2 psl. 18-21). Patenkinus ieškinį, ieškovui iš atsakovių Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministerijos ir VšĮ Respublikinės Vilniaus universitetinės ligoninės lygiomis dalimis priteistinos turėtos bylinėjimosi išlaidos (CPK 93 straipsnio 1 dalis). Tačiau, ne visos faktiškai šalių sumokėtos sumos advokato pagalbai teismo gali būti pripažįstamos pagrįstomis, nes teismas neturi toleruoti pernelyg didelio ir nepagrįsto šalies išlaidavimo. Jeigu realiai išmokėtos sumos neatitinka pagrįstumo kriterijaus, tai teismas nustato jų pagrįstą dydį, o dėl kitos dalies išlaidų nepriteisia. Spręsdamas dėl jų dydžio teismas turi vadovautis CPK 98 straipsnio 2 dalies nuostatomis ir atsižvelgti į tokias aplinkybes: Rekomendacijose dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) nurodytus maksimalius dydžius bei šiame teisės akte nurodytus kriterijus, bylos sudėtingumą, advokato darbo ir laiko sąnaudas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. spalio 28 d. nutartis Nr. 3K-3-533/2008; 2009 m. gegužės 11 d. nutartis Nr. 3K-3-212/2009; 2011 m. vasario 7 d. nutartis Nr. 3K-3-31/2011).

Šiuo atveju teismas, atsižvelgdamas į tai, kad byla nėra sudėtinga, kad joje sprendžiami klausimai nėra visiškai nauji teismų praktikoje, kad nebuvo rengiama daug procesinių dokumentų, kad ieškovo advokatės darbo vieta yra tame pačiame mieste, kur nagrinėjama civilinė byla, teismo posėdžiai nebuvo ilgos trukmės ir jų nebuvo daug (byla išnagrinėta faktiškai iš vieno posėdžio, kiti – buvo atidedami šalių prašymu dėl vykdomų taikos derybų), kad bylinėjimosi išlaidų suma yra pakankamai didelė, imant domėn aplinkybes, jog ji priteistina iš valstybės biudžeto finansuojamų juridinių asmenų, vadovaujantis teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principais ieškovo naudai iš atsakovių priteistinų išlaidų už teisinę pagalbą suma mažintina iki 1000 Eur (t. y. po 500 Eur iš kiekvienos atsakovės). Nustatant bylinėjimosi išlaidų sumą, atsižvelgiama ir į Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2015-03-19 įsakymu Nr. 1R-77 patvirtintus 2004-04-02 įsakymo Nr. 1R- 85 “Dėl rekomendacijų dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) maksimalaus dydžio patvirtinimo” pakeitimus (CPK 98 str. 2 d.).

Rezoliucinė dalis

Teismas, remdamasis išdėstytu ir vadovaudamasis Lietuvos Respublikos CPK 259- 260 str., 263-268 str., 270 str., 411 str.,

nusprendžia:

ieškinį patenkinti.

panaikinti Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministerijos sprendimą neskirti priedo gydytojui traumatologui ortopedui dr. A. P., nurodytą 2017 m. spalio 31 d. rašte Nr. (1.1.21- 60) 10-8790.

Įpareigoti atsakovę VšĮ Respublikinę Vilniaus universitetinę ligoninę, j. a. k. 124243848, skirti ir išmokėti ieškovui - gydytojui traumatologui ortopedui dr. A. P., a. k. (duomenys neskelbtini) 6 proc. dydžio priedą prie pareiginės algos už laikotarpį nuo 2017 m. liepos 1 d. iki 2017 m. gruodžio 31 d..

Priteisti ieškovui A. P., a. k. (duomenys neskelbtini) iš atsakovių Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministerijos, kodas 188603472, ir VšĮ Respublikinė Vilniaus universitetinė ligoninė, j. a. k. 124243848, 1000 Eur bylinėjimosi išlaidų lygiomis dalimis, t. y. po 500 Eur iš kiekvienos atsakovės.

Šiam teismo sprendimui įsiteisėjus, Lietuvos Respublikos valstybinės darbo inspekcijos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Vilniaus teritorinio skyriaus darbo ginčų komisijos sprendimą Nr. DGKS-317, priimtą 2018-01-16 darbo byloje Nr. APS-36-24163, laikyti netekusiu galios.

Sprendimas per 30 dienų nuo jo priėmimo apeliaciniu skundu gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui per šį apylinkės teismą.

Teisėja Natalija Daškovienė