Vilniaus apygardos administracinio teismo sprendimas

Įžanginė dalis

Vilniaus apygardos administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Violetos Petkevičienės, Rasos Ragulskytės-Markovienės, Eglės Žulytės-Janulionienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja),

rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo A. P. skundą atsakovei Lietuvos Respublikos vyriausiajai tarnybinės etikos komisijai dėl sprendimo panaikinimo.

Aprašomoji dalis

nustatė:

Pareiškėjas A. P. kreipėsi į teismą su skundu, prašydamas panaikinti Lietuvos Respublikos vyriausiosios tarnybinės etikos komisijos (toliau – ir Komisija) 2020 m. sausio 15 d. sprendimą Nr. KS-12 „Dėl A. P.“ (toliau – ir Sprendimas).

Pareiškėjas skunde nurodė, jog su Sprendimu nesutinka, nes jis priimtas, pažeidžiant pagrindines procedūras, turinčias užtikrinti objektyvų aplinkybių nustatymą ir ištyrimą, ir Komisija nepagrįstai pripažino jį pažeidus Lietuvos Respublikos viešųjų ir privačių interesų derinimo valstybinėje tarnyboje įstatymo (toliau – ir Įstatymas) 3 straipsnio 1 dalies 2 punkto bei 11 straipsnio 1 ir 2 dalių nuostatas, t.y. Sprendimas yra neteisėtas iš esmės.

Pareiškėjas akcentuoja, jog Komisija Sprendimą priėmė VšĮ Respublikinės Vilniaus universitetinės ligoninės (toliau – ir RVUL) (duomenys neskelbtini) J. K. skundo pagrindu. Skundo priėmimo klausimą svarstė ir sprendimą pradėti tyrimą dėl A. P. elgesio atitikties Įstatymo nuostatoms 2019 m. spalio 2 d. posėdyje priėmė tokios sudėties Komisija: (duomenys neskelbtini) E. S. ir (duomenys neskelbtini) V. K., S. K., D. P. ir A. Š.. O skundžiamą Sprendimą priėmė tokios sudėties Komisija: (duomenys neskelbtini) E. S. ir (duomenys neskelbtini) V. K., E. M., A. Š. ir M. Ž..

2017 m. birželio 18 d. vykusio VTEK posėdžio metu, Komisija, susidedanti iš (duomenys neskelbtini) V. K. ir (duomenys neskelbtini) S. K. bei D. P., vienbalsiai pritarė pateiktai Sveikatos apsaugos ministro 2017 m. balandžio 14 d. įsakymu Nr. V-437 sudarytos komisijos 2017 m. birželio 9 d. patikslintai tyrimo išvadai Nr. BR-1748 dėl RVUL (duomenys neskelbtini) A. P. elgesio, kurioje konstatuota, kad A. P. 2014 m. kovo 23 d. - 2017 m. kovo 23 d. laikotarpiu sprendė klausimus, susijusius su savo, kaip traumatologo ortopedo, darbo santykiais ir laikotarpiu, kai jo sutuoktinė Ž. G. dirbo UAB „(duomenys neskelbtini)“, sprendė klausimus, susijusius su šia įmone ir tuo pažeidė Įstatymo 3 straipsnio 1 dalies 2 punkto bei 11 straipsnio 1 ir 2 dalių nuostatas, t. y. Komisija, kurią sudarė (duomenys neskelbtini) V. K. ir (duomenys neskelbtini) S. K. bei D. P., pripažino, kad pateiktoje patikslintoje išvadoje A. P. veikos įvertinimas atitinka Įstatymo nuostatas.

Sveikatos apsaugos ministras 2017 m. rugpjūčio 4 d. Komisijos 2017 m. birželio 18 d. patvirtintos patikslintos išvados pagrindu priėmė įsakymą Nr. K-552 „Dėl A. P. Lietuvos Respublikos viešųjų ir privačių interesų derinimo valstybinėje tarnyboje įstatymo nuostatų pažeidimo“, kurį pareiškėjas apskundė teismui, kaip neteisėtą ir nepagrįstą, t. y. kad Komisijos išvados dėl A. P. padarytų Įstatymo nuostatų pažeidimų yra nepagrįstos ir neteisėtos. Teismo sprendimas yra neįsiteisėjęs, byla šiuo metu yra rengiama nagrinėti Lietuvos vyriausiajame administraciniame teisme (toliau – ir LVAT) (administracinė byla Nr. eA-1983-1062/2020), t.y. šiuo metu vyksta teisminis ginčas pagal A. P. skundą dėl sprendimo, kurio priėmimo procedūroje dalyvavo ir VTEK, o konkrečiai Komisijos (duomenys neskelbtini) V. K., S. K. ir D. P.. Pagal teisės aktų nustatytą tvarką, VTEK pritarimas išvadai nėra savarankiško ginčo dalykas ir negali būti skundžiamas teismui, jo teisėtumas patikrinamas byloje dėl sprendimo, kuris priimtas VTEK pritarimo pagrindu. Iš esmės teisinis ginčas dėl VTEK pritarimo, kurį davė tuometinis Komisijos (duomenys neskelbtini) V. K. ir (duomenys neskelbtini) S. K. bei D. P., tęsiasi iki šiol (administracinė byla Nr. eA-1983-1062/2020), todėl Komisijos narius V. K., S. K. ir D. P. ir A. P. iki šiol sieja teisiniai santykiai ir šiuose teisiniuose santykiuose jų interesai yra priešingi, todėl šie interesai gali turėti ir galimai turėjo įtakos ir kitiems šių Komisijos narių sprendimams.

RVUL skundą dėl A. P. elgesio atitikties Įstatymo nuostatoms padavė, atstovaujama (duomenys neskelbtini) J. K.. J. K. nuo (duomenys neskelbtini) m. dirba (duomenys neskelbtini) universitete, kuriame dirba (-o) ir kiti Komisijos nariai: (duomenys neskelbtini) E. S. ((duomenys neskelbtini)- (duomenys neskelbtini) m.), (duomenys neskelbtini) V. K. ((duomenys neskelbtini)- (duomenys neskelbtini) m.), (duomenys neskelbtini) S. K. (nuo (duomenys neskelbtini) m.). Taigi, J. K. ir E. S., V. K. bei S. K. yra buvę ir esami kolegos. Tai reiškia, kad juos visus sieja kolegiški bendradarbiavimo santykiai. Todėl, pareiškėjo nuomone, yra pagrindo manyti, kad šie Komisijos nariai gali priimti ne nešališkus, o savo kolegei J. K. palankius sprendimus.

Pareiškėjas skunde akcentuoja, jog Komisijos (duomenys neskelbtini) E. S. ir (duomenys neskelbtini) V. K., S. K., D. P. yra teisiniuose santykiuose su A. P., kuriuose jų interesai yra priešingi, taip pat Komisijos (duomenys neskelbtini) E. S., (duomenys neskelbtini) V. K. ir S. K. yra kolegiškuose bendradarbiavimo santykiuose su skundą dėl A. P. padavusiu asmeniu. Tuo remdamasis A. P. yra įsitikinęs, kad šie Komisijos nariai yra šališki, todėl negalėjo ir negali priimti sprendimų jo atžvilgiu ir pagal J. K. skundą.

2019 m. spalio 18 d. raštu A. P. apie tai pareiškė Komisijai ir nurodė, kad tyrimo pagal RVUL (duomenys neskelbtini) J. K. skundą pradėjimo klausimas, kurį priėmė šališki Komisijos nariai, turėtų būti sprendžiamas iš naujo Komisijoje, sudarytoje iš nešališkų Komisijos narių, t. y. A. P. pareiškė nušalinimą Komisijos (duomenys neskelbtini) E. S. ir (duomenys neskelbtini) V. K., S. K., D. P..

Komisija 2020 m. sausio 3 d. raštu Nr. S-26-(1.2) „Pranešimas apie komisijos posėdį“ pasirašytu Komisijos (duomenys neskelbtini) E. S., informavo, kad Komisija 2020 m. sausio 15 d. posėdyje svarstys klausimą dėl A. P. elgesio atitikties Įstatymo nuostatoms, ir taip pat nurodė, kad pareiškėjo nurodyti teiginiai dėl Komisijos galimo šališkumo yra nepagrįsti bei nurodė savo argumentus. Tuos pačius argumentus Komisija vėliau nurodė ir skundžiamame Sprendime, grįsdama Komisijos teisę priimti sprendimą A. P. atžvilgiu.

Pareiškėjo manymu, ne tik Komisijos šališkų narių priimtas sprendimas pradėti tyrimą dėl A. P. elgesio atitikties Įstatymo nuostatoms, bet ir šis Komisijos sprendimas dėl pareikšto Komisijos narių šališkumo yra neteisėtas.

A. P. 2019 m. spalio 18 d. raštu pareiškė apie Komisijos narių šališkumą. Pagal Darbo reglamento 74 punktą, nušalinimo klausimą išsprendžia Komisijos nariai, kuriems nušalinimas nėra pareikštas ir kurie patys nepareiškė apie nusišalinimą, t. y. Komisijos narių nušalinimo klausimo negalėjo spręsti nei Komisijos (duomenys neskelbtini) E. S., nei Komisijos (duomenys neskelbtini) V. K., S. K., D. P..

Komisijos (duomenys neskelbtini) E. S. 2020 m. sausio 3 d. rašte nenurodo, kada ir kokie Komisijos nariai sprendė Komisijos (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini) nušalinimo klausimą. Iš šio rašto matyti, kad argumentai dėstomi Komisijos, o ne Komisijos narių, kuriems nušalinimas nebuvo pareikštas vardu, ir šį raštą pasirašo pats Komisijos (duomenys neskelbtini). Tai reiškia, kad Komisijos (duomenys neskelbtini) nušalinimo klausimą išsprendė ne teisės akte - Darbo reglamente, nustatytas asmuo ir ne teisės akte nustatyta tvarka.

Komisijos (duomenys neskelbtini) E. S. 2020 m. sausio 3 d. rašte nepaneigė ir net neneigia nė vienos A. P. nurodytos faktinės aplinkybės, kuri patvirtina nurodytų Komisijos narių šališkumą priimant sprendimus A. P. atžvilgiu pagal J. K. skundą. Visus Komisijos pirmininko argumentus sudaro teisės normos dėl viešųjų ir privačių interesų derinimo valstybinėje tarnyboje ir teismų praktika dėl šių teisės normų aiškinimo. Tačiau A. P. ne apskundė Komisijos narius dėl Įstatymo normų pažeidimo, bet pareiškė apie Komisijos narių šališkumą Lietuvos Respublikos vyriausiosios tarnybos etikos komisijos (toliau - ir VTEK) įstatymo 3 straipsnio 2 punkto ir 9 straipsnio 2 dalies bei Darbo reglamento 74 punkto pagrindu. Tas kitas priežastis, galinčias turėti įtakos klausimo nagrinėjimo nešališkumui A. P. nurodė. Komisijos (duomenys neskelbtini) 2020 m. sausio 3 d. rašte jų neneigė ir nenurodė, kad jos negali turėti įtakos klausimo nagrinėjimo nešališkumui. Nurodytos aplinkybės patvirtina, kad Komisijos (duomenys neskelbtini) V. K., S. K., D. P. turi priešingą interesą A. P. interesui ir yra nusiteikę priešiškai jo atžvilgiu, be to, Komisijos (duomenys neskelbtini) ir Komisijos (duomenys neskelbtini) V. K., S. K. dėl juos su skundą padavusiu asmeniu siejančių kolegiškų bendradarbiavimo santykių yra palankiai nusiteikę J. K. atžvilgiu, t.y. asmens, kuris teikia skundą atžvilgiu.

Komisijos 2020 m. sausio 3 d. rašte išdėstyti teiginiai apie tai, kad Komisijos nariai neturi jokių privačių interesų ir kad jie nėra interesų konflikte, ne tik nepaneigia Komisijos pirmininko ir nurodytų Komisijos narių šališkumo, bet ir demonstruoja Komisijos taikomus dvigubus standartus: vienus reikalavimus Komisija taiko „paprastiems“ valstybinėje tarnyboje dirbantiems asmenims (ne Komisijos nariams) ir visai kitus - kitiems valstybinėje tarnyboje dirbantiems asmenims (Komisijos nariams). O dvigubų standartų taikymas taip pat yra vienas iš Komisijos narių šališkumą patvirtinančių įrodymų.

Neteisėtu pagrindu - šališkų Komisijos narių sprendimu, pradėtas tyrimas yra neteisėtas, todėl neteisėtas yra šio tyrimo atlikimas ir jo pagrindu priimtas Sprendimas.

Šališkas Komisijos (duomenys neskelbtini) E. S. ir šališkas Komisijos (duomenys neskelbtini) V. K. ne tik dalyvavo sprendimo dėl tyrimo pradėjimo priėmime, bet ir skundžiamo Sprendimo priėmime.

RVUL 2019 m. rugsėjo 18 d. pranešimą Komisija turėjo ištirti ir sprendimą dėl jo priimti iki 2019 m. gruodžio 18 d. Tuo tarpu Komisija Sprendimą priėmė 2020 m. sausio 15 d., t.y. beveik vienu mėnesiu vėliau nei nustato VTEK įstatymo 26 straipsnio 1 dalis.

Komisija 2020 m. sausio 22 d. rašte Nr. S-215-(1.2) nurodė, kad 2019 m. gruodžio 11 d. posėdyje Komisija tyrimo terminą pratęsė iki 2020 m. sausio 17 d. Tyrimo termino pratęsimo pagrindų Komisijos pateiktame Komisijos posėdžio protokolo išraše nėra. Todėl A. P. 2020 m. vasario 4 d. raštu pakartotinai paprašė Komisijos pateikti Komisijos posėdžio protokolo išrašą su nurodytais tyrimo pratęsimo pagrindais. Komisija 2020 m. vasario 11 d. raštu atsakė į A. P. prašymą, bet Komisijos posėdžio protokolo išrašo su nurodytu tyrimo termino pratęsimo pagrindu vis tiek nepateikė. Toks Komisijos elgesys, kai vengiama pateikti prašomą posėdžio protokolo išrašą, yra nesąžiningas ir pats savaime patvirtina Komisijos veiksmų neteisėtumą - tyrimas pratęstas be VTEK įstatyme nustatyto pagrindo.

Bylos medžiaga, kurią vertino Komisija, nebuvo gausi, be to, Komisija nustatė asmeninio pobūdžio ryšį su advokate remdamasi ta aplinkybe, kad advokatė atstovavo A. P. asmeninėse bylose, tačiau ši faktinė aplinkybė Komisijai buvo žinoma jau tyrimo pradėjimo momentu, todėl jos nereikėjo papildomai aiškintis, o kitų aplinkybių, patvirtinančių A. P. ir advokatės asmeninio pobūdžio ryšį, Komisija nenustatė ir netyrė. Pareiškėjo nuomone, VTEK įstatyme nustatyto pagrindo pratęsti RVUL pranešimo ištyrimo terminą nebuvo. VTEK įstatyme nustatyto tyrimo termino nesilaikymas ir nepagrįstas jo pratęsimas šiame skunde išdėstytų kitų bylos aplinkybių kontekste pripažintinas pagrindinių procedūrų pažeidimu ir tai yra pagrindas naikinti priimtą teisės aktą.

Komisija netinkamai taikė Įstatymo 3 straipsnio 1 dalies 2 punkto bei 11 straipsnio 1 ir 2 dalių nuostatas.

A. P. privačių interesų deklaracijoje advokatė nebuvo nurodyta ir tokios aplinkybės Komisija nenustatė. Be to, Komisija nenustatė, jog A. P., į savo privačių interesų deklaraciją neįtraukdamas advokatės, būtų pažeidęs privačių interesų deklaravimo reikalavimus, t.y. Komisija patvirtino, kad A. P. savo privačių interesų deklaracijoje advokatės ir neturėjo nurodyti, todėl ir interesų konfliktas jam, kaip RVUL direktoriui, pasirašant su advokate teisinių paslaugų sutartį ir dvi advokatės sąskaitas-faktūras, nekilo ir dėl to jis neturėjo nusišalinti, o nenusišalinęs nepažeidė Įstatymo 3 straipsnio 1 dalies 2 punkto bei 11 straipsnio 1 ir 2 dalių nuostatų. Tai reiškia, kad Komisijos sprendimas yra neteisėtas iš esmės, t.y. savo turiniu prieštarauja aukštesnės galios teisės aktams, ir turi būti panaikintas.

Komisija pripažino A. P. pažeidusiu Įstatymo 3 straipsnio 1 dalies 2 punkto bei 11 straipsnio 1 ir 2 dalių nuostatas dėl pasirašytų dokumentų, o ne dėl dalyvavimo rengiant, svarstant ar priimant sprendimus arba kitaip paveikiant sprendimus. Komisija tik nustatė, kad A. P. pasirašė dokumentus, ir net nenustatinėjo, ar A. P. dalyvavo ir kaip dalyvavo sprendimų, susijusių su advokate, priėmime. Sutarties teksto pasirašymas yra tik veiksmas - sandorio įforminimas teisės aktų nustatyta tvarka, ir asmuo, pasirašydamas sutartį, įvykdo įstatyme nustatytą prievolę pasirašyti sandorį, bet ne priima sprendimą dėl sandorio sudarymo. Komisijos Sprendime nėra nurodytos aplinkybės dėl sprendimo sudaryti šį sandorį - sutartį su advokate, priėmimo ir nėra nustatyta, kad A. P. priėmė tokį sprendimą. Todėl Komisijos Sprendimas, kad A. P. pasirašydamas sutartį su advokate pažeidė Įstatymo nuostatas, nustatančias pareigą asmeniui, dirbančiam valstybinėje tarnyboje, nusišalinti nuo sprendimų priėmimo, yra nepagrįstas.

A. P., kaip RVUL (duomenys neskelbtini), parašai ant 2018 m. spalio 11 d. sąskaitos-faktūros Nr. 253 ir 2019 m. gegužės 31 d. sąskaitos-faktūros Nr. 305 taip pat nėra sprendimai. Šios dvi sąskaitos faktūros yra vizuotos atsakingų RVUL darbuotojų: Teisės ir personalo skyriaus (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini). Tokiomis aplinkybėmis A. P. negalėjo nepasirašyti dėl šių sąskaitų-faktūrų apmokėjimo, t.y. negalėjo priimti jokio sprendimo. RVUL turi pareigą atsiskaityti už jai suteiktas paslaugas. Todėl pasirašydamas pareiškėjas šias dvi sąskaitas faktūras, neturėjo jokios sprendimo laisvės. Įstatymų ir kitų teisės norminių aktų įgyvendinimas, kai įgyvendinantis subjektas neturi jokios sprendimo laisvės, nėra joks sprendimas ir negali sukelti interesų konflikto.

Remiantis Įstatymo 11 straipsnio 2 dalimi, A. P. neturėjo kam pareikšti nusišalinimo nuo sprendimų, kurie sukelia interesų konfliktą, priėmimo, kadangi jis pats buvo RVUL (duomenys neskelbtini). Pareiškėją į RVUL (duomenys neskelbtini) pareigas paskyręs Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministras laikosi nuomonės, jog ne ministerija ar jos vadovas, o A. P. viešųjų įstaigų, sveikatos priežiūros įstaigų civilines teises ir pareigas nustatančių įstatymų pagrindu privalo pats vykdyti RVUL vadovo funkcijas ir atlikti vadovo pareigas.

Atsakovas pateikė atsiliepimą į skundą, kuriame nurodo, jog su skundu nesutinka ir prašo jį atmesti kaip nepagrįstą.

Nurodo, jog Komisijos nariai neturėjo pareigos nusišalinti ir galėjo dalyvauti sprendžiant klausimus, susijusius su A. P., Komisijos nariai, dalyvavę priimant sprendimus A. P. atžvilgiu, nepateko į intereso konflikto situaciją, neturėjo jokių asmeninių interesų, materialinio ar nematerialinio suinteresuotumo bei nebuvo šališki. A. P. nepateikė jokių argumentų, kad Komisijos nariai turėjo asmeninį išankstinį nusistatymą jo atžvilgiu, siekė tendencingai pripažinti jį pažeidusiu Įstatymo nuostatas, nenorėjo objektyviai išnagrinėti bylą bei priimti objektyvų, Įstatymo nuostatomis pagristą, Sprendimą. Pareiškėjas pateikia tik subjektyvius pamąstymus, kad vien ta aplinkybė, kad dalis Komisijos (duomenys neskelbtini) (E. S. iki (duomenys neskelbtini) metų, V. K. iki (duomenys neskelbtini) metų) dirbo, o S. K. ir šiuo metu dirba (duomenys neskelbtini) universitete, kur dirba ir J. K., galėjo turėti įtakos priimant Sprendimą ir tai yra objektyvaus šališkumo įrodymas. Pažymi, kad skundžiamų Komisijos narių ryšys su J. K. yra ne tiesioginis, o atsiranda per universitetą, t.y. darbovietę, kurioje dirba keli šimtai darbuotojų, vienas kito asmeniškai net nepažįstančių. Be to, ši darbovietė E. S. ir V. K. yra buvusios ir jokių išlikusių tiesioginių ryšių su ja nėra. Pareiškėjas nepateikia jokių įrodymų, kad Komisijos nariai asmeniškai pažįsta J. K., artimai su ja bendrauja, turi sutartinių įsipareigojimų ar kitų artimų - asmeninio pobūdžio ryšių, kurie leistų tvirtinti, kad Komisijos nariai buvo suinteresuoti tyrimo A. P. atžvilgiu pradėjimu ir atitinkamo sprendimo priėmimu, ir, dėl to, jie negalėjo objektyviai, be išankstinio nusistatymo spręsti A. P. klausimą.

Tai, kad Komisija nebuvo šališka/suinteresuota pradedant tyrimą ir priimant Sprendimą patvirtina ir tai, kad Komisija 2019 m. vasario 6 d. priėmė sprendimą Nr. KS-23 “Dėl J. K.”, kuriuo pripažino ją pažeidusią Įstatymo nuostatas. Taigi, hipotetiškai svarstant, ir vadovaujantis pareiškėjo logika, jeigu S. K., V. K. ir E. S. būtų šališki/suinteresuoti, nes jie dirbo/dirba universitete, kuri yra ir J. K. darbovietė, tikėtina, jie turėtų priimti J. K. atžvilgiu išteisinantį sprendimą, tačiau to nebuvo.

Komisija atkreipia dėmesį, jog po tyrimo A. P. atžvilgiu Komisijoje pradėjimo, pareiškėjas 2019 m. spalio 14 d. kreipėsi į Komisiją, teikdamas skundą dėl J. K. elgesio atitikties Įstatymo nuostatoms. Komisija tyrimo J. K. atžvilgiu nepradėjo (VTEK 2019 spalio 28 d. raštas Nr. S -3820 - (2.5). Pažymi, kad priimant šį sprendimą dalyvavo pareiškėjo šioje byloje skundžiami Komisijos (duomenys neskelbtini) E. S., V. K. ir S. K., Tačiau, nežiūrint į tai, A. P. nei kreipdamasis į Komisiją dėl J. K., nei gavęs Komisijos minimą raštą (kurio neskundė), nekėlė klausimo dėl Komisijos narių šališkumo, nors, jo subjektyviu įsitikinimu, tiek dėl jo paties, tiek dėl J. K., Komisija yra šališka, todėl klausimo spręsti negali. Atsakovas manymu, jog atsižvelgiant į tai, susidaro įspūdis, kad tik tuomet, kada Pareiškėjui yra naudinga, jis kelia Komisijos šališkumo klausimą.

Pareiškėjas Komisijos šališkumą taip pat grindžia tuo, kad Komisijos nariai ir A. P. yra teisiniuose santykiuose ir jų interesesai yra priešingi. Komisija atkreipia dėmesį, kad Komisija jokiame teisminiame ginče (taip pat ir minimoje administracinėje byloje Nr. eA-1983-1062/2020) su A. P. nėra proceso. Komisiją su A. P. sieja santykiai, kylantys iš tarnybinės veiklos, todėl tarnybinės funkcijos/veikla nėra pagrindas Komisijai nusišalinti. Komisija, spręsdama klausimą dėl tyrimo A. P. atžvilgiu pradėjimo bei priimdama Sprendimą nevertino savo ankstesnių sprendimų/veiksmų, priimtų vykdant tarnybines pareigas. Tai buvo visiškai naujas, su ankstesniais Komisijos sprendimais nesusijęs, klausimas dėl valstybinėje tarnyboje dirbančio asmens elgesio atitikties Įstatymo reikalavimams.

Pažymi, kad Komisija, pradėjusi tyrimą ir po to gavusi pareiškėjo paaiškinimą (kuriame jis abejoja Komisijos narių šališkumu) antrą kartą nesprendžia klausimo dėl tyrimo pradėjimo (nes tam neturi jokio teisinio pagrindo), o apie šališkumo aplinkybes pasisako priimdama sprendimą. Atsižvelgiant i tai Komisijos nariai, neabejodami savo nešališkumu ir objektyvumu bei, neturėdami išankstinių vidinių nusistatymų A. P. bei J. K. atžvilgiu, dalyvavo svarstant klausimą dėl tyrimo Pareiškėjo atžvilgiu pradėjimo (nes tuo metu niekas tokio klausimo ir nekėlė), o prieš priimant Sprendimą - formaliai nusišalino tik todėl, kad pareiškėjas kėlė abejones dėl Komisijos, sprendusius dėl tyrimo pradėjimo, sudėties bei šališkumo, bet ne todėl, kad asmeniškai jautėsi šališki ir negalintys dalyvauti priimant Sprendimą. Atsižvelgiant i tai, kad nebuvo įžvelgta net minimaliausios interesų konflikto ir šališkumo galimybės, Komisija nusprendė nusišalinusių Komisijos narių nusišalinimų nepriimti. Nusišalinimo faktas yra įtvirtintas Komisijos 2020 m. sausio 15 d. posėdžio protokole.

Nurodo, jog tyrimas neužtruko maksimaliai leistiną 6 mėnesių terminą, t.y. tyrimas užbaigtas nepažeidžiant VTEK Įstatymo nustatyto tyrimo ištyrimo termino. Komisija klausimą dėl tyrimo pareiškėjo atžvilgiu pratęsimo nagrinėjo 2019 m. gruodžio 9 d. parengiamajame posėdyje ir gruodžio 11 d. posėdyje, kurio metu priėmė sprendimą. Pažymi, kad iš esmės aptarus pratęsimo terminą parengiamajame posėdyje, pratęsimo klausimas 2019 m. gruodžio 9 d. ilgai neužtruko.

Pažymi, kad pareiškėjo atžvilgiu atliekamas tyrimas nebuvo elementarus/nesudėtingas ir formalus privačių interesų deklaravimo pažeidimas, interesų konflikto situacija nebuvo grindžiama per akivaizdžius ryšius, kurie yra numatyti Įstatymo 6 straipsnio 1 dalies 1 - 6 punktuose. Komisijai reikėjo nustatyti pareiškėjo ir advokatės ryšio pobūdį, šio ryšio sąsajas su einamomis pareigomis ligoninėje, nustatyti ryšio pradžią ir tęstinumą (t.y. ar tai buvo vienkartiniai ar nuolatiniai ryšiai), išanalizuoti įvairius/gausius teismo sprendimus/nutartis (kada buvo konkrečioje byloje paduotas skundas/ieškinys, priimtas sprendimas ar buvo apskųstas aukštesnei instancijai) bei įvertinti šiuose teismų dokumentuose spręstų klausimų sąsajas su pareiškėjo asmeniniais interesais. Be to, jau po tyrimo pratęsimo buvo nuspręsta kreiptis į ligoninę pakartotinės informacijos (Komisijos 2020 m. gruodžio 13 d. raštas Nr. S-4443- (1.2), kuri buvo reikšminga vertinant pareiškėjo elgesio atitiktį Įstatymo nuostatoms.

Pažymi, kad paprastai Komisija tiriamus asmenis apie posėdžio datą ir laiką informuoja prieš savaitę iki posėdžio dienos. Komisija atsižvelgdama į tai, kad pareiškėjas iš esmės nebuvo pateikęs išsamaus aplinkybių paaiškinimo, taip pat, siekdama, kad pareiškėjas turėtų daugiau laiko atsiimti jam siunčiamą registruotą laišką iš pašto, Komisija pareiškėją apie numatomą Komisijos posėdį informavo (2020 m. sausio 3 d. raštas Nr, S-26-(1.2) prieš dvi savaites (kas taip pat prailgino tyrimo terminą), taip pat paragino pateikti paaiškinimą (šiame rašte taip pat motyvavo dėl nepagrįstai pareiškėjo keliamo Komisijos narių šališkumo klausimo).

Vien tai, kad Komisija nevertino ir nekonstatavo, kad A. P. pažeidė privačių intereso deklaravimo nuostatas, nes nenurodė deklaracijoje advokatės, nėra pagrindas konstatuoti, kad Komisija neturėjo teisės vertinti, ar A. P., eidamas tarnybines pareigas ligoninėje ir spręsdamas klausimus, susijusius su advokate, nepateko į intereso konflikto situaciją.

Advokatė, teikdama teisines paslaugas A. P., atstovavo jį kaip privatų asmenį jo asmeniniais klausimais. Atsižvelgiant į tai, advokatė yra susijusi su pareiškėjo privačiais interesais, ir eidamas tarnybines pareigas Ligoninėje A. P. privalėjo nusišalinti nuo 2018 m. spalio 11 d. sąskaitos-faktūros Nr. 253, 2019 m. gegužės 31 d. sąskaitos-faktūros Nr. 305, taip pat 2019 m. kovo 7 teisinių paslaugų teikimo sutarties Nr. 2019/03/07/01 /22B-11) pasirašymo. Pažymi, kad A. P. ryšys su advokate jo asmeninėse bylose yra tęstinis, nuolatinis ir nevienkartinio, senai vykusio, pobūdžio, kas neabejotinai patvirtina, kad pareiškėjui yra svarbios ir reikšmingos jam suteikiamos advokatės teisinės paslaugos, jų kokybė ir kt.

Pažymi, kad kiekvienoje konkrečioje situacijoje nusišalinimas yra teikiamas individualiai, tai reiškia, kad, jeigu A. P. vieną kartą yra teikęs nusišalinimą ministrui ir gavo atsakymą, kad ministerijai nesuteikta įgaliojimų atlikti ligoninės vadovo funkcijų, tai nereiškia, kad esant kitam intereso konfliktu atvejui (ne tam pačiam, dėl kurio buvo teiktas nusišalinimas), nusišalinti jau nereikia. Nusišalinimas yra teikiamas dėl konkretaus klausimo, keliančio interesų konfliktu, o ne visiems galimiems atvejams ateityje.

Motyvuojamoji dalis

konstatuoja:

Skundas atmestinas.

Byloje kilo ginčas dėl Lietuvos Respublikos vyriausiosios tarnybinės etikos komisijos 2020 m. sausio 15 d. sprendimo Nr. KS-12 „Dėl A. P.“, kuriuo pripažinta, kad pareiškėjas A. P., eidamas VšĮ Respublikinės Vilniaus universitetinės ligoninės (duomenys neskelbtini) pareigas ir pasirašęs teisinių paslaugų sutartį bei sąskaitas faktūras su advokate, atstovavusia jam kaip privačiam asmeniui civilinėse ir administracinėse bylose, pažeidė Įstatymo 3 straipsnio 1 dalies 2 punkto bei 11 straipsnio 1 ir 2 dalių nuostatas, teisėtumo ir pagrįstumo.

Byloje esančiais duomenimis nustatyta, kad A. P. į ligoninės (duomenys neskelbtini) pareigas penkeriems metams buvo priimtas (duomenys neskelbtini). (duomenys neskelbtini) su pareiškėju sudaryta darbo sutartis Nr. DS-83, kuria jis laikinai paskirtas eiti ligoninės (duomenys neskelbtini) pareigas iki kol viešo konkurso būdu bus priimtas ligoninės direktorius.

(duomenys neskelbtini) pareiškėjas atleistas iš ligoninės (duomenys neskelbtini) pareigų.

Eidamas ligoninės (duomenys neskelbtini) pareigas A. P. pasirašė dokumentus, kurie susiję su advokate L. A. (toliau – ir Advokatė): 2018 m. spalio 11 d. sąskaitą faktūrą LA Nr. 253 bei priėmė rezoliuciją „Apmokėti“ (2018 m. spalio 29 d.); sąskaitą faktūrą ligoninei išrašytą už teisines paslaugas pagal 2018 m. rugpjūčio 22 d. teisinių paslaugų sutartį ir 2018 m. spalio 11 d. ataskaitą apie suteiktas teisines paslaugas; 2019 m. kovo 7 d. teisinių paslaugų teikimo sutartį Nr. 2019/03/07/01/22B-11, kuria Advokatė įsipareigojo teikti ligoninei teisines paslaugas Vilniaus apygardos teismo civilinėje byloje Nr. E2-2788-430/2019; 2019 m. gegužės 31 d. sąskaitą faktūrą LA Nr. 305 bei priėmė rezoliuciją „Apmokėti“ (2019 m. birželio 7 d.).

Advokatė kaip A. P. atstovė yra nurodoma teismo sprendimuose, kuriuose sprendžiami pareiškėjo asmeniniai klausimai: Vilniaus miesto apylinkės teismo 2018 m. birželio 12 d. sprendime, priimtame civilinėje byloje Nr. e2-10278-727/2018; 2018 m. kovo 26 d. Vilniaus miesto apylinkės teismo sprendime, priimtame civilinėje byloje Nr. e2-7033-996/2018; Vilniaus miesto apylinkės teismo 2018 m. lapkričio 26 d. sprendime, priimtame civilinėje byloje Nr. e2-32237-996/2018; 2019 m. balandžio 18 d. Vilniaus miesto apylinkės teismo sprendime, priimtame civilinėje byloje Nr. eI-105-208/2019; 2019 m. lapkričio 28 d. Vilniaus miesto apylinkės teismo sprendime, priimtame civilinėje byloje Nr. e2-29335-996/2019. Be to, advokatė kaip A. P. atstovė buvo nurodyta daugelyje kitų civilinių ir administracinių bylų procesiniuose dokumentuose.

Advokatė su A. P. kaip privačiu asmeniu sudarė dvi teisinių paslaugų teikimo/ atstovavimo sutartis, išrašė sąskaitas faktūras bei pinigų priėmimo kvitus.

Ligoninės skundo priėmimo klausimą svarstė ir sprendimą pradėti tyrimą dėl A. P. elgesio atitikties Įstatymo nuostatoms 2019 m. spalio 2 d. posėdyje priėmė tokios sudėties Komisija: (duomenys neskelbtini) E. S. ir (duomenys neskelbtini) V. K., S. K., D. P. ir A. Š..

2017 m. birželio 18 d. vykusio VTEK posėdžio metu, Komisija, susidedanti iš (duomenys neskelbtini) V. K. ir (duomenys neskelbtini) S. K. bei D. P., vienbalsiai pritarė pateiktai Sveikatos apsaugos ministro 2017 m. balandžio 14 d. įsakymu Nr. V-437 sudarytos komisijos 2017 m. birželio 9 d. patikslintai tyrimo išvadai Nr. BR-1748 dėl RVUL (duomenys neskelbtini) A. P. elgesio, kurioje konstatuota, kad A. P. 2014 m. kovo 23 d. – 2017 m. kovo 23 d. laikotarpiu sprendė klausimus, susijusius su savo, kaip traumatologo ortopedo, darbo santykiais ir laikotarpiu, kai jo sutuoktinė dirbo UAB „(duomenys neskelbtini)“, sprendė klausimus, susijusius su šia įmone ir tuo pažeidė Įstatymo 3 straipsnio 1 dalies 2 punkto bei 11 straipsnio 1 ir 2 dalių nuostatas. Komisija, kurią sudarė (duomenys neskelbtini) V. K. ir (duomenys neskelbtini) S. K. bei D. P., pripažino, kad pateiktoje patikslintoje išvadoje A. P. veikos įvertinimas atitinka Įstatymo nuostatas.

Sveikatos apsaugos ministras 2017 m. rugpjūčio 4 d. Komisijos 2017 m. birželio 18 d. patvirtintos patikslintos išvados pagrindu priėmė įsakymą Nr. K-552 „Dėl A. P. Lietuvos Respublikos viešųjų ir privačių interesų derinimo valstybinėje tarnyboje įstatymo nuostatų pažeidimo“. Šį Sveikatos apsaugos ministro įsakymą A. P. apskundė teismui. Vilniaus apygardos administracinis teismas administracinėje byloje Nr. eI-105-208/2019 2019 m. balandžio 18 d. sprendimu pareiškėjo A. P. skundą atmetė. Dėl minėto teismo sprendimo A. P. pateikė apeliacinį skundą aukštesnės instancijos teismui (administracinė byla Nr. eA-1983-1062/2020).

Ginčo santykius reglamentuoja Lietuvos Respublikos viešųjų ir privačių interesų derinimo valstybinėje tarnyboje įstatymas (toliau – ir Įstatymas) (teisės akto redakcija, galiojusi nuo 2018 m. sausio 1 d. d. iki 2020 m. sausio 1 d.). Minėtu Įstatymu siekiama suderinti valstybinėje tarnyboje dirbančių asmenų privačius ir visuomenės viešuosius interesus, užtikrinti, kad priimant sprendimus pirmenybė būtų teikiama viešiesiems interesams, įtvirtinti priimamų sprendimų nešališkumą ir užkirsti kelią atsirasti bei plisti korupcijai valstybinėje tarnyboje (Įstatymo 1 straipsnis). Įstatymas yra specialus teisės aktas, skirtas įgyvendinti minėtus tikslus.

Lietuvos Respublikos vyriausiosios tarnybinės etikos komisijos įstatymo (toliau – VTEK įstatymas) (teisės akto redakcija, galiojusi ginčui aktualiu laikotarpiu) 2 straipsnio 1 dalis numato, jog Vyriausioji tarnybinės etikos komisija yra Lietuvos Respublikos Seimo įsteigta ir jam atskaitinga kolegiali asmenų, dirbančių valstybinėje tarnyboje, ir asmenų, vykdančių lobistinę veiklą, priežiūrą ir korupcijos prevenciją pagal įstatymo jai priskirtą kompetenciją vykdanti institucija. Šio įstatymo 3 straipsnio 1 dalis nustato, jog Komisija savo veikloje vadovaujasi Lietuvos Respublikos Konstitucija ir įstatymais, Seimo ir Vyriausybės nutarimais, taip pat Komisijos patvirtintu darbo reglamentu.

Komisijos 2009 m. balandžio 23 d. sprendimu Nr. KS-31 buvo patvirtintas Komisijos darbo reglamentas (toliau – Reglamentas) (teisės akto redakcija, galiojusi nuo 2019 m. balandžio 5 d. iki 2020 m. sausio 1 d.). Komisiją sudaro 5 nariai (Komisijos įstatymo 6 straipsnio 1 dalis). Jos kompetencijai priskirtus klausimus Komisija svarsto ir sprendimus priima kolegialiai savo posėdžiuose. Posėdžių organizavimo tvarką nustato Reglamentas (Komisijos įstatymo 16¹ straipsnio 1 dalis, Reglamento 52 punktas). Komisijos posėdžiai teisėti, kai juose dalyvauja ir dėl sprendimo balsuoja ne mažiau kaip trys Komisijos nariai (Komisijos įstatymo 16¹ straipsnio 3 dalis, Reglamento 57 punktas). Komisijos posėdžiui vadovauja Komisijos pirmininkas arba jo funkcijas atliekantis Komisijos narys (Reglamento 70 punktas).

Reglamento 74 punkte įtvirtinta, kad Komisijos pirmininkas, Komisijos narys ar Sekretoriato darbuotojas turi nusišalinti nuo klausimo svarstymo ir priėmimo, jeigu dalyvavimas jame kelia interesų konfliktą. Nusišalinti būtina ir esant kitų priežasčių, galinčių turėti įtakos klausimo nagrinėjimo nešališkumui. Nušalinimo klausimą išsprendžia Komisijos nariai, kuriems nušalinimas nėra pareikštas ir kurie patys nepareiškė apie nusišalinimą. Jeigu nusišalina Komisijos pirmininkas, kiti Komisijos nariai priima sprendimą dėl posėdžio pirmininko nagrinėjamam klausimui, nuo kurio svarstymo Komisijos pirmininkas nusišalino, skyrimo. Duomenys apie nusišalinimą turi būti įrašyti posėdžio protokole.

Pareiškėjo teigimu, sprendimas pradėti tyrimą jo atžvilgiu ir ginčijamas Sprendimas yra neteisėtas, kadangi Komisijos nariai turėjo nusišalinti nuo jo skundo nagrinėjimo, nes šiuo metu vyksta teisminis ginčas pagal jo skundą dėl sprendimo, kurio priėmimo procedūroje dalyvavo ir Komisijos (duomenys neskelbtini) V. K., S. K. ir D. P., kas reiškia, kad Komisijos (duomenys neskelbtini) bei pareiškėją iki šiol sieja teisiniai santykiai, kuriuose jų interesai yra priešingi. Be to, ligoninės skundą dėl A. P. elgesio atitikties Įstatymo nuostatoms padavė (duomenys neskelbtini) J. K., kuri nuo (duomenys neskelbtini) m. dirba (duomenys neskelbtini) universitete, kuriame dirba (dirbo) ir kiti Komisijos nariai, t. y. (duomenys neskelbtini) E. S. ((duomenys neskelbtini) m. - (duomenys neskelbtini) m.), Komisijos (duomenys neskelbtini) V. K. ((duomenys neskelbtini) m. -(duomenys neskelbtini) m.), Komisijos (duomenys neskelbtini) S. K. (nuo (duomenys neskelbtini) m. iki šiol), kas taip pat patvirtina, jog buvusius ar esamus kolegas J. K., E. S., V. K. bei S. K. sieja kolegiški bendradarbiavimo santykiai.

Atsakovas teismui nurodė, jog Komisijos nariai, neabejodami savo nešališkumu ir objektyvumu bei, neturėdami išankstinių vidinių nusistatymų A. P. bei J. K. atžvilgiu, dalyvavo svarstant klausimą dėl tyrimo pareiškėjo atžvilgiu pradėjimo (nes tuo metu niekas tokio klausimo ir nekėlė), o prieš priimant Sprendimą - formaliai nusišalino tik todėl, kad pareiškėjas kėlė abejones dėl Komisijos, sprendusius dėl tyrimo pradėjimo, sudėties bei šališkumo, bet ne todėl, kad asmeniškai jautėsi šališki ir negalintys dalyvauti priimant Sprendimą. Atsižvelgiant i tai, kad nebuvo įžvelgta net minimaliausios interesų konflikto ir šališkumo galimybės, Komisija nusprendė

nusišalinusių Komisijos narių nusišalinimų nepriimti. Nusišalinimo faktas yra įtvirtintas Komisijos 2020 m. sausio 15 d. posėdžio protokole.

Pagal Įstatymą interesų konfliktu laikoma situacija, kai valstybinėje tarnyboje dirbantis asmuo, atlikdamas pareigas ar vykdydamas pavedimą privalo priimti sprendimą ar dalyvauti jį priimant, ar įvykdyti pavedimą, kurie susiję ir su jo privačiais interesais (Įstatymo 2 straipsnio 4 dalis). Privačiais interesais laikomas asmens, dirbančio valstybinėje tarnyboje (ar jam artimo asmens), asmeninis turtinis ar neturtinis suinteresuotumas, galintis turėti įtakos sprendimams atliekant tarnybines pareigas (Įstatymo 2 straipsnio 2 dalis). Asmeninis suinteresuotumas - tai valstybinėje tarnyboje dirbančio asmens arba jam artimo asmens moralinė skola, moralinis įsipareigojimas, turtinė arba neturtinė nauda arba kitas panašaus pobūdžio interesas (Įstatymo 2 straipsnio 6 dalis). Artimais asmenimis Įstatymo prasme laikomi valstybinėje tarnyboje dirbančio asmens sutuoktinis, sugyventinis, partneris, kai partnerystė įregistruota įstatymų nustatyta tvarka, taip pat jų tėvai (įtėviai), vaikai (įvaikiai), broliai (įbroliai), seserys (įseserės), seneliai, vaikaičiai ir jų sutuoktiniai, sugyventiniai ar partneriai (Įstatymo 2 straipsnio 5 dalis).

LVAT taip pat yra pažymėjęs, kad asmeninis suinteresuotumas ir iš to galbūt kylantis interesų konfliktas, visų pirma, turi būti siejamas su deklaruotinų privačių interesų duomenimis bei kai kuriais atvejais ir su paties valstybės tarnyboje dirbančio asmens subjektyvia nuomone apie duomenis ar aplinkybes, kurie jam gali kelti interesų konfliktą. LVAT nuomone, asmeninio suinteresuotumo nereikėtų kildinti iš žmogiškųjų, kolegiškų, ne visada darnių santykių, nes jei simpatijų ir antipatijų principu priimami sprendimai būtų laikomi pagrindu interesų konflikto situacijai kilti, Įstatymo vykdymas taptų neįmanomas. Įstatymas negali būti aiškinamas pernelyg plečiamai ir privatus interesas bei asmeninis suinteresuotumas priimamais sprendimais turi būti aiškus ir tiesioginis, susietas su šiame įstatyme nustatytais deklaruotinais duomenimis, galinčiais kelti interesų konfliktą (pvz., LVAT 2013 m. spalio 21 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A756-1601/2013).

Pažymėtina, jog visos aplinkybės sudarančios pagrindą nušalinti Komisijos narius (ar jiems patiems nusišalinti) turi būti pagrįstos. Nagrinėjamu atveju teismas sutinka su atsakovu, jog A. P. nepateikė jokių objektyvių duomenų, Įstatymo prasme patvirtinančių tiesioginį ir akivaizdų Komisijos narių privatų interesą pareiškėjo atžvilgiu. Lietuvos teismų informacinės sistemos Liteko duomenys nepatvirtina, jog, priešingai nei teigia pareiškėjas, tarp jo ir Komisijos (ar jos narių) vyktų teisminis ginčas. Pareiškėjo minimoje Komisijos administracinėje byloje Nr. eI-105-208/2019 2019 m. balandžio 18 d. sprendimas nėra įsiteisėjęs, be to, šioje byloje Komisija (ar Komisijos nariai) nėra proceso šalis. Taigi, minėtas teisminis ginčas nėra susijęs su Komisijos narių privačiais interesais, todėl ir nesudarė pagrindo Komisijos nariams nusišalinti. Taigi, darytina išvada, kad Komisiją su A. P. sieja santykiai, išimtinai kylantys tik iš tarnybinės veiklos, todėl tarnybinės funkcijos/veikla nėra pagrindas Komisijai nusišalinti. Komisijos sprendimas, kuriuo buvo pritarta ministerijos išvadai, nėra susijęs su Komisijos narių asmeniniais/privačiais interesais, o tik tarnybinių funkcijų atlikimu. Vien ta aplinkybė, kad Komisijos nariai, kuriems įstatymu pavesta nagrinėti viešųjų ir privačių interesų derinimo klausimus jau yra sprendę su pareiškėjo interesais susijusį ginčą, nenustačius objektyvių pagrindų, nėra pakankama konstatuoti, kad Komisijos nariai yra šališki ir negalėjo vertinti dar vieno skundo pareiškėjo atžvilgiu. Komisija, spręsdama klausimą dėl tyrimo A. P. atžvilgiu pradėjimo bei priimdama ginčijamą Sprendimą nevertino savo ankstesnių sprendimų/veiksmų, priimtų vykdant tarnybines pareigas. Pažymėtina, jog skundžiamas Sprendimas nėra susijęs su ankstesniais Komisijos sprendimais.

Į bylą nėra pateikta duomenų, kad skundą pateikusi RVUL (duomenys neskelbtini) yra susijusi su Komisijos narių privačiais interesais. Taigi, pareiškėjo spėliojimai ir daromos prielaidos negalėjo būti objektyvus pagrindas Komisijos nariams nusišalinti ir nebevykdyti savo tiesioginių Įstatyme įtvirtintų funkcijų.

Įstatymas nustato nusišalinimo tvarką ir draudimą asmeniui, dirbančiam valstybinėje tarnyboje, dalyvauti rengiant, svarstant ar priimant sprendimus arba kitaip paveikti sprendimus, kurie sukelia interesų konfliktą (Įstatymo 11 straipsnio 1 dalis). Prieš pradedant tokio sprendimo rengimo, svarstymo ar priėmimo procedūrą arba pačios procedūros metu asmuo, dirbantis valstybinėje tarnyboje, privalo informuoti savo institucijos vadovą ar institucijos vadovo įgaliotą atstovą, arba kolegialią valstybės ar savivaldybės instituciją, kurios narys jis yra, ir asmenis, kurie kartu dalyvauja rengiant, svarstant ar priimant sprendimą, apie esamą interesų konfliktą, pareikšti apie nusišalinimą ir jokia forma nedalyvauti toliau rengiant, svarstant ar priimant sprendimą (Įstatymo 11 straipsnio 2 dalis). Įstatyme nustatyta, kad nusišalinti privaloma ne tik nuo klausimo rengimo ar svarstymo, bet ir nuo priėmimo procedūrų, o nusišalinimas turi būti pareiškiamas aktyviais, aiškiais ir nedviprasmiškais veiksmais.

Vertinant, ar buvo pažeista Įstatymo 11 straipsnio 1 dalis, būtina išsiaiškinti tik tą faktinę aplinkybę, ar pareiškėjas dalyvavo rengiant, svarstant, priimant ar kitaip paveikiant sprendimus (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2011 m. birželio 13 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A662-2312/2011, 2011 m. spalio 6 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A63-2861/2011, 2012 m. rugsėjo 6 d. sprendimą administracinėje byloje Nr. A662-2728/2012, 2013 m. kovo 6 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A525-518/2013 ir kt.). Pagal administracinių teismų praktiką, tai reiškia, kad Įstatymo pažeidimui konstatuoti nėra būtina nustatyti, jog pareiškėjas savo privačius interesus realizavo viešųjų interesų sąskaita, užtenka to, kad jis neįvykdė Įstatymo 11 straipsnyje įtvirtintos pareigos nusišalinti nuo dalyvavimo rengiant, svarstant ar priimant sprendimus, kurie sukelia interesų konfliktą (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2007 m. lapkričio 26 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A14-844/07, 2011 m. birželio 13 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A662-2312/2011, 2011 m. spalio 27 d. sprendimą administracinėje byloje A492-3330/2011, 2012 m. rugsėjo 6 d. sprendimą administracinėje byloje Nr. A662-2728/2012, 2013 m. birželio 10 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A525-998/2013 ir kt.). Tačiau, kaip minėta, A. P. nuo 2017 metų, kaip privačiam asmeniui teikia teisines paslaugas Advokatė, kuri pareiškėją atstovauja su jo asmeniniais interesais susijusiose civilinėse ir administracinėse bylose. A. P. 2018-2019 metais jau turėdamas sutartinių (atstovavimo) privataus pobūdžio teisinių santykių su Advokate, ir eidamas tarnybines pareigas RVUL, pasirašė dokumentus (2018 m. spalio 11 d. sąskaitą-faktūrą Nr. 253, 2019 m. gegužės 31 d. sąskaitą-faktūrą Nr. 305, 2019 m. kovo 7 teisinių paslaugų teikimo sutartį Nr. 2019/03/07/01/22B-11), tiesiogiai susijusius su Advokate, kuri yra susijusi su pareiškėjo privačiais interesais. Teismas atmeta kaip nepagrįstus pareiškėjo nurodomus teiginius, jog pasirašymas aukščiau minėtuose dokumentuose laikytinas vien formaliu veiksmu. Pažymėtina, jog pareiškėjo parašai ant sutarties ir sąskaitų faktūrų yra laikyti kaip veiksmai, kuriais asmuo išreiškė savo valią ir dalyvavo priimant sprendimą, susijusį su jo privačiais interesais ir, tokie veiksmai, visa apimtimi patenka į nurodytų Įstatymo straipsnių taikymo dispoziciją, todėl pareiškėjui kelia interesų konfliktą. Atsižvelgdama į tai teisėjų kolegija sutinka su atsakovo padaryta išvada, kad A. P., būdamas sutartiniuose/atstovavimo santykiuose asmeniniais klausimais su Advokate, ir eidamas Ligoninės direktoriaus pareigas, pasirašydamas tiesiogiai su Advokate susijusius dokumentus, turėjo nusišalinti, bet to nepadarė. Pareiškėjas taip pat šiuo konkrečiu atveju, siekdamas išvengti viešųjų ir privačių interesų konflikto, galėjo pavesti sprendimą dėl tikslingumo sudaryti/ pasirašymo atstovavimo sutartį tarp ligoninės ir Advokatės bei finansinių dokumentų pasirašymą deleguoti ligoninės pavaduotojui ar kitam administracijos subjektui, kuris nebūtų susaistytas asmeniniais ryšiais su Advokate.

Įstatymas taip pat nenumato jokių išimčių, kuomet asmuo, dirbantis valstybės tarnyboje, galėtų neinformuoti savo tiesioginio vadovo ar institucijos vadovo įgalioto atstovo bei asmenų, kurie kartu dalyvauja sprendimo rengimo, svarstymo ar priėmimo procedūroje, apie esamą interesų konfliktą ir nenusišalinti nuo dalyvavimo sprendimo, kuris sukelia interesų konfliktą, rengimo, svarstymo ar priėmimo procedūroje. Nagrinėjamoje byloje nėra įrodymų, kad pareiškėjas apie ketinamus priimti anksčiau nurodytus sprendimus - ginčo finansinių dokumentų bei teisinių paslaugų sutarties pasirašymą - būtų informavęs pagal pavaldumą Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministrą. Pareiškėjas nurodo, jog jis anksčiau kitu klausimu jau teikė savo nusišalinimą ministrui, bet gavo atsakymą, jog ministerijai nesuteikta įgaliojimų atlikti RVUL vadovo funkcijų. Tačiau tai nereiškia, kad esant kitam intereso konfliktu atvejui (ne tam pačiam, dėl kurio buvo teiktas nusišalinimas), nusišalinti jau nereikia. Nusišalinimas yra teikiamas dėl konkretaus klausimo, keliančio interesų konfliktu, o ne visiems galimiems atvejams ateityje.

Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas ne kartą yra pažymėjęs, kad Viešųjų ir privačių interesų derinimo valstybinėje tarnyboje įstatymas savo esme yra prevencinis. Tai reiškia, kad šio įstatymo pažeidimui konstatuoti nėra būtina nustatyti, jog pareiškėjas savo privačius interesus realizavo viešųjų interesų sąskaita, užtenka to, kad jis nesiėmė Įstatyme numatytų priemonių viešųjų ir privačių interesų konfliktui savo veikloje išvengti, t. y. neįvykdė Įstatymo 11 straipsnyje įtvirtintos pareigos nusišalinti nuo dalyvavimo rengiant, svarstant ar priimant sprendimus, kurie sukelia interesų konfliktą.

Teismas pažymi, kad pagal Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktiką, viena vertus, valstybės tarnyboje dirbantis asmuo turi pareigą vykdyti savo tiesiogines tarnybines funkcijas, tačiau taip pat toks asmuo turi pareigą vengti interesų konflikto. Būtent Įstatymas įtvirtina taisykles, pagal kurias turi būti išsprendžiama ši valstybinėje tarnyboje dirbančio asmens pareigų priešprieša. Pagal šio įstatymo 11 straipsnio 1 ir 2 dalis, minėta pareigų priešprieša yra sprendžiama suteikiant viršenybę pareigai vengti interesų konflikto (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2010-11-02 nutartis administracinėje byloje Nr. A-442-1422-10). Taigi vien aplinkybė, kad pareiškėjas turėjo vykdyti jam teisės aktų numatytas funkcijas, savaime nereiškia, kad pareiškėjo veiksmai buvo formalaus pobūdžio ar negalėjo būti neišvengiami, priešingai, pareiškėjas turėjo Įstatyme numatytą pareigą imtis aktyvių veiksmų, tačiau jų neatliko ir interesų konflikto situacijos neišvengė.

VTEK įstatymo 17 bei 18 straipsniai reglamentuoja Komisijos įgaliojimus ir teises. Šio teisės akto 17 straipsnio 1 ir 2 punktuose numatyta, jog Komisija, be kita ko, prižiūri, kaip įgyvendinami Viešųjų ir privačių interesų derinimo valstybinėje tarnyboje įstatymas, Lobistinės veiklos įstatymas, kiti Komisijos kompetencijai priskirti valstybinėje tarnyboje dirbančių asmenų tarnybinės etikos ir elgesio normas reglamentuojantys teisės aktai, teikia rekomendacijas dėl šių teisės aktų nuostatų tobulinimo bei įgyvendinimo ir priima sprendimus bei rezoliucijas šiais klausimais; taip pat tiria fizinių ir juridinių asmenų pranešimus, skundus ir prašymus dėl valstybinėje tarnyboje dirbančių asmenų veikos atitikties Įstatymo nuostatoms ir priima vieną iš šio įstatymo 29 straipsnio 1 dalyje numatytų sprendimų.

VTEK įstatymo 26 straipsnio 2 dalis nustato, kad dėl pranešime nurodytų aplinkybių sudėtingumo, informacijos gausos ar skundžiamų veiksmų tęstinio pobūdžio Komisija šio straipsnio 1 dalyje nurodytą pranešimo ištyrimo terminą gali pratęsti iki 6 mėnesių. Komisijos darbo reglamento (teisės akto redakcija, galiojusi iki 2019 m. gruodžio 19 d.) 44 ir 45 punktai nustato, kad Komisija, atlikdama įstatymais ir kitais teisės aktais pavestas funkcijas, rengia posėdžius, parengiamuosius posėdžius. pasitarimus, organizuoja darbo grupes ir kt. Posėdis yra pagrindinė Komisijos darbo forma. Dalyvavimas posėdžiuose Komisijos nariams yra privalomas; Komisijos posėdžiams ruošiamai medžiagai aptarti gali būti rengiami Komisijos parengiamieji posėdžiai, kuriuose dalyvauja ir Sekretoriato darbuotojai.

Kaip atsakovas informavo teismą Komisija klausimą dėl tyrimo pareiškėjo atžvilgiu pratęsimo nagrinėjo 2019 m. gruodžio 9 d. parengiamajame posėdyje ir gruodžio 11 d. posėdyje, kurio metu priėmė sprendimą. Vadovaujantis aukščiau minėtomis teisės aktų nuostatomis, Komisija tyrimo terminą pratęsė 2019 m. gruodžio 11 d. posėdyje. Taigi, tyrimas neužtruko maksimaliai teisės akte leistino 6 mėnesių termino, t.y. tyrimas užbaigtas nepažeidžiant VTEK įstatymo nustatyto tyrimo ištyrimo termino.

Atsakovo teigimu, tyrimas užtruko, kadangi Komisijai reikėjo nustatyti pareiškėjo ir Advokatės ryšio pobūdį, šio ryšio sąsajas su einamomis pareigomis RVUL, nustatyti ryšio pradžią ir tęstinumą (t.y. ar tai buvo vienkartiniai ar nuolatiniai ryšiai), išanalizuoti įvairius/gausius teismo sprendimus/nutartis (kada buvo konkrečioje byloje paduotas skundas/ieškinys, priimtas sprendimas ar buvo apskųstas aukštesnei instancijai) bei įvertinti šiuose teismų dokumentuose spręstų klausimų sąsajas su pareiškėjo asmeniniais interesais. Šiuo atveju teisėjų kolegija sutinka su atsakovu, jog, priešingai nei teigia pareiškėjas, pareiškėjo atžvilgiu atliekamas tyrimas nebuvo elementarus/nesudėtingas ir formalus privačių interesų deklaravimo pažeidimas, interesų konflikto situacija nebuvo grindžiama per akivaizdžius ryšius, kurie yra numatyti Įstatymo 6 straipsnio 1 dalies 1 - 6 punktuose. Atsižvelgiant į tai, konstatuotina, jog atsakovas nepadarė pažeidimų pratęsdamas tyrimo terminą.

Įstatymo 6 straipsnio 1 dalies 7 punktas nustato, kad asmuo, dirbantis valstybinėje tarnyboje, privačių interesų deklaracijoje nurodo artimus asmenis ar kitus jam žinomus asmenis arba duomenis, dėl kurių gali kilti interesų konfliktas, tik papildomai nurodė, kad interesų konfliktas gali atsirasti ne tik dėl duomenų, kuriuos valstybinėje tarnyboje dirbantis asmuo privalo deklaruoti imperatyviai, nes juos aiškiai įtvirtina Įstatymas (pavyzdžiui, narystė asociacijoje), bet kai kuriais atvejais ir dėl duomenų ar aplinkybių (asmenų), kurie jam gali kelti dėl dirbančio asmens subjektyvios nuomones.

Pažymėtina, jog vien tai, kad Komisija nevertino ir nekonstatavo, kad A. P. pažeidė privačių intereso deklaravimo nuostatas, nes nenurodė deklaracijoje Advokatės, nėra pagrindas konstatuoti, kad Komisija neturėjo teisės vertinti, ar A. P., eidamas tarnybines pareigas RVUL ir spręsdamas klausimus, susijusius su Advokate, nepateko į intereso konflikto situaciją. Be to, jeigu šie (kiti) duomenys ar aplinkybės ir nėra deklaruoti privačių interesų deklaracijoje, tai nereiškia, kad asmuo gali dalyvauti priimant sprendimą jų atžvilgių.

Teismas konstatuoja, kad atsižvelgiant į nurodytų ir nustatytų faktinių aplinkybių visumą bei teisės aktų nuostatas, nėra teisinio pagrindo tenkinti pareiškėjo A. P. skundo reikalavimus, todėl pareiškėjo skundas atmestinas kaip nepagrįstas (ABTĮ 88 straipsnio 1 punktas).

ABTĮ 40 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad proceso šalis, kurios naudai priimtas sprendimas, turi teisę gauti iš kitos proceso šalies savo išlaidų atlyginimą. Nagrinėjamu atveju sprendimas priimtas ne pareiškėjo naudai, todėl jis neįgyja teisės į bylinėjimosi išlaidų atlyginimą.

Pareiškėjas skunde išdėsto daugiau argumentų dėl ginčijamo Sprendimo nepagrįstumo, tačiau, teismo nuomone, jie nėra esminiai sprendžiant šią administracinę bylą ir niekaip nekeičia šiame sprendime padarytos išvados, todėl dėl jų teismas nepasisako. Europos Žmogaus Teisių Teismo (toliau – EŽTT) ir LVAT praktikoje ne kartą pažymėta, jog teismo pareiga pagrįsti priimtą spendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą ( EŽTT 1994 m. balandžio 19 d. sprendimas, priimtas V. d. H. prieš Olandiją; 1997 m. gruodžio 19 d. sprendimas H. prieš Suomiją; LVAT administracinė byla Nr. A261-3555/2011).

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 88 straipsnio 1 punktu, 132, 133 straipsniais, teismas

Rezoliucinė dalis

nusprendžia:

Pareiškėjo A. P. skundą atmesti.

Sprendimas apeliacine tvarka per trisdešimt kalendorinių dienų nuo jo paskelbimo gali būti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, skundą paduodant per Vilniaus apygardos administracinį teismą.