Vilniaus apygardos teismo nutartis

Įžanginė dalis

Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Arūno Budrio, Gintaro Dzedulionio (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas) ir Lauretos Ulbienės, sekretoriaujant Ingai Šaranovai, dalyvaujant prokurorei Vaidai Matuzonienei, nuteistajam V. K. ir jo gynėjui advokatui Algirdui Gurauskui, nuteistajam V. Z. (V. Z.) ir jo gynėjui advokatui Dmitrijui Fomkinui, nukentėjusiųjų D. A. ir D. M. atstovui advokatui Venjamin Dubrovskij,

viešame teismo posėdyje apeliacine žodinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nukentėjusiųjų D. A. ir D. M. atstovo advokato Venjamin Dubrovskij apeliacinius skundus dėl Vilniaus regiono apylinkės teismo Vilniaus rajono rūmų 2018 m. spalio 19 d. nuosprendžio, kuriuo:

V. K. pripažintas kaltu padarius nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 180 straipsnio 2 dalyje, ir jam skirta 3 (trijų) metų laisvės atėmimo bausmę. Į bausmės laiką įskaitytas išbūtas sulaikymo ir suėmimo laikas nuo 2017-02-08 iki 2017-06-08.

Vadovaujantis BK 3 straipsniu, redakcijos 2015-03-19 įstatymo Nr. XII-1554 BK 75 straipsnio 1 dalimi, 2 dalies 1, 5, 7, 8, 9 punktais, 3 dalimi paskirtos bausmės V. K. vykdymas atidėtas 3 (trejiems) metams, įpareigojant jį nuo nuosprendžio įsiteisėjimo per vieną mėnesį atsiprašyti nukentėjusiųjų, pradėti dirbti arba mokytis, per tris metus-pradėjus dirbti ar mokytis tęsti darbą ar mokslą; neišvykti už gyvenamosios vietos miesto (rajono) ribų be nuteistojo priežiūrą vykdančios institucijos leidimo nebendrauti su V. Z., bei atlyginti turtinę ir neturtinę žalą.

V. K. paskirtos kardomosios priemonės – namų areštas ir dokumento paėmimas paliktos galioti iki įsiteisėjusio nuosprendžio vykdymo pradžios.

V. Z. (V. Z.) pripažintas kaltu, padarius nusikaltimus, numatytus BK 180 straipsnio 2 dalyje ir 187 straipsnio 1 dalyje ir jam pagal BK 180 straipsnio 2 dalį skirta 1 metų laisvės atėmimo bausmė, pagal BK 187 straipsnio 1 dalį - 1 metų laisvės apribojimo bausmė. Vadovaujantis BK 63 straipsnio 5 dalies 1 punktu, V. Z. (V. Z.) paskirtas bausmes subendrinus apėmimo būdu skirta subendrinta galutinė bausmė – laisvės atėmimas 1 (vieneriems) metams.

Vadovaujantis BK 3 straipsniu, redakcijos 2015-03-19 įstatymo Nr. XII-1554 BK 75 straipsnio 1 dalimi, 2 dalies 1, 5, 7, 8, 9 punktais, 3 dalimi V. Z. (V. Z.) paskirtos bausmės vykdymą atidėti 3 (trejiems) metams įpareigojant jį nuo nuosprendžio įsiteisėjimo per vieną mėnesį atsiprašyti nukentėjusiųjų, pradėti dirbti arba mokytis, per tris metus-pardėjus dirbti ar mokytis tęsti darbą ar mokslą; neišvykti už gyvenamosios vietos miesto (rajono) ribų be nuteistojo priežiūrą vykdančios institucijos leidimo nebendrauti su V. K. bei atlyginti turtinę ir neturtinę žalą.

V. Z. (V. Z.) iki nuosprendžio įsiteisėjimo paskirta kardomoji priemonė – namų areštas ir nustatytos tokios namų arešto sąlygos: nuo 23 val. iki 5 val. būti savo deklaruotoje gyvenamojoje vietoje, adresu (duomenys neskelbtini), jis įspėtas, kad už namų arešto sąlygų pažeidimą jam gali būti paskirtas suėmimas arba intensyvi priežiūra, jei tam būtų pagrindas.

Nukentėjusiojo D. M. civilinis ieškinys tenkintas iš dalies, priteista solidariai iš kaltinamųjų V. K. ir V. Z. (V. Z.) 5206,75 eurų turtinė bei 3000 Eur neturtinė žala nukentėjusiojo D. M. naudai. Kitoje dalyje civilinis ieškinys atmestas.

Nukentėjusiojo D. A. civilinis ieškinys tenkintas iš dalies, priteista solidariai iš kaltinamųjų V. K. ir V. Z. (V. Z.) 2283, 65 eurų turtinė bei 3000 Eur neturtinė žala nukentėjusiojo D. A. naudai. Kitoje dalyje civilinis ieškinys atmestas.

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

1. V. K. ir V. Z. nuteisti už tai, kad įvykdė plėšimą, o būtent: jie, 2016-10-22 laikotarpiu nuo 20.00 val. iki 21.00 val., dėl savanaudiškų paskatų turėdami tikslą pagrobti svetimą turtą, iš anksto susitarę, veikdami kartu, nukentėjusiajam D. M. susitarus su V. Z. dėl V. K. priklausančio automobilio „Opel Insignia“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) registruoto I. G. vardu, pirkimo už 3 000 eurų, nukentėjusiajam D. M. perdavus V. Z. 3 000 eurų, V. K. atvažiavus automobiliu „VW Transporter“ (teismo nagrinėjimo metu nenustatytais valstybiniais numeriais), prie automobilių servizo, adresu (duomenys neskelbtini), Vilniaus r., V. K. nukentėjusiajam D. M. papurškė ašarinių dujų į akis, o pastarajam bandant bėgti, V. K. sudavė kumščiu nukentėjusiajam D. M. į pakaušį, kuris nuo smūgio nukrito ir prarado sąmonę, tokiu būdu, panaudodamas prieš nukentėjusįjį D. M. fizinį smurtą, sukėlė šiam fizinį skausmą.

Po to, tęsdamas nusikalstamą veiką, V. K. nuėjęs prie automobilio „Qashqai“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini), atidarė dureles ir ten sėdėjusiam D. A. papurškė ašarinių dujų į akis, taip palaužęs nukentėjusiojo D. A. valią priešintis, o pastarajam išlipus iš automobilio, V. K. dešinės rankos kumščiu trenkė nukentėjusiajam D. A. į veido sritį, pataikydamas į smakrą (kairėje pusėje), tokiu būdu, panaudodamas prieš nukentėjusįjį D. A. fizinį smurtą, padarė jam muštines viršutinės ir apatinės lūpų žaizdas, taip nežymiai sutrikdydamas pastarojo sveikatą bei, išsitraukęs medžioklinį peilį, įrėmė šį nukentėjusiajam D. A. į pilvą ir pagrasino, kad papjaus, tokiu būdu kartu sukūrę nukentėjusiesiems D. M. ir D. A. situaciją, bauginančią ir keliančią nerimą, panaudoję fizinį ir psichologinį smurtą ir specialiai žmogų pritaikytus žaloti daiktus – ašarines dujas ir medžioklinį peilį, taip atimdami galimybę priešintis, pagrobė iš D. A. drabužių kišenių nukentėjusiojo D. A. vardu išduotus dokumentus: Rusijos Federacijos pasą Nr. (duomenys neskelbtini); Rusijos Federacijos užsieniečio pasą Nr. (duomenys neskelbtini); vairuotojo pažymėjimą Nr. (duomenys neskelbtini); transporto priemonės registracijos liudijimą Nr. (duomenys neskelbtini); banko AB „Swedbank“ mokėjimo kortelę Nr. (duomenys neskelbtini) bei daiktus: 5 000 eurų vertės laikrodį „V. C.“; 350 eurų vertės mobiliojo ryšio telefoną „Sony Xperia“; automobilio „Qashqai“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) elektroninį raktą ir pinigus – 8 000 Rusijos Federacijos rublių (116.72 eurai (2016-10-22 valiutų kursas 1 euras-68.5407 rubliai)), o iš automobilio „Qashqai“ bagažinės – 10 eurų vertės alkoholinio gėrimo butelį bei pagrobė D. M. priklausančius 3 000 eurų, tokiu būdu bendrais veiksmais panaudodami fizinį ir psichologinį smurtą bei specialiai žmogų pritaikytus žaloti daiktus – ašarines dujas ir medžioklinį peilį, pagrobė nukentėjusiajam D. M. priklausantį turtą – 3 000 eurų bei nukentėjusiajam D. A. priklausantį 5 476.72 eurų vertės turtą.

2. Be to, V. Z. nuteistas už tai, kad jis tyčia sugadino svetimą turtą, o būtent: jis, 2016-10-23 laikotarpiu nuo 16.18 val. iki 16.37 val., prie namo, adresu (duomenys neskelbtini), privažiavęs jam priklausančiu automobiliu „Peugeot Partner“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) iš savo automobilio bagažinės pasiėmęs gesintuvą, tyčia juo smogė į nukentėjusiajam D. A. priklausančio automobilio „Qashqai“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini), 300 eurų vertės galinį stiklą, kuris nuo smūgio suskilinėjo, tokiu būdu sugadino svetimą – nukentėjusiajam D. A. priklausantį 300 eurų vertės turtą.

3. Pirmosios instancijos teismas, atlikęs byloje surinktų ir teismo posėdyje ištirtų įrodymų sisteminę analizę ir vertinimą, darė išvadą, kad įrodyta, jog kaltinamieji bendrais veiksmais apiplėšė nukentėjusiuosius panaudoję fizinį ir psichologinį smurtą bei specialiai žmogų pritaikytus žaloti daiktus – ašarines dujas ir medžioklinį peilį ir pagrobė nukentėjusiajam D. M. priklausantį turtą – 3 000 eurų pinigus bei nukentėjusiajam D. A. priklausantį 5476, 72 Eur turtą, todėl nusikalstama veika kvalifikuojama pagal BK 180 straipsnio 2 dalį. Taip pat teismas darė išvadą, kad kaltinamojo V. Z. veika taipogi teisingai kvalifikuota ir pagal BK 187 straipsnio 1 dalį, kadangi V. Z. tyčia sudaužė nukentėjusiajam D. A. priklausančio automobilio „Qashqai“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini), 300 eurų vertės galinį stiklą, kuris nuo smūgio suskilinėjo, tokiu būdu tyčia sugadino svetimą – nukentėjusiajam D. A. priklausantį 300 eurų (7, 97 MGL) vertės turtą.

4. Pirmosios instancijos teisme nukentėjusysis D. M. pareiškė civilinį ieškinį dėl 5726,75 Eur turtinės žalos atlyginimo bei 5000 eurų neturtinės žalos. Nukentėjusysis D. A. pareiškė civilinį ieškinį dėl 2953,41 Eur turtinės žalos atlyginimo bei 6000 eurų neturtinės žalos. Teismas darė išvadą, kad nukentėjusiojo D. M. civilinis ieškinys tenkintinas iš dalies, jam priteista solidariai iš kaltinamųjų V. K. ir V. Z. (V. Z.) 5206,75 eurų turtinė bei 3000 Eur neturtinė žala, kitoje dalyje civilinis ieškinys atmestas. Nukentėjusiojo D. A. civilinis ieškinys tenkintinas taip pat iš dalies, jam priteista solidariai iš kaltinamųjų V. K. ir V. Z. (V. Z.) 2283, 65 eurų turtinė bei 3000 Eur neturtinė žala nukentėjusiojo D. A. naudai, kitoje dalyje civilinis ieškinys atmestas.

II. Apeliacinio skundų argumentai ir proceso dalyvių prašymai

5. Apeliaciniu skundu nukentėjusio ir civilinio ieškovo D. A. atstovas advokatas Venjamin Dubrovskij prašo pakeisti Vilniaus regiono apylinkės teismo Vilniaus rajono rūmų 2018 m. spalio 19 d. nuosprendį dalyje dėl civilinio ieškinio išsprendimo ir tenkinti ieškininius reikalavimus pilnai – priteisti soldariai iš kaltinamųjų V. K. ir V. Z. (V. Z.) jo naudai 2803,41eurus (2953,41-150) turtinės bei 6000 Eur neturtinės žalos.

5.1. Nukentėjusiojo atstovas, cituodamas CK 6.249 straipsnio, reglamentuojančio žalos (nuostolių) nustatymą, nuostatas, Kasacinio teismo praktiką dėl įrodymų tyrimo ir vertinimo, kurioje konstatuota, jog teismai, vertindami šalių pateiktus įrodymus, remiasi įrodymų pakankamumo taisykle, o išvada dėl konkrečios faktinės aplinkybės egzistavimo daroma pagal vidinį teismo įsitikinimą, grindžiamą visapusišku ir objektyviu visų reikšmingų bylos aplinkybių, nurodo nesutinkantis su teismo išvadomis, jog nukentėjusysis pateikė visų išlaidų patvirtinančius dokumentus, išskyrus maitinimo bei pragyvenimo išlaidas, už kurias sumokėjo 370 Eurų, todėl šios išlaidos nepriteistinos. Pažymi, kad vykstant ikiteisminiam tyrimui bei teisminiam bylos nagrinėjimui, nukentėjusiajam D. A. teko išbūti Vilniaus mieste 37 dienas. Kaip buvo nurodyta jo civilinio ieškinio patikslinime, gyvenant Vilniuje maitinimui bei būtiniems pragyvenimo poreikiams tenkinti vienai dienai D. A. išleisdavo po 10 eurų. Dokumentų, patvirtinančių šios sumos apmokėjimą, neišliko. Faktas, jog D. A. ne savo valia buvo priverstas gyventi Vilniuje tiek dienų yra neginčijimas. Aplinkybės, jog per tą laikotarpį jis turėjo maitintis bei leisti pinigus būtiniems pragyvenimo poreikiams, yra akivaizdus. Mano, kad 10 eurų suma vienai dienai yra protinga bei tvirtina, jog tai atitinka tikrovę. Pažymi, kad pagal Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarimą „Dėl dienpinigių ir kitų tarnybinių komandiruočių išlaidų apmokėjimo“ dienpinigiai už komandiruotę Lietuvoje sudaro 15 eurų.

5.2. Be to, apeliaciniu skundu pažymima, jog teismas taip pat nepagrįstai nepriteisė D. A. 149,76 eurų už V. Z. sugadintą jo automobilio veidrodėlį. Teismas atsisakymą tenkinti ieškinį šioje dalyje motyvavo tuo, kad „apie tai, kad dar buvo sugadintas ir veidrodėlis nukentėjusysis nurodė tik nagrinėjant bylą teisme“. Šis teigimas, anot atstovo, neatitinka tikrovės. Apie sugadintą veidrodėlį D. A. nurodė dar savo 2016-10-23 pareiškime Vilniaus rajono policijos viršininkui apie įvykdytą nusikaltimą: „vėliau V. atlėkė su savo automobiliu, sulaužė mums šoninio vaizdo stiklą, iššoko iš automobilio ir sudaužė galinį stiklą“ (t. l, b.l. 26). Apie veidrodėlio sugadinimą buvo paminėta dar ikiteisminio tyrimo metu ir jo 2017-04-27 civiliniame ieškinyje (t. l, b.l. 119-120), o taip pat ir D. A. apklausoje. Veidrodėlio sugadinimo faktas nebuvo įtrauktas į V. Z. kaltinimą, kadangi nebuvo tiksliai nustatyta, jog veidrodėlį jis sugadino tyčia. Taigi ši 149,76 eurų žala D. A. buvo padaryta būtent V. Z. veiksmais ir ji priteistina D. A. naudai.

5.3. Apeliaciniu skundu nesutinkam su teismo sprendimu sumažinti pareikšto neturtinės žalos dydį nuo 6000 eurų iki 3000 eurų. Atstovas mano, kad D. A. prašymas priteisti būtent tokią sumą yra motyvuotas, aiškus, protingas ir suprantamas. 2016 m. spalio 22 d. jis buvo atvykęs į Lietuvą pirmą kartą. Vos po 3 valandų po sienos kirtimo prieš D. A. buvo įvykdytas žiaurus nusikaltimas. D. A. buvo sumuštas, apiplėštas, jam buvo grasinta peiliu, ir šis grasinimas nužudyti buvo realus. D. A. patyrė didžiulį šoką, kurio pasekmės nepraėjo iki šiol. Be kitų, ieškinyje nurodytų motyvų pabrėžia, kad bylos nagrinėjimas tęsėsi daugiau negu 2 metus. Virš 20 kartu D. A. teko važinėti į Vilnių iš kitos valstybės (apie 2000 km į abi puses), vyko nuolatinės pertraukos darbe, dažni išvykimai iš šeimos. Moralinė situacija bei nuolatinis neigiamas moralinis spaudimas iš tikrųjų labai sunkiai išgyvenamos, vietoj normalaus, įprasto gyvenimo D. A. priverstas nuolat galvoti apie tai, kas galėjo atsitikti su juo. Todėl mano, kad D. A. reikalavimas dėl 6000 eurų neturtinės žalos atlyginimo nėra per didelis.

6. Apeliaciniu skundu nukentėjusio ir civilinio ieškovo D. M. atstovas advokatas Venjamin Dubrovskij prašo pakeisti Vilniaus regiono apylinkės teismo Vilniaus rajono rūmų 2018 m. spalio 19 d. nuosprendį dalyje dėl civilinio ieškinio išsprendimo ir tenkinti ieškininius reikalavimus visiškai – priteisti soldariai iš kaltinamųjų V. K. ir V. Z. (V. Z.) jo naudai 5576,75 eurus (5726,75-150) turtinės bei 5000 Eur neturtinės žalos.

6.1. Skunde nurodoma, jog nukentėjusysis D. M. ikiteisminio tyrimo metu bei nagrinėjant bylą teisme pareiškė ir patikslino civilinį ieškinį dėl 5726,75 Eur patirtos turtinės bei 5000 Eur patirtos neturtinės žalos atlyginimo. Teismas nevisiškai sutiko su D. M. reikalavimais ir tenkino jo civilinį ieškinį iš dalies - priteisė solidariai iš kaltinamųjų V. K. ir V. Z. 5206,75 eurų turtinės bei 3000 eurų neturtinės žalos mano naudai. Nurodo, jog atsižvelgiant į tai, jog paskutinio teismo posėdžio metu kaltinamasis V. K., sumokėjo 150 eurų ir iš dalies atlygimo padarytą žalą D. M., liko nepriteista 370 eurų. Atstovas pažymi, kad nors nuosprendyje nepasisakyta - dėl ko ši suma yra nepriteista būtent jam, pagal analogiją su nukentėjusiuoju D. A. atstovas daro išvadą, kad kalbama apie patirtus nuostolius (išlaidas) kai vykstant ikiteisminiam tyrimui bei teisminiam bylos nagrinėjimui, jam teko išbūti Vilniaus mieste 37 dienas. Kaip buvo nurodyta D. M. civilinio ieškinio patikslinime, gyvenant Vilniuje maitinimui bei būtiniems pragyvenimo poreikiams tenkinti vienai dienai jis išleisdavo po 10 eurų. Dokumentų, patvirtinančių šios sumos apmokėjimą, neišliko. Mano, kad teismas nepriteisė D. M. šios sumos (370 eurų) nepagrįstai. Pažymi, kad CK 6.249 straipsnio, reglamentuojančio žalos (nuostolių) nustatymą, 1 dalyje įtvirtinta taisyklė, kad tais atvejais, kai šalis nuostolių dydžio negali tiksliai įrodyti, jų dydį nustato teismas; tai reiškia, kad tuo atveju, kai žalos padarymo faktas, kaip pagrindas prievolei dėl žalos atlyginimo atsirasti, yra įrodytas, ieškinys dėl žalos atlyginimo negali būti atmestas tik tuo pagrindu, kad suinteresuota šalis tinkamai neįrodė patirtų nuostolių dydžio. (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. gegužės 11 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-215/2012). Pagal Kasacinio teismo praktika faktą galima pripažinti įrodytu, jeigu byloje esančių įrodymų tyrimo ir vertinimo pagrindu susiformuoja teismo įsitikinimas, kad tam tikros aplinkybės, susijusios su ginčo dalyku, egzistuoja arba neegzistuoja (CPK 176 straipsnio 1 dalis). Įrodymų vertinimas pagal CPK 185 straipsnį reiškia, kad bet kokios ginčui išspręsti reikšmingos informacijos įrodomąją vertę nustato teismas pagal vidinį savo įsitikinimą. Kasacinis teismas ne kartą yra pabrėžęs, kad teismai, vertindami šalių pateiktus įrodymus, remiasi įrodymų pakankamumo taisykle, o išvada dėl konkrečios faktinės aplinkybės egzistavimo daroma pagal vidinį teismo įsitikinimą, grindžiamą visapusišku ir objektyviu visų reikšmingų bylos aplinkybių išnagrinėjimu (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. sausio 12 d. nutarties civilinėje byloje Nr. 3K-3-78-686/2017 28 punktą ir jame nurodytą kasacinio teismo praktiką). Be to, akcentuojama, jog faktas, kad D. M. ne savo valia buvo priverstas gyventi Vilniuje tiek dienų yra neginčijimas, aplinkybės, jog per tą laikotarpį jis turėjo maitintis bei leisti pinigus būtiniems pragyvenimo poreikiams, yra akivaizdus, todėl mano, kad 10 eurų suma vienai dienai yra protinga ir tvirtina, jog tai atitinka tikrovę. Pažymi, kad pagal Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarimą „Dėl dienpinigių ir kitų tarnybinių komandiruočių išlaidų apmokėjimo“ dienpinigiai už komandiruotę Lietuvoje sudaro 15 eurų.

6.2. Apeliaciniu skundu D. M. atstovas nurodo nesutinkantis su teismo sprendimu sumažinti pareikšto neturtinės žalos dydį nuo 5000 eurų iki 3000 eurų. Mano, kad D. M. prašymas priteisti būtent tokią sumą yra motyvuotas, aiškus, protingas ir suprantamas. Be kitų, ieškinyje nurodytų motyvų pabrėžia, kad bylos nagrinėjimas tęsėsi daugiau negu 2 metus, virš 20 kartų D. M. teko važinėti į Vilnių iš kitos valstybės (apie 2000 km į abi puses), vyko nuolatinės pertraukos darbe, dažni išvykimai iš šeimos. Moralinė situacija bei nuolatinis neigiamas moralinis spaudimas iš tikrųjų labai sunkiai išgyvenamos, todėl mano, kad teismas netinkamai išsprendė D. M. baudžiamojoje byloje pareikštą civilinį ieškinį.

7. Atsiliepimų į apeliacinį skundą negauta.

8. Teismo posėdžio metu nukentėjusiųjų D. A. ir D. M. atstovas advokatas Venjamin Dubrovskij prašė apeliacinius skundus tenkinti juose nurodytais motyvais. Prokurorė, palaikydama nukentėjusiųjų poziciją dėl turtinės žalos atlyginimo, šioje dalyje prašė apeliacinius skundus tenkinti, dėl neturtinės žalos padidinimo – atmesti. Nuteistieji bei jų gynėjai prašė nukentėjusiųjų atstovo apeliacinius skundus atmesti.

III. Apeliacinės instancijos teismo argumentai ir išvados

Nukentėjusiųjų D. A. ir D. M. atstovo advokato Venjamin Dubrovskij apeliaciniai skundai atmestini.

9. Apeliacinės instancijos teismas patikrina skundžiamo nuosprendžio teisėtumą ir pagrįstumą vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 320 straipsnio 3 dalies nuostatomis, tai yra, nenustatęs kitų esminių BPK pažeidimų, ginčijamą nuosprendį patikrina tiek, kiek to prašoma apeliaciniame skunde.

10. Apeliaciniame skunde nesutinkama su pirmosios instancijos teismo nuosprendžio dalimi, kuria iš dalies patenkinti nukentėjusiųjų D. A. ir D. M. pareikšti civiliniai ieškiniai dėl turtinės bei neturtinės žalos atlygimo, prašant visiškai patenkinti civilinio ieškinio reikalavimus ir teigiant, kad jie nepagrįstai sumažinti. Nukentėjusieji D. A. ir D. M. prašo kiekvienam priteisti maitinimui bei būtiniems pragyvenimo poreikiams tenkinti po 370 Eur, nes vykstant ikiteisminiam tyrimui bei teisminiam bylos nagrinėjimui Vilniaus mieste jie buvo 37 dienas ir šioms išlaidoms reikėjo apie 10 eurų. Nukentėjusysis D. A. prašo priteisti 149,76 Eur už nuteistojo V. Z. sugadintą automobilio veidrodėlį. Taip pat abu nukentėjusieji prašo pilnai tenkinti civilinius ieškinius dėl neturtinės žalos atlyginimo, t.y. D. A. – 6000 Eur, D. M. – 5000 Eur.

11. Dėl maitinimo bei kitų būtinų pragyvenimo išlaidų atlyginimo. Nukentėjusiųjų ir civilinių ieškovų D. M. ir D. A. atstovo advokato V. Dubrovskij apeliaciniuose skunduose keliamas maitinimo bei kitų būtinų pragyvenimo išlaidų atlyginimo klausimas (kurios įvardijamos kaip turtinė žala), prašant priteisti nukentėjusiesiems kiekvienam po 370 Eurų. Apeliantai mano, jog apylinkės teismas nepagrįstai nepriteisė šios sumos. Jų teigimu, gyvenant Vilniuje, kuomet vyko ikiteisminis tyrimas bei teisminis bylos nagrinėjimas, jie maitinimui bei kitiems būtiniems pragyvenimo poreikiams tenkinti vienai dienai išleisdavo po 10 eurų. Nors dokumentų, patvirtinančių šios sumos apmokėjimą, neišliko, mano, jo tokia suma yra protinga, atkreipiant dėmesį, kad pagal Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarimą „Dėl dienpinigių ir kitų tarnybinių komandiruočių išlaidų apmokėjimo“ – dienpinigiai už komandiruotę Lietuvoje sudaro 15 eurų.

12. Kaip matyti iš skundžiamo nuosprendžio motyvų dėl civilinių ieškinių tenkinimo iš dalies, pirmosios instancijos teismas, atsižvelgęs į tai, kad nukentėjusieji pateikė visus turtinę žalą patvirtinančius dokumentus, išskyrus maitinimo bei pragyvenimo išlaidas, už kurias prašo priteisti kiekvienam po 370 Eur, darė išvadą, jog šios išlaidos nepriteistinos. Apeliacinės instancijos teismas pritaria šiai žemesnės instancijos teismo išvadai. Pirmiausia būtina atkreipti dėmesį, kad jei šios išlaidos ir yra pateisinamos, jos laikytinos proceso išlaidomis (CPK 103 str.), tačiau negali būti vertinamos kaip turtinė žala, atsiradusi dėl nusikalstamos veikos padarymo. Kita vertus, pagal Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 178 straipsnį, privalu įrodyti aplinkybes, kuriomis grindžiami reikalavimai. Taigi prašomos priteisti išlaidos turi būti pagrįstos įrodymais, protingo dydžio, būtinos, ir priežastiniu ryšiu susijusios su padaryta nusikalstama veika bei turi būti vadovaujamasi teisingumo, protingumo, sąžiningumo bei proporcingumo principais. Tiek pirmosios, tiek apeliacinės instancijos teisme nukentėjusieji neneigia, jog tokias išlaidas pagrindžiančių dokumentų jie neturi. Tačiau vadovautis Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarimu „Dėl dienpinigių ir kitų tarnybinių komandiruočių išlaidų apmokėjimo“, kaip to prašo apeliantai, nėra pagrindo. Šis teisės aktas reglamentuoja iš darbo teisinių santykių kilusias tarnybinių komandiruočių išlaidas, atsirandančias dėl išvykimo į komandiruotę (maitinimosi, apgyvendinimo ir pan.), kai darbuotojas tam tikram laikui iš nuolatinės darbo vietos išvyksta darbdavio pavedimu darbdavio nurodomai užduočiai atlikti. Tuo tarpu reiškiamas reikalavimas šioje byloje nėra susijęs su šio teisės akto reglamentavimu ir taikymu. Maitinimosi bei kitos būtinos išlaidos (kurių apeliantai neįvardija) privalo būti įrodytos įsigijimo dokumentais, tai yra pirkimo čekiais, kvitais, sąskaitomis ir kt., todėl nesant tokių įrodymų, šios išlaidos nelaikytinos pagrįstomis, juolab, jog nukentėjusieji maitintis ir tenkinti būtinus poreikius turi nepriklausomai kurioje vietoje ar valstybėje jie yra. Be to, kaip matyti iš nukentėjusiųjų parodymų, jie neneigė aplinkybės, jog į Lietuvą vyko ir verslo reikalais, todėl nesant tokias išlaidas patvirtinančių įrodymų, nepaneigti nuteistųjų gynybos argumentai, jog turėdami Lietuvoje verslo reikalų ir suderindami teismo posėdžius su savo reikalais, nukentėjusieji kartu galėjo vykdyti ir savo biznio planus. Atsižvelgiant į šias aplinkybes, apeliacinės instancijos teismas, išnagrinėjęs byloje esančią medžiagą, sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai netenkino šio nukentėjusiųjų reikalavimo, todėl nukentėjusiųjų skundas šioje dalyje atmestinas.

13. Dėl turtinės žalos atlyginimo nukentėjusiajam D. A. už automobilio veidrodėlio sugadinimą. Teisėjų kolegijos vertinimu, pirmosios instancijos teismas taip pat pagrįstai nepripažino nukentėjusiojo civilinio ieškinio reikalavimo dėl automobilio ,,Nissan Qashkai“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), veidrodėlio sugadinimo. Nors nukentėjusysis D. A. savo apeliaciniame skunde nurodo, kad apie veidrodėlio sugadinimą jis buvo minėjęs dar ikiteisminio tyrimo metu, pirminiame civiliniame ieškinyje bei jo apklausoje, todėl mano, jog ši V. Z. veiksmais padaryta turtinė žala turi būti priteistina jo (D. A.) naudai, tačiau šie skundo argumentai nesudaro pagrindo didinti turtinę žalą. Kaip matyti iš baudžiamosios bylos medžiagos duomenų, šiame ikiteisminiame tyrime nebuvo atlikta automobilio ,,Nissan Qashai“ apžiūra, byloje esanti nukentėjusiojo D. M. elektroniniu laišku pateikta fotonuotrauka patvirtina tik išdaužto galinio lango stiklo sugadinimo faktą (T. 2, b.l. 33-36). Bendrojo pagalbos centro pateiktuose 2016-10-23 16.18 val. ir 2016-10-23 16.37 val. garso įrašuose, pagal nukentėjusiojo D. M. skambučius dėl pranešimų apie 2016-10-22 ir 2016-10-23 įvykius, tai pat užfiksuotas pranešimas tik apie sudaužytą galinį automobilio stiklą (T. 1, b.l. 181-182). Liudytojų A. Ž. ir A. M. (policijos pareigūnų, atvykusių į įvykio vietą pagal gautą pranešimą) parodymais nustatyta, kad jie vizualiai apžiūrėję automobilį, fiksavo tik galinio stiklo sugadinimus. Taigi, byloje nėra neginčytinų įrodymų, jog nuteistojo V. Z. tyčiniais veiksmais nukentėjusiajam D. A. buvo padaryta turtinė žala dėl automobilio veidrodėlio sugadinimo, toks sugadinimo faktas šioje baudžiamojoje byloje nenustatytas ir jam dėl šio veidrodėlio sugadinimo kaltinimas nepareikštas, todėl nuteistajam V. Z. negali kilti pareiga atlyginti apelianto D. A. skunde nurodytą turtinę žalą už veidrodėlio sugadinimą. Apylinkės teismas pagrįstai šioje dalyje civilinio ieškinio netenkino.

14. Sutiktina su apeliacinės instancijos teismo posėdyje išsakytais proceso dalyvių argumentais, jog apylinkės teismas, priteisdamas nukentėjusiajam D. A. 300 Eur turtinę žalą už automobilio galinio stiklo sugadinimą (ją įskaitęs į bendrą priteistiną 2283,65 Eur turtinę žalą) nepagrįstai šią sumą priteisė solidariai iš abiejų nuteistųjų V. K. ir V. Z.. Kadangi byloje kaltinimas dėl turto sugadinimo yra pareikštas tik kaltinamajam (nuteistajam) V. Z., byloje neginčytinai nustatyta, jog šią žalą neteisėtais veiksmais padarė būtent V. Z., ką žemesnės instancijos teisme pripažino ir pats V. Z. (jis šio reikalavimo neskundžia), todėl keistina nuosprendžio dalis dėl nukentėjusiajam D. A. priteistos 300 Eur turtinės žalos atlyginimo dėl automobilio galinio stiklo sugadinimo, šią žalą priteisiant tik iš nuteistojo V. Z..

15. Dėl neturtinės žalos. Nukentėjusiųjų ir civilinių ieškovų D. M. ir D. A. atstovo advokato V. Dubrovskij apeliaciniai skundai dėl neturtinės žalos taip pat atmetami kaip nepagrįsti. Vertinant nukentėjusiųjų D. M. ir D. A. neturtinės žalos dydį buvo atsižvelgta į tai, kad dėl V. K. ir V. Z. kaltų tyčinių veiksmų ir panaudoto fizinio smurto nukentėjusieji patyrė dvasinius išgyvenimus, sukrėtimą, emocinę depresiją, vidinę įtampą, dėl ko pablogėjo jų savijauta. Taip pat apylinkės teismas atsižvelgė į tai, kad nuo nusikaltimo, kuomet buvo panaudotos dujos purškiant nukentėjusiems į veidą bei panaudojant vienam iš nukentėjusiųjų fizinį smurtą bei įremiant peilį nukentėjusiajam D. A. į pilvą, nukentėjusieji patyrė fizinį skausmą, nežymų sveikatos sutrikdymą ir psichologinę traumą. Įvertintos ir aplinkybės, kad kaltinamųjų nusikalstami veiksmai buvo netikėti, nes, kaip nurodė nukentėjusysis D. M., jis su V. Z. vienas kitą pažinojo, susiskambindavo dėl automobilių dalių pirkimo, juo visiškai pasitikėjo. Pirmosios instancijos teismas pagrįstai įvertino ir aplinkybes, jog nebuvo pateikta jokių objektyvių pagrįstų duomenų, kad dėl patirtų dvasinių sukrėtimų, išgyvenimų nukentėjusieji jaučia padidėjusią įtampą, blogą savijautą, kad psichinė būsena tęsėsi labai ilgą laiką, kad fizinė sveikata ar psichinė būklė gali blogėti ir ateityje, tokių duomenų nepateikta ir bylą nagrinėjant apeliacinės instancijos teisme. Todėl vadovaujantis Civilinio kodekso 6.250 straipsnio 2 dalimi, atsižvelgiant į pasekmes, į žalą padariusių asmenų kaltę, jų turtinę padėtį, padarytos turtinės žalos dydį bei kitas turinčias reikšmės bylai aplinkybes, taip pat vadovaujantis sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijais, apylinkės teismas tinkamai įvertino D. M. ir D. A. patirtos neturtinės žalos dydį bei nepažeidė pusiausvyros tarp nukentėjusiųjų bei žalą padariusių asmenų interesų ir nenukrypo nuo formuojamos teismų praktikos panašaus pobūdžio bylose, todėl pagrįstai priteisė kiekvienam nukentėjusiajam po 3000 Eur. Nukentėjusiųjų atstovo advokato V. Dubrovskij apeliaciniuose skunduose nurodytos tapačios aplinkybės, susijusios su bylos nagrinėjimu, akcentuojant, jog procesas tęsėsi daugiau negu 2 metus, tai, jog nukentėjusiesiems virš 20 kartų teko važinėti į Vilnių iš kitos valstybės, dėl ko vyko nuolatinės pertraukos darbe, dažni išvykimai iš šeimos, nėra vertintinos kaip aplinkybės, leidžiančios daryti išvadą, kad skundžiamu nuosprendžiu nukentėjusiesiems priteista neturtinė žala (kiekvienam po 3000 eurų), yra per maža.

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 3 punktu, 328 straipsnio 4 punktu,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Nukentėjusiųjų D. A. ir D. M. atstovo advokato Venjamin Dubrovskij apeliacinius skundus atmesti.

Vilniaus regiono apylinkės teismo Vilniaus rajono rūmų 2018 m. spalio 19 d. nuosprendį pakeisti.

Panaikinti nuosprendžio dalį, kuria solidariai iš kaltinamųjų V. K. ir V. Z. (V. Z.) priteista 2283, 65 Eur turtinė žala nukentėjusiojo D. A. naudai.

Priteisti solidariai iš kaltinamųjų V. K. ir V. Z. (V. Z.) 1983, 65 Eur (vieno tūkstančio devynių šimtų aštuoniasdešimt trijų eurų ir šešiasdešimt penkių centų) turtinę žalą nukentėjusiojo D. A. naudai.

Priteisti iš kaltinamojo V. Z. (V. Z.) 300 Eur (trijų šimtų eurų) turtinę žalą (dėl automobilio ,,Nissan Qashkai“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), galinio stiklo sugadinimo) nukentėjusiojo D. A. naudai.

Kitą nuosprendžio dalį palikti nepakeistą.

Ši nutartis įsiteisėja nuo jo paskelbimo dienos.